Civilinė byla Nr. e2S-175-613/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02888-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.4.2; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 28 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. V., V. V., P. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019, išnagrinėtoje pagal ieškovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškinį (patikslintą) atsakovui A. V., tretiesiems asmenims V. V., P. V., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl patalpų pripažinimo gyvenamosiomis, trečiasis asmuo Neringos savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjų (atsakovo) A. V., (trečiųjų asmenų) V. V. ir P. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019. Pareiškėjai nurodė, kad egzistuoja objektyvi būtinybė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Iš naujo bylą nagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje nurodytų materialinės teisės normų ir iš esmės nevykdė kasacinio teismo nurodymų nustatyti nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą pagrindžiančias aplinkybes, todėl padarė aiškias materialinės teisės ir civilinio proceso normų taikymo klaidas, kurios nulėmė neteisingą sprendimą. Teismas sprendime nenurodė nė vieno CK 6.616 straipsnio 1 dalyje numatyto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo pagrindo, nes sprendimą grindė tik CK 6.610 straipsnio nuostatomis. Priimant sprendimą buvo padaryta aiški materialinės teisės normų taikymo klaida, nes teismo sprendimu nuomos sutartis buvo nutraukta ir atsakovas bei jo šeimos nariai iškeldinti, nenustačius ir teismo sprendime nenurodžius įstatyme numatyto teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad teismas netaikė analogiškose bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų suformuotos kasacinio teismo praktikos: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-185-403/2018, Nr. e3K-3-186-684/2018; Nr. e3K-3-187-687/2018. Kasacinis teismas nurodė taikyti paminėtą teismų praktiką, atsižvelgęs į 2019 m. vasario 27 d. nutarties 27 ir 28 punktuose nurodytas aplinkybes. Tačiau iš naujo bylą nagrinėjęs teismas nesivadovavo nurodyta kasacinio teismo praktika ir šios praktikos net nepaminėjo. Pagal kasacinio teismo nurodymus ir CPK 43 straipsnio 2 dalies reikalavimus V. V. ir P. V. turėjo būti įtraukti į bylą atsakovais.

2.       Suinteresuotas asmuo (ieškovė) Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija su prašymu atnaujinti procesą nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ne tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir išaiškinimais analogiškose bylose, bet rėmėsi ir EŽTT jurisprudencija, nurodydamas, kad kultūros paveldo apsauga ir tvarus naudojimasis juo yra svarbus gyvenimo kokybės palaikymui ir regiono bei jo gyventojų istorinių, kultūrinių bei meno šaknų išlaikymui. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje (40 punktas) nurodytą aplinkybę, jog 2000 m. birželio 12 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu šalių nesieja tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai, teismas sprendime pagrįstai pripažino, jog nutraukus nuomos sutartį yra pagrindas atsakovą ir jo šeimos narius iškeldinti iš ginčo patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.610 straipsnis). Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą, nenurodė nė vieno reikšmingo fakto ar aplinkybės, kurių egzistavimas byloje negalėjo būti nustatytas. Prašyme pareiškėjai kartoja savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus teiginius, iš esmės pakartodami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje nurodytus motyvus. Pareiškėjai sprendime interpretuoja teismo išdėstytus motyvus, teigia, kad teismas pats pripažino, kad, kol nėra detaliojo plano, negalima atlikti jokių darbų. Pareiškėjai tik abstrakčiai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti vienokią ar kitokią teisės normą, tačiau nenurodo, kokios konkrečios vertinamojo pobūdžio aplinkybės nustatytos ir įvertintos netinkamai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019.

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

5.       Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas, o priešieškinis atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi 2017 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis dėl ieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikino ir perdavė šias bylos dalis Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; kitas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas. Civilinę bylą išnagrinėjęs iš naujo, Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino (civilinė byla Nr. e2-3826-512/2019). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.

6.       Teismas konstatavo, jog teismo procesinis sprendimas buvo peržiūrėtas ir apeliacine, ir kasacine tvarka, kita dalis procesinio sprendimo, kuri kasacinio teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista, todėl padarė išvadą, kad procesas civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, pareiškėjų prašyme nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte pagrindu negali būti atnaujinamas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėjai A. V. (atsakovas), V. V. ir P. V. (tretieji asmenys) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3826-512/2019. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl proceso atnaujinimo, visiškai nevertino bylos aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia apginti konstitucinę vertybę – teisę į būstą, kuriai apginti nebeturi kitų procesinių galimybių.

7.2.       Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kurių sąrašas yra baigtinis, turi būti taikomi neformaliai ir laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

7.3.       CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata „sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka“ turėtų būti aiškinama ne formaliai, bet atsižvelgiant į šios nuostatos esmę ir proceso atnaujinimo tikslus, t. y. kad, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nebuvo įvykdytas teisingumas, nes nebuvo ištaisytos pirmosios instancijos teismo padarytos teisės normų taikymo klaidos ir liko galioti neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

7.4.       Pažymėjo, kad turi teisėtų ir pagristų lūkesčių, kad jų teisė į būstą demokratinėje visuomenėje bus ginama ir pareiškėjai nebus iškeldinti nesant faktinio ir teisinio pagrindo.

8.       Suinteresuotas asmuo (ieškovė) Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Teigia, kad atskirasis skundas argumentuojamas tais pačiais motyvais ir teiginiais, kurie buvo išdėstyti prašyme dėl proceso atnaujinimo ir kituose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, dėl kurių bylą nagrinėję teismai yra jau pasisakę.

8.2.       Pažymėjo, kad teisė į būstą nėra absoliuti. Pagal EŽTT praktiką, teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu ir nepažeidžiančiu Konvencijos tuo atveju, jei: 1) toks ribojimas turi teisinį pagrindą; 2) juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus (žr., pvz., 2009 m. sausio 15 d. sprendimo byloje Č. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06, par. 19) arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje P. ir W. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11; 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje P. ir kiti prieš Rusiją, peticijos Nr. 44560, par. 11); 3) ribojimas yna būtinas demokratinėje visuomenėje, t. y. taikytas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.

8.3.       Taip pat pažymėjo, kad EŽTT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad kultūros paveldo apsauga ir tvarus naudojimasis juo yra svarbūs gyvenimo kokybės palaikymui ir regiono bei jo gyventojų istorinių, kultūriniu bei meno šaknų išlaikymui. Tai yra vertybės, kurių apsauga ir skatinimas saisto viešojo administravimo institucijas (2007 m. kovo 29 d. sprendimo byloje D. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 61951/00, par. 54; 2009 m. vasario 19 d. sprendimo byloje K. prieš Turkiją, peticijos Nr. 2554503, par. 54; 2011 m. kovo 29 d. sprendimo byloje P.ir P. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 33949/05, par. 64).

8.4.       Teigia, kad ginčo patalpos yra sklype, esančiame Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, kurią Lietuvos valstybė visą laiką laikė išskirtiniu gamtos ir žmogaus sukurtu kraštovaizdžio kompleksu – saugotina teritorija, kuriai turi būti nustatyta ypatinga apsauga. Valstybė turi galimybę šią kultūrinę vertybę padaryti prieinamą visuomenei, užtikrinti tinkamą jos išsaugojimą, priežiūrą ir dėl to atsakovo teisės naudotis šiuo būstu praradimas laikytinas teisėtu ir būtinu visuomenės interesams apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. ?3K-3-l86-684/2018).

8.5.       Suinteresuoto asmens vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas siekia ne apginti konstitucinę teisę į būstą, o galimai praturtėti valstybės sąskaita.

8.6.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, pagrįstai nurodė, kad, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, teismų praktika suformuota taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008). Pagrįstai pažymėjo, kad, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo, teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

8.7.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo procesinis sprendimas vieną kartą buvo peržiūrėtas ir apeliacine, ir kasacine tvarka, o antrą kartą procesinis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistas, pagrįstai padarė išvadą, jog procesas civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte nurodytu pagrindu negali būti atnaujinamas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

10.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų (atsakovo ir trečiųjų asmenų) prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovo ieškinį (patikslintą) dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo priešieškinį dėl patalpų pripažinimo gyvenamosiomis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

12.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, CPK 6 straipsnis). Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindus nustato įstatymas (CPK 366 straipsnis). Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2006).

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinti teisinių santykių stabilumą, užkirsti kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).

14.       Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

15.       Pareiškėjų (atsakovo ir trečiųjų asmenų) manymu, bylą nagrinėję teismai padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – nenustatė nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą pagrindžiančių aplinkybių, netaikė kasacinio teismo nurodytų materialinės teisės normų (padarė aiškias materialinės ir procesinės teisės normų taikymo klaidas), dėl to prašo atnaujinti procesą, kad būtų ištaisyti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai, ginčas išspręstas vadovaujantis kasacinio teismo praktika civilinėse bylose, kuriose faktinės ir teisinės aplinkybės analogiškos nagrinėjamam ginčo atvejui.

16.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu reglamentavimu, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, kita dalis procesinio sprendimo, kuri kasacinio teismo buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, taip pat buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista, konstatavo, kad procesas civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, pareiškėjų prašyme nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte pagrindu negali būti atnaujinamas.

17.       Pareiškėjai (atsakovas ir tretieji asmenys) atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Teigia, kad teismas visiškai nevertino bylos aplinkybių ir neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia apginti konstitucinę vertybę – teisę į būstą, kuriai apginti nebeturi kitų procesinių galimybių. Taip pat teigia, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata „sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka“ turėtų būti aiškinama ne formaliai, bet atsižvelgiant į šios nuostatos esmę ir proceso atnaujinimo tikslus, t. y. kad, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nebuvo įvykdytas teisingumas, nes nebuvo ištaisytos pirmosios instancijos teismo padarytos teisės normų taikymo klaidos ir liko galioti neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.

18.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjų (apeliantų) teiginiais, juos atmeta kaip nepagrįstus. Taip pat pažymi, kad apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad ieškovo ieškinio (patikslinto) ir atsakovo priešieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas buvo patikrintas ir peržiūrėtas apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nagrinėjamoje byloje negalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir pažymi, kad kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina ir tai, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

19.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad procesas civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimas peržiūrėtas apeliacine tvarka, pareiškėjų prašyme nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte pagrindu negali būti atnaujinamas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                Giedrė Seselskytė