Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-711-383-2010].doc
Bylos nr.: 1A-711-383-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas V

Nr.1A - 711 - 383/2010

Proceso numeris:52-1-01286-2008

Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.6.                                       (S)

 
Pranešėjas V. Vitunskas

Teisėja       V. Stangvilienė

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

 

         Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės,  Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Dianai Vaitkevičienei,  teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

         R. A. nuteistas pagal LR BK 215 str. 1 d.  ir BK 182 str. 1 d. (31 epizodas) ir už šias nusikalstamas veikas LR BK 63 str. 4 d. pagrindu, bausmes sudedant iš dalies, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai. Pagal LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2010-02-12 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir jam paskirta 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo;

        V. K. nuteistas pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (22 epizodai) ir už šias nusikalstamas veikas LR BK 63 str. 4 d. pagrindu, bausmes sudedant iš dalies,  jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 63 str. 4 d. ir 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2009-03-09 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo;

Tenkinti civiliniai ieškiniai:

priteista solidariai iš R. A. ir V. K. turtinei žalai atlyginti  – UAB (duomenys neskelbtini) - 2180 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 4800 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)- 6600 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 8400 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)- 3600 Lt,

UAB (duomenys neskelbtini) - 1800 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) -1200 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 1200 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 5000 Lt;

priteista iš R. A. turtinei žalai atlyginti –  UAB (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt,

UAB (duomenys neskelbtini) naudai 800 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) naudai 600 Lt.

Nuteistasis R. A. nuosprendžio neskundžia.

Teisėjų kolegija išnagrinėjo nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

 

n u s t a t ė :

 

V. K. nuteistas pagal LR BK 215 str. 1 d. ir  182 str. 1 d. (22 epizodai)  už tai, kad jis ir R. A. , veikdami bendrininkų grupėje,  laikotarpiu nuo 2008-10-08 iki 2009-01-16 R. A. naudojant kompiuterį ir jam suteiktą interneto prieigą, kurios prisijungimo IP adreso Nr. 88.216.38.110, neteisėtai panaudojant įvairiems asmenims priskirtus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis bei tapatybės patvirtinimo duomenis, neteisėtai, be tų asmenų žinios, inicijavo finansines operacijas ir sudarius paskolos sutartis, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydami turtinę žalą:  UAB (duomenys neskelbtini)- 2180 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)- 4800 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)- 6600 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)- 8400 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 3600 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 1800 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 1200 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) - 1200 Lt, UAB (duomenys neskelbtini)- 5000 Lt.

           Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendį ir prašo nuteistąjį išteisinti dėl BK 215 str. 1 d. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jo veiksmus, kadangi jis nei vieno iš nuosprendyje nurodytų žmonių asmens dokumentais nesinaudojo. Tai įrodo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti liudytojų parodymai. Jie visi parodė, kad jų dokumentais naudojosi ir kompiuteriu atliko visas operacijas R. A. . Todėl apeliantui yra neteisingai inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 215 str. 1 d. Taip pat jis nesutinka su jam pateiktu civiliniu ieškiniu. Jis negaudavo jokio atlygio už tai, kad pas R. A. nuvesdavo žmones, kuris jiems suteikdavo paskolas. Jis nepadėjo jiems gauti jokių paskolų. Teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, neleisdamas nukentėjusiems asmenims pateikti klausimus. Be to, bylos nagrinėjimo metu teisme iš bankomatų nebuvo išimta filmuota medžiaga, iš kurios būtų matyti, kad jis pinigų nė karto nenuiminėjo, nors jis to prašė ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nebuvo padarytos akistatos, kurių jis reikalavo, dėl to buvo suvaržytos jo teisės į gynybą. Dėl to jis buvo nuteistas nepagrįstai.

Gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

           Apeliacinio skundo argumentas, kad  V. K. neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.  numatytų nusikalstamų veikų, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai V. K. pripažino kaltu, padarius  jam inkriminuotas  nusikalstamas veikas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo apelianto veikas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį.

          Nors nuteistasis V. K. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 215 str. 1 d. prisipažino iš dalies, jo kaltę, padarius  nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma: liudytojų parodymai, nukentėjusiųjų parodymai, kurie yra nuoseklūs ir teismui abejonių nekelia, ir kuriuos patvirtina kita bylos medžiaga - bankų sąskaitų išrašai, kita rašytinė bylos medžiaga, kuria yra nenuginčijamai įrodyta, kad R. A. ir V. K. neteisėtai panaudojo kitų asmenų elektroninių mokėjimo priemonių ir asmens tapatybės patvirtinimo duomenis finansinėms operacijoms atlikti, jų atlikimo metu siekė svetimo turto pasisavinimo.  Neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus kaltinamieji padarė sąmoningai ir tyčia.  BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tyčia. Paties nusikaltimo mechanizmas  neleidžia teismui abejoti, kad abu nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje. Yra nustatyta, kad V. K. ieškodavo asmenų, kurių vardu būtų galima paimti paskolas, juos įtikindavo, kad paskolos bus apimtos, nuvesdavo juos pas R. A. ir kuris, paėmęs paskolas, jas pervesdavo į V. K. sąskaitą. Vėliau pinigus pasidalindavo. Tokiu būdu jie siekė vieno tikslo – praturtėti. Darydami šią nusikalstamą veiką, jie abu žinojo, kad neteisėtai iš kitų asmenų įgyja jų asmens dokumentus, taip pat jie žinojo, kad  kitų asmenų vardu sudaromos paskolos sutartys su įvairiomis kredito  įstaigomis, žinojo ir numatė tokių savo veiksmų kitiems asmenims kilsiančias pasekmes.  Turėdami neteisingai įgytas elektroninės bankininkystės korteles, jie sudarinėjo tiek paskolų, kiek galėjo ir kiek jiems davė kredito įstaigos. Apgaudami bendroves paraiškose dėl paskolų nurodydavo išgalvotas darbovietes, netikrus gyvenamosios vietos adresus, patardavo nenurodyti nakvynės namų adreso. Be nukentėjusiųjų ir liudytojų žinios naudojosi jų internetinės bankininkystės ir asmens duomenimis paskesnėms paskolų sutartims sudaryti. Abu kaltinamieji bendrai naudojosi V. K. sąskaita banke, į kurią pervesdavo paskolų pinigus ir abu galėdavo iš jos paimti pinigus. V. K. buvo davęs R. A. banko mokėjimo kortelę. Todėl yra atmestinas V. K. argumentas, kad jis šiose nusikalstamose veikose nedalyvavo, o nusikalstamus veiksmus atliko tik R. A. . Darytina išvada, kad nusikalstami R. A. ir V. K. veiksmai dėl elektroninių mokėjimo priemonių ir asmens tapatybės patvirtinimo duomenų neteisėto  panaudojimo kvalifikuoti pagal LR BK 215 str. 1 d. teisingai. V. K. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 215 str. 1 d. ir jis dėl to nuteistas teisingai.

           Nuteistasis nesutinka su jam pateiktu civiliniu ieškiniu be pagrindo. Dėl to, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrai su R. A. ,  civilinis ieškinys priteistas atlyginti solidariai iš abiejų nuteistųjų pagrįstai. Kredito bendrovių pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti teisingai, nes kaltinamųjų kaltė padarius nusikaltimus, o tuo pačiu ir žalą, yra įrodyta ( LR CK 6.263 str. ). Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, tenkindamas pareikštus  civilinius ieškinius iš dalies - tik tiesiogiai realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio ( LR BPK 110 str.1 d. ).

           Skundo argumentas, jog teismas kaltinamojo atžvilgiu buvo šališkas, neleisdamas nukentėjusiems asmenims pateikti klausimus, atmestinas. BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, nėra. Nukentėjusiųjų  apklausos neatlikimas  nėra pagrindas konstatuoti, kad byla žemesnės instancijos teisme buvo išnagrinėta neobjektyviai. Teismo sprendimas teisiamajame posėdyje tirti įrodymus, kurie bylos nagrinėjimo teisme dalyvio ar kelių dalyvių nuomone neturi būti tiriami, nerodo teismo šališkumo. Teismas privalo tirti ir vertinti visus įrodymus, būtinus nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, nepaisant to, ar visi teisiamajame posėdyje dalyvaujantys asmenys pritaria įrodymų tyrimo veiksmų atlikimui. Šią pareigą teismas privalo vykdyti ir tuo atveju, kai kas nors iš bylos nagrinėjimo teisme dalyvių teigia, kad tam tikri duomenys negali būti tiriami ir pripažįstami įrodymais. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nepagrįstų prašymų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, netenkinimas nėra pakankamas pagrindas nušalinimams reikšti, o sprendimas tokiu pagrindu reiškiamus nušalinimus atmesti nereiškia, kad teismo procesas vyko šališkai.

            Apeliantas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu teisme iš bankomatų nebuvo išimta filmuota medžiaga, iš kurios būtų matyti, kad jis pinigų nė karto nenuiminėjo, nors jis to prašė ikiteisminio tyrimo metu. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodo, jog teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais. Įrodymai byloje įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.  Baudžiamojo proceso įstatyme nenustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.  Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia kaltinamajam teisę duoti parodymus (BPK 22, 272 straipsniai), kurie, kaip ir kiti faktiniai bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti ištirti ir įvertinti pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas  padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl V. K. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 215 str. 1 d. padarymo. Teismo išvados, išdėstytos apkaltinamajame nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Skunde taip pat be pagrindo nurodama, jog nebuvo padarytos akistatos, kurių jis reikalavo, ir dėl to buvo suvaržytos jo teisės į gynybą. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata, negali būti laikoma V. K. kaltę paneigiančiu įrodymu.  Akistata yra vienas iš ikiteisminio tyrimo veiksmų, prokuroras nėra įpareigotas atlikti akistatą kiekvieno tyrimo metu. BPK 178 str. 2 d. numato teisę įtariamajam, jo gynėjui raštu prašyti prokurorą atlikti BPK XIV skyriuje numatytus veiksmus, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokių prašymų nebuvo gauta.  Apelianto kaltė pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatyta.

         Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma V. K. kaltę patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtus nusikaltimus.  Visi apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.  

       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a :

        

        Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

        

        Kolegijos pirmininkas                                                                 Valdas Vitunskas

 

         Teisėjai                                                                                            Danguolė Šiugždinytė                                                                                                                                                                                                     Gytis Večerskas