Civilinė byla Nr. e2-169-1099/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32918-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovui A. R. ir jo atstovui advokatui Juriui Petreikiui,

dalies atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovui advokato padėjėjui Pauliui Markevičiui,

trečiajam asmeniui A. D.,

trečiojo asmens Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos atstovui pirmininkui L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams E. J., V. R., L. Z., V. A., J. K., S. B., P. S., V. S., T. T., A. T. (A. T.), O. M., T. D., A. D., G. J. R., J. K., D. Ž., M. Ž., A. J., J. P., J. J., N. J., N. J., A. B., T. M., B. R., O. Z., S. B., R. A., J. S., D. B., T. Č., V. Č. (V. Č.), V. N., O. V. K., P. G., R. S., O. V., N. S., A. Č. (buvusi – J.) dėl leidimo atlikti pastato paprastąjį remontą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, A. K., A. D., E. P., J. G.-R., M. G., G. G., E. B., A. L., V. G., M. G. (M. G.), L. G., A. D., L. D., J. A., I. M., B. L., B. L., J. A. (J. A.), Vilniaus miesto savivaldybė.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje ginčas iš esmės kilo dėl paprastojo remonto (išorinės fasadinės sienos dalies apšiltinimo ir apdailinimo darbų) atlikimo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo: 1) daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą nepritarti išorinės fasadinės sienos dalies apšiltinimo ir apdailinimo darbams nuo pamatų apačios iki (duomenys neskelbtini) buto lubų lygio, pagal ieškovo pateiktą Paprastojo remonto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) leisti ieškovui atlikti pastato paprastąjį remontą, aprašytą Paprastojo remonto apraše Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovų (bendraturčių) sutikimo; 3) priteisti iš atsakovų (bendraturčių) ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas pradiniame ir patikslintame ieškiniuose bei rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-22177) nurodo, kad jam nuosavybes teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra cokoliniame aukšte. Anot ieškovo, jis nusprendė savo lėšomis apšiltinti namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas), cokolinę dalį (kuri yra namo bendrojo naudojimo objektas) ir savo lėšomis parengė Paprastojo remonto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paprastojo remonto aprašas).

4.       Pažymi, kad jis, siekdamas gauti ginčo namo patalpų savininkų pritarimą minėtiems darbams, kreipėsi į Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) valdybą su prašymu organizuoti ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą, kuriame jie pareikštų savo nuomonę (sutikimą arba nesutikimą) dėl ieškovo numatomų atlikti remonto darbų. Aiškina, kad Bendrijos sudaryta balsų skaičiavimo komisija, paskaičiavusi balsavimo rezultatus, 2019 m. rugsėjo 17 d. surašė Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu protokolą Nr. 1, kuriame konstatavo, kad balsavimas įvyko, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė nepritarti išorinės fasadinės sienos dalies apšiltinimo ir apdailinimo darbams nuo pamatų apačios iki (duomenys neskelbtini) buto lubų lygio pagal ieškovo pateiktą Paprastojo remonto aprašą.

5.       Anot ieškovo, jis siekė gauti bendraturčių sutikimą konkretiems darbams, kurie aprašyti Paprastojo remonto apraše, t. y. savo lėšomis apšiltinti dalį namo sienos, kuri yra ir jo buto išorinė siena, per kurią, esant šaltajam metų laikui, į ieškovui priklausantį butą smelkiasi šaltis ir drėgmė. Teigia, kad savo lėšomis parengė Paprastojo remonto aprašą, kurį pateikė Bendrijos valdybai, taip pat įsipareigojo savo pastangomis ir lėšomis gauti visus remonto darbams atlikti būtinus leidimus, kurių reikalauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai. Taigi, ieškovas neprašė bendraturčių sutikimo bendrai jo teisei į statybą įgyvendinti, o prašė sutikimo konkretiems darbams atlikti ir pateikė visą informaciją, būtiną bendraturčių sprendimui priimti.

6.       Ieškovas nurodo, kad ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų (t. y. ginčo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių) atsisakymas duoti sutikimą ieškovui (t. y. vienam iš bendraturčių) savo lėšomis atlikti Paprastojo remonto apraše nurodytus darbus, išreikštas balsavimu ir konstatuotas 2019 m. rugsėjo 17 d. balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 1, nėra motyvuotas – nei minėtame protokole, nei jokiame kitame dokumente ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai nėra nurodę jokių atsisakymo duoti ieškovui sutikimą savo lėšomis atlikti konkrečius remonto darbus motyvų. Taigi, anot ieškovo, iš esmės nėra objektyvių duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad ieškovo planuojami atlikti darbai pažeis bendraturčių teises ir teisėtus interesus, todėl toks bendraturčių atsisakymas pripažintinas nepagrįstu trukdymu ieškovui gauti statybos leidimą paprastojo remonto, nurodyto Paprastojo remonto apraše, darbams atlikti.

7.       Ieškovo vertinimu, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), nei Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas nesuteikia teisės jokiai išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijai (bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui) revizuoti visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą – balsavimo komisijai įforminus rezultatus, balsavimas laikomas įvykusiu, o savininkų priimti sprendimai gali būti ginčijami įstatymų nustatyta tvarka, t. y. teisme, o ne peržiūrimi neteisminių institucijų. Anot ieškovo, nesutikdamas su gyventojų apklausos rezultatu, jis neturėjo jokio teisinio pagrindo kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo instituciją ir prašyti peržiūrėti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo būdu priimtą sprendimą. Be to, nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ginčas tarp ieškovo ir ginčo namo butų bei kitų patalpų savininkų, o ne tarp ieškovo ir Bendrijos.

8.       Ieškovas nurodo, kad Paprastojo remonto aprašą, pagal kurį ketinama atlikti sienos apšiltinimo darbus, parengė kvalifikuotas ir atestuotas projektuotojas; be to, šio aprašo atitiktis teisės aktų reikalavimams yra patikrinama iki išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, bet kokie hipotetiniai ir jokiais objektyviais duomenimis atsakovų nepagrįsti svarstymai apie galimas grėsmes, atlikus remonto darbus, ar prezumpcija, kad darbai bus atlikti nekokybiškai, negali būti pripažinti pagrįstais argumentais neleisti ieškovui atlikti numatytus remonto darbus, kuriuos jis ketina atlikti griežtai laikydamasis statybos darbus reglamentuojančių teisės aktų.

9.       Ieškovas taip pat nesutinka su dalies atsakovų ir trečiųjų asmenų nurodytomis prielaidomis, kad dėl skirtingų sienos šiluminių varžų atsiras įtempimai ir trūkinėjimai, bei dėl to kentės ieškovo butas ir su suremontuota siena besiribojantys butai, kad apskardinta nuolaja skleis triukšmą gretimiems butams lyjant ar esant krušai. Pažymi, kad nei dalies atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovas, nei jo atstovaujami atsakovai ir tretieji asmenys nėra kompetentingi reikšti tokius nuogąstavimus – jie nėra paremti jokiais statybų ekspertų tyrimais ir išvadomis. Pabrėžia, jog kiekvienas ginčo namo langas iš lauko turi skardines nuolajas (palanges), kurios netrukdo gyventojams, net ir esant stipriems krituliams. Be to, siekiant visiškai pašalinti reiškiamas abejones dėl to, kad apskardinta nuolaja kels triukšmą ir trukdys kai kuriems gyventojams, ieškovas yra pasirengęs remonto darbams panaudoti ne skardinę, bet bituminę nuolają, kuri nekelia jokio triukšmo net ir esant stipriems krituliams.

10.       Ieškovas nesutinka ir su nurodytomis prielaidomis, kad atliekant sienos apšiltinimo darbus gali būti pažeistos požeminės inžinierinės komunikacijos, nes, ieškovo žiniomis, šalia sienos, kurią siekiama apšiltinti, nėra jokių požeminių inžinierinių komunikacijų, kurios galėtų būti pažeistos atliekant sienos apšiltinimo darbus.

11.       Be to, ieškovas nesutinka, jog nurodytą sieną jis turėtų apšiltinti iš vidaus (t. y. savo bute). Pažymi, kad šios sienos šiltinti iš vidaus negalima dėl daugelio priežasčių – pirmiausia, iš vidaus šiltinti patalpų negalima, nes tokiu atveju rasos taškas susidaro arčiau vidinio sienos paviršiaus ir už termoizoliacijos pradeda pelyti siena; be to, sienos apšiltinimas iš vidaus sumažintų ir taip mažos kvadratūros kambario plotą, ieškovui tektų perdaryti vaikų baldus, kurie suprojektuoti ir pritaikyti būtent esamai erdvei.

12.       Ieškovo vertinimu, kai kurie atsakovai ir tretieji asmenys tik ieško formalių ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstų priežasčių ieškovo iniciatyvai kvestionuoti, o toks kai kurių atsakovų, kaip namo bendraturčių, elgesys prieštarauja bendradarbiavimo, kooperavimosi, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, nurodo, kad dalis atsakovų ne tik patys vengia imtis iniciatyvos, jog būtų renovuotas labai blogos būklės (tiek estetiniu, tiek ekonominio efektyvumo požiūriu) namas, kuriame jie gyvena, tačiau ir visiškai nepagrįstai trukdo ieškovui bent iš dalies pagerinti šio namo būklę.

13.       Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad ieškovas, siekdamas apšiltinti išorinę ginčo namo sieną (jos dalį – ties jam priklausančiu butu), iš pradžių kreipėsi į namo Bendriją dėl sutikimo gavimo, tačiau pastaroji nesutiko, kėlė nepagrįstus reikalavimus/šantažavo, todėl ieškovas savarankiškai surinko 24 namo patalpų savininkų parašus/sutikimus (tuo metu nežinojo, jog V. K. G. priklausė dvi patalpos ginčo name), tačiau pateikus juos su parengtu projektu savivaldybei (įkėlus į Infostatybą), jo prašymas dėl remonto atlikimo nebuvo tenkintas (neišduotas statybą leidžiantis dokumentas), nes netiko bendraturčių sutikimų forma, bei išaiškinta, jog turi būti organizuojamas bendraturčių susirinkimas; jis minėto savivaldybės sprendimo neskundė, nes nematė tam teisinio pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas kreipėsi į namo Bendriją, kad suorganizuotų bendraturčių balsavimą, kas ir buvo padaryta, tačiau dauguma ginčo namo bendraturčių nepritarė ieškovo pateiktam projektui, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą. Nesutiko, kad šiuo atveju turėjo kreiptis ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka į Bendriją (ar kitą ikiteisminę instituciją), nes ginčijamas sprendimas buvo priimtas ne Bendrijos, o visų bendraturčių balsavimu. Aiškino, kad sienos šiltinimas iš vidaus būtų blogas techninis sprendimas/jis nėra rekomenduojamas, nes kauptųsi drėgmė, todėl jis nenorėjo/nenori rizikuoti. Pažymėjo, kad jeigu ateityje būtų nuspręsta renovuoti/šiltinti visą namą, jis neabejotinai prie to prisidėtų finansiškai; jeigu jo sienos apšiltinimas trukdytų tokios renovacijos atlikimui, pašalintų savo buto sienos apšiltinimą. Pakartotinai nurodė, jog projekte nurodyta skarda nesukeltų triukšmo, kaip ir kitos langų palangės; kita vertus, galėtų pakeisti skardą į bituminę medžiagą. Anot ieškovo, atsakovai ir bylos nagrinėjimo metu nepagrindė savo nesutikimo dėl remonto darbų atlikimo motyvų – nepagrindė jų reikiamą kvalifikaciją turinčių ekspertų/specialistų išaiškinimais/išvadomis, apsiribodami savo abejonėmis, todėl ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas ir atsakovui leista atlikti nurodytus darbus be bendraturčių sutikimo.

14.       Trečiasis asmuo A. D. pateikė teismui atsiliepimą (DOK-270214), kuriame nurodo, jog yra davęs sutikimą atlikti ieškinyje nurodytus darbus ir šio savo sprendimo nėra pakeitęs. Tenkinus ieškinį, trečiasis asmuo nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jo.

15.       Tretieji asmenys M. G., G. G., A. D., L. D., atsakovė A. B. pateikė teismui atsiliepimą (DOK-269247), kuriame nurodo, jog jie priėmė sprendimą balsuoti ieškovo naudai, t. y. pritarė paprastajam remontui, todėl neturi atsakyti pagal ieškinį. Teigia, kad atsakovais turėtų būti palikti tik patalpų savininkai, kurie priėmė sprendimą nepritarti ieškovo prašymui atlikti remontą, todėl prašo jų atžvilgiu ieškinį atmesti.

16.       Trečiasis asmuo J. A. pateikė teismui atsiliepimą (DOK-269633), kuriame nurodo, jog su ieškiniu sutinka, kadangi ir ankščiau išreiškė savo sutikimą bei balsuojant pritarė ieškovo prašymui. Be to, prašo atsižvelgti į šias aplinkybes, jei teismas tenkins ieškovo ieškinį ir spręs dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

17.       Trečiasis asmuo E. P. pateikė teismui atsiliepimą (DOK-83856), kuriame nurodo, jog neprieštarauja, kad ieškovas savo lėšomis atliktų pastato paprastąjį remontą.

18.       Trečiasis asmuo J. G.-R. pateikė teismui atsiliepimą (DOK-157748), kuriame nurodo, jog sutinka su ieškiniu.

19.       Trečiasis asmuo A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad iki ginčijamo balsavimo buvo pateikęs ieškovui savo sutikimą dėl remonto darbų atlikimo, tačiau minėtame balsavimo nedalyvavo.

20.       Atsakovai E. J., V. A., J. K., S. B., V. S., P. S., A. T. (A. T.), O. M., T. D., J. K., M. Ž., A. J., J. P., J. J., N. J., T. M., B. R., O. Z., O. V. K., R. S., O. V., N. S., A. Č. ir tretieji asmenys L. G., M. G. (M. G.), B. L., B. L., J. A. (J. A.) teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; siūlo netinkamus atsakovus pakeisti tinkama atsakove Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija; skirti ieškovui baudą iki 5 000 Eur už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę sumos priteisiant atsakovų naudai.

21.       Minėti atsakovai ir tretieji asmenys atsiliepimuose į pradinį ir patikslintą ieškinį (DOK-272442 ir DOK-112857) nurodo, kad ieškinys turi būti paliekamas nenagrinėtas, kadangi ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri nustatyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnyje ir Bendrijos įstatų 59-60 punktuose, bei dar gali pasinaudoti šia tvarka. Teigia, kad visi be išimties bendrijos narių ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, t. y. yra nustatytas išankstinės ginčų tvarkos privalomumas visiems ginčams tarp bendrijos narių, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas ja nepasinaudojo, o kreipėsi tiesiogiai į teismą, todėl ieškinys turėtų būti paliekamas nenagrinėtas.

22.       Pažymi, kad SĮ 23 straipsnio 5 dalies 7 punkto nuostata leidžia statytojui pasirinktinai pateikti arba bendraturčių rašytinį sutikimą, arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją. Teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko siekti gauti butų ir kitų patalpų savininkų protokolinį sprendimą, leidžiantį ieškovui atlikti ginčo darbus, o ne bendraturčių rašytinį sutikimą, todėl ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, nes kai teisme yra ginčijamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, atsakove turėtų būti laikoma daugiabučio namo bendrija, o ne butų savininkai, kurie laikytini trečiaisiais asmenimis.

23.       Anot atsakovų ir trečiųjų asmenų, nors ieškovas pateikė B. P. remonto aprašą, kurį Bendrija persiuntė butų savininkams, kurie naudojosi el. paštu, o prieš butų savininkų balsavimą šis aprašas buvo viešai paskelbtas ginčo namo skelbimų lentoje, kartu nurodant ieškovo telefono numerį pasiteiravimui, tačiau realiai su visu Paprastojo remonto aprašu visi butų savininkai susipažino tik gavę ieškinį. Teigia, kad ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai suprato, jog visi planuojamo namo apšiltinimo klausimai nėra sprendžiami kompleksiškai, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, jog ieškovas nebuvo parengęs ir pateikęs bendraturčiams daugiabučio namo išorinių sienų apšiltinimo projekto, kuriame būtų įvertinti visi planuojamo namo apšiltinimo klausimai kompleksiškai, užtikrinant, kad ieškovo planuojami statybos darbai vėliau nesudarytų kliūčių ir papildomų išlaidų kitiems bendraturčiams, kai visas namas bus apšiltintas, sukaupus reikiamą sumą kaupiamųjų lėšų sąskaitoje. Aiškina, kad apšiltinant tik dalį namo sienos iškyla problema – tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų. Be to, iš su ieškiniu gauto ieškovo Paprastojo remonto aprašo, kurio atsakovai ir tretieji asmenys anksčiau nėra matę, nes ieškovas rinko parašus neturėdamas projekto, matyti, kad ieškovas planuoja apšiltinamąjį sluoksnį viršuje apskardinti nuolaja, tačiau toks apšiltinimo sluoksnio užbaigimo būdas ateityje, susidarius nepalankiems faktoriams (pavyzdžiui, atlikus nekokybiškai nuolajos įrengimą, parinkus nepakankamą nuolydį vandeniui nuolaja nubėgti, neatlikus laiku apskardintos nuolajos galimo būsimo einamojo remonto) gali sąlygoti pelėsio atsiradimą ir išplitimą išorinėje sienoje virš/ties apskardinta nuolaja.

24.       Papildomai pažymi, kad dėl skirtingų sienos šiluminių varžų ir atsiradusio pelėsio kentėtų ieškovo butas ir butai, besiribojantys su šia siena. Be to, virš apšiltinimo sluoksnio planuojama įrengti apskardintą nuolają, kuri gali skleisti triukšmą gretimiems butams lyjant stipriam lietui, esant krušai ir kitiems krituliams. Galiausiai, šalia ieškovo planuojamos šiltinti išorinės sienos yra požeminės inžinerinės komunikacijos, o ieškovo pateiktuose dokumentuose požeminių inžinerinių komunikacijų šalia cokolinės sienos dalies atitinkamo plano nėra. Taigi, visi šie probleminiai aspektai nėra įvertinti ieškovo Paprastojo remonto apraše, todėl apšiltinimą reikėtų daryti visame name arba bent jau visai galinei namo sienai, parengus viso namo apšiltinimo projektą, o ne tik vieno buto išorinei sienai.

25.       Atsakovai ir tretieji asmenys nurodo, kad ieškovas turėtų atlikti savo buto vidaus sienų šiltinimą mineraline vata, nes tai yra ilgalaikis sprendimas, nepažeidžiantis kitų bendraturčių teisių, yra įmanomas ir tinkamas. Teigia, kad mineralinė vata pasižymi ne tik puikiomis šiluminėmis savybėmis, bet ir gerai slopina garsą įvairiose namų ir pastatų konstrukcijose, yra ilgaamžė, nedegi, nesensta, laidi vandens garams bei visą pastato eksploatavimo laiką išlieka stabilių matmenų ir nereikalauja jokios papildomos priežiūros. Anot atsakovų ir trečiųjų asmenų, ieškovas net nesvarstė galimybės butą apšiltinti iš vidaus, nors savo gyvenimo sąlygas galėjo pagerinti apšiltindamas sienas iš vidaus, o ne reikalaudamas iš buto savininkų sutikimo su dalies namo sienos apšiltinimu, neatlikus jokių skaičiavimų ir ekspertizės (siekiant išsklaidyti atsakovų ir trečiųjų asmenų nuogąstavimus dėl papildomų įtempimų ir šalčių tiltų, kurie atsiras dėl skirtingos tos pačios sienos šiluminės varžos, apšiltinus tik dalį sienos).

26.       Aiškina, kad ieškovo pateiktas Paprastojo remonto aprašas nėra skirtas daugiabučio namo išorinių bendro naudojimo konstrukcijų paprastajam remontui, nes šios bendro naudojimo konstrukcijos nėra ieškovo buto dalis. Be to, ieškovas, tvirtindamas, kad sienos apšiltinimas yra būtinas dėl bute neužtikrinamos higienos normas atitinkančios temperatūros ir besikaupiančios drėgmės, šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, todėl bendraturčiai neturėjo jokios galimybės įvertinti būtinybę atlikti bendro naudojimo objekto paprastojo remonto darbus.

27.       Atsakovai E. J., V. A., J. K., S. B., V. S., P. S., A. T., O. M., T. D., J. K., A. J., J. P., J. J., N. J., T. M., B. R., O. Z., O. V. K., R. S., O. V., N. S., A. Č. ir tretieji asmenys L. G., M. G., B. L., B. L., J. A. teismui pateikė prašymą (DOK-170770), kuriuo prašo nutraukti civilinę bylą; skirti ieškovui baudą iki 5 000 Eur už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę sumos priteisiant atsakovų naudai.

28.       Atsakovai ir tretieji asmenys prašyme nurodo, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymi, kad ieškovas visada turėjo teisę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, nes turėjo ginčo namo butų savininkų daugumos sutikimus (2018 m. rugsėjo 15 d. ieškovas turėjo 25 (iš 48) butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus (kadangi V. K. G. davė du sutikimus už kiekvieną turimą patalpą)). Taigi, vadovaujantis SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktu, nagrinėjamu atveju Bendrijos sprendimas buvo nereikalingas.

29.       Atsakovai ir tretieji asmenys pažymi, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog iki ieškinio pareiškimo ir dabar ieškovas turėjo ir tebeturi butų savininkų daugumos sutikimus atlikti sienos apšiltinimo statybos darbus. Taigi, byloje nėra jokio ginčo dėl butų savininkų daugumos leidimo, nes ieškovas juos tiesiog turėjo ir tebeturi; atitinkamai kai nėra ginčo, nėra ir pagrindo kreiptis į teismą dėl ginčijamo sprendimo, todėl byla nutrauktina arba nustatytini ieškinio trūkumai.

30.       Trečiasis asmuo V. G. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; siūlo netinkamus atsakovus pakeisti tinkama atsakove Bendrija; skirti ieškovui baudą iki 5 000 Eur už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę sumos priteisiant atsakovų naudai.

31.       Trečiasis asmuo atsiliepimuose į pradinį ir patikslintą ieškinį (DOK-272430 ir DOK-112847) iš esmės išdėstė tapačius argumentus (susijusius su ieškinio palikimu nenagrinėtu, nes neišnaudota išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, bei atsakovų netinkamumu), kaip ir atsakovai bei tretieji asmenys, kurie pateikė atsiliepimus į pradinį ir patikslintą ieškinį (DOK-272442 ir DOK-112857).

32.       Trečiasis asmuo papildomai nurodo, kad ieškovas pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), nes ieškinio patenkinimo atveju nebus apginta jokia ieškovo pažeista arba ginčijama teisė, kadangi trečiasis asmuo, davęs sutikimą atlikti ginčo statybos darbus iki ieškinio padavimo dienos, nėra pažeidęs jokios ieškovo teisės, taip pat jos neginčijo, o ieškinio patenkinimo atveju ieškovas neįgis jokios naujos teisės trečiojo asmens atžvilgiu, kurios nebūtų turėjęs iki pareiškiant šį visiškai nepagrįstą ieškinį.

33.       Trečiasis asmuo Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; skirti ieškovui baudą iki 5 000 Eur už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę sumos priteisiant atsakovų naudai.

34.       Trečiasis asmuo atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-112843) išdėstė iš esmės tapačius argumentus (susijusius su ieškinio palikimu nenagrinėtu, nes neišnaudota išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, bei ieškinio nepagrįstumu), kaip ir atsakovai bei tretieji asmenys, kurie pateikė atsiliepimus į pradinį ir patikslintą ieškinį (DOK-272442 ir DOK-112857).

35.       Nurodytų (šio sprendimo 20-34 punktuose) atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovų ir trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją, t. y. prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, nes nebuvo pasinaudota ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka; netenkinus šio prašymo, prašė bylą nutraukti, nes ieškovas turėjo/turi daugumos bendraturčių sutikimus dėl remonto atlikimo; netenkinus ir šio prašymo – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškovas dar 2018 m. buvo surinkęs 25 ginčo namo patalpų savininkų sutikimus dėl remonto atlikimo, todėl nebuvo poreikio organizuoti bendraturčių susirinkimo/balsavimo. Pažymėjo, kad nors balsavimo metu nebuvo surinktas daugumos pritarimas, tačiau, anot atstovo, galiojo bendraturčių sutikimai, teikti 2018 m. (ieškovas iš esmės perkėlė pareigą Bendrijai surinkti sutikimus), todėl ieškovas į teismą kreipėsi nepagrįstai, t. y. nesant ginčo, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis (prašė skirti baudą ieškovui, dėl dydžio spręsti teismo nuožiūra). Aiškino, kad nagrinėjamu atveju iš esmės galimas sienos apšiltinimas tiek iš vidaus, tiek iš išorės, tačiau ieškovas nepagrindė kodėl negalėtų jos apšiltinti iš vidaus (nepatogumas nėra esminis argumentas), nesudarkydamas fasado iš išorės. Patvirtino, jog šiuo metu dėl viso namo renovacijos nėra priimta jokių sprendimų.

36.       Trečiojo asmens Bendrijos pirmininkas teismo posėdžio su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad Bendrija, ieškovo prašymu, suorganizavo ginčijamą namo patalpų savininkų balsavimą; prieš balsavimą remonto darbų projektas/aprašas buvo pateiktas Bendrijai, kurį ji persiuntė patalpų savininkams el. paštu (kas turi), o esminė dalis iškabinta namo skelbimų lentoje.

37.       Atsakovė T. Č. pateikė teismui atsiliepimą (DOK-19644), kuriame nurodo, kad nepritaria išorinės fasadinės sienos dalies apšiltinimo ir apdailinimo darbams.

38.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

39.       Trečiasis asmuo atsiliepimuose į pradinį ir patikslintą ieškinį (DOK-269739 ir DOK-113695) nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. A51-87608/19(2.14.1.17E-AD23) neprieštaravo dėl paprastojo remonto; minėtas raštas yra galiojantis, neginčijamas ir nepanaikintas, jame aiškiai išreikšta trečiojo asmens pozicija.

40.       Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti jokie butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą reguliuojantys teisės aktai; kita vertus, tokio pobūdžio bylose butų ir kitų patalpų savininkai turi nurodyti aiškias priežastis, dėl kurių nesutiko atliekamai namo rekonstrukcijai, remontui ir kt., tačiau trečiasis asmuo objektyviai negali pagrįsti, kodėl kiti asmenys prieštaravo ieškovo parengtam Paprastojo remonto aprašui.

41.       Kiti atsakovai ir tretieji asmenys nei per teismo nustatytus terminus, nei iki sprendimo priėmimo nepateikė atsiliepimų į ieškinį (tiek pradinį, tiek patikslintą).

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

42.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui A. R..

43.       2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovo užsakymu buvo parengtas Paprastojo remonto aprašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti numatomi remonto darbai: 1) apšiltinama ginčo namo cokolinė dalis; 2) apšiltinimas numatomas 100 mm storio, iš pastato išorės; 3) apšiltinimo sluoksnis viršuje apskardinamas prieglauda/nuolaja, nutinkuojamas ir nudažomas spalva, artima esamai ginčo namo fasado spalvai. Paprastojo remonto apraše taip pat nurodoma, kad fasadą numatoma šiltinti frezuoto 100 mm storio ekstruzinio polistirolio plokštėmis; apdailai planuojama naudoti mineralinį dekoratyvinį tinką, kuris turi būti dažomas fasadiniais dažais; spalva – artima esamai fasado spalvai.

44.       Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. suderinimą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vienos sienos apšiltinimo iš išorės pasirašė, t. y. sutiko, 24 patalpų savininkai: Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

45.       Bendrija 2019 m. rugsėjo 17 d. surašė butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą Nr. 1, kuriame nurodyta, jog gauti 39 biuleteniai: 13 pritarė (butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai); 26 nepritarė (butų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai); 7 nepareiškė nuomonės (dėl ieškovo nurodyto paprastojo remonto atlikimo).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo/naudojimo

46.       Nuosavybės teisės įgyvendinimas priklauso nuo jos formos, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-900-232/2014).

47.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovui priklauso vienas iš butų daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), kurio išorinę sieną – atitinkamai ir viso ginčo namo, ieškovas siekia apšiltinti, t. y. atlikti paprastąjį remontą pagal pateiktą projektą/aprašą.

48.       Taigi, kaip minėta, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnio nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

49.       SĮ reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos – statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (SĮ 2 straipsnio 33 dalis). Tokiu būdu statybas reglamentuojantys norminiai aktai, statybos darbų kontrolė užtikrina, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus SĮ 4 straipsnyje, bet ir užtikrintų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (SĮ 6 straipsnio 4 dalis). Siekdamas gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti/remontuoti jau esamą statinį, jo statytojas, be kita ko, turi pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją (SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).

50.       Nagrinėjamu atveju, anot ieškovo, ginčo namo butų ir kitų patalpų bendraturčiai nedavė rašytinių sutikimų (nesurinkta dauguma), o vykusiame rašytiniame balsavime nepritarė ieškovo nurodytų darbų atlikimui.

Dėl prašymo ieškinį palikti nenagrinėtą ir/ar bylą nutraukti

51.       Nagrinėjamu atveju dalis atsakovų ir trečiųjų asmenų, be kita ko, pateikė prašymą nutraukti bylą, nes, anot jų, ieškovas turėjo ir iki šiol turi ginčo namo patalpų savininkų daugumos sutikimus; aiškino, jog 2018 m. rugsėjo 15 d. ieškovas turėjo 25 (iš 48) butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus, todėl ginčijamas bendraturčių sprendimas net buvo nereikalingas. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai atsakovų ir trečiųjų asmenų pozicijai.

52.       Kaip minėta, SĮ 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte nurodyta, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti, be kita ko, pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas siekė savarankiškai surinkti bendraturčių rašytinius sutikimus ir 2018 m. rugsėjo 15 d. surinko 24 patalpų savininkų rašytinius sutikimus. Pagal byloje pateiktus duomenis (ir ginčo dėl to byloje nekilo), tuo metu bendras patalpų skaičius ginčo name buvo 48 (45 butai ir 3 negyvenamosios patalpos), todėl, teismo vertinimu, ieškovas nesurinko bendraturčių daugumos sutikimų.

53.       Nors atsakovai ir tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu teigė, jog V. K. G. priklausė dvi patalpos ginčo name, todėl jo sutikimas turėjo būti skaičiuojamas kaip dviejų patalpų savininko sutikimas, t. y. skaičiuojami 2 balsai, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad butas (duomenys neskelbtini), tuo metu priklausė lygiomis dalimis (po ½ dalį) V. K. G. ir A. I.; duomenų, jog minėto buto bendrasavininkė buvo pateikusi rašytinį sutikimą dėl ieškovo projekto, nėra, t. y. 2018 m. rugsėjo 15 d. suderinime ji nepasirašiusi, todėl negalėjo būti laikoma, jog minėtas butas – visi jo savininkai, būtų davę sutikimą dėl remonto atlikimo; byloje taip pat nėra duomenų, jog minėto buto savininkai buvo sudarę susitarimą dėl atstovavimo (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad V. K. G. parašas 2018 m. rugsėjo 15 d. suderinime galėjo būti vertinamas tik kaip patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sutikimas, t. y. pagrįstai skaičiuotas tik vienas balsas. Atitinkamai, kaip jau minėta, ieškovas tuo metu nebuvo surinkęs bendraturčių daugumos sutikimų. Teismas plačiau neanalizuoja kitų minėtame suderinime pateiktų patalpų savininkų parašų teisėtumo/teisingumo, tačiau pažymi, kad dalis ir kitų balsų negalėtų būti vertinami kaip pateikti tinkamai, t. y. už butą (duomenys neskelbtini), pasirašė tik L. Z., tačiau minėtas butas tuo metu priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ir L. M., kurios parašo nurodytame suderinime nėra; už butą (duomenys neskelbtini), pasirašė S. B., nors tuo metu minėtas butas priklausė A. B. (duomenų apie įgaliojimus/atstovavimus taip pat byloje nepateikta).

54.       Be to, nors byloje nėra pateikta rašytinių duomenų, jog, kaip nurodė ieškovas, pateikus minėtą 2018 m. rugsėjo 15 d. suderinimą su parengtu projektu savivaldybei (įkėlus į Infostatybą), jo prašymas dėl remonto atlikimo nebuvo tenkintas (neišduotas statybą leidžiantis dokumentas), nes netiko bendraturčių sutikimų forma, bei išaiškinta, jog turi būti organizuojamas bendraturčių susirinkimas, tačiau teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti šiomis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis ir laiko jas įrodytomis (CPK 178, 185 straipsniai); tuo labiau atsižvelgiant į sprendimo 53 punkte nurodytas aplinkybes dėl nepakankamo bendraturčių rašytinių sutikimų daugumos balsų kiekio.

55.       Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovas, nesurinkęs pakankamo bendraturčių rašytinių sutikimų skaičiaus, pagrįstai kreipėsi dėl ginčo namo bendraturčių susirinkimo – balsavimo raštu, organizavimo (kas ir buvo padaryta), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylos nutraukimo. Teismas kritiškai vertina dalies atsakovų ir trečiųjų asmenų atstovo poziciją, kad didžioji dalis atsakovų ir trečiųjų asmenų ir bylos nagrinėjimo metu pritartų ieškovo remonto darbų atlikimui, t. y. palaiko savo 2018 m. rugsėjo 15 d. duotus sutikimus, kadangi, kaip matyti tiek iš ginčijamo balsavimo 2019 m. rugsėjo 17 d. rezultatų, tiek iš bylos nagrinėjimo metu atsakovų pateiktos pozicijos, po 2018 m. rugsėjo 15 d. duotų sutikimų dalies atsakovų pozicija keitėsi, todėl turėtų būti vertinama ir laikoma galutine būtent jų rašytiniame balsavime 2019 m. rugsėjo 17 d. išreikšta pozicija.

56.       Atsakovai ir tretieji asmenys (jų dalis), be kita ko, viso bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi, anot jų, ieškovas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuri nustatyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnyje ir Bendrijos įstatų 59-60 punktuose, bei dar gali pasinaudoti šia tvarka; aiškino, jog visi be išimties bendrijos narių ginčai turėtų būti perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui. Teismas neturi pagrindo pritarti ir šiai pozicijai.

57.       Visų pirma, pažymėtina, kad nurodytose Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 23 straipsnio ir Bendrijos įstatų 59-60 punktų nuostatose iš esmės reglamentuojamas ginčų, kilusių tarp bendrijos narių ir bendrijos valdymo organų (bendrijos), nagrinėjimas, o šiuo atveju ginčas kilo dėl namo butų ir kitų patalpų savininkų priimto sprendimo (išreikšto balsavimu raštu).

58.       Teismas pažymi (ir šiuo atveju byloje nekilo dėl to ginčo), kad ieškovo keliamas klausimas dėl bendrojo naudojimo objektų – išorinės namo sienos – valdymo ir naudojimo yra tiesiogiai susiję su savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, todėl šiuo klausimu buvo/yra reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų (o ne namo Bendrijos) valios išreiškimas įstatymo nustatyta forma ir tvarka (CK 4.85 straipsnio 1, 5 dalys), kas iš esmės ir buvo padaryta 2019 m. rugsėjo mėn. vykusiame balsavime. Be to, šiuo atveju Bendrijos pirmininkas bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog Bendrija (ar jos valdymo organai) jokio sprendimo dėl aktualaus klausimo nebuvo/nėra priėmę – Bendrija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas/pareigas, ieškovo prašymu, tik suorganizavo namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl ieškovo nurodytų remonto darbų atlikimo.

59.       Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad namo patalpų savininkų priimti sprendimai ginčijami įstatymo nustatyta tvarka, o ne peržiūrimi neteisminių institucijų. Tokiu atveju, kai dalis namo butų ir kitų patalpų savininkų (ar vienas iš jų) nesutinka su visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, įstatyme nustatyta galimybė priimtą sprendimą ginčyti teisme; <...> teisė revizuoti visų butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą namo bendrijai (ar kitai ikiteisminei institucijai) nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017).

60.       Be to, atsižvelgiant į nurodytus motyvus ir teismų praktiką, atsakovų motyvai, kad kai teisme yra ginčijamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas, priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, atsakove turėtų būti laikoma daugiabučio namo bendrija, o ne butų savininkai, laikytinas nepagrįstas ir vertintina, kad ieškinys nagrinėjamu atveju pareikštas tinkamiems atsakovams, t. y. ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkams, kurie 2019 m. rugsėjo mėn. balsavime nepritarė ieškovo nurodytų darbų atlikimui arba jame nedalyvavo ir vėliau neišreiškė savo aiškios nuomonės (dėl pritarimo tokių darbų atlikimui).

61.       Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas pagrįstai ir teisėtai ieškovo buvo/yra ginčijamas tiesiogiai teismui, nesinaudojus jokia ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (kadangi šiuo atveju tokia nėra nustatyta), todėl prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto (nepasinaudojus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka) atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl ginčijamo sprendimo (ne)teisėtumo

62.       Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali bendrasavininkų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija (šiuo atveju remontas) lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos SĮ 6 straipsnio 4 dalyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

63.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovo užsakymu buvo parengtas Paprastojo remonto aprašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti numatomi remonto darbai: 1) apšiltinama ginčo namo cokolinė dalis; 2) apšiltinimas numatomas 100 mm storio, iš pastato išorės; 3) apšiltinimo sluoksnis viršuje apskardinamas prieglauda/nuolaja, nutinkuojamas ir nudažomas spalva, artima esamai ginčo namo fasado spalvai.

64.       Kaip minėta, 2019 m. rugsėjo 17 d. surašytame butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole Nr. 1 nurodyta, jog gauti 39 biuleteniai: 13 pritarė, 26 nepritarė ir 7 nepareiškė nuomonės; konkrečios nepritarimo priežastys nei minėtame protokole, nei balsavimo biuleteniuose nenurodytos (bent jau teismas neturi tokių duomenų). Kita vertus, atsakovai (jų dalis) bylos nagrinėjimo metu pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė tokias savo nesutikimo priežastis: – ieškovas nėra parengęs ir pateikęs atsakovams daugiabučio namo paprastojo remonto (apšiltinimo) aprašo; – ieškovo parengtas paprastojo remonto (apšiltinimo) aprašas nėra skirtas daugiabučio namo konstrukcijoms; – ieškovas turi galimybes namo sieną apšiltinti iš vidaus; – neįrodė tokių remonto darbų būtinumo; – ieškovo planuojami darbai gali pažeisti namo bendro naudojimo sieną (gali atsirasti neigiamų pasekmių – šalčio tiltų, kauptis drėgmė ir pan.).

65.       Visų pirma, teismas kaip nepagrįstą atmeta argumentą, kad ieškovas nėra parengęs ir pateikęs atsakovams daugiabučio namo paprastojo remonto (apšiltinimo) aprašo, nes bylos nagrinėjimo metu Bendrijos vadovas patvirtino, jog prieš balsavimą remonto darbų projektas/aprašas buvo pateiktas Bendrijai, kuris buvo persiųstas patalpų savininkams el. paštu (kas turi), o esminė jo dalis iškabinta namo skelbimų lentoje, t. y. atsakovams buvo sudaryta galimybė susipažinti su aprašu iki balsavimo.

66.       Antra, argumentas, kad ieškovo parengtas paprastojo remonto (apšiltinimo) aprašas nėra skirtas daugiabučio namo konstrukcijoms, yra deklaratyvus, apsiribojant vien tik atsakovų teiginiais, neparemtais jokiais rašytiniais ar kitais objektyviais įrodymais. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtą projektą parengė atitinkamą/reikiamą kvalifikaciją turintis asmuo; be to, nurodytas projektas ir jo techniniai sprendiniai, be kita ko, bus vertinami sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento (šiuo atveju savivaldybės rašytinio pritarimo) išdavimo.

67.       Trečia, vien ta aplinkybė, jog ieškovas turi technines galimybes apšiltinti namo sieną iš vidaus, t. y. iš jam priklausančio buto, savaime nepaneigia ieškovo, kaip vieno iš bendraturčių, teisės šią sieną apšiltinti ir iš išorės, t. y. neapribojant ieškovui galimybės pasirinkti šiltinimo būdą ir nesuabsoliutinant kitų bendraturčių teisių.

68.       Ketvirta, teismo vertinimu, ieškovas neprivalėjo įrodinėti tokių remonto darbų būtinumo, t. y. jis turi teisę, kaip namo bendraturtis, naudotis jam suteiktomis teisėmis, be kita ko, ir realizuoti teisę atlikti bendro naudojimo sienos remonto darbus. Kita vertus, tiek iš į bylą pateiktų ginčo namo nuotraukų, tiek iš jo statybos metų (1966 m.) matyti, kad minėtas daugiabutis yra pakankamai senos statybos, namo sienos nėra apšiltintos, estetiškai nusidėvėjusios; be to, ieškovo butas yra cokoliniame aukšte, todėl teismas laiko pagrįstais ieškovo argumentus, jog minėtais darbais ieškovas siekia apšiltinti bendro naudojimo sieną (jos dalį), tokiu būdu gerinant ir savo buto šilumos techninius duomenis/parametrus.

69.       Teismas, įvertinęs atsakovų nesutikimo su ieškiniu argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovo planuojami darbai gali pažeisti namo bendro naudojimo sieną (gali atsirasti neigiamų pasekmių – šalčio tiltų, kauptis drėgmė ir pan.) sprendžia, kad šie nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepaneigiantys ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip jau minėta, pareiga įrodyti, jog atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (nagrinėjamu atveju – atsakovams), t. y. atsisakydamas duoti sutikimą bendraturtis turi motyvuoti savo atsakymą, nurodydamas kuo numatomos statybos ar rekonstrukcija – šiuo atveju paprastasis remontas, pažeidžia jo, kaip bendrasavininko, interesus, o teismui pripažinus jo atsisakymo motyvus nepagrįstais, statytojui gali būti pripažįstama teisė vykdyti statybas ar rekonstrukciją/remonto darbus be bendraturčio(-ių) sutikimo teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju atsakovai, kuriems šioje byloje tenka įrodinėjimo našta, teismo vertinimu, neįrodė, jog jų padėtis ieškovui vykdant nurodytus remonto darbus kaip nors realiai ir esmingai pablogės.

70.       Teismo vertinimu, vien atsakovų keliamos deklaratyvios abejonės dėl būsimų darbų galimai neigiamų pasekmių ar netinkamo darbų atlikimo (jų objektyviai nepagrindžiant) nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti duoti sutikimą tokių remonto darbų atlikimui. Teismas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad ginčo namo sienos (jos dalies) apšiltinimas ir vėliau apdailos darbų atlikimas nepažeis bendraturčių teisių ir interesų; priešingai, bus naudingas ne tik pačiam ieškovui, bet ir kitiems namo patalpų bendraturčiams. Be to, atsakovai nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, jog prie nurodytos sienos yra kokių nors požeminių inžinierinių komunikacijų, kurios galėtų būti pažeistos atliekant sienos apšiltinimo darbus. Bylos nagrinėjimo metu Bendrijos pirmininkas patvirtino, jog šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų dėl viso namo renovacijos/rekonstrukcijos, todėl atsakovų argumentai, jog ieškovo ketinami atlikti remonto darbai ateityje galimai sudarys kliūtis viso namo renovacijai, laikytini abstrakčiais ir neįrodytais; kita vertus, net jeigu ateityje ir būtų atliekama viso namo renovacija, būtent jos metu turėtų būti sprendžiama dėl konkrečių techninių dalykų, be kita ko, ir dėl namo sienos apšiltinimo, kai jos dalis jau būtų apšiltinta (ar reikėtų tą apšiltinimą pašalinti ir visą sieną šiltinti iš naujo, ar sujungti anksčiau atliktą apšiltinimą su naujai atliekamu apšiltinimu ir pan.).

71.       Taip pat pažymėtina, kad atsakovai turi teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, prižiūrinčias statybų teisėtumą, dėl ieškovo planuojamų remonto darbų teisėtumo, jeigu manys, jog statybos darbai neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia jų interesus, remonto darbai atliekami ne pagal projektą ir pan.

72.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovų nesutikimo su remonto darbų atlikimu argumentai nėra motyvuoti ir pagrįsti, atsisakymas duoti sutikimą atlikti ginčo namo remonto darbus pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovo ketinamas atlikti namo bendro naudojimo sienos apšiltinimas pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki remonto, kels grėsmę statinio saugumui, apsunkins jo eksploatavimo sąlygas ir pan., todėl ieškovo ieškinys tenkintinas – daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas nepritarti išorinės fasadinės sienos dalies apšiltinimo ir apdailinimo darbams nuo pamatų apačios iki (duomenys neskelbtini) buto lubų lygio, pagal ieškovo pateiktą Paprastojo remonto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas, bei leidžiama ieškovui atlikti ginčo namo paprastąjį remontą, aprašytą Paprastojo remonto apraše Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovų (bendraturčių) sutikimo.

73.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl baudos

74.       Kaip minėta, dalis atsakovų ir trečiųjų asmenų prašo skirti ieškovui baudą iki 5 000 Eur už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, pusę sumos priteisiant atsakovų naudai.

75.       CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį ir (ar) kitą procesinį dokumentą; arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

76.       Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

77.       Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys šiuo sprendimu tenkintas, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškovo veiksmus (teikiant ieškinį) vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Be to, teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose ieškovo veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

78.       Ieškovas iš atsakovų prašo priteisti 2 076,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 2 001,21 Eur (911,21 Eur + 172,50 Eur + 287,50 Eur + 210 Eur + 420 Eur) teisinės pagalbos išlaidos.

79.       Atsakovai ir tretieji asmenys, atstovaujami advokato padėjėjo P. Markevičiaus, prašo priteisti jų patirtas 1 040 Eur (540 Eur + 150 Eur + 200 Eur + 150 Eur) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

80.       Teismo vertinimu, šalių patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

81.       Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

82.       Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.

83.       Teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas ieškovui priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų, t. y. ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkų, kurie 2019 m. rugsėjo mėn. balsavime nepritarė ieškovo nurodytų darbų atlikimui arba jame nedalyvavo ir vėliau neišreiškė savo aiškios nuomonės (dėl pritarimo tokių darbų atlikimui). Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į atsakovams priklausančių butų ir patalpų (o ne į atsakovų) kiekį. Be to, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos iš A. B., buto (duomenys neskelbtini), savininkės, kuri 2019 m. rugsėjo mėn. balsavime nedalyvavo, tačiau bylos nagrinėjimo metu pritarė ieškovo remonto darbų atlikimui.

84.       Atsižvelgiant į tai, ieškovo 2 076,21 Eur patirtos išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš visų atsakovų, t. y. po 64,88 Eur (2 076,21 Eur / 32); kaip minėta, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į atsakovams priklausančių butų ir patalpų kiekį (32), t. y. patalpai priklausant daugiau nei vienam atsakovui, 64,88 Eur suma iš patalpos savininkų priteisiama lygiomis dalimis.

85.       Atsakovų ir trečiųjų asmenų (kurie laikytini dalyvaujančiais byloje atsakovų pusėje), atstovaujamų advokato padėjėjo P. Markevičiaus, patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kiti atsakovai ir tretieji asmenys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos jiems taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

86.       Byloje iš viso patirta 714,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų (išskyrus A. B.) (CPK 96 straipsnis), t. y. po 22,32 Eur (714,37 Eur / 32).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo A. R. ieškinį tenkinti.

Panaikinti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą, įformintą 2019 m. rugsėjo 17 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokole, nepritarti išorinės fasadinės sienos dalies apšiltinimo ir apdailinimo darbams nuo pamatų apačios iki (duomenys neskelbtini) buto lubų lygio, pagal ieškovo A. R. pateiktą Paprastojo remonto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Leisti ieškovui A. R. atlikti daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą, aprašytą Paprastojo remonto apraše Nr. (duomenys neskelbtini), be atsakovų (bendraturčių) sutikimo.

Priteisti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) O. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po 64,88 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno nurodyto atsakovo.

Priteisti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 64,88 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 32,44 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) 64,88 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 32,44 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 64,88 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 32,44 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 64,88 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 32,44 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 64,88 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 32,44 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) 64,88 Eur (šešiasdešimt keturis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 32,44 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) T. D., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) O. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) O. V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei po 22,32 Eur (dvidešimt du eurus 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš kiekvieno nurodyto atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,32 Eur (dvidešimt du eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 11,16 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,32 Eur (dvidešimt du eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 11,16 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,32 Eur (dvidešimt du eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 11,16 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,32 Eur (dvidešimt du eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 11,16 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,32 Eur (dvidešimt du eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 11,16 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų T. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (V. Č.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 22,32 Eur (dvidešimt du eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 11,16 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Išaiškinti, kad išlaidos, priteistos valstybei, turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič