Administracinė byla Nr. eAS-81-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03972-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. vasario 5 d. 

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos dėl administracinių aktų dalių panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir Prokuroras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti dėl nuosavybės teisių perleidimo privačion nuosavybėn į 0,1150 ha valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4605 (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 31-100-4005, kuriuo B. G. atstatytos nuosavybės teisės į jos turėtą 15,61 ha žemę, Šiaulių raj., (duomenys neskelbini), dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės į 0,1150 ha valstybinės reikšmės kelią Nr. 4605 (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti Šiaulių rajono valdybos 1992 m. gruodžio 10 d. potvarkio Nr. 520v „Dėl žemės suteikimo naudojimui asmenims, susigrąžinantiems arba perkantiems žemę žemės ūkio veiklai“, dalį (1 priedo Nr. 1 eilutė), kuria B. G. suteiktos 15,61 ha žemės dalis – 0,1150 ha pateko į valstybinės reikšmės kelią Nr. 4605 (duomenys neskelbtini); 4) panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. V-1261 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo ir specialiųjų sąlygų nustatymo atlikus kadastrinius matavimus“, kuriuo B. G. nuosavybės teise priklausantis 15,61 ha bendro ploto žemės sklypas, pakeistas į 15,3957 ha, dalį dėl 0,1150 ha, į kurią pateko valstybinės reikšmės kelias Nr. 4605 (duomenys neskelbtini); 5) taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,1150 ha valstybinės reikšmės kelio Nr. 4605 (duomenys neskelbtini) dalį, patenkančią į 15,3957 ha žemės sklypą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovui B. G. 331,65 Eur.

Prokuroras prašymą atnaujinti terminą pareiškimui paduoti grindė tuo, kad apie tai, jog pažeidžiami valstybės interesai, perleidžiant valstybinės reikšmės kelių plotus, jis sužinojo tik surinkęs visą medžiagą 2019 m. lapkričio 5 d. Tai, kad kreipiamasi į teismą jau praėjus daugiau nei 10 metų nuo administracinių aktų priėmimo ir sandorių sudarymo, lėmė objektyvios nuo pareiškėjos nepriklausančios aplinkybės, t. y. apie ginčijamus administracinius aktus bei jų neteisėtumą nebuvo pranešta laiku. Neatnaujinus termino pareiškimui paduoti būtų apribota viešąjį interesą ginančio subjekto teisė kreiptis teisminės gynybos, nebūtų galutinai išspręstas klausimas dėl viešojo intereso pažeidimo, o tai sudarytų prielaidas likti galioti neteisėtiems administraciniams aktams bei sandoriams. Nuosavybės atkūrimas įvykdytas 1992 metais, neatlikus kadastrinių matavimų, tik pagal ranka nubraižytą abrisą. Kadastriniai matavimai atlikti 2009 m. sausio 23 d. ir tik tuomet paaiškėjo tikslios ginčo žemės sklypo ribos. Valstybinės reikšmės keliai yra priskiriami nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčiai infrastruktūrai.

Prokuroras nurodė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Kelių direkcija) 2019 m. spalio 2 d. pateikė prašymą prokuratūrai ginti viešąjį interesą su priedais, tačiau nepakako faktinių duomenų apie ginčo žemės sklypą, kada jis suformuotas, kas jo savininkai ir kt. Prokuroras teigė, kad rinko papildomus duomenis, reikalingus tyrimui atlikti, t. y. 2019 m. spalio 3 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialą dėl sandorių kopijų pateikimo (reikalauti duomenys gauti 2019 m. spalio 14 d.), tą pačią dieną kreipėsi ir į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyrių dėl dokumentų, susijusių su ginčo žemės sklypo pardavimu ir kitų dokumentų pateikimo (reikalauti duomenys gauti 2019 m. lapkričio 5 d.). Pasak pareiškėjo, tyrimui šie dokumentai buvo būtini, nes tik juos išnagrinėjus buvo galima spręsti apie administracinių aktų bei sandorių neteisėtumą, jo apimtį. 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, atsisakęs atnaujinti terminą pareiškimui paduoti.

Teismas nurodė, kad Prokuroras pareiškimą dėl ginčijamų administracinių aktų dalių panaikinimo padavė 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėjas ginčija administracinius aktus, kurie priimti daugiau kaip prieš 10 metų. Pareiškime pareiškėjas nenurodė ir byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Ta aplinkybė, kad Prokuroras gavo dokumentus, kai jau buvo suėjęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir dar rinko papildomą medžiagą, nesant duomenų apie nusikalstamos veikos, susijusios su ginčijamo akto priėmimu ar veiksmo atlikimu, padarymu, nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl termino atnaujinimo. 

III.

Pareiškėjas Prokuroras pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui paduoti ir priimti pareiškimą.

Pareiškėjas, be jo pareiškime išdėstytų motyvų, nurodo, kad subjektas, ginantis viešąjį interesą, gavęs informacijos apie valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad pažeistas viešasis interesas. Pirmiausia turi būti nustatyta, ar administracinis aktas priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia. Nagrinėjamu atveju terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 5 d., t. y. nuo datos, kaip pareiškėjas iš NŽT gavo duomenis, susijusius su ginčo žemės sklypu. Tai, kad į teismą kreipiamasi praėjus daugiau nei 10 metų nuo administracinių aktų priėmimo ir sandorių sudarymo, lėmė objektyvios nuo pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės, t. y. apie ginčijamus teisės aktus nebuvo pranešta laiku. Pareiškėjas teigia, kad teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, atsisakęs atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Prokuroras, spręsdamas, ar konkrečiu atveju pažeistas viešasis interesas, ar ne, ar yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo į teismą, ar ne, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį, protingą laiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Išvadai apie tai, kada prokuroras gavo ar turėjo ir galėjo gauti pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, padaryti nustatomos bei vertinamos konkrečiai bylai reikšmingos aplinkybės, be kita ko, atsižvelgiama į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakymą priimti pareiškėjo pareiškimą iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjas ginčija administracinius aktus, kurie priimti daugiau kaip prieš 10 metų ir nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis netaikyti 10 metų termino ir spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018 plėtodama teismų praktiką dėl ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto procesinio 10 metų termino taikymo situacijose, kai ribotos turto restitucijos objektu tampa turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, ir turėdama galvoje tai, kad analogiškos arba labai panašios tiek faktų, tiek teisės taikymo požiūriu bylos nagrinėjamos ir bendrosios kompetencijos teismuose, kur ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis netaikoma, o taikomas ieškinio senaties civilinis teisinis institutas, pažymėjo, kad asmenų lygiateisiškumo ir teisinio tikrumo imperatyvai suponuoja teismų pareigą garantuoti vienodą, nepriklausomai nuo jurisdikcijų skirtumų, teisės aiškinimą ir taikymą. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad bylose, kuriose, kaip ir ši, ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, taikytinas civilinis teisinis ieškinio senaties institutas nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018 suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių, pagal kurias bylose, kuriose ginama išimtinė valstybės nuosavybės teisė, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas netaikomas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina.

Kadangi būtina įvertinti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, panaikinus minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Stasys Gagys

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė