Civilinė byla Nr. e2-871-494/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02398-2017-4 

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

2.1.3.2; 2.6.1.2; 3.1.7.4; 3.2.4.11; 3.2.6.5.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų  teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė,

sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,

dalyvaujant ieškovui G. G., jo atstovei advokatei  Dovilei Boguševičienei,

atsakovui R. V.,

          teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

                                                           n u s t a t ė :

         Ieškovas ieškiniu prašė priteisti ieškovo G. G. naudai iš R. V. 15 000 Eur skolą; 728,60 Eur palūkanų už naudojimąsi paskolos suma nuo 2014-09-24 iki 2015-09-14;  5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškinyje nurodė, kad 2014-09-24 atsakovas R. V. (toliau - Atsakovas) išdavė ieškovui G. G. (toliau - Ieškovas) besąlyginį paprastąjį vekselį, kuriuo Atsakovas įsipareigojo Ieškovui iki 2015-09-01 sumokėti 15 000 Eur sumą. Atsakovas iki sutarto termino Ieškovui šios sumos nesumokėjo, todėl Ieškovas šiuo ieškiniu kreipiasi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš Atsakovo.  Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Ž. ir kt. v. AS „Parex bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2013). 

        Atsakovo išduotas besąlyginis paprastasis vekselis yra tinkamai įformintas, todėl gali būti prilyginamas paskolos sutarčiai, atitinkančiai CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui ir Atsakovui jo neapmokėjus, Ieškovas ne kartą kreipėsi į Atsakovą ir reikalavo vekselį apmokėti. Atsakovas skolos neneigdavo, tačiau į Ieškovo prašymus atsakydavo, kad apmokės vekselį vėliau, nesumokėjo Ieškovui nė dalies vekselyje nurodytos sumos. CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d. ir 6.59 str. įpareigoja šalis vykdyti prievoles tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais, bei draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę arba pakeisti jos įvykdymo sąlygas. O CK 6.63 str. 1 d. nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta aukščiau, iš Atsakovo Ieškovui priteistina visa 15 000 Eur vekselyje įrašyta suma.

            Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra dvejopo pobūdžio: pirma, mokestis už naudojimąsi pinigais (vadinamosios mokėjimo arba pelno palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas tais atvejais, kai piniginė prievolė neįvykdyta laiku, susideda iš šių sumų: 1) neįvykdytos piniginės prievolės suma; 2) palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais (mokėjimo arba pelno palūkanų), kai jos nustatytos sutartyje, pavyzdžiui, paskolos sutartyje (CK 6.872 straipsnis), suma; 3) palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.261 straipsnį), suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

          Nagrinėjamu atveju    ieškovo prašoma priteisti 728,60 EUR palūkanų suma yra mokėjimo arba pelno palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014-09-24 iki 2015-09-14.

          CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452). Šios palūkanos taip pat priteistinos iš Atsakovo, taikant 5 proc. palūkanų normą.

    Teismo posėdžio metu ieškovas, palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad atsakovo nepažįsta, nėra jo matęs. R. K., ieškovo vaikystės draugas jo paprašė paskolinti atsakovui pinigų, nes atsakovas kuria autoserviso paslaugas ir atsakovui reikalingi pinigai verslui. R. K. patikino ieškovą, kad atsakovas grąžins pinigus. Ieškovas perdavė R. K. 50000 Lt 2014 metų rugsėjį ir jo paprašė, kad R. K. už ieškovą pasirašytų dokumentą apie pinigų perdavimą atsakovui. Jis asmeniškai į atsakovą dėl skolos sugrąžinimo nesikreipė. Jo išsilavinimas yra aukštasis, baigė ekonomikos magistrą Vilniaus universitete. Jis yra ir anksčiau per R. K. skolinęs pinigus kitiems asmenims. Vekselio pats ieškovas neišrašė, jį surašė R. K. ir atsakovas. 

     Ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti kaip įrodytą.

     Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad  ieškovo ginčijamo vekselio išdavimo metu atsakovas buvo vienas iš įmonės UAB „Motoflora“, juridinio asmens kodas 301554639 (toliau - „Įmonė“), akcininkų, valdęs 50% Įmonės akcijų. Antrasis įmonės akcininkas, valdantis kitus 50% įmonės akcijų, buvo įmonės direktorė L. P., (toliau - „Įmonės direktorė“). Siekiant įmonės veiklai gauti papildomą finansavimą, įmonės direktorės vyras R. K. (toliau - „įmonės direktorės vyras“) pasiūlė suteikti įmonės veiklai finansavimą. Įmonės direktorės vyras pasiūlė įmonei suteikti 15 000 Eur finansavimą, tačiau įtikino atsakovą pasirašyti įmonei finansuojamai sumai vekselį, aiškindamas tuo, kad kitaip negalėtų suteikti įmonei finansavimo.  2014-09-24 (Ieškovo nurodytą vekselio pasirašymo dieną) atsakovas buvo susitikęs su įmonės direktorės vyru picerijoje „Čili pica“, esančioje (duomenys neskelbtini). Ten atsakovui buvo pateiktas pasirašyti ginčijamas vekselis ir perduoti įmonei skirti 15 000 Eur. Pasirašyme ir pinigų perdavime ieškovas G. G. nedalyvavo ir atsakovui nebuvo ir nėra žinoma, kas yra šis asmuo ir ar šis asmuo (ieškovas) yra susijęs su ginčijamame vekselyje nurodytos pinigų sumos suteikimu įmonės direktorės vyrui.  

     Atsakovas buvo įsitikinęs, jog finansavimą įmonei suteikia įmonės direktorės vyras, o įmonės veiklai suteikto finansavimo įforminimo atsakovas nesureikšmino, kadangi visiškai pasitikėjo įmonės direktorės vyru. Be to, įmonė didelę pinigų sumą yra skolinga ir pačiam atsakovui. Atsakovas patvirtina, jog visas suteiktas 15 000 Eur finansavimas buvo naudotas įmonės veikloje.  Ieškovas ieškinio 4 punkte nurodo, jog ieškovas neva „ne kartą kreipėsi į atsakovą ir reikalavo vekselį apmokėti. Atsakovas skolos neneigdavo, tačiau į Ieškovo prašymus atsakydavo, kad apmokės vekselį vėliau, nesumokėjo ieškovui nė dalies vekselyje nurodytos sumos.“ Nurodyti Ieškovo teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir melagingi, Atsakovas kategoriškai su jais nesutinka, kadangi ieškovo G. G. nepažįsta, niekada nėra jo matęs ir niekada nėra su juo kontaktavęs. Kaip atsakovas nurodo atsakovą ginčijamą vekselį pasirašyti įtikino įmonės direktorės vyras, o pasirašyme ir pinigų perdavime jokie tretieji asmenys nedalyvavo ir apie ieškovo reikalavimą atsakovas sužinojo tik gavęs teismo įsakymą ir vėliau ieškovo Ieškinį.  

     Ieškovas ieškinio 2 punkte akcentuoja teismų praktiką dėl vekselio kaip abstraktaus vienašalio sandorio, kuriuo-sukuriamas naujas civilinių santykių objektas - vertybinis popierius, kuriame Įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė ir pan. Atsakovas to neginčija, tačiau nori atkreipti Teismo dėmesį į turinio viršenybės prieš formą principą, kuris taip pat yra pripažintas Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Šiuo atveju, dar kartą pabrėžtina, jog Atsakovas nėra nei matęs ieškovo, nei su juo bendravęs, ginčijamu vekseliu suteiktas finansavimas buvo skirtas ir naudotas įmonės veikloje, o patį finansavimą suorganizavo įmonės direktorės vyras. Todėl atsakovas mano, jog ieškovo reikalavimas pagal vekselį, jeigu finansavimą iš tiesų suteikė ieškovas, turėtų būti nukreiptas į Įmonę (Atsakovui nėra žinomas tikslus finansavimo šaltinis, kadangi vekselio pasirašymo metu ir visą vekselyje nurodytą sumą įmonei perdavė įmonės direktorės vyras).  

      Atsakovui atrodo svarbu pažymėti ir tai, kad Ieškovas Ieškinio 3 punkte nurodo, jog ginčijamas vekselis yra prilyginamas paskolos sutarčiai, atitinkančiai CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus ir, kaip nurodo Ieškinio 7 punkte, be vekselyje nurodytos sumos prašo Teismo priteisti 728,60 Eur palūkanų sumą kaip mokėjimo arba pelno palūkanas. Atsakovas nesutinka su tokiu Ieškovo reikalavimu, kadangi, jeigu ginčijamas vekselis būtų prilygintas paskolos sutarčiai atitinkančiai CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus, taip pat turėtų būti taikomas ir CK 6.878 str., kuris nurodo, jog: Jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio skyriaus normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam jstatymui“. Tuo tarpu Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių Įstatymo 7 str. 2 d. nurodyta, jog: „Palūkanų norma privalo būti nurodyta vekselyje. Jeigu ii nenurodyta, palūkanų mokėjimo sąlyga negalioja."  2014-09-24 Atsakovo pasirašytame vekselyje palūkanų sąlyga nebuvo nurodyta, todėl, akivaizdu, jog šiuo atveju palūkanos neturi būti taikomos. 

      Atsakovas palaikydamas atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Parodė, kad ieškovo nėra matęs. Jis pažįsta R. K., su kuriuo 2013 metais kūrė bendrą autoservisų verslą. Jis R. K. pinigų neprašė, su R. K. jis susitarė, kad verslui skolinsis iš R. K. draugo, iš kokio draugo Rimvydas nesakė. R. K. jo paprašė pasirašyti vekselį. 2014-09-24 Paprastąjį vekselį surašė R. K. savo ranka, o jis – atsakovas vekselyje įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, savo adresą ir jį pasirašė. Jis vekselį skaitė, suprato, kad jame įrašyta, jog atsakovas turi sumokėti 15000 Eur. Jis asmeniškai tuos pinigus matė, bet jie buvo įdėti grynais pinigais į įmonę UAB „Motoflora“, juos turbūt įnešė šios įmonės direktorė L. P.. Jis asmeniškai tų pinigų įnešimo fakto nematė. Įrodymų, kad nurodyti pinigai buvo įdėti į šios įmonės verslą neturi. Mano kad tie pinigai buvo kaip įmonei suteikta paskola. Jo išsilavinimas yra nebaigtas aukštasis inžinerinė specialybė. Atsiliepime į ieškinį jis gal negerai įrašė, kad jam buvo perduota 15000 Eur.  Jis ir pats buvo įnešęs į šios įmonės veiklą pinigus, skolos iš įmonės jis nebuvo pareikalavęs. Nei ieškovas, nei R. K. su UAB „Motoflora“ nėra susiję, R. K. šioje įmonėje nedirbo, jos akcininku nebuvo, tačiau kontroliavo šios įmonės veiklą. Atsakovas šioje įmonėje dirbo autoserviso vadovu. Nepamena nuo kada jau šioje įmonėje nedirba. Jis supranta, kad pasirašė vekselį ieškovo naudai ir supranta, kad jis skolingas ieškovui pusę sumos, o kitą dalį skolingas R. K..

      Liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta atsakovą, jis su atsakovu turėjo bendrų reikalų. Jo žmona L. P. turėjo su atsakovu bendrą verslą, jie buvo UAB „Motoflora“ akcininkai. Jis pažįsta G. G., nes jie yra vaikystės draugai. Jam žinoma, kad atsakovas 2014 metų rugpjūtį ar rugsėjį yra išdavęs G. G. vekselį 15000 Eur sumai. Jis dalyvavo, kai atsakovas pasirašinėjo tą vekselį. G. pasirašant vekselį nedalyvavo, jis – liudytojas surašė vekselį, o atsakovas jį pasirašė, jis atsakovui perdavė į rankas 50000 Lt. Negali pasakyti ar atsakovas jam sakė, kad jam reikalingi pinigai, buvo sutarta, kad atsakovas grąžins pinigus po metų rugsėjo mėnesį. Po šio termino jis susitiko su atsakovu ir atsakovas pasakė, kad pinigų neturi ir jų negrąžins. Atsakovas žinojo, kad pinigus skolina G. G.. Vekselio išdavimo metu atsakovas pasirodė patikimas, nemano, kad atsakovas tuos pinigus panaudojo UAB „Motoflora“ veiklai. Jis pinigus atsakovui perdavė Baltupiuose prie Rimi parduotuvės picerijoje ir perdavimo momentu jis išrašė vekselį.

       Liudytoja L. P. parodė, kad pažįsta atsakovą, nes kartu nuo 2013 iki 2014 metų pradžios turėjo bendrą įmonę „Motoflora“, jie abu buvo šios įmonės akcininkai. Ji nepažįsta G. G., yra tik mačiusi bendroje kompanijoje. Jai nėra žinoma, kad atsakovas skolinosi pinigus iš G. G.. R. K. yra jos buvęs vyras, jis padėdavo jos įmonei „Motoflora‘. Kad R. K. buvo perdavęs atsakovui pinigus jai nežinoma. Atsakovas nėra įnešęs į įmonę jokių pinigų, įmonė turėjo nuostolių, jų nieks nepadenginėjo, nuostolius darė atsakovas, jis net įrangą išsivežė. Įmonės buhalterinę apskaitą vedė atsakovo pažįstamos įmonės buhalterės, nežino įmonės pavadinimo. Vėliau ji liko viena kaip įmonės direktorė ir pardavė įmonę su skolomis.

       Ieškinys tenkintinas iš dalies.

       Dėl skolos priteisimo.

       Kaip nustatyta byloje R. K. savo ranka 2014-09-24 surašė paprastąjį vekselį 15000 Eur sumai, kuriame nurodyta, kad „pagal šį paprastąjį vekselį 2015-09-01 be sąlygų įsipareigoju sumokėti G. G. (duomenys neskelbtini) penkiolika tūkstančių eurų Vilniuje, R. V., a/k (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atsakovo parašas“.

              Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį, sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, o CK 6.154 straipsnio 1 dalyje sutartis apibūdinama kaip asmenų susitarimas dėl civilinių teisinių santykių sukūrimo, pakeitimo ar nutraukimo, kai viena šalis įsipareigoja kitai šaliai atlikti tam tikrus veiksmus, o ši įgyja reikalavimo teisę. CK Sutarčių teisės dalis prasideda esminio, tai yra sutarties laisvės principo turinio atskleidimu, nurodant, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus įstatymo įpareigojimą ar savanorišką įsipareigojimą (CK 6.156 str. 1, 2 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

             Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 1-2 d. d.). 

             Pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. Teismo nuomone, tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Paskolos teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso šeštosios knygos XLIII skyrius. Pagal šio skyriaus 6.870 straipsnyje apibrėžtą paskolos sutarties sąvoką šiai sutarčiai būdingos dvi esminės sąlygos: pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamų daiktų perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti gautą pinigų sumą arba gautus daiktus. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str.). Pagal CK 6.875 str. 1 d., paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje; šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

             Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vertybinis popierius – vekselis - įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d.) . Paprastuoju (solo) vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 d.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ).   Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. J. v. J. ir A. S., bylos Nr. 3K-3-258/2013).

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. G. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-605/2012). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. I. v. D. O., bylos Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-23-248/2015). Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

             Taigi vekselio davėjas turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselį. Vekselio davėjui (atsakovui) teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iš esmės neegzistuoja. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pats nurodė 2014-09-24 atsakovo pasirašyto vekselio pasirašymo aplinkybes, kad liudytojas R. K. jam perdavė 15000 Eur, kad vekselio pasirašyme ieškovas nedalyvavo, tai patvirtino ir liudytojas R. K.. Teismo posėdžio metu atsakovas parodė, kad vekselyje nurodytus pinigus jis matė, vienok, tie pinigai grynais buvo įnešti kaip paskola į įmonės UAB „Motoflora“, kurios direktore buvo R. K. žmona L. P., kasą ir kurioje (t.y. įmonėje) tuomet dirbo atsakovas autoserviso vadovu bei, kad šiuos pinigus turbūt įnešė įmonės direktorė. Tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė ir neprašė jų išreikalauti, be to tokius atsakovo parodymus paneigia ir liudytojų parodymai. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vekselyje nurodytą sumą atsakovas sutarė pasiskolinti kartu su R. K. iš pastarojo draugo bendram autoservisų verslui, atsakovas nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pats patvirtino, kad R. K. UAB „Motoflora“ nedirbo, nebuvo šios įmonės akcininku, tuo tarpu atsakovas buvo šios įmonės akcininkas ir joje dirbo, tai patvirtino ir pats atsakovas bei liudytoja L. P.. Atsakovas paties vekselio neginčijo,  nenuginčijo vekselio sudarymo ir prievolės pagal jį atsiradimo, be to patvirtino, kad vekselio tekstą skaitė, jį suprato, pats vekselį pasirašė, kad vekselį pasirašė ieškovo naudai, kad yra skolingas ieškovui.  Todėl atsakovo argumentai, kad atsakovas skolingas ieškovui pusę vekselyje nurodytos sumos, o kitą dalį sumos turi atlyginti ieškovui R. K., niekuo nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybės, kad vekselio pasirašymo metu atsakovas ieškovo nebuvo matęs ir jo nepažinojo.                          

             Ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str. str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, įrodo, kad atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui 15000 Eur skolą.

      Dėl 728,60 Eur mokėjimo ar pelno palūkanų priteisimo.

             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad palūkanų sąvoka CK neįtvirtinta, todėl palūkanų instituto turinys atskleidžiamas sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 straipsnyje nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis, toliau – kompensuojamosios palūkanos). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų funkcijos. Pagal bendrąja taisyklę, mokėjimo (pelno) palūkanos skaičiuojamos iki sutarties pasibaigimo, o įstatymų ar sutarties nustatytos kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

             Lietuvos civilinėje teisėje bendri mokėjimo (pelno) palūkanų dydžiai įstatymo neįtvirtinti, nes juos nustato šalys, sudarydamos konkrečias sutartis. Dėl to mokėjimo (pelno) palūkanos neprivalo būti mokamos (priteisiamos), jei šalys dėl jų nesusitarė arba pareiga jas mokėti nėra nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). 

             Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 728,60 Eur mokėjimo arba pelno palūkanas už laikotarpį nuo 2014-09-24 iki 2015-09-14 atmestinas kaip nepagrįstas. ĮPVĮ 7 str. 1 d. ir 79 str. 2 d. numatyta, kad vekselyje, mokėtiname jį pateikus arba per tam tikrą laiką po pateikimo, davėjas gali nustatyti sąlygą, kad už vekselio sumą skaičiuojamos palūkanos. Vekseliuose, išrašytuose mokėti kitais terminais, sąlyga dėl palūkanų negalioja. Minėto straipsnio 2 d. numatyta, kad palūkanų norma privalo būti nurodyta vekselyje, o jeigu ji nenurodyta, palūkanų mokėjimo sąlyga negalioja. Todėl, kadangi 2014-09-24 vekselyje dėl mokėjimo palūkanų nebuvo nurodyta, t.y. šalys dėl mokėjimo ar pelno palūkanų nesusitarė,  ieškovo reikalavimas dėl 728,60 Eur pelno palūkanų priteisimo iš atsakovo netenkintinas ir atmestinas.

               Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis LR CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovo R. V. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 15000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-30, t.y. nuo 2017-05-30 teismo įsakymo priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

             Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina 337,50 Eur žyminio mokesčio; kadangi ieškovas nepateikė duomenų apie jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).  Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina  17,50 Eur pašto išlaidų – bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98, str. str.).

                              Vadovaudamasis CPK 259, 263 – 270 str. str., teismas

                                                               n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį tenkinti iš dalies.

              Priteisti iš atsakovo R. V., a.k.(duomenys neskelbtini) ieškovui G. G., a.k.(duomenys neskelbtini), 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) skolos, 5 procentus palūkanų nuo priteistos skolos (15000 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos 2017-05-30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 337,50 Eur (tris šimtus trisdešimt septynis eurus 50 eurocentų) žyminio mokesčio.

              Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

              Priteisti iš atsakovo R. V., a.k.(duomenys neskelbtini) 17,50 Eur (septyniolika eurų 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

     Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

 Teisėja                                        Dalia Zeniauskaitė