Civilinė byla Nr. e2-1511-225/2018
Proceso Nr.2-25-3-00292-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 26 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aldona Burbienė,
sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,
dalyvaujant ieškovui M. S., jo atstovei advokatei Saulenai Gasiūnienei,
atsakovei A. V., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai,
išvadą duodančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aušrai Vyšniauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei A. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei atsakovės A. V. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas ieškinyje nurodė, jog su atsakove gyveno kartu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus N.. Praėjus pusei metų nuo sūnaus gimimo, bendras gyvenimas nutrūko, sūnus liko gyventi su atsakove, jie susitarė dėl jo teikiamo išlaikymo sūnui. 2017 metų spalio mėnesį atsakovė paliko vaiką jo priežiūrai ir išvyko į (duomenys neskelbtini), ten prabuvo tris savaites, grįžusi pabuvo keletą dienų, pabendravo su vaiku ir vėl išvyko, 2017-11-14 jie pasirašė susitarimą, kuriuo sūnus buvo paliktas jo priežiūrai, kol atsakovė bus išvykusi į užsienį. 2018 m. sausio mėnesį ji grįžo į Lietuvą, aplankė sūnų ir vėl išvyko, tačiau tolimesnio buvimo laiko nenurodė. Paraginta aplankyti vaiką pasiguosdavo, kad brangiai kainuoja bilietai. Dėl tokio atsakovės neapsisprendimo jis kreipėsi į teismą, kad išspręsti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Jis yra pasiryžęs rūpintis vaiku, metė darbą (duomenys neskelbtini) ir grįžo į Lietuvą, vaikui auginti turi geras buitines sąlygas, vaikas yra prie jo prisirišęs, lanko lopšelį darželį (duomenys neskelbtini). Vaikui gyvenant kartu su juo, jis neribos atsakovės bendravimo su vaiku. Prašo sūnaus N. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo. Atsakovė, palikusi sūnų 2017 m. spalio mėnesį, visiškai nusišalino nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą, iš jos turi būti priteistas periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas nuo kreipimosi į teismą dienos, taip pat išlaikymo įsiskolinimas. Patikslintu ieškiniu prašo nustatyti A. V. bendravimo su N. S. tvarką taip: A. V. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, pasiimdama sūnų iš darželio darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais, nuo 17 val. iki 19 val., bei kas antrą savaitgalį, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžindama atgal sekmadienį iki 20 val. Bendrauja su sūnumi vaiko rudens ir pavasario atostogų metu ne mažiau kaip po 3 dienas nepertraukiamai. Mama pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą po trijų dienų. A. V. nelyginiais metais su sūnumi praleidžia Šv. Kalėdų šventes bei Naujuosius metus, o lyginiais metais Šv. Velykų šventes. Mama pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos vieną dieną prieš šventes ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą po trijų dienų. Savo kasmetinių atostogų metu, A. V. su sūnumi praleidžia nepertraukiamai po 14 dienų vasaros atostogų laiko, prieš tai informavusi M. S. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Priteisti iš A. V. išlaikymą N. S. po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018-03-12 iki sūnaus pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017m. spalio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2018m. kovo 12d.), išlaikymo sumą skaičiuojant po 120 Eur, kas mėnesį, t.y. iš viso 648 Eur (už spalio, lapkričio, gruodžio, sausio, vasario mėnesius ir kovo mėnesio 12 dienų). Taip pat priteisti iš A. V. jo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime su atsakovės pareikštu priešieškiniu nesutiko, nurodo, jog atsakovė dėl neatsakingo požiūrio į vaikų poreikius, buitinius klausimus neužtikrins sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų – išvykdama dukrą A. paliko draugės priežiūrai, į Lietuvą grįžo, kai buvo pateiktas ieškinys teismui, išsinuomojo butą kitame rajone, negu gyvena sūnus. Pažymi, jog atsakovė siūlo minimalią bendravimo tvarką ir tai neatitinka vaiko interesų, vaikui gyvenant su atsakove, ieškovas turėtų su sūnumi bendrauti ne mažiau kaip kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų penktadieniais iš darželio ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Taip pat rudens, pavasario atostogų metu ne mažiau kaip po 3 dienas nepertraukiamai, žiemos atostogų metu ne trumpiau kaip savaitę nepertraukiamai bei vasaros atostogų metu ne trumpiau kaip vieną mėnesį nepertraukiamai. Taip pat tėtis su vaiku turėtų praleisti tėvo dieną. Kol vaikas lanko darželį, tėtis galėtų pasiimti vaiką du kartus per savaitę iš darželio ir grąžinti į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Sutiktų teikti 150 Eur dydžio išlaikymą, ši suma, įvertinant valstybės teikiamą paramą, užtikrins vaiko poreikius.
Teismo posėdyje ieškovas, jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, priešieškinį prašė atmesti, nurodė, jog toks atsakovės elgesys kaip dukters palikimas tretiesiems asmenims, materialinės paramos neteikimas sūnui rodo atsakovės neatsakingą požiūrį į motinos pareigų vykdymą, kyla abejonių dėl atsakovės materialinės padėties ir galimybės užtikrinti vaikui kuo geresnes sąlygas. Vaikas yra pripratęs prie tėvo gyvenamosios aplinkos, lanko ugdymo įstaigą, ieškovas nerimauja, kad atsakovė gali išvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir be jo sutikimo išsivežti sūnų
Atsakovė priešieškiniu su ieškovo reškiamais reikalavimais nesutiko ir nurodė, jog gimus sūnui apie 9 mėnesius gyveno kartu su ieškovu, po to, nutraukus bendrą gyvenimą, sūnus liko su ja, ieškovas išvyko į (duomenys neskelbtini), sūnaus praktiškai nematė ir nebendravo. 2017 metais ieškovas grįžo į Lietuvą ir nurodė, jog pajamų neturės ir negalės sūnui teikti išlaikymo, stengdamasi užtikrinti vaiko poreikius, ji susirado darbą užsienyje, abipusiu susitarimu sūnų paliko ieškovui, tačiau stengėsi su sūnumi neprarasti ryšio, domėjosi jo gyvenimu. Sužinojusi, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo kartu su juo, metė darbą užsienyje, išsinuomojo butą, ketina susirasti darbą ir likti Lietuvoje. Ji sūnų viena augino 4 metus, tarp jų yra stiprus emocinis ryšys, sūnaus interesus geriau atitiks gyvenamą vietą nustačius kartu su ja, iš ieškovo sūnui prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, kas atitiks sūnaus poreikius bei tėvų teikiamo išlaikymo proporcingumo principą. Taip pat siūlo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val., paimdamas sūnų iš atsakovės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas vaiką į atsakovės gyvenamą vietą sekmadienį 17 val.; lyginiais metais ieškovas su sūnumi praleidžia Šv. Velykų šventes, o nelyginiais metais Šv. Kalėdas, vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos švenčių pirmos dienos 10 val. ir tokia pačia tvarka grąžindamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos paskutinę švenčių dieną 17 val.; ieškovas su sūnumi gali bendrauti ir kitu, šalių sutartu laiku, tačiau visais atvejais ieškovas privalo informuoti ieškovę prieš 2 dienas iki numatomo bendravimo su sūnumi.
Atsakovė, jos atstovas prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, nurodo, jog būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, kad vaikas nori būti su mama, kuri betarpiškai gali suteikti vaikui visapusišką jo poreikių užtikrinimą. Atkreipia dėmesį, jog šalys bendrą gyvenimą nutraukė dėl ieškovo pomėgio alkoholiui, galvoja, kad ieškovas ir šiuo metu vartoja alkoholinius gėrimus.
Išvadą duodančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje duotoje išvadoje nurodė, jog abu tėvai turi geras buitines sąlygas vaikui auginti, duomenų apie vaiko teisių pažeidimus šiose šeimose tarnyba duomenų neturi, vaikas nuo gimimo apie 3 metus gyveno su mama, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, geriausiai vaiko interesai bus užtikrinti jam gyvenant kartu su atsakove.
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 str. 1 d. nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Sprendžiant ginčus dėl vaikų, visų pirma vadovaujamasi CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tėvų lygiateisiškumo principu, įvertinant, ar tas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, užtikrins vaikui tinkamas sąlygas.
2018-03-13 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių sūnaus N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su tėvu M. S., konstatavus, jog tuo metu vaiko motina yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros. Šalys tarpusavyje susitarė dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia atsakove tvarkos.
Pasiūlius šalims ginčą spręsti derybų būdu, ieškovas pasitraukė iš meditacijos proceso nenurodęs priežasčių.
Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalims nutraukiant bendrą gyvenimą, ginčo dėl jų sūnaus N. gyvenamosios vietos nustatymo nekilo, sūnus liko gyventi su atsakove, ieškovas įsipareigojo sūnui teikti materialinį išlaikymą. Ieškovas nurodo, kad 2017 m. spalio mėnesį atsakovė išvyko dirbti į užsienį ir vaiką paliko jo priežiūrai, vaikui materialinės paramos neteikė, nebuvo aišku, kada ji planuoja grįžti. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, jog buvo laikinai išvykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), tikėdamasi susirasti gerai apmokamą darbą ir taip užtikrinti vaikams geresnes gyvenimo sąlygas, ieškovas sutiko sūnumi pasirūpinti ir dėl to ginčų nebuvo.
Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymą būtina įvertinti tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimo galimybes ir aplinkos sąlygas.
Iš ieškovo paaiškinimo, byloje esančio buities tyrimo akto matyti, jog ieškovas gyvena 4 kambarių su patogumais bute, kurio ½ priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, namuose švaru ir tvarkinga, N. skirtas atskiras kambarys, kuriame gausu žaidimams ir lavinimui skirtų žaislų. Vertinant atsakovės gyvenimo sąlygas nustatyta, jog atsakovė nuomojasi 1 kambario su holu butą, butas su visais patogumais, švaru ir tvarkinga, yra buičiai reikalingi baldai ir buities prietaisai. Ieškovas yra dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, nurodė, jog gauna pajamas, kurios siekia 600-800 Eur per mėnesį priklausomai nuo turimų užsakymų, turi įsiskolinimą bankui už įsigytą buto dalį. Atsakovė nedirba, yra registruota Darbo biržoje, gauna valstybės skiriamą socialinę išmoką, jai materialia padeda (duomenys neskelbtini) dirbantis draugas, esant reikalui, materialinės paramos sulaukia iš tėvo ir brolio, dukra gauna išlaikymą iš tėvo, šeima materialinių nepriteklių nepatiria.
Šie duomenys įrodo, jog ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė - nuosavybės teise turi dalį gyvenamo būsto, gauna darbines pajamas, atsakovė nuomojasi butą ir ieško darbo, tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovė pagal esamą materialinę padėtį gali užtikrinti sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas.
Pažymėtina, jog vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kitas turi pareigą vaikui teikti išlaikymą, vien laikinas darbinių pajamų nebuvimas negali būti kliūtis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Gyvendamas kartu su ieškovu, vaikas lanko ugdymo įstaigą, atsakovė taip pat pasirūpino ir sūnų užregistravo lankyti ugdymo įstaigą jos gyvenamojoje vietoje.
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, viena iš vertinamų aplinkybių yra vaiko nuomonė. Teismo posėdyje N. S. buvo išklausytas dalyvaujant psichologui, vaikas paaiškino, jog myli mamą ir tėtį, jam gerai gyventi tiek pas mamą, tiek pas tėtį, tačiau labiausiai norėtų gyventi su mama.
Vaikui išsakius norą gyventi su mama, spręstina, ar tai atitiks jo interesus.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog atsakovė sūnų augino iki 2017 m. spalio mėnesio, 2018 m. kovo mėnesį grįžusi į Lietuvą, su vaiku bendravo pagal susitarimą su ieškovu tiek savaitgaliais, tiek atostogų metu, iš vaiko paaiškinimo matyti, jog šiuo metu mama jam labai svarbi ir reikalinga, vaikas ilgisi mamos.
Byloje neigiamų atsakovės bruožų, kurie pagal savo pobūdį darytų lemiamą įtaką sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra nustatyta, ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kad atsakovė, gimus sūnui, būtų netinkamai jį prižiūrėjusi, juo nesirūpinusi, piktnaudžiavusi motinos valdžia. Vien aplinkybė, jog dėl materialinių problemų vaikas šalių susitarimu buvo laikinai paliktas tėvo priežiūrai, dar neleidžia abejoti atsakovės motiniškais jausmais. Nors atsakovė šiuo metu nedirba ir darbo užmokesčio neturi, iš atsakovės paaiškinimo, duomenų apie atsakovės šeimos gyvenimo sąlygas matyti, jog atsakovės šeimos finansinė padėtis nėra bloga, be to, ieškovas taip pat turi pareigą prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
Šiuo atveju tokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad vaiko noras gyventi kartu su atsakove prieštarautų jo interesams, byloje nėra. Iš surinktų įrodymų visumos matyti, jog atsakovė gali užtikrinti vaikui jo poreikius atitinkančią aplinką.
Pažymėtina ir tai, kad svarbus ne tik tėvų ir vaiko, bet ir šeimoje augančių vaikų tarpusavio ryšys. Nuo gimimo N. augo kartu su vyresne sesute A., nurodė, jog lankydamasis pas mamą žaidžia su sese, vaikų išskyrimas gali neigiamai paveikti vaikų tarpusavio ryšį, emocinę būseną.
Liudytojas A. V. teismo posėdyje nurodė, jog bendrauja su dukra ir anūku, atsakovė gali sūnų auginti, patvirtino atsakovės teiginį dėl ieškovo alkoholio vartojimo. Taip pat liudytojas nurodė, jog ir dabartinis atsakovės draugas turi problemų dėl alkoholio bei azartinių žaidimų. Iš atsakovės paaiškinimo matyti, jog ji su šiomis draugo problemomis nesitaiksto ir ieško sprendimų.
Nors abu tėvai turi galimybes užtikrinti vaikui buitines sąlygas, ugdymą bei priežiūrą, atsižvelgiant į vaiko amžių, artimą vaiko ir mamos ryšį, darytina išvada, jog geriausiai vaiko interesus šiuo metu atitiks šalių sūnaus N. gyvenamąją vietą nustatant kartu su atsakove A. V..
Vaikui gyvenant su vienu iš tėvu, būtina užtikrinti vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (Civilinio kodekso 3.170 str.). Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, nustatytina ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi, maksimaliai užtikrinsiančią tėvo ir sūnaus ryšio išsaugojimą. Pažymėtina, jog šalys yra laisvos susitarti dėl didesnės apimties sūnaus ir tėvo bendravimo, kaip ir darė iki teismo sprendimo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3. 192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams turi būti proporcingas jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovo galimybes teikti sūnui išlaikymą, išlaikymas priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170 Eur, kas leis užtikrinti būtinus vaiko poreikius, be to, atsakovė taip pat turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.
Ieškovas, norėdamas, kad atsakovė kompensuotų jo patirtas išlaidas laikotarpiu, kai jis vien savo lėšomis išlaikė sūnų, gali kreiptis į teismą ir įrodinėti dėl to patirtą žalą.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidos (Civilinio proceso kodekso , toliau – CPK, 93 str. 1 d.).
Kadangi ieškovas ieškinį apmokėjo 38 Eur žyminiu mokesčiu, reiškiamas neturtinis reikalavimas pagal CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d. turėjo būti apmokėtas 75 Eur žyminiu mokesčiu (100 Eur x 75 %), 37 Eur žyminio mokesčio priemoka priteistina iš ieškovo, taip pat priteistinas 46 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė yra atleista – dėl išlaikymo priteisimo.
Atsakovė priešieškinį apmokėjo 188 Eur žyminiu mokesčiu, kai mokama suma yra 75 Eur už pagrindinį reikalavimą – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, šie klausimai yra sprendžiami tuo pačiu metu ir papildomai žyminiu mokesčiu nebeapmokami, todėl atsakovei grąžintini 75 Eur žyminio mokesčio už priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose žyminis mokestis nemokamas (CPK 80 str. 5 d.), sumokėti 38 Eur taip pat grąžintini atsakovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, vaiko interesų užtikrinimą sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282, 283 str. 4 d.), kaip ir sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149, 152 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.
Nustatyti N. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo sūnui N. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo sprendimo paskelbimo 2018-10-26 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko lėšų tvarkytoja A. V..
Sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti tokią M. S. bendravimo su sūnumi N. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: M. S. su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas sūnų penktadieniais iš darželio ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Taip pat sūnus su tėvu praleidžia ½ rudens, pavasario, žiemos ir vasaros atostogų. Taip pat su vaiku praleidžia Tėvo dieną, lyginiais metais tėvas su sūnumi praleidžia Šv. Velykų šventes, o nelyginiais metais Šv. Kalėdų šventes.
Priteisti iš M. S. 575 (penkis šimtus septyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų A. V..
Grąžinti A. V. 113 (vieną šimtą trylika) Eur permokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš M. S. 83 (aštuoniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio valstybei.
Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. 2-1511-225/2018.
2018-03-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – N. S. gyvenamosios vietos nustatymą kartu su M. S. - panaikinti. Sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėja Aldona Burbienė