Civilinė byla Nr. e2A-314-823/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00296-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fox Vision“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Fox Vision“ ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl priimto sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Neomedika“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ginčas byloje kilęs dėl atsakovės VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2016 m. kovo 4 d. organizuoto atviro konkurso intraokuliniams lęšiukams pirkti (toliau – ir Pirkimas).
2. Ieškovė UAB „Fox Vision“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą I-osios Pirkimo dalies laimėtoja pripažinti UAB „Neomedika“ ir palikti galioti 2016 m. liepos 13 d. VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės sprendimą, kuriuo Pirkimo I-osios dalies laimėtoja pripažinta UAB „Fox Vision“.
3. Ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Neomedika“ pateiktas pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, t. y. Techninės specifikacijos privalomųjų reikalavimų 8 punkto, todėl turėjo būti atmestas. Atsakovė, priimdama naujus dokumentus – naują mokslinę publikaciją iš leidinio, turinčio ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indeksą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, 3 straipsnio 2 dalį bei Pirkimo sąlygų 57.3 punktą.
4. Atsakovė VĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad gavusi UAB „Neomedika“ pretenziją, kurioje buvo pateiktas patikslintas šios įmonės pasiūlymas, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą ir 2016 m. rugpjūčio 2 d. gavusi šios tarnybos atsakymą, kad toks pasiūlymo patikslinimas pasiūlymo esmės nekeičia, priėmė sprendimą pripažinti UAB „Neomedika“ Pirkimo laimėtoja.
5. Trečiasis asmuo UAB „Neomedika“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad pateikdama naują mokslinę publikaciją atsakovei iš leidinio, turinčio ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indeksą, tik patikslino savo pasiūlymą, tačiau nekeitė jo esmės.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 4 d. atsakovė VĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė organizavo atvirą konkursą intraokuliniams lęšiukams pirkti bei patvirtino konkurso sąlygas. 2016 m. kovo 30 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą patikslinti viešojo pirkimo techninės specifikacijos projektą. 2016 m. gegužės 3 d. atsakovė susipažino su keturiais tiekėjų pasiūlymais. 2016 m. birželio 13 d. perkančioji organizacija konkurso laimėtoja paskelbė UAB „Neomedika“. 2016 m. birželio 23 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją. 2016 m. liepos 13 d. atsakovė patenkino ieškovės pretenziją ir pripažino ją I-osios Pirkimo dalies laimėtoja. 2016 m. liepos 27 d. UAB „Neomedika“ pateikus pretenziją bei naują mokslinę publikaciją iš leidinio, turinčio ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indeksą, apie siūlomų lęšiukų gerus pooperacinius rezultatus, 2016 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė I-osios Pirkimo dalies laimėtoja pripažino UAB „Neomedika“. 2016 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė pakartotinai pateikė atsakovei pretenziją. 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė informavo ieškovę, kad pateikta pretenzija netenkinama, nes naujo mokslinio straipsnio pateikimas nekeičia UAB „Neomedika“ pateikto pasiūlymo esmės. 
8. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad UAB „Neomedika“ pateiktas pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų keliamų reikalavimų. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad toks pasiūlymo patikslinimas pakeitė paties pasiūlymo esmę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).  Atsakovė, priėmusi naują mokslinę publikaciją iš leidinio, turinčio ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indeksą, apie siūlomų lęšiukų gerus pooperacinius rezultatus, nepažeidė VPĮ 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 3 straipsnio 2 dalies bei Pirkimo sąlygų 57.3 punkto ir, atsižvelgdama į Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. rugpjūčio 2 d. atsakymą, pagrįstai priėmė sprendimą pripažinti UAB „Neomedika“ konkurso laimėtoja.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ginčijo ne tik tai, kad trečiojo asmens pateikta nauja mokslinė publikacija pakeitė jo pasiūlymą taip, kad pasiūlymas iš neatitinkančio pirkimo dokumentų tapo pirkimo dokumentus atitinkančiu pasiūlymu, bet ir tai, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo parengtas ne pagal Pirkimo sąlygas ir techninę specifikaciją. Iškovė teikė dėl to pretenziją. Ieškovė ginčijo ne tik atsakovės veiksmus, kai trečiojo asmens pretenzija, tikslinanti pateiktą pasiūlymą, buvo patenkinta, bet ir pirminį faktą, kad trečiojo asmens pasiūlymo pateikimo, vertinimo ir 2016 m. birželio 13 d. pripažinimo laimėtoja metu pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų ir turėjo būti atmestas vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei Pirkimo sąlygų 57.3 punktu.
2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje ne kartą pasisakyta apie pasiūlymų koregavimą, papildymą ir paaiškinimą, skiriant pasiūlymą „siaurąja“ ir „plačiąja“ prasme. Techninės specifikacijos 8 punktas nustato reikalavimą tiekėjui pateikti bent vieną ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indeksą turinčių leidinių mokslinių publikacijų kopiją apie pasiūlyme siūlomų lęšiukų gerus pooperacinius rezultatus. Tokio pobūdžio mokslinė publikacija apibūdina prekės kokybinius reikalavimus, todėl mokslinė publikacija yra pasiūlymo „siaurąja“ prasme sudėtinė dalis, kurios paaiškinimui, patikslinimui, koregavimui taikoma VPĮ 39 straipsnio 1 dalis. Atsakovė 2016 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. VPS-733 pripažino, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, nes pateikta mokslinė publikacija iš mokslinio leidinio, neturinčio reikalaujamo ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indekso. Nagrinėjamu atveju pasiūlymo tikslinimas, pateikiant iš naujo tam tikrus duomenis, yra negalimas ir perkančioji organizacija tokius tiekėjų pasiūlymų tikslinimus privalo atmesti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-690/2016).
3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiekėjų lygiateisiškumo principas nebuvo pažeistas. Tiekėjo, nepateikusio mokslinės publikacijos iš leidinio, turinčio ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indeksą, pasiūlymas šiuo atveju buvo atmetamas pagal Pirkimo sąlygų 57.3 punktą ir VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o tiekėjui, pateikusiam netinkamą mokslinę publikaciją pagal Techninės specifikacijos 8 punktą, leidžiama mokslinę publikaciją pakeisti į Techninės specifikacijos 8 punkte reikalaujamą mokslinę publikaciją. Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 1 d. elektroniniu paštu kreipdamasi į Viešųjų pirkimų tarnybą nurodė, kad vienas iš tiekėjų I Pirkimo daliai pateikė ISI arba Thomson Reuters of Web Knowledge indeksą turinčių leidinių mokslinių publikacijų, tačiau pateiktose publikacijose nebuvo minimi pasiūlyme siūlomų lęšiukų geri pooperaciniai rezultatai, t. y. publikacija pateikta ne siūlomiems lęšiukams. Tuo tarpu UAB „Neomedika“ pateikė publikaciją iš leidinio Journal of Emmetropia (ISSN: 2171-4703), kuri iš viso neturi reikalaujamo mokslinio leidinio indekso.
4. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė teikė įrodymus, kad pasiūlymo patikslinimas pakeitė paties pasiūlymo esmę. Ieškovė tiek 2016 m. birželio 27 d. pretenzijoje pateikė įrodymus, kad mokslinė publikacija yra iš Journal of Emmetropia, neturinčio reikalaujamo ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indekso, tiek ieškinyje nurodė šį faktą.
5. Ieškovės nuomone, teismo sprendimas nemotyvuotas. Teismas nepagrįstai sprendimą priėmė remdamasis vien neprivaloma Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta nuomone bei ginčui neaktualia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011), tačiau visiškai nepasisakė dėl ieškovės nurodomos kasacinio teismo praktikos, kuri yra nuosekliai plėtojama, taikoma daugelyje tokio pobūdžio bylų, įgavusi precedentinę reikšmę, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių civilinėse bylose Nr. 3K-3-126/2010, 3K-3-425/2010, 3K-3-43/2012, 3K-3-333/2014, 3K-3-293/2011, 3K-3-3-324/2013, 3K-3-654-378/2015, e3K-3-121-690/2016.
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką, formalūs pasiūlymo formos ar turinio netikslumai savaime nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai neleisti jų ištaisyti ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymus. Šiuo atveju atsakovė, patikslindama pasiūlymą, nekeitė pačios prekės, t. y. nekeitė pasiūlymo esmės. To neginčijo ir ieškovė.
2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčo atveju negalima vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, kadangi joje pateikiamas išaiškinimas ne tik dėl VPĮ 32-38 straipsnių, bet ir dėl VPĮ 39 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto. Pačios ieškovės nurodomų kasacinio teismo nutarčių, kuriomis ji remiasi, faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Vadovaujantis CPK 320 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Byloje nustatyta, kad Pirkimo I-osios dalies laimėtoja pripažinta UAB „Neomedika“ Techninėje specifikacijoje numatytą privalomąjį reikalavimą – pateikti bent vieną ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indeksą turinčių leidinių mokslinių publikacijų kopiją apie pasiūlyme siūlomų lęšiukų gerus pooperacinius rezultatus, įvykdė ne teikdama pasiūlymą, o kartu su perkančiajai organizacijai pateikta pretenzija po to, kai perkančioji organizacija, pakartotinai išnagrinėjusi UAB „Neomedika“ pasiūlymą, 2016 m. liepos 4 d. rašte konstatavo, jog UAB „Neomedika“ kartu su pasiūlymu pateikta publikacija leidinyje, kuris neturi indekso ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge, tuo pačiu atmesdama UAB „Neomedika“ pasiūlymą I – ajai Pirkimo daliai. Byloje kilęs ginčas dėl tokio tiekėjo pasiūlymo tikslinimo leistinumo.
13. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, siekiant viešųjų pirkimo tikslo, išplaukiančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo (pvz., siekis užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją), viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Formalūs netikslumai gali sutrukdyti siekti viešųjų pirkimų tikslų, todėl tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).
14. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžto turinio viršenybės prieš formą principo viešuosiuose pirkimuose vertinant tiek tiekėjų, tiek perkančiosios organizacijos veiksmus, esmė – formalizuotas viešųjų pirkimų procedūrų reguliavimas neturi viršenybės prieš perkančiosios organizacijos ir tiekėjų veiksmus, jei šie atitinka teisės normų ir pirkimo sąlygų esmę ir jomis siekiamus tikslus. Šis principas ypač aktualus dėl pasiūlymų nagrinėjimo, vertinant, ar perkančioji organizacija pagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą dėl jame aptiktų trūkumų ar netikslumų, t. y. ar tinkamai sprendė dėl tiekėjo pasiūlymo turinio ir formos pusiausvyros.
15. Pirkimo objekto reikalavimai priskirtini prie pasiūlymo siaurąja prasme, todėl jų atitikties vertinimui taikytinos kitos nei tiekėjui kvalifikacijos tikrinimo normos. Tačiau kasacinis teismas ir dėl pasiūlymų siaurąja prasme laikosi jau minėto turiningojo vertinimo principo, kuris šioje srityje reiškia tai, kad pasiūlymo atitiktis pirkimo sąlygoms vertinama, atsižvelgiant į visų pateiktų pasiūlymo dokumentų turinį, todėl tik tai, jog reikalaujamoje pasiūlymo vietoje tiekėjas nenurodo, kad jo siūlomas pirkimo objektas atitinka išviešintus reikalavimus, tačiau jei šią atitiktį galima nustatyti iš kitoje pasiūlymo vietoje nurodytų duomenų, tiekėjo pasiūlymas vertintinas tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012).
16. VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija gali prašyti, jog dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus; jei dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.  Įstatymas nenustato šio procedūrinio termino trukmės, todėl perkančioji organizacija, vadovaudamasi viešųjų pirkimų principais, kaip viešųjų pirkimų turiningųjų tikslų pasiekimo garantu, privalo užtikrinti tokį perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendradarbiavimo procesą, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai, o ne vien perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai formaliai atitiktų teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-660-415/2015).
17. Tais atvejais, kai perkančioji organizacija nustato, jog tiekėjo (-ų) pasiūlyme (-uose) yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti, a fortiori nekeičiant pasiūlymo esmės, ji (pirkėja) privalo kreiptis į tiekėją jam siūlydama (prašydama) paaiškinti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytinus, paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus. Perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
18. Techninės specifikacijos privalomųjų reikalavimų 8 punkto reikalavimo esmė – užtikrinti, jog siūloma prekė (intraokuliniai lęšiukai) atitiktų gerų pooperacinių rezultatų reikalavimą. Mokslinė publikacija leidinyje, turinčiame ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indeksą, pagal Pirkimo sąlygas yra leistinas įrodymas, patvirtinantis tokius rezultatus (siūlomos prekės savybę), tačiau nėra siūlomos prekės savybė pati savaime. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, vėlesnis mokslinio leidinio, turinčio ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indeksą, pateikimas siūlomos prekės (pasiūlymo esmės) nepakeitė. Be to, byloje neginčijama, kad siūloma prekė atitiko Techninės specifikacijos reikalavimą (konkretų indeksą turinčiame moksliniame leidinyje patvirtinti geri pooperaciniai rezultatai) jau pasiūlymo pateikimo metu. 
19. Kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija, po pakartotinio UAB „Neomedika“ pasiūlymo vertinimo nustačiusi, kad šios pasiūlymas neatitinka vieno iš išvestinių Techninės specifikacijos reikalavimų – UAB „Neomedika“ kartu su pasiūlymu buvo pateikusi mokslinės publikacijos leidinyje kopiją, tačiau konkretus leidinys neturėjo ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indekso, turėjo kreiptis į tiekėją, prašydama pasiūlymą šioje dalyje patikslinti. To nepadariusi ir per protingą terminą (iki termino sudaryti sutartį atidėjimo pabaigos) gavusi UAB „Neomedika“ pretenziją, kartu su kuria taip pat buvo pateikta ISI arba Thomson Reuters Web of Knowledge indeksą turinčio leidinio mokslinės publikacijos kopija, perkančioji organizacija pagrįstai šį, neesminį, pasiūlymo patikslinimą įvertino, taip pat tenkindama ir tiekėjos pretenziją. Tai darydama perkančioji organizacija laikėsi turiningojo pasiūlymų vertinimo principo. Priešingai nei teigia apeliantė, aptariamo formalaus pasiūlymo netikslumo suabsoliutinimas, kolegijos vertinimu, ne tik pažeistų viešųjų pirkimų principus, bet ir būtų nesuderinamas su viešųjų pirkimų tikslais.
20. Apeliantė taip pat teigia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas kadangi, apeliantės vertinimu, teismas sprendimą priėmė remdamasis tik neprivaloma Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone.
21. Kolegija, atmesdama šiuos apeliantės argumentus, pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje  Nr. 3K-7-38/2008; kt.). Vertinant, ar konkrečiu atveju teismo priimtas procesinis sprendimas yra be motyvų, turi būti atsižvelgiama į tai, ar teismo procesiniu sprendimu atsakyta į esminius nagrinėjamos bylos aspektus, ar iš procesinio sprendimo turinio galima suprasti, kuo remdamasis teismas priėmė procesinį sprendimą. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra atsakyta į kai kuriuos ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).
22. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio reikalavimus: jame išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais remdamasis teismas darė išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendimą naikinti remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu nėra pagrindo.
23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad Viešųjų pirkimų tarnybos nuomonė teismui nėra privaloma, tačiau į Viešųjų pirkimų tarnybos, kaip įstaigos, įgyvendinančios viešųjų pirkimų politiką, prižiūrinčios, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų (VPĮ 8 straipsnio 1 dalis) bei teikiančioms perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams pirkimų klausimais (VPĮ 82 straipsnio 1 dalies 8 punktas), nuomonę, rekomendacinio pobūdžio konsultacijas gali būti atsižvelgiama sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas į Viešųjų pirkimų tarnybos perkančiajai organizacijai pateiktą nuomonę ginčijamame sprendime atsižvelgė tik nurodydamas papildomus ieškovės ieškinio nepagrįstumo motyvus.
24. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas keisti ar naikinti ji remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

              Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                Goda Ambrasaitė – Balynienė

                                                                                                                                            Artūras Driukas

                                                                                                                              Romualda Janovičienė