Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-03-21][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2945-476-2025].docx
Bylos nr.: e2-2945-476/2025
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 188752021 Ieškovas
Raseinių pagalbos šeimai namai 172427720 trečiasis asmuo
Raseinių socialinių paslaugų centras 302677776 trečiasis asmuo
Kategorijos:
dėl laikinosios vaiko globos (rūpybos)
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Laikinas tėvų valdžios apribojimas
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
Civiliniai teisiniai santykiai
Procesas pirmosios instancijos teisme
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Civilinis procesas
Šeimos teisė
Tėvų teisės ir pareigos vaikams
Bylos dėl globos ir rūpybos
Teismo sprendimas
Tėvų valdžios apribojimas
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

?

Civilinė byla Nr. e2-2945-476/2025

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00154-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.6.1

 (S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. kovo 10 d.

Raseiniai

 

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,

sekretoriaujant Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

atsakovei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. B. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: biudžetinė įstaiga „Raseinių socialinių paslaugų centras, (duomenys neskelbtini).

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) ieškiniu prašo laikinai apriboti motinos valdžią J. B. vaikų R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš J. B. materialinį išlaikymą R. B. ir A. Ž. kiekvienai po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją nuo ieškinio teismui pateikimo dienos; patenkinus ieškinį, R. B. ir A. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti (duomenys neskelbtini) iki sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo; patenkinus ieškinį, priteistą materialinį išlaikymą R. B. ir A. Ž. pavesti valdyti uzufrukto teisėmis Globos centrui, veikiančiam (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad J. B. šeima nuo 2003 m. yra teikiamos socialinės paslaugos. J. B. vaikams du kartus (2019 m. rugsėjo 13 d., 2022 m. birželio 30 d.) jau buvo nustatyta laikinoji globa, tačiau išnykus laikinosios globos nustatymo pagrindams, jie buvo grąžinti į šeimą. Paskutinįjį kartą A. Ž., R. B. kartu su kitomis jaunesniosiomis seserimis grąžintos į šeimą – 2023 m. sausio 31 d. Tačiau 2023 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi vėl buvo išduotas leidimas paimti vaikus iš atsakovės. 2024 m. gegužės 28 d. organizuotame atvejo vadybos posėdyje buvo priimtas sprendimas nutraukti mažametėms dukroms L. ir R. laikinąją globą, o nepilnametėms A. ir R. išsakius nuomonę bei nesutikus grįžti į motinos šeimą, buvo priimtas sprendimas tęsti laikinąją globą (rūpybą). J. B. probacijos tarnyboje baigė elgesį keičiančią programą, Kauno „(duomenys neskelbtini) priėmė medikamentinį gydymą nuo alkoholio vartojimo. J. B. lankė tėvystės įgūdžių kursus, psichologo konsultacijas, buvo lankiusi priklausomybių konsultanto konsultacijas. Vyko į (duomenys neskelbtini) ligų priklausomybės centrą (gydėsi 14 d.). Šeimoje pastebimas disfunkcinės šeimos požymiai: motinos ir vaikų tarpusavio nesusikalbėjimas, nuolatiniai/pasikartojantys konfliktai, prarastas ryšys su dukromis, tarpusavio santykiai pagrįsti nepasitikėjimu ir pan. J. B. dėjo pastangas atkurti ir palaikyti ryšį su dukromis (buvo organizuojami susitikimai, bendraujama telefonu), tačiau tai nepadėjo pakeisti mergaičių nuomonės dėl grįžimo į namus, vėliau mergaitės atsisakė bendrauti ir susitikti su mama. Atvejo vadybos posėdžių metu J. B. ne kartą yra atsiprašiusi savo vaikų už netinkamą elgesį, nuvylimą ir/ar įskaudinimą, visuomet teigdavo, kad daugiau tokių pasikartojančių atvejų (alkoholio vartojimo, konfliktų, galimo smurto) nebus. Nepaisant to, mergaitės atsisako grįžti į namus ir gyventi kartu su motina J. B., išreikšdamos nepasitikėjimą motina, nurodydamos, kad nebetiki, jog situacija šeimoje gali pasikeisti. Sveikatos priežiūros centras, mokykla informavo, kad atsakovė nesidomi dukromis. (duomenys neskelbtini) informavo, kad atsakovė nesidomi dukrų ugdymusi, sveikata, gyvenimo sąlygomis, elgesiu, poreikiais, laisvalaikio leidimu. Motina nerodo iniciatyvos, pastangų dėl dukrų galimybės grįžti į šeimą, palaikyti glaudžius, stabilius, ilgalaikius, draugiškus santykius, atsižvelgti į išsakytas dukrų nuomones bei argumentus dėl kurių būtų imtasi priemonių, keisti įsisenėjusias šeimos problemas. J. B. pajamas sudaro: išmoka vaikui - 192,50 Eur, socialinė pašalpa - 332,62 Eur, papildoma vaiko išmoka gaunant socialinę pašalpą - 113,30 Eur, šalpos našlaičio pensija - 197,00 Eur. J. B. geba paskirstyti savo gaunamas pajamas: laiku susimoka mokesčius, perkamas vaikams maistas, buitinės prekės ir pan. Atsakovė šiuo metu niekur nedirba, atlieka visuomenei naudingus darbus už gaunamą socialinę pašalpą, registruota Užimtumo tarnyboje. Namuose mergaitėms yra visi būtini namų apyvokos reikmenys, baldai, apstatymas atitinka vaikų poreikius.

Atsakovė J. B. atsiliepimo byloje nepateikė, bet teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikų norai viršija jos galimybes, dėl ko ir kyla konfliktai. Ji viena augina vaikus, stengiasi pagal galimybes tenkinti jų poreikius. Ieško ryšio su dukromis, joms rašydama žinutes, vykdavo į susitikimus kartą į savaitę. Tačiau dukros tai užblokuoja ją, tai atblokuoja – priėjimas prie jų sunkus. Per mergaičių atostogas prašė koordinatorės, kad suorganizuotų susitikimą su dukromis, nes jų pasiilgo ir mažosios sesės, tačiau taip skambučio koordinatorės ir nesulaukė. Ji lanko psichologo konsultacijas, mokosi vairuoti – liko išsilaikyti valstybinį egzaminą. Vaikai, sulaukę pilnametystės, grįžo į jos namus. Ji sprendė alkoholio vartojimo problemą – gydėsi, gulėjo ligoninėje dėl to, bendravo su priklausomybių konsultantu. Ji nesijaučia, kad turi priklausomybę. 2025 m. sausį buvo neblaivi (1.64 prom), šventė mamos gimtadienį. R. su gimtadieniu pasveikino nuvykusi į mokyklą. Nesutinka su prašoma priteisti išlaikymo dydžiu, nes neturi tokių finansinių galimybių. Mano, kad galėtų mokėti po 100 Eur. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), todėl darbo aplinkui nėra. Kai įgis vairuotojo pažymėjimą, įsidarbins ir galės daugiau lėšų skirti dukroms.

Trečiasis asmuo Raseinių socialinių paslaugų centras atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti visiškai, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepimu patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad šeimos istorija rodo pasikartojančius sunkumus. Jau 2022 m. birželio 30 d., kai antrą kartą buvo nustatyta laikinoji globa, A. ir R. tvirtino nebetikinčios motinos pažadais, pykčio vedinos atsisakė su ja bendrauti. Tik po ilgo specialistų darbo buvo atkurti jų santykiai, tačiau, 2023 m. pradžioje sugrąžinus mergaites motinai, po kelių mėnesių – 2023 m. balandžio 9 d. – buvo gautas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje, motinos girtavimą ir smurtą prieš A.. Tai dar kartą sustiprino mergaičių baimes ir nepasitikėjimą. Šeimai siūlyta šeimos mediacija, tačiau A. ir R. atsisakė, nenorėjo bendrauti su motina. J. B. siūlyta įtvirtinti blaivybę, priimti siūlomą specialistų pagalbą, atsižvelgti į rekomendacijas, tačiau ji pati teigia niekada neturėjusi priklausomybės alkoholiui ir nematanti poreikio spręsti šią problemą. Šeima gyvena socialiniame keturių kambarių name su virtuve.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio visais reikalavimais sutinka. Patikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Nustatytos faktinės aplinkybės

 

Nepilnamečių A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra J. B.. A. Ž. tėvystė nenustatyta, R. B. tėvas miręs. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-8335-1138/2023 išduotas leidimas paimti A. Ž., R. Ž., L. B., R. B. iš jų atstovės pagal įstatymą – motinos J. B., konstatavus, kad dėl J. B. alkoholio vartojimo ir galimo smurto prieš nepilnamečius vaikus kartojimosi, vaikams nėra saugu pas savo motiną, tačiau tuo pačiu pažymint, kad bylos duomenys patvirtina, kad J. B. myli savo dukras ir nori jomis ateityje rūpintis. Raseinių rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 28 d. potvarkiais Nr. M-301, M-299 A. Ž. ir R. B. nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

 

Dėl ieškinio (ne)pagrįstumo

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). 

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Pažymėtina tai, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nustačius A. Ž., R. B. bei jų seserims laikinąją globą, skirtingai nei jų seserims, A. ir R. nebuvo nutraukta laikinoji globa (rūpyba), jas grąžinant į motinos šeimą, pastarosioms kategoriškai atsisakius grįžti pas motiną. Būtent dėl šios priežasties, nepaisant to, kad atsakovė jos vaikų laikinosios globos (rūpybos) metu bendradarbiavo su specialistais, ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti alkoholio vartojimo problemą, jai buvo grąžintos tik jauniausios dukros. A. ir R. nenorą grįžti pas motiną motyvuoja tuo, kad nebetiki jos pokyčiais, kadangi jau ne pirmą kartą buvo paimtos iš motinos ir jas grąžinus situacija kartodavosi. Pastarąsias aplinkybes patvirtina teismui pateiktų procesinių dokumentų turinys, ieškovės atstovės, atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, prie bylos pateikti rašytiniai įrodymai: Šiaulių apylinkės teismo nutartys 2019 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. S2-12071-671/2019, 2022 m. birželio 22 d. civilinėje byloje Nr. e2-788-1135/2022, 2023 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. e2SP-8335-1135/2023, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 19 d., 2020 m. rugsėjo 21 d., 2022 m. liepos 4 d. įsakymai „Dėl laikinosios globos(rūpybos) nustatymo“, Raseinių socialinių paslaugų centro 2023 m. gegužės 18 d., 2024 m. gegužės 28 d., 2024 m. rugsėjo 24 d., 2024 m. gruodžio 5 d. pagalbos planai, 2025 m. sausio 15 d. raštas. Atsakovė savo elgesiu, pasirinktu gyvenimo būdu sudarė sąlygas jos dukrų pagrįstai baimei grįžti į motinos šeimą dėl pasikartojančio motinos alkoholio vartojimo, nuolatinių konfliktų. Nepilnametės dėl praeityje patirto smurto (fizinio, psichologinio), nepriežiūros nenori gyventi su motina, nejaučia emocinio, fizinio saugumo. Tą patvirtina ir byloje pateikta (duomenys neskelbtini) Globos centro skyriaus 2025 m. sausio 24 d. Ilgalaikių psichologo konsultacijų informacija. Pažymėtina, kad vien tik atsakovės noras, jog jos nepilnametės fiziškai būtų šalia jos, gyventų su ja, nėra pakankamas. Jau ne kartą teismai, išduodami leidimą paimti vaikus iš atsakovės, savo nutartyse pažymėjo, kad atsakovė turi dėti maksimalias pastangas, ugdant gebėjimus pozityviai auklėti vaikus, telkti dėmesį emociniam ryšiui su dukromis stiprinti, tačiau situacija iš esmės nekinta. Todėl ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu ir atsakovei jos motinos valdžia apribotina dukrų R. ir A. atžvilgiu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju motinos valdžia atsakovei yra apribojama laikinai, t. y. iki išnyks apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės, todėl atsakovė iš tiesų ir realiomis priemonėmis siekdamas nurodytų tikslų, turi galimybę atkurti ryšį su dukromis, pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą, tęsti spręsti žalingo alkoholio vartojimo problemą, sukurti ir užtikrinti dukroms fiziškai ir psichologiškai saugias sąlygas savo gyvenamojoje vietoje

Išaiškintina, kad atsakovei apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams.

Motinos valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

 

Dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo.

 

Sutinkamai su CK 3.195 str. atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus motinos valdžią, išskyrus atvejus kai vaikas įvaikinamas. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). 

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės po 200,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodė, kad gali skirti po 100 Eur kiekvienai. Teismas, įvertinęs būtinybę užtikrinti vaikams būtinuosius jų poreikius, atsižvelgęs į atsakovės finansines galimybes: jau vien tai, kad jai yra paskirta socialinė pašalpa, šeimai skirtas socialinis būstas, rodo, jog jos šeima finansiškai sunkiai verčiasi, be dukrų R. ir A., atsakovė viena augina dar dvi jaunesnes dukras, be atsakovės skirtino išlaikymo, kiekvienai iš dukrų yra skirti vaiko pinigai, atsakovė yra nedirbanti, jai lėšos reikalingos patenkinti ne tik vaikų, tačiau ir savo asmeninius poreikius, daro išvadą, jog atsakovė nėra pajėgi dukrų išlaikymui skirti po 200 Eur. Teismo vertinimu, 150 Eur išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikius ir jų motinos turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Dėl to ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priteisto periodinio išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus atsakovės turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvo motinos valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

 

CPK 496¹ straipsnis numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 28 d. A. Ž. ir R. B. nustatyta laikinoji globa, globėju (rūpintoju) paskirti (duomenys neskelbtini), kurie tinkamai vykdo globėjo (rūpintojo) pareigas ir užtikrina nepilnamečių vaikų fizinį ir psichinį saugumą, joms yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, A. Ž. ir R. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) joms nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Globos centre, veikiančiame (duomenys neskelbtini), jį paskiriant ir vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

 

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį iš dalies, valstybei iš atsakovės J. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis už išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisimo 81 Eur (150,00 Eur x 12 mėn. x 3 vaikai x 3 % - 25proc), 13,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). 

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 268–270, 402 ir 406 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį patenkinti iš dalies.

laikinai apriboti motinos valdžią J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaiko R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;

 laikinai apriboti motinos valdžią J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. sausio 27 d.) iki jos pilnametystės, indeksuojant išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

 priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. sausio 27 d.) iki  pilnametystės, indeksuojant išmokas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

 nustatyti R. B. gyvenamąją vietą Globos centre, veikiančiame (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo;

nustatyti A. Ž. gyvenamąją vietą Globos centre, veikiančiame (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo;

 pavesti priteistą materialinį išlaikymą R. B. ir A. Ž. valdyti uzufrukto teisėmis Globos centrui, veikiančiam (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo ir materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti. 

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) žyminį mokestį, 13,74 Eur (trylikos eurų 74 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. iš viso – 94,74 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 71 centą), nurodant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

 

 

Teisėja                                                 Irena Narbutienė


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-310-915/2015
  • CK3 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  • e3K-3-327-378/2020
  • CK3 3.195 str. Išlaikymo pareiga atskyrus vaikus nuo tėvų
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • 3K-3-209/2013
  • 3K-3-491/2013
  • 3K-3-37/2010
  • 3K-3-101/2010
  • CK3 3.208 str. Išlaikymo indeksavimas
  • CK3 3.201 str. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas
  • CPK
  • CPK 406 str. Teismo sprendimas
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas