Administracinė byla Nr. eAS-732-602/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03291-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. rugsėjo 22 d. posėdžio nutarimą (protokolo Nr. 106-P-33), kuriuo nutarta nenagrinėti pareiškėjo prašymo iš esmės; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komitetą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 13 d. prašymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 5 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, priėjo prie išvados, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismas taip pat nurodė, kad tuomet, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011 ir kt.).
Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias teisines pasekmes jam sukels Lietuvos Respublikos Seimo švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. rugsėjo 22 d. posėdžio nutarimo (protokolo Nr. 106-P-33) panaikinimas. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad dar nėra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas teigia, kad į teismą kreipėsi dėl administracinės procedūros, o ne dėl Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) ar Seimo narių veiklos. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad nei Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymas, nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuostatai nereglamentuoja ir nenumato jokios galimybės (neįtvirtina teisės) skųsti ar ginčyti, kitaip kvestionuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus ar kitokio pobūdžio visuomenei skirtus sprendimus arba veiksmus.
Pareiškėjas cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 1999 m. spalio 21 d., 2016 m. liepos 8 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. nutarimus, paaiškina, kad nagrinėjamu atveju skundo reikalavimą kildina iš pilietinių teisių. Be to, pareiškėjo vertinimu, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis garantuoja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.
Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiam teismui byla yra priskirtina.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
ABTĮ
nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).
Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-127-520/2017).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą su prašymu ,,Dėl parlamentinės kontrolės, susijusios su neteisėtais veiksmais lietuvių kalbos atžvilgiu“, kuriame prašė atlikti parlamentinę kontrolę, siekiant patikrinti ir įvertinti, kaip lietuvių kalbos žodynas – leidinys ,,Aiškinamasis akademinio sąžiningumo terminų žodynas“ atsirado, buvo aprobuotas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje ir oficialiai įtrauktas į Lietuvos Respublikos terminų banką, teisės aktus bei oficialius valstybės pareigūnų raštus. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (toliau – ir Komitetas) 2021 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolu Nr. 106-P-33 nutarta konstatuoti, kad Komitetas neturi juridinių įgaliojimų patikrinti ir įvertinti, ar konkretus leidinys buvo tinkamai aprobuotas Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, įtrauktas į Terminų banką, teisės aktus ir pareigūnų raštus. Nesutikdamas su priimtu Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolu Nr. 106-P-33, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, akcentuoja, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu atlikti Seimui atskaitingos institucijos parlamentinę kontrolę. Taigi, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2021 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolinis nutarimas Nr. 106-P-33, kuriuo nebuvo atlikti minėti veiksmai, laikytini Lietuvos Respublikos Seimo veikla. Vadinasi, pareiškėjo skundo reikalavimas nėra siejamas su viešojo administravimo sritimi.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė teisingą ABTĮ nustatytą atsisakymo priimti skundą pagrindą, tačiau turėjo būti nurodyti kiti atsisakymo priimti skundą kaip nenagrinėtino administraciniame teisme motyvai. Todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis keistina, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, o rezoliucinė dalis paliekama nepakeista.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodytais argumentais tenkinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė