Baudžiamoji byla Nr. 1-30-932/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-7-00015-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1.; 1.2.14.6.2.; 1.2.19.4.1.; 1.2.19.4.2.; 1.2.29.1.3.;

2.3.6.4.5

(S)

 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,

sekretoriaujant Gabijai Alsytei, Linai Butkuvienei, Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, Daliai Kanopienei, Gretai Karmazienei ir Živilei Osipovai, 

dalyvaujant prokurorams Jūratei Karčinskienei ir Ramūnui Šileikai,

kaltinamajam A. A. ir jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai,

kaltinamajai G. G. ir jos gynėjai advokatei Gitanai Martyšienei,

kaltinamajai E. M. ir jos gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,

kaltinamajam J. P. ir jo gynėjai advokatei Marinai Gušauskienei,

kaltinamajai V. S. ir jos gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

kaltinamajai I. Š. ir jos gynėjui advokatui Arūnui Petrauskui,

civilinio ieškovo įgaliotai atstovei G. G.,

vertėjams Jekaterinai Chochlanovai, Jelenai Kondrašovai, Ingridai P.lienei, Boženai Seniut ir Rimantui Skuratovičiui (Rimantui Skuratovič), 

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta deklaruota ten pat), neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos);

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje;

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 228 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos);

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo (aukštasis išsilavinimas nebaigtas), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje;

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos);

I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 3 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė : 

 

I.                      ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

 

A. A., būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. eidamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-24 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) būdamas įgaliotu pavaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių jo nesant bei pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (su įsakymo 2014 m. spalio 23 d. redakcija Nr. 3P-197) būdamas įgaliotu disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su (duomenys neskelbtini) vedėja G. G., kuri pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V1-10 patvirtintą (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymą buvo įgaliota disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 14 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su G. G. dėl asmens fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje, kuris realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir G. G.). Tuo tikslu jis priėmė 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį jo žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jo ir G. G. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė;

tęsiant jo ir G. G. nusikalstamus veiksmus, V. S., iš anksto žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, padėdama jam ir G. G., pastarosios nurodymu pasirašė dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos V. S. vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė E. M.;

tęsiant jo ir G. G. nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė;

tęsiant jo ir G. G. nusikalstamus veiksmus, jis priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybė bei, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir nedirbs, V. S. 2014 m. lapkričio 21 d. prašymo dėl perkėlimo į kitą darbą, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G., pagrindu priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“, kuriuo V. S. buvo fiktyviai perkelta iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigų į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigas bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Tęsiant jo ir G. G. nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G., pagrindu priėmė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš darbo“ (pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., nurodydamas (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias sumas, įskaitant kompensaciją už 30,33 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdamas darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip jis, veikdamas kartu su G. G., padedant V. S. ir E. M., laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. spalio 5 d. Vilniuje, pasisavino jam patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai pervestą (išmokėtą) darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 7 566,08 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. pati arba per E. M. – asmenį žinantį apie fiktyvų pastarosios įdarbinimą, perduodavo G. G., (duomenys neskelbtini) bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose Vilniaus mieste.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. A., būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, padedant G. G., E. M. ir V. S., turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, fiktyviai įdarbinant asmenį (duomenys neskelbtini) poskyryje, kuris realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir G. G.), laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje, suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

jis, žinodamas, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį jo žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jo ir G. G. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė, tokiu būdu jis, padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujos pareigybės įsteigimo;

taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai jokių darbinių funkcijų neatliks ant pastarosios 2014 m. liepos 28 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „priimti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“ kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu jis, padedant E. M., V. S. ir G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą;

taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pasirašė 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-227, kurią jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši ją pasirašė, tokiu būdu jis, padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

taip pat, jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašė: 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“; 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-258 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. sausio 2 dienos įsakymo Nr. P3-2 „dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą P3-102 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“, kuriuos, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., tokiu būdu A. A., padedamas G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą V. S.;

taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-124, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 metų spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-145 bei 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-156, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) poskyryje 2014 m rugsėjo – lapkričio mėnesiais.

taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka ir neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2014 m. lapkričio 21 d. prašyme perkelti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą (duomenys neskelbtini) pateikė G. G., užrašė rezoliuciją „Perkelti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157„Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybė, ir pasirašė 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“ ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu jis, padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. tęsimą;

taip pat, jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-147, 2014 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-163, 2015-02-02 (duomenys neskelbtini) padalinių 19, 1, 10, 12, 18, 20, 26, 29, 37 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-1, 2015 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-16, 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-31, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, anksčiau nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) skyriuje;

taip pat jis, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašyme atleisti iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G., užrašė rezoliuciją „Atleisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., ir du darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu A. A., padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. nutraukimą.

Taip A. A., padedant G. G., E. M. ir V. S., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., Vilniuje, suklastojo anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudojo, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 12 785,49 eurai (su mokesčiais).

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat A. A., būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., Vilniuje, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-964) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 11.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina E. S. teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų <...> kitų teisės aktų <...> vykdymą“; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi E. S. teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai“ ir 14.11. punktą „tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėtų ir turto panaudojimą <...>“; 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (su 2014 m. spalio 23 d. įsakymo redakcija Nr. 3P-197) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10 punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja (duomenys neskelbtini) <...> santykiuose <...> su kitais šalies <....> fiziniais ir juridiniais asmenimis“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8 punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojai, pagal jiems tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atlieka kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas“; kartu su G. G., padedant V. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir G. G., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, padedant G. G., E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus – 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278 ir jos tęsinius, įsakymus dėl V. S. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei, juos panaudodamas, kartu su G. G., padedant V. S. ir E. M., pasisavino jam patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo priskaičiuota bendrai 12 785,49 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą;

taip pat jis, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, t. y. eidamas itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir G. G. anksčiau nurodytais veiksmais, daugiau kaip 12 mėnesių veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastodamas tikrus dokumentus ir pasavindamas jam patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko (duomenys neskelbtini) ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. A., būdamas valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju ir pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-24 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) būdamas įgaliotu pavaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių jo nesant bei pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) būdamas įgaliotu disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su (duomenys neskelbtini) direktore I. Š., kuri pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) buvo įgaliota disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su I. Š. dėl asmenų fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje fiktyviai įdarbinant du asmenis, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir I. Š.).

Tuo tikslu jo ir I. Š. žodiniu nurodymu E. M., žinojusi apie nusikalstamą jų susitarimą ir padėdama jiems (A. A. ir I. Š.), parengė ir vizavo, o I. Š. priėmė, 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės, ir pasiūlė J. P. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o šiam sutikus, jo vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė J. P. pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į J. P. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, J. P. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, J. P. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurį pastarojo vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė E. M., pagrindu priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti J. P. visas jam priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 20,04 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir, nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P., pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė.

Be to, A. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vykdydamas savo ir I. Š. susitarimą dėl asmenų fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje fiktyviai įdarbinant du asmenis, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jam ir I. Š., ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žodžiu nurodė E. M. surasti dar vieną žmogų, kuris sutiktų dėl fiktyvaus įdarbinimo, nurodant, kad tai galėtų būti ankščiau (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbinta V. S.;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, jo žodiniu nurodymu, E. M., žinojusi apie nusikalstamą jo ir I. Š. susitarimą ir padėdama jiems (A. A. ir I. Š.), pasiūlė V. S. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o, šiai sutikus, jos vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė V. S. pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai jokių darbinių funkcijų neatliks, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų pagrindu priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 18,83 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip A. A., veikdamas kartu su I. Š., padedant E. M. ir J. P., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – J. P. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties ir jos tęsinio pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į J. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 10 614,42 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos J. P. per E. M. atiduodavo jam ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose Vilniaus mieste bei A. A., veikdamas kartu su I. Š., padedant E. M. ir V. S., laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje, pasisavino jam patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutarties ir jos tęsinio pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 8 913,03 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. per E. M. atiduodavo jam ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose Vilniaus mieste (bendrai pasisavinant didelės vertės svetimo, (duomenys neskelbtini), priklausančio turto už 19 527,45 eurų).

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. A., veikdamas kartu su I. Š., padedant E. M., V. S. ir J. P., turėdamas tikslą pasisavinti jam patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, fiktyviai įdarbinant du asmenis (duomenys neskelbtini) poskyryje, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir I. Š.), laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant jo ir I. Š. nusikalstamą susitarimą, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį I. Š. žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jo ir I. Š. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės, tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių įsteigimo;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. jokių darbinių funkcijų neatliks, ant pastarojo 2015 m. gruodžio 14 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. sukūrimą;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-250, kurią I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis ją pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. P. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-409 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kuriuos, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą J. P.;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2016 m. kovo 16 d. prašyme priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir du 2014 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu A. A., kartu su I. Š., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, pasirašė 2016 m. kovo 17 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-259, kurią jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši ją pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu A. A., kartu su I. Š., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą V. S.;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P.;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-525 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-55 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“ ir 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-56 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“ kuriuos, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie nustatomą minimalų atlyginimą ir priedų prie atlyginimo skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P.;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, ant pastarojo 2017 m. balandžio 6 d. prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-89 „Dėl J. P. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie kasmetinių atostogų suteikimą J. P.;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, jis, judviejų naudai ir interesais, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2017 m. gegužės 2 d. prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-102 „Dėl V. S. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie kasmetinių atostogų suteikimą V. S.;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo, ant V. S. 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., ir du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., padedant V. S. ir E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pabaigą;

tęsiant jo ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo, ant J. P. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymo dėl atleidimo iš darbo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su I. Š., padedant J. P. ir E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. pabaigą.

Taip A. A. kartu su I. Š., padedant E. M., V. S. ir J. P., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., Vilniuje, suklastojo anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudojo, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 33 047,52 eurai (su mokesčiais).

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat A. A., būdamas valstybės tarnautoju, (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, pažeisdamas: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojas kontroliuoja darbo organizavimą Tarnybos struktūriniuose padaliniuose“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10. punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja (duomenys neskelbtini) <...> santykiuose <...> su kitais šalies <....> fiziniais ir juridiniais asmenimis“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8 punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojai, pagal jiems tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atlieka kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas“; kartu su I. Š., padedant J. P., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir I. Š., žinodamas, kad J. P. (duomenys neskelbtini) bus įdarbintas fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su I. Š., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus – 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. P5-299 ir jos tęsinius, įsakymus dėl J. P. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudojant pasisavino jam patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, paimant J. P. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo priskaičiuotą bendrai 17 981,07 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Be to, A. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., Vilniuje, pažeisdamas anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, kartu su I. Š., padedant V. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir I. Š., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su I. Š., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus – 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. P5-307 ir jos tęsinius, įsakymus V. S. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudodamas pasisavino jam patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir nedarbingumo išmokas, kurio laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo priskaičiuota bendrai 15 066,45 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat A. A., eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, t. y. eidamas itin svarbias pareigas, darančias didelę įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau ir I. Š. anksčiau nurodytais veiksmais, daugiau kaip 37 mėnesius (20 mėnesių dėl J. P. ir 17 mėnesių dėl V. S.) veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastodamas tikrus dokumentus ir pasisavindamas jam patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko (duomenys neskelbtini) ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

G. G., būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas ir pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V1-10 patvirtintą (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymą būdama įgaliota disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą ir veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. A., kuris laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-24 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) buvo įgaliotu pavaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių jo nesant bei pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (su įsakymo 2014 m. spalio 23 d. redakcija Nr. 3P-197) buvo įgaliotu disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 14 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su A. A. dėl asmens fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje, kuris realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir G. G.). Vykdant G. G. ir A. A. nusikalstamą susitarimą, A. A. priėmė 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį A. A. žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė;

tęsdama jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pasiūlė V. S. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o šiai sutikus, E. M. pastarosios vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė jos pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi ji (G. G.), bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. realiai (duomenys neskelbtini) jokių darbinių funkcijų neatlieka ir neatliks, V. S. vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė jos pasirašytą 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą dėl perkėlimo į kitą darbą – (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigas, kurio pagrindu, tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A. priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybė bei, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir nedirbs, V. S. prašymo dėl perkėlimo į kitą darbą pagrindu priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“, kuriuo V. S. buvo fiktyviai perkelta iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigų į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigas bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. realiai (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė jos pasirašytą 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurio pagrindu, tęsdamas jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A. priėmė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš darbo“ (pakeistas 2015-09-11 įsakymu Nr. P3-287), kurį buvo vizavusi ji (G. G.), nurodydamas (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias sumas, įskaitant kompensaciją už 30,33 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdamas darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip G. G., veikdama kartu su A. A., padedant V. S. ir E. M., laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 spalio 5 d. Vilniuje, pasisavino jai patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai pervestą (išmokėtą) darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 7 566,08 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. pati arba per E. M. – asmenį žinantį apie fiktyvų pastarosios įdarbinimą, perduodavo jai (G. G.), (duomenys neskelbtini) bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose Vilniaus mieste.

Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat G. G., būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) vedėja, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą fiktyviai įdarbinant asmenį (duomenys neskelbtini) poskyryje, kuris realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir G. G.), veikdama kartu su E. M. ir V. S., padėjo A. A. laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., Vilniuje, suklastoti tikrus dokumentus, juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą, A. A., žinodamas, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį jo žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė, tokiu būdu A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujos pareigybės įsteigimo;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2014 m. liepos 28 d. prašyme priimti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „priimti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“ kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi ji (G. G.), ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su E. M. ir V. S., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pasirašė 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-227, kurią jo nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši ją pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo A. A. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, vizavo, o A. A. priėmė: 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“, 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-258 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. sausio 2 dienos įsakymo Nr. P3-2 „dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą P3-102 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“, kuriuos, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi ji (G. G.), tokiu būdu G. G. padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie priedų skyrimą ir mokėjimą V. S.;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-124, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-145 bei 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-156, tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) poskyryje 2014 m rugsėjo-lapkričio mėnesiais;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, V. S. vardu parengė ir pateikė (duomenys neskelbtini) jos pasirašytą 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą perkelti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas, kuriame A. A. užrašė rezoliuciją „Perkelti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157„Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybė, ir pasirašė 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“ ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu G. G. kartu su V. S. padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. tęsimą;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-147, 2014 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-163, 2015 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 19, 1, 10, 12, 18, 20, 26, 29, 37 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-1, 2015 kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-16, 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-31, tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus, anksčiau nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) skyriuje;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. vardu parengė ir pateikė (duomenys neskelbtini) jos pasirašytą 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymą atleisti iš užimamų pareigų, kuriame A. A. užrašė rezoliuciją „Atleisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015-09-11 įsakymu Nr. P3-287), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi ji (G. G.), ir du darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu ji (G. G.) pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. nutraukimą.

Taip G. G. kartu su V. S. ir E. M., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., Vilniuje, padėjo A. A. suklastoti anksčiau  išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 12 785,49 eurai (su mokesčiais).

Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat G. G., būdama valstybės tarnautoja, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. eidama (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje, pažeisdama: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2011 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-10 patvirtinto (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.26 punkto „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina finansinių-ūkinių operacijų teisėtumo, valstybės lėšų naudojimo ir tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę“ ir 7.28 punkto „(duomenys neskelbtini) vedėjas nustačius lėšų <...> trūkumą bei grobimą, nedelsiant informuoja Tarnybos vadovybę bei laiku perduoda dokumentus ikiteisminėms institucijoms“; kartu su A. A., padedant V. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos sau ir A. A., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su E. M. ir V. S., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus – 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278 ir jos tęsinius, įsakymus dėl V. S. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei juos panaudojant, kartu su A. A., padedant V. S. ir E. M., pasisavino jai patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo priskaičiuota bendrai 12 785,49 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat G. G., eidama (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, t. y. eidama pareigas skirtas racionaliam valstybės biudžeto asignavimų bei ES, bei kitų fondų lėšų naudojimui (duomenys neskelbtini), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau ir A. A. anksčiau nurodytais veiksmais, daugiau kaip 12 mėnesių veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams kartu su E. M. ir V. S., padėdama A. A. suklastoti tikrus dokumentus bei juos panaudojant, kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., pasisavindama jai patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) ir valstybė.

Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

E. M., būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, žinodama apie A. A., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ėjusio (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. ėjusio (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir G. G., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, ir padėdama jiems, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 14 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. A. žodiniu nurodymu parengė ir vizavo, o A. A. priėmė, 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė V. S. pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

po ko, tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė;

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A. priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybė bei, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir nedirbs, V. S. 2014 m. lapkričio 21 d. prašymo dėl perkėlimo į kitą darbą, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G., pagrindu priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“, kuriuo V. S. buvo fiktyviai perkelta iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigų į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigas bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė;

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G., pagrindu priėmė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš darbo“ (pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., nurodydamas (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias sumas, įskaitant kompensaciją už 30,33 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdamas darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip ji, veikdama kartu su V. S., padėjo A. A. ir G. G. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. spalio 5 d. Vilniuje, pasisavinti jiems patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai pervestą (išmokėtą) darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 7 566,08 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. pati arba per ją (E. M.), žinančią apie fiktyvų V. S. įdarbinimą, perduodavo G. G., (duomenys neskelbtini), bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose Vilniaus mieste.

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. M., būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, žinodama apie nusikalstamą A. A. ir G. G. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, fiktyviai įdarbinant asmenį (duomenys neskelbtini) poskyryje, kuris realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir G. G.), veikdama kartu su V. S. ir G. G., padėjo A. A. laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje, suklastoti tikrus dokumentus, juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

ji, žinodama, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai nedirbs, padėdama A. A., pastarojo žodiniu nurodymu parengė ir vizavo, o A. A. pasirašė, 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė, tokiu būdu ji, padėjo A. A. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija dėl naujos pareigybės įsteigimo;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė jos pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po ko, tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2014 m. liepos 28 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas užrašė rezoliuciją „priimti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G. ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su G. G. ir V. S., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą;

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pasirašė 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-227, kurią jo nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši ją pasirašė, tokiu būdu A. A., padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašė: 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“, 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-258 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. sausio 2 dienos įsakymo Nr. P3-2 „dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą P3-102 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“, kuriuos, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi G. G., tokiu būdu A. A., padedamas G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą V. S.;

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-124, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-145 bei 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 metų lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-156, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) poskyryje 2014 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais;

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka ir neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2014 m. lapkričio 21 d. prašyme perkelti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G., užrašė rezoliuciją „Perkelti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157„Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybė, ir pasirašė 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“ ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu A. A., padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. tęsimą;

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-147, 2014 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m.  gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-163, 2015 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 19, 1, 10, 12, 18, 20, 26, 29, 37 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-1, 2015 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-16, 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-31, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, anksčiau nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. darbo laiką (duomenys neskelbtini) skyriuje;

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymo atleisti iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G., užrašė rezoliuciją „Atleisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015-09-11 įsakymu Nr. P3-287) ,kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., ir du darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu A. A., padedant V. S. ir G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. nutraukimą.

Taip E. M. kartu su V. S. ir G. G., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., Vilniuje, padėjo A. A. suklastoti anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 12 785,49 eurai (su mokesčiais).

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat E. M., būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje, pažeisdama: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-23 patvirtintų (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 9.3. punktą „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas užtikrina, kad skyriaus veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtino (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1. punktą „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas užtikrina, kad (duomenys neskelbtini) struktūrinių padalinių rengiami <...> teisės aktų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų <...> reikalavimus“, 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas <...> vertina, ar (duomenys neskelbtini) struktūrinių padalinių <...> parengti teisės aktų projektai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus <...>“ ir 7.11. punktą „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas užtikrina skyriui pavestų funkcijų, susijusių su personalo administravimų, vykdymą“; piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su V. S. ir G. G., padėjo A. A. suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus: dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai tarp V. S. ir (duomenys neskelbtini) sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti ir 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278 bei, kartu su V. S., padėjo A. A. ir G. G. pasisavinti jiems patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo priskaičiuota bendrai 12 785,49 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat E. M., eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, t. y. eidama pareigas skirtas (duomenys neskelbtini) personalo administravimui ir (duomenys neskelbtini) rengiamų teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams užtikrinimui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi anksčiau  nurodytais veiksmais, veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams kartu su V. S. ir G. G. padėdama A. A. suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus bei kartu su V. S. padėdama A. A. ir G. G. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) ir valstybė.

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat E. M., būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, žinodama apie A. A., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir I. Š., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą ir padėdama jiems, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. A. ir I. Š. žodiniu nurodymu, parengė ir vizavo, o I. Š. priėmė, 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, padėdama A. A. ir I. Š., pasiūlė J. P. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o šiam sutikus, pastarojo vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė jo pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į J. P. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

po ko, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, J. P. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai jokių darbinių funkcijų neatliko, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, padėdama A. A. ir I. Š., J. P. vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė jo pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurio pagrindu I. Š. priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį buvo vizavusi ji (E. M.), nurodydama (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti J. P. visas jam priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 20,04 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, ir, nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P., pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė.

Be to, E. M., žinodama apie A. A., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir I. Š., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą ir padėdama jiems, ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, A. A. žodiniu nurodymu, pasiūlė V. S. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o, šiai sutikus, pastarosios vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė jos pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

po ko, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi ji (E. M.), ir pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos I. Š. ji pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, E. M., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje, padėdama A. A. ir I. Š., V. S. vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė jos pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymą dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurio pagrindu I. Š. priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį buvo vizavusi ji (E. M.), nurodydama (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 18,83 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip E. M., veikdama kartu su J. P., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje, pasisavinti jiems patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – J. P. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į J. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 10 614,42 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos J. P. per ją (E. M.) atiduodavo A. A. ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose Vilniaus mieste, bei E. M., veikdama kartu su V. S., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje, pasisavinti jiems patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 8 913,03 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. per ją (E. M.) atiduodavo A. A. ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose Vilniaus mieste (bendrai padedant pasisavinti didelės vertės svetimo, (duomenys neskelbtini), priklausančio turto už 19 527,45 eurų).

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat E. M., būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, žinodama apie nusikalstamą A. A. ir I. Š. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, fiktyviai įdarbinant asmenis (duomenys neskelbtini) poskyryje, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir I. Š.), veikdama kartu su J. P. ir V. S., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, suklastoti tikrus dokumentus, juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

ji, žinodama, kad jokie asmenys (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai nedirbs, padėdama A. A. ir I. Š., pastarosios žodiniu nurodymu parengė ir vizavo, o I. Š. pasirašė, 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės, tokiu būdu ji padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrą dokumentą, jame įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių įsteigimo;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarojo vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė jo pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į J. P. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

po ko, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, ant pastarojo 2015 m. gruodžio 14 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji (E. M.) pateikė J. P. pasirašyti ir šis juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su J. P., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. sukūrimą;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, padėdama A. A. ir I. Š., pastarosios nurodymu pateikė J. P. pasirašyti 2015 m. gruodžio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-250 ir šis ją pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su J. P., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie J. P. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, padėdama A. A. ir I. Š. vizavo, o I. Š. pasirašė: 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-409 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kuriais J. P. buvo skiriami piniginiai priedai prie atlyginimo, tokiu būdu ji, padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie priedų skyrimą ir mokėjimą J. P.;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, pastarosios vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė jos pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po ko, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2016 m. kovo 16 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigas užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir du 2014 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji (E. M.) pateikė V. S. pasirašyti ir ši juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, padėdama A. A. ir I. Š., pastarosios nurodymu pateikė V. S. pasirašyti 2016 m. kovo 17 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-259 ir ši ją pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, padėdama A. A. ir I. Š. vizavo, o I. Š. pasirašė, 2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, kuriuo V. S. buvo skirtas piniginis priedas prie atlyginimo, tokiu būdu ji padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie priedo skyrimą ir mokėjimą V. S.;

tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, tokiu būdu A. A. kartu su I. Š., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindami tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P.;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. ir V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, padėdama A. A. ir I. Š. vizavo, o I. Š. pasirašė: 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-525 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-55 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“ ir 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-56 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“, kuriais J. P. ir V. S. buvo nustatomas minimalus atlyginimas ir skiriami piniginiai priedai prie atlyginimo, tokiu būdu ji, padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie nustatomą minimalų atlyginimą ir priedų prie atlyginimo skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P.;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pastarojo vardu parengė ir pateikė (duomenys neskelbtini) jo pasirašytą 2017 m. balandžio 6 d. prašymą „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“, ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-89 „Dėl J. P. kasmetinių atostogų“, kurį vizavo ji (E. M.) ir kuriuo J. P. buvo suteikta 14 kalendorinių dienų kasmetinių minimaliųjų atostogų, tokiu būdu ji, kartu su J. P., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kasmetinių atostogų suteikimą J. P.;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pastarosios vardu parengė ir pateikė (duomenys neskelbtini) jos pasirašytą 2017 m. gegužės 2 d. prašymą „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“, ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, A. A. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. gegužės 2 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-102 „Dėl V. S. kasmetinių atostogų“, kurį vizavo ji (E. M.) ir kuriuo V. S. buvo suteikta 14 kalendorinių dienų kasmetinių minimaliųjų atostogų, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kasmetinių atostogų suteikimą V. S.;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, pastarosios vardu parengė ir pateikė (duomenys neskelbtini) jos pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį vizavo ji (E. M.), ir du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji pateikė V. S. pasirašyti ir ši juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su V. S., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pabaigą;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, pastarojo vardu parengė ir pateikė (duomenys neskelbtini) jo pasirašytą 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymą „Dėl atleidimo iš darbo“, ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį vizavo ji (E. M.), ir du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu ji pateikė J. P. pasirašyti ir šis juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su J. P., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. pabaigą.

Taip E. M. kartu su J. P. ir V. S., padėjo A. A. ir I. Š., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, suklastoti anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 33 047,52 eurai (su mokesčiais).

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat E. M., būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, pažeisdama: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr.V1-23 patvirtintų (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų 9.3. punktą „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas užtikrina, kad skyriaus veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatų“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtino (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1. punktą „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas užtikrina, kad (duomenys neskelbtini) struktūrinių padalinių rengiami <...> teisės aktų projektai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų <...> reikalavimus“, 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas <...> vertina, ar (duomenys neskelbtini) struktūrinių padalinių <...> parengti teisės aktų projektai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus <...>“ ir 7.11. punktą „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas užtikrina skyriui pavestų funkcijų, susijusių su personalo administravimų, vykdymą“; 2017 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P7-2 patvirtino (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas <...> vertina, ar (duomenys neskelbtini) struktūrinių padalinių <...> parengti teisės aktų projektai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus <...>“ ir 7.12. punktą „(duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas užtikrina skyriui pavestų funkcijų, susijusių su personalo administravimų, vykdymą“; piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) bus įdarbintas fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su J. P. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus: 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. P5-299 ir jos tęsinius, įsakymus dėl J. P. darbo (duomenys neskelbtini) ir įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo bei kartu su V. S., padėjo A. A. ir I. Š. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, J. P. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo priskaičiuotą bendrai 17 981,07 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Be to, E. M., tęsdama nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, pažeisdama, anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su V. S. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus: 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. P5-307 ir jos tęsinius, įsakymus V. S. darbo (duomenys neskelbtini) ir įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo bei kartu su V. S., padėjo A. A. ir I. Š. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo priskaičiuotą bendrai 15 066,45 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat E. M., eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, t. y. eidama pareigas skirtas (duomenys neskelbtini) personalo administravimui ir (duomenys neskelbtini) rengiamų teisės aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams užtikrinimui, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi anksčiau  nurodytais veiksmais, daugiau kaip 37 mėnesius (20 mėnesių dėl J. P. ir 17 mėnesių dėl V. S.) veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, kartu su J. P. ir V. S. padėdama A. A. ir I. Š., suklastoti ir panaudoti tikrus dokumentus bei pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) ir valstybė.

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

I. Š., būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) būdama įgaliota disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą ir veikdama bendrininkų grupe kartu su (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju A. A., kuris pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V1-24 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymą (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) turėjo įgaliojimus pavaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių jo nesant bei pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3P-27 patvirtintą (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymą (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) buvo įgaliotas disponuoti (duomenys neskelbtini) lėšomis, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. Vilniuje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė su A. A. dėl asmenų fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje fiktyviai įdarbinant du asmenis, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir I. Š.).

Tuo tikslu jos ir A. A. žodiniu nurodymu E. M., žinojusi apie nusikalstamą jų susitarimą ir padėdama jiems (A. A. ir I. Š.), parengė ir vizavo, o ji (I. Š.) priėmė 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės, ir pasiūlė J. P. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o, šiam sutikus, jo vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė J. P. pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į J. P. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, J. P. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, J. P. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų, kurį pastarojo vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė E. M., pagrindu priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti J. P. visas jam priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 20,04 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė.

Be to, I. Š., tęsdama savo nusikalstamą veiką, vykdydama savo ir A. A. susitarimą dėl asmenų fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje fiktyviai įdarbinant du asmenis, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jam ir I. Š., ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žodžiu nurodė E. M. surasti dar vieną žmogų, kuris sutiktų dėl fiktyvaus įdarbinimo, nurodant, kad tai galėtų būti ankščiau (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbinta V. S.;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A. žodiniu nurodymu E. M., žinojusi apie nusikalstamą jos ir A. A. susitarimą ir padėdama jiems, pasiūlė V. S. fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), o, šiai sutikus, jos vardu parengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė V. S. pasirašytus dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į V. S. banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, I. Š., kad V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, V. S. prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, I. Š., kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, V. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų pagrindu priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 18,83 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, ir, nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S., pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė.

Taip I. Š. veikdama kartu su A. A., padedant E. M. ir J. P., laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – J. P. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties ir jos tęsinio pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į J. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 10 614,42 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos J. P. per E. M. atiduodavo jai ir A. A. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose Vilniaus mieste, bei, veikdama kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje, pasisavino jai patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – V. S. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutarties ir jos tęsinio pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 8 913,03 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos V. S. per E. M. atiduodavo jai ir A. A. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose Vilniaus mieste (bendrai pasisavinant didelės vertės svetimo, (duomenys neskelbtini), priklausančio turto už 19 527,45 eurų).

Šiais savo veiksmais I. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat I. Š., veikdama kartu su A. A., padedant E. M., V. S. ir J. P., turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, fiktyviai įdarbinant du asmenis (duomenys neskelbtini) poskyryje, kurie realiai nedirbs, o gautą darbo užmokestį atiduos jiems (A. A. ir I. Š.), laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudojo, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį jos žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių įsteigimo;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. jokių darbinių funkcijų neatliks, pastarojo 2015 m. gruodžio 14 d. prašyme priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. sukūrimą;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-250, kurią jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis ją pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. P. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-409 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kuriuos, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą J. P.;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2016 m. kovo 16 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir du 2014 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. sukūrimą;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, pasirašė 2016 m. kovo 17 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-259, kurią jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši ją pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie V. S. materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą V. S.;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P.;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-525 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-55 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“ ir 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-56 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“ kuriuos, žinodama, kad V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie nustatomą minimalų atlyginimą ir priedų prie atlyginimo skyrimą ir mokėjimą V. S. ir J. P.;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, pastarojo 2017 m. balandžio 6 d. prašyme dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-89 „Dėl J. P. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie kasmetinių atostogų suteikimą J. P.;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, A. A., judviejų naudai ir interesais, žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, pastarosios 2017 m. gegužės 2 d. prašyme dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-102 „Dėl V. S. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie kasmetinių atostogų suteikimą V. S.;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo, V. S. 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašyme dėl atleidimo iš darbo, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., ir du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti V. S. ir ši juos pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant V. S. ir E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pabaigą;

tęsiant jos ir A. A. nusikalstamus veiksmus, ji, judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbo, J. P. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašyme dėl atleidimo iš darbo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos jos nurodymu E. M. pateikė pasirašyti J. P. ir šis juos pasirašė, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant J. P. ir E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir J. P. pabaigą.

Taip I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., V. S. ir J. P., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., Vilniuje, suklastojo anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudojo, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 33 047,52 eurai (su mokesčiais).

Šiais savo veiksmais I. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat I. Š., būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, laikotarpiu nuo ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, pažeisdama: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (su įsakymo redakcijomis: 2015 m. liepos 10 d. Nr. 3D-566 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 3D-483) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi E. S. teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai“, 14.11. punktą „tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėtų ir turto panaudojimą <...>“; 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 5. punktą „tarnybai vadovauja direktorius, kuris yra atsakingas, kad būtų įgyvendinami tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Direktoriaus koordinuoja ir kontroliuoja tarnybos struktūrinių padalinių veiklą“; kartu su A. A., padedant J. P., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos sau ir A. A., žinodama, kad J. P. (duomenys neskelbtini) bus įdarbintas fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su A. A., padedant E. M. ir J. P., suklastojo tikrus dokumentus – 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. P5-299 ir jos tęsinius, įsakymus dėl J. P. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudojant pasisavino jai patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, paimant J. P. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo priskaičiuotą bendrai 17 981,07 euro sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Be to, I. Š., tęsdama savo nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., Vilniuje, pažeisdama anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, kartu su A. A., padedant V. S., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos sau ir A. A., žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su A. A., padedant E. M. ir V. S., suklastojo tikrus dokumentus – 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. P5-307 ir jos tęsinius, įsakymus V. S. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudodama pasisavino jai patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, V. S. nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo priskaičiuotą bendrai 15 066,45 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat I. Š., eidama (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, t. y. eidama itin svarbias pareigas, darančias didžiausią įtaką šio juridinio asmens autoritetui ir pasitikėjimui juo, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi anksčiau nurodytais veiksmais, daugiau kaip 37 mėnesius (20 mėnesių dėl J. P. ir 17 mėnesių dėl V. S.) veikė priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastodama tikrus dokumentus ir pasisavindama jai patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko (duomenys neskelbtini) ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Šiais savo veiksmais I. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

V. S., ne vėliau kaip 2014 m. liepos 21 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama apie A. A., kuris laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas ir nuo 2015 m. balandžio 1 d. ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir G. G., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sutiko su G. G. pasiūlymu fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini) ir gautą darbo užmokestį atiduoti jiems (G. G. ir A. A.). Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji pasirašė, dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į jos banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jos vardu parengė ir jos pasirašytus pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas bei žinojo apie nusikalstamą A. A. ir G. G. susitarimą ir padėjo jiems;

po ko, tęsdamas bendrus A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, jos prašymo priimti į pareigas, pagrindu priėmė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., ir pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, padėdama A. A. ir G. G. pasisavinti jiems patikėtą svetimą - (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, pasirašė 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą perkelti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G. ir kurio pagrindu, tęsdamas bendrus A. A. ir G. G. veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) skyriuje nedirbs, priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybė bei A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba ir nedirbs, V. S. prašymo dėl perkėlimo į kitą darbą pagrindu priėmė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“, kuriuo V. S. buvo fiktyviai perkelta iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigų į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigas bei pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, padėdama A. A. ir G. G. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymą atleisti iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G. ir kurio pagrindu, tęsdamas bendrus A. A. ir G. G. veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) skyriuje nedirbo, priėmė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287), kurį buvo vizavusi G. G., nurodydamas (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti V. S. visas jai priklausančias sumas, įskaitant kompensaciją už 30,33 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdamas darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir jos (V. S.) pasirašė du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė;

Taip V. S., veikdama kartu su E. M., padėjo A. A. ir G. G. laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2015 m. spalio 5 d. Vilniuje, pasisavinti jiems patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, jai (V. S.) laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į jos banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 8 913,03 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos ji pati arba per E. M. – asmenį žinantį apie fiktyvų pastarosios įdarbinimą, perduodavo G. G., (duomenys neskelbtini), bei kitose tiksliai tyrimo metu nenustatytose vietose Vilniaus mieste.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. S., žinodama apie nusikalstamą A. A. ir G. G. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje, kartu su E. M. ir G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant A. A. ir G. G. nusikalstamą susitarimą, A. A., žinodamas, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-73 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį jo žodiniu nurodymu parengė ir vizavo apie jos ir A. A. nusikalstamą susitarimą žinanti ir jiems padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė, tokiu būdu A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujos pareigybės įsteigimo;

po ko ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje neatliks jokių darbinių funkcijų, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į jos banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jos vardu parengė ir jos pasirašytus pateikė (duomenys neskelbtini) E. M. ir kurių pagrindu, tęsdamas bendrus A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, ant pastarosios 2014 m. liepos 28 d. prašymo priimti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas, užrašė rezoliuciją „priimti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi G. G., ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su E. M. ir G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp jos (V. S.) ir (duomenys neskelbtini) sukūrimą;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, padėdama A. A., pasirašė 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-227, kurią A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.), tokiu būdu ji, kartu su G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie jos (V. S.) materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašė: 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“; 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-258 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. sausio 2 dienos įsakymo Nr. P3-2 „dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą P3-102 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“, kuriuos, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi G. G., tokiu būdu A. A., padedamas G. G., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą jai (V. S.);

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 metų rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-124, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-145 bei 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-156, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos (V. S.) darbo laiką (duomenys neskelbtini) poskyryje 2014 m rugsėjo-lapkričio mėnesiais;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka ir neatliks jokių darbinių funkcijų, pasirašė 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą perkelti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G., ant kurio, tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A. užrašė rezoliuciją „Perkelti“ ir pasirašė bei pasirašė 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157„Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybė, ir pasirašė 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“ ir du 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp jos (V. S.) ir (duomenys neskelbtini) tęsimą;

tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A., žinodamas, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašydamas patvirtino: 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-147, 2014 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-163, 2015 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 19, 1, 10, 12, 18, 20, 26, 29, 37 2015 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-1, 2015-03-02 (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-16, 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. TB-31, tokiu būdu A. A. suklastojo tikrus dokumentus, anksčiau nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie jos (V. S.) darbo laiką (duomenys neskelbtini) skyriuje;

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymą atleisti iš užimamų pareigų, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) G. G., kuriame, tęsiant A. A. ir G. G. nusikalstamus veiksmus, A. A. užrašė rezoliuciją „Atleisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2015-09-11 įsakymu Nr. P3-287), kurį buvo vizavusi G. G., ir du darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinio egzempliorius, kuriuos A. A. nurodymu G. G. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė, tokiu būdu ji, kartu su G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp jos (V. S.) ir (duomenys neskelbtini) nutraukimą.

Taip V. S. kartu su E. M. ir G. G., laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., Vilniuje, padėjo A. A. suklastoti anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 12 785,49 eurai (su mokesčiais).

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat V. S., žinodama apie nusikalstamą A. A. ir G. G. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. Vilniuje, padėjo A. A. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-964) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 11.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina E. S. teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų <...> kitų teisės aktų <...> vykdymą“; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi E. S. teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai“ ir 14.11. punktą „tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėtų ir turto panaudojimą <...>“; 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (su 2014 m. liepos 23 d. įsakymo redakcija Nr. 3P-197) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10. punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja (duomenys neskelbtini) <...> santykiuose <...> su kitais šalies <....> fiziniais ir juridiniais asmenimis“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8. punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojai, pagal jiems tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atlieka kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas“ ir G. G. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2011 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-10 patvirtinto (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigybės aprašymo 7.26 punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas užtikrina finansinių-ūkinių operacijų teisėtumo, valstybės lėšų naudojimo ir tinkamo dokumentų įforminimo kontrolę“ ir 7.28 punktą „(duomenys neskelbtini) vedėjas nustačius lėšų <...> trūkumą bei grobimą, nedelsiant informuoja Tarnybos vadovybę bei laiku perduoda dokumentus ikiteisminėms institucijoms“ piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau ir žinodama, kad ji (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su E. M. ir G. G., padėjo A. A. suklastoti tikrus dokumentus – 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278 ir jos tęsinius, įsakymus dėl V. S. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir juos panaudojant pasisavinti jiems (A. A. ir G. G.) patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, paimant jai (V. S.) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. buvo priskaičiuotą bendrai 12785,49 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko didelės turtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini).

Taip pat V. S. anksčiau nurodytais veiksmais, padėjo A. A. ir G. G. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau, padedant jiems (A. A. ir G. G.) daugiau kaip 12 mėnesių veikti priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudojant pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sumenkinti valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudaryti įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstruoti nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko (duomenys neskelbtini) ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. S. ne vėliau kaip 2016 m. kovo 16 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodama apie A. A., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir I. Š., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sutiko su jiems padedančios E. M., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, pasiūlymu fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini) poskyryje ir gautą darbo užmokestį atiduoti jiems (I. Š. ir A. A.). Tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji pasirašė, dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į jos banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jos vardu parengė ir jos pasirašytus pateikė (duomenys neskelbtini) E. M.;

po ko tęsdama bendrus I. Š. ir A. A. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, jos prašymo priimti į pareigas, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., pagrindu priėmė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“ ir pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė;

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, ji, padėdama A. A. ir I. Š. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė prašymą „Dėl atleidimo iš darbo“, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., ir kurio pagrindu, tęsdama bendrus A. A. ir I. Š. veiksmus, I. Š. priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti visas jai priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 18,83 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdama darbo santykius tarp (duomenys neskelbtini) ir V. S. pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė.

Taip V. S., veikdama kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje, pasisavinti jiems patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – jai (V. S.) laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į V. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 8 913,03 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos ji (V. S.) per E. M. atiduodavo A. A. ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose Vilniaus mieste.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. S., žinodama apie nusikalstamą A. A. ir I. Š. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant A. A. ir I. Š. nusikalstamą susitarimą, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį I. Š. žodiniu nurodymu parengė ir vizavo jiems (A. A. ir I. Š.) padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės, tokiu būdu A. A., kartu su I. Š., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių įsteigimo;

po ko V. S., žinodama, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje neatliks jokių darbinių funkcijų, laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2016 m. kovo 17 d. pasirašė dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į jos banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jos vardu parengė ir jos pasirašytus pateikė (duomenys neskelbtini) E. M. ir kurių pagrindu, tęsdama bendrus A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, jos prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“ kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 egzempliorius, kuriuos E. M., padėdama I. Š. ir A. A., pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė, tokiu būdu V. S. kartu su E. M. padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių atsiradimą tarp jos (V. S.) ir (duomenys neskelbtini);

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, padėdama A. A. ir I. Š., pasirašė 2016 m. kovo 17 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-259, kurią jai pateikė pasirašyti E. M., tokiu būdu ji kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie jos (V. S.) materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą jai (V. S.);

tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, tokiu būdu I. Š. kartu su A. A. suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą jai (V. S.);

tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-525 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-55 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“ ir 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-56 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“, kuriuos, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š. kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie nustatomą minimalų atlyginimą ir priedų prie atlyginimo skyrimą ir mokėjimą jai (V. S.);

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, padėdama A. A. ir I. Š., pasirašė 2017 m. gegužės 2 d. prašymą „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo“, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, A. A. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-102 „Dėl V. S. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad V. S. (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu V. S. kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kasmetinių atostogų suteikimą jai (V. S.);

tęsdama nusikalstamus veiksmus, ji, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, padėdama A. A. ir I. Š., pasirašė 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, kurį jos vardu parengė ir jos pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., kuriame tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-224), kurį, žinodama, kad ji (V. S.) (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., ir du 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jai (V. S.) ir ji juos pasirašė, tokiu būdu V. S. kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir jos (V. S.) pabaigą.

Taip V. S. kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d., Vilniuje suklastoti anksčiau išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 15 066,45 eurai (su mokesčiais).

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat V. S., žinodama apie nusikalstamą A. A. ir I. Š. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, padėjo A. A. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojas kontroliuoja darbo organizavimą Tarnybos struktūriniuose padaliniuose“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10. punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja (duomenys neskelbtini) <...> santykiuose <...> su kitais šalies <....> fiziniais ir juridiniais asmenimis“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8. punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojai, pagal jiems tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atlieka kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas“ ir I. Š. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (su įsakymo redakcijomis: 2015 m. liepos 10 d. Nr. 3D-566 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 3D-483) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi E. S. teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai“, 14.11. punktą „tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėtų ir turto panaudojimą <...>“; 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų“, 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 5 punktą „tarnybai vadovauja direktorius, kuris yra atsakingas, kad būtų įgyvendinami tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Direktoriaus koordinuoja ir kontroliuoja tarnybos struktūrinių padalinių veiklą“, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos sau, ir, žinodama, kad ji (duomenys neskelbtini) bus įdarbinta fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus – 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. P5-307 ir jos tęsinius, įsakymus dėl jos (V. S.) darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudojant pasisavinti jiems (A. A. ir I. Š.) patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, paimant jai (V. S.) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. buvo priskaičiuotą bendrai 15 066,45 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat V. S. anksčiau nurodytais veiksmais padėjo A. A. ir I. Š. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau, padedant jiems (A. A. ir I. Š.) daugiau kaip 17 mėnesių veikti priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudojant pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sumenkinti valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudaryti įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstruoti nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko (duomenys neskelbtini) ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

J. P., ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 14 d. Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, žinodamas apie A. A., kuris ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir I. Š., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, nusikalstamą susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sutiko su jiems padedančios E. M., kuri ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, pasiūlymu fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini) poskyryje ir gautą darbo užmokestį atiduoti jiems (I. Š. ir A. A.). Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis pasirašė, dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei vėliau atlyginimui į jo banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jo vardu parengė ir jo pasirašytus (duomenys neskelbtini) pateikė E. M.. Po ko, tęsdama bendrus I. Š. ir A. A. nusikalstamus veiksmus, I. Š., žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, jo prašymo priimti į pareigas pagrindu priėmė 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jam (J. P.) ir jis juos pasirašė;

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, kartu su E. M., padėdamas A. A. ir I. Š. pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė prašymą „Dėl atleidimo iš darbo“, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., ir kurio pagrindu, tęsdama bendrus I. Š. ir A. A. veiksmus, I. Š. priėmė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., nurodydama (duomenys neskelbtini) skyriui išmokėti J. P. visas jam priklausančias pinigų sumas, įskaitant piniginę kompensaciją už 20,04 darbo dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų ir nutraukdama darbo santykius tarp jo (J. P.) ir (duomenys neskelbtini) pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jam (J. P.) ir jis juos pasirašė.

Taip J. P., veikdamas kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniuje, pasisavinti jiems patikėtą didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, jam (J. P.) laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties ir jos tęsinių pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) (AB DNB bankas) į J. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bendrai 10 614,42 eurų sumai, kuriuos periodiškai (kiekvieną mėnesį) išimant (išgryninant) iš savo banko sąskaitos jis per E. M. atiduodavo A. A. ir I. Š. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir tiksliai tyrimo nenustatytose vietose Vilniaus mieste.

Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat J. P., žinodamas apie nusikalstamą A. A. ir I. Š. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, bei žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala, o būtent:

vykdant A. A. ir I. Š. nusikalstamą susitarimą, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad joks asmuo (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai nedirbs, pasirašė 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-170 „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“, kurį I. Š. žodiniu nurodymu parengė ir vizavo jiems (A. A. ir I. Š.) padedanti E. M. bei kuriuo buvo įsteigtos dvi (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės, tokiu būdu I. Š., kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrą dokumentą, jame įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių įsteigimo.

Po ko J. P., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje neatliks jokių darbinių funkcijų, pasirašė dokumentus, reikiamus darbo sutarčiai su (duomenys neskelbtini) sudaryti bei vėliau atlyginimui jo į banko sąskaitą pervesti: prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą (CV), prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, kuriuos jo vardu parengė ir jo pasirašytus pateikė (duomenys neskelbtini) E. M. ir kurių pagrindu, tęsdama bendrus A. A. ir I. Š. veiksmus, I. Š. pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“ ir du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 egzempliorius, kuriuos E. M. pateikė pasirašyti jam ir jis juos pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su E. M., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių atsiradimą tarp jo ir (duomenys neskelbtini);

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliks jokių darbinių funkcijų, padėdamas A. A. ir I. Š., pasirašė 2015 m. gruodžio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-250, kurią jam pateikė pasirašyti E. M., tokiu būdu jis, kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrą dokumentą, kuriame buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie jo materialinę atsakomybę vykdant pareigas (duomenys neskelbtini);

tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-409 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kuriuos, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š., kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų skyrimą ir mokėjimą jam (J. P.);

tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“ ir 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, tokiu būdu I. Š., kartu su A. A., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie priedų prie darbo užmokesčio skyrimą ir mokėjimą J. P..

tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š., judviejų naudai ir interesais, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, pasirašė: 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-525 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-55 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“ ir 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-56 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“ kuriuos, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu I. Š., kartu su A. A., padedant E. M., suklastojo tikrus dokumentus, juose įtvirtindama tikrovės neatitinkančią informaciją apie nustatomą minimalų atlyginimą ir priedų prie atlyginimo skyrimą ir mokėjimą J. P.;

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatlieka jokių darbinių funkcijų, padėdamas A. A. ir I. Š., pasirašė 2017 m. balandžio 6 d. prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P4-89 „Dėl J. P. kasmetinių atostogų“, kurį, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) neatlieka jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., tokiu būdu jis, kartu su E. M., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie kasmetinių atostogų suteikimą jam (J. P.);

tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) realiai neatliko jokių darbinių funkcijų, padėdamas A. A. ir I. Š., pasirašė 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymą dėl atleidimo iš darbo, kurį jo vardu parengė ir jo pasirašytą pateikė (duomenys neskelbtini) E. M., ant kurio, tęsiant A. A. ir I. Š. nusikalstamus veiksmus, I. Š. užrašė rezoliuciją „Leisti“ ir pasirašė bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ (pakeistas 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. P3-225), kurį, žinodama, kad jis (J. P.) (duomenys neskelbtini) neatliko jokių darbinių funkcijų, buvo vizavusi E. M., ir pasirašė du 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinio egzempliorius, kuriuos I. Š. nurodymu E. M. pateikė pasirašyti jam (J. P.) ir jis juos pasirašė, tokiu būdu jis, kartu su E. M., padėjo I. Š. ir A. A. suklastoti tikrus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija apie darbo santykių tarp (duomenys neskelbtini) ir jo (J. P.) pabaigą.

Taip J. P. kartu su E. M. padėjo A. A. ir I. Š., laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. Vilniuje, suklastoti anksčiau  išvardintus tikrus dokumentus bei juos panaudoti, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė turtinė žala – iš viso 17 981,07 euras (su mokesčiais).

Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Taip pat J. P., žinodamas apie nusikalstamą A. A. ir I. Š. susitarimą pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, padėjo A. A. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (2015 m. liepos 10 d. įsakymo redakcija Nr. 3D-566) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojas kontroliuoja darbo organizavimą Tarnybos struktūriniuose padaliniuose“; 2010 m. kovo 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-24 (2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymo redakcija Nr. V1-97) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 8.10. punktą „(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja (duomenys neskelbtini) <...> santykiuose <...> su kitais šalies <....> fiziniais ir juridiniais asmenimis“; 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 8. punktą „tarnybos direktoriaus pavaduotojai, pagal jiems tarnybos direktoriaus priskirtas administravimo sritis, atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų įgyvendinimo organizavimą ir įgyvendinimą, koordinuoja priskirtų tarnybos struktūrinių padalinių veiklą bei atlieka kitas tarnybos direktoriaus pavestas funkcijas“ ir I. Š. pažeidžiant: Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 4 punktą ir 5 punktą, įpareigojančius valstybės tarnautoją, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; 2010 m. kovo 24 d. Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-259 (su įsakymo redakcijomis: 2015 m. liepos 10 d. Nr. 3D-566 ir 2016-08-22 Nr. 3D-483) patvirtintų (duomenys neskelbtini) nuostatų 14.2. punktą „tarnybos direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų vykdomi E. S. teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai“, 14.11. punktą „tarnybos direktorius užtikrina racionalų tarnybai skiriamų lėtų ir turto panaudojimą <...>“; 2010 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3P-27 (įsakymo redakcijos: 2014 m. spalio 23 d. Nr. 3P-197 ir 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 40P-11) patvirtinto (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo 7.2. punktą „(duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų“, 2010 m. balandžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-6 patvirtinto (duomenys neskelbtini) darbo reglamento 5. punktą „tarnybai vadovauja direktorius, kuris yra atsakingas, kad būtų įgyvendinami tarnybos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Direktoriaus koordinuoja ir kontroliuoja tarnybos struktūrinių padalinių veiklą“, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau ir žinodamas, kad jis (duomenys neskelbtini) bus įdarbintas fiktyviai ir realiai nedirbs, kartu su E. M., padėjo A. A. ir I. Š. suklastoti tikrus dokumentus – 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. P5-299 ir jos tęsinius, įsakymus dėl J. P. darbo (duomenys neskelbtini), įsakymus dėl priedų prie darbo užmokesčio skyrimo ir juos panaudojant pasisavinti jiems (A. A. ir I. Š.) patikėtą svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, paimant jam (J. P.) nepagrįstai išmokėtą darbo užmokestį bei priedus prie darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, kurio laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo priskaičiuotą bendrai 17 981,07 eurų sumai (su mokesčiais), dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Taip pat J. P. anksčiau nurodytais veiksmais padėjo A. A. ir I. Š. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos sau, padedant jiems (A. A. ir I. Š.) daugiau kaip 20 mėnesių veikti priešingai (duomenys neskelbtini) interesams, suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudojant pasisavinti jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, sumenkinti valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudaryti įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstruoti nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko (duomenys neskelbtini) patyrė didelę turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

 

II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI

 

Nagrinėjant bylą teisme apklaustas kaltinamasis A. A. savo kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas pradėjo eiti pasibaigus (nuo 2014 m. birželio 30 d.) ankstesnio direktoriaus V. G. įgaliojimams. Direktoriaus pareigos apima visų sprendimų, susijusių su Tarnybos veikla, priėmimą (ir personalo, ir finansinių bei kt.), dalykinę veiklą. Būdamas direktoriaus pavaduotoju, kuravo faktiškai tris skyrius: (duomenys neskelbtini) skyrių, (duomenys neskelbtini) skyrių ir (duomenys neskelbtini) skyrių. (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini) skyrius ir (duomenys neskelbtini) skyrius buvo pavaldūs tiesiogiai direktoriui.

Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje reikia etatų, niekam nebuvo paslaptis. Tą betarpiškai ne kartą yra nurodžiusi pati vedėja T. R., apie etatų poreikį ji kalbėjo dar prie ankstesnio direktoriaus. T. R. artimai bendravo su E. M., atvykusi į Tarnybą ji eidavo pas E. M., tuo tarpu pas direktorių arba direktoriaus pavaduotoją užsukdavo retai. Kaip jis suprato, dar iki jo (A. A.) atėjimo buvo sutarta dėl etato įsteigimo, todėl nematė jokių problemų jo įsteigimui, tiksliau perkėlimui iš tų poskyrių, kuriuose buvo laisvų etatų. (duomenys neskelbtini) yra iš viso 182 etatai, dalis jų būdavo neužimti (pilnas užimtumas būdavo retai), todėl etatai būdavo perkėlinėjami, jei kažkuriuo momentu kuriame skyriuje iškildavo poreikis gauti etatą. Tiksliai neprisimena, iš kur šiuo atveju buvo paimtas etatas. Visą situaciją dėl etatų gerai žinojo Personalo skyrius; jeigu jam, kaip vadovui, reikdavo sužinoti, kur ir kokių yra laisvų etatų, kreipdavosi į Personalo skyrių ir gaudavo visą informaciją. Kas susiję su V. S. įdarbinimu, tai, kaip parodė kaltinamasis A. A., vieną dieną pas jį į kabinetą atėjo E. M., kuri pasiūlė įdarbinti jos žmogų; to, kad tai jos giminaitis, pastaroji neužsiminė. Tas giminaitis, kaip vėliau paaiškėjo, buvo V. S., kuri ir įdarbinta į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Toks E. M. pasiūlymas buvo tą pačią ar po kelių dienų, nuo tada, kai buvo įsteigti etatai. Po kiek laiko iš (duomenys neskelbtini) parvažiavęs A. G. užsiminė kad minėtame poskyryje yra kažkoks darbuotojas (pavardės nenurodė), kuris nors ir įdarbintas, tačiau darbe nesilanko (kaltinamojo teigimu, jis pagalvojo apie vieną mokslininkę, kuri ataskaitas rengdavo namuose, darbe nesirodydavo). Išgirdęs tokį dalyką, nuėjo į Personalo skyrių ir liepė išsiaiškinti. Po dienos ar kelių į jo kabinetą atėjusi E. M. papasakojo, kad V. S. yra jos giminaitė, paprašė pastarąją perkelti į Vilnių, kadangi šiai toli važiuoti iki darbo, o ir pats darbas buvo sunkus. Tuo metu buvo problemų su valymo paslaugomis, todėl E. M. sakė, kad tas priimtas naujas žmogus (past. – V. S.) galės valyti patalpas, po ko ji paruošė dokumentus, tiksliau E. M. atnešė dokumentus dėl etato įsteigimo (duomenys neskelbtini) skyriuje. A. A. teigimu, kaltinamoji E. M. šį klausimą dar prieš tai buvo suderinusi su (duomenys neskelbtini) vedėja I. Š., t. y. nors laikinai perkelti į (duomenys neskelbtini) skyrių. Dirbantiems pagal darbo sutartį jokių kitų pareigų, išskyrus vyriausiojo specialisto pareigas, skyriuje nebuvo. Anot kaltinamojo, nebuvo galimybės V. S. apiforminti kaip valytoją, kadangi tuo metu buvo sudaryta sutartis su valymo firma, todėl Valstybės kontrolės patikrinimo, audito, kurie vykdavo kasmet, metu būtų iškilusi problema. Kaltinamasis pabrėžė, kad tarnyboje buvo susiklosčiusi praktika, jog žmonės būdavo įdarbinti viename skyriuje, o faktiškai dirbdavo kitame (pvz., V. buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) poskyryje, nors faktiškai dirbo visai kitur; M. įdarbintas Trakų Vokėje, nors realiai dirbo kitoje vietoje). V. S. buvo perkelta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) skyrių dirbti valytoja. Nežino, ar pastaroji ateidavo valyti ar neateidavo, kadangi valytojos dažnai keitėsi ir jis jų nekontroliavo. Detaliai į V. S. darbo klausimą nesigilino, tiesiog E. M. paprašė V. S. įdarbinti, sakė, kad ši tikrai dirbs. Žinojo, kad pagal dokumentus V. S. buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) skyriuje vyresniojo specialisto pareigose. Jis pats pasirašė atitinkamą įsakymą, sutiko su E. M. prašymu. Valytojos etato V. S. įsteigti negalėjo, kadangi, kaip minėjo, patalpų valymui buvo samdoma valymo firma. Po kažkiek laiko atėjusi E. M. atnešė V. S. prašymą atleisti ją iš darbo, jis tą prašymą pasirašė. Negali atsakyti, dėl kokių priežasčių V. S. išėjo iš darbo, pastaroji pas jį nebuvo atėjusi ir jos nė nematė, viskas vyko per E. M.. Pastaroji minėjo, kad V. S. susirado kitą darbą. Kaltinamojo teigimu, iš esmės jis nesigilino į V. S. išėjimo priežastis, kadangi ji nebuvo koks aukšto lygio specialistas, kurį būtų reikėję įkalbinėti likti, tiesiog iš darbo išėjo asmuo, kuris valė ar bent jau turėjo valyti patalpas. Su G. G. niekada nėra kalbėjęs apie V. S., nieko nežinojo, kad V. S. kažkada yra tvarkiusi G. G. namus, tokias aplinkybes sužinojo tik iš bylos medžiagos. Mano, kad G. G. ir V. S. išėjimo iš Tarnybos datos sutampa tik dėl atsitiktinumo. Kaip ir minėjo, visais su V. S. įdarbinimu (duomenys neskelbtini) poskyryje susijusiais klausimais bendravo tik su E. M., dokumentus tvarkė Personalo skyrius (ruošė darbo sutartį, materialinės atsakomybės sutartį ir kt.). Kaltinamojo A. A. teigimu, V. S. įdarbinimas greičiausiais buvo sumanytas dar prieš jam laikinai pradedant eiti direktoriaus pareigas, kadangi materialinės atsakomybės sutartis buvo paruošta pasirašyti ankstesniam direktoriui V. G. ir tik vėliau dokumente atsirado jo (A. A.) pavardė. Negali pasakyti, ar I. Š., būdama (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigose, žinojo, kad jos skyriuje yra įsteigtas etatas ir priimtas žmogus, bet E. M. jam minėjo, kad su skyriaus vedėja yra viskas suderinta. Jam pačiam su I. Š. aptarti V. S. klausimą nebuvo reikalo, kadangi V. S. realiai I. Š. vadovaujamame skyriuje nedirbo. (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojui ir (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistui negali būti keliami vienodi reikalavimai, tai yra skirtingi rūšių darbuotojai: valstybės tarnautojai ir dirbantys pagal darbo sutartį; sutartininkams yra taikomi žymiai mažesni reikalavimai. Darbuotojui, kuris dirba fizinį darbą prie tvenkinių, yra taikomi vieni reikalavimai, o dirbančiam (duomenys neskelbtini) skyriuje – kiti reikalavimai. Kaltinamojo teigimu, tuo metu jam neatrodė blogai, kad V. S. dirbs valytoja, iki išsispręs problemos su valymu. Pagal teisės aktus mano esant galima darbuotoją (sutartininką) perkelti į specialistus, jei atitinka kompetencija (priklausomai nuo pareigybės aprašymo). Jeigu yra laisvų vietų ir žmogų rekomenduoja, tai tokį asmenį priimdavo į darbą pagal darbo sutartį, o jei valstybės tarnautojas – skelbiamas konkursas. Abejoja, ar matė V. S. gyvenimo aprašymą, jis tiesiog pasitikėjo E. M., juo labiau kad ši buvo giminaitė, ji dokumentus surašė taip, kaip priklauso, pats jų netikrino. V. S. priėmimo į (duomenys neskelbtini) poskyrį nederino su T. R., kadangi galvojo, jog viską yra suderinusi E. M., kadangi pastarosios buvo draugės, bendravo betarpiškai.

Kas liečia V. S., taip pat J. P. įsidarbinimo į (duomenys neskelbtini) poskyrį aplinkybes, nieko konkrečiai papasakoti negali, apie tai sužinojo tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Bylos medžiagoje nėra jokių su minėtais asmenimis susijusių dokumentų, kuriuos jis būtų pasirašęs ar vizavęs. Jis uždėjo rezoliuciją ir vizavo tik vienintelį dokumentą – V. S. prašymą dėl kasmetinių atostogų ir pasirašė įsakymą dėl atostogų suteikimo. Tie dokumentai buvo krūvoje tarp visų kitų, kuriuos kasdien pasirašinėjo. Neatkreipė dėmesio į V. S. pavardę, nesuprato, kad tai tas pats asmuo, kuris dirbo anksčiau. E. M. parodymai yra išgalvoti, duoti, siekiant sumažinti savo pačios atsakomybę. Kai I. Š. paskyrė į direktorės pareigas, pradžioje ji prašydavo padėti, patarti, tačiau greitai viską perprato ir jo pagalbos nebereikėjo, daugumą sprendimų priimdavo savarankiškai, tik kartais paklausdavo patarimų. Su I. Š. nei apie V. S., nei apie J. P. jokios kalbos nebuvo. Apie minėtų darbuotojų įdarbinimą Tarnyboje nėra kalbėjęs nei su P. B., nei su A. L.. Dėl byloje esančių jo braižytų schemų gali pasakyti, kad 2017 m. rudenį pas jį į kabinetą atėjusi E. M. paprašė visų poskyrių tvenkinių ir pastatų schemų. Tuo metu buvo vykdomi poskyrių projektai (pagal europinį projektą renovuojant ir modernizuojant poskyrius), o E. M. ar tai jos skyrius buvo tų projektų teisininkai, ruošė sutartis, todėl nieko blogo negalvodamas pastarosios prašymu nusiuntė jai viską, ką turėjo, t. y. poskyrių ir tvenkinių schemas persiuntė el. paštu, ką turėjo fiziškai (popieriniame variante) atidavė tiesiogiai, o ko neturėjo – nubraižė ranka (nupiešė (duomenys neskelbtini) poskyrio pastatų ir administracinių patalpų schemas, dar, atrodo, paišė (duomenys neskelbtini) poskyrio schemą ir viską atidavė E. M.).

Duodamas parodymus kaltinamasis A. A. parodė, kad Finansų skyriaus viza reikalinga, kai klausimas susijęs su pinigais; viza reiškia, kad yra pakankamai lėšų. Jei Tarnyboje būtų steigiamas naujas etatas, tai turėtų būti priimamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo vietoje Tarnyboje patvirtintų 182 etatų turėtų būti nustatytas didesnis etatų skaičius. Būtent tiems naujiems etatams reiktų Finansų skyriaus vizos, minėto skyriaus paskaičiavimo, ar naujam etatui bus lėšų. Tuo tarpu perkeliant etatą, Finansų ir personalo skyriaus viza nebūtina, kadangi finansiniai klausimai nesikeičia (etatas, kuriam pinigai jau yra paskaičiuoti ir skirti, tiesiog perkeliamas į kitą skyrių). (duomenys neskelbtini) skyriuje etatas nebuvo įsteigtas (2014 m. lapkričio mėn.), jis perkeltas iš kito skyriaus, kuriame buvo laisvas etatas. Visus dokumentus (prašymo perkelti, įsakymo dėl perkėlimo ir įsakymo dėl etato steigimo projektus) jam atnešė E. M., jis tuos dokumentus pasirašė, dėmesio į datas neatkreipė, kadangi už tinkamą dokumentų paruošimą yra atsakingas Personalo skyrius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasirašydavo automatiškai, neanalizavo nė vienos juose esančios pavardės, netikrino, ar yra vizos ir pan. Priimami ir atleidžiami darbuotojai, dirbę ne centriniame aparate, o atskiruose padaliniuose, jam (A. A.) nebuvo pristatomi; pristatydavo tik poskyrių vedėjus.

Darbo sutarties pasirašymas vyksta taip – Personalo skyrius atneša paruoštus dokumentus direktoriui pasirašyti ir direktorius ar jį pavaduojantis asmuo juos pasirašo. Po to tas sutartis neša registruoti. Kai jis pasirašinėjo dokumentus, jie dar būna be datų; tik tada, kai dokumentai pasirašyti, jie nešami registruoti. Darbo sutarties numerius registruodavo Personalo skyrius, kur būdavo atskiri žurnalai. Tiksliai neprisimena, kuriuo metu buvo atnešti su V. S. įdarbinimu susiję dokumentai, greičiausiai jie atnešti pasirašymui vienu metu. Kiek pamena, priimant V. S. į (duomenys neskelbtini), E. M. dar dirbo. Darbuotojams, priimamiems pagal darbo sutartį, standartiškai buvo nustatomas 3 mėn. bandomasis laikotarpis. Praktiškai visiems sutartininkams buvo skiriami priedai, kadangi dirbančių pagal darbo sutartį algos buvo pakankamai mažos, todėl prie pareiginės algos buvo skiriami priedai. Jie dažniausiai buvo nustatomi iš karto. Kaip supranta, V. S. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas kaip ir kitiems darbuotojams panašus priedas; jo dydis niekuo neišsiskyrė iš kitų. Finansų skyrius kuravo visą informaciją, susijusią su lėšomis priedams. Dokumentuose dėl priedų skyrimo turėjo būti finansininkų viza (skyriaus vedėjos ir skyriaus darbuotojo). Finansų vizos reiškia, kad viskas tvarkoje su finansais (yra užtektinai lėšų), teisininkų – viskas teisiškai tvarkinga. Tarnyboje buvo reglamentas, kuris nustatė, kokiame dokumente, kokias vizas ir kokie darbuotojai, skyriai ar jų vedėjai turi dėti. Dažniausia to ir buvo laikomasi, nebent atskirais atvejais nebūdavo kokio darbuotojo. Apklausiamas kaltinamasis A. A. pažymėjo, kad E. M., net ir išėjusi į dekretines atostogas, dažnai ateidavo į Tarnybą, tvarkydavo personalo bei kitus teisinius reikalus, tik negalėjo pati pasirašyti, vizuoti dokumentų. Jei dokumentuose, susijusiuose su V. S. įdarbinimu (duomenys neskelbtini) poskyryje nėra E. M. vizos, parašų, vadinasi, ji buvo dekretinėse atostogos ir negalėjo dėti savo parašo.

Įsakymuose dėl priedų skyrimo įprastai buvo nurodoma standartinė formuluotė „už skubių, svarbių užduočių vykdymą“, vėliau jau reikėjo detalizuoti, už ką skiriamas priedas. Įsakymus dėl priedų dažniausiai atnešdavo Finansų skyrius, informuodavo apie bendrą padėtį ir būdavo pasirašoma. Priedų dydis buvo nustatomas pagal tam tikrą procentą (buvo imamas kažkoks procentas ir daugiau/mažiau priedai paskirstomi darbuotojams: vienos kategorijos darbuotojams vienoks procentas, kitos kategorijos – kitoks). Prie jo nebuvo aptarinėjamas priedų skyrimas pagal konkrečius darbuotojus, o tik daugiau ar mažiau bendras apsitariama, ar visiems užtenka lėšų priedams; jis (A. A.) tik pasižiūrėdavo priedus skyrių vedėjams, vadovybei, o į specialistų ir dirbančių pagal darbo sutartis priedus nesigilino. Konkrečios priedų sumos jau būdavo nurodytos jam pasirašyti atneštuose įsakymų projektuose. Apie poreikį keisti įsakymus (dėl priedų) jam pasakydavo G. G., kuri informuodavo, kad, pavyzdžiui, neužtenka lėšų priedams arba lėšų būdavo daugiau, todėl reikdavo padidinti priedus. Visi įsakymai, kurie susiję su priedų skyrimais, pakeitimais, buvo inicijuojami būtent Finansų skyriaus, kuris valdė ir žinojo tikrąją padėtį, susijusią su lėšomis: kiekvieną mėnesį, ypač į metų pabaigą, pakeitimų būdavo daugiau. Skyrių vedėjų pasitarimai vykdavo įvairiai, dažniausiai pasitarimai būdavo skyrių, kurie dirbo centriniame (duomenys neskelbtini) pastate ((duomenys neskelbtini) gatvėje), su kitais skyriais/poskyriais tiesioginio bendravimo nebuvo, susitikimai vykdavo ne dažniau kaip kas porą mėnesių (kai suvažiuodavo visi skyriai ar poskyriai iš kitų Lietuvos vietovių). Kaltinamasis pažymėjo, kad nuoseklius parodymus yra davęs ir ikiteisminio tyrimo metu, tų parodymų jis laikosi ir jais galima vadovautis. Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi nusikalstamų veikų nepadarė ir (duomenys neskelbtini) žalos nesukėlė (30 t., b. l. 87-97).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis A. A. buvo apklaustas ne kartą, savo kaltės nė vienoje apklausoje nepripažino. 2019 m. lapkričio 7 d. apklausos metu parodė (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas einantis nuo 2010 m.; apytiksliai nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. pavasario ėjo direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, pareigas, o vėliau ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas. Neprisimena aplinkybių, kas į jį kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybės įsteigimo ir, ar iš viso kreipėsi, tačiau iš pateikto pranešimo apie įtarimą aišku, kad tai jis įsteigė pareigybę. Detalių neprisimena, bet iš esmės buvo gautas V. S. prašymas priimti į pareigas, po ko jis prašymą tenkino ir priėmė įsakymą dėl jos skyrimo į pareigas bei pasirašė darbo sutartį. Jis pats V. S. su minimais dokumentais nesupažindindavo, tai galėjo padaryti (duomenys neskelbtini) skyrius. Jis V. S. nebuvo matęs, nes darbuotojų, kurie dirbo (duomenys neskelbtini) padaliniuose, niekas direktoriui specialiai nepristatydavo (dažniausiai pristatydavo tik naujus darbuotojus, kurie buvo priimami į skyrius Vilniuje). Tokį supažindinimą atlikdavo (duomenys neskelbtini) skyrius. Iš karto po jos priėmimo priėmė įsakymą dėl priedo prie atlyginimo skyrimo V. S.. Tokia buvo praktika (duomenys neskelbtini) skirti priedus darbuotojams, tiek naujai priimtiems, tiek jau ilgai dirbantiems. Priedų skyrimas priklausydavo, ar yra pakankamai lėšų (duomenys neskelbtini) biudžete. Galimų skirti priedų prie atlyginimų sumą jam pateikdavo (duomenys neskelbtini) vedėja G. G., su ja buvo derinami galimi skirti priedai, jų sumos. Ji paprastai jam pateikdavo su (duomenys neskelbtini) skyrių ir poskyrių vedėjais suderintų skiriamų priedų sumas darbuotojams, kurias jis koreguodavo arba patvirtindavo vedėjų nurodytus priedus. Ar V. S. realiai dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyryje atsakyti negali, nes jis ten nevažinėdavo ir netikrindavo. Po kurio laiko į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja E. M.; pastaroji tuo metu buvo motinystės atostogose, bet vis atvykdavo į darbą kažkokiais reikalais. E. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje dirba kažkokia jos giminaitė V. ir jai toli važinėti į darbą, nes (duomenys neskelbtini) poskyris yra Prienų r. Neprisimena, ar E. M. pasakė kur gyvena V. S.. E. M. paprašė perkelti V. S. į Vilnių, tik neprisimena, kaip konkrečiai tai buvo pasakyta, ar buvo nurodytas skyrius į kurį turėjo būti perkelta V. S.. E. M. nurodė, kad V. S. vakarais valys (duomenys neskelbtini) patalpas; lyg minėjo, kad viskas jau suderinta dėl perkėlimo. Po pokalbio, tiksliai kada neprisimena, buvo gautas V. S. prašymas perkelti ją iš (duomenys neskelbtini) poskyrio į (duomenys neskelbtini) skyrių. Buvo pateikti ir dokumentai dėl naujos pareigybės įsteigimo (duomenys neskelbtini) skyriuje ir V. S. perkėlimo į tą pareigybę. Jis suprato, kad į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigas yra priimama V. S., kuri realiai neatliks pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų, o valys patalpas. Minimus dokumentus dėl V. S. perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių pasirašė, nes pasitikėjo E. M., kad viskas yra daroma gerai. Be to, (duomenys neskelbtini) buvo praktika, kad žmogus įdarbinamas į vienas pareigas, o realiai atlieka kitas pareigas (tai nebuvo dažnai, bet pasitaikydavo). Taip pat (duomenys neskelbtini) neturėjo savo valytojos, samdė valymo paslaugas. Atrodo, kad Tarnyba nenutraukė sutarčių su valymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis po to, kai V. S. buvo priimta valyti (duomenys neskelbtini) patalpas. Jis nėra matęs V. S. valančios (duomenys neskelbtini) patalpas; neįsivaizduoja, kaip atrodo V. S.. Neprisimena, kad būtų kalbėjęs su (duomenys neskelbtini) vedėja I. Š., o vėliau su B. B. apie V. S. darbą jų skyriuje. Kaip įtarime nurodyta, 2015 m. rugpjūčio mėn. V. S. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini). Turėjo būti gautas jos prašymas, kurį jis turėjo tenkinti ir ją atleisti. Daugiau kažkokių aplinkybių neprisimena.

Apie vėlesnius J. P. ir V. S. įdarbinimus (duomenys neskelbtini) poskyryje sužinojo tik 2017 m. rudenį, kai Žemės ūkio ministerija atlikinėjo tarnybinį patikrinimą dėl galimai fiktyviai įdarbintų asmenų. Apie juos ankščiau nežinojo, nes jų nei priiminėjo, nei jų matė, todėl pakomentuoti daugiau negali. 2017 m. rudenį atliekamame tarnybiniame patikrinime yra davęs paaiškinimus, tačiau neprisimena, ką jis ten konkrečiai paaiškino. Prisimena, kad tarnybiniame patikrinime paaiškinimus teikė ir P. B., A. L., buhalterė iš (duomenys neskelbtini) poskyrio, I. Š. ir kiti, kurių dabar neprisimena. Paaiškinimai buvo teikiami ŽŪM viceministrui A. B. Buvo kalbama, kad V. S. ir J. P. dirbo (duomenys neskelbtini) poskyryje, bet neprisimena, kas konkrečiai taip sakė. Po tarnybinio patikrinimo, matyt, medžiaga buvo perduota STT. Ar yra bendravęs su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju A. G. apie V. S., jos darbą (duomenys neskelbtini) poskyryje, nepamena. Susipažinęs su: 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-73,  2014 m. liepos 28 d. V. S. prašymu priimti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareiga (prašyme užrašyta rezoliucija „priimti“ ir pasirašyta), 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-225, 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartimi Nr. P5-278, 2014 m. rugpjūčio 1 d. V. S. prašymu dėl atlyginimo pervedimo į jos nurodytą banko sąskaitą (prašyme užrašyta rezoliucija „Leisti“ ir pasirašyta), 2014 m. rugpjūčio 1 d. V. S. prašymu dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo (jame užrašyta rezoliucija „Leisti“ ir pasirašyta), 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartimi Nr. F20-227, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-234, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-237, 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-258, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-326,  2014 m. lapkričio 21 d. V. S. prašymu perkelti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas (jame užrašyta rezoliucija „Perkelti“ ir pasirašyta), 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-157, 2014 m. gruodžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-350, 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsiniu (juo V. S. perkeliama į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas), 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-365, 2015 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-8, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu P3-102, 2015 m. rugpjūčio 24 d. V. S. prašymu atleisti iš užimamų pareigų (užrašyta rezoliucija „Atleisti“ ir pasirašyta), 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-260 ir darbo sutarties Nr. P5-278 tęsiniu (V. S. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigų) A. A. parodė, kad tikėtina, jog juos visus pasirašė jis, atpažįsta savo parašą. Taip pat tikėtina, kad dokumentuose esančios rezoliucijos yra jo rašytos, atpažįsta savo raštą. Paprastai dokumentus sukūrę asmenys uždėdavo vizą dokumento lapo antroje pusėje. Kadangi visi dokumentai yra susiję su (duomenys neskelbtini) skyriaus kompetencija, todėl tikėtina, kad nurodytus dokumentus rengė (duomenys neskelbtini) skyrius. Susipažinęs su: 2014 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu Nr. TB-124, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 metų spalio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu Nr. TB-145, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu Nr. TB-156, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu Nr. TB-147,  2014 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2014 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu Nr. TB-163, 2015 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 19, 1, 10, 12, 18, 20, 26, 29, 37 2015 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu Nr. TB-1, 2015 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu Nr. TB-16 ir 2015 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini) padalinių 1, 10, 12, 18, 19, 20, 26, 29, 37 2015 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Nr. TB-31 A. A. parodė, kad tikėtina, kad visus dokumentus pasirašė jis, atpažįsta savo parašą. Darbo laiko apskaitos žiniaraščius jam pateikdavo pasirašyti (duomenys neskelbtini) skyrius arba (duomenys neskelbtini) skyrius, jis juos patvirtindavo (neprisimena, kas tiksliai patekdavo pasirašyti ir kaip tie dokumentai buvo sukurti. Susipažinęs su: 2017 m. gegužės 2 d. V. S. prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo (užrašyta rezoliucija „Leisti“ ir pasirašyta) kopija ir 2017 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P4-102 A. A. parodė, kad tikėtina, jog juos pasirašė jis, atpažįsta savo parašą. Taip pat tikėtina, kad prašyme dėl kasmetinių atostogų esanti rezoliucija yra jo rašyta, nes atpažįsta savo raštą. Su E. M., I. Š. ir G. G. jį siejo kolegiški, darbiniai santykiai. Su E. M. ir G. G. nebendravo jau mažiausiai metus, gal daugiau. Su I. Š. tebedirba (duomenys neskelbtini), su V. S. ir J. P. nesieja jokie santykiai. Su nurodytais asmenimis pykčių neturėjo, priežastys dėl kurių šie jį galėtų apkalbėti, jam nežinomos. Tiksliai neprisimena, kada ir kaip, bet E. M. buvo atėjusi pas jį ir prašė (duomenys neskelbtini) poskyrio brėžinių, ar inkubacijos, ar tvenkinių, kažkokių planų ar brėžinių. Jis turėjo ar atspausdintus ar kompiuteryje esančius brėžinius, tiksliai dabar neprisimena, juos padavė E. M. (25 t., b. l. 158-162).

Papildomos įtariamojo apklausos metu pateikus A. A. susipažinti su įtariamosios E. M. 2018 m. vasario 9 d. papildomos apklausos metu pateikta ir prie apklausos protokolo pridėta originalia schema (apžiūrėta 2019 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole Nr. 1)  įtariamasis A. A. schemą atpažįstantis, ją piešė ir joje įrašus darė jis, atpažįsta savo raštą, išskyrus tekstą „nuo birželio 2017 m. statomas karkasinis [medinis buvo]“ (pastarojo teksto jis nerašė). Tai yra (duomenys neskelbtini) poskyrio pastatų schema. Šios schemos jo buvo paprašiusi E. M., kokiu tikslu nežino, jis jos neklausė. Lyg ji buvo atėjusi pas jį į kabinetą, ji jo paprašė, o jis ir nupaišė. Gal ji jo prašė spausdintos, o jis gal neturėjo spausdintos, neprisimena, gal todėl ir nupaišė. Šią schemą nupaišė 2017 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, neprisimena ar tai buvo prieš ar po paaiškėjimo apie fiktyvius darbuotojus. Schemoje yra pavaizduoti du pastatai. Pirmasis tai „Dabar rekonstruojamas inkubatorius“, o kitas „Gyvos žuvies sandėlis“, kuriame yra „poilsio kambarys“, „bio filtras“, „Dyzel generatorius“, „Garažas“, „Baseinas“, „Baseinas“, „Bio filtras“, „poilsio kambarys“ ir „WC“.

Davus įtariamajam A. A. susipažinti su įtariamosios E. M. 2018 m. vasario 9 d. papildomos apklausos metu pateikta ir prie apklausos protokolo pridėta originalia schema (apžiūrėta 2019 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole Nr. 2) pastarasis parodė, kad schemą atpažįsta, ją piešė ir joje visus įrašus darė jis, atpažįsta savo raštą. Tai yra (duomenys neskelbtini) poskyrio administracinių patalpų schema. Šios schemos, kaip ir ankščiau rodytos, jo buvo prašiusi E. M. tuo pat metu; atsimena, kad pastaroji prašė (duomenys neskelbtini) poskyrio schemų, bet kaip ji detaliai paklausė, neprisimena. Šią schemą kaip ir pirmąją nupiešė ir įrašus joje padarė 2017 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, neprisimena, ar tai buvo prieš ar po paaiškėjimo apie tuos fiktyvius darbuotojus. Schemoje yra pavaizduotas pastatas – (duomenys neskelbtini) poskyrio administracinės patalpos, nurodytos patalpos – katilinė, valgomasis, miegamas, tualetas, nurodyti A. L., P. B. ir Vidos kabinetai ir dar vienas kabinetas. Po schema parašyta „1 aukštas – kontora“. Aukščiau schemos yra mažesnė užbraukta schema (25 t., b. l. 163, 164).

Papildomos apklausos metu įtariamasis A. A. parodė, kad su P. B. nebendravo dėl J. P. ar V. S. įdarbinimo ar darbo nei prieš juos įdarbinant (duomenys neskelbtini) poskyryje, nei jiems ten dirbant, nei po jų atleidimo. Susipažinęs su 2019 m. sausio 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole aprašytais telekomunikaciniais įvykiais – SMS žinutėmis:  įvykio data – 2017 m. gruodžio 8 d., laikas – 20.38.59), kurio metu A. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė SMS žinutę I. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su tekstu „Gal jau paleido. gal pasneket nepamaisytui“; įvykio data – 2017 m. gruodžio 8 d., laikas – 20.51.27, kurio metu A. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė SMS žinutę I. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su tekstu „Mane pirmadieni dviyliktai kviecia...“; įvykio data – 2017 m. gruodžio 8 d., laikas – 21.17.06, kurio metu I. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė SMS žinutę A. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su tekstu „Sekmadieni 15 val prie bunkerio. tinkai“; įvykio data – 2017 m. gruodžio 8 d., laikas – 21.31.10, kurio metu A. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė SMS žinutę I. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su tekstu „Gerai“ ir paklausus, kodėl susitarė su I. Š. susitikti, kas vyko susitikimo metu, bei paprašius  pakomentuoti tiek susitarimo susitikti, tiek susitikimo aplinkybes, įtariamasis A. A. parodė su pateiktomis SMS žinutėmis susipažinęs. Jeigu iš jo numerio rašyta, reiškia rašė jis, tačiau pats apie tai nieko neprisimena, neprisimena, ką kalbėjo ir pan. (25 t., b. l. 165, 166).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji G. G. savo kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino. Apklausiama parodė (duomenys neskelbtini) dirbusi 15 metų: nuo 2000 m. iki 2015 rugpjūčio mėn. 24 d., visą laiką vyr. finansininkės pareigose. Pačioje pradžioje įstaiga buvo maža (iki 2010 m.), etatų nedaug, funkcijos platesnės. 2010 m. vyko didelė reorganizacija, susijungė trys įstaigos ir iš mažos įstaigos tapo didele, su 182 etatais, 10 nutolusių teritorinių padalinių, išsidėsčiusių per visą Lietuvos teritoriją. Iš tų 182 virš 50 žmonių dirbo Vilniuje, iki pat darbo pabaigos nepažinojo visų darbuotojų. Nuo 2010 m. iki darbo (duomenys neskelbtini) pabaigos (2015 m. rugpjūčio mėn.) nebuvo įsteigtas nė vienas papildomas etatas, t. y. visą laiką buvo 182 etatas. Po reorganizacijos jai buvo pasiūlytos (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigos, skyriuje iš viso dirbo 9 darbuotojai. Visa apskaita kartu su nutolusiais padaliniais buvo centralizuota, ji buvo atsakinga už skyriaus darbo organizavimą, rengė biudžeto projektus, valstybės investicijų programas, finansinę atskaitomybę, biudžeto vykdymo ataskaitas, konsolidavimą į bendrą valstybės sistemą. Vykdydama pareigas, vizavo labai daug tarnybos dokumentų – tai buvo ir viešojo pirkimo paraiškos, prekių, paslaugų įsigijimo sutarčių projektai, visi dokumentai, kurie buvo susiję su bet kokiais finansiniais tarnybos įsipareigojimais. Jos viza reiškė, ar įstaiga galės įvykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos prisiima, ar užteks lėšų pagal patvirtintas programas ir visas dimensijas. Kaltinamoji akcentavo, kad jos uždėta viza nereiškė paties sprendimo, o tik tiek, kad su ja suderinta, ar įstaiga neprisiims nepagrįstų skolinių įsipareigojimų. Kaltinamosios teigimu, negalima net įsivaizduoti, kad ji nenustatytoje vietoje nenustatytu laiku su A. A. susitarė dėl etato įsteigimo, kadangi vyr. finansininkas nėra atsakingas nei už etatų steigimą, nei už perkėlimą, šių dalykų vyr. finansininkas neinicijuoja. Taigi ji (G. G.) neiniciavo nei įsakymų projektų dėl etatų perkėlimo, ji nė nežinodavo tokių struktūrinių pakeitimų, kadangi iš viso buvo 182 etatai, jiems buvo skirti pinigai; jeigu etatas buvo perkeliamas iš vieno padalinio į kitą, tam vyr. finansininko vizos nereikėjo. Pagal poreikį etatas iš vieno padalinio į kitą buvo perkeliamas neretai, tačiau jai tas procesas nebuvo žinomas.

Apie galimai fiktyviai įdarbintus asmenis pirmą kartą sužinojo tik 2017 m. (praėjus 2 metams nuo jos išėjimo dirbti į (duomenys neskelbtini)) daugiausia iš viešosios erdvės, taip pat tuo metu buvo apie tai daug kalbama tiek ministerijoje, tiek buvusių kolegų, kai šiuos susitikdavo kažkur gatvėje. Konkrečiai V. S. vardą ir pavardę pirmą kartą išgirdo iš A. G., kai 2017 m. rudenį kartu su pastaruoju pietavo. Būtent A. G. paminėjo V. S. vardą, pavardę, sakė, kad ji yra E. M. giminaitė, po ko, kaltinamosios teigimu, ji suprato, kad tai yra tas pats asmuo, kurį ji pažinojo kaip E. M. giminaitę, kad tai yra „ta V.“, nes būtent taip E. M. buvo įvardinusi savo giminaitę (niekada nesakė nei V., nei S.). Kaltinamoji pažymėjo, kad jau pirmoje apklausoje ji nurodė, kad jos šeima ieškojo namų tvarkytojos ir E. M. tokiam darbui pasiūlė savo giminaitę. 2013 m. gegužės – birželio mėn. ji su vyru ieškojo namų tvarkytojos, kadangi nusprendė parduoti namą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir norėjo, kad prieš ateinant klientams namai būtų visada idealiai tvarkingi. Tvarkytojos ieškojo per pažįstamus, klausinėjo ministerijoje. Kolegė L. S. rekomendavo savo kaimynę, tačiau ši buvo užimta ir nesutiko, po ko E. M. pasiūlė savo vyro seserį V., davė pastarosios telefono numerį. Paskambino jai, susitarė susitikti, po ko ši atvažiavo; aprodė namą, ką reikės tvarkyti, sutarė dėl kainos (100 L), sutarė, kad tvarkys kas antrą sekmadienį (nors pastaroji diena nelabai tiko, tačiau kitu metu V. S. dėl užimtumo tvarkyti negalėjo). Kaltinamosios G. G. teigimu, V. S. namus tvarkė 3 kartus (gali būti vienu kartu daugiau ar mažiau). Namą pradėjo pardavinėti 2013 m. gegužės – birželio mėn., V. S. tvarkė birželio mėn., o paskutinį kartą jos namuose apsilankė 2013 m. liepos 14 d. Paslaugos buvo teikiamos taip trumpai, kadangi susidomėję galimi pirkėjai norėdavo ateiti šeštadieniais, dėl ko tekdavo prieš apžiūrą namus susitvarkyti patiems. Tuo tarpu V. S. pasirodydavo tik sekmadienį ir jai nebebūdavo, ką tvarkyti, kadangi jie patys buvo jau viską susitvarkę. Būtent dėl tos priežasties V. S. namus tvarkė tik tuos kelis kartus. Kaltinamoji su vyru kaip tik buvo kalbėjęsi, kad reikia atsisakyti jos paslaugų. Nė vieną kartą, kai V. S. valė namus, jos (kaltinamosios) šeimos nebūdavo namuose, todėl kategoriškai nesutinka su V. S. parodymais, kad jos neva gėrė kavą, ji (G. G.) esą pasakojo kažkokius savo gyvenimo faktus. Nenorėdami trukdyti tvarkymuisi, sekmadienį šeima išvažiuodavo. 2013 m. liepos 14 d. gerai atsimena dėl to, kad tą dieną jie išvažiavo dar prieš ateinant V. S.; virtuvėje ant mikrobangės paliko pastarajai 100 Lt, o ji su sutuoktiniu išvažiavo grybauti į Pabradės miškus. Kai buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, klausimai dėl namų tvarkymo buvo gana netikėti, tuo metu buvo sunku prisiminti metus. Tuo tarpu šiuo metu, kaltinamosios teigimu, ji datą gerai atsimena, kadangi liepos 14 d. yra jos ir vyro vestuvių metinės, kurias jie paprastai švęsdavo, o tą kartą abu pamiršo. Begrybaujant paskambino kaltinamosios motina (sveikino su metinėmis), o iš karto po to paskambino V. S. ir pasakė atsisakanti tvarkyti, nurodė, jog daugiau nebeateis, kadangi neturi ką daryti. Su V. S. sutarė, kad ji paliktų raktus, o pati išeis per garažą, nuspaudusi iš vidaus esantį automatinių vartų mygtuką. Taip ir baigėsi tvarkymo paslaugos, kas tikrai buvo 2013 m., tą patvirtina ir teismui pateikti duomenys dėl namo pardavimo. Tuo pačiu kaltinamoji G. G. pabrėžė, kad visus su ja susijusius faktus, kuriuos apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė V. S. (apie mašinų, variklio remontą, buto, sklypo namui statyti pirkimą), žinojo E. M., taip pat dar keletas kolegų. Nurodydama, kad V. S. parodymai neatitinka tikrovės, kaltinamoji pažymėjo, kad 2015 m. namo nepardavinėjo ir neketino parduoti; namą pardavinėjo per du kartus, t. y. apie pusmetį 2013 m. (nuo 2013 m. vidurio iki metų pabaigos), vėliau vienas pažįstamas agentas pasakė, kad per tiek laiko nepardavus tikslinga padaryti pertrauką. Antrą kartą pardavimas vyko 2016 m. pavasarį, pardavė 2016 m. rugpjūčio 9 d., kai jau buvo įsigiję sklypą naujo namo statybai (sklypą nusipirko 2016 m. vasario mėn.). Be to, kad V. S. tuos kelis kartus tvarkė namus, pastarąją dar yra sutikusi E. M. keturiasdešimtmečio jubiliejuje, tačiau su ja nekalbėjo (kaltinamoji pažymėjo, jog V. S. kalbėjo rusiškai, tuo tarpu jai rusų kalba bendrauti sunku). Dar vieną kartą yra mačiusi V. S. praeinančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, tai turėjo būti 2013 m., kai pastaroji jau buvo baigusi tvarkyti namus.

Neįsivaizduoja situacijos, kad ji, dirbdama (duomenys neskelbtini), nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku (kaip nurodoma kaltinime) su A. A. būtų susitarusi fiktyviai įdarbinti V. S.. Kaltinamoji G. G. pabrėžė, kad jos ir A. A. santykiai buvo dalykiški, tikrai nebūtų galėjusi sudaryti jokių panašių susitarimų. Iš kaltinamųjų daugiausia bendravo su E. M., jų kabinetai buvo šalia, neretai kartu pietaudavo aukšto virtuvėlėje, abiejų vaikai buvo panašaus amžiaus, niekada nebuvo susipykusios. Su E. M. bendravo iš šiai esant vaiko priežiūros atostogose, kadangi E. M. ir atostogų metu užeidavo į darbą, užsukdavo pas ją į kabinetą (taip pat apsilankydavo ir (duomenys neskelbtini) skyriuje, iš esmės praeidavo per daug kabinetų). Apsilankymai buvo gana dažni, E. M. taip pat dalyvaudavo ir įstaigos šventėse. Mano, kad E. M. ja pasinaudojo ir apkalbėjo tik todėl, kad V. S. buvo vienintelė jungiamoji grandis, galinti sujungti visą šią istoriją. Atitinkamai ir V. S. duoda melagingus parodymus, kadangi taip nori padėti E. M.. Tuo pačiu kaltinamoji pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo jokių sąskaitų SEB banke, visą laiką sąskaita buvo DNB banke, todėl neatitinkantys tikrovės V. S. parodymai, kad jos buvo paprašyta atsidaryti sąskaitą SEB banke atlyginimui pervesti.

Pasakodama išėjimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybes, G. G. parodė 2015 m. liepos mėn. pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje gavusi iš (duomenys neskelbtini) pasiūlymą užimti pareigas. Jai tai pasirodė puiki galimybė, norėjo pereiti. Apie tai pranešė tuometinei direktorei I. Š. ir E. M., kuri tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose (galimai E. M. apie ketinimą išeiti pasakė pati I. Š.). Nors ir buvo vaiko priežiūros atostogose, E. M. kitą dieną atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir, anot kaltinamosios, pastaroji dvi tris dienas nuo ryto iki darbo pabaigos būdama darbe atkalbinėjo ją dėl perėjimo į kitą darbą. Tokie pokalbiai vyko tiek su E. M., tiek su I. Š.. Pastarosios abi bandė atkalbėti, siūlė didesnį atlyginimą, pakelti kategoriją į aukštesnę, tačiau ji nesutiko, nors ir žinojo, kad išėjus į (duomenys neskelbtini) atlyginimas sumažės 200 eurų. Perkėlimas vyko tarnybinio kaitumo būdu, kas reiškia, kad (duomenys neskelbtini) parašė raštą (duomenys neskelbtini), prašydama ją perkelti nurodytu būdu, tam reikėjo įstaigos vadovo sutikimo. Po ilgų pokalbių su I. Š. ir E. M. suprato, kad sutikimas nebus duotas, dėl ko ji netiesiogiai pagrasino, t. y. pokalbio su I. Š. ir E. M. metu pasakė, kad jai nepatinka tai, kas vyksta (duomenys neskelbtini), ji nepritaria tam tikriems sprendimams. Konkrečių aplinkybių neįvardino, nors galvoje turėjo viešuosius pirkimus (jų poreikį, pagrįstumą, pirkimų sumas). Po tokio pasakymo buvo duotas sutikimas perkelti. Anot kaltinamosios, matyt, pagalvojo, kad ji kažką žino; mano, jog neatsitiktinai įsakymas atleisti V. S. jai vizuoti buvo pateiktas būtent paskutinę jos darbo dieną, taip sudarant pagrindą manymui esą ji žino, kad pastaroji nebedirba. G. G. parodė, jog darbą (duomenys neskelbtini) faktiškai baigė 2015 m. rugpjūčio 14 d. Nuo 2015 m. rugpjūčio 15 dienos iki 20 dienos turėjo atostogauti, tačiau atostogos truko tik 4 dienas; gerai atsimena, jog tuo metu, kai E. M. buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad dėl stažo geriau, jog paskutinė diena būtų rugpjūčio 24 d. Būtent ši diena yra apiforminta kaip jos paskutinė darbo (duomenys neskelbtini) diena, nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. jau dirbo (duomenys neskelbtini).

Dirbant (duomenys neskelbtini) pasikeitė šeši direktoriai. Faktiškai kiekvienas turėjo savo metodus, tvarką, principus. Ji (G. G.) niekada nesprendė dėl priedų dydžių, kam juos skirti ar neskirti; jos pagrindinė užduotis buvo patikrinti, kad nebūtų viršijamos įstatymo nustatytos galimos leistinos maksimaliai mokėti sumos (atlyginimų ir priedų). Taip pat pagal dimensijos programą, valstybės funkciją, priemones, buvo daug visokių lentelių, skirtukų; exel‘io programoje pagal formules apskaičiuodavo bendras sumas, kurias galėjo palyginti su turimu biudžetu. Ji niekada nežiūrėjo į žmogų, rūpėjo tik lentelės. Iš lentelės konstrukcijos matyti, kad joje yra suvestos formulės. Pratempus tą formulę su pelyte, pasirodo arba minusai, arba pliusai; ji būtent ir tikrindavo, ar nebus minusų, ar nebus viršijama galima skirti suma. Kalbant apie priedus, svarbu atskirti tą momentą, kai asmuo priimamas į darbą ir jam nustatomas priedas, ir, kai priedų nustatymas vyksta vėliau darbo eigoje (tokie priedai būdavo sąrašiniai, didelės lentelės; mokami iš sutaupytų ligų, atostogų ir pan.). Priimant į darbą yra fiksuotas nuolatinis priedas, kurį pirmo darbo pokalbio metu sulygsta darbdavys ir darbuotojas; tai toks nerašytinis susitarimas, kai dėl priedo susitariama iš karto, kadangi dirbančių pagal darbo sutartį atlyginimai be priedo yra labai maži. Reikia suprasti, kad tas pirmas (priėmimo į darbą metu sutartas) priedas yra kaip ir fiksuotas, nuolatinis tam darbuotojui. Pokalbį, kurio metu sutariama dėl priedo, vykdo: į aukštesnes pareigas – vadovybė (direktorius, direktoriaus pavaduotojas), į žemesnes pareigas – pats tiesioginis to padalinio vadovas (šiuo atveju, galėjo būti T. R., vėliau I. Š.); galėjo vykdyti ir Personalo skyrius. Prieš įvykstant pirmam pokalbiui jos (G. G.) dažniausiai klausdavo, ar yra galimybė skirti tokį priedą. Neatsimena, ar to klausė dėl V. S.. Greičiausiai D. B. arba L. B. atnešė jau parengtą įsakymo projektą su įrašyta suma (past. kalbama apie įsakymą, kai V. S. pirmą kartą (rugpjūčio mėn.) buvo skiriamas priedas, 400 Lt dydžio). Pagal pareigas peržiūrėjo, ar ta suma neviršija leistinos, ir žinodama, kad galima mokėti, matyt, vizavo. Kas nuspendė dėl tokios sumos, negali pasakyti (galėjo Personalo skyrius, tiesioginis vadovas arba įstaigos vadovybė). Tas pirmasis priedas yra nuolatinis, t. y. priimamiems darbuotojams būdavo nustatomas nuolatinis priedas. Kiti priedai būdavo skiriami jau darbo eigoje, dažniausiai jie būdavo sąrašiniai, nustatomi metų pradžioje, kai patvirtinamas naujas biudžetas, arba metų pabaigoje, kai jau žinoma, kiek yra sutaupytų pinigų (dėl ligų, atostogų ir kt.).

Pateiktą ekselinę lentelę buvo sukūrusi pati, savo reikmėms, kad matematiškai greituoju būdu galėtų dviem pjūviais atlikti kontrolę, t. y. sutikrinti, kad priedas neviršytų darbuotojui leidžiamo maksimalaus galimo limito ir pagal biudžeto lėšų dimensijas. Ji pati neturėjo nei personalo bylų, nei kitos informacijos, todėl iškilus poreikiui keisti sąrašą, visą informaciją apie personalo pasikeitimus tam tikru periodu gaudavo iš Personalo skyriaus (iš D. B. arba L. B.). Pastarosios pateikdavo visus duomenis: kas išėjo, kas perkeltas, kas yra nėštumo-gimdymo atostogose, koks stažas valstybės tarnybai. Visus šiuos duomenis teikdavo įvairiai, t. y. įrašydamos juos į senesnę ekselinę lentelę, taip pakoreguojant ją; paskambindavo telefonu, jei pakeitimų nebūdavo daug, kartais ateidavo su byla (su asmens byla neretai ateidavo E. M. ir, jei reikdavo, pakoreguodavo netikslumus). Metų pabaigoje sutaupytos lėšos buvo skirstomos dviem būdais: teikiant pasiūlymus tiesioginiams vadovams – poskyrių, skyrių vedėjams, būtent kurie priimdavo galutinį sprendimą dėl priedų; antras būdas – lygiavos principu, t. y. visiems vienodai pagal turimą pareigybių kategoriją (šį būdą ypač naudojo A. A., eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas). 2014 m. abu minėti būdai buvo susimaišę. Prie direktoriaus P. G. atsirado priedų krepšeliai. Kada buvo tie krepšeliai (sąrašiniai), buvo leidžiama teikti siūlymus tiesioginiams vadovams, ir šis procesas vyko sekančiai: kai būdavo laisvų lėšų, ji (G. G.) pirmiausia apie jas informuodavo direktorių; tuomet šis priima sprendimą, ar lėšas panaudoti tą, ar kitą mėnesį ir, kai jau nusprendžia, kad reikia išmokėti, tuomet ji prašo (duomenys neskelbtini) skyriaus, konkrečiai D. B. arba L. B., pateikti aktualią informaciją apie personalo pasikeitimus. Pateikti duomenys būdavo įrašomi į ekselinę lentelę. Tuomet kreipdavosi į padalinių vadovus, kad jie paskirstytų priedus savo darbuotojams. Padalinių vadovų pateiktas paskirstymas vėl buvo suvedamas į tą pačią ekselinę lentelę, viskas patikrinama (ar neatsirado kokių minusų, ar telpama į bendrą sumą) ir jau tuomet siuntė Personalo skyriui pastaboms. Po Personalo skyriaus jau teikdavo vadovybei (vienu laikotarpiu A. A., nuo 2015 m. balandžio 1 d. – I. Š.). Duomenims grįžus į vadovybės, jie vėl buvo suvedami į ekselinę lentelę, vėl viskas dar kartą patikrinama ir, jei viskas gerai, duodama Teisės ir Personalo skyriui rengti įsakymų projektus. Personalo skyrius parengtą įsakymo projektą teikdavo vizavimui, ji (G. G.) atrankiniu būdu patikrindavo kažkokį skaičių žmonių, ar viskas atitinka lentelę (visų 182 tikrai netikrindavo), dėdavo vizą, po ko Personalo skyrius nešdavo vadovams pasirašyti. Pasirašyto įsakymo ji jau nebematydavo, nes jis būdavo nešamas tiesiai R. A. skaičiuoti. Lygiavos principu viskas buvo dar paprasčiau. Viskas panašiai, tik nebūdavo siunčiama tiesioginiams padalinių vadovams, su jais nederinama, buvo tiesiog bendros sumos. Kaltinamoji pabrėžė, kad visas darbuotojams skirtas darbo užmokesčio sumas, kurių įsakymų projektus ji vizavo, buvo galima skirti pagal teisės aktus, V. S. nustatytas priedo dydis nesukėlė jokių įtarimų, tas priedas niekuo neišsiskyrė iš kitų.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščių ji nepildė; V. S. dirbant (duomenys neskelbtini) poskyryje žiniaraščius turėjo pildyti (duomenys neskelbtini) poskyris, o, kai V. S. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) skyrių – (duomenų) skyrius. Apie patalpų valymą 2014 m. liepos mėn. žino tiek, jog nuo nurodyto mėnesio buvo sudaryta nauja valymo sutartis, todėl tuo metu negalėjo būti jokių nusiskundimų dėl valymo, kadangi valymo paslaugos tik buvo pradėtos teikti. Nesupranta, kaip, esant nusamdytai valymo įmonei, kuriai buvo mokama už paslaugas, tuo pačiu dar būtų prašoma ateiti kito žmogaus valyti tų pačių patalpų, tokia situacija yra neįsivaizduojama.

Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi nėra padariusi jokios nusikalstamos veikos (30 t., b. l. 165-179).

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. pirmiausia buvo apklausta kaip liudytoja, vėliau – BPK 80 straipsnio tvarka, paskui jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, apklausta įtariamąja. Taigi pirmos apklausos metu liudytoja G. G. parodė, kad apie V. S. pirmą kartą išgirdo, kai apytiksliai 2012 m. ieškojo namų tvarkytojos ir tada E. M. pasiūlė savo giminaitę V. S., kurią E. M. pavadino tiesiog V. G. G. teigė  pasinaudojo šios paslaugomis, bet pastaroji po kelių kartų pati atsisakė toliau tvarkyti namus, todėl daugiau nieko apie ją nežinojo. Kai buvo priimta į (duomenys neskelbtini), ji (G. G.) turėjo dėti vizas, patvirtinančias, kad yra pakankamai lėšų darbuotojo atlyginimui mokėti, t. y. ar pakaks biudžete suplanuotų lėšų pagal išlaidų kategorijas. Taip pat turėjo vizuoti įsakymus dėl priedų skyrimų. Įsakymų dėl priedų projektus rengdavo (duomenys neskelbtini) skyrius. Kuomet turėjo susipažinti su minėtais dokumentais, neatpažino, kad tai yra ta pati V. S., kuri kažkada tvarkė jos namus. Tada ji nežinojo V. pavardės. Prisimena, kad A. G., jai dar dirbant (duomenys neskelbtini), buvo prabėgom užbėgęs pas ją ir pasakė, kad jam T. R. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje yra kažkokie darbuotojai, kurie darbe nebūna. Spėja, kad A. G. kreipėsi į tuo metu buvusius vadovus, nes kiek pamena iškart po to buvo išėję kažkokie dokumentai dėl atleidimo, bet pavardžių neprisimena, kas tokie buvo atleisti ir ar iš vis jie buvo atleisti. V. S. yra sutikusi ar prie (duomenys neskelbtini) pastato (duomenys neskelbtini), ar tai pačiose patalpose. Kiek pamena, prasilenkiant pasisveikino su ja. Ji pastarąją atpažino tik dėl to, kad jau ankščiau buvo ją mačiusi, tačiau tai, kad galimai fiktyviai įdarbinta į (duomenys neskelbtini) buvo ta pati V., kuri tvarkė jos namus, suprato tik 2017 m. antroje pusėje, kai viešumoje buvo paskelbta apie galimai fiktyvius (duomenys neskelbtini) darbuotojus ir kai (duomenys neskelbtini) darbuotojai pradėjo kažką šnekėti. Apie J. P. išgirdo tik šios apklausos metu, jo nepažįsta ir nėra jo mačiusi. Dažniausiai (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotoja D. B. atnešdavo užpildytus ir patvirtintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius jai susipažinti ir patvirtinti; ji pateiktame jos skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščio pasirašydavo. (duomenys neskelbtini) skyrius pildydavo atskirus skyrių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos vėliau apjungdavo. Mano, kad D. turėjo visiems skyrių vedėjams nešti vizuoti darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Apibendrinti (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščiai būdavo pateikiami R. A., kuri pagal juos apskaičiuodavo atlyginimus ir juos pervesdavo. Atlyginimo lapeliai būdavo siunčiami darbuotojams elektroniniu paštu; jei jų nebūdavo nurodytų, nežino, kaip tokiu atveju pranešdavo, galimai išvis nepranešinėdavo. Dėl dokumentų vizavimų ir derinimų gali pasakyti, kad iki I. Š. pradedant eiti direktorės pareigas, būdavo įprasta dokumentus vizuoti, derinti. Tačiau I. Š. tapus direktore, ši žodžiu nurodė, kad jai nebūtinos kitų darbuotojų vizos. Paprastai skyrių vedėjai vizuodavo dokumentus, kurie turėdavo kažkokią juridinę reikšmę jų skyriams. Daugumą dokumentų, kurie susiję su jos skyriaus veikla, vizuodavo pati, o dėl kitų skyrių pasakyti negali, nes nežino (25 t., b. l. 82, 83).

Kitos apklausos, vykdytos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, metu G. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) sistemoje dirbo nuo 2000 m. Skyriaus pavadinimas keitėsi, bet jos pareigos visą laiką išliko tokios pat – vyr. finansininkė ((duomenys neskelbtini) vedėja). Po reorganizacijos 2010 m. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. ėjo (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, buvo valstybės tarnautoja. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio eina pareigas (duomenys neskelbtini). Paklausus, kas jai žinoma apie V. S. fiktyvų įdarbinimą į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniosios specialistės pareigas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. ir jos perkėlimą į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., liudytoja G. G. parodė, kad apie galimai fiktyvų V. S. įdarbinimą į klausime nurodytas pareigas nurodytais laikotarpiais jai nebuvo žinoma iki 2017 m., kai buvo pradėtas tyrimas dėl galimai fiktyvių darbuotojų įdarbinimo. 2017 m. Žemės ūkio ministerijoje žmonės kalbėjo, kad galimai fiktyviai įdarbinti asmenys yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos E. M. giminaičiai, tačiau tai įvyko jau po 2 metų nuo jos išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini). Po pradėto tyrimo ir kilusių kalbų Žemės ūkio ministerijoje dėl galimai fiktyviai įdarbintų E. M. giminaičių ji suvokė, kad V. S. yra ta pati V., kuri jai tvarkė namus (duomenys neskelbtini). Šios pavardę sužinojo tik liudytojo apklausos metu STT. Apie V. jai papasakojo E. M., neprisimena tiksliai kada, tačiau tai vyko dar iki euro įvedimo, t. y. iki 2015 m. sausio 1 d., (duomenys neskelbtini) gurkšnojant kavą su kolegomis. Apie tai, kad ji ieško namų tvarkytojos žinojo R. S., I. L., A. A., E. M., nes ji su jais bendravo dėl namų tvarkytojų paslaugų, klausė gal jie žino ką ar gali rekomenduoti. Tuo metu ji pardavinėjo namą nurodytu adresu ir ieškojo namų tvarkytojos kuri paruoštų namus jų apžiūrai klientams. E. M. jai rekomendavo savo sutuoktinio seserį V., kuri yra namų tvarkytoja, pasak E., pastaroji tvarkė namus ir jai. E. M. davė jai V. numerį. V. jai nurodė paslaugos kainą nuo 100 iki 120 litų. Pirmą kartą prieš tvarkant namus, tikslaus laiko neprisimena, bet tai turėjo vykti 2013-2014 m., V. S. atvyko į jos buvusius namus (duomenys neskelbtini). Jai aprodė namus, aptarė, ką reikės tvarkyti ir padavė raktus nuo namų. Daugiau jos tiesiogiai gal ir nebuvo susitikusios, nes kada reikės tvarkyti namus, ji šią informuodavo telefonu, o pinigus (100 ar 120 litų) pastarajai palikdavo name, kiek prisimena, virtuvėje ant mikrobangės. Pinigus palikdavo grynais, kokiomis kupiūromis neprisimena, pinigai nebūdavo įdėti į jokią pakuotę, voką ar panašiai. Po kelių tvarkymų (3 ar 4) V. jai paskambino ir pasakė, kad jai namus sutvarkys paskutinį kartą, nes pas ją namuose nėra ką tvarkyti ir dėl to ji negali iš jos imti pinigų. Kiek pamena, skambutis vyko apytiksliai 2013 ar 2014 m. liepos mėn., nes panašiu laiku, kai V. skambino jai su šia žinia, buvo jos su vyru vestuvių metinės (liepos 14 d.), ir jie tuo metu grybavo, buvo miške. Po paskutinio tvarkymo V. paliko namų raktus namuose ir išėjo pro garažą, uždarydama automatinius vartus. Daugiau su V. nekontaktavo ir nebendravo. Kažkada vėliau ji V. matė (duomenys neskelbtini) patalpose, lyg foje, (duomenys neskelbtini), su ja prasilenkiant pasisveikino. Daugiau neteko jos matyti.

Po Žemės ūkio ministerijoje pradėto tyrimo, tikslaus laiko neprisimena kada, dėl galimai fiktyviai įdarbintų asmenų kalbėjo su A. G., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju. Šis jai tada pasakojo apie atvejį, kai jis norėjo atleisti iš (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotoją pavarde G., tačiau dėl to nesutiko (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja T. R.. Tada jam T. R. pasakė, kad ką jūs darot Vilniuje, galimai kalbėjo apie V. S. ar kažkokius realiai nedirbančius asmenis. Prisiminė, kad kažkada, tikslaus laiko neprisimena, A. G. ėjo pas kažką aiškintis dėl šios ar panašios situacijos. Buvo ir pas ją užsukęs, klausė, ar ji žino apie kažkokius žmones (duomenys neskelbtini) poskyryje, kurie įdarbinti, bet realiai nedirba.

Paklausus, kokiu būdu sutapo jos išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) data (2015 m. rugpjūčio 24 d.) su V. S. prašymo atleisti iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigų (2015 m. rugpjūčio 24 d.), liudytoja G. G. parodė, kad šio sutapimo negali paaiškinti. I. Š. tapus direktore, jų darbiniai santykiai pablogėjo. Asmeninių santykių su ja neturėjo. Jai I. Š. sprendimai atrodydavo keisti, nepagrįsti, ši buvo labai valdinga ir kontroliuojanti. I. Š. norėjo sumažinti jos skyriaus darbuotojų priedus prie atlyginimų. Taip pat jai kilo įtarimai dėl vykdomų viešųjų pirkimų sumų nustatymo, reikalingumo, tačiau ji neturėjo jokių duomenų tiems įtarimams pagrįsti. Jai nepatiko I. Š. valdymo politika. Tada kažkuriuo laikotarpiu jai pasiūlė darbą (duomenys neskelbtini) ir ji nusprendė pasinaudoti proga išeiti į kitą darbą. Apie tai informavo I. Š.. I. Š. kalbino pasilikti, siūlė maksimalią kategoriją ir atlyginimą, tačiau ji šiai pasakė, kad jai su ja dirbti sunku ir ateityje arba ši turės išeiti, arba ji. Ir E. M. kalbino ją pasilikti, tačiau ji atsisakė. Gali daryti prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) vadovė nežinojo, kas būtent jai kelia įtarimą, kas yra žinoma apie (duomenys neskelbtini) veiklą, todėl ir buvo priimti tam tikri, galimai  susiję su V. S., sprendimai. Priedų skyrimų procesai prie skirtingų vadovų skyrėsi. Nebuvo vieningos praktikos. Dažniausiai priedai prie atlyginimų buvo skiriami finansinių metų pradžioje arba pabaigoje. Taip pat pasitaikydavo atvejų, kai iš sutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų priedų dydžiai buvo koreguojami metų eigoje. Ji, matydama, kad yra papildomų lėšų biudžete, apskaičiuodavo sutaupytų lėšų dydį. Apie tai ji žodžiu, elektroniniu paštu arba raštu informuodavo (duomenys neskelbtini) direktorių arba (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją, kartais informuodavo ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoją, kartais bendrai visus. Galutinį sprendimą dėl priedų prie atlyginimo priimdavo vadovas, kartais net be padalinių vadovų žinios. Jos darbas buvo sutikrinti ar paskirtų priedų suma neviršija apskaičiuotų sutaupytų lėšų biudžete. Tada (duomenys neskelbtini) skyrius rengdavo direktoriaus įsakymus dėl priedų prie atlyginimo, vėliau (duomenys neskelbtini) direktorius pasirašydavo juos. Daugiau neprisimena to proceso, nes jie skyrėsi. Esmė, kad (duomenys neskelbtini) direktorius nuspręsdavo dėl konkretaus priedo konkrečiam darbuotojui. Jai nėra žinoma, kad bet kokie kiti asmenys be jos, būtų naudoję jos darbinį elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini).

Susipažinusi su 2018 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško pavadinimu „FW: DU“, kurį 2015 m. gegužės 14 d., 12.01 val., gavo A. A., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo I. Š., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija. Šiuo laišku buvo persiųstas 2015 m. gegužės 14 d., nuo G. G., el. p. (duomenys neskelbtini), gautas elektroninis laiškas pavadinimu „DU“, elektroniniame laiške rašoma – na va, pagaliau baugiau dėlioti DU, kai turėsi laisvesnę minutėlę paskambink, ateisiu truputėlį daugiau paaiškinti. Taip pat duota susipažinti su aprašyto elektroninio laiško priedu pavadinimu „2015 DU fondo planavimas 2015-05-13.xls“ ir šio dokumento ypatybių, su išsamiais duomenimis, momentine ekrano nuotrauka. Liudytoja G. G. parodė, kad gali pakomentuoti tik jos 2015 m. gegužės 14 d., 13.29 val., siųstą elektroninį laišką I. Š., kuriuo ji informuoja tarnybos vadovę, kad baigė skaičiuoti darbo užmokestį ir esant būtinumui galės paaiškinti plačiau. Dėl pateiktos lentelės gali paaiškinti, kad joje yra informacija apie tarnybos darbuotojams nustatytus darbo užmokesčio koeficientus, skirtus priedus. Ši informacija galimai buvo teikta naujai paskirtai (duomenys neskelbtini) direktorei I. Š. susipažinimui. Šią lentelę greičiausiai sukūrė ji, naujai paskirtos (duomenys neskelbtini) direktorės prašymu. Daugiau pakomentuoti negali, nes neatsimena. Parodė, kad konkrečiai būtų kalbėjusi su kuo nors apie V. S. ar J. P. įdarbinimą, neprisimena, tačiau yra kalbėjusi ne su vienu žmogumi apie galimai fiktyviai įdarbintus asmenis (duomenys neskelbtini) ir pradėtą ikiteisminį tyrimą. Taip pat po tyrimo pradėjimo dėl galimai fiktyviai įdarbintų asmenų, ji 2017 m. rudenį buvo susitikusi su E. M. papietauti, bet apie gandus ji šios nieko neklausė. Po to, kai ją STT pareigūnas iškvietė į spec. liudytojos apklausą, ji, dalyvaujant savo atstovei G. Matyšienei, paskambino E. M. paklausti, ar ši ką žino apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, ar kviečia ir ją, tačiau E. atsisakė kalbėti šita tema ir pokalbį baigė. J. P. ji nepažįsta (25 t., b. l. 91-94). Dar kitos apklausos metu papildomai apklausta kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais G. G. parodė, kad, kiek prisimena, pirmą kartą su V. S. susipažino savo namuose, kai ši atvyko tvarkyti jos namų (duomenys neskelbtini). Prieš tai buvo kalbėjusios telefonu dėl valymo paslaugų. Iš švenčių ar renginių galėjo būti, kad su ja dar yra mačiusis apytiksliai 2016 m. E. M. 40 metų gimtadienio šventėje restorane „Carskoje selo“, Vilniuje, Savanorių prospekte. Tada buvo daug E. M. šeimos narių, tarp jų galėjo būti ir V. S.. Daugiau tiesioginio bendravimo tarp jų nebuvo. Visą laiką, kiek ji dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naudojosi banko „DnB“ paslaugomis. V. S. už namų tvarkymą mokėjo litais; eurų dar nebuvo, net negalvojo apie galimą ekvivalentą eurais už tvarkymo paslaugas. V. S. jai namus galėjo tvarkyti 2013-2014 m. Paprašius papasakoti kokie (duomenys neskelbtini) darbuotojai turėjo dalyvauti V. S. įdarbinime į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyrį laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., liudytoja G. G. parodė, kad pirmiausiai turėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjas, tuo metu tai galėjo būti T. R.. Tada (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, tuo metu tai buvo E. M., arba ją pavaduojantis asmuo, kažkas iš personalo. Ir (duomenys neskelbtini) direktorius, tuo metu galėjo būti V. G. arba A. A., ir ji, kaip (duomenys neskelbtini) vedėja. Ji pagal kompetenciją vizuodavo kiekvieno darbuotojo įsakymą dėl priėmimo į darbą, o būtent, ar įstaiga gali priimti darbuotoją į darbą, t. t. ar užteks lėšų biudžete išmokėti atlyginimui priimtam darbuotojui. Įsakymus jai vizuoti atnešdavo (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojas, specialistas arba vedėja. (duomenys neskelbtini) skyrius buvo tokių įsakymų rengėjai. (duomenys neskelbtini) direktorius priimdavo galutinį sprendimą, pasirašydavo įsakymą dėl darbuotojo priėmimo. Teoriškai toks įsakymas turėtų būti vizuojamas ir padalinio, į kurį priimamas darbuotojas, vadovo. Daro prielaidą, kad toks įsakymas dėl priimamo darbuotojo turėjo būti žinomas T. R.. Perkėlimo procedūra tokia pati kaip ir įdarbinimo, apie kurį papasakojo. Tik šiuo atveju (duomenys neskelbtini) vedėjas galėjo būti I. Š. arba B. B. Jeigu perkėlimas biudžetui įtakos neturėdavo, tokių įsakymų galėjo ir nevizuoti. E. M. į darbą atvykdavo tiek būdama gimdymo atostogose, tiek vaiko priežiūros atostogose. Ji užeidavo ir pas ją į kabinetą, pas ką dar užeidavo ir su kuo dar bendraudavo, nežino. Jos pakalbėdavo tiek bendromis temomis, tiek apie darbą. Kiek kartų ši buvo atvykusi neprisimena, tačiau mažiausiai du kartus tikrai buvo. Be bendrų temų pakalbėdavo ir apie (duomenys neskelbtini), apie aktualijas. Dirbant (duomenys neskelbtini) su E. M. santykiai buvo draugiški, tekdavo ir papietauti, ir kavos pertraukėlių metu bendraudavo, tačiau jai išėjus iš darbo jų ryšiai tolo ir vienu momentu iš viso buvo nutrūkę. Tik teko būti pastarosios 40-mečio jubiliejuje. Su I. Š. santykiai buvo geri, iki kol pastaroji netapo (duomenys neskelbtini) direktore. Tada pradėjo kilti įtampa. G. G. teigimu, jai nepatiko šios valdymo stilius, sprendimai, nebuvo linkusi jai pritarti. I. Š. valdymą apibūdintų kaip autoritarinį. Po išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) su pastarąja nebendravo. Su A. A. santykiai irgi buvo geri, draugiški. Po išėjimo iš darbo tekdavo jį susitikti tik bendrais darbo reikalais Žemės ūkio ministerijoje. Su T. R., D. B. ir L. B. buvo draugiški kolegiški santykiai; su jomis bendraudavo praktiškai išimtinai darbo reikalais. Po išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) su jomis neteko bendrauti. Visų nurodytų asmenų santykiai buvo artimi, kolektyvas buvo darnus. I. Š. daugiau bendraudavo su A. A., nei su kitais, jie kartu eidavo pietauti, dažniau juos matydavo kartu, o dėl kitų išskirti kažko negalėtų. Kiek jai yra žinoma, A. A., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, atliekančiu direktoriaus funkcijas, 2014 m. – 2015 m. laikotarpiu savarankiškai priimdavo sprendimus dėl priedų prie atlyginimų skyrimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Kokiu būdu A. A. priimdavo sprendimus dėl priedų prie atlyginimo skyrimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams, jai nėra žinoma. Jis galėjo remtis padalinių vadovų siūlymais dėl priedų dydžių, galėjo pats skirti. Kiek jai teko dirbti laikotarpiu, kai I. Š. buvo (duomenys neskelbtini) direktore, pastebėjo, kad ši priimdama sprendimus tardavosi su A. A.. Buvo atvejų, kai I. Š. ją pasikviesdavo bet kokiu klausimu, o jos kabinete būdavo dar ir A. A.. Galimai pastarasis, kaip šios pavaduotojas ir turintis daugiau patirties, ai padėdavo. Su V. S. dėl namų tvarkymo bendravo tik ji, niekada nėra siūliusi V. S. dirbti (duomenys neskelbtini), niekada nėra kalbėjusi su V. S. apie banko sąskaitos atidarymą. Tvarkydama jos namus V. S. turėdavo nustatytą grafiką, tvarkydavo jai namus po kartą kas dvi savaitės, o viso buvo gal 3 ar 4 kartus. Jos namas buvo parduotas apytiksliai 2016 m. birželį, pirmiausiai buvo preliminari sutartis, o 2016 m. spalio mėn.  pagrindinė (25 t., b. l. 95-98).

Pranešimas apie įtarimą G. G. buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 8 d. (25 t., b. l. 100-106), apklausiama kaip įtariamoji G. G. kaltės nepripažino, iš esmės patvirtino liudytojos ir spec. liudytojos apklausų metu duotus parodymus. Neigė rengusi kažkokius dokumentus dėl V. S. įdarbinimo ir padėjo šiai įsidarbinti (duomenys neskelbtini), kad jai siūlė dirbti (duomenys neskelbtini). Ji jokių dokumentų nei rengė, nei pateikinėjo jų V. S.. Su V. S. 2014-2015 m. iš viso nebendravo, o liepos mėnesio pabaigoje ji paprastai atostogaudavo, todėl reikėtų patikrinti tabelius, ar V. S. įdarbinimo metu ji iš vis buvo darbe. Nieko nežinojo, kad V. yra V. S., kuri buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini), o apie jos galimai fiktyvų įdarbinimą sužinojo tik 2017 m. iš viešosios informacijos ar gandų. Su A. A., E. M. ar kitais asmenimis jokių susitarimų fiktyviai įdarbinti darbuotojus ir tokiu būdu savintis (duomenys neskelbtini) turtą neturėjo. Jokių pinigų nei iš V. S., nei iš E. M. nėra ėmusi nei sau, nei A. A.. Tik sutapimas, kad V. S. prašymo dėl atleidimo iš (duomenys neskelbtini) data sutampa su paskutine jos darbo (duomenys neskelbtini) diena. Pagal įtarime nurodytas aplinkybes mato, kad pirmiausiai V. S. buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) poskyryje. Šio poskyrio vedėja buvo T. R., pastaroji labai gerai sutardavo su E. M.. Taip pat, girdėjo gandus, kad D. B. kartu su E. M., (duomenys neskelbtini), D. B. kabinete, užsidariusios kažką darė ir tuo buvo sukeltas įtarimas, kad buvo kažkas daroma su dokumentais. Kiek girdėjo (tiksliai negali nurodyti iš ko), tai matė L. G. ir tai vyko po ikiteisminio tyrimo pradžios, sekmadienį, tačiau nei kokį mėnesį, nei kokiais metais, nežino. Taip pat prisimena, kad apytiksliai 2014 m. rudenį ji su kolegomis vyko į E. M. namus šią pasveikinti vaiko gimimo proga. Pabuvus pas ją ir prieš išvykstant E. M. jai padavė baltos spalvos A4 formato voką su kažkokiais dokumentais viduje bei paprašė tą voką perduoti D. B., ką G. G. nurodė ir padariusi, t. y. perdavė D. B.. Taip pat 2015 m. rugpjūčio antroje pusėje, paskutinėmis jos darbo (duomenys neskelbtini) dienomis, E. M. nuolat buvo (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad ji buvo motinystės atostogose. Ši bandė ją įkalbėti likti (duomenys neskelbtini), tačiau ji vis tiek išėjo iš darbo, nes jai nepatiko esanti atmosfera, direktorės I. Š. vadovavimo būdas. Dėl dokumentų vizavimo gali pasakyti, kad tai darė pagal jai priskirtas funkcijas, todėl gali būti, jog yra vizavusi įtarime nurodytus dokumentus. Jos viza reikšdavo, kad (duomenys neskelbtini) biudžete buvo pakankamai lėšų atlikti mokėjimus pagal dokumentu prisiimamus finansinius įsipareigojimus. (duomenys neskelbtini) buvo ne vienas atvejis, kai žmonės buvo įdarbinti viename skyriuje, o realiai dirbo kitame. Buvo iniciatyvų privatizuoti tam tikrus poskyrius, buvo didelis noras, buvo žiūrima į etatus, kur ten per daug buvo. Tokių sprendimų priėmime ji nedalyvavo. Jos supratimu taip buvo daroma, siekiant išsaugoti (duomenys neskelbtini) padalinius nuo privatizacijos, dėl etatų sumažinimo, juose išlaikant konkretų pareigybių skaičių. Į klausimą, ar kur nors kreipėsi dėl tokių veiksmų, pasinaudodama  savo teise neatsakė. Paklausus, kokiu tikslu skambino E. M., kai buvo iškviesta į spec. liudytojo apklausą 2019 m. birželio mėn., ar jai buvo žinomas jos statusas šiame ikiteisminiame tyrime, įtariamoji G. G. parodė, kad jos statusas šioje byloje jai nebuvo žinomas ir dabar nėra žinomas. Skambino, nes norėjo sužinoti, kodėl ją kviečia ir ar ši kažką žino. Ji E. M. pasiūlė susitikti, bet ši atsisakė. Ji pasakė, kad paskutinį kartą dėl bylos buvo prieš dvejus metus ir daugiau nieko nežino. Tiksliai negali nurodyti, kas vizuodavo dokumentus, patvirtinant, kad (duomenys neskelbtini) biudžete buvo pakankamai lėšų atlikti mokėjimus pagal dokumentus prisiimamus finansinius įsipareigojimus, jai esant atostogose, nedarbingume ir kitomis dienomis, kai ji nebūdavo darbe, kas ją pavaduodavo ir užtikrindavo finansų kontrolę (duomenys neskelbtini). Finansų kontrolė įstaigoje turėjo būti užtikrinama, bet kas atlikdavo finansų kontrolę nesant jos, atsakyti negali, konkretaus darbuotojo nurodyti negali. Susipažinusi su: 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-225, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-234, 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-237, 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-258, 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-326, 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-365, 2015 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-8, 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu P3-102 ir 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-260 įtariamoji G. G. parodė, kad visus dokumentus vienareikšmiškai turėjo sukurti (duomenys neskelbtini) skyrius. Patvirtina, kad visus jai pateiktus dokumentus vizavo ji, prie jos vizų yra jos parašai. Kodėl ties kai kuriomis vizomis nėra nurodytos datos, negali paaiškinti. Vizavo patvirtindama, kad (duomenys neskelbtini) biudžete yra pakankamai lėšų, pagal priimamus (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymus būtų išmokėti priedai (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Vieningos sistemos skirstant priedus nebuvo. Prie skirtingų vadovų priedų skyrimo tvarka skyrėsi (ir prie to paties vadovo priedų skyrimo praktika keisdavosi). Kokia buvo praktika šiais atvejais, tiksliai neprisimena. Įsakymus dėl priedo skyrimo konkrečiam darbuotojui ar keliems darbuotojams, ji vizuodavo patikrinusi, ar priedų suma neviršija maksimalios galimos mokėti priedo sumos ir ar yra lėšų (duomenys neskelbtini) biudžete. Kai įsakyme dėl priedų skyrimo būdavo nurodomas visas darbuotojų sąrašas, dažniausiai (duomenys neskelbtini) direktoriui ji pateikdavo (el. paštu ar tiesiogiai) excel lentelę, kurioje būdavo nurodytas visas darbuotojų sąrašas, algos koeficientas, esamas priedas ir galimas skirti priedas iki maksimumo. Tuo periodu, kai priedai buvo skirstomi pagal „krepšelius“, excel lentelėje galėjo būti nurodytas tiesioginio vadovo siūlomas priedas darbuotojui. Kaip konkrečiai būdavo įrašomi duomenys į excel lentelę, tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena. Parodė, kad tiksliai nepamena kada, bet vieną kartą A. G., dar jai dirbant (duomenys neskelbtini), prabėgdamas (duomenys neskelbtini) koridoriumi ir trumpai pradaręs jos kabineto duris kažką šūktelėjo apie kažkokį žmogų ar žmones, įdarbintus (duomenys neskelbtini). Tada nieko nesuprato ir neįsiminė. Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo jie su A. G. buvo susitikę papietauti ir kalbėjo apie tai, ką žino apie pradėtą tyrimą. Tiksliai papasakoti pokalbio detalių negali, nes neatsimena. E. M., I. Š. ir A. A. buvo jos kolegos, siejo darbiniai normalūs santykiai. V. S. buvo jos namų tvarkytoja 2013 m., kurią tuo metu ji žinojo kaip V. Pykčių su jais neturėjo, tik darbo (duomenys neskelbtini) pabaigoje su I. Š. darbiniai santykiai buvo įtempti. Kiek kartų yra susitikusi su E. M. šios vaiko priežiūros atostogų metu 2014-2015 m., tiksliai atsakyti negali. Jai nežinoma, kad bet kokie kiti asmenys be jos, būtų naudoję jos darbinį elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini) (25 t., b. l. 110-114).

Teisme apklausta kaltinamoji I. Š. savo kaltės nepripažino, nurodė nė vienos iš jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadariusi, su niekuo nesitarusi ir nebendrininkavusi, nieko apie fiktyvų darbą nežinojo, dokumentų neklastojo, svetimo turto nesisavino ir tarnyba nepiktnaudžiavo. Ji tik vykdė jai priskirtas funkcijas, viena iš jų – pasirašinėjo dokumentus (darbuotojų priėmimo į darbą įsakymus, priedų skyrimo, atostogų suteikimo ir kt.), pasitikėdama ilgamečių darbuotojų kompetencija, sąžiningumu ir tinkamų jiems priskirtų funkcijų atlikimu. J. S. ir J. P. nepažinojo ir iki pat teismo nebuvo jų mačiusi. Neįsiminė visų 182 Tarnybos darbuotojų, su kuriais neturėjo tiesioginių darbinių kontaktų, ir kurie buvo eiliniai teritorinių padalinių darbuotojai, pavardžių. Kaltinamieji E. M., G. G. ir A. A. yra jos kolegos, juos žino, su pastaraisiais nuolat bendravo darbo reikalais, visi dirbo (duomenys neskelbtini) g., ji visi užėmė vadovaujamas pareigas, tačiau asmeninių švenčių kartu nešventė, draugiškų santykių nepuoselėjo, santykiai buvo tik formalūs, neturėjo jokių neteisėtų susitarimų, nėra išsakiusi neteisėtų prašymų nei E. M., nei kitiems asmenimis.

(duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2010 m.; nuo 2003 m. lapkričio mėn. ėjo vyr. specialistės pareigas, vėliau (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja (duomenys neskelbtini), kuris 2010 m. reorganizuotas į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) užėmė (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, 2008m. – 2012 m. buvo dekretinėse ir vaikų priežiūros atostogose, 2015 m. laimėjo antrą vietą (duomenys neskelbtini) direktoriaus konkurse. Pirmos vietos laimėtojas nebuvo paskirtas į šias pareigas, jas užimti pasiūlyta jai. Taip nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) direktore. Atkreipia dėmesį, kad jos išsilavinimas yra ne teisinis ir ne finansinis, yra baigusi politikos mokslus ir ES viešąjį administravimą. Tarnyboje buvo 182 etatai, 7 teritoriniai padaliniai išsidėstę po visą Lietuvą, taip pat 6 skyriai Vilniuje bei 3 skyriai Klaipėdoje, be to, atskirose patalpose buvo tyrimų laboratorija. Akivaizdu, kad buvo neįmanoma pažinoti visų darbuotojų, tam nebuvo ir jokio poreikio. Ji, kaip (duomenys neskelbtini) direktorė, daugiausia bendravo su vadovaujamas pareigas užimančiais darbuotojais; jos pagrindinės funkcijos buvo užtikrinti efektyvų (duomenys neskelbtini) darbą įgyvendinant jai pavestas Lietuvos žuvininkystės politikos įgyvendinimo, žuvų išteklių išsaugojimo ir atkūrimo, jų naudojimo kontrolės organizavimo ir vykdymo, taikomųjų žuvininkystės tyrimų ir žuvivaisos organizavimo funkcijas. (Duomenys neskelbtini) struktūra buvo sudaryta taip, kad atitinkamas specifines, specialių žinių bei išsilavinimo reikalaujančias sritis įgyvendintų, kuruotų ir kontroliuotų atitinkami struktūriniai padaliniai, kurių iš viso buvo net 17. Teritoriniuose padaliniuose buvo suminis darbas (poskyriuose buvo budėjimai naktimis), teritorinių padalinių teritorijos išsidėsčiusios per kelis šimtus hektarų, todėl ir apsilankiusi jose negalėjo sutikti ir pamatyti visų jame dirbančių darbuotojų. Kaip (duomenys neskelbtini) direktorė privalėjo pasitikėti darbuotojais, kadangi viena visko niekaip nebūtų sugebėjusi padaryti; tam ir buvo (duomenys neskelbtini) skyriai, padaliniai, juose dirbo atitinkamą išsilavinimą ir patirtį turintys asmenys, kuriems buvo priskirtos atitinkamos pareigos ir atsakomybės. Vis dėlto, kaip duodama parodymus pabrėžė kaltinamoji I. Š., jai buvo pateikiama ne visa informacija. Antai, iš liudytojos L. B. parodymų matyti, kad E. M. pastarajai buvo nurodžiusi nesiųsti jai (I. Š.) jokios informacijos ir dokumentų apie V. S. (analogišką nurodymą įvardino ir liudytoja R. S.). Apie tai, kad buvo įtarimų vykstant kažką negero (duomenys neskelbtini), parodymuose nurodė ir G. G., tačiau ir ji apie įtarimus neinformavo direktorės. Iš bylos matyti, kad buvo ne vienas kartas, kai jai nebuvo pranešama apie įtarimus dėl galimų pažeidimų (duomenys neskelbtini). P. B., A. L., R. S., L. B., žinodami apie darbuotojų neatvykimą į darbą, turėjo apie tai pranešti vadovybei. Taip pat ir E. M., G. G. bei kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai su (duomenys neskelbtini) vidaus tvarka, Darbo reglamentu, savo pareiginėmis buvo susipažinę, o tai reiškia, kad susidūrę su galimai nusikalstama veikla atlikdami savo pareigas, turėjo apie tai pranešti (duomenys neskelbtini) vadovybei ar atitinkamoms institucijoms, tačiau šios pareigos nevykdė.

Kaltinamoji I. Š. pažymėjo, kad ją nustebino E. M. noras grįžti anksčiau iš motinystės atostogų. Priešingai nei pastaroji nurodė, ji nei įkalbinėjo, nei prašė grįžti, su E. M., jai būnant vaiko priežiūros atostogose, iš viso nekontaktavo, E. M. pas ją niekada neužsukdavo ir jos jokių kausimų neaptarinėjo. (duomenys neskelbtini) skyrius, E. M. esant vaiko priežiūros atostogose, pilnai susitvarkė su savo darbais, nebuvo jokio poreikio prašyti E. M. anksčiau sugrįžti į darbą. Buvo nustebusi, kai 2015 m. lapkričio 16 d. gavo E. M. prašymą atšaukti ją iš vaiko priežiūros atostogų; tokio prašymo ji negalėjo netenkinti. Melagingais vadina E. M. teiginius neva ši jautė jos (kaltinamosios I. Š.) spaudimą ir baimę netekti darbo, kadangi to nebuvo ir pagal Darbo kodeksą net nebūtų buvusios galimybės pastarąją atleisti iki jos vaikui sueis 3 metai. Be to, net ir grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų, ji visada galėjo į jas vėl išeiti iki vaikui sueis 3 metai. Kaltinamosios manymu, E. M. anksčiau grįžo, kadangi tuo metu tiek V. S., tiek J. P. ieškojo darbo, dėl to jie kreipėsi į E. M.. Kaltinamoji pabrėžė, jog su E. M. nebuvo draugės, jas siejo tik formalūs darbiniai santykiai; E. M. buvo labai valdinga, jautėsi ir elgėsi taip lyg jos vadovaujamas (duomenys neskelbtini) skyrius būtų aukščiau visų kitų (duomenys neskelbtini) skyrių, nuolat kišosi į kitų skyrių veiklą, norėjo valdyti visą informaciją (duomenys neskelbtini), įsivaizdavo, kad visi jai yra atskaitingi. Kaltinamajai tapus direktore, pastarųjų santykiai nepasikeitė, tačiau, I. Š. teigimu, jautėsi, kad E. M. nepatiko jos reiklumas, o ypač tai, kad jai buvo apribotos prieigos prie kai kurių (duomenys neskelbtini) naudojamų IT sistemų, kurios nebuvo būtinos atliekant tarnybines funkcijas (tokį ribojimą iniciavo kelių skyrių vedėjai). Mano, kad E. M., siekdama sumenkinti savo vaidmenį ir išvengti atsakomybės, apkaltino ją (I. Š.) nusikalstamų veikų inicijavimu ir organizavimu. Kaltinamoji atkreipė dėmesį ir į tai, kad E. M. Privačių interesų deklaracijoje nuslėpė, kad jos vyro sesuo V. S. ir motinos sutuoktinis, jos patėvis, J. P. dirba (duomenys neskelbtini), nors būtent E. M. vadovaujamam skyriui buvo priskirta funkcija užtikrinti personalo elgesio ir profesinės etikos normų, viešųjų ir privačių interesų derinimo (duomenys neskelbtini) laikymąsi. Mano, kad nevykdydama nurodytos deklaravimo prievolės E. M. bandė nesukelti įtarimų ir siekė nuslėpti jos šeimos narių fiktyvų darbą nuo kolegų, taip pat ir jos.

Darbuotojai į darbą (duomenys neskelbtini) buvo atrenkami vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais. Ji, kaip (duomenys neskelbtini) direktorė ar direktoriaus pavaduotojai, paprastai dalyvavo tik atrenkant kandidatus užimti aukštesnes, dažniausiai vadovaujančias, pozicijas, t. y. skyriaus vedėjus, padalinio vadovus. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (žuvininkų, sargų ir panašaus profilio darbuotojų), atranką vykdydavo tiesioginiai vadovai ir (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai. Teritorinių padalinių vadovai, atsirinkę jiems tinkamus darbuotojus, (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams surinkus iš kandidato dokumentus, juos patikrinus ir parengus reikalingus dokumentus, pavizavus juos atsakingiems darbuotojams, atnešdavo jai pasirašyti. Nebuvo jokios logikos darbuotojams, kurie pavaldūs tiesioginiam padalinio vadovui, juos priimant versti važiuoti ilgą atstumą tik dėlto, kad pasirodyti (duomenys neskelbtini) vadovybei. P. L. poskyrio specialisto pareigybę, į kurias buvo priimti J. P. ir V. S., jas užimti galėjo asmuo be aukštesnio išsilavinimo, tokią pareigybę užimančio asmens funkcijos buvo susijusios su tvenkinių saugojimu, įžuvinimo medžiagos pervežimu, tvenkinių išgaudymu ir pan., todėl jų atrankoje ji tikrai nedalyvavo, visus dokumentus paruošti, juos patikrinti ir vizuoti turėjo atitinkami skyriai, pirmiausia (duomenys neskelbtini) skyrius. Eidama direktorės pareigas buvo labai užimta, dažnai dalyvaudavo įvairiuose posėdžiuose su ŽŪM vadovybe, atitinkamų kolegialių organų veikloje, tarptautinių organizacijų, institucijų susitikimuose. (duomenys neskelbtini) rengiamų, pasirašomų dokumentų kiekiai kasdien buvo itin dideli ir juos visus turėjo pasirašyti (duomenys neskelbtini) vadovas. Tikėjo, jog (duomenys neskelbtini) dirba atsakingi ir sąžiningi darbuotojai, pasitikėjo jais ir jų rengiamų dokumentų teisingumu, atsakomybe dedant vizas dokumentuose. Visus sprendimus priimdavo jai pateiktos informacijos apimtyje, jos pasirašomi dokumentai jau buvo praėję paruošimo ir patikrinimo stadijas atitinkamuose padaliniuose, buvo vizuoti atitinkamų atsakingų darbuotojų.

Kadangi (duomenys neskelbtini) poskyryje buvo toliau plečiamas iš ES projekto lėšų įrengtas ungurių karantinavimo, paauginimo uždarų sistemų cechas, po to nuspręsta ten dar paauginti aštriašnypius eršketus, padalinio vedėjas P. B. ne kartą jai buvo užsiminęs apie papildomų darbuotojų poreikį. Ji nukreipė P. B. į (duomenys neskelbtini) skyrių, kad jie kartu sužiūrėtų galimybes priimti papildomus darbuotojus. Tai nebuvo kažkuo išskirtinis įvykis, viskas vyko pagal nustatytas procedūras; (duomenys neskelbtini) poskyris irgi niekuo neišsiskyrė, jame kaip ir visuose kituose, buvo etatų judėjimas. Vadovaujamose pozicijose darbuotojų kaita buvo labai menka. Kaltinamoji pabrėžė nustebusi, kaip apklausiama teisme kaltinamoji G. G. pasakojo neva ji (I. Š.) nenorėjo jos perkelti į (duomenys neskelbtini). Iš jos pusės nebuvo jokio spaudimo likti G. G. dirbti (duomenys neskelbtini), atsimena, kad šiai išeinant dar prašė rekomenduoti žmogų, galinti ją pakeisti. Remdamasi būtent G. G. rekomendacijomis, paprašė (duomenys neskelbtini) vedėjos funkcijas perimti I. L..

Kategoriškai neigia atlikusi nusikalstamas veikas, visada laikėsi įstatymų, tinkamai ir sąžiningai vykdė jai pavestas pareigas. Gavusi informaciją apie galimą nusižengimą ir nusikaltimą, žalą valstybei, iniciavo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir kreipėsi į atsakingas institucijas. Įdarbinant J. P. ir V. S., jų nematė, dėl pastarųjų įdarbinimo, o vėliau atleidimo, nei su E. M., nei su kitais darbuotojais nebendravo. Visus įdarbinimo ir žmonių suradimo darbus atliko teritorinio padalinio vadovas ir (duomenys neskelbtini) skyrius, tuo tarpu ji tik pasirašė jų paruoštus, patikrintus ir vizuotus dokumentus, pasitikėdama juose pateikta informacija. Apie galimus fiktyvius darbuotojus sužinojo tik (duomenys neskelbtini) pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą.

V. S. ir J. P. atleidimo iš darbo detalių aplinkybių pasakoti negali, kadangi nurodytų asmenų atleidimas nebuvo išskirtinis. Pažymi, jog apklausta R. S. parodė, kad prašymus atleisti iš darbo jai atnešė jos vedėja E. M.. Anot kaltinamosios I. Š., E. M. ŽŪM turėjo draugę A. Š., kuri dirbo ŽŪM (duomenys neskelbtini) skyriuje; mano esant tikėtina, kad E. M. gaudavo iš A. Š. informaciją anksčiau nei ji oficialiai pasiekdavo (duomenys neskelbtini), dėl to E. M. savo iniciatyva galėjo imtis veiksmų dėl V. S. ir J. P. atleidimo. Apklausiama kaltinamoji I. Š. nurodė aplinkybes dėl prie ją pačią naudoto spaudimo trauktis iš pareigų. Tokia situacija susiklostė paskyrus naująjį ministrą B. M., viceministrą A. B.. Buvo suplanuota žuvivaisos padalinius privatizuoti, paversti UAB‘-ais. Jai, kaip (duomenys neskelbtini) direktorei, buvo pavesta per mėnesį paruošti (duomenys neskelbtini) poskyrių veiklos 2018-2020 m. planą, pagrindžiantį, kad (duomenys neskelbtini) poskyrius galima paversti rentabiliais UAB‘ais. Kadangi to nesiruošė daryti, tokią poziciją pasakė nurodytai ŽŪM vadovybei, po ko prasidėjo spaudimas (arba daryti, kas liepta, arba trauktis iš pareigų; viceministras prašė darbuotojų ją sukompromituoti, už tai žadėjo darbo vietas pavaldžioje institucijoje). Dėl prasidėjusio spaudimo ji net kreipėsi į STT, FNTT, Vyriausybę ir Prezidentūrą), kad privalau daryti, kas liepiama arba trauktis iš direktorės pareigų. Jai nesutikus vykdyti, jos vertinimu, neteisėtų nurodymų, B. M. ir A. B. toliau spaudė išeiti iš darbo ir grasino rasti būdų ją išmesti, o 2017 m. rugpjūčio 28 d. viceministras A. B. pasikvietė į savo kabinetą ir, išgirdęs, kad ji neketina išeiti iš darbo, pasakė, kad jis žino apie V.. Anot kaltinamosios, iš pradžių ji dar pagalvojo, kad kalba apie kažkokį vyrą, bet viceministras nurodė, kad tai moteris, dirbanti (duomenys neskelbtini). Po tokio pokalbio kaltinamoji nurodė tą pačią dieną nuėjusi į (duomenys neskelbtini) skyrių (iš pradžių pas D. B., paskui pas L. B., nes E. M. tuo metu darbe nebuvo, atrodo, ji atostogavo) išsiaiškinti, apie kokią V. eina kalba. Darbuotojų sąraše (duomenys neskelbtini) poskyryje buvo įrašyta V. S.. Aiškindamasi kalbėjosi su P. B., kuris nurodė, kad V. S. ir J. P. buvo priimti E. M. nurodymu, pasakyta, kad jie dirba Klaipėdoje, o ne (duomenys neskelbtini). P. B. minėjo, kad E. M. jam sakė, jog viskas suderinta su vadovybe. Tą pačią dieną ŽŪM išplatino pranešimą, kad ji, kaip (duomenys neskelbtini) direktorė, fiktyviai įdarbino (duomenys neskelbtini) žmones. Pasikvietę į kabinetą ŽŪM vadovai grasino, kad pasinaudodami fiktyvių darbuotojų situacija ją apjuodins prieš visą Lietuvą ir ji daugiau nebesusiras darbo Lietuvoje. Jai atsisakius trauktis, 2017 m. gruodžio 4 d. buvo nušalinta nuo pareigų. Anot kaltinamosios, ji tiesiogine prasme buvo išmesta iš savo kabineto, užblokuotas tarnybinis telefonas. Dėl nurodytų priežasčių ruošdama teismui skundus kontaktavo su (duomenys neskelbtini) likusiais darbuotojais, prašė jų informacijos, dokumentų datų, numerių. Tai, kad 2017 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į A. A. dėl susitikimo, tai kaip ir minėjo, jai buvo reikalinga informacija, kadangi ruošė skundą dėl nušalinimo; dėl informacijos kreipėsi ne tik A. A., o tai, kad jos kreipimosi į pastarąjį diena sutapo su tuo, kad tą buvo atliktos kratos, neturi nieko bendro su nagrinėjama byla. Neatsimena, ar po skambučio A. A. buvo susitikusi su juo

Kaip (duomenys neskelbtini) direktorė, negalėjo žinoti apie fiktyviai įdarbintus asmenis, kadangi V. S. ir J. P. priėmus į darbą, (duomenys neskelbtini) padalinio atsakingi darbuotojai pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose V. S. ir J. P. buvo nurodomi kaip dirbantys, dokumentai pasirašyti atsakingų asmenų. Niekas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į ją, informuodami, kad minėti darbuotojai neatvyksta į darbą. Niekada nesitarė su A. A. dėl asmenų fiktyvaus įdarbinimo, nedavė jokių su tuo susijusių nurodymų E. M., nei iš jos, nei kitų asmenų nėra gavusi pinigų. Už (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą buvo atsakinga (duomenys neskelbtini) poskyrio vyr. specialistė V. K.. Kaltinamosios teigimu, ji negalėjo net pagalvoti, jog padalinių darbo laiko apskaitos žiniaraščiai gali būti pildomi neteisingai, melagingai. (duomenys neskelbtini) skyrius, remdamasis padalinių žiniaraščių informacija, pildydavo bendrus (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir, pavizavę juos, teikdavo jai pasirašyti. Dažniausiai (duomenys neskelbtini) skyrius pasirašyti žiniaraščius pateikdavo jau už keletą mėnesių, jis tuos dokumentus pasirašydavo, kadangi pasitikėjo darbuotojų sąžiningumu, žinojo, kad dokumentus rengė atsakingi specialistai. Atleidus V. S. ir J. P., (duomenys neskelbtini) poskyrio atsakingas darbuotojas pakoregavo darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenis, dėl ko minėtiems atleistiems darbuotojams susidarė permoka (L. G. parengė raštą dėl permokos grąžinimo). Kaltinamoji pažymėjo, kad E. M. atsisakė vizuoti raštą dėl permokos atleistiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams V. S. ir J. P. Nepaisant to, ji (I. Š.) minimą raštą pasirašė, dokumentas buvo išsiųstas minėtiems asmenims, kurie jiems išmokėtos permokos negrąžino. Taip pat kaltinamoji atkreipė dėmesį, kad ir nauja vadovybė nesiėmė jokių veiksmų dėl permokos V. S. ir J. P. išieškojimo. Geranoriškumo neparodė ir V. S. bei J. P., kurie gavę raštą dėl susidariusios jiems išmokėtos permokos, piktybiškai atsisakė grąžinti permokėtas lėšas.

Kaltinamoji pastebėjo, kad nors ir bandoma teigti, jog (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjas P. B. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau nė karto nefiksuota, kad jis darbe pasirodė neblaivus, dėl to negautas nė vienas nusiskundimas iš darbuotojų, (duomenys neskelbtini) skyrius, atsakingas už Vidaus tvarkos taisyklių laikymosi užtikrinimą, nė karto nėra iškėlęs šios problemos. Jei E. M. žinojo atvejus, kai darbuotojas darbe pasirodydavo neblaivus, nesiėmė veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti.

Kaltinamoji I. Š. nurodė, jog iš bylos matyti, kad E. M. su V. S. ir J. P. siejo materialiniai ryšiai, nes E. M. už J. P. apmokėjo komunalinius mokesčius, o J. S. pervedinėjo pinigus tokioms sumoms, kokios buvo nuimamos nuo jos sąskaitos, kas rodo, jog tarp šių asmenų buvo galimai neteisėti susitarimai, organizuotumas, interesai bei gauta nauda. Be to, tiek J. S., tiek J. P., atleisti iš (duomenys neskelbtini), gavo naudą, nes užsiregistravę Užimtumo tarnyboje galėjo gauti bedarbio išmokas, apskaičiuojamas pagal jų iki tol gautą atlyginimą, taip pat naudotis nemokamomis gydymo paslaugomis. Duodama parodymus I. Š. atkreipė dėmesį, kad nors V. S. ir J. P. teigė, jog jie (kartais E. M.) nuimdavo visą jiems (duomenys neskelbtini) pervestą darbo užmokestį, nieko sau nepasilikdavo ir atiduodavo E. M., kuri neva jį nunešdavo vadovybei, tačiau iš bylos matyti, kad iš V. S. ir J. P. sąskaitų buvo nuimamas ne visas atlyginimas, be to, pervesto atlyginimo sumos ir nuimamos sumos skyrėsi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. M. turėjo prisijungimus prie J. P. ir V. S. elektroninės bankininkystės ir per savo kompiuterį (sutampa IP adresai) prie jų jungėsi reguliariai keletą mėnesių, taip pat pagal jų parodymus kartais pinigus iš V. S. ir J. P. sąskaitų, pasinaudodama jų duotomis banko kortelėmis, nuimdavo E. M., kas rodo, kad abiejų finansus pilnai valdė E. M., tarp jų buvo asmeniniai finansiniai susitarimai, organizuotumas, interesai ir nauda, taip pat susijusi ir su Tarnybos išmokamu atlyginimu bei jo panaudojimu.

Taip pat kaltinamoji pastebėjo, kad neturėjo bendravimo problemų su darbuotojais, priešingai nei teigė E. M., darbe nevykdė jokio mobingo. Galimai ne visi buvo patenkinti jos vadovavimu, pageidaujama kokybe ir prašymo laikytis sutartų terminų, tačiau iš principo (duomenys neskelbtini) darbuotojai ja, kaip vadove, buvo patenkinti, darbinė atmosfera buvo teigiama, tą patvirtina ir 2016 m. atlikto Psichologinių rizikos veiksnių (duomenys neskelbtini) tyrimo išvados, be to, 2019 m. spalio mėn. praktiškai vienbalsiai buvo išrinkta (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos pirmininke, ministrų per metinius valstybės tarnautojų veiklos vertinimus įvertinama tik labai gerai arba gerai. Buvo griežta vadovė, tačiau teisinga ir sąžininga.

Kaltinamoji pažymėjo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo juntamas tyrėjo E. Iliuko noras primesti atitinkamus žodžius asmenų parodymuose. Apklausiamas teisme J. P. tvirtai teigė, kad E. M. jam sakydavo, vartodama žodį „vadovybė“, tuo tarpu E. Iliuko surašytuose ikiteisminio tyrimo metu J. P. duotuose parodymuose nurodoma, kad E. M. sakydavo A. ar pavaduotojas ir I. ar direktorė. Dėl minėto tyrėjo nuogąstavimus yra patvirtinusios ir L. B., G. G.. Jos (I. Š.) žodžius tyrėjas surašydavo netiksliai, savaip interpretuodamas, o paprašius pataisyti pykdavo ir ginčydavosi. Duodant pirminius parodymus, tyrėjas E. Iliukas darė psichologinį spaudimą, naudojo šantažą. Pastarasis stengėsi ne nustatyti ir išsiaiškinti faktines aplinkybes, o domėjosi gandais, atskirų asmenų nuomone ir daugiausia tuo grindė savo ikiteisminio tyrimo išvadas. Susidaro įspūdis, kad jai pateikti kaltinimai grindžiami tik E. M. parodymais, nors nėra juos patvirtinančių įrodymų (pvz., kad ji nešė A. A. ir kartais jai pinigus, kad ji su A. A. spaudė E. M., prašė daryti neteisėtus veiksmus, įbėgusi į kabinetą prašė atleisti V. S. ir J. P. ir kt.). Pavyzdžiui, kaltinamajam akte nurodoma, kad tiksliai ikiteisminio metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. A. dėl fiktyvaus asmenų įdarbinimo, tačiau taip ir nepaaiškinama, kaip nustatytas susitarimas. Kaltinime inkriminuota, kad E. M. jos (I. Š.) nurodymu pateikė pasirašyti J. P. darbo sutarties egzempliorius, tačiau tokie teiginiais pagrįsti vien tik E. M. parodymais. Apie J. P. ir V. S. ji su E. M. niekada nekalbėjo, darbo sutartys pasirašytos pagal procedūrą. Nors yra kaltinama piktnaudžiavimu, tačiau dar kartą pabrėžia, jog kaip (duomenys neskelbtini) direktorė gavusi informaciją, pradėjus aiškėti galimam nusižengimui ir nusikaltimui, nedelsiant ėmėsi visų veiksmų situacijai išsiaiškinti. Kategoriškai nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, kadangi nėra padariusi nusikalstamų veikų, dėl jos (duomenys neskelbtini) nepatyrė turtinės ir neturtinės žalos, ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti galimą nusikaltimą, atstatyti valstybei padarytą žalą, sugrąžinti J. P. ir V. S. permokėtas lėšas pastaruosius atleidžiant iš darbo (31 t., b. l. 63-76).

Atsakydama į proceso dalyvių klausimus (2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje) kaltinamoji I. Š. parodė neatsimenanti jos pasirašyto 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo dėl V. S. atleidimo aplinkybių, taip pat neatsimena, ar jai tapus direktore yra gavusi atsiųstas darbo užmokesčio lenteles, kuriose būtų V. S. pavardė. Į klausimą, ar paprašius padalinio vadovui E. M. galėjo, nesuderinusi su direktore, įsteigti etatą, kaltinamoji parodė, kad padalinio vadovas pirmiausia kreipiasi į vadovybę, nurodydamas, kad reikia darbuotojo, tada jis nukreipiamas į (duomenys neskelbtini) skyrių, kad būtų suderinami procedūriniai dalykai (ar yra laisvų etatų, ar galima priimti žmogų), dar reikia išsiaiškinti lėšų klausimą, ir, jeigu yra poreikis įdarbinti eilinį teritorinio padalinio darbuotoją, tai padalinio vadovas susiranda tinkamą asmenį ir jis pagal procedūrą įdarbinamas; direktoriui pasirašyti atnešami jau patikrinti ir pavizuoti dokumentai. Dėl Finansų skyriaus darbuotojų parodymų, kad ji neva aktyviai dalyvavo priedų skirstyme, koreguodavo priedus, I. Š. tvirtino priedų nekeisdavusi, iš viso buvo 182 etatai, ji nežiūrėdavo, kam koks priedas paskirtas, ypač paprastų eilinių darbuotojų. Jai buvo atnešami pavizuoti dokumentai ir ji juos pasirašydavo. Kai po pokalbio pas viceministrą (rugpjūčio 28 d.) pradėjo aiškintis apie V., pastaroji, o taip pat ir J. P. jau buvo atleisti. Už lėšų darbo užmokesčiui kontrolę buvo atsakingas skyrius, kuris ir atliko finansų kontrolę pagal savo pareigines funkcijas. (Duomenys neskelbtini) buvo atitinkama struktūra, darbuotojai su savo atsakomybėmis, pagal išsilavinimą, savo žinias ir patirtį kompetentingi asmenys, buvo užtikrinamas funkcijų vykdymas. Kodėl I. L. nurodė, kad be jos žinios negalėjo būti paskirstyti darbo užmokesčio priedai, ji savo ranka įrašydavo skirtinų priedų dydį, negali atsakyti. Galimai pastaroji bijojo, kad jos pačios dėl kažko neapkaltintų (31 t., b. l. 120-129).

Ikiteisminio tyrimo metu I. Š. apklausos, atliktos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė (duomenys neskelbtini) sistemoje dirbanti nuo 2003 m. Nuo 2010 m. ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, pagrindinės jos funkcijos buvo (duomenys neskelbtini) veiklos koordinavimas, skyrius buvo pavaldus (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui A. A.. Nuo 2015 m. balandžio mėn. eina (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, jos pagrindinės funkcijos tarnybos veiklos koordinavimas, nustatytų tikslų siekimas ir uždavinių įgyvendinimas. Apie galimai fiktyviai įdarbintus asmenis ji pirmą kartą sužinojo apie 2017 m. rugpjūčio 28 d., kai ją Žemės ūkio viceministras A. B. buvo pasikvietęs į savo darbo kabinetą, paklausė, ar ji neplanuoja išeiti iš darbo. Ji nustebo dėl tokio tiesmukiško klausimo. Atsakė, kad neplanuoja ir kodėl turėtų tą daryti, po ko šis jos paklausė, ar ji pažįsta V.. Ji nesuprato, kokį V.. Tada A. B. pasakė, kad čia ne jis, o ji. Atsakė, kad ir V. nepažįsta. Greičiausia kažką jis pasakė apie (duomenys neskelbtini) dirbančią V., nepamena ką. Iš karto po pokalbio A. B. darbo kabinete, ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) skyrių, kiek pamena, pirmiausiai pas D. B.. Ji šios paprašė ištraukti informaciją apie visas V. (duomenys neskelbtini). D. B. kažką pasakė, kad reikia kreiptis pas L. B., kuri turi informacija apie dirbančius ir dirbusius asmenis (duomenys neskelbtini). Tada ji nuėjo pas L. B.. Kiek pamena ir D. B. buvo užėjusi pas L. B.. L. B. ištraukė visą informaciją apie (duomenys neskelbtini) dirbančias V., dirbo tik viena V. S.. Ten buvo nurodyti laikotarpiai, nuo kada iki kada ši dirbo (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, tame kompiuteriniame išraše matėsi, kad V. S. yra dirbusi (duomenys neskelbtini) ne vieną kartą, t. y. buvo dirbusi, tada atleista ir po kurio laiko vėl dirbusi. Kaip tik tuo metu visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta žinia apie (duomenys neskelbtini) galimai fiktyviai įdarbintus asmenis. Gautos informacijos pagrindu pradėjo aiškintis ir tirti esamą situaciją. Surašė pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai fiktyviai įdarbintų asmenų ir pavedimą dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo pagal faktą. Kiek pamena, Žemės ūkio ministerija tuo pat metu prašė įvairių dokumentų, kaip dabar supranta, visi dokumentai buvo susiję su galimai fiktyviai įdarbintais asmenimis, V. ir J.. Tuos dokumentus Žemės ūkio ministerijai ruošė (duomenys neskelbtini) skyrius, kuriame yra laikomi visi dokumentai ir kuriame tuo metu dirbo viso 5 darbuotojai: D. B., R. S., L. B., E. M. ir T. B.. Žemės ūkio ministerijai buvo pateikiamos originalių dokumentų patvirtintos kopijos, dokumentų originalai liko (duomenys neskelbtini). Už dokumentų suradimą ir pateikimą buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) skyrius. Apytiksliai po savaitės laiko nuo gautos informacijos apie galimai fiktyvius darbuotojus, išsiuntė pranešimą prokuratūrai. Vėliau buvo gautas atsakymas iš prokuratūros, kad medžiaga perduota policijai. Tuo pačiu kreipėsi ir į STT. Jos inicijuoto tarnybinio patikrinimo metu išaiškėjo aplinkybės, kad, pavyzdžiui, asmenys kurie pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius nėra matę tos V. S. ir J. P.. Kiek prisimena iš tarnybinio patikrinimo, buvo nustatyta, kad už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą (duomenys neskelbtini) poskyryje atsakingi asmenys nebuvo matę nei V., nei J. P., bet darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tie asmenys buvo įrašyti. Tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti gan lakoniški atsakymai, todėl ji paprašė per (duomenys neskelbtini) skyrių, kad tie darbuotojų atsakymai būtų patikslinti. Tiksliai nepasakys, bet (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjas buvo pasakęs už darbo laiko apskaitą atsakingiems asmenims, kad V. ir J. P. dirba Klaipėdoje. Prisimena, kad A. L., (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojas, jai buvo minėjęs, kad (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjas P. B. jam buvo sakęs, kad E. M. šiam nurodė, kad V. ir J. P. dirba Klaipėdoje. Tada ji šių teiravosi, kaip jie gali pildyti tabelius, kai darbuotojai neva Klaipėdoje. Tai jie atsakė, kad jiems buvo pasakyta, kad tie asmenys dirbs Klaipėdoje, o tabelius reikia pildyti čia. Taip ir tęsėsi tarnybinis patikrinimas. Nori pažymėti, kad nei V. S., nei J. P. nėra mačiusi darbe, nei kur kitur, nėra bendravusi su jais nei tiesiogiai, nei per kitus asmenis, net nežino kaip jie atrodo ir apie tokių asmenų egzistavimą sužinojo tik iš pradėtų tyrimų. I. Š. parodė, kad V. S. (duomenys neskelbtini) skyriuje niekada nedirbo jai einant vedėjos pareigas. Ji jos nėra mačiusi, dėl jos jokių sprendimų tame skyriuje nėra priiminėjusi, ši jai niekada nebuvo pristatyta. Su įsakymu perkelti V. S. į (duomenys neskelbtini) skyrių, nebuvo supažindinta, nors pagal tvarką, ją, kaip skyriaus vedėją, turėjo supažindinti su darbuotoju ir supažindinti su įsakymu perkelti darbuotoją į skyrių. Už asmenų įdarbinimą ir pristatymą yra atsakingas (duomenys neskelbtini) skyrius. 2014 m. buvo tokia doclogic dokumentų valdymo sistema, labai netobula. Ji pati su ja nėra dirbasi, nes neprireikė. Kai paaiškėjo situacija su fiktyviais darbuotojais, kažkas pasakė, kad V. S. yra E. M. giminaitė. Ji tada (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojos R. S. paprašė ištraukti iš sistemos E. M. deklaracijas. Kiek pamena, E. M. nebuvo deklaravusi jokių giminaičių. Ji neprisimena, kad būtų pildžiusi tabelius ar prisidėjus prie jų pildymo, jų nevizuodavo. Kaip supranta, už tabelių pildymą buvo atsakingi (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai. Jau išaiškėjus apie galimai fiktyvius darbuotojus ir pradėjus tyrimus, ji telefone buvo radusi praleistą skambutį nuo E. M., tačiau ji šiai neatskambino. Taip pat ši jai buvo rašiusi SMS, kad neatvyks į darbą, nes serga ar tai vaiką slaugo. Apskritai po to išaiškėjimo apie fiktyvius darbuotojus E. M. mažai buvo darbe, iš pradžių atostogavo, o vėliau ilgą laiką buvo nedarbingume. Ji su E. M. apie tuos du fiktyvius darbuotojus nėra kalbėjusios ar kitaip bendravusios. Po to, kai išaiškėjo aplinkybės apie fiktyvius darbuotojus, ji yra bendravusi su A. A. apie tuos du žmones, nes vartydama dokumentus pastebėjo kad V. S. ne tik dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, bet ir įsakyme ją perkelti į tą skyrių buvo A. A. parašai. Kokiu būdu susisiekė nepamena, bet bendraujant A. A. jai pasakė, kad jis žinojo apie V. S., nes E. M. į jį kreipėsi, pasakė, kad V. S. yra jos giminaitė, (duomenys neskelbtini) skyriuje yra laisvas etatas ir nori ją ten įdarbinti. Be to, E. M. A. A. kažką minėjo dėl valytojos, kad kažkas blogai su jomis. Kaip suprato, A. A. buvo pasakyta, kad yra problemos su valytojomis, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje yra laisvas etatas, V. yra E. giminaitė, tokiu būdu jai (I. Š.) nieko nežinant ta V. ir buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) skyrių. Viską sužinojo tik jau po laiko, kai tie abu asmenys jau buvo išėję iš darbo (duomenys neskelbtini) ir vyko tarnybiniai tyrimai (25 t., b. l. 43-46).

2019 m. lapkričio 8 d. įtariamajai I. Š. buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimas apie įtarimą (25 t., b. l. 48-55), apklausiama kaltės dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino. Ji nei savinosi jai patikėtą (duomenys neskelbtini) turtą, nei piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos, nei klastojo dokumentus. Jokių pranešime apie įtarimą nurodytų susitarimų daryti nusikaltimus neturėjo nei su A. A., nei su E. M., nei su jokiais kitais asmenimis. Taip pat nėra gavusi jokių pinigų. 2017 m. vasaros pabaigoje, paaiškėjus informacijai dėl galimai fiktyviai (duomenys neskelbtini) įdarbintų asmenų, ji, būdama (duomenys neskelbtini) direktore ir atstovaudama (duomenys neskelbtini), pati iniciavo tarnybinį patikrinimą dėl atskleistų galimų dėl darbo laiko apskaitos pažeidimų bei kreipėsi į teisėsaugos institucijas, taigi, elgėsi tinkamai ir nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Mano, kad jai pareikštų įtarimų turinys galimai susijęs su E. M. ir galimai kitų asmenų, kurių nurodyti negali, kerštu už atskleistą galimai neteisėtą situaciją.

Susipažinusi su: 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-409, 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V1-170, 2015 m. gruodžio 14 d. J. P. prašymu priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-420, 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutartimi Nr. P5-299 ir jos tęsiniais, 2015 m. gruodžio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartimi Nr. F20-250, 2015 m. gruodžio 16 d. J. P. prašymo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio netaikymo kopija, 2015 m. gruodžio 16 d. J. P. prašymo dėl atlyginimo pervedimo į jo banko sąskaitą kopija, 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-11, 2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-51, 2016 m. kovo 16 d. V. S. prašymu priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės pareigas, 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-107, 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartimi Nr. P5-307 ir jos tęsiniais, 2016 m. kovo 17 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartimi Nr. F20-259, 2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-113, 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-349, 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-457, 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-499, 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-525, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-55, 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-56, 2017 m. balandžio 6 d. J. P. prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo kopija, 2017 m. balandžio 7 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P4-89, 2017 m. rugpjūčio 23 d. V. S. prašymo dėl atleidimo iš darbo kopija, 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-217, 2017 m. rugpjūčio 24 d. J. P. prašymo dėl atleidimo iš darbo kopija ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-218 I. Š. nurodė šių dokumentų nerengusi; atsižvelgiant į dokumentų esmę (personalo klausimais), juos pagal galiojusią tvarką turėjo rengti (duomenys neskelbtini) skyrius; nežino, kas rengė J. P. ir V. S. prašymus. Pagal galiojusią tvarką dokumentus turėjo vizuoti jį parengęs (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojas, to darbuotojo tiesioginis vadovas, ir paprastai (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tada pateikdavo pasirašyti jai. Visus dokumentus, kurie jai buvo pateikti susipažinti, pasirašė ji, atpažįsta savo parašą. Juos pasirašė, nes jie buvo suvizuoti atsakingų asmenų ir ji neturėjo pagrindo abejoti tų darbuotojų kompetencija. Dokumentuose esančios  rezoliucijos rašytos jos, atpažįsta savo raštą.

Paprašius paaiškinti, kodėl  2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakyme Nr. P3-409 punkte Nr. 1.37. yra nurodyta, kad už skubių ir svarbių užduočių vykdymą skiriamas 200 eurų priedas J. P., nors J. P. prašymą dėl priėmimo į darbą pateikė 2015 m. gruodžio 14 d., o darbo sutartį su (duomenys neskelbtini)  pasirašė 2015 m. gruodžio 15 d., įtariamoji I. Š. nurodytų aplinkybių paaiškinti negalinti. Su V. S. ir J. P. nėra bendravusi, su E. M. kartu dirbo (duomenys neskelbtini), santykiai buvo dalykiški, artimai nebendravo. A. A. yra jos kolega (duomenys neskelbtini), santykiai dalykiški, su juo pradirbo (duomenys neskelbtini) kokius 12-15 metų. Jokių asmeninių pykčių su nurodytais asmenimis nebuvo, nors tiek su A. A., tiek su E. M. tekdavo darbiniais klausimais pasiginčyti.

Susipažinusi su: 2015 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (2015 m. gegužės 4 d. registracija Nr. TB-46), 2015 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (2015 m. birželio 1 d. registracija Nr. TB-62) ir 2015 metų birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu (2015 m. liepos 1 d. registracija Nr. TB-78) įtariamoji I. Š. parodė, kad Darbo laiko apskaitos žiniaraščių ji nepildė, juos pildė už tai atsakingi asmenys (duomenys neskelbtini) skyriuje. Jie pagal nustatytą tvarką turėdavo surinkti duomenis iš skyrių ir poskyrių vedėjų ir supildydavo bendrą darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Pagal jai pateiktuose susipažinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytus asmenis, gali identifikuoti, kad tai yra Vilniuje buvusių (duomenys neskelbtini) skyrių darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, išskyrus pavaduotoją V. P., kuris dirbo Klaipėdoje, taip pat nėra tikra, kur dirbo J. K. ir V. S.. Visi kiti nurodyti asmenys dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Susipažinusi su 2015 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-287 įtariamoji I. Š. parodė šio dokumento pati nerengusi, tai turėjo daryti (duomenys neskelbtini) skyrius, nes tai yra dokumentas personalo klausimais. Dokumentą pasirašė ji, atpažįsta savo parašą.

Kiek ji prisimena ir žino, nurodytu laikotarpiu priedų prie atlyginimo skyrimo procesas buvo toks pats. Kai ėjo vedėjos pareigas, paprastai jai būdavo pateiktas „krepšelis“ ir ji jį paskirstydavo savo skyriaus darbuotojams, o, eidama direktorės pareigas, ji pasirašydavo įsakymus dėl priedų skyrimo. Kaip (duomenys neskelbtini) direktorei jai buvo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) skyrius suformuodavo „krepšelius“ – galimos skirti pinigų sumos kaip priedus prie atlyginimo. Krepšelis būdavo suformuojamas skyriui ar padaliniui, tą krepšelį savo darbuotojams padalindavo to skyriaus ar padalinio vadovas. Apie numatomo skirti krepšelio dydį (duomenys neskelbtini) skyrius (tiksliai kuris darbuotojas, nežino) informuodavo skyrius ir padalinius, jų vadovus, kad jie paskirstytų priedus savo darbuotojams. (duomenys neskelbtini) skyrius surinkdavo informaciją iš skyrių ir padalinių apie darbuotojams paskirstytus priedus jų sumas. Tada (duomenys neskelbtini) skyrius parengdavo tokią darbinę lentelę, atrodo, ji būdavo spalvota, taip pat joje būdavo nurodyti skyriai ir padaliniai, jų darbuotojai, darbuotojų gaunamas atlyginimas, gaunamas priedas prie atlyginimo ir numatomas (planuojamas skirti) priedas prie atlyginimo. Tokią supildytą formato lentelę jai pateikdavo (duomenys neskelbtini) vedėjas, atsiunčiant tokią lentelę elektroniniu paštu arba paliekant pas jos referentę popierinį variantą. Kartais būdavo, kad ateidavo (duomenys neskelbtini) vedėja ir paaiškindavo dėl tos lentelės. Kartais lentelėje buvo daromi pakeitimai, pavyzdžiui, keičiant priedo dydį skyrių vedėjams. Tada (duomenys neskelbtini) skyrius kartu su (duomenys neskelbtini) skyriumi parengdavo įsakymo dėl priedų skyrimo projektą, jį suvizuodavo atsakingi darbuotojai ir atnešdavo jai pasirašyti. Ji tokius suderintus įsakymus pasirašydavo. Personalo skyrius registruodavo įsakymus (25 t., b. l. 60-63).

Paskutinės apklausos metu įtariamoji I. Š. parodė, kad P. B. buvo (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas. Ji su juo nebendravo dėl J. P. ar V. S. įdarbinimo ar darbo nei prieš juos įdarbinant, nei jų darbo metu, nei po jų atleidimo. Susipažinusi su 2019 m. sausio 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole aprašytais telekomunikaciniais įvykiais – SMS žinutėmis:  įvykio data – 2017 m. gruodžio 8 d., laikas – 20.38.59), kurio metu A. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė SMS žinutę  I. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su tekstu „Gal jau paleido.gal pasneket nepamaisytui“; įvykio data – 2017 m. gruodžio 8 d., laikas – 20.51.27, kurio metu A. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė SMS žinutę I. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su tekstu „Mane pirmadieni dviyliktai kviecia...“; įvykio data – 2017 m. gruodžio 8 d., laikas – 21.17.06, kurio metu I. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė SMS žinutę A. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su tekstu „Sekmadieni 15 val prie bunkerio. tinkai“; įvykio data – 2017 m. gruodžio 8 d., laikas – 21.31.10, kurio metu A. A. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) išsiuntė SMS žinutę I. Š. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) su tekstu „Gerai“ bei paklausus kodėl susitarė su A. A. susitikti, kas vyko susitikimo metu ir paprašius pakomentuoti tiek susitarimo susitikti, tiek susitikimo aplinkybes, įtariamoji I. Š. parodė mananti, kad tai nesusiję su ikiteisminiu tyrimu. Susitikimas su byla niekaip nesusijęs. Tuo metu vyko svarbios aplinkybės, ji ruošėsi kreiptis į teismą  dėl nušalinimo, buvo sprendžiamas jos klausimas dėl atleidimo, kadangi turėjo apsispręsti, ar išvažiuos dirbti į Klaipėdą ar ne (25 t., b. l. 65, 66).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji E. M. kalta prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Parodė, jog viską yra nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu, tuos parodymus pilnai tvirtina. paėjus daug laiko ne visas aplinkybes smulkiai atsimena, tačiau gali parodyti, jog (duomenys neskelbtini) dirbo ilgą laiką. Pradžioje buvo (duomenys neskelbtini), po to jis, sujungus tris įstaigas, pervadintas į (duomenys neskelbtini). Tai buvo 2010 m., nuo tada ji (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja. Vaiko priežiūros atostogose buvo nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Su kaltinamaisiais A. A., G. G., I. Š. santykiai buvo kolegiški, bendraudavo darbiniais reikalais; J. P. yra jos motinos sutuoktinis (kaltinamosios patėvis), o V. S. – vyro sesuo. 2014 m. išeinant vaiko priežiūros atostogų, V. S. pasakė, kad G. G. jai pasiūlė dirbti (duomenys neskelbtini), paprašė parengti prašymą priimti į darbą, klausė, kokių dar reikia dokumentų dėl įdarbinimo. V. buvo pažįstama su G. G., kadangi ši ne kartą lankėsi jos (E. M.) namuose, abi (E. M. ir G. G.) bendravo šeimomis, kartu šventė šventes, vaikų gimtadienius. Taigi būtent su G. G. bendraudavo ne tik darbo metu, todėl taip V. S. kažkuriuo metu ir susipažino su G. G. (tai buvo ar 2010 m., ar 2011 m., arba 2012 m.). Ji pristatė V., kad G. yra jos kolegė, ir V. G. žinojo, ir G. V.. Paskui G. pasiūlė V. tvarkyti namus. Kaip tiksliai jos susitarė, dabar nepasakys, nes neatsimena. Gali būti, jog G. G. klausė, ar ji (E. M.) žino, kas užsiima namų tvarkymu. G. G. ir V. S. galėjo susitarti ir pačios, nes buvo pažįstamos. Tikrai žino, jog V. važiuodavo tvarkyti G. G. namus. Kaip dažnai vykdavo, nepasakys, tačiau tvarkė ne kelis kartus, o ilgą laiką (apie kelerius metus). Tiek V. S., tiek G. G. sakydavo, kad viskas gerai dėl tvarkymo, G. buvo patenkinta V. paslaugomis. Dėl kokių priežasčių vėliau nebereikėjo pastarosios paslaugų, nežino, taip pat nežino, kaip buvo atsiskaitoma už namų tvarkymą. Negirdėjo, jog tarp G. G. ir V. S. būtų kilę kokie nors konfliktai.

2014 m. V. S. paprašė padėti jai parašyti prašymą priimti į darbą (duomenys neskelbtini) poskyryje; sakė, kad valys patalpas centre (past. – (duomenys neskelbtini)), nors prašyme reikėjo nuodyti, kad dirbs būtent (duomenys neskelbtini) poskyryje specialisto pareigose. V. S. pasakė, kad tokį darbą jai pasiūlė G. G., atrodo, tuo metu V. dar tvarkė G. namus. Kaltinamoji E. M. parodė V. S. prašymu parengusi 4 dokumentus, t. y. prašymą priimti į darbą, gyvenimo aprašymą, prašymą dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą ir prašymą dėl neapmokestinamų pajamų dydžio taikymo. Parengusi tuos dokumentus atidavė V. S., kuri, kiek žino iš pačios žodžių, juos atidavė G. G.. V. sakė, kad valys (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje, taip jai nurodė G. G.. Kaip pastaroji, kuri buvo (duomenys neskelbtini) vedėja, yra susijusi su valymu, negali pasakyti, tačiau kalbant apie patalpų valymą, daug kas skundėsi valymo paslaugų kokybe. V. S. sakė, kad patalpas ji iš tiesų valė, tačiau nežino, kiek tai tęsėsi. Ji pati (E. M.) su G. G. apie V. S. įdarbinimą nekalbėjo; jei pastarosios susitarė, nebuvo reikalo kažką aiškintis, juo labiau, kad ji jau buvo išėjusi atostogų, ruošėsi gimdymui. Ji tik perduodavo G. G. pinigus, kuriuos (duomenys neskelbtini) pervesdavo V. S.; pinigus (duomenys neskelbtini) patalpose yra perdavusi daugiausia du kartus, kai atostogų metu lankėsi darbe. Dėl V. S. įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje yra kalbėjusis su T. R. (tada, kai jau buvo grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų). Patvirtina, kad G. G. prašė jokių dokumentų, susijusių su V. S. įdarbinimu, nesiųsti I. Š.. Dėl 2014 m. liepos 14 d. įsakymo dėl etato įsteigimo (duomenys neskelbtini) poskyryje konkrečių aplinkybių nežino, ji tik vizavo šio įsakymo projektą. Apie V. S. perkėlimą į (duomenys neskelbtini) skyrių, žino, jog buvo kilęs skandalas. A. G. nuvažiavęs kažką išsiaiškino ir paskui V. perkėlė į (duomenys neskelbtini) skyrių; jokių dokumentų, susijusių su jos perkėlimu, nerengė (iš V. S. suprato, kad jai visus dokumentus pasirašymui pateikė G. G.). Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė tiksliau, tvirtina tuos parodymus.

Dėl V. S. ir J. P. įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje viskas nurodyta ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Direktorė I. Š. davė nurodymą įsteigti etatus (duomenys neskelbtini) poskyryje; buvo įsteigti (perkelti) perkelti du etatai, tiksliai kokioms pareigybėms nepasakys, greičiausiai specialistų. I. Š. aiškino, jog reikia etatų, kadangi buvo poreikis prižiūrėti to poskyrio veiklą, nes vadovas dažnai jame nesilankydavo, buvo įtarimų dėl nelegalaus žuvų pardavimo ir pan. Pokalbiuose dėl etatų steigimo kartu su I. Š. visada dalyvavo ir A. A.. Direktorė paprašė surasti žmogų, kuriuo būtų galima pasitikėti, kuris galėtų pašnipinėti, papasakoti, kas vyksta poskyryje. Tokiu darbuotoju tapo jos patėvis J. P.. Dėl pastarojo įdarbinimo parengė kaltinime nurodytus dokumentus. J. P. dėl įdarbinimo važiavo į (duomenys neskelbtini) poskyrį, kalbėjosi su P. B., sutarė, kad jį priims į darbą. Pastarasis buvo įdarbintas nuo 2015 m. gruodžio mėn. vidurio. Žino, kad J. P. į (duomenys neskelbtini) važiavo kelis kartus, bet taip ir nedirbo; paskui P. B. pasakė daugiau nebevažiuoti, kai reikės, jį (J. P.) iškvies. Apie tai, kad J. P. buvo pasakyta nebeatvažiuoti, kaltinamoji E. M. nurodė kalbėjusi su I. Š. arba A. A., tačiau jai buvo paaiškinta „nepergyvent, viskas gerai, tegul nedirba, tik atiduoda atlyginimą“ (konkrečiai kuris taip pasakė, nebeatsimena). Kai pargrįžusi namo apie tai papasakojo J. P., kilo konfliktas, patėvis stipriai supyko, tačiau ji kalbino jį sutikti, kadangi, kaltinamosios E. M. teigimu, priešingu atveju jos pačios būtų laukęs atleidimas. Dirbdama nuolat jautė spaudimą, ne sykį buvo pagrasinta atleisti iš darbo. Tą jai A. A. ir I. Š. yra pasakę tiesiai į akis, sakė „rasim, kaip tave atleisti iš darbo“. Įkalbėtas jos, J. P. sutiko fiktyviai dirbti, jam pervestą atlyginimą nuimdavo ir atiduodavo jai, o ji veždavo į (duomenys neskelbtini) ir atiduodavo A. A. (dažniausiai jam perduodavo) arba I. Š. (kelis kartus). Kokios tai buvo sumos, dabar nepasakys, ji tų pinigų neskaičiuodavo; pinigai būdavo arba sulenkti, arba įdėti į voką. Žino, kad J. P. jokių pinigų sau nepasilikdavo; jei A. A. ir I. Š. būtų atnešusi ne tokią sumą, kuri buvo pervesta, mano, kad tokiu atveju jai pačiai (E. M.) būtų tekę pridėti savo pinigus.

V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje įsidarbino analogiškomis aplinkybėmis. Po kurio laiko nuo J. P. įdarbinimo, jai buvo pasakyta, kad reikia dar vieno žmogaus, liepė tokį surasti. Ji (E. M.) bandė sakyti, jog tokio asmens nepažįsta, bet A. A. prisiminė, kad buvo tokia V. S., pasiūlė jos paklausti. Iš pradžių nei A. A., nei I. Š. nesakė, kad ir V. S. nereikės dirbti, ji tik nuiminės atlyginimą. Jai aiškino, kad tokio žmogaus tikrai reikia, suprato, kad V. turėjo sargauti, budėti (duomenys neskelbtini) poskyryje. Pakalbėjo su V. S., paaiškino, kad reikia, jog ji sutiktų dirbti, kadangi kitaip atsilieps jai (E. M.) darbe, sakė, kad ši turės dirbti. V. S. sutiko, po ko ji paruošė su šios įdarbinimu susijusius dokumentus. Kai V. S. buvo pervestas atlyginimas, vėl buvo pasakyta, kad tą atlyginimą kaltinamoji turi paimti iš V. S. ir atnešti A. A. arba I. Š., ką kaltinamoji E. M. nurodė ir dariusi (atiduodavo vienam arba kitam). Yra buvęs atvejis, kai ji (E. M.) nuėmė pinigus iš V. S. sąskaitos. Nežino, ar V. S. nors kartą buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini) poskyrį

Toks J. P. ir V. S. darbas (duomenys neskelbtini) tęsėsi iki tol, kol apie fiktyvų įdarbinimą sužinojo ministerijoje, prasidėjo tyrimas. I. Š. ar tai A. A. (arba abu) liepė J. P. ir V. S. atleisti. Kiek atsimena, ji (E. M.) paruošė abiejų prašymus atleisti iš darbo, jiems pasirašius, atvežė prašymus į (duomenys neskelbtini) ir perdavė direktoriui arba nunešė į raštinę. Kai kilo skandalas, A. A. ir I. Š. aiškino, kad jie visi turi laikytis vieningos pozicijos, kad nė vienas neprisipažintų; reikėjo tvirtinti kad tiek J. P., tiek V. S. neva realiai dirbo tose pareigose, į kurias buvo priimti. A. A. lapuose net braižė schemas, siekdamas parodyti, kaip yra išsidėstęs (duomenys neskelbtini) poskyris. Tas schemas ji turėjo parodyti J. ir V., kad jie bent bendrai žinotų, kas ir kur yra ((duomenys neskelbtini) poskyris didelis, daug tvenkinių, visų taip paprastai neapeisi ir greitai nepasižiūrėsi, kaip viskas išsidėstę). Tuos lapus su A. A. nubraižytomis schemomis ji pasiėmė, tačiau nei J., nei V. neparodė. Kaltinamosios E. M. teigimu, I. Š. jos dar prašė nuvažiuoti pas P. B. pakalbėti, kad šis patvirtintų, jog abu asmenys dirbo (duomenys neskelbtini) poskyryje, tačiau ji nevažiavo (kiek žino, paskui patys I. Š. ir A. A. vyko pas P. B. pasikalbėti, tačiau jai nežinoma, ar pokalbis įvyko ir kokios jo detalės). Apie J. P. yra kalbėjusi su A. L., galėjo jam pasakyti, jog J. P. neva dirbs Klaipėdoje. Kategoriškai nesutinka su parodymais neva ji kartu su skyriaus darbuotojais savaitgalį (duomenys neskelbtini) patalpose degino kažkokius dokumentus. Nebeatsimena, apie kokius dokumentus ji kalba su V. S. užfiksuoto telefoninio pokalbio metu.

Kaltinamosios E. M. teigimu, ji vaiko atostogų metu taip dažnai, kaip bandoma pateikti, (duomenys neskelbtini) nesilankė, juo labiau kelias dienas iš eilės neįkalbinėjo G. G. likti dirbti. Kiek atsimena, yra buvusi iš viso tik du kartus – 2014 m. pabaigoje, kai reikėjo parašyti prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir 2015 m., kai ministrė pristatė naująjį (duomenys neskelbtini) direktorių. Kiek žino, G. G. nesutarė su I. Š.; nesutarimo detalių nepasakys, bet girdėjo, kad G. G. lyg vertė pasirašyti kažkokius dokumentus. G. G. iš darbo išėjo dėl nesutarimų su I. Š.. Tikrai neatsimena, jog I. Š. būtų įkalbinėjusi G. neišeiti iš darbo, to nedarė ir ji (E. M.).

Teisme perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (23 t., b. l. 26-28, 37-37, 40-46, 47-48, 53), kaltinamoji E. M. juos patvirtino ir prašė vadovautis. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nemano, kad turėtų atlyginti žalą, kadangi visi J. P. ir V. S. pervesti pinigai buvo sugrąžinti A. A. ir/arba I. Š. (31 t., b. l. 3-12).

Ikiteisminiame tyrime atliktos pirmos apklausos metu kaip įtariamoji E. M. pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, teigdama, kad yra susijaudinusi (23 t., b. l. 25), tačiau kitų apklausų metu davė parodymus apie jai inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes. Apklausta E. M. parodė nuo 2010 m. dirbusi (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigose. Jos pagrindinės funkcijos buvo paskirstyti darbuotojams užduotis, peržiūrėti jų atliktus darbus, skyriaus darbo organizavimas. Dėl V. S. įdarbinimo ir darbo nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. pažymėjo, kad 2014 m. liepos 22 d. ji išėjo į gimdymo atostogas. Dėl J. P. įdarbinimo nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. vasaros pabaigos ir V. S. įdarbinimo nuo 2016 m. pavasario iki 2017 m. vasaros pabaigos kaltę pripažino, gailėjosi. 2015 m. antroje pusėje I. Š., tuo metu jau ėjusi (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, ir pastarosios pavaduotojas A. A. jos labai prašė grįžti iš vaiko priežiūros atostogų anksčiau. Ji 2015 m. gruodžio 1 d. grįžo į darbą iš vaiko priežiūros atostogų; po grįžimo (tikslaus laiko neprisimena) ją pasikvietė ar tai A. A., ar tai I. Š. pakalbėti dėl papildomų etatų (duomenys neskelbtini) poskyryje. I. Š. su A. A. labai dažnai sėdėdavo kartu (vieno ar kito kabinete), todėl tiksliai neprisimena, ar pasikvietė A., ar I. ir į kurio kabinetą. Pamena, kad jie sėdėjo abudu. A. A. ir I. Š., vienas kitam pritardami, sakė, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje reikia įsteigti 2 etatus, reikia patikimų darbuotojų į juos, nes buvo poreikis tikrinti poskyrio vedėją P. B., prižiūrėti darbą (duomenys neskelbtini), užsiimti poskyrio kontrole. Ji paklausė, iš kur jai tuos darbuotojus rasti, o pastarieji pasakė, kad jos užduotis rasti darbuotojus. Po šio pokalbio buvo įsteigti papildomi 2 etatai (duomenys neskelbtini) poskyryje. Kažkurio pokalbio metu, tikslaus laiko neprisimena, pasiūlė savo giminaičiui J. P. pabandyti įsidarbinti į (duomenys neskelbtini). Ji šiam sakė, kad reikės pasargauti, pažiūrėti, kaip dirba darbuotojai. Pastarasis sutiko ir 2015 m. pabaigoje buvo įdarbintas. Žino, kad J. P. važiavo į (duomenys neskelbtini) poskyrį, bet kiek jis ten dirbo ir ką, nežino. Žino, kad kažkuriuo momentu P. B. pasakė J., kad jam nereiks važiuoti į darbą, į (duomenys neskelbtini) poskyrį. J. P. jai pats tai perdavė. Ji A. A., klausė kas čia per reikalai. A. A. atsakė nepergyventi, nurodė, kad viskas gerai, su P. sutarta, kad J. P. nereikia į darbą važiuoti. Tada A. pasakė, kad ji turės jam atnešti J. P. atlyginimą, o I. Š. pridūrė, kad jeigu ji nori dirbti (duomenys neskelbtini), turi daryti, kaip jie pasakė. E. M. teigimu, tą ji suprato kaip grasinimą, nes tarnyboje buvo nusistovėjusi praktika, kad asmenys, nepaklusę (duomenys neskelbtini) direktorei I. Š., buvo atleidžiami iš darbo. Ji jautė  spaudimą. I. Š. sakė, kad viskas gerai, ja pasitiki. Kadangi turėjo namo paskolą, vaikų, leidosi, kad taip su ja elgtųsi ir taip kiekvieną mėnesį iki 2017 m. rudens nešdavo J. P. atlyginimą A. A., porą kartų teko nešti ir I. Š.. Pinigus nuimdavo J. P., jai juos perduodavo, o ji į darbą juos atsinešdavo ir perduodavo A. A. arba I. Š.. Pinigai nuo banko sąskaitos buvo nuimami iš vakaro, o kitą dieną nunešami minėtiems asmenims, dažniausiai A. A. pasakydavo, kada jam reikia tų pinigų, tai vykdavo periodiškai kas mėnesį. Kiek pinigų būdavo pasakyti negali, jų neskaičiuodavo, jie būdavo paduodami voke.

Su V. S. situacija buvo tokia, kad A. A. ir I. Š. ją pasikvietė ir pasakė, kad reikia antro patikimo žmogaus į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Paklausė, ar nežino kokio žmogaus. Ji atsakė, kad nenori veltis į jų reikalus. Šie jai tada pasakė, kad čia pas juos dirbo tokia V. S., kad ši labai patikimas žmogus ir ar ji negalėtų šios paklausti, ar nori dirbti. Ji tada dar  paklausė, ar pastaroji tikrai dirbs, kad nebūtų kaip su J..  Jai pasakė, kad dirbti tikrai reikės. Tada ji apie tai pasakė V. S., padėjo jai paruošti dokumentus, CV, prašymą priimti į darbą. Vis dėlto, kiek prisimena, V. S. gavus pirmą atlyginimą, A. ir I. liepė jai atnešti šiems V. S. atlyginimą. E. M. teigė supratusi, kad čia identiška situacija kaip su J.. V. S. irgi kažkas pasakė, kad jai nereikės vykti į darbą. 

2017 m. vasaros pabaigoje (tikslaus laiko neprisimena) A. A. pasikvietė ją ir pasakė, kad Žemės ūkio ministerijoje jau išaiškėjo dėl J. P. ir V. S., kad jie nedirbo. Pasakė, kad juos reikia atleisti. Tada dar I. Š. atbėgo, pasakė tą patį, kad reikia atleisti J. P. ir V.. Po to I. Š. susirgo, buvo nedarbingume. E. M. paskambino J. ir V., pasakė, kad reikės rašyti prašymus dėl išėjimo iš darbo. Pastarieji sutiko. Be to, tikslaus laiko neprisimena, bet tai vyko 2017 m. vasaros pabaigoje arba rudenį, A. A. ją pasikvietė ir pasakė, kad vyksta tyrimas J. P. ir V., reikia laikytis pozicijos, kad šie dirbo. Tada ji paklausė, kaip jie patvirtins, kad pastarieji dirbo, jei šie net patalpose nebuvę. Tada A. A. jai padavė dvi schemas, vieną ant A4 lapo, kurioje buvo nupaišytos darbinės (duomenys neskelbtini) poskyrio patalpos, su užrašytais pavadinimais. Antra schema buvo nupiešta pusiau perkirptame A4 formato lape, kuriame buvo nupieštas (duomenys neskelbtini) poskyrio administracinių patalpų planas, nurodyti, kur kieno kabinetai. E. M. teigė tų schemų nei J., nei V. nerodžiusi. Taip pat A. A. jai buvo sakęs, kad jis su I. buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) poskyrį ar tai pas P. B. į namus, suderinti istoriją apie J. P. ir V., kad pastarieji dirbo, nors iš tikro jie jokio darbo neatliko. Taip pat sakė, kad jiems nepavyko su šiuo susišnekėti, todėl prašė, kad ji nuvažiuotų, bet, E. M. teigimu, ji niekur nevažiavo. Jos vaidmuo nusikaltime buvo toks, kad ji paimdavo iš J. P. ir V. S. pinigus už atlyginimą ir juos nunešdavo dažniausiai A. A., nors teko nešti ir I. Š.. Tų pinigų neskaičiuodavo, jokios naudos nei asmeniškai, nei jos šeimos nariai negavo ir neturėjo (23 t., b. l. 26-31).

Papildydama duotus parodymus ir atsakydama į pateikiamus klausimus, kitos apklausos metu įtariamoji E. M. parodė, kad G. G. buvo (duomenys neskelbtini) vedėja iki 2015 m. Kai pastaroji išėjo iš darbo, ji (E. M.) buvo vaiko priežiūros atostogose. Ji dar prisimena, kad 2015 m. yra buvusi G. G. namuose, (duomenys neskelbtini). Tada buvo šios 40-as gimtadienis, o vėliau kažkaip nutrūko bendravimas su ja. G. G., kaip (duomenys neskelbtini) vedėja, iš principo galėjo matyti ir vizuodavo įvairius dokumentus. Ši buvo atsakinga už atlyginimus, priedų prie atlyginimo skyrimą. Nežino, kaip G. G. galėjo būti susijusi su V. S. įdarbinimu. Pamena, kad ji V. S. parengė CV ir prašymą priimti į darbą. Tuos du dokumentus ji atidavė V.. Ką ši po to darė, kur nešė, nežino. Nepamena, kad jos būtų klausiama dėl priedų jos vadovaujamo (duomenys neskelbtini) skyriaus, darbuotojams. Prisimena, kad praktika buvo tokia, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, kiekvienų metų pradžioje būdavo skiriami stabilūs priedai iki metų pabaigos. Kokius priedus skirti, nuspręsdavo (duomenys neskelbtini) vedėjas ir (duomenys neskelbtini) direktorius. Šie sudėliodavo, kiek ir kam skirti priedo prie atlyginimo. Kaip viskas vyko jai būnant gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose, pasakyti tiksliai negali, et girdėjo, kad skyriams ir poskyriams buvo numatomi pinigų „krepšeliai“. Tada (duomenys neskelbtini) vedėja kreipdavosi į kiekvieno skyriaus ar poskyrio vedėją su prašymu paskirstyti priedus darbuotojams, o  įsakymus dėl priedų skyrimo priimdavo (duomenys neskelbtini) direktorius. Vėliau, jau grįžus iš motinystės atostogų, E. M. pati dėl savo skyriaus darbuotojų tiesiogiai kreipdavosi į direktorę. Esmė ta, kad faktiškai dėl priedo skyrimo sprendimus priimdavo (duomenys neskelbtini) vedėja su (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Dėl panaikinimo tvarka buvo tokia pati, kaip ir dėl skyrimo. Nežino, kaip darė kiti, bet ji niekada nesikreipė dėl priedo panaikinimo. Dėl naujų etatų įsteigimo skyriuose ir poskyriuose, E. M. parodė, kad viskas eidavo per (duomenys neskelbtini) direktorę. Gaudavo nurodymą parengti dokumentus dėl naujo etato ir rengdavo. Greičiausiai dar turėtų būti sužiūrimi finansai, už kuriuos atsakingas (duomenys neskelbtini) vedėjas. Viskas vykdavo per direktorių su direktoriaus žinia. Mano, kad dėl papildomo etato turėjo kreiptis skyriaus ar poskyrio vedėjas, tačiau vedėjas sprendimų nepriima, tai ir be jų sutikimo ar žinios gali būti įsteigiamas etatas.

Parodžius 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo Nr. P3-409 ir paprašius paaiškinti, kokiu būdu 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu, 1.37 punktu, J. P. buvo skirtas priedas prie atlyginimo, jei J. P. į (duomenys neskelbtini) įdarbintas tik 2015 m. gruodžio 15 d. (dokumento 5 lapo antroje pusėje yra E. M. viza), įtariamoji E. M. parodė, kad nežino, kokiu būdu J. P. ten galėjo būti įrašytas. Gal kas nors iš vadovybės davė nurodymą pakeisti seną įsakymą. Ji prie to nėra prisidėjusi jokiu veiksmu. Vizą galėjo padėti, kai išėjo įsakymas ir ji yra 5-o lapo antroje pusėje, o J. P. pavardė 3-čiame lape. Parodžius 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą dėl J. P. skyrimo į pareigas ir pažymėjus, kad minėto įsakymo lapo antroje pusėje yra uždėta tik viena R. A. viza, bei paprašius paaiškinti, kodėl nėra (duomenys neskelbtini) vedėjos vizos, dokumento rengėjo vizos ir jos vizos, kaip įprastai tokios vizos kituose įsakymuose dėl priėmimo į pareigas (duomenys neskelbtini), įtariamoji E. M. parodė nežinanti, kodėl nėra. Ji įprastai visuose įsakymuose dėl priėmimo į pareigas deda vizas. Praėjo daug praėjo, neprisimena, ar dėjo vizą, bet turėjo dėti; galimai  dokumentas yra pakeistas (23 t., b. l. 37-39).

Papildomai apklausiama kaip įtariamoji G. G. teigė gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų metu 2014-2015 m. palaikydavusi ryšį su kolegomis iš (duomenys neskelbtini) ir iš Žemės ūkio ministerijos. Atvykdavo tiek į (duomenys neskelbtini) patalpas, tiek į Žemės ūkio ministerijos patalpas, jos yra tame pačiame pastate. Neprisimena, kiek kartų gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų metu 2014-2015 m. buvo vykusi į darbą; jai priklauso elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Su T. R. palaikė gerus santykius, bendraudavo su pastarąja. Tiksliai pokalbio neprisimena, bet su T. R. yra kalbėjusi apie V. S. įdarbinimą (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau aplinkybių neprisimena. V. S. įdarbinimas į (duomenys neskelbtini) poskyrį buvo G. G. iniciatyva. 2014 m. (duomenys neskelbtini) buvo problema su patalpų valymu. 2014 m. liepos mėn. ji sužinojo, kad G. G. pasiūlė V. S. darbą (duomenys neskelbtini) – valyti patalpas. G. G. su V. S. buvo pažįstamos. V. S. yra tvarkiusi G. G. namus. Kiek prisimena, V. S. jai pati pasakė, kad G. pasiūlė darbą. Ji į tai sureagavo teigiamai, tegul dirba žmogus. Kas tiksliai jai pasakė, kad V. S. bus įdarbinta (duomenys neskelbtini), neprisimena, tačiau tai buvo arba pati V. arba G. G.. Tada ji V. S. prašymu parengė dokumentus dėl įdarbinimo: prašymą priimti į darbą, CV, prašymą dėl atlyginimo mokėjimo ir jo pervedimo. Parengtus prašymus ji atspausdino, o V. S. juos pasirašė. Kokiomis aplinkybėmis V. pasirašė prašymus, neprisimena. Juos arba ji pristatė į (duomenys neskelbtini) raštinę ir tuomet prasidėjo įdarbinimo procesas, arba V. S. juos padavė G. G.. Jai atrodo, kad V. pasirašytus dokumentus padavė G. G., nes ji tik rengė tų dokumentų projektus. Kaip buvo rengiami, vizuojami ir pasirašomi V. įdarbinimo dokumentai, nežino, šiame procese nedalyvavo ir nesikišo, jau buvo išėjusi į gimdymo atostogas. Nežino, kas padavė V. S. pasirašyti darbo sutartį, ji (E. M.) to nedarė. Kiek jai buvo žinoma, V. S. valė patalpas (duomenys neskelbtini) (tiksliai nežino, ką ši valė). Kažkuriuo laiku, aplinkybių neprisimena, jai V. S. pasakė, kad G. G. šiai pasakė, jog valyti patalpų nebereiks ir ši (V.) turės nuiminėti gautą atlyginimą ir jį atiduoti G.. Tai sužinojusi ji nieko nedarė, nesikišo. Gailisi, kad nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Praėjus kažkuriam laikui, tikslaus laiko neprisimena, su ja susisiekė G. G.. Ši pasakė, kad kažkas pakėlė konfliktą ar kas ten atsitiko dėl V. S., sakė, jog perkels V. S. į Vilnių. Anot E. M., ji pagalvojo – „jums reikia, jūs ir kelkit“. Tai, kad V. perkeliama į (duomenys neskelbtini) skyrių, sužinojo, greičiausiai, iš G. G., nes neprisimena, kas kitas būtų galėjęs jai tai pasakyti. Neprisimena, ar V. S. perkėlimas įvyko prieš jai sužinant apie tai, kad V. realiai nedirba ir gautą atlyginimą nuima ir atiduoda G., ar po jos perkėlimo į Vilnių. Kas ir kokius dokumentus rengė dėl V. S. perkėlimo į Vilnių, nežino, bet tai turėjo būti (duomenys neskelbtini) skyrius. Tiksliai neprisimena, kada G. G. prašymu ji perdavė vienai iš (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisčių (D. B. ar L. B.), kad ji jokių dokumentų dėl V. S. nesiųstų I. Š.. Kodėl dokumentų dėl V. S. nereikėjo siųsti I. Š., nežino, nesidomėjo. Kiek jai žinoma, V. S. gautą atlyginimą iš (duomenys neskelbtini) nuimdavo iš savo sąskaitos ir atiduodavo G. G.. Tiksliai nežino, kokiu būdu, bet V. S. tvarkydavo G. namus, tai gal perduodavo tvarkant. Taip pat V. S. prašymu kelis kartus ji yra nuo V. perdavusi pinigus G. savo vaiko priežiūros atostogų metu. Kokios sumos būdavo, nežino, kadangi pinigai būdavo baltuose vokuose. Kiek prisimena, G. vokelį su pinigais perduodavo susitinkant pas ją darbo kabinete (duomenys neskelbtini) patalpose. Po kurio laiko sužinojo, kad G. G. ketina išeiti iš darbo. Kažkokiu būdu jos su G. G. susisiekė, kalbėjosi apie šios išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) priežastis. G. G. nurodė, kad nesutaria su I. Š., todėl išeina. Ankščiau, kiek jai žinoma, šios buvo gana geros draugės. Paklausus, kodėl G. G. išėjimas iš darbo nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sutapo su V. S. prašymo išeiti iš darbo data 2015 m. rugpjūčio 24 d. ir kas rengė V. S. prašymą atleisti iš darbo, įtariamoji E. M. parodė, kad tikslių aplinkybių nežino, bet galimai dėl to, kad G. G. gal prižiūrėjo V. S. visą įdarbinimą ir imdavo iš V. pinigus. Neprisimena, kas rengė 2015 m. rugpjūčio 24 d. V. S. prašymą atleisti iš darbo. Neprisimena, kad ji būtų jį rengusi. Nuo ankstesnės apklausos 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio mėn. su G. G. nebendravo. Praeitą mėnesį jai paskambino G., pasakė, kad ją kviečia STT į apklausą spec. liudytoju. G. pasiūlė joms susitikti, dalyvaujant jos advokatei, pakalbėti. Siūlė susitikti pirmadienį, tikslios datos neprisimena, bet tai turėjo vykti prieš jos apklausą. E. M. nurodė atsisakiusi susitikti. Tada paklausė, ar ji kokius nors dokumentus pasirašinėjo dėl nebendravimo su G., E. M. atsakė neigiamai. Tada klausė, kodėl nenori susitikti, jei neuždrausta, bet E. M. nieko neatsakė. Pokalbis buvo trumpas, nenorėjo su susitikti su G. G., nenorėjo kalbėti apie ikiteisminį tyrimą.

Apklausiama kaip įtariamoji E. M. parodė, kad 2014 m. liepos 21 d., 16.05 val., ji iš el. p. E. (duomenys neskelbtini) siuntė adresatui (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką su priedu pavadinimu „prasymas priimti i darba.doc“. Jai priklausė abu elektroninių paštų adresai, E. (duomenys neskelbtini) – jos darbinis elektroninio pašto adresas, o (duomenys neskelbtini) – asmeninis elektroninio pašto adresas. Šį laišką siuntė ji iš savo darbinio elektroninio pašto į asmeninį. Elektroniniu laišku buvo siunčiamas dokumento projektas, t. y. V. S. prašymas priimti į (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas. Dokumentą sukūrė ji, V. S. prašymu. Dokumento projekte nurodyta data (dokumento projektas ir elektroninis laiškas siųstas 2014 m. liepos 21 d., o dokumento projekte nurodyta data 2014 m. liepos 28 d.) nesutampa su dokumento sukūrimo data, nes jai arba G. G., arba A. A. buvo pasakę, kad V. bus priimta nuo rugpjūčio 1 d., todėl dokumento projekto data buvo nurodoma vėlesnė nei sukurta. Prašymą priimti į darbą ruošė V. S. prašymu, bet kas jai pasakė, kad ji bus priimama į (duomenys neskelbtini) poskyrį, neprisimena. Tai galėjo būti A. A., G. G. ar V. S.. G. G. buvo pažįstama su V. S., o A. A., kaip įstaigos vadovas, viską žinodavo, su juo buvo derinami tokie klausimai pagal nusistovėjusią tvarką. Taip pat E. M. patvirtino, kad 2014 m. liepos 21 d., 16 val. 06 min., ji iš el. p. E. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini),  elektroninį laišką su priedu pavadinimu „prasymas del neapmok. pajamu dydzio.doc“. Elektroninio laiško priedą sukūrė ji (V. S. prašymu). Tai yra V. prašymo dėl neapmokestinamo pajamų dydžio projektas. Kadangi toks prašymas rašomas jau priimto darbuotojo, o jai buvo žinoma, kad V. dirbs nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., todėl ji rengė dokumento projektą 2014 m. rugpjūčio 1 d. datai. 2014 m. liepos 21 d., 16.09 val., ji iš el. p. E. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), elektroninį laišką priedu pavadinimu „prasymas del lyra pervedimo.doc“. Šį laišką su priedu siuntė iš savo darbinio elektroninio pašto į asmeninį. Elektroninio laiško priedą sukūrė ji (V. S. prašymu). Tai yra jos prašymo dėl atlyginimo mokėjimo ir pervedimo į konkrečią banko sąskaitą projektas. Kadangi toks prašymas rašomas jau priimto darbuotojo, o jai buvo žinoma, kad V. dirbs nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., dokumento projektą tengė 2014 m. rugpjūčio 1 d. datai.

Davus E. M. susipažinti su 2018 m. liepos 16 d. – 2018 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško pavadinimu „prasymas priimti i darba“, kurį 2014 m. liepos 21 d., 16.15 val., E. M., el. p. E. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), kopija, elektroninio laiško priedu pavadinimu „prasymas priimti i darba.doc“ ir  šio dokumento ypatybių, su išsamiais duomenimis, momentinė ekrano nuotrauka,  įtariamoji E. M. patvirtino, kad elektroninį laišką su priedu siuntė iš savo darbinio elektroninio pašto į asmeninį. Elektroninio laiško priedą sukūrė ji, parašant V. S.. Tai yra papildytas dokumento projektas, apie kurį davė parodymus, atsakydama į ankstesnį klausimą, tik šio dokumento projekte papildomai nurodyti priedai: CV, mokslo baigimo diplomas, asmens tapatybės kortelės kopija. Dokumento projekto data nesutampa su jo sukūrimo, nes tai tik projektas ir jai buvo žinoma, kad V. bus priimta tik nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. (neprisimena ir negali pasakyti, kada tiksliai V. pasirašė tą prašymą). Patvirtino, kad 2014 m. liepos 21 d., 16.26 val., iš el. p. E. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką  su priedu pavadinimu „CV V..doc.doc“. Šį laišką su priedu siuntė iš savo darbinio elektroninio pašto į asmeninį. Elektroninio laiško priedą sukūrė ji (V. S. prašymu). CV jos prašymu surašė bendrai, pagal informaciją, kuri jai žinoma, kur gyvena, kur ji dirba, kur mokėsi, žino, kad naudojosi kompiuteriu. Patvirtino, kad 2014 m. liepos 21 d., 16.33 val., el. p. E. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini) elektroninį laišką priedu pavadinimu „prasymas del lyra pervedimo.doc“. Šį laišką su priedu siuntė iš savo darbinio elektroninio pašto į asmeninį. Elektroninio laiško priedą sukūrė ji V. S. prašymu. Tai yra jos prašymo dėl atlyginimo mokėjimo ir pervedimo į konkrečią banko sąskaitą projektas. Šiame prašyme jau nurodytas banko sąskaitos numeris, į kurį prašo pervesti atlyginimą. Kadangi toks prašymas rašomas jau priimto darbuotojo, o jai buvo žinoma, kad V. dirbs nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., todėl ji rengė dokumento projektą 2014 m. rugpjūčio 1 d. datai. Be to, patvirtino, kad 2014 m. liepos 21 d., 16.38 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), elektroninio laiško priedu pavadinimu „(duomenys neskelbtini) vyresnysis psecialistas.doc“. L. V. buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistė. Tiksliai neprisimena, kodėl ši siuntė jai (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymą, galimai ji buvo L. prašiusi paduoti V. S. pasirašyti pareigybės aprašymą. Davus E. M. susipažinti su 2018 m. liepos 16 d. – 2018 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško pavadinimu „(duomenys neskelbtini) vyresnysis psecialistas (3)“, kurį 2014 m. liepos 31 d., 10.50 val., E. M., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui „L. V.“, kopija, elektroninio laiško priedu pavadinimu „(duomenys neskelbtini) vyresnysis psecialistas (3).doc“ ir šio dokumento ypatybių, su išsamiais duomenimis, momentinė ekrano nuotrauka, įtariamoji E. M. parodė,  kad elektroninį laišką su priedu siuntė ji, bet neprisimena, kodėl. Visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. F20-227 (Originalu) ji nerengė ir nepasirašinėjo. Jokių aplinkybių su šios sutarties rengimu ar pasirašymu nežino (23 t., b. l. 40-46).

Papildydama duotus parodymus įtariamoji E. M. nurodė, kad su kolegomis iš (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014-2015 m. gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų metu tekdavo pabendrauti, susiskambindavo. Susiskambindavo su D. B., gal su T. B., galimai dar ir kitais kolegomis. Paprašius patikslinti aplinkybes dėl V. S. ir J. P. įdarbinimo ir darbo (duomenys neskelbtini) poskyryje, įtariamoji E. M. parodė į šiuos klausimus pageidaujanti atsakyti pasinaudojant savo teise pateikiant parodymus raštu (23 t., b. l. 47, 48). Papildydama savo duotus parodymus įtariamoji E. M. parodė, kad patikslintas aplinkybes dėl V. S. ir J. P. įdarbinimo ir darbo (duomenys neskelbtini) poskyryje yra išdėsčiusi raštu, prašo rašytinius parodymus pridėti prie bylos. Raštu pateiktame 2019 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime įtariamoji E. M. parodė, kad jai pareikšto įtarimo, o būtent tai, kad „<...> laikotarpiu ne vėliau kaip nuo 2014 m. liepos 28 d. ir ne vėliau kaip iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., veikdama bendrininkų grupė tyčia pasinaudodama savo tarnybine padėtimi <...> siekdama turtinės ar kitokios asmeninės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi <...>“, pažymėjo jau davusi ne kartą apie tai parodymus. Atkreipė dėmesį, kad niekada nebuvo bendrininkų grupės nare, niekada savęs tokia nelaikė. Prisipažino, kad iš baimės prarasti darbą, verčiama I. ir I., įkalbėjo V. S. ir J. P. fiktyviai (kaip vėliau paaiškėjo) įsidarbinti (duomenys neskelbtini), tačiau jokios naudos nei ji asmeniškai, nei jos šeimos nariai iš to neturėjo. Kaip ir ne vieną kartą nurodė, visi pinigai, t. y. V. S. ir J. P. darbo užmokesčiai, buvo atiduodami (duomenys neskelbtini) direktorei ar jos pavaduotojui. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų ir dėl to, kad sužinojusi apie fiktyvų darbą, nepranešė teisėsaugos institucijoms, bet taip pasielgė iš baimės prarasti darbą. Dėl jau duotų parodymų paaiškino, kad jai būnant vaiko priežiūros atostogose (šiuo metu negali tiksliai prisiminti, kokiu būdu į ją kreipėsi (duomenys neskelbtini) direktorė I. Š. ar jos pavaduotojas A., t. y. telefoninio pokalbio metu ar jai atvažiavus į tarnybą), I. ar A. klausė, kada ji grįš į darbą, sakė, kad yra daug darbų. Daugiau apie jos grįžimą jie nieko nesakė. Ji grįžo 2015 m. gruodžio 1 d. Po kelių dienų jos skyriui buvo pavesta pakeisti pareigybių sąrašą ir įsteigti (duomenys neskelbtini) poskyryje du etatus (I. ar A., tiksliai neprisimena kuris iš jų, tačiau jie visada visus klausimus spręsdavo tik kartu) informavo, kad P. B. prašo įsteigti porą etatų. Kokiam tikslui jų reikėjo, ji nepaklausė, nes jai tai nebuvo svarbu. Be to, jos skyriaus viena iš funkcijų buvo direktorės nurodymu ir, esant poreikiui, įsteigti tarnybai reikiamus etatus. Nurodymas buvo duotas direktorės, nes tik ji galėjo spręsti, kokie etatai ir kur bus steigiami, ar bus darbinami žmonės ir pan. Jau yra minėjusi, kad direktorė tarnyboje tvarkėsi kaip su savo nuosavybe. Direktorė nurodė surasti „tinkamą“ žmogų (iš pradžios nebuvo kalbos apie fiktyvų darbą). Jai pasidomėjus, ką reiškia „tinkamas žmogus“, direktorė paaiškino, kad tai yra žmogus, kuriam nereikėtų važinėti į (duomenys neskelbtini) poskyrį kiekvieną dieną, bet kuris galėtų kartais nuvažiuoti ir surinkti informaciją apie tai, kaip ten vyksta darbai – kas dirba, kas nedirba, ar pardavinėja nelegaliai žuvį, nes P. B. yra geriantis, dažnai neišeina į darbą. Pradžioje ji sakė, kad tokių žmonių nepažįsta, bet ją labai spaudė ir prašė pagalbos. Kadangi nedirbančių draugų, kuriems galėjo tai pasiūlyti neturėjo, tai paklausė J. P., ar jis sutiktų dirbti ne kiekvieną dieną, o tik retkarčiais nuvažiuoti ir surinkti, kiek įmanoma įvairesnės informacijos. J. P. nenorėjo dirbti, tačiau ji jo labai prašė, sakė, kad ją verčia surasti žmogų darbe, jei nieko neras, jai bus blogai, gali prarasti darbą ir J. P. galiausiai sutiko. Praėjus kuriam laikui, sužinojo ar iš I. ar iš A. (dabar tiksliai jau nebeprisimena), kad J. P. nereikia važinėti į (duomenys neskelbtini), jam išmokamą atlyginimą šis turi atiduoti jiems. Pranešė tai J., pastarasis labai supyko, sakė kad nenori to, tačiau ji priprašė. Prašė vežti pinigus A., bet J. atsisakė. Kadangi buvo įsteigti du etatai (duomenys neskelbtini), tai jai (E. M.) liepė, praėjus kažkuriam laikui, surasti dar vieną žmogų, kurį reikėtų įdarbinti. Ji sakė, kad daugiau nepažįsta nei vieno kuriam tai galima būtų pasiūlyti. Tuomet A. priminė, kad būtų galima įdarbinti V. S., kuri prieš kurį laiką jau dirbo (duomenys neskelbtini). Ji labai nenorėjo to daryti, tačiau jai primygtinai buvo liepta taip pasielgti, nes kitaip negalės ramiai dirbti, o gal ir išvis sieks padaryti taip, kad jos (duomenys neskelbtini) neliktų. Ji sutiko, nes jei būtų praradusi darbą jos šeima būtų labai sunkioje finansinėje padėtyje (augino vaikus, buvo pasiėmę paskolą, jos vyro pajamų būtų neužtekę). Neturėdama kitos išeities, nuvažiavo pakalbėti su V., labai prašė jai padėti, nes nenorėjo prarasti darbo. Ši sutiko. Prašymus ir kitus dokumentus dėl priėmimo į darbą J. ir V., jų prašymu, ji (E. M.) padėjo parengti. Pasirašytus dokumentus atnešė į darbą ir padavė arba I., arba įdėjo į jai skirtą aplanką. Prašymas dėl priėmimo į darbą su I. rezoliucija buvo grąžintas (duomenys neskelbtini) skyriui, kuris rengė dokumentus dėl priėmimo į darbą. Darbo sutartis su I. parašais perdavė pasirašyti J., o po to taip pat nešė V. Su parašais atnešė atgal į (duomenys neskelbtini). E. M. pažymėjo, kad visus dokumentus, kurie turėjo būti pasirašyti J. P. ir V., per visą jų įdarbinimo laikotarpį, ji perdavinėjo šiems ir gražindavo atgal į (duomenys neskelbtini). Atvirų pokalbių apie įdarbintus darbuotojus tarp jos su D. B. ir L. B. niekada nebuvo, tiesiai šviesiai ta tema niekada nekalbėjo. Jos rengė tokius dokumentus, kuriuos buvo būtina turėti norint įdarbinti darbuotojus ar šiems jau dirbant. Ji pati jokių dokumentų dėl įdarbinimo nerengė, tai darė (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojos. Iš J. P., o paskui ir iš V. S. E. M. nurodė imdavusi pinigus ir juos perdavinėjusi A. A.. I. Š. yra perdavus tik kelis kartus, tuomet, kai A. A. nebuvo darbe. Kelis kartus buvo taip, kad I. Š. reikėjo skubiai perduoti pinigus, o ji jų neturėjo. Tuomet važiavo pas V. S.. V., kai negalėdavo nueiti į bankomatą, paduodavo jai savo banko kortelę, pasakydavo PIN kodą ir prašydavo, kad ji pati nuimtų pinigus ir perduotų I.. Visa tai darė su V. žinia ir pritarimu. Išėmusi pinigus iš bankomato, kortelę gražindavo V. S.. Konkrečios pinigų perdavimo sistemos nebuvo, juos perdavinėjo periodiškai arba, kai I. ar A. pasakydavo, kad reikia labai skubiai (kokie tai buvo atvejai, taip pat pasakyti negali, nes niekada jų neklausė). Ji labai bijojo, todėl nenorėjo kištis į jų reikalus ir nenorėjo, kad kas nors apie tai sužinotų. Kas rengė dokumentus dėl vertinimo išvadų, nežino. Paprastai juos rengdavo darbuotojų tiesioginiai vadovai. Tiesioginiams vadovams tinkamai surašyti vertinimo išvadas padėdavo D. B.. Tiksliai neprisimena, bet greičiausiai iš D. B. yra paėmusi dokumentus, kuriuos nuvežė J. P. ir V. S. pasirašyti. Su parašais grąžino D. B. Paprastai visi dokumentai direktorei pasirašyti buvo paliekami priimamajame (įdedami į aplanką), o jau pasirašyti dokumentai, ar dokumentai grąžinti su pataisymais, ar su rezoliucijomis, uždaviniais buvo sekretorės įdedami į atskirą kiekvieno skyriaus skyrelį dokumentų dėžėje, kuri stovėjo priimamajame. Su P. B. niekada nėra kalbėjusi apie J. P. ir V. S. įdarbinimus. Kiek žino apie tai, kad (duomenys neskelbtini) įsteigti du etatai ir bus įdarbinti žmonės, su P. B. kalbėjo A. A.. Kažkuriuo metu jai paskambino A. L. ir paklausė apie J. P. įdarbinimą. Kadangi nežinojo, ką jam atsakyti, nes nebuvo pasiruošusi atsakinėti į tokius klausimus, pasakė, kad greičiausiai jis dirba Klaipėdoje. Tarnyboje buvo tokia praktika, kad žmonės buvo įdarbinami viename poskyryje, o dirbo kitame. Apie prasidėjusį tyrimą Žemės ūkio ministerijoje greičiausiai sužinojo iš A. A. Po to apie tai jau kalbėjo visi – ir Žemės ūkio ministerijos, ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Prisimena tokį pokalbį: ją pakvietė A. pas save į kabinetą. Atėjusi pamatė ten A. L.. Kalbėjosi apie tai, kam jis taip pasielgė ir informavo ministeriją apie minėtų asmenų įdarbinimą. Nieko konkretaus A. L. neatsakė. Kuriuo metu tai vyko, tiksliai nepasakys. Prisimena dar tokį įvykį: jai paskambino D. B. ir pasakė, jog I. prašo, kad ji atvažiuotų iki darbo su ja pasikalbėti (tuo metu nedirbo). Ji sutartu laiku atvažiavo ir su I. bei D. stovėjo lauke prie ŽŪM pastato ir kalbėjo apie tai, ką dabar daryti. I. liepė jai važiuoti pas P. B. ir prašyti, kad jis patvirtintų, jog J. P. ir V. S. dirbo (duomenys neskelbtini) poskyryje. Ji atsakė, kad niekur nevažiuos ir su niekuo nekalbės. Vėliau iš I. sužinojo, kad A. ir I. važiavo pas P. B. tartis. Detalių neprisimena, ką pasakojo, bet suprato, kad P. nesutiko su jų kažkokiais prašymais ir pasiūlymais. Darbuotojų asmens bylos buvo laikomos tam skirtose spintose pas L. B. ir D. B.. Pati bylų neformavo ir netvarkė. Prasidėjus tyrimui Žemės ūkio ministerijoje A. buvo atvažiavęs pas ją į namus per pietus. Jie kalbėjo apie susidariusią situaciją ir kaip jiems elgtis. A. pasiūlė tvirtinti jog J. P. ir V. S. dirbo (duomenys neskelbtini). Ji turėjo susitarti su J. ir V., kad šie tvirtintų dirbę. A. nupiešė ir aprašė (duomenys neskelbtini) patalpas, nes ji pati neprisiminė, kaip jos atrodo (23 t., b. l. 12-24, 49-52, 53).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji V. S. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Teisme parodymų nedavė, tačiau kelis kartus pakartojo, jog visas jai žinomas aplinkybes yra nurodžiusi apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Teismui perskaičius tuos parodymus (24 t., b. l. 4-8, 10-14, 15-17), kaltinamoji V. S. patvirtino, kad parodymai užrašyti teisingai, papildyti neturi ką. Pabrėžė tik tai, jog sutiko fiktyviai įsidarbinti, kadangi jai buvo svarbu būti draustai socialiniu draudimu, kurio nebūtų turėjusi, kadangi tvarkė namus, o kavinėje dirbo tik sezono metu. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi visus pinigus yra sugrąžinusi, (duomenys neskelbtini) lėšų savo reikmėms nepanaudojo ( 31 t., b. l. 77-81). 2022 m. sausio 12 d. teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. S., atsakydama į teismo, prokurorės ir kaltinamosios G. G. gynėjos klausimus, parodė, jog G. G. namus tvarkė nuo 2013 m. iki 2014 m. pabaigos, dirbo iki tol, kol G. G. išėjo iš (duomenys neskelbtini) (tvarkė ne mažiau 10 kartų; iš pradžių dažniau, vėliau atvykdavo kartą į mėnesį arba dar rečiau; dažniau jos pagalbos reikėdavo, kai G. vyras būdavo išvykęs į komandiruotes). Namą sekmadieniais tvarkė tik kelis kartus. Valymui jokia konkreti diena nebuvo nustatyta, tiesiog G. pranešdavo, kada reikalingos jos paslaugos (paprastai parašydavo SMS). Po G. pranešimo, atvykdavo, kai tik atrasdavo laiko; jai buvo duotas raktas. Yra buvę, jog jai atvykus namuose buvo vaikai, sutuoktinis, G., tačiau jai pasirodžius jie paprastai išvažiuodavo, palikdami ją tvarkytis, arba bent jau išeidavo į lauką (atsimena, kad G. dirbdavo kieme, yra dažiusi namą). Tuo metu dirbo kavinėje, taip pat tvarkė kitus namus. Kavinėje dirbo tik pusę etato (iš esmės dirbo tik dėl socialinių garantijų), gaudavo mažą atlyginimą, darbas buvo sunkus, dirbdavo vakarais (kai būdavo klientų antplūdis), be to, tai buvo tik sezoninis darbas. Fiktyviai sutiko dirbti, kadangi taip užsitikrino socialines garantijas, kas jai buvo labai svarbu, ir nebereikėjo dirbti sunkaus darbo kavinėje, o lėšų turėdavo tvarkydama namus, kuo užsiima jau 15 metų ( 31 t., b. l. 171-181).

Ikiteisminiame tyrime pirmos apklausos metu įtariamoji V. S. parodymų nedavė, paaiškindama, jog reikalingas papildomas laikas susipažinti su pranešimu apie įtarimą, be to, nurodė esanti susijaudinusi (24 t., b. l. 1, 2). Apklausiama papildomai įtariamoji V. S. parodė, kad 2014m. – 2015 m. periodu dirbo (duomenys neskelbtini). 2014 m. (duomenys neskelbtini) dirbusi buhalterė ar finansininkė G. G. kreipėsi į ją (neprisimena, tiksliai kokiu būdu), pradėjo pasakoti, kad pas ją darbe nusamdyta kažkokia tai valymo firma, kuri labai prastai valo, jie ta firma nepatenkinti. Tada G. G. paklausė, ar ji dirba kur nors oficialiai ir ar nenorėtų dirbti oficialiai. V. S. atsakė, kad ją domina oficialus darbas ir ji norėtų dirbti. Tada G. G. pradėjo pasakoti apie darbą, sakė, kad jai nereikės kiekvieną dieną vaikščioti į jį. Tokios sąlygos jai tiko. G. G. pasakė, kad reikės pas ją valyti virtuvę ir tualetus. Ji žinojo, kur G. G. dirba, suprato, kad kalbama apie (duomenys neskelbtini) patalpas. Ji sutiko. G. G. pažinojo nes yra tvarkiusi šiai namus, su G. susipažino kažkokios šventės pas E. M. metu. Joms bebendraujant iš kalbos išėjo, kad ji tvarko namus, o G. G. kaip tik reikėjo pagalbos. Šiai namus ji tvarkė 2014-2015 metais. Namai buvo Balsiuose, sodų bendrijoje, Vilniuje. G. G. buvo davusi jai savo namų raktus; namus tvarkė daugiau nei 10 kartų; kartais porą kartų per mėnesį, kartais nei karto per mėnesį. G. G. visada atsiskaitydavo grynais. Namus tvarkyti baigė, kai G. G. išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko neprisimena, kai ji E. M. pasakė, kad ją kviečia G. G. dirbti į (duomenys neskelbtini). E. M. pasakė, kad labai fainai, kolektyvas labai geras, viskas bus gerai. E. M. už ją džiaugėsi. 2014 m., nepamena tiksliai kada, bet dar prieš pasirašant darbo sutartį, G. G. paklausė, kokiu banku ji naudojasi. Ji atsakė, kad Swedbank. Tada G. G. pasakė, kad atlyginimas mokamas į SEB banką, todėl pasakė atsidaryti banko sąskaitą banke SEB. Ji atidarė SEB banke sąskaitą, į kurią buvo pervedamas darbo užmokestis. Pasirašyti  darbo sutartį jai pateikė G. G., tikslaus laiko neprisimena, 2014 metais. Pamena, kad ji atvežė darbo sutartį pas save į namus Balsiuose. Ji tada atvyko pas G. G. tvarkyti namų ir G. G. jai pateikė tą darbo sutartį, parodė kur pasirašyti. Kokios pareigos ir koks atlyginimas, V. S. nurodė net nežiūrėjusi. Ji suprato, kad tai darbo sutartis. Dar prieš priimant į darbą jai G. G. pasakė, kad jai reikės atvykti valyti patalpų savaitės viduryje ir pabaigoje. Taip ir atvykdavo. G. G. jai parodė, kur yra virtuvė ir tualetai. Ji tvarkydavo tik virtuvę ir tualetus, nes taip nurodė G. 2014 m., po darbo sutarties pasirašymo, keletą kartų buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) patalpas 5-tame aukšte, prie Operos ir baleto teatro. Po kelių valymų, dar iki pirmojo atlyginimo, G. G. jai pasakė, jeigu ji nieko prieš, jai į darbą daugiau eiti nereikės, tačiau ji turės atnešti šiai pinigus. Nebuvo taip, kad ji turėdavo nuimti pinigus nuo kortelės ir atiduoti G. iškart po atlyginimo pervedimo. Šiai perduodavo pinigus tada, kai važiuodavo tvarkyti pastarosios namų. G. sakė niekam nesakyti apie tokią situaciją. Jai pasakė, kad viršininkas viską žino, kad jai dėl to nieko nebus. Tada ji suprato, kad tai G. G. ir vadovybės – direktoriaus, planas, kad ji bus įdarbinta, jai dirbti nereikės, o jie pasiims į jos banko sąskaitą pervedamus pinigus. Ji sutiko, nes pagalvojo, kad čia jai nieko blogo nebus. Be to, G. G. buvo jos klientė, ji pastarajai valė namus, todėl pagalvojo, kad neprarasti klientės padarys taip kaip ši nori. 2014 m. lapkričio mėnesį jai paskambino G. G., pasakė, kad keisis jos darbo sutartis, darbo vieta, gaus naują darbo sutartį, kurią turės pasirašyti. G. G. dar paklausė, ar ji turi kokį nors diplomą. Ji atsakė turinti, po ko G. G. atsakė, kad ji bus vyriausiąja ar kokia ten specialiste ar kažkas tokio, gaus aukštesnes pareigas. Jau pakeistą darbo sutarties variantą G. jai atsiuntė paprastu paštu, ji tą variantą pasirašė ir paliko pas šią namuose, Balsiuose, kai tvarkė jos namus. Visą laiką taip ir buvo iki tol, kol ši jai paskambinusi pasakė, kad išeina iš darbo (duomenys neskelbtini) ir ją atleis taip pat. Prašymą atleisti iš darbo jai irgi pateikė jau atspausdintą, jai reikėjo tik pasirašyti. Apskritai, visus dokumentus, susijusius su darbu, padavė G., ji (V. S.) dėjo tik parašus. Vienintelį gyvenimo aprašymą jai padėjo surašyti E. M.. Po to, kai ji buvo atleista ir, kaip suprato, G. G. išėjo iš darbo, ši jai pasakė, kad ir namų tvarkyti nebereiks, nes parduoda namą. Ji daugiau pas pastarąją namų netvarkė. Kiek prisimena, pinigus nuo kortelės dažniausiai nuimdavo parduotuvėse Vilniuje, Pilaitėje. Ji bankomate pažiūrėdavo, kiek yra pinigų ir visus juos išgrynindavo ir atiduodavo G., įdėjusi į vokelį arba paprastai grynaisiais. Padėdavo pinigus arba voką su pinigais virtuvėje ant stalo. Namo planą gali nupiešti ranka, parodyti kur dėdavo pinigus. Jei reikės ir gyvai gali parodyti tą vietą, kur padėdavo G. G. skirtus pinigus. 2016 m. kovo mėn. E. M. pasakė, kad jai viršininkai nurodė kreiptis į ją ir pasiūlyti darbą, nes ji jau ten yra dirbusi, yra E. giminaitė. E. tada buvo susijaudinusi, sakė, kad pasikeitus „valdžiai“ daug ką atleidžia iš darbo. E. pasakė, kad reikės pavažinėti, prižiūrėti kažkokius tvenkinius, patikrinti, ar administracinės patalpos užrakintos, taip pat pažiūrėti, ar niekas darbo metu, ar po darbo negeria. E. M. jai pasakė adresą. Važiuodama į tą vietą, navigacijoje įsivesdavo adresą. Tiksliai vietos pavadinimo neprisimena, tačiau nuo Vilniaus važiuojant į Kauną reikia nusukti į dešinę, pravažiuoti Žąslius, ten netoliese yra kažkokie kariniai daliniai. Ji ten yra buvusi kokius 3 kartus, po to E. pasakė, kad daugiau jai važiuoti ten nereikės. Taip pat tada E. M. pasakė atsidaryti sąskaitą SEB banke, ji tą ir padarė. Dar iki pirmo atlyginimo, t. y. apie 2016 m. balandžio mėn., jai E. pasakė, kad jai nebereikės važiuoti ir prižiūrėti tų tvenkinių ir pastatų, o pinigus turės kiekvieną mėnesį nuimti ir  atiduoti jai, o ši pinigus perduos direktoriui. Ji pinigus atnešdavo E., o ši perduodavo pinigus direktoriui. E. sakydavo arba direktoriui, arba I.. Kiek žino, direktorė buvo I.. Buvo atvejų, kai ji nuimti pinigų negalėjo, tai pinigus nuimdavo pati E.. Kai 2017 m. rugpjūtį buvo atleista, visus pinigus nuo kortelės nuėmė per du kartus ir perdavė E., kad ši perduotų direktoriui ar I.. Šiuo atveju, t. y. kai buvo įdarbinta nuo 2016 m. kovo mėn. visus dokumentus, susijusius su darbu, atnešdavo E.. Jokios materialinės naudos ji negavo. Dėl visų savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Tik dabar supranta, kad ja pasinaudojo. Jokių kitų žmonių, dirbančių ar dirbusių (duomenys neskelbtini), išskyrus G. G. ir E. M., nepažįsta, G. G. su ja kalbėjo lietuviškai. V. S. teigimu, ji supranta tik buitinę lietuvių kalbą, o kas susiję su specifine terminologija, supranta sunkiai, arba nesupranta.

Parodžius 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20-227 V. S. nurodė neprisimenanti, kad 2014 m. priimant į darbą būtų pasirašiusi parodytą sutartį. Anot jos, ji būtų pamačiusi žodį atsakomybė, išvis nebūtų pasirašiusi. Gal jai pateikė tą dokumentą pasirašyti 2015 m. atleidžiant iš darbo. Pasirašinėdavo tai, ką jai pateikdavo ir tada, kai jai pateikdavo. Nuimdama atlyginimus nuo bankomato pastebėdavo, jog kartas nuo karto sumos yra didesnės, tačiau jokių dokumentų dėl to nematė, atlyginimų lapelių irgi negaudavo (24 t., b. l. 4-8).

Papildydama duotus parodymus įtariamoji V. S. kitos apklausos metu parodė,  kad G. G. kartu dirbo su E. M.. G. ieškojo, kas jai galėtų tvarkyti namus. E. jos paklausė, ar ją domintų tvarkyti namus G.. Ji pasakė, kad domintų.  E. G. turėjo duoti jos telefono numerį, nes ji sulaukė skambučio iš G.. Suprato, kad čia ta pati G., E. kolegė. G. pasakė, kad jai reikalinga pagalba tvarkant namus. Ji sutiko šiai padėti. G. G. jai telefonu pasakė adresą (dabar jo neprisimena), bet G. G. namas buvo Balsiuose, prie naujos mokyklos. Jos susitarė, kad ji atvažiuos kitą dieną, kai G. G. bus patogu. G. ją pasitiko, pakvietė į namus. Visa šeima buvo namuose – G., vyras ir du jos sūnūs. G. jai aprodė savo namus, namo patalpas, pasakojo, kad ji nespėja susitvarkyti namų. G. visą laiką su ją šnekėjo lietuviškai, o ji šiai atsakydavo, kiek mokėjo, lietuviškai ir rusiškai. Taip pat kalbėjosi ir apie atlyginimą už namų tvarkymą. Ji šiai tada pasakė, kiek įprastai imdavo už namų tvarkymą, apie 50 litų. Pirmą kartą ją tvarkyti įleido pati G. G., ši buvo namuose, kieme. Po pirmo tvarkymo ši jai paskambino ir pasakė, kad jai viskas tinka (ir kaip tvarko, ir kaina, nors tiksliai kainos, kiek imdavo už namų tvarkymą, nurodyti negali, tačiau tai buvo apie 50 litų). Kiek prisimena, G. jai visą laiką mokėdavo litais, bet 2015 m. keitėsi valiuta, tai gal kelis kartus galėjo mokėti ir eurais, tiksliai pasakyti negali. Pinigus jai visada palikdavo namo virtuvėje ant stalo. Taip pat po pirmo tvarkymo ši jai buvo davusi ir raktus nuo namų bei pultelį nuo elektrinių vartų, nes kitaip nebuvo galima patekti į kiemą, tik per elektrinius vartus. Namas turėjo signalizaciją, bet prieš jai atvykstant tvarkyti namų ji būdavo išjungta. Ji šiai tvarkė namus tikrai  daugiau nei 10 kartų 2014-2015 metais. Kartais namuose būdavo ar G., vyras, ar vaikai, kartais tvarkydavo viena. Jos yra dalyvavusios bendroje šventėje, bet čia jau buvo po to, kai ji buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) 2015 m. Buvo E. M. 40-mečio šventė, kuri vyko restorane „Carskoje selo“, Vilniuje, Savanorių pr. Toje šventėje buvo daug svečių, apie 20, tarp jų buvo ir G. G. su vyru. Šventės metu ji su G. nebendravo. Daugiau kažkokių renginių ar susitikimų su šia neturėjo. Mobiliuoju ryšiu su ja bendraudavo tik tiek, kiek G. parašydavo SMS, kada reikia atvykti tvarkyti namų arba nereikia tvarkyti. Telefonu bendraudavo tik dėl namų tvarkymo, suderindavo jos atvykimo laiką. Nebuvo sutarta konkrečiai, kad kas kažkiek laiko reikės tvarkyti namus, tai labai skirtingai tekdavo juos tvarkyti, bet tikrai nebuvo daugiau nei 2 kartus per mėnesį. Ji su G. buvo sutarusi taip, kad ši kreipsis į ją, kai reikės tvarkyti namus, todėl ši iš anksto kreipdavosi ir jos sutardavo laiką.  Kažkada (tikslaus laiko neprisimena), lyg jai sutvarkius šios namus, išeidama pasakė, kad voką paliko ant stalo, o G., lyg norėdama pasiteisinti, jai pasakė negalvoti, kad ši viena pasiima pinigus, sakė, jog dalinasi su tuo kas „viršuj“ sėdi, su viršininku. G. G. jai buvo minėjusi, kad pasikeitus viršininkui prasidėjo kažkokios problemos, nesutaria su nauju viršininku, nes jis nori kažką pakeisti. Ji tiesiog išklausydavo ir nesigilindavo. G. G. namus nustojo valyti, nes ši jai paskambinus pasakė, kad daugiau nebereikės. Ji minėjo, kad ketina parduoti namą (kažką tokio panašaus). G. G. pasakė raktus ir pultelį paduoti E., o ši susitikus atiduos G.. Iš (duomenys neskelbtini) pinigai buvo pervedami į jos banko sąskaitą SEB banke. Ji sąskaitą buvo naujai atidarius ar turėjo seną, bet nenaudojamą, tiksliai neprisimena. Dar prieš ją įdarbinant (duomenys neskelbtini), buvo klaususi G. G. dėl atlyginimo pervedimo į jos sąskaitą, sakė, kad pinigai susimaišys. Kiek prisimena, G. G. paklausė, ar ji turi kitą sąskaitą. Ji tada pasakė, kad ji kažkada turėjo paskolą SEB banke, yra likusi sąskaita, bet nebuvo banko kortelės. Tada G. pasakė išsiimti kortelę, ji taip ir padarė. Į tą banko sąskaitą buvo pervedami pinigai, ji juos nuimdavo ir vėliau atiduodavo tuos pinigus G. G., juos palikdama virtuvėje ant stalo pastarosios namuose. Neprisimena, kiek konkrečiai nuimdavo ir palikdavo jai pinigų. Jai ne visada buvo pervedama vienoda pinigų suma. Ji patikrindavo sąskaitą ir viską nuimdavo. Kai G. nebūdavo namie, pinigus tiesiog palikdavo ant stalo, o, kai G. būdavo namie, ji sutvarkiusi namus ir išeidama jai pasakydavo, kad pinigus paliko ant stalo. Ši padėkodavo. Apie tai, kad ji nedirbs ir pinigus nuiminės bei atidavinės juos G., yra sakiusi E. M., tačiau neprisimena kada (tikrai ne iškart po to, kai tokį sumanymą pasakė jai G. G.). Ji iš karto nebuvo pasakiusi to E., nes G. G. jai buvo sakiusi apie tai niekam nepasakoti, bet ji kažkada tiesiog prasitarė E. ir papasakojo. E. pasakė, kad darytų kaip jai reikia ir viskas, nesikišo. Kai jau E. žinojo apie visą situaciją, jos prašymu ši porą kartų buvo perdavusi vokelį su pinigais G., kai jos susitikdavo. Ji buvo porą kartų sulaukusi skambučių iš G. ir ši jai sakydavo, kad ji paduotų pinigus per E., nes jos planuodavo susitikti ar tai darbe, ar tai kažkur mieste. Tai ji E. tiesiog paduodavo voką su pinigais, kurį ši turėdavo perduoti G.. Vokai būdavo balti, didesni ar mažesni, jų neužklijuodavo. Bet tai buvo tik porą kartų ir jau į pabaigą, prieš ją atleidžiant 2015 m. iš (duomenys neskelbtini), nes tuo laikotarpiu jai vis rečiau tekdavo tvarkyti G. namus. G. jai palikdavo jos užmokestį už tvarkymą, o ji šiai palikdavo nuimtus pinigus (atlyginimą). G. G. jai niekada nereiškė pretenzijų dėl perduotų pinigų. Ji nežinojo, į kokias pareigas bus įdarbinta. Prieš įdarbinant jai G. pasakė, kad kokia vieta bus, į tokią ir įdarbins. Ji tik žinojo, kad nebus įdarbinta į valytojos pareigybę, nors pagal G. nurodymą turėjo valyti (duomenys neskelbtini) patalpose prie Operos ir baleto teatro, Vilniuje, virtuvę ir tualetus. G. buvo sakiusi, kad (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sutartį su valymo įmone, bet jie blogai valo; minėjo, jog virtuvėje smirda, kad jai reikės valyti būtent virtuvę ir tualetus. Kabinetų valyti nereikėjo. Neprisimena, kas parengė prašymą dėl priėmimo į darbą ir dėl neapmokestinamo pajamų dydžio taikymo, bet CV tikrai rengė E. M.. Minimų dokumentų pateikimo (duomenys neskelbtini) neprisimena, tačiau atsimena, kad darbo sutartį ir darbo sutarties pakeitimą, kuriuo ji neva buvo perkelta į Vilnių, pasirašė G. G. namuose. Šie dokumentai buvo palikti ant stalo. Kas tiksliai parašė prašymą išeiti iš darbo,  neprisimena, bet ji tą dokumentą pasirašė. Prisimena, kad jai paskambino G. G., pasakė, kad išeina iš darbo ir ją (V. S.) atleis. Nežinojo į kokias pareigas ją perkėlė. Jai G. G. pranešė apie tai ir buvo pasakiusi tik tiek, kad jai darbo sutartis pasikeis, kad čia tik formalumas. V. S. teigimu, ji net nežinojo, kad yra perkeliama, nesuprato, kas keitėsi toje sutartyje. Suprato tik tiek, kad tai yra fikcija. Apskritai apie pareigas sužinojo tik prasidėjus tyrimui, nes jai tik pradžioje buvo pasakyta, ką darys, o dėl pareigų sakydavo, kad bus specialistė. Darbo sutarčių, kurias pasirašinėdavo, neskaitydavo. Tiek darbo sutartį, tiek jos pakeitimą pasirašė G. G. namuose. Sutartys buvo paliktos ant stalo virtuvėje. Vienas egzempliorius jai, kitą reikėjo pasirašytą palikti. Tiek priėmimo į darbą, tiek darbo sutarties pakeitimo dokumentai jau būdavo su parašais, tačiau neatsimena, konkrečiai kieno. Jai būdavo pasakyta, kad tuose dokumentuose trūksta tik jos parašo (24 t., b. l. 10-14). Įtariamosios V. S. teigimu, ji su G. G. pasiūlymu neiti į darbą (duomenys neskelbtini) ir gautus pinigus kaip atlyginimą nuimti nuo banko sąskaitos ir atiduoti G., sutiko dėl to, kadangi jai buvo naudinga dėl sveikatos draudimo. Apytiksliai nuo 2014 m. neturėjo sveikatos draudimo, nedirbo. Turi problemų su sinusitu, rudeniop visada būna ligos paūmėjimas. Tada jai irgi buvo paūmėjimas. Ji pati tada negalvojo eiti į nedarbingumą, bet kažkurią dieną, dar prieš jos atleidimą iš (duomenys neskelbtini), paskambino G. G.. Ji pergyveno, kad ją atleidus iš (duomenys neskelbtini), ji neteks sveikatos draudimo, o kaip tik tuo metu jai ir reikėjo gydytis. Apie tai pasakė G. ir ši atsakė, kad jeigu ji nori, gali eiti į nedarbingumą. Taigi ji tuo metu nuvyko pas savo gydytoją Sveikatos namuose, Karoliniškėse, ir jai buvo paskirtas nedarbingumas. Nedarbingume prabuvo ar tai 10 dienų, ar tai dvi savaites, iki kol jai pagerėjo ir nedarbingumas baigėsi. Tiek (duomenys neskelbtini) išmokėtą atlyginimą, tiek už nedarbingumą gautus pinigus ji išgrynino iš banko sąskaitos ir sudėjo į krūvą. Už nedarbingumą gautus pinigus jai pervedė į jos „Swedbank“ sąskaitą, o atlyginimas buvo pervedinėjamas į „SEB“ sąskaitą. Neprisimena, kokios buvo atlyginimo ir išmokos už nedarbingumą sumos. Patikrinusi banko sąskaitą, nuimdavo pinigus ir sudėdavo juos į krūvą. Tiksliai neprisimena, kaip pinigus perdavė G. (ar pati, ar per E., kai E. perdavė raktus nuo G. namų). Iš brolio V. M. žinojo, kad E. M. darbe patiria spaudimą, nesutaria su direktore, dėl to labai pergyvena, vis galvoja apie naujo darbo paieškas. 2016 metais, tiksliai neprisimena kada, ji kalbėjosi su E.. E. jai pasakė, kad A. pas ją buvo atėjęs ir pasakė, kad vėl reikia ją įdarbinti. Jos labai detaliai su E. nekalbėjo, kaip kas vyks, bet ji suprato, kad viskas bus kaip praeitą kartą su G. G.. V. S. nurodė sutikusi, viskas buvo pagal tą pačią schemą, t. y. dirbti nereikės, turės tik nuiminėti pervestą atlyginimą nuo banko sąskaitos. Tiksliai neprisimena, ar jau buvo uždariusi tą SEB banko sąskaitą, į kurią jai 2014-2015 m. buvo pervedamas atlyginimas iš (duomenys neskelbtini), ar ji dar buvo aktyvi, bet ji vėl davė ar atidarė SEB banke banko sąskaitą dėl to, kad nesusimaišytų atlyginimas iš (duomenys neskelbtini) su jos asmeniniais pinigais. Ta banko sąskaita, į kurią buvo pervedinėjami pinigai iš (duomenys neskelbtini), buvo skirta tik tam. Neprisimena ar to paties pokalbio metu, ar kažkada vėliau, E. jai pasakė, kad ši perdavinės jos nuimtus pinigus I. ar direktorei. E. jai sutvarkė visus įdarbinimo dokumentus, darbo sutartį, jai reikėjo tik pasirašyti. Net neprisimena, kokie tie įdarbinimo dokumentai buvo. Ji tiesiog dėdavo parašą dokumente, kurį jai pateikdavo E.. Dokumentus pasirašinėdavo arba savo namuose (duomenys neskelbtini), kai E. M. juos atnešdavo, arba pas šią namuose (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Ji niekada neskaitydavo tų dokumentų. Pinigus, gautus iš (duomenys neskelbtini) kaip atlyginimą, daugiausiai nuiminėdavo ji pati, tačiau buvo atvejų, kai ji važiuodavo aplankyti savo tėvų į Baltarusiją ir paprašydavo E., kad ši nuimtų pinigus. Tokiais atvejais ji palikdavo E. banko kortelę ir kortelės PIN kodą. Prieš nuimdama pinigus iš banko sąskaitos, patikrindavo, kiek joje yra pinigų; sumos kartais skirdavosi. Nuėmusi pinigus, dėdavo juos į voką ir jį atiduodavo E.. Kiek jai žinoma, E. tą voką nešdavo I. arba direktorei. Ji pinigus dažniausiai nuimdavo iš bankomato prie parduotuvės „Maxima“, Vilniuje, Pilaitės mikrorajone, Vydūno g. Viso jos įdarbinimo laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. rugpjūčio E. M. jai atnešdavo dokumentus, kuriuos ji turėdavo pasirašyti. Pati niekada nevyko į (duomenys neskelbtini). Kokius E. dokumentus jai pateikdavo pasirašyti, nežino, ji jų neskaitydavo, tiesiog pasirašydavo, nes žinojo, kad taip reikia. Kažkuriuo metu 2017 m. su ja susisiekė E. ir pasakė, kad ji nebedirbs (duomenys neskelbtini), nurodė, jog reikia parašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo. Jai kaip ir nebuvo skirtumo ar ji dirba ten, ar ne. E. lyg minėjo apie kažkokį skundą ir dėl to reikėjo ją atleisti. E. kažkada po pokalbio jai pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, kurį ji pasirašė. Ji net nežinojo tikslių pareigų pavadinimo ir vietų, kuriose ji buvo įdarbinta. Po atleidimo jai buvo išmokėtas paskutinis atlyginimas iš (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar ji pati visus pinigus nuėmė, ar E. buvo paprašiusi, bet  ji tų pinigų tikrai sau nepasiliko, visus atidavė. Po kurio laiko jai atėjo laiškas, kad (duomenys neskelbtini) turi grąžinti kažkokią sumą pinigų. Ji iš savų pinigų mokėti nenorėjo, klausė E., ką daryti, ši sakė, kad ji visus pinigus yra atidavusi ar tai I., ar I., ir jie gal sutvarkys. Ji jokių pinigų (duomenys neskelbtini) negrąžino. Po visko, kažkuriuo laiku, E. jai rodė lape paišytus kažkokius planus, tvenkinius. Sakė, kad A. nupiešė planą tos vietos, kurioje ji dirbo; aiškino, jog reikės sakyti, kad ji tenai dirbo, kad dabar kiekvienas bus už save. Su E. daug nebendravo šia tema. Apskritai ji yra buvusi prie (duomenys neskelbtini) tvenkinių ir skirtingose vietose. Ji tų vietų neprisimena, bet kartą yra buvusi su šeima už Kauno esančiuose tvenkiniuose, kitą kartą prie Kaišiadorių. Nepamena tikslių aplinkybių, ar tai su šeima važiuodavo į ekskursiją pažiūrėti auginamų žuvų, ar pravažiuojant sustodavo. Ir su E. yra važiavę, šeimomis. Ši buvo minėjusi, kad ten kažkas vagia tas auginamas žuvis iš tvenkinių ar sužvejoja atsitiktiniai žvejai, todėl būtų gerai padaryti kažkokią apsaugą, pastatyti mašiną. Taip pat buvo kalbos, kad tų tvenkinių darbuotojai kartais išgeria alkoholio darbe, dėl to juos irgi reikėtų prižiūrėti, kad kažkas iš svetimų tiesiog atvažiuotų pavaikščioti aplink tuos tvenkinius. V. S. nurodė, kad ankstesnės apklausos metu dėl susijaudinimo ir streso galėjo netiksliai papasakoti pastaruosius faktus. Su E. M. pasiūlymu fiktyviai dirbti (duomenys neskelbtini) sutiko ne dėl sveikatos draudimo. Kai E. pasakė, kad reikia ją įdarbinti, ji buvo registruota darbo biržoje, todėl turėjo sveikatos draudimą ir jai jo tada nereikėjo (24 t., b. l. 15-17).

Papildydama savo duotus parodymus įtariamoji V. S. dar parodė, kad iki įdarbinant ją 2014 metais į (duomenys neskelbtini) dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, vasaros sezonu, dirbdavo pagalbinius darbus (plaudavo indus ar tvarkydavo patalpas). Kiek sezonų buvo iš viso neprisimena, tačiau dirbdavo ten tik vasaromis. Išėjo iš „(duomenys neskelbtini)“, nes sezonas ėjo į pabaigą, dirbti tekdavo daug ir sunkiai, nes kavinėje buvo daug lankytojų, reikėjo dirbti vakarais, juo labiau, tai nebuvo nuolatinis darbas, ji ten turėdavo atvykti, kai ją iškviesdavo. Jos išėjimas iš darbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijęs ir su gautu pasiūlymu dirbti (duomenys neskelbtini), nes naujame darbe darbas turėjo būti pastovus ir lengvesnis. 2014 m., po darbo sutarties pasirašymo, ji keletą kartų buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) patalpas 5-tame aukšte, prie Operos ir baleto teatro. Kiek prisimena, G. G. tik vieną kartą jai parodė patalpas, virtuvę ir tualetus, kuriuos ji turės valyti. Tada ši ją pasitiko, palydėjo, parodė. Pasakė, kad kai ateis, jai reikės pasakyti budinčiam darbuotojui, jog atėjo valyti patalpų ir ją įleis. Ji yra sakiusi, kad patalpas valė tik porą ar kelis kartus iki kol G. G. jai pasakė, kad jai valyti patalpų nebereikės ir atlyginimą ji turės atiduoti G. G.. Tai vyko iki pirmojo atlyginimo. Valydavo jau po darbo valandų. Ji atvykdavo į (duomenys neskelbtini) patalpas su savo valymo priemonėmis, įrankiais. Pasakydavo budinčiam darbuotojui, kad atvyko valyti patalpų ir šis ją įleisdavo, nereikėdavo pasirašyti jokių dokumentų. Ji pakildavo į (duomenys neskelbtini) patalpas liftu. (duomenys neskelbtini) patalpos, kurias ji valė, nebuvo rakinamos, jokių raktų nereikėjo, virtuvė ir tualetas buvo visada atrakinti.

Priminus, kad 2018 m. vasario 12 d. papildomos apklausos metu ji teigė, kad „<...> Aš bankomate pažiūrėdavau, kiek yra pinigų, ir visus juos išgrynindavau ir atiduodavau G., įdėjusi į vokelį arba paprastai grynaisiais <...>“ ir nurodžius, kad ikiteisminiame tyrime 2018 m. rugsėjo 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2014 m. nuo rugsėjo iki gruodžio mėn. ji gaudavo 1 600,39 litų atlyginimą, tačiau išgrynindavo 1 500 litų sumą bei paklausus, kodėl 4 mėnesius iš eilės savo sąskaitoje palikdavo po 100,39 litų, įtariamoji V. S. tiksliai atsakyti negalėjo, nurodė mananti, kad tai galėjo būti susiję su grynųjų pinigų išėmimo iš sąskaitos limitais. Vėliau ji greičiausiai tuos limitus padidino ir nuimdavo jau visą atlyginimą. Taip pat ji nuimdavo atlyginimą lygia suma, kuri baigiasi nuliais. 2015 m., kai jau buvo atleista iš darbo, ji išgrynino visą banko kortelėje esančią sumą, ją atidavė G. G.. Sau nepasiliko jokių pinigų iš gauto atlyginimo iš (duomenys neskelbtini). Priminus, kad 2019 m. liepos 5 d. papildomos apklausos metu ji teigė, kad „<...> dar prieš įdarbinant mane (duomenys neskelbtini), aš buvau klausiusi G. G. dėl atlyginimo pervedimo į mano sąskaitą, sakiau, kad man pinigai susimaišys <...>“ ir paklausus, kodėl ji manė, kad jai susimaišys pinigai, kokių tai būtų jai sukėlę nepatogumų, įtariamoji V. S. teigė tiksliai neprisimenanti, kodėl taip pasakė, tačiau tai greičiausiai susiję su tuo, kad jos kita sąskaita banke „Swedbank“ buvo naudojama turimos paskolos ir palūkanų dengimui, todėl ji taip ir išsireiškė. Ji su G. G. bendraudavo lietuviškai, todėl tada bendraudama su ja gal tiesiog ne tokį žodį parinko. Prisimena, kad su G. buvo kalbama apie jos turimas sąskaitas, jai pasakė išsiimti kortelę tos sąskaitos SEB banke, kurios ji jau nebenaudoja, bet ir nebuvo uždariusi (24 t., b. l. 18, 19).

Paskutinės ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios apklauso metu V. S. nurodė prisipažįstanti, tačiau dėl didelės pranešimo apie įtarimą apimties ir joje nurodytų aplinkybių, parodymus  duos išsamiau susipažinusi su įtarimu ir gavusi įtarimo vertimą raštu į rusų kalbą (24 t., b. l. 20), vėliau (kai susipažino su įtarimu ir gavo jo vertimo į rusų kalbą kpiją) V. S. kaltę pripažino visiškai, patvirtino visus savo ankstesnėse apklausose duotus parodymus. Papildomai pažymėjo, kad vienintelis jos tikslas ir nauda iš jos fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) buvo sveikatos draudimas, t. y. galėjo gauti gydymo paslaugas nemokamai (24 t., b. l. 21, 22).

Teisme apklaustas kaltinamasis J. P. kaltu iš esmės prisipažino. Apklausiamas parodė, jog 2015 m. turėjo daugiau laisvo laiko, mažiau dirbo, todėl vienų šeimyninių pietų metu paprašė dukrų, kad šios paieškotų jam antraeilio darbo (E. M. jam yra kaip tikra dukra, yra jos patėvis, augina nuo 4 metų). Sakė, kad norėtų padirbėti sargu, gauti padorų atlyginimą, apie 500 Eur. Žinojo, kad E. M. dirba (duomenys neskelbtini) personalo vadove; kai pastarosios prašė darbo, neturėjo galvoje, kad norėtų dirbti būtent (duomenys neskelbtini). 2015 m. lapkričio mėn. pabaigoje E. M. pasakė, kad galbūt jam ir atsiras darbas. Gruodžio mėnesio pradžioje ji nurodė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) poskyrį pas poną P. ir pasiklausti, gal ten bus darbo. J. P. teigimu, jis ten ir nuvažiavo. Įsijungė navigaciją ir nuvyko iki Žiežmarių, kuriuos pravažiavęs pasiekė (duomenys neskelbtini) poskyrį, priklausantį (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs bendravo su E. M. nurodytu asmeniu, t. y. P. B., tačiau pastarasis buvo „po vakarykščios“, dėl ko su pastaruoju nesusikalbėjo. Apsisukęs išvažiavo, pasakė E. M., kokia situacija. Pastaroji nieko smulkiai nepasakojo, bet sakė, kad pasiteiraus dėl jo darbo (tik neminėjo, su kuo ketina kalbėtis). Paskui kažkurią dieną sugrįžusi iš darbo pasakė, kad reikia dar kartą nuvažiuoti ir pašnekėti su P. B.. Kaltinamojo teigimu, jis nuvažiavo antrą kartą. P. B. buvo geresnės būklės, abu pasikalbėjo, pasakė atvažiavęs dėl darbo. Neprisistatė, tačiau klausė dėl laisvo etato, sakė, kad norėtų dirbti. P. B. paaiškino, kad įdarbinti negali, kadangi nėra jokių laisvų etatų. Vis dėlto apie gruodžio mėn. vidurį sugrįžusi E. M. jam atvežė pasirašytus dokumentus, pasakė, kad ,,tu priimamas į darbą“. J. P. nurodė pasirašęs dvi atspausdintas darbo sutartis, prašymą priimti darbą ir banko sąskaitos numerį (iš viso pasirašė 4 kartus). E. M. parvežė dokumentus iš darbo ir vakare jis (J. P.) juos pasirašė bei atidavė E. M., po ko ši pasakė, kad valdžia daugmaž gruodžio mėn. spręs tą klausimą. Darbo sutartį pasirašė pirmas, kai dar nė nežinojo, ar bus priimtas ar ne. Po to, gal po dienos, gal apie 15 ar 16 d., vidury mėnesio, E. M. nurodė nuvažiuoti į darbą. Jis (J. P.) taip ir padarė, jam sakė, jog yra apiformintas, nors pats nematė jokio darbo įsakymo. Nuvažiavęs pas P. B. sakė ,,atvažiavau į darbą“, o pastarasis (P. B.) aiškino, kad „nėra grafikų, jis nieko nežino; kai paaiškės, duos žinoti“. 2015 m. gruodžio 31 d., prieš N. M., gavo žinutę iš banko, kad į jo sąskaitą iš (duomenys neskelbtini) yra pervesti pinigai. Iki tol nė nežinojo, kad jau yra priimtas į darbą. Po Naujų metų jis išsikvietė E. M., tarp jų buvo labai rimtas pokalbis (su triukšmais, ašaromis ir t.t.). Tada jo sutuoktinė pasikvietė į šalį ir pasakė aprimti, kadangi E. M. dar maitino anūką krūtimi. To pokalbio metu E. M. jam pasakė, kad viską sugalvojo valdžia, vadovybė jai liepė surasti žmogų, kuris būtų apiformintas, bet nedirbtų. Kaltinamojo J. P. teigimu, E. M. jam tą sakė jau po to, kai jis buvo gavęs pirmą atlyginimą (2016 m. sausio pradžioje). E. M. jam jokių pavardžių neminėjo, sakė, jog gal bus pokalbis su A. A.. Pastarąjį pažįsta seniai, kelis kartus buvo susitikę tiesiogiai; taip pat pažįsta G. G. ir V. S. (ji yra E. M. vyro sesuo). E. M. kalbant apie jo (J. P.) įdarbinimą kitoje įstaigoje, pastaroji neminėjo nei vardų, nei pavardžių, tik pasakė su valdžia (suprato, jog direktoriumi ir pavaduotoja). Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis J. P. parodė, jog apklausiamas teisingai nurodė aplinkybes, nurodė taip, kaip jam buvo sakiusi E. M. (past. – patvirtino, kad E. M. jam sakė, kad jai taip liepė daryti pavaduotojas A. ir direktorė I.). Kaltinamasis J. P. nurodė, jog E. M. paprašė grąžinti jam pervestą atlyginimą, prašė, kad jis pinigus atvežtų į pačią (duomenys neskelbtini), tačiau jis griežtai atsisakė ten važiuoti. Pirma suma (iki 2015 m. galo) buvo 200 su kažkiek; paskui buvo nepilnai 500, po to jau pakilo virš 500 Eur. Su E. M. nekalbėjo, jos neklausė, kodėl pervedamos sumos yra skirtingos. Visus pinigus E. M. atiduodavo namuose, buvo pasakęs, kad pinigų į darbą tikrai neveš. Kaip suprato, E. M. gautus pinigus atiduodavo pavaduotojui arba direktorei. J. P. teigimu, jis pats sau nepasiliko nė vieno cento, neturėjo iš to jokios naudos (šiai dienai jo stažas yra virš 38 metų, tokia istorija jam iš viso nereikalinga). Nežino, ar E. M. gaudavo kokią pinigų sumą, tačiau jis (J. P.) pastarajai atiduodavo vokelį ir daugiau nieko nesiaiškino, juo labiau, kad pastaroji buvo uždara, reikėjo didelių pastangų bendravimui. Nežino, dėl kokių priežasčių E. M. nepasibaigus vaiko priežiūros atostogoms (dar net maitino vaiką krūtimi), sugrįžo į darbą; atsimena, kad ši tuo metu būdavo susimąsčiusi, pikta, susidarė įspūdis, kad darbe buvo kažkokių problemų. Kiek paskui kalbėjo dėl jo įdarbinimo, tai E. M. jam aiškino, kad valdžia liepė surasti patikimą žmogų, kuris būtų tik įdarbintas, bet faktiškai nedirbtų ir atiduotų pinigus, minėjo darbe esanti spaudžiama. Forminant dokumentus dėl įsidarbinimo, jis pasirašė visus dokumentus, kuriuos jam pateikė E. M. (prašymą priimti į darbą, darbo sutartį, dar buvo prašymas dėl pinigų pervedimo į banką ir kažkuriuo momentu pasirašė materialinės atsakomybės sutartį). Pažymėjo, kad E. M. žinojo jo banko sąskaitos numerį (jai buvo žinomi paso duomenys, banko rekvizitai), paso duomenis, banko rekvizitus. Iš (duomenys neskelbtini) atleistas 2017 m., kai vasaros pabaigoje sužinojo, jog teks gultis operacijai į ligoninę. Jis E. M. sakė, kad daugiau nebedirbs, rašys prašymą atleisti, bet vieną dieną pati E. atnešė jau paruoštą prašymą atleisti iš darbo, kurį jis pasirašė. Atnešusi tą prašymą E. M. nieko konkrečiai nepasakė, ji tiesiog paruošė dokumentą, nes jis jai buvo sakęs, kad išeis iš darbo, nes ilgesniam laikui turės gultis į ligoninę operacijai. Apie tai, kad panašiu būdu buvo įdarbinta ir V. S., nežinojo. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, kadangi pats savo reikmėms nepanaudojo nė vieno euro, visus (duomenys neskelbtini) pervestus pinigus jis grąžino E. M. (31 t., b. l. 22-27).

Ikiteisminiame tyrime įtariamasis J. P., susipažinęs su jam pateikto pranešimo apie įtarimą turiniu, papildomos apklausos metu pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, teigė, kad padarė didelę klaidą, labai gailisi. 2015 m. antroje pusėje kalbėjo su E. M., kad ieškos antro darbo (kažkur sargauti ar panašiai). E. M. yra jo netikra dukra ir jie gyvena šalia vienas kito, namai sujungti per garažus. 2015 m., praėjus kuriam laikui nuo minėto pokalbio su E. M., ši jam pasakė, kad yra kažkoks darbas (duomenys neskelbtini), liepė nuvažiuoti pas vedėją P. ir pasikalbėti su juo. Visa tai vyko apie 2015 m. gruodžio mėn. pradžią. Jis nuvažiavo pas P. į (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, tada buvo pirmadienis, jis (J. P.) apskritai pirmą kartą apskritai buvo tame (duomenys neskelbtini) poskyryje. P. rado darbo vietoje. E. jam buvo pasakiusi, kur pastarojo ieškoti; tiksliau pastaroji nurodė, kur yra administraciniai pastatai. Tarpdury sutiko vyrą, apie 180 cm ūgio, stambaus sudėjimo. Jis pasakė ieškantis P., o jis sumurmėjo, kad tai jis. P. jam pasirodė neblaivus ir su juo nėjo susišnekėti. Jis pastarajam sakė, kad atvažiavo dėl darbo, bet P. nieko rišlaus neatsakė, tik nurodė atvažiuoti kitą dieną. Grįžęs į Vilnių, pasakė E., kad buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) poskyrį, kalbėjo su P., bet faktiškai nesusikalbėjo, nes panašu, kad šis  buvo neblaivus. Tada E. tada pasakė, kad ji pasikalbės su pavaduotoju ir direktore. Pokalbio metu E. sakydavo arba A., arba pavaduotojas ir arba I., arba direktorė. Jis žinojo, kad (duomenys neskelbtini) pavaduotoju dirba A., o direktorė yra I.. I. jis nepažįsta, su ja niekada neteko matytis, o A. jis yra matęs du kartus, pas E. svečiuose, tačiau tai buvo seniai, prieš 15-20 metų.

2015 m. apie gruodžio 14 d., gal 13 d. E. jam atnešė pasirašyti dokumentus. Tai buvo prašymas priimti į darbą. Taip pat E. parengė ir kitus dokumentus: gyvenimo aprašymą, dokumento kopiją. 2015 m. gruodžio 15 d. E. jam atnešė pasirašyti darbo sutartį, be joje nebuvo direktoriaus parašų, pasirašė tik jis (J. P.), todėl nesuprato, ar jį įdarbino ar ne. Kitą dieną ar po poros dienų, apie 2015 m. gruodžio vidurį, E. jam pasakė, kad ji P. ir jo pokalbio turinį perdavė pavaduotojui ir direktorei. Šie pasakė, kad jis dar kartą nuvažiuotų pas P.. Jis vėl nuvažiavo. Rado P. prie to paties namuko kaip ir pirmą kartą. Jie stovėjo namuko koridoriuje. Jis pastarajam sakė, kad ieško darbo, kur nereiktų dirbti kiekvieną dieną. P. sakė, kad tuo metu nėra laisvų etatų, jis susiskambins su valdžia ir pasiaiškins kas, kaip. Šį kartą jau kaip ir pavyko susišnekėti. Po pokalbio su P. jis grįžo į Vilnių, pranešė E., kad buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) poskyrį pas P., bet šis jam pasakė, kad nėra laisvų etatų nėra, nurodė susiskambinsiąs su valdžia pasiaiškinti dėl tų etatų. Jam E. tada pasakė, kad dar pasiaiškins su pavaduotoju ir direktore. Po poros ar kelių dienų E. jam pasakė dar kartą nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir pasidomėti, kaip ten tas jo darbas, kadangi Vilniuje pavaduotojas ir direktorė žino, jiems viskas perduota, tik neaišku, kaip ten su tuo P.. Tuo metu buvo jau 2015 m. gruodžio mėn. antra pusė. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) poskyrį pas P.. Eilinį kartą šis jam pasirodė neblaivus ar pagiringas. Jis pastarojo  klausė, kaip ten dėl to darbo. P. kažką murmėjo, pasakė, kad pasidomės dėl etatų, nes dabar, kiek žino, laisvų neturi. Pokalbis buvo panašus į tą, kai buvo nuvykęs antrą kartą. Ir po to pokalbio jam liko niekas neaišku, nes P. kalbėjo, kad nėra laisvų etatų. Grįžęs į Vilnių pasakė E., kad jis su tuo P. nieko nesutarė ir daugiau ten nevažiuos, nes kiek galima taip tuščiai bendrauti ir važinėti. E. į tai jam nieko neatsakė. 2016 m. pradžioje, sausio mėn., E. atėjo pas jį į namus ir pasakė, kad jis yra įdarbintas (duomenys neskelbtini) specialistu, jam į darbą važinėti nereikės, o pinigus, pervestus į banko sąskaitą kaip darbo užmokestį už darbą (duomenys neskelbtini), jis turės nuimti ir atiduoti direktorei ar pavaduotojui. Jis nesutiko niekam perdavinėti ar vežioti pinigų. Supyko ir pasakė, kad jam tokių dalykų nereikia. Namie kilo konfliktas. E. sakė, kad ją pavaduotojas ir direktorė spaudžia, kad jai buvo liepę surasti patikimą ir savą žmogų darbui (duomenys neskelbtini). Ji tada apsiverkė, nes iš darbo buvo spaudimas, ji buvo verčiama šitaip elgtis, bijojo prarasti darbą, kadangi augino 2 vaikus, turėjo būsto paskolą. J. P. teigimu, jis tada nusileido, jam pagailo dukros ir sutiko daryti, kaip šiai buvo nurodę pavaduotojas A. ir direktorė I.. Iki 2016 m. sausio mėn. jis net nežinojo, kad buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini); kiekvieną mėnesį nuimdavo nuo savo banko SEB sąskaitos pinigus, kuriuos gaudavo kaip darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini). Žinodavo, kokią sumą nuimti, nes gaudavo SMS žinutės į telefoną, žinutėse buvo nurodyta pinigų suma, kuri būdavo pervedama į jo banko sąskaitą. Pinigus įdėdavo į paprastus baltus vokus, kuriuos gaudavo iš banko, nes jis dar dirba individualioje įmonėje, įvairiais reikalais tenka susidurti su banku. Pinigus atiduodavo E., o ši nunešdavo pavaduotojui arba direktorei. (duomenys neskelbtini) poskyryje yra buvęs 3 kartus, nei vieną iš jų nėra ten dirbęs. Pačioje pradžioje, patį pirmą kartą, kai E. pasakė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) dėl darbo, jis nuoširdžiai galvojo ten dirbsiantis. Jokios finansinės ar kitokios naudos iš fiktyvaus darbo neturėjo, nes visus pinigus jis nuimdavo nuo banko sąskaitos ir atiduodavo, jo  darbo stažas yra apytiksliai nuo 1976 m., t. y. stažo yra sukaupęs daugiau nei reikia. Be to, jis tuo metu dar dirbo 0,5 etato individualioje T. P. įmonėje. Dėl nusikaltimo visiškai prisipažįsta, labai gailisi. Prisidėjo prie nusikaltimo, kadangi jautė ir spaudimą, jam buvo gaila dukros, kuri darbe iš pavaduotojo ir direktorės patyrė didelį spaudimą (tas matėsi pastarosios veide, ji buvo sunerimusi, susirūpinusi) (24 t., b. l. 137-141).

Po paskutinio pranešimo apie įtarimą (surašytas 2019 m. lapkričio 6 d.) įteikimo įtariamasis J. P. pažymėjo, kad jam reikia papildomo laiko išsamiai susipažinti su įtarimu ir prisiminti įvykius susipažinęs su pranešimo apie įtarimą turiniu, paskutinės įtariamojo apklausos metu J. P. teigė, kad įtarimo pilnai nesupranta, išsamesnius parodymus nurodė duosiantis teisme) (24 t., b. l. 129-134, 142);

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R. A. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialistės pareigose. Jos tiesioginė viršininkė buvo G. G., darbo vieta buvo pagrindiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), penktame aukšte (ten pat yra ir (duomenys neskelbtini) skyrius). Jos funkcijos buvo susijusios su darbo užmokesčiu, jo skaičiavimu. Pastebėjusi, kad neturi V. S. prašymo dėl neapmokestinamo pajamų dydžio taikymo, kreipėsi į personalo skyrių pas D. B. ir pasakė, kad reikia prašymo, kur pervesti atlyginimą, į kokį banką, banko sąskaitos numerio ir prašymo dėl neapmokestinamo mokesčio dydžio taikymo (netaikymo), kadangi prašymus reikia įvesti į programą. D. B. pasakė, kad prašymą atneš pati ir po dienos ar kelių atnešė. Pamena tik vienintelį atvejį (susijusį su V. S.), kai D. B. pateikė asmens prašymą dėl neapmokestinamo pajamų dydžio taikymo. Jeigu trūkdavo reikalingo dokumento, ji neskambindavo norinčiam įsidarbinti asmeniui, kreipdavosi į savo vadovą, personalo darbuotojus. Dėl prašymo turėjo kreiptis į vietą, kurioje žmogus priimtas dirbti, tačiau ji dėl V. S. kreipėsi į D. B., nes ji priima žmones, todėl turi priimti ir iš to žmogaus prašymą dėl neapmokestinamo pajamų dydžio, kadangi visi dokumentai ėjo per D. B.. Įsakymą apie žmogaus priėmimą į darbą pirmiausia gavo ji (R. A.), jai jį atnešė personalo skyriaus darbuotoja D. B., su kuria nieko apie tai nekalbėjo. Anot R. A., įsakymas tikriausiai buvo pasirašytas direktoriaus. Liudytoja nurodė, kad D. B. galimai buvo personalo skyriaus vedėja. Apie V. S. įsidarbinimą (duomenys neskelbtini) nieko nežino; kai jai atnešdavo įsakymus, viską darydavo pagal juos. V. S. dirbo trijose darbo vietose, ji eiliškumo nepamena, bet V. S. turėjo dirbti (duomenys neskelbtini) poskyryje, (duomenys neskelbtini) skyriuje ir paskui Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) poskyryje. Liudytoja R. A. parodė nepamenanti, ar kalbėdama apie V. S. įdarbinimą, turi galvoje būtent 2014 m. liepos mėn. įsakymą. Anot liudytojos, V. S. buvo tris kartus priimta ir atleista. Kitais kartais V. S. prašymo netrūko, jei tas pats žmogus dirba ir jis pereina į kitą skyrių, yra prašymas ir tada perklausiama, ar duomenys nesikeičia. V. S. buvo atleista 2015 m. rugpjūčio mėn. ir kitą kartą įsidarbino 2016 m., tačiau ji neatsimena, kas atnešė prašymą dėl neapmokestinamo pajamų dydžio taikymo. G. G. nereikėjo jai (R. A.) duoti dokumentų, susijusių su V. S. įdarbinimu, nes yra personalas, su kuriuo ji tiesiogiai,  betarpiškai bendrauja. Su G. G. apie V. S. įdarbinimą nekalbėjo. Liudytoja parodė, kad nežino, kaip su V. S. įdarbinimu susijęs (duomenys neskelbtini) poskyris ir T. R.. Į (duomenys neskelbtini) poskyrį besidarbinančio darbuotojo dokumentus teikdavo už tai atsakingas asmuo. Dokumentus galėjo pateikti ir T. R.. Liudytoja nurodė, kad su T. R. dėl V. S. įdarbinimo nebendravo. Liudytoja taip pat nurodė, kad visi J. P. dokumentai, prašymai buvo paduoti iš karto, tačiau nebeatsimena, kur jis konkrečiai dirbo, Apskaičiuodama darbo užmokestį, remdavosi darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kuriuose buvo ir J. P. ir V. S. pavardės. V. S., kaip darbuotojos, nėra mačiusi. Su E. M. nei apie V. S., nei apie J. P. nėra kalbėjusi. D. B. ruošdavo ir atnešdavo R. A. įsakymus. Dokumentai dėl priėmimo buvo Personalo skyriuje, jame buvo formuojamos asmens bylos, dokumentai dėl banko buvo pas liudytoją. R. A. teigė, kad jos darbo funkcijos nebuvo susijusios su dokumentų rengimu dėl darbuotojų įdarbinimo, etatų steigimo. Dėl apmokėjimų, priedų pervedimo su ja niekas nieko nederindavo, ji tik vykdydavo įsakymus. Liudytoja parodė, kad atėjus naujam darbuotojui, iš jo Personalo skyriuje yra paimamas pareiškimas, asmuo prie jos užpildydavo prašymą dėl neapmokestinamo pajamų dydžio, jį pasirašydavo ir palikdavo, o padaliniuose atsakingas asmuo turėdavo paimti prašymą ir atsiųsti ar atvežti, nes prašymai dėl neapmokestinamo mokesčio buvo teikiami jai (R. A.). Darbo laiko apskaitos žiniaraščius ruošdavo atsakingas darbuotojas, jie būdavo su direktoriaus parašais, taip pat kiekvieno skyriaus ir atsakingo, kas veda tabelį tame skyriuje. Vilniuje atnešdavo D. B. arba kitas, kuris tuo metu dirbdavo. R. A. teigė žinojusi visų padalinių darbuotojų pavardes, tik nežinojo, kaip jie gyvai atrodo. Jeigu yra dokumentas su personalo skyriaus vadovo ir finansų padalinio vadovo vizomis, vadinasi, galima skaičiuoti. Dėl klausimo apie priėmimą, atlyginimo mokėjimą su A. A. nebendravo (28 t., b. l. 171-185).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. A. parodė apie V. S. ir J. P. sužinojusi iš dokumentų, kadangi tuo metu buvo atsakinga už darbo užmokesčio skaičiavimą ir jo pervedimą. Prisimena, kad tikrindama dokumentus apie darbuotoją pastebėjo, kad V. S. gyvena Vilniuje, o yra priimta dirbti į (duomenys neskelbtini) poskyrį, kas atrodė keista, nes kasdien iki (duomenys neskelbtini) važinėti yra gana toli. Taip pat prisimena, kad gavusi dokumentus apie naujai priimtą V. S., t. y. direktoriaus įsakymo kopiją, turėjo gauti ir neapmokestinamo pajamų dydžio taikymo prašymą ir prašymą su banko sąskaitos numeriu, į kurį turi būti pervedamas darbo užmokestis, kiek kartų mokėti atlyginimą, su avansu ar be. Jai tokius užpildytus dokumentus atsiųsdavo skyriuose dirbantys atsakingi asmenys. Šiuo atveju jai darbuotojo užpildytus prašymus turėjo pateikti (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja T. R.. Ji iš V. S. prašymų nei dėl neapmokestinamo pajamų dydžio taikymo, nei dėl atlyginimo pervedimo į konkrečią jos banko sąskaitą nebuvo gavusi. Ar dėl to kreipėsi į T. R. neprisimena, bet prisimena, kad dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniąją specialistę D. B., jos kabinetas buvo šalia, todėl ir užėjo paklausti. Prisimena, kad užėjusi D. B. paklausė, kur jai rasti V. S.. D. B. paklausė, ko jai reikia iš V. S.. Ji atsakė, kad ši nėra pateikusi neapmokestinamo pajamų dydžio prašymo. D. B. atsakė, kad ji rytoj jai pati atneš tuos prašymus. Kiek pamena, pastaroji jai atnešė tą užpildytą prašymą, jis turėtų būti pridėtas prie V. S. darbo apskaitos žiniaraščio. Kas mėnesį paskaičiavusi darbo užmokestį pagal darbo apskaitos žiniaraštį, pervesdavo atlyginimus. Prisimena, kad V. S. dar dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje. Vėliau ši buvo atleista. Kitais kartais, kai buvo įdarbinti V. S. ir J. P., tokių problemų dėl neapmokestinamo pajamų dydžio taikymo prašymo nekilo. Ji gyvai nėra mačiusi nei V. S., nei J. P., jų vardus ir pavardes žino tik iš darbo apskaitos žiniaraščių ir to, kad jiems pervesdavo darbo užmokestį. Apie jų galimai neteisėtą ar fiktyvų įdarbinimą sužinojo tik iš žiniasklI.s, kai prasidėjo tyrimai dėl neteisėto įdarbinimo. Tada ir Tarnyboje pradėjo šnekėti darbuotojai. Buvo gandas, kad V. S. gali būti E. M. giminaitė. Pati nėra mačiusi V. S. ir J. P. nei dirbant, nei dar kur nors. Nežino net kaip jie atrodo, nors, pavyzdžiui, Vilniuje kurie dirba, tai turbūt visus žino ir atpažintų, taip pat atpažintų ir nemažai darbuotojų iš poskyrių kituose rajonuose (4 t., b. l. 35, 36).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja D. B. parodė, jog iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose. Tuo metu skyriuje dirbo 5 darbuotojai, skyriaus vedėja buvo E. M. (pastarosios gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų metu funkcijos pavestos liudytojai, t. y. D. B.). Visas personalo administravimo krūvis buvo paskirstytas tarp dviejų darbuotojų – liudytojos (D. B.) ir L. B.. Kiek atsimena, V. S. į pareigas buvo priimta 2014 m., atleista – 2015 m., paskui dar kartą priimta dirbti, atrodo, 2016 m.; J. P. įdarbintas taip pat 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje. Kaip įprastai, darbuotojų prašymai priimti į darbą pirmiausia patekdavo pas įstaigos vadovybę, tada su rezoliucija – į (duomenys neskelbtini) skyrių, kur buvo ruošiami priėmimo dokumentai. Nežino, ar norintis įsidarbinti asmuo, bendraudavo su (duomenys neskelbtini) direktoriumi ar kitu vadovybės atstovu, būdavo, kad prašymą tiesiog pateikdavo priimamajame. Dėl darbuotojo kvalifikacijos ir atitikimo pareigoms įvertinimo, tai pareigybės aprašyme būdavo nurodyti visi reikalavimai; paskui įstaigos vadovas pasižiūrėdavo ir nukreipdavo į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriame viskas buvo tikrinama. 2014 m. visus priėmimo įsakymus rengė ir tvarkė L. B., tuo tarpu liudytoja (D. B.) vizavo skyriaus parengtus dokumentus, taip pat tvarkė asmens bylas. Kiek atsimena, V. S. dokumentus (prašymą priimti į darbą, išsilavinimo dokumento kopiją gavo iš L. B., kuri rengė įsakymo dėl priėmimo į darbą projektą; liudytoja vizavo įsakymo projektą, vėliau visus dokumentus (dėl visiškos materialinės atsakomybės sutarties konkrečiai neatsimena) įdėjo į V. S. asmens bylą. Kas L. B. nurodė rengti dokumentų projektus, negali atsakyti. Vizuoti dokumentus vadovui nešdavo tas, kuris rengė. Negali atsakyti, kodėl V. S. prašymas dėl perkėlimo į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigas yra 2014 m. lapkričio 21 d., o etatas įsteigtas tik 2014 m. lapkričio 24 d. Taip pat negali nurodyti, dėl kokių priežasčių nėra jos (D. B.) vizos įsakymo dėl V. S. perkėlimo projekte. Apie V. S. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) liudytojai tapo žinoma gavus darbuotojo prašymą atleisti, po ko buvo parengtas įsakymo dėl atleidimo (rengė L. B. arba liudytoja). Neatsimena, kad dėl V. S. atleidimo (taip pat ir priėmimo) būtų kažką kalbėjusi su I. Š., taip pat, ar G. G. yra davusi kokį nors dokumentą, susijusį su V. S. ir (duomenys neskelbtini) skyriumi. Be to, nebeatsimena, ar yra siuntusi I. Š. kažkokius dokumentus, susijusius su V. S., kai ši buvo įdarbinta į (duomenys neskelbtini) skyrių. Apklausiama D. B. pažymėjo, kad jai V. S. niekas nepristatė, ji pastarosios nepažinojo; nuotrauką dokumentuose matė, bet vien iš jos sunku spręsti, ar tokį asmenį yra mačiusi. Dėl V. S. ir J. P. įdarbinimo klausimų ji su E. M. (taip pat A. A.) nėra bendravusi. Būdama gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose E. M. visgi padėdavo skyriui (past. – (duomenys neskelbtini) skyriui) atlikti funkcijas, kurios buvo labai plačios; jos pačios, kol priprato dirbti mažesniame skaičiuje, kreipdavosi į E. M. patarimų, savo ruožtu ši taip pat klausdavo, ar gali kuo padėti. Su E. M. (atostogų laikotarpiu) dažniausiai bendraudavo telefonu, pastaroji buvo keletą kartų atvykusi į (duomenys neskelbtini) (bent tik tiek yra žinoma liudytojai), dalyvaudavo darbo šventėse, taip pat liudytoja nurodė, jog kartu su skyriaus kolegomis vyko aplankyti E. M. gimus vaikui (nematė, kad pastarojo lankymosi metu būtų perduoti kažkokie dokumentai). Nežino, dėl kokių priežasčių E. M. ir gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų joms dar nepasibaigus. Kai V. S. buvo įdarbinta antrą kartą, E. M. jau buvo grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų.

 Apklausiama D. B. parodė, jog, kiek atsimena, ji nerengė įsakymo dėl etato įsteigimo (duomenys neskelbtini) skyriuje įsteigimo (2014 m. pabaigoje), kadangi tai neįėjo į jos darbo funkcijas, kaip skyriaus vadovė (E. M. atostogų metu) galėjo uždėti vizą, kadangi pagal Darbo reglamentą rengėjo tiesioginis vadovas vizuoja skyriaus parengtus įsakymų projektus. Paklausta, kas jai žinoma apie poreikį įsteigti etatą, D. B. pažymėjo, kad, kiek žino, (duomenys neskelbtini) skyrius neanalizavo etatų poreikio; tai, kad reikia įsteigti etatą, nurodydavo vadovybė. Darbo laiko apskaita buvo vedama personalo apskaitos sistemoje, už tokią apskaitą buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) skyrius (už ne Vilniuje esančių padalinių darbo apskaitą – regiono padalinių vedėjai arba paskirti konkretūs darbuotojai). Kiekvieno darbuotojo grafikas būdavo preliminariai nustatytas personalo apskaitos sistemoje bei pagal individualų darbuotoją daromos korekcijos dėl ligos, komandiruočių, atostogų, prastovų ir pan. Nei liudytoja, kuri kaip tik ir buvo atsakinga už darbo laiko apskaitą, nei kažkas kitas neturėjo galimybės ir teisės savo nuožiūra keisti personalo apskaitos sistemoje esančių žiniaraščių; ji galėjo teikti pastabas dėl kitų padalinių atsiųstų darbo laiko apskaitos grafikų. Kiekvieno padalinio vadovo pareiga buvo stebėti savo darbuotojus ir jų darbo lankomumą, nors, kaip pažymėjo liudytoja, atsižvelgiant į neretai nemažą darbuotojų skaičių, tą aplinkybę, kad ne visi darbuotojai dirbo toje pačioje vietoje, tai fiziškai buvo neįmanoma, todėl minėta atsakomybė buvo daugiau formali. Regionuose esančių padalinių darbuotojams buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, jei dirbdavo pagal grafikus. Grafikų projektai buvo siunčiami liudytojai (kai dirbo R. S., siųsdavo abiem), teikdavo pastabas, kad nebūtų pažeista maksimalaus darbo laiko norma ir minimalus poilsio laikas. Visgi sunku įsivaizduoti, kad skyriaus vadovas galėtų nežinoti apie tai, kad jo skyriuje dirba tam tikras darbuotojas. Liudytojos teigimu, neįmanoma ir tai, kad asmuo Tarnyboje galėjo būti įdarbintas be vadovybės žinios. Būtent vadovybė priimdavo sprendimą dėl pateikto prašymo įdarbinti, pasirašydavo įsakymą. Asmuo į darbą galėjo būti priimtas, tik esant įsakymui, po ko jau vykdavo forminimas, įkėlimas į personalo apskaitos sistemą ir tt. Pažymėjo, kad I. Š. prašydavo jai pateikti duomenis (lentelę) apie darbuotojų darbo laiką, nedarbingumus, atostogas ir pan. (past. lentelėje buvo mėnesio duomenys), kadangi pastaroji, kaip Tarnybos vadovė, kontroliavo darbuotojus, norėjo žinoti, ar jie yra darbe, tokie duomenys buvo reikalingi skirstant užduotis. Į tą lentelę įtraukdavo tuos darbuotojus, kuriuos nurodydavo I. Š.; liudytojos nuomone, ši informacija pastarajai buvo reikalinga, skirstant užduotis, tarp tos informacijos duomenų apie V. S. ir J. P., nebuvo. V. S. duomenis į personalo apskaitos sistemą greičiausiai įvedė L. B., tie duomenys iš karto persikelia į tabelį.

(duomenys neskelbtini) skyrius rengdavo įsakymų dėl priedų ir priemokų skyrimo projektus; prieš tai buvo gaunama lentelė, kurioje buvo nurodyta, kuriam darbuotojui koks priedas skiriamas. Tą lentelę atnešdavo Finansų skyriaus vedėja (2014 m. ir dalį 2015 m. šias pareigas ėjo G. G.). Įsakymų projektus ruošdavo L. B., o šios nesant – D. B.. Asmens bylos buvo saugomos kabinete, specialioje spintoje, rakinamoje nedideliu raktu (buvo laikoma stalčiuje). Nuo paties kabineto visraktį turėjo tiek Bendrųjų reikalų skyrius, tiek ir vadovybė, jog nenumatytu atveju galėtų patekti į kabinetą. Liudytojos teigimu, jai niekada nekilo įtarimų, ar yra visos bylos, ar kažkuri nedingo. V. S. ir J. P. bylas formavo ji (D. B.), visi dokumentai buvo sudėti į jų asmens bylas (į ją dėjo visus dokumentų originalus su darbuotojo parašais), E. M. ar kažkas kitas nėra prašęs jos pateikti minėtų asmenų bylas. Konkrečiai neatsimena, ar V. S. 2014 m. esant įdarbintai pirmą kartą ((duomenys neskelbtini)), R. A. kreipėsi dėl kažkokių trūkstamų dokumentų, tačiau gali būti, kad Finansų skyrius pasigedo prašymo dėl taikytino neapmokestinamo pajamų dydžio. Nebeatsimena, kokiomis aplinkybėmis gavo šį dokumentą, kuris kitą dieną buvo pateiktas Finansų skyriui. Teismui D. B. taip pat parodė, kad dėl dokumentų saugojimo ir tvarkymo buvo atliktas patikrinimas; R. S. aptiko, jog asmens bylos nėra tvarkingos, trūko dokumentų (nebuvo prašymų originalo). Buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, bet jo rezultatai jai nežinomi (28 t., b. l. 171-185).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. parodė, kad nuo 2010 m. balandžio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąja specialiste, jos pagrindinės funkcijos buvo: teisės aktų vertinimas, komandiruočių įsakymų rengimas, atstovavimas teisme, procesinių dokumentų rengimas, teisinių konsultacijų rengimas, sutarčių vertinimas. Taip pat E. M. būnant motinystės atostogose ją pavadavo ir atlikdavo darbus, susijusius su darbo administravimu skyriuje ir dokumentų rengimu, tikrino, ar dokumentai teisingai parengti, teisingai įforminti. Po 2018 m. reformos dirba (duomenys neskelbtini) Veiklos administravimo skyriaus vyriausiąja specialiste. Pirmą kartą apie V. S. sužinojo 2014 m., kai buvo vykdomas jos priėmimas į darbą, į (duomenys neskelbtini) poskyrį, dokumentų įforminimas. Kiek prisimena, tada vizavo jos priėmimo į darbą įsakymą. Darbo sutarties nerengė ir sudarytos darbo sutarties neregistravo, už tai buvo atsakinga L. B. 2014 m. pabaigoje V. S. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) skyrių, o 2015 m. antroje pusėje atleista iš tarnybos. 2016 m. pirmoje pusėje ši vėl buvo priimta į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) poskyrį ir dirbo iki 2017 m. rugpjūčio mėn., dienos tiksliai neprisimena. J. P. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) poskyrį 2015 m. pabaigoje, atleistas 2017 m. rugpjūčio mėn., datos tiksliai neprisimena. Visus sprendimus su asmenų įdarbinimu ir atleidimu priima įstaigos vadovas, direktorius. Ji pati asmeniškai nėra mačiusi nei V. S., nei J. P., tik iš nuotraukų. Jų nepažįsta. Pavaduodama E. M., sutikrindavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, vizuodavo juos. Žiniaraščiai yra automatiškai supildomi pačioje sistemoje, kuri vadinasi STEKAS ir koregujami gavus atskirus duomenis apie darbuotojus (4 t., b. l. 57, 58).

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. kelis kartus buvo apklausta kaip liudytoja BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, parodė, kad V. S. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta apytiksliai 2014 m. rugpjūčio 1 d. ir dirbo iki apytiksliai 2015 m. rugpjūčio mėnesio. Norėdami įsidarbinti, asmenys prašymus teikia į priimamąjį, kuriame tie prašymai yra privalomai registruojami ir teikiami įstaigos vadovui, o įstaigos vadovas užrašo rezoliuciją. Visa tvarka yra nurodyta darbo reglamente 2010 balandžio 1 d. Vl-6, reglamentas patvirtintas A. A. Prašymai dėl įdarbinimo būdavo nukreipiami į (duomenys neskelbtini) skyrių vykdymui. Priimamajame būdavo langeliai, į kuriuos būdavo pagal rezoliucijas surūšiuoti nukreipti dokumentai. Langeliai buvo pagal darbuotojus, kad šie galėtų atėję į priimamąjį dokumentus pasiimti. Ji pati V. S. registruotą prašymą priimti į darbą pamatė tik tvarkant šios asmens bylą. Galėjo būti, kad direktoriaus vizuotas prašymas priimti į darbą buvo pateiktas tiesiogiai (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajai specialistei L. B., kuri pagal jai nustatytas funkcijas rengė įsakymų dėl asmenų skyrimo į (duomenys neskelbtini) projektus. Kuris iš vadovų pavedė parengti įsakymo dėl V. S. skyrimo į tarnybą projektą, neprisimena, dokumente turi būti viza. Iš pradžių V. S. buvo priimta į (duomenys neskelbtini) specialisto pareigas, 2014 m. pabaigoje, lapkričio mėn., V. S. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) specialisto pareigas. Perkėlimas įvyko šios prašymu, perkėlimas vyksta tokia pačia tvarka kaip ir įprasta įdarbinimo procedūra. Kas tiksliai vizavo ir kas bei kam padavė V. S. prašymą, kas rengė įsakymo projektą, pasirašė įsakymą dėl skyrimo į tarnybą, neprisimena, tačiau viskas turėjo vykti įprasta tvarka. Apie į skyrius ar poskyrius priimamus darbuotojus skyrių ir poskyrių vedėjai paprastai žinodavo, tačiau nebuvo nustatyta kažkokia tvarka dėl darbuotojų supažindinimo su skyriaus ar poskyrio vedėjais. Apytiksliai 2015 m. rugpjūčio mėn. pačios prašymu V. S. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini). Viskas turėjo vykti įprasta tvarka. Vizuodama įsakymų projektus dėl darbuotojų priėmimo, perkėlimo, turėjo pareigą tikrinti, ar jie atitinką juridinę techniką, darbo kodeksą ir valstybės tarnybos įstatymą, jei buvo rengiami dėl valstybės tarnautojo. Fakto, ar žmogus darbinasi fiktyviai ar ne, ji nežinodavo, nes jos funkcijos apsiribodavo formalių dokumentų rengimu. Pagal (duomenys neskelbtini) darbo reglamentą teisės akto projekte turėjo būti rengėjo ir rengėjo tiesioginio vadovo vizos. Kokios yra teisinės pasekmės dėl (duomenys neskelbtini) darbo reglamento nesilaikymo, jai nežinoma. Tokie (duomenys neskelbtini) darbo reglamento pažeidimai galėjo būti nustatyti audito metu, kurį galėdavo atlikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Jai apie nustatytus Žuvininkystės darbo reglamento pažeidimus nėra žinoma. Pagal (duomenys neskelbtini) įsakymą E. M. pavadavimas buvo priskirtas jai ir kitai darbuotojai (neprisimena, kuriai konkrečiai). Ji (D. B.) buvo pirmoji pavaduojanti, o, jai nesant, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas atlikdavo kiti įsakyme nurodyti darbuotojai. Mano, kad ji negalėjo pavaduoti E. M., nes ši kaip vedėja buvo valstybės tarnautoja, o ji buvo dirbanti pagal darbo sutartį. Apie tai yra sakiusi E. M., tačiau šios reakcijos neprisimena. Visgi direktoriaus įsakymas dėl pavadavimo buvo priimtas ir jai buvo priskirta pavaduoti E. M.. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo funkcijos jai buvo žinomos tik bendrai, nebuvo supažindinta su (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybių aprašymu ir pati nesiėmė jokių veiksmų susipažinti su (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigybių aprašymu. Pagal galiojusį darbo kodeksą visa pareiga dėl darbuotojų supažindinimo su vidaus darbo ir veiklos taisyklėmis, funkcijomis tenka įstaigos vadovui. Iš pradžių jai net nebuvo skiriamas priedas dėl papildomo darbo, t. y. už E. M. pavadavimą, tačiau praėjus kuriam laikui, gal pusei metu, jai skyrė apie 100 eurų priedą prie atlyginimo neva už (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavadavimą. Atlikti visų (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo funkcijų ji negalėjo dėl per didelio darbo krūvio. Dėl didelio darbo krūvio ji buvo užsiminusi vadovams ir A. A., ir I. Š., tačiau pastarieji dėl to nesiėmė jokių veiksmų. Pažymi dėl didelio darbo krūvio atlikusi ir dalį L. B. darbų. Ji buvo atsakinga už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose dirbančių asmenų. Apie ligas gaudavo duomenis iš Sodros, stebėdavo kiekvieną dieną. Paprastai duomenis Sodroje apie darbuotojus stebėdavo L. B., tačiau, šiai nesant, ji perimdavo pastarosios funkcijas. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis buvo pildomas automatiškai apskaitos sistemoje STEKAS, tik pagal turimus duomenis apie darbuotojų nedarbingumus, atostogas, komandiruotes ir kt. buvo atliekami pakeitimai. Jos parašas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose patvirtindavo, kad duomenys apie darbuotojų komandiruotes darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra teisingi, tačiau nurodytas parašas nepatvirtindavo kitų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje esančių duomenų apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo laiko apskaitą. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo (duomenys neskelbtini), 4 aukšte, visos buvo viename koridoriuje. Patalpose dirbo apie 50 žmonių, visus darbuotojus atpažindavo kaip jos kolegas. V. S. nėra mačiusi, nežino, kai ji atrodo. Neprisimena, ar R. A. yra kreipusis į ją dėl nepateiktų V. S. prašymų dėl jos atlyginimo pervedimo į jos nurodytą banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamo pajamų dydžio taikymo. Paprastai tokius prašymus rinkdavo (duomenys neskelbtini) skyrius, dažniausiai tuo užsiimdavo R. A., nes ji skaičiuodavo darbo užmokestį ir jai tokie dokumentai buvo svarbūs. Kiek žino, visus tuos prašymus dėl atlyginimo pervedimo į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą ir dėl neapmokestinamo pajamų dydžio turėdavo R. A.. Ji neatsimena, kas jai pateikė V. S. prašymus, tačiau patikrinusi, kam jie priklauso, juos įsegė į V. S. asmens bylą. Dėl priedų skyrimo proceso (duomenys neskelbtini) darbuotojams liudytoja D. B. parodė, kad paprastai būdavo paskirstomas vadinamasis krepšelis kiekvienam padaliniui ir padalinio vadovas teikdavo pasiūlymus dėl priedų darbuotojams. Galutinį sprendimą dėl priedų skyrimų priimdavo vadovai, taip pat turėdavo dalyvauti Finansų skyriaus vedėjas, nes būdavo skirstomos biudžeto lėšos. Galutinį sprendimą priimdavo direktorius. Nurodytu laikotarpiu L. B. arba ji iš Finansų skyriaus vedėjo gaudavo tokią darbinę lentelę, kurioje buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) darbuotojai, skiriamų priedų dydis. Pagal pateiktą informaciją L. B. arba ji parengdavo direktoriaus įsakymų dėl priedų skyrimo projektus. (duomenys neskelbtini) sprendimus dėl etatų steigimo ar perkėlimo priimdavo (duomenys neskelbtini) direktorius. Dėl struktūrinių pokyčių paprastai kreipdavosi skyrių ar poskyrių vedėjai, bet galutinis sprendimas vis tiek buvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus. Įsakymus dėl struktūrinių pakeitimų rengdavo (duomenys neskelbtini) skyrius. Jeigu struktūriniai pakeitimai būdavo atliekami be padalinių vadovų žinios, nežino, kaip jie būdavo supažindinami ir iš viso ar buvo supažindinti su struktūros pokyčiais. Padalinių vadovai turbūt žinodavo, kiek pas juos padalinyje yra etatų. Jai neteko nuslėpti informacijos apie V. S. nuo I. Š.. 2015 m. (duomenys neskelbtini) skyriuje neturėjo vidaus naudojimui skirtos darbinės lentelės, kurioje žymėdavo darbuotojų nedarbingumus. Viską žymėdavo sistemoje STEKAS. Prisimena, kad direktorės I. Š. prašymu buvo pildoma lentelė su nedarbingumais, atostogomis. Tai buvo gana trumpą laiką. Lentelę rengė L. B. ir ji (D. B.). I. Š. norėjo turėti informaciją apie darbuotojus, jų darbo laiką, greičiausiai dėl pavedimų paskirstymo. Neprisimena, kokie tiksliai darbuotojai buvo joje nurodyti, taip pat, kokiu principu buvo atrinkti darbuotojai, kurių darbo laikas buvo žymimas toje lentelėje.

Liudytojai D. B. davus susipažinti su 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško pavadinimu „Siunčiama: ŽT darbuotojų nedarbingumai.xlsx“, kurį 2015 m. birželio 8 d., 10.49 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), kopija. Elektroninis laiškas turi priedą pavadinimu „ŽT darbuotojų nedarbingumai.xlsx“. Taip pat buvo duota susipažinti su aprašyto elektroninio laiško priedo, pavadinimu „ŽT darbuotojų nedarbingumai.xlsx“ kopija. Pastaroji patvirtino, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas jos darbo funkcijoms atlikti. Jai nebuvo žinoma, kad kas nors kitas būtų naudojęs jos elektroninio pašto adresą, tačiau informatikai M. K. ir N. B., ir L. B., nes jai buvo pasakiusi savo prisijungimo prie kompiuterio slaptažodį, galėjo prieiti prie jos kompiuterio, prisijungti prie jo. Fiziškai nėra mačiusi, kad kas nors būtų naudojęsis jos darbo kompiuteriu. Lentelėje nėra pilnas sąrašas (duomenys neskelbtini) darbuotojų, bendras etatų skaičius buvo apie 180 ir jie nebuvo visi užpildyti. Lentelė nėra darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Trūksta (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų E. M. ir R. S., nes jos nurodytu laikotarpiu buvo vaiko priežiūros atostogose, (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbusios A. Š., tačiau ji galimai buvo vaiko priežiūros atostogose, (duomenys neskelbtini) darbuotojos V. S., daugiau neprisimena. Lentelę buvo sudariusi L. B., ji tik papildydavo lentelę duomenimis apie komandiruotes. Nežino, kodėl lentelėje nebuvo nurodyta V. S.; ši lentelė buvo parengta I. Š. prašymu (4 t., b. l. 69-74).

Papildomos apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais metu liudytoja D. B. parodė, kad dėl J. P. įdarbinimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ji nepriiminėjo jokių sprendimų. Iki 2017 m. R. S. grįžimo iš vaiko priežiūros atostogų personalo dokumentus (priėmimas į darbą, atleidimas iš darbo, priedų skyrimas, atostogų įsakymai ir kt.) rengė L. B., po to R. S.. Jeigu šių dviejų kolegių nebūdavo, tai ji turėdavo rengti minimus personalo dokumentus. Neprisimena, kad būtų rengusi kažkokius dokumentus dėl J. P.. Nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. jokių sprendimų dėl V. S. nepriiminėjo. Neatsimena, ar rengė kokius nors personalo dokumentus dėl jos. Paklausus, kaip liudytoja buvo supažindinta su (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu, kuriuo jai buvo pavesta pavaduoti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją E. M., kokiu būdu įvyko supažindinimas, kokiu periodu, D. B. parodė, kad toks įsakymas buvo, jį galimai gavo elektroniniu paštu. Neprisimena, kokiu būdu įvyko supažindinimas, tačiau atsimena patį faktą, kad jai buvo pavesta pavaduoti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją E. M.. Supažindinimas galėjo vykti pagal įprastą tvarką gaunant elektroniniu paštu arba gaunant popierinį įsakymą. Tikslaus laiko neprisimena, bet gali susieti su įvykiais, kad direktoriaus įsakymas dėl (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pavadavimo, kuriuo buvo jai pavesta pavaduoti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją E. M., galėjo būti pasirašytas prieš R. S. išėjimą į nėštumo, gimdymo atostogas ir vėliau vaiko priežiūros atostogas, nes iki šiai išeinant į minimas atostogas būtent pastaroji pavaduodavo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją. Neprisimena iki kada galiojo įsakymo redakciją, kuriuo jai buvo pavesta pavaduoti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją. (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklą suprato taip, kaip ji buvo parašyta (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatose. (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatai, jei neklysta, buvo paskelbti (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje „www.zuv.lt“, ten juos yra skaičiusi. Ji tikrai žinojo (duomenys neskelbtini) skyriaus nuostatas. Tai personalo skyriaus veikla: administruojant personalą, atstovaujant teismuose, įstaigos teisės aktų projektų ekspertizė, vertinimas jų atitikimui dėl juridinės technikos ir teisės aktų reikalavimams. Kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją pavaduojantis asmuo vizuodavo skyriaus darbuotojų parengtus dokumentus, tai buvo pagrindinis darbas, nes reikėdavo su kiekvienu (duomenys neskelbtini) skyriaus parengtu dokumentu susipažinti, buvo rengiami įvairūs raštai, direktoriaus įsakymų projektai, ieškinių, atsiliepimų į ieškinius projektai ir kt. Taip pat reikėjo peržiūrėti kitų skyrių rengiamus dokumentus, vizuoti. Teko dalyvauti susirinkimuose. Jei su teisės klausimais buvo susiję (duomenys neskelbtini) raštai, tai juos tekdavo derinti, vizuoti, tikrinti, teikti pastabas. Taip pat atlikdavo (duomenys neskelbtini) visų rūšių sutarčių peržiūrą. Liudytojos D. B. teigimu, ji nesuprato, kad V. S. realiai nedirba (neatlieka funkcijų) (duomenys neskelbtini) skyriuje. Kaip ir minėjo, ji pastarosios nepažįsta. Uždavus klausimą, kas Tarnyboje rengdavo ir registruodavo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kas atliko šias funkcijas nuo 2014 m. liepos mėn., kas sudarydavo visiškos materialinės atsakomybės sutarčių registrą F20, liudytoja D. B. parodė, kad iki išeinant vaiko priežiūros atostogų visiškos materialinės atsakomybės sutarčių projektus rengdavo, sutartis registruodavo ir sudarydavo visiškos materialinės atsakomybės sutarčių registrą F20 R. S., vėliau šias funkcijas perėmė L. B.. Galimai ir jai (D. B.) teko rengti visiškos materialinės atsakomybės sutartis pavaduojant L. B., tačiau neatsimena konkrečiai. Negali pasakyti, ar 2014-2015 m. buvo sudarinėjamos eilės, atostogų grafikai. (duomenys neskelbtini) skyrius rengdavo įsakymų dėl atostogų projektus pagal iš priimamojo ar iš padalinių vadovų gautus atostogų sąrašus. Dauguma atvejų atostogos buvo suteikiamos pagal darbuotojų prašymus nesilaikant grafiko. Tikrai nežino, kaip vyko (duomenys neskelbtini) darbuotojų kasmetinių atostogų planavimas nuo 2016 m. Visą laiką atostogas administruodavo L. B., o, pastarosios nebūnant, ji, kadangi daugiau nebuvo kam. L. B. rengdavo atostogų įsakymų projektus, suvesdavo duomenis į personalo apskaitos sistemą STEKAS, siųsdavo buhalterijai apmokėjimui, jeigu atostogos mokamos. Jos viza ir parašas personalo dokumentuose, pavyzdžiui, direktoriaus įsakymuose dėl priedų skyrimo ar įsakymuose dėl darbuotojo atleidimo iš pareigų, 2014-2015 m. laikotarpiu jai pavaduojant (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją, reikšdavo, kad teisės aktas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, pritaikytos teisingos teisės aktų normos ir įsakymas atitinka juridinės technikos reikalavimams. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas yra valstybės tarnautojas. (duomenys neskelbtini) nebuvo žmogaus atsakingo už užpildytų darbo laiko apskaitos žiniaraščių surinkimą iš teritorinių (duomenys neskelbtini) padalinių ir tuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esančios informacijos suvedimą ir sutikrinimą sistemoje STEKAS. Ji sutikrindavo žiniaraščių duomenis su STEKO duomenimis. Jai padaliniai siųsdavo supildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nes padaliniai darydavo daug klaidų. Buvo nuo seniau tokia tvarka, kad jai padaliniai siųsdavo užpildytus žiniaraščius, ji sutikrindavo klaidas. Iki R. S. išeinant atostogų, ši atliko tą funkciją. Jeigu rasdavo atsiųstuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose klaidų, rašydavo dėl tų klaidų ištaisymo arba paskambindavo, aiškindavosi dėl nesutapimų su STEKU. Jokio teisinio pagrindo jos atliekamam darbui dėl padalinių užpildytų darbo laiko apskaitos žiniaraščių patikrinimo ir sutikrinimo su sistemoje STEKAS esančiais duomenimis nebuvo. Ji į personalo apskaitos sistemą STEKAS vesdavo tik komandiruotes. Pareigą siųsti į (duomenys neskelbtini) skyrių darbo laiko apskaitos žiniaraščius numatė įsakymas dėl darbo laiko apskaitos. Padalinio darbo laiko apskaitos žiniaraštį turėjo pasirašyti jį užpildęs darbuotojas ir padalinio vedėjas. Bendro darbo laiko apskaitos žiniaraščio nebuvo, visa apskaita buvo personalo sistemoje STEKAS. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį dėl Vilniuje esančių padalinių pildydavo STEKE: ji pildė komandiruotes, o R. S., o vėliau šią pavaduojanti L. B. pildydavo kitus neatvykimus (nedarbingumai, atostogos, neatvykimai). Apie darbuotojų neatvykimus informuodavo padalinio vadovas, informacija dėl nedarbingumų būdavo gaunama iš Sodros. Su E. M., A. A., I. Š., G. G. apie V. S. ar J. P. nėra kalbėjusi. Su L. B. apie V. S. ar J. P. pokalbio taip pat nebuvo, nes ši tik atnešdavo dokumentus vizuoti (4 t., b. l .111-115).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja L. B. (ankstesnė pavardė V.) parodė dirbusi (duomenys neskelbtini) Teisės skyriuje; pagrindinės pareigos buvo teisininkė – juristė, vėliau papildomai pavesta dalis personalo funkcijų. Tiesioginė vadovė buvo E. M., o, kai ši išėjo į vaiko priežiūros atostogas, pavadavo D. B. (tuo laikotarpiu pastaroji buvo kaip tiesiogine vadovė).

Dėl aplinkybių, susijusių su V. S. įdarbinimu į (duomenys neskelbtini) poskyrį, liudytoja L. B. parodė, jog pirmiausia buvo gautas V. S. prašymas priimti dirbti į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Gavusi tą prašymą, parengė dokumentus, t. y. įsakymą dėl priėmimo į darbą, darbo sutartį ir materialinės atsakomybės sutartį. Šiuos dokumentus (įsakymą) turėjo pati vizuoti, tada – jos tiesioginis vadovas ir Finansų skyriaus vadovas. Tiksliai nepamena, bet, atrodo, tuo metu E. M. buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, todėl turėjo atiduoti D. B., taip pat turėjo būti G. G. viza ir pavizuotus dokumentus duoti pasirašyti direktoriui A. A.. Pasirašytus dokumentus išsiuntė į (duomenys neskelbtini) poskyrį T. R., kuri tuo metu vadovavo (duomenys neskelbtini) poskyriui. Kokiomis aplinkybėmis pasirašė V. S., liudytoja teigė nežinanti, pati V. S. niekada nėra mačiusi. Neprisimena aplinkybių, susijusių dėl etato įsteigimu (duomenys neskelbtini), dokumentų rengimu. Pažymėjo, kad būtent ji (L. B.) turėjo parengti įsakymą dėl V. S. priėmimo į darbą, darbo sutartį ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį pagal prašymą. Neprisimena, kaip konkrečiai gavo V. S. prašymą – ar tai jį perdavė vadovas, gavęs dokumentus, ar dokumentai buvo atnešti iš priimamojo. Rengiant įsakymą dėl V. S. priėmimo į darbą, apie tai nei su E. M. bei ją pakeitusia D. B. nieko nekalbėjo. Parengti įsakymą jai galėjo pavesti arba E. M., arba D. B.. Liudytojai parodžius visiškos materialinės atsakomybės sutartį (nurodyta, kad atstovauja V. G.) (16 t., b. l. 17, 113), L. B. patvirtino ją rengusi. Darbo sutartis, materialinės atsakomybės sutartis vizavimo metu paprastai nebūna pasirašyti įdarbinamo asmens, juose yra tik jos (L. B.), kaip rengėjos, viza. Pasirašytus dokumentus grąžina vadovas, arba ji grįžta iš priimamojo. Pradžioje iš priimamojo buvo galima pasiimti pačiam, bet pasiimtus dokumentus vis tiek atiduodavo vadovui, nes jis viską peržiūrėdavo ir atiduodavo tai, kas buvo skirta jai. Paskui dokumentus pasiimti galėjo tik vadovas. Įprastai įdarbinto asmens parašą darbo sutartyje, visiškos materialinės atsakomybės sutartyje gaudavo tokia tvarka: jei poskyryje įdarbinamas, tai parašą paima poskyrio vadovas arba kitas paskirtas asmuo; (duomenys neskelbtini) įdarbinto asmens parašą turėjo paimti vadovas ar kitas paskirtas asmuo, ji tiksliai to nežino (arba tas, kas gauna, arba vadovas). Gali patvirtinti, kad dokumentus (nepasirašytą darbo sutartį, visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taip pat ir įsakymą dėl priėmimo į darbą) ji išsiuntė į (duomenys neskelbtini) poskyrį darbuotojui pasirašyti; vėliau tie pasirašyti dokumentai atsiunčiami atgal. Dokumentus išsiųsti buvo galima įvairiai: ir elektroniniu paštu, ir paprastuoju paštu, taip pat būdavo atvejai, kai kažkas iš poskyrio atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) ir galėdavai paduoti. Neprisimena, per kiek laiko dokumentai su V. S. parašais buvo sugrąžinti atgal; taip pat neatsimena, ar kažkokius pasirašytus dokumentus (prašymą priimti į darbą), susijusius su V. S. įdarbinimu, jai (L. B.) yra perdavusios E. M. ir/ar G. G..

Dėl aplinkybių, susijusių su V. S. perkėlimu į (duomenys neskelbtini) skyrių, liudytoja L. B. parodė, kad anksčiau nurodytas V. S. įdarbinimas (duomenys neskelbtini) buvo ne vienintelis. Po (duomenys neskelbtini) poskyrio sekė perkėlimas į (duomenys neskelbtini) skyrių. Buvo gautas V. S. prašymas perkelti į (duomenys neskelbtini) skyrių. Iš kur buvo gautas prašymas, tiksliai nebeatsimena, bet greičiausiai dokumentai buvo atnešti iš priimamojo. Paprastai būtent vadovas (tuo metu D. B.) paimdavo iš priimamojo dokumentus, atnešdavo ir perduodavo jai. Ar ir V. S. prašymą perkelti į kitas pareigas (iš (duomenys neskelbtini) poskyrio į (duomenys neskelbtini) skyrių) atnešė D. B., tiksliai pasakyti negali. Liudytoja patvirtino rengusi ir įsakymą dėl perkėlimo, taip pat darbo sutarties pakeitimą; dėl materialinės atsakomybės sutarties tiksliai neatsimena (kai darbuotojas priimamas naujai, tokia sutartis yra būtinai rengiama, o kai darbuotojas perkeliamas – neatsimena, ar reikėjo naujos sutarties). Dokumentai (įsakymas dėl priėmimo, darbo sutartis ir visiškos materialinės atsakomybės sutarti) būdavo dedami į darbuotojo asmens bylą, tą darė D. B. (jei dokumentus gaudavo liudytoja, tai juos įdėjimui perduodavo D. B.). Neatsimena, ar minėtame skyriuje jau buvo etatas ar tą etatą naujai įsteigė. Greičiausiai jai buvo duotas nurodymas parengti, dėl etatų įsteigimo sprendimus priima tik vadovai. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad nurodymą parengti įsakymo įsteigti etatą projekto galėjo duoti arba jos vadovas (tuo metu D. B.), arba direktorius A. A., tai neneigia taip sakiusi, tačiau liudytoja L. B. pabrėžė, kad ji tiksliai neatsimena ir negali patvirtinti, kad nurodymą davė būtent A. A., būtent ką ir minėjo tyrėjui. Nepamena, kaip dažnai gaudavo nurodymus parengti įsakymus dėl etato įsteigimo, paprastai tą pasakydavo skyriaus vadovas. Vizuoti įsakymų dėl etato įsteigimo projektus turėjo ji (L. B.), kaip rengėjas, ir skyriaus vadovas, dėl Finansų skyriaus vadovo – nepamena (vėliau liudytoja patikslino, kad vizą uždėti turėjo ir Finansų skyriaus vadovė G. G.). Negali atsakyti, ar direktorius tikrindavo vizas. Įprastai dokumente turėjo būti visos vizos; negali atsakyti, kodėl aptariamame įsakyme nėra D. B. ir G. G. vizų. Parengtą įsakymą dėl etato steigimo greičiausiai turėjo atiduoti savo tiesioginiam savo vadovui, t. y. D. B.. Negali paaiškinti, kodėl V. S. prašymas dėl perkėlimo yra lapkričio 21 d., o etatas įsteigtas tik lapkričio 24 d. Tuo metu jai jokių klausimų nekilo, nepamatė, kad skiriasi datos. Dėl V. S. atleidimo iš darbo 2015 m. vasarą, nieko negali nurodyti, nes, kiek atsimena, ji (L. B.) tuo metu atostogavo; nebent vėliau galėjo rengti įsakymo dėl atleidimo iš darbo pakeitimo projektą (perkeliant atleidimo datą), nes buvo pateikti duomenys dėl V. S. nedarbingumo (past. liudytojai parodžius dokumentus, ji patvirtino, kad juos rengė). Apklausiama L. B. taip pat parodė, kad (duomenys neskelbtini) skyrius yra (duomenys neskelbtini) patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pati (duomenys neskelbtini) yra išsidėsčiusi per vieną aukštą. Ji nepažinojo V. S. ir jos nėra mačiusi. Neatsimena, ar pastaroji (V. S.) buvo įtraukta į darbuotojų sąrašus, nurodyta darbuotojų telefonų sąraše. Taip vadinamas etatų sąrašas buvo žinomas Personalo skyriui, (duomenys neskelbtini) skyriui, liudytojos manymu, taip pat direktoriui. V. S. su įsakymu dėl perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių nesupažindino; tą padarydavo tik tokiu atveju, jeigu žmogus (priimtas darbuotojas) ateidavo pas ją; kas susitikdavo su V. S., nežino.

Dėl aplinkybių, susijusių su V. S. įdarbinimu į (duomenys neskelbtini) poskyrį, liudytoja L. B. parodė, kad buvo dar vienas atvejis dėl V. S. įdarbinimo, šį kartą į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Tąkart taip pat buvo gautas prašymas priimti į pareigas, po ko ji parengė įsakymo priimti į darbą, darbo sutarties projektus, materialinės atsakomybės sutartį; vizuoti turėjo ji (L. B.), jos tiesioginis vadovas, atrodo, tuo metu jau buvo sugrįžusi E. M., ir Finansų skyriaus vadovė G. G.. Neprisimena, kokiomis tiksliai aplinkybėmis buvo gautas V. S. prašymas; tas atvejis nebuvo niekuo išskirtinis. Dėl to, kad darbo sutartyje (16 t., b. l. 109-112) sutarties numeris įrašytas ne liudytojos ranka, L. B. nieko konkrečiau paaiškinti negalėjo, teigė nežinanti, kas galėjo įrašyti numerį, nežino, į kieno raštą tai panašu; galimai įrašyti galėjo D. B., darbo sutarčių registravimo žurnalas buvo laikomas kabinete, lentynoje; jei liudytojos nebūdavo, darbo sutartis registruodavo D. B.. Parengusi sutarties projektą, paprastai numerį įrašydavo ji; tas numeris būna sutarčių registre, kuriame pasižymi, kad rengi tokią sutartį ir įrašai. Įsakymas dėl priėmimo į darbą yra rengiamas vienu egzemplioriumi, jis saugomas personalo byloje. Darbo sutartis rengiama dviem egzemplioriais: vienas dedamas į asmens bylą, kitas – darbuotojui; visiškos materialinės atsakomybės sutartis taip pat dviem egzemplioriais (vienas asmens bylai, kitas darbuotojui). Kada pasirašė V. S., atsakyti negali. Dėl to, kad V. S. vėl buvo įdarbinama į (duomenys neskelbtini), jokių klausimų nekilo, toks atvejis nebuvo pirmas.

Dėl aplinkybių, susijusių su J. P. įdarbinimu į (duomenys neskelbtini) poskyrį, liudytoja L. B. parodė, kad viskas vyko analogiškai – gavo prašymą priimti į pareigas (konkrečiai iš ko gavo prašymą dėl priėmimo į darbą, negali pasakyti; turbūt atėjo bendra tvarka, kaip ir ateidavo iš priimamojo). Turėdama šį prašymą, parengė įsakymą dėl priėmimo, darbo sutartį ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Vizuoti turėjo ji (L. B.), tiesioginė vadovė (tuo metu, atrodo, E. M.) ir Finansų skyriaus vadovė G. G.. Pavizuoti dokumentai turėjo būti nunešti direktoriui pasirašyti. Neatsimenu, po kiek laiko grįžo su parašais; tų dokumentų niekur nebereikėjo siųsti, nes buvo pasirašyti, juos atidavė D. B., kad įdėtų į bylą. Parodžius byloje esantį 2015 m. gruodžio 15 d. įsakymą dėl J. P. skyrimo į pareigas (16 t., b. l. 143), kur nėra I. Š. parašo, o kitoje pusėje yra tik pieštuku atžymėta L. B. viza, liudytoja paaiškino, kad tai yra įsakymo projektas, kuris nebuvo nuneštas direktoriui. Jeigu vizos įrašas padarytas tik pieštuku, tačiau pačiame dokumente yra direktoriaus parašas, tai reiškia, kad toks dokumentas buvo pateiktas direktoriui. Dėl vizos būdavo visaip: kartais pieštuku įrašoma, kartais normaliai. Pieštuku įrašydavo dėl to, kad būdavo daug visokių įsakymų, prašydavo įrašyti į tą arba ankstesnę datą, nes paskui jis galėdavo pasikeisti. Į klausimą, kas liudytojai žinoma apie etatų įsteigimą (duomenys neskelbtini) poskyryje, L. B. nurodė galėjusi rengti dokumentus, susijusius su etato įsteigimu, jeigu jai buvo duotas toks nurodymas. Nurodymus tiesioginis vadovas paprastai duodavo žodžiu. Įsakymą turėjo parengti pagal nurodymą. Yra buvę, kad vienu metu rengė įsakymus dėl dviejų ar daugiau etatų. Konkrečiai neatsimena atvejų, kad tame pačiame skyriuje būtų steigiamas daugiau nei vienas etatas. Įsakymą rengdavo pagal tai, koks jai buvo duotas nurodymas. Dėl to, kad pirmiau buvo paruoštas įsakymas dėl priedo skyrimo (2015 m. gruodžio 1 d.), o tik paskui priimtas įsakymas dėl J. P. įdarbinimo (2015 m. gruodžio 15 d.), taip atsitiko dėl nesužiūrėjimo (priedams liepdavo rezervuoti, tarkime, gruodžio mėnesio pirmomis dienomis, pasakyta, kiek reikės įsakymų, ir po to jau tie patys priedai – kokie priedai ir kokiems žmonėms skiriami ateidavo mėnesio pabaigoje, taigi pats įsakymas būdavo rengiamas būtent mėnesio pabaigoje, nors jo data būdavo rezervuota anksčiau). Nurodytą įsakymą dėl priedo skyrimo J. P. greičiausiai rengė iš Finansų skyriaus gavusi lentelę; matyt, nepatikrino, kad J. P. dirbti buvo paskirtas ne nuo mėnesio pradžios, o, matydama, kad jam paskirtas priedas, jį įrašė į sąrašą nuo mėnesio pradžios.

Apklausiama liudytoja L. B. taip pat parodė, kad dėl V. S. ir J. P. įdarbinimo, jai yra įstrigusios tos aplinkybės, kad jai nereikėjo išsiųsti dokumentų nei į (duomenys neskelbtini) poskyrį, nei prieš tai į (duomenys neskelbtini) skyrių. Kas konkrečiai perdavė jau pasirašytus dokumentus, nebeatsimena. Kai buvo įdarbinimas į (duomenys neskelbtini), visi dokumentai sugrįžo per vadovą; pažymėjo, kad įdarbinant darbuotojus poskyriuose, jai neteko matyti nė vieno darbuotojo, t. y. darbuotojai į administraciją neatvyksta, tačiau kai buvo tvarkomas perkėlimas į (duomenys neskelbtini) skyrių, tai įdarbinamas asmuo turėtų ateiti, bet ji V. S. nesulaukė. Taip pat liudytoja nurodė, kad E. M. jos prašė nieko nepasakoti I. Š. apie V. S. įdarbinimą į (duomenys neskelbtini) skyrių, kuriam tuo metu kaip tik vadovavo I. Š. (tokį prašymą išsakė užėjusi pas liudytoją į kabinetą). Kodėl buvo toks prašymas, ji E. M. neklausinėjo; buvo keista, bet nesigilino. Dėl ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, kad apie kilusius įtarimus, jog V. S. ir J. P. dokumentus tvarko E. M., ji apie tai užsiminė R. S., tai tokia kalba buvo, kai R. S. grįžo į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Kai E. M. buvo gimdymo, o po to vaiko priežiūros atostogose, matydavo pastarąją ateinant į Tarnybą; pas ką ši ateidavo, negali pasakyti; tuo laikotarpiu ji (L. B.) iš E. M. kažkokių prašymų, išskyrus anksčiau nurodytą, nesulaukė, pasilabindavo ir tiek. Liudytoja L. B. parodė rengusi ir įsakymus dėl atostogų, jeigu jos (L. B.) nebūdavo, tą darydavo D. B.; šiuos įsakymus išsiųsdavo padalinių vadovams. Taip pat rengdavo įsakymus dėl priedų skyrimo (jei nebūdavo liudytojos – rengdavo D. B.), direktoriaus pasirašyti įsakymai į padalinius nebuvo siunčiami. Įsakymų dėl priedų skyrimo projektus rengdavo remdamasi informacija, kurią paprastai pateikdavo Finansų skyriaus vadovas (jie keitėsi, vadovavo G. G., po to – L. G.). Informacija dėl priedų būdavo pateikiama lentelėse (tiksliai neatsimena, ar visada būtent tik lentelėse); kas dalyvaudavo svarstyme dėl priedų skyrimo, jai nežinoma, greičiausiai tuo metu vadovavusi I. Š. (iki jos – ankstesnis direktorius), Personalo skyriaus ir Finansų skyriaus vadovai. Asmens bylas (dirbančių pagal darbo sutartis) formuodavo D. B.; liudytojos manymu, prie tų bylų galėjo prieiti ir E. M.. Asmens byloje darbo sutartis ir materialinės atsakomybės sutartis turėjo būti su originaliais darbdavio ir darbuotojo parašais, nebent iš poskyrio būdavo atsiųstas skenuotas dokumentas; kartais būdavo atsiųstas skenuotas pasirašytas dokumentas, o paskui ateidavo ir originalas (29 t., b. l. 101-114).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. B. parodė, kad nuo 2011 m. kovo 16 d. iki 2017 m. spalio 5 d. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąja specialiste. Jos pagrindinės funkcijos buvo: teisės aktų juridinės technikos priežiūra, darbuotojų konsultavimas dėl teisės aktų rengimo, o apytiksliai nuo 2014 m. pradžios ji pavadavo kolegę R. S., kuri buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų ir jai E. M. buvo pavedusi rengti naujai priimamų, perkeliamų ar atleidžiamų darbuotojų dokumentus, t. y. darbo sutartis, įsakymus dėl priėmimo, perkėlimo ar atleidimo, taip pat rengė visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Parengdavo ne tik minėtų dokumentų projektus, bet juos ir registruodavo. Pirmą kartą apie V. S. sužinojo apytiksliai 2014 m. vasarą, kai jai buvo pavesta, pagal šios prašymą priimti į darbą, parengti dokumentus. Ji parengė tiek darbo sutarties projektą, tiek direktoriaus įsakymo projektą dėl V. S. priėmimo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės pareigas. Minėtus dokumentus pagal darbo reglamente aprašytą tvarką derina su savo skyriaus vedėju. Taigi turėjo tuos dokumentų projektus nunešti derinti E. M. ar D. B., kuri pavadavo E. M., kol ši buvo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose. 2014 m. pabaigoje ji rengė direktoriaus įsakymo projektą ir darbo sutarties tęsinio projektą dėl V. S. perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių, pagal šios prašymą. Tikslių aplinkybių neprisimena, bet dokumentų rengimo tvarka turėjo būti įprasta, parengus dokumentų projektus jie derinami su skyriaus vedėju arba jį pavaduojančiu asmeniu, tada dokumentas pasirašomas, užregistruojamas. Parašus dokumentams galėjo surinkti ir kiti darbuotojai. Ji paprastai tik juos registruodavo. 2015 m. antroje pusėje, jei jau buvo po jos atostogų, tada ji rengė V. S. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) dokumentus, juos derino su skyriaus vedėju, registravo. O jei buvo dar atostogose, tai turėjo daryti D. B.. 2016 m. kovo mėnesį V. S. vėl buvo priimta į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) poskyrį, ji (L. B.) turėjo rengti priėmimo į darbą dokumentus ir juos derinti su skyriaus vedėju, pasirašytus dokumentus registruoti. V. S. buvo atleista 2017 m. rugpjūčio mėn., atleidimo dokumentus jau turėjo tvarkyti iš motinystės atostogų grįžusi R. S.. L. B. nurodė V. S. niekada gyvai nėra mačiusi, ši pas ją nebuvo užėjusi jokiais reikalais. Apie J. P. pirmą kartą sužinojo 2015 m. pabaigoje, kai teko rengti pagal jo prašymą, pastarojo priėmimo į darbą sutartį bei direktoriaus įsakymą. J. P. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Procedūra buvo įprasta, kaip jau ir prieš tai minėjo, parengia dokumentų projektus, juos derina su skyriaus vedėju ir pasirašytus dokumentus registruoja. J. P. atleidimo iš darbo dokumentus rengė ir tvarkė R. S.. J. P. taip pat niekada nėra gyvai mačiusi, šis pas ją nebuvo užėjęs jokiais reikalais. Susipažinusi su 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartimi Nr. P5-278, L. B. parodė, kad sutarties projektą turėjo rengti ji, tačiau, kaip mato, darbo sutartyje nurodytas numeris „P5-278“ yra užrašytas ne jos, nes raštas skiriasi. Pažiūrėjus į raštą, pirma mintis, kad tai E. M. raštas. V. S. parašą priėmė ne ji. Kas tai galėjo padaryti nežino, bet darbo sutarties projektą įprastai nešdavo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui derinti. Parodžius 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-225 dėl V. S. skyrimo į pareigas, L. B. parodė, kad dokumento projektą turėjo rengti ji. Kaip matyti, tai yra dokumento kopija, originalas turėtų būti laikomas P3 byloje. Dokumento registracijos numeris užrašytas jos ranka, o V. S. patvirtinimą apie susipažinimą priėmė ne ji. Kas tai padarė, nežino. Parodžius 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį su V. S. Nr. F20-227, liudytoja L. B. parodė neprisimenanti, ar ji ją rengė, galimai, tačiau, kaip mato, registracijos diena ir numeris yra įrašyti kažkieno kito, kitoks raštas. Darbuotojo parašą priėmė tikrai ne ji. Parodžius 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas Nr. P3-350 ir 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties P5-277 tęsinį, liudytoja L. B. parodė, kad greičiausiai rengė ji, registracijos numeriai, kaip mato, įrašyti jos ranka. Nei viename dokumente darbuotojo parašo tikrai ji nepriėmė. Kas tai padarė, nežino, gal vedėja. Parodžius 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą dėl V. S. atleidimo iš pareigų Nr. P3-260 ir 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties P5- 278 tęsinį,  L. B. parodė, kad ji tuo laikotarpiu greičiausiai atostogavo, tai dokumentus turėjo rengti D. B.. Be to, panašu, kad ji įrašė direktoriaus įsakymo numerį, nes raštas panašus į jos. Parodžius 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartį Nr. P5-307 ir 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą P3-107, L. B. nurodė, kad dokumentų projektus greičiausiai rengė ji, pagal registracijos numerį atpažįsta savo raštą, tačiau darbuotojo parašus priėmė ne ji, pagal tvarką dokumentas turėjo būti perduotas jos skyriaus vedėjui. Parodžius 2016 m. kovo 17 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį su V. S. Nr. F20-259, L. B. teigė, kad greičiausiai ji rengė dokumento projektą, registravo taip pat ji, tik darbuotojo parašą priėmė ne ji (nežino, kas tą padarė). Parodžius 2016 m. kovo 16 d. darbo sutarties Nr. P5-307 tęsinį ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. P3-217, L B. parodė, kad šiuos dokumentus turėjo rengti jos kolegė R. S., kuri jau buvo grįžusi iš motinystės atostogų. Parodžius 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą dėl J. P. skyrimo į pareigas Nr. P3-420,  liudytoja L. B. patvirtino dokumento projektą rengusi ji, tik parašus rinko ne ji. Dokumento lapo kitoje pusėje yra jos, kaip dokumento rengėjo, viza. Įrašyta pieštuku, nes ji projektuose jau rezervuodavo registracijos numerius, šis projektas turėjo keliauti pas direktorę. Matyt, dokumentas kažkur pasimetė, bet originalas vienaip ar kitaip turi būti P3 byloje, o šį variantą gal įsegė į darbuotojo bylą, nes darbuotojas jau buvo pasirašęs. 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį Nr. P5-299, parodė, kad dokumento projektą turėjo rengti taip pat ji. Registracijos numeris įrašytas jos ranka, todėl turėjo ir registruoti. Darbuotojo parašą priėmė ne ji, pagal tvarką dokumentas turėjo būti perduotas jos skyriaus vedėjui. Parodžius 2015 m. gruodžio 16 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį su J. P. Nr. F20-250, L. B. parodė, kad dokumento projektą greičiausiai rengė ji. Pagal registracijos numerį mato, kad ji jį įrašė, tai ji jį ir registravo. Darbuotojo parašą priėmė ne ji. Kas tą padarė, nežino, pagal tvarką dokumentas turėjo būti perduotas jos skyriaus vedėjui. Parodžius 2015 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties Nr. P5-299 tęsinį ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą dėl J. P. atleidimo iš pareigų Nr. P3- 218, liudytoja L. B. parodė, kad ji šių dokumentų projektų nerengė, parašų nerinko, neregistravo, tą turėjo daryti R. S.. 2014 m. liepos 28 darbo sutartyje ir jos tęsiniuose rašomas darbo sutarties numeris tai P5-278, tai P5-277, čia gali būti techninė klaida (4 t., b. l. 134-137).

Ikiteisminiame tyrime liudytoja L. B. buvo apklausta ir BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka, apklausų metu yra duoti detalūs parodymai apie pastarajai parodytus dokumentus. Liudytoja nurodė, kad apytiksliai 2014 m. (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos žodiniu pavedimu ji atliko ir dalį vaiko priežiūros atostogų išėjusios (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės R. S. funkcijų. Jai buvo pavesta rengti (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymų projektus personalo klausimais (priėmimo į darbą įsakymų projektus, darbo sutarčių ir jų pakeitimų projektus, priedų prie atlyginimų skyrimo įsakymų, visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, įsakymų dėl darbuotojų atostogų projektus). Dėl šių papildomų funkcijų atlikimo papildomai apmokyta nebuvo, tiesiog rengdavo dokumentų projektus. R. S. išėjus vaiko priežiūros atostogų 2014 m., E. M. jai pakeitė darbo vietą ir ji (L. B.) pradėjo dirbti su R. S. darbo kompiuteriu. Toks sprendimas buvo dėl to, kad įvairių dokumentų personalo klausimais projektai buvo R. S. darbo kompiuteryje ir jai atliekant dalį šios funkcijų galėjo dirbti pagal ankščiau kurtus dokumentų šablonus. Apytiksliai 2014 m. vasarą E. M. išėjo gimdymo, o vėliau ir vaiko priežiūros, atostogų. Jos funkcijas faktiškai buvo perėmusi D. B., bet dėl to jokio atskiro įsakymo nebuvo. E. M. tiek gimdymo atostogų metu, tiek vaiko priežiūros atostogų metu kartas nuo karto atvykdavo į darbą; domėjosi, kas vyksta darbe, žinojo visas naujienas personalo klausimais. Liudytojos teigimu, V. S. priėmimas į darbą jai neįsiminė kaip išskirtinis ar ypatingas. Kai V. S. buvo priimta pirmą kartą, liudytoja nurodė tiesiog atlikusi pagal E. M. pavedimą savo funkcijas, t. y. parengė priėmimo į darbą įsakymo projektą ir darbo sutarties projektą; galėjo rengti ir kitų įsakymų projektus, tokius kaip visiškos materialinės atsakomybės sutarties projektą, priedo prie atlyginimo skyrimo projektą. Dabar jau tiksliai neprisimena, kokius dar konkrečiai dokumentų projektus, susijusius su V. S., ji rengė. Apytiksliai 2014 m. pabaigoje, kai į (duomenys neskelbtini) skyrių buvo priimta V. S., E. M., ar tiesiogiai atvykusi į (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini), ar telefonu, jai nurodė tuometinei (duomenys neskelbtini) vedėjai I. Š. nesiųsti jokios informacijos ir dokumentų apie V. S.. Anot L. B., E. M. jai tą nurodė greičiausiai dėl to, kad ji, iš dalies atlikdama R. S. funkcijas, pildydavo lenteles dėl darbuotojų atostogų, rengdavo įsakymų projektus, kitų personalo dokumentų projektus ir t.t. Suprato, kad E. M. norėjo, kad I. Š. nesužinotų apie V. S., kuri buvo įdarbinta I. Š. vadovaujamame (duomenys neskelbtini) skyriuje. Ji nežinojo E. M. motyvų, kodėl ši norėjo, kad informacija apie V. S. nebūtų žinoma I. Š., tačiau, liudytojos teigimu, jai buvo žinomi atvejai, kai (duomenys neskelbtini) žmonės buvo įdarbinami viename skyriuje ar poskyryje, o realiai dirbdavo kitame. Buvo susiformavusi tokia praktika, todėl niekur nesikreipė, kadangi  nemanė, kad V. S. galėjo būti fiktyvus darbuotojas. J. P. įdarbinimas į (duomenys neskelbtini) liudytojai taip pat neįsiminė kaip išskirtinis. Tiksliai neprisimena, bet ji galėjo rengti jo darbo sutarties projektą, įsakymo dėl priėmimo į darbą projektą. Neprisimena, kad E. M. jai būtų ką nors sakiusi dėl J. P.; neprisimena, kokius dokumentus, susijusius su V. S. ir J. P., ji dar rengė, bet tai galėjo būti darbo sutarties pakeitimo ar nutraukimo projektai, direktoriaus įsakymų dėl to projektai; taip pat galėjo būti įsakymų dėl priedų projektai, kuriuos rengdavo pagal (duomenys neskelbtini) Finansų skyriaus pateiktą darbinę lentelę, kurioje buvo nurodyti (duomenys neskelbtini) dirbantys asmenys ir jiems skiriami priedai. Kiek prisimena, tą lentelę jai pateikdavo Finansų skriaus vedėja G. G., vėliau, šiai išėjus iš darbo, L. G.. Apklausiama L. B. pažymėjo, kad ji pati skirstant priedus darbuotojams niekaip nedalyvaudavo, tik pagal pateiktą darbinę lentelę parengdavo įsakymų projektus. Kiek jai žinoma, priedų skirstyme dalyvaudavo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja E. M. (tik nežino, ar dalyvaudavo E. M. pavaduojanti D. B.), Finansų skyriaus vedėja G. G., o vėliau L. G., buvusi (duomenys neskelbtini) direktorė I. Š. ir jos pavaduotojas A. A.. Kažkuriuo metu, neprisimena laiko, ji buvo parengusi kažkokius personalo dokumentus ir juos pateikė E. M. derinimui. Kaip viskas tiksliai vyko neprisimena, bet pamena, kad dokumentai dėl V. S. ir J. P. jai neįprastai greitai grįžo ir jie jau buvo su parašais. Tada ji prisiminė tą atvejį, kai E. M. jai nurodė neteikti jokios informacijos ir dokumentų I. Š. dėl V. S., kai I. Š. ėjo vedėjos pareigas, o V. S. buvo įdarbinta į I. Š. vadovaujamą skyrių. Liudytojos teigimu, jai kilo įtarimas, kad V. S. ir J. P. dokumentus tvarko E. M.. Apie jai kilusį įtarimą yra sakiusi tik 2017 m. iš vaiko priežiūros atostogų grįžusiai R. S., nes ji šiai grąžino jos funkcijas, perdavė visą aktualią informaciją personalo klausimais. Neprisimena tikslių aplinkybių, bet R. S. yra sakiusi, kad jai atrodo, kad dokumentus dėl J. P. ir V. S. tvarko E. M.. Kadangi daugiau  jokios informacijos neturėjo, niekur nesikreipė. 2017 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje, išaiškėjo, kad V. S. ir J. P. buvo galimai fiktyvūs darbuotojai. Iki tol jai (L. B.) jokia informacija apie tai, kad jie galimai fiktyviai įdarbinti, nebuvo žinoma. Tuo pačiu liudytoja pažymėjo jokių veiksmų dėl žmonių įdarbinimo ir kitų personalo klausimų savo iniciatyva nesiėmusi, dokumentų projektus rengdavo pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo, (duomenys neskelbtini) direktoriaus ar jo pavaduotojo nurodymus. Prisimena, kad yra buvęs atvejis, kai A. A., atlikdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, ar I. Š., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, buvo jai davę tiesioginį nurodymą parengti įsakymo dėl etato įsteigimo projektą. Vis dėl to nebeprisimena, kada tai vyko, kokiame skyriuje ar poskyryje buvo įsteigtas etatas, tik pabrėžia, kad nurodymus galėjo duoti ne tik jos skyriaus vedėjas, bet ir (duomenys neskelbtini) direktorius ar jo pavaduotojas. Nėra gavusi jokios asmeninės ar kitokios naudos fiktyviai įdarbinant V. S. ir J. P. į (duomenys neskelbtini).

Liudytojai L. B. parodžius 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. F20- 227, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) atstovaujančios direktorės I. Š. ir (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniosios specialistės V. S., tačiau sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas A. A. ir vyresnioji specialistė V. S., ši parodė, kad nors pagal atliekamas funkcijas ji rengdavo visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau šios sutarties nerengė. Tai patvirtinti gali iš to, kad jei ji rengdavo tokią sutartį, ji ją ir užregistruodavo, tuo tarpu iš pateiktame dokumente įrašytos datos ir dokumento numerio mato, kad tai ne jos raštas. Niekaip negali paaiškinti, kodėl dokumente įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) atstovaujama, direktorės I. Š., taip pat nežino, kas rengė šį dokumentą, tačiau asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, bylos buvo saugomos pas D. B., prie jų visada galėjo prieiti E. M., kaip (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja (4 t., b. l. 145-148).

Kitos apklausos (BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka) papildomai apklausta kaip liudytoja L. B.) parodė, jog, kiek prisimena, (duomenys neskelbtini) direktoriaus priimti įsakymai dėl priedų skyrimo nebuvo siunčiami skyrių ar poskyrių vedėjams. Direktoriaus įsakymai dėl darbuotojų atostogų būdavo siunčiami tik teritorinių padalinių vedėjams; taip pat teritorinių padalinių vedėjams būdavo siunčiami ir įsakymai dėl darbuotojų priėmimo į (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniuje esančių skyrių vedėjams tokie įsakymai nebuvo siunčiami. Paprastai direktoriaus įsakymai personalo klausimais buvo siunčiami tik teritoriniams padaliniams, jų vedėjams. Vilniuje esančių skyrių vedėjams įsakymai, išskyrus dėl darbuotojų atostogų, nebuvo siunčiami (bent jau ji nesiųsdavo).

Susipažinusi su kopija elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2014 m. liepos 21 d., 16.38 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), ir jo priedu pavadinimu „(duomenys neskelbtini) vyresnysis psecialistas.doc“ liudytoja L. B. parodė siuntusi laišką su priedu, kadangi pastarasis išsiųstas iš jos darbinio elektroninio pašto. Ji šį laišką su jo priedu galėjo siųsti E. M. todėl, kad ši jos galėjo paprašyti. Pati savo iniciatyva niekam nesiuntinėdavo darbuotojų pareigybių aprašymų.

Susipažinusi su 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, liudytoja L. B. parodė, kad dokumento lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, kad šį dokumentą rengė ji. D. B. viza reiškia, jog dokumentas yra suderintas su faktiškai (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pareigas einančiu asmeniu; G. G. – naujo darbuotojo priėmimas yra suderintas su Finansų skyriumi, o R. A. viza patvirtina, kad pastaroji susipažino su įsakymu. R. A. buvo atsakinga už su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimu (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Atrodo, tokia dokumentų vizavimo tvarka buvo nustatyta kažkokiame vidiniame dokumente – tvarkoje.

Susipažinusi su  elektroninio laiško pavadinimu „(duomenys neskelbtini) vyresnysis psecialistas (3)“, kurį 2014 m. liepos 31 d., 10.50 val., E. M., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui „L. V.“, kopija ir jo priedu pavadinimu „(duomenys neskelbtini) vyresnysis psecialistas (3).doc“, L. B. parodė, jog yra tikėtina, jog laišką su priedu gavo ji, nes jis siųstas į jos darbinį elektroninį paštą, kuriuo ji naudojosi, tačiau neprisimena, kodėl E. M. galėjo jai siųsti (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymą (galimai buvo kažką jame pakeitusi, todėl jai ir atsiuntė). Kaip ir minėjo, E. M., ir būdama vaiko priežiūros atostogose, nuo darbo neatitolo, nuolat domėjosi juo ir buvo informuojama apie (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklą. Dėl 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ L. B. nurodė, kad dokumento lapo antroje pusėje esanti viza reiškia, kad ji rengė šį dokumentą. Kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Tikslių šio dokumento sukūrimo ir pasirašymo aplinkybių neprisimena, tačiau tai turėjo vykti bendra tvarka. Ji turėjo gauti pavedimą parengti šio direktoriaus įsakymo projektą; turėjo jį parengti, o parengtas įsakymas buvo derinamas, vizuojamas ir galiausiai nešamas direktoriui pasirašyti. Pastaruosius veiksmus galėjo atlikti tiek ji pati, taip pat juos galėjo atlikti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, Finansų skyriaus vedėjas ir kiti šių skyrių darbuotojai. Susipažinusi su kopija 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“, kuriame nurodyta, jog 2014 m. rugpjūčio 1 dienos (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ priedai mokami nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programos pajamų įmokų, liudytoja parodė, kad dokumento lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, kad šį dokumentą rengė ji. Kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Daugiau neturi ką pakomentuoti dėl šio dokumento, nes tokių dokumentų projektų rengė nemažai ir šių dokumentų rengimo procesas jai neįsiminė. Susipažinusi su 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-258 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-2 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, kuriame nurodoma, jog yra pakeičiamas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. P3-2 „Dėl priedų skyrimo“ kurio 1.19 papunktyje nurodomas 400 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S., L. B. teigė, kad dokumento paskutinio lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, kad šį dokumentą rengė ji. Kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Daugiau neturi ką pakomentuoti dėl šio dokumento, nes neprisimena konkrečių šio dokumento sukūrimo ir pasirašymo aplinkybių.

Susipažinusi su elektroninio laiško pavadinimu „atnaujintas“, kurį 2014 m. rugsėjo 22 d., 14.14 val., gavo D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija bei laiško priedu pavadinimu „Tarnybos pareigybių sąrašas su darbuotojais.doc“, L. B. parodė esant tikėtina, kad laišką su priedu siuntė ji, nes jis siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto, kuriuo ji naudojosi. Elektroninio laiško priede yra neoficialus dokumentas, kuriame yra nurodyti elektroninio laiško siuntimo laiku (duomenys neskelbtini) dirbę asmenys. Lentelėje asmenys yra grupuojami pagal skyrius ar poskyrius, kuriuose jie dirba, užpildant eilutes ir stulpelius vienoda spalva. Taip pat lentelėje yra nurodytos kategorijos arba darbo užmokesčio koeficientai. Šią lentelę pildydavo ir atnaujindavo ji, nes ši funkcija jai buvo pavesta R. S. būnant vaiko priežiūros atostogose. Ją pildydavo pagal turimą informaciją apie (duomenys neskelbtini) personalą (darbo sutarys, įsakymai dėl skyrimo į (duomenys neskelbtini) arba įsakymai dėl atleidimo ir t.t.). Neprisimena, kodėl ją siuntė D. B., bet pastaroji nurodytu laikotarpiu faktiškai ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, todėl lentelėje nurodyta informacija buvo jai aktuali darbo funkcijoms atlikti. Susipažinusi su 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.18 papunktyje nurodytas 400 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S., L. B. parodė, kad su dokumento paskutinio lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, kad šį dokumentą rengė ji. Kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Daugiau neturi ką pakomentuoti dėl šio dokumento, neprisimena konkrečių šio dokumento sukūrimo ir pasirašymo aplinkybių. Susipažinusi su 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“, kuriuo pagal V. S. 2014 m. lapkričio 21 dienos prašymą, ši yra perkeliama iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigų į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigas 2014 m. lapkričio 24 dieną, L. B. parodė, kad dokumento lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, jog šį dokumentą rengė ji. Kita viza patvirtina, kad su dokumentu buvo susipažinta. Parengtą dokumentą ji turėjo pateikti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjui, šiuo atveju D. B. arba E. M.. Nežino, kur toliau keliavo šis dokumentas ir ar buvo derintas su Finansų skyriaus vedėja; negali pasakyti, ar direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, galėjo pasirašyti vedėjų nevizuotą dokumentą.  

Susipažinusi su elektroniniu laišku be pavadinimo, kurį 2014 m. lapkričio 4 d., 15.04 val., nuo G. G., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas „L. V.“, kopija ir jo priedu pavadinimu „2014 09-12 DU fondo planavimas det.xls“, L. B. parodė, kad tikėtina, jog šį laišką yra gavusi, nes jis buvo siųstas jos darbiniu elektroninio pašto adresu. Ankstesnės apklausos (2019 m. birželio 3 d.) metu yra davusi parodymus apie darbines lenteles, kurias jai pateikdavo Finansų skyriaus vedėjai ir pagal kurias ji rengdavo įsakymus dėl priedų skyrimo. Lentelėje asmenys yra grupuojami pagal skyrius ar poskyrius, kuriuose jie dirba. Tai šio elektroninio laiško priedas ir yra ta pati lentelė, pagal kurią ji rengdavo įsakymus dėl priedų prie atlyginimo skyrimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Priedų skirstymo metu ji nedalyvaudavo. Kiek žino, priedų skirstyme galėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini) direktorius ir jo pavaduotojas, Finansų skyriaus vedėjas ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas. Dokumento ypatybėse nurodyta, kad dokumentą paskutinį kartą išsaugojo G. G., Finansų skyriaus vedėja. Susipažinusi  su elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2014 m. lapkričio 4 d., 14.53 val., nuo G. G., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas „L. V.“, kopija ir jo priedu pavadinimu „2014 11 men. DU fondo planavimas dėt 2014-11-28.xls.“, liudytoja L. B. nurodė esant tikėtina, kad ji yra gavusi šį laišką, nes jis buvo siųstas jos darbiniu elektroninio pašto adresu, kurį ji naudojo. Elektroninio laiško priedas – iš esmės tai tokia pati lentelė, apie kurią davė parodymus atsakydama į ankstesnį klausimą. Greičiausiai šioje lentelėje yra padaryti kažkokie pakeitimai, nes lentelė pagal pavadinimą yra 2014 m. lapkričio mėn. iš dokumento ypatybių mato, kad paskutinį kartą dokumentą išsaugojo G. G., galimai ši darė kažkokius pakeitimus šio elektroninio laiško priede, lentelėje. Susipažinusi su  2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu „Dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. Vl-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. Vl-157. Įsakymo punkte Nr. 1.1. nurodyta „papildau nauja 33 eilute (ankstesniąsias 33-182 eilutes atitinkamai laikau 34-183 eilutėmis) 33. (duomenys neskelbtini) vyresnysis specialistas 13,5“, L. B. parodė, kad dokumento antro lapo antroje pusėje yra jos viza, kuri patvirtina, jog šio dokumento projektą rengė ji. Dokumento paskutinio lapo antroje pusėje yra D. B. viza, kuri patvirtina, jog pastaroji jį suderino. Neprisimena, ar Finansų skyriaus vedėjas turėjo vizuoti įsakymus dėl (duomenys neskelbtini) etatų struktūros pakeitimų. Susipažinusi su 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.13 papunktyje skiriamas 1 000 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S., L. B. parodė, kad dokumento paskutinio lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina kad ji rengė šio dokumento projektą; kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Dėl priedų paskyrimo darbuotojams negali pakomentuoti, nes jų pati neskirstė. Susipažinusi su kopija elektroninio laiško pavadinimu „Darbuotojų skaičius“, kurį 2014 m. gruodžio 22 d., 10.26 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui el. p. (duomenys neskelbtini), kurio punkte Nr. 3, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje dirba 5 vyr. spec. ir 1 vyresnysis spec., liudytoja L. B. parodė, jog tikėtina, kad šį laišką rašė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Neprisimena, kodėl galėjo siųsti elektroninį laišką su nurodytais etatais (duomenys neskelbtini) pagal skyrius ar poskyrius; neprisimena, kas čia galėjo būti skaičiuojama, ar kokiu tikslu tokia informacija buvo teikiama R. S.. Kiek prisimena, R. dirbo su planavimais, projektais (past. – (duomenys neskelbtini) skyriuje tuo metu dirbo viena vyresnioji specialistė – V. S.). Susipažinusi su elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2014 m. gruodžio 31 d., 09.24 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), kopija (elektroninio laiško kopija siųsta el. p. (duomenys neskelbtini)) ir jo priedu pavadinimu „2014 12 men. DU fondo planavimas dėt 2014~12-29.xls“, L. B. parodė, kad tikėtina, jog šį laišką siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Elektroninio laiško priedas – iš esmės tai tokia pati atlyginimų planavimo lentelė, apie kurią davė parodymus atsakydama į ankščiau užduotus klausimus. Toje lentelėje buvo nurodyti priedai prie atlyginimų ir pagal šią lentelę ji rengdavo direktoriaus įsakymų dėl priedų skyrimo projektus. Iš dokumento ypatybių mato, kad ji paskutinį kartą išsaugojo dokumentą, tačiau negali atsakyti, ar ką nors jame keitė, nes neprisimena. Kaip ir minėjo, sprendimų dėl priedų skyrimo ir jų dydžių ji nepriimdavo; informaciją apie numatytus priedus ir jų dydžius gaudavo iš Finansų skyriaus vedėjo. Susipažinusi su  elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2014 m. gruodžio 30 d., 14.39 val., nuo G. G., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas „L. V.“, kopija ir jo priedu pavadinimu „2014 12 men. DU fondo planavimas dėt 2014-12- 29.xls.“ L. B. parodė, jog tikėtina, kad šį laišką yra gavusi, nes jis buvo siųstas jos darbiniu elektroninio pašto adresu. Tai ta pati darbo užmokesčio planavimo lentelę, apie kurią jau davė parodymus; lentelę jai siųsdavo Finansų skyriaus vedėjai, lentelės pagrindu ji rengdavo direktoriaus įsakymų dėl priedų prie atlyginimų projektus (4 t., b. l. 149-155).

Papildomai apklausta BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais liudytoja L. B. parodė, kad apie tai, kad kažkas kitas, išskyrus ją pačią, yra naudojęsi jos elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jai nėra žinoma, nėra mačiusi, kad bet koks kitas asmuo, būtų naudojęsis jos darbiniais elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įprastai įsakymų projektus personalo klausimais rengti jai pavesdavo tiesioginis vadovas, t. y. E. M. arba D. B.. Tačiau galėjo būti, kad direktoriaus įsakymų dėl priedų skyrimo projektus parengti jai pavesdavo ir Finansų skyriaus vedėjas, pavyzdžiui, po pasitarimų. Susipažinusi su elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2015 m. sausio 6 d., 19.39 val., G. G., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatams „L. V.“ ir (duomenys neskelbtini), kopija. Elektroniniame laiške rašoma „Labas rytas, Nuo šių metų sausio 1 d. planuojame vidutiniškai 25 EUR padidinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priedus. Valstybės tarnautojams darbo užmokestis nesikeis. Prašau iki sausio 9 d. pateikti siūlymus dėl priedų paskirstymo šiems Jūsų vadovaujamo skyriaus ar poskyrio darbuotojams <...> Siūlomas priedas turi būti sveikas skaičius, o paskutinis skaičius 0 arba 5 EUR. Taip pat galite teikti siūlymus ne tik papildomo priedų paskirstymo, bet ir jau nustatyto priedo perskirstymą. Priedai bus nustatomi 2015 metams“, L. B. paaiškino, jog tikėtina, kad šį laišką yra gavusi, nes jis buvo siųstas į jos darbinį elektroninį pašto adresą. Apie elektroninio laiško sukūrimo ir jo išsiuntimo aplinkybes nieko neprisimena. Šio elektroninio laiško kopija jai galėjo būti siųsta, kad ji žinotų, jog galimai reikės parengti įsakymus dėl priedų. Nežino, kodėl G. G. siųstame I. Š. elektroniniame laiške tarp darbo sutarties pagrindu dirbančių (duomenys neskelbtini) darbuotojų nėra nurodyta V. S.. Ji su G. G. nėra kalbėjusi apie tai, kad E. M. jai buvo pasakiusi I. Š. nesiųsti informacijos apie V. S.. Susipažinusi su kopija elektroninio laiško, pavadinimu „TRRS atostogos“, kurį 2015 m. sausio 7 d., 10.16 val., nuo I. Š., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), kurio Elektroninio laiško kopija siųsta adresatui (duomenys neskelbtini) kuriame  rašoma „Sveika, L., teikiame mūsų skyriaus atostogų grafiką šiems metams <...>“ ir jo priedu pavadinimu „preliminarus atostogų grafikas 2011.xls“, L. B. parodė, jog tikėtina, kad šį laišką yra gavusi, nes jis buvo siųstas į jos darbinį elektroninio pašto adresą. Elektroninio laiško priedo pavadinime galėjo būti padaryta klaida nurodant 2011 metus. Nežino, kodėl atostogų grafike nėra nurodyta V. S.. Susipažinusi su  elektroninio laiško, pavadinimu „FW: Message from KMBT__C454“, kurį 2015 m. sausio 7 d., 10.34 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), kopija, kur rašoma  „Laba diena, Siunčiu darbuotojų sąrašą su atostogomis 2015-12-31 dienai, kad darbuotojai galėtų suplanuoti atostogas 2015 m. ir laiško priedu, pavadinimu „SKMBT_C45415010710440.pdf“, liudytoja parodė, jog tikėtina, kad šį laišką rašė ir su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Atlikdama dalį R. S. funkcijų, kol ši buvo vaiko priežiūros atostogose, ji buvo atsakinga ir už atostogų (duomenys neskelbtini) darbuotojams apskaitą, rengdavo direktoriaus įsakymų dėl atostogų projektus, todėl skyrių vedėjams ji pateikdavo aktualią informaciją apie jų skyriuje dirbančių asmenų turimų atostogų skaičių. I. Š. nepateikdavo jokios informacijos ar dokumentų apie V. S., nes jai taip buvo nurodžiusi E. M.. Dėl šios priežasties ji, siųsdama informaciją apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus skyriaus vedėjai I. Š., neįtraukė informacijos apie V. S.. Susipažinusi su elektroninio laiško pavadinimu „Kelios pastabos dėl atostogų“, kurį 2015 m. sausio 7 d., 14.00 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), kopija ir priedu pavadinimu „preliminarus atostogų grafikas 2011.xls“, liudytoja nurodė, jog tikėtina, kad šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Elektroninio laiško priede galėjo būti padaryta klaida, nurodant 2011 m. Greičiausiai elektroninio laiško priede esantis (duomenys neskelbtini) darbuotojų atostogų grafikas buvo formuojamas 2015 m. Kiek supranta, šį atostogų grafiką rengė I. Š., dėl to nežino, kodėl jame nėra nurodyta V. S.. Ji pastabas pateikė pagal pateiktą atostogų grafiką, matyt, todėl ir nenurodė, kad sąraše trūksta V. S.. Nežino, kas ir kokiu būdu planavo V. S. atostogas.

Susipažinusi su elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2015 m. sausio 9 d., 14.47 val., iš G. G., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas „L. V.“, kopija, kuriame rašoma „L., siunčiu 2015 DU EUR, gal turėsi pastabų <...>“ ir jo priedu pavadinimu „2015 DU EUR su naujais priedais.xls“, parodė, kad tikėtina, jog šį laišką yra gavusi, nes jis buvo siųstas į jos darbinio elektroninio pašto adresą. Kas sukūrė šio elektroninio laiško priedą, nežino, bet pagal pateiktas dokumento ypatybes paskutinį kartą šį dokumentą išsaugojo G. G.. Kodėl G. G., siųsdama duomenis apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus I. Š. nenurodė V. S., o tuo tarpu jai siųsdama darbo užmokesčio planavimo lentelę jau nurodo V. S., nežino. Kokių pastabų ji galėjo turėti dėl darbo užmokesčio planavimo lentelės, neprisimena, tačiau mato, kad darbo užmokesčio lentelėje yra grafa naujas koef. (koeficientas), tai turbūt jai ir buvo siunčiama ši lentelė žiniai. Susipažinusi su elektroninio laiško pavadinimu „Pažyma apie atostogų likučius“, kurį 2015 m. sausio 15 d., 13.05 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), kopija ir jo priedu, pavadinimu „Pažyma už 2014.docx“, parodė, kad tikėtina, jog šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Pavaduodama R. S., ji buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) darbuotojų atostogų apskaitą, todėl elektroniniu laišku siųstą dokumentą – pažymą apie nepanaudotas kasmetines atostogas, sukūrė ji. Pažyma buvo suformuota naudojantis darbuotojų apskaitos sistema STEKAS. Tokią lentelę pateikti jos prašydavo Finansų skyrius, tikriausiai skyriaus vedėja (tiksliai neprisimena). Susipažinusi su elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2015 m. kovo 12 d., 13.30 val., gavo D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija. (Elektroninio laiško kopija siųsta G. G., el. p. (duomenys neskelbtini). ) ir šio laiško priedu pavadinimu „Tarnybos pareigybių sąrašas su darbuotojais.doc“, liudytoja parodė, kad tikėtina, jog laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji. Elektroninio laiško priede yra neoficialus dokumentas, kuriame nurodyti elektroninio laiško siuntimo laiku (duomenys neskelbtini) dirbę asmenys. Lentelėje asmenys yra grupuojami pagal skyrius ar poskyrius, kuriuose jie dirba, užpildant eilutes ir stulpelius vienoda spalva. Taip pat lentelėje yra nurodytos kategorijos arba darbo užmokesčio koeficientai. Šią lentelę pildydavo ir atnaujindavo ji, nes ši funkcija jai buvo pavesta R. S. būnant vaiko priežiūros atostogose. Ją pildydavo pagal turimą informaciją apie (duomenys neskelbtini) personalą. Greičiausiai G. G. ir D. B. šią lentelę siuntė, kadangi pastarosios jos paprašė.

Susipažinusi su elektroninio laiško pavadinimu „Siunčiama: ŽT darbuotojų nedarbingumai.xlsx“, kurį 2015 m. birželio 8 d., 10.49 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini) siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), kopija ir priedu pavadinimu „ŽT darbuotojų nedarbingumai.xlsx“, L. B. parodė, kad tikėtina, jog šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Elektroninio laiško priedą – neoficialią lentelę su (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančių skyrių darbuotojų nedarbingumais kūrė ji. To buvo prašiusi jau tuometinė (duomenys neskelbtini) direktorė I. Š.. Ankščiau, iki šiai pradedant eiti direktoriaus pareigas, tokių lentelių su darbuotojų nedarbingumais nebuvo. Nežino, kodėl V. S. nenurodyta šioje lentelėje; galimai dėl to, kad ji buvo kurta iš esmės I. Š., o jai informacijos apie V. S. nepateikinėjo E. M. nurodymu. D. B. tiesiog siuntė tokią pat lentelę, kaip ir I., todėl joje ir nebuvo V. S.. Gali būti, kad šioje lentelėje buvo padaryti kokie nors patikslinimai.

Susipažinusi su elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2015 m. birželio 8 d., 11.24 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), kopija ir priedu pavadinimu „ŽT darbuotojų nedarbingumai.xlsx“, L. B. parodė, kad tikėtina, kad šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji. Elektroninio laiško priedą – neoficialią lentelę su (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančių skyrių darbuotojų nedarbingumais kūrė ji. To buvo prašiusi tuometinė (duomenys neskelbtini) direktorė I. Š.. Ankščiau, iki šiai pradedant eiti direktoriaus pareigas, tokių lentelių su darbuotojų nedarbingumais nebuvo. Kodėl V. S. nenurodyta šioje lentelėje, nežino. Gali būti dėl to, kad ji buvo iš esmės kurta I. Š., o jai informacijos apie V. S. nepateikinėjo E. M. nurodymu. Gali būti, kad toje lentelėje buvo padaryti kokie nors patikslinimai.

Analogiški liudytojos L. B. atsakymai duoti ir dėl laiško, pavadinimu „atnaujinta lentelė“, kurį 2015 m. birželio 12 d., 14.33 val., gavo D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), kopijos ir elektroninio laiško priedo, pavadinimu „ŽT darbuotojų nedarbingumai.xlsx“; taip pat elektroninio laiško pavadinimu „Atnaujintas darbuotojų nedarbingumo sąrašas“, kurį 2015 m. birželio 9 d., 12.12 val., gavo D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), kopijos (elektroninio laiško originalas siųstas I. Š., el. p. (duomenys neskelbtini). ), kuriame rašoma  – „Laba diena, Siunčiu J. L. atostogomis papildytą lentelę“ ir šio elektroninio laiško priedu, pavadinimu „ŽT darbuotojų nedarbingumai.xlsx“.

Apklausos metu liudytoja L. B. pažymėjo, kad I. Š. prašymu lentelės dėl darbuotojų nedarbingumų formą sukūrė ji. Ją sukūrė direktorės I. Š. prašymu. Pastarajai prašant ji šią lentelę pildydavo ir atnaujindavo ji; gali būti, kad D. B. irgi atlikdavo jos pakeitimus. Jai nėra žinoma, kad kokie nors kiti asmenys būtų pildę ar keitę darbuotojų nedarbingumo lentelę. Susipažinusi su elektroninio laiško pavadinimu „Siunčiama: Tarnybos pareigybių sąrašas su darbuotojais.doc“, kurį 2015 m. liepos 15 d., 09.33 val., gavo D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija (Elektroninio laiško kopija siųsta G. G., el. p. (duomenys neskelbtini).) ir  laiško priedu pavadinimu „Tarnybos pareigybių sąrašas su darbuotojais.doc“, L. B. parodė, kad tikėtina, jog šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Elektroninio laiško priedą – neoficialią lentelę su (duomenys neskelbtini) Vilniuje esančių skyrių darbuotojų sąrašu pildydavo ji. Šis sąrašas buvo pildomas R. S. anksčiau sukurto dokumento pagrindu. Darbuotojų sąrašas su darbuotojais ir sąrašas dėl nedarbingumų yra skirtingi sąrašai. Vienas buvo darbinis (duomenys neskelbtini) skyriaus ir Finansų skyriaus darbui, t. y. darbuotojų sąrašas, kitas I. Š., t. y. nedarbingumai. I. Š. duomenų apie V. S. neteikdavo E. M. nurodymu.

Susipažinusi su elektroninio laiško pavadinimu „Siunčiama: (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (nuo 201512).doc, (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (nuo 201512) 2.doc“, kurį 2015 m. gruodžio 15 d., 08.57 val., gavo D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. B., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija ir laiško priedais, pavadinimu „Siunčiama: (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (nuo 201512).doc, (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (nuo 201512) 2.doc“, L. B. parodė, kad tikėtina, kad šį laišką rašė ir jį su priedais siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Greičiausiai D. B. prašymu ji šiai siuntė elektroninio laiško priedus – (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės aprašymus. Šis pareigybės aprašymas buvo sukurtas R. S., o ji greičiausiai jį buvo redagavusi.

Susipažinusi su  elektroninio laiško pavadinimu „dėl darbuotojų turimų atostogų“, kurį 2016 m. sausio 19 d., 10.56 val., gavo V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. B., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija, kuriame rašoma „Laba diena, Siunčiu sąrašą darbuotojų ir jų turimų atostogų skaičių: <..>“ (elektroniniame laiške yra lentelė su išvardintais darbuotojais (past. – (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojais), tačiau tarp darbuotojų nenurodytas J. P.), liudytoja L. B. parodė, kad tikėtina, kad šį laišką rašė ir jį siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Elektroniniu laišku siųstas sąrašas buvo iš kažkur paimtas, ji tiesiog gal per klaidą neįrašė J. P., daugiau aplinkybių neprisimena.

Susipažinusi su elektroninio laiško pavadinimu „Priedų palyginimas.xlsx“, kurį 2016 m. vasario 22 d., 10.51 val., gavo D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. B., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija ir laiško priedu pavadinimu „Priedų palyginimas.xlsx“, L. B. parodė, jog tikėtina, kad šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Neprisimena, kad būtų rengusi elektroninio laiško priedą – (duomenys neskelbtini) lentelę su priedų palyginimais; taip pat neprisimena, kodėl šią lentelę siuntė D. B.. Susipažinusi su  elektroninio laiško pavadinimu „Kas gauna padidintus atlyginimus (nuo 13,1 iki 18,8).docx“, kurį 2016 m. gegužės 20 d., 13.14 val., gavo D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. B., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija (elektroninis laiškas taip pat siųstas el. p. adresu (duomenys neskelbtini)), kuriame rašoma – „Dėl visa ko persiunčiu lentelę“ ir šio elektroninio laiško priedu, pavadinimu „Kas gauna padidintus atlyginimus (nuo 13,1 iki 18,8).docx“, liudytoja L. B. paaiškino, jog tikėtina, kad šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Šį dokumentą greičiausiai rengė ji, taip nurodyta dokumento ypatybėse. Kiek prisimena, tokia lentelė buvo ruošiama prieš keičiantis darbo kodeksui, tačiau konkrečiau tikslo neprisimena. Susipažinusi su elektroninio laiško pavadinimu „Gimtadieniu_ataskaita (2).doc“, kurį 2017 m. sausio 5 d., 09.33 val., gavo A. A., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. B., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija  ir elektroninio laiško priedu, pavadinimu „Gimtadieniu_ataskaita (2).doc“, L. B. nurodė, jog tikėtina, kad šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Kas sukūrė elektroninio laiško priedą – gimtadienių ataskaitą, nežino; taip pat nežino, kad redagavo dokumentą. Neprisimena, kodėl ji šią ataskaitą siuntė A. A., greičiausiai pastarasis jos to paprašė.

Susipažinusi su  elektroninio laiško pavadinimu „pareigybių aprašymai“, kurį 2017 m. vasario 14 d., 09.08 val., gavo A. L., el. p. (duomenys neskelbtini), ir E. M., el. p. E. (duomenys neskelbtini), nuo L. B., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija, laiško 13 priedų, kuriuose yra darbuotojų pareigybių aprašymų projektai, L. B. parodė, jog tikėtina, kad šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Nežino, kodėl V. S. ir J. P. pareigybių aprašymai nebuvo siunčiami derinimui; galimai jie jau buvo suderinti ir padėti, pavyzdžiui, pas ją ant stalo. Susipažinusi su  elektroninio laiško pavadinimu „DS pakeitimas“, kurį 2017 m. kovo 6 d., 08.06 val., gavo E. M., el. p. E. (duomenys neskelbtini), nuo L. B., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija ir Elektroninio laiško priedais (13 priedų), kuriuose yra darbuotojų DS (darbo sutarčių) pakeitimas (elektroniniame laiške rašoma „Laba diena, siunčiu darbo sutarčių pakeitimus, atliktus vadovaujantis įstatymu ir darbo apmokėjimo sistema. Prašau skubiai, iki šios dienos 12 val., atsiųsti skanuotus su darbuotojų parašais. Originalus (darbuotojui pasirašyti reikia du darbo sutarties egzempliorius) kuo skubiau išsiųskite mums <...>“), L. B. parodė, kad yra tikėtina, kad šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Kodėl tarp siunčiamų darbo sutarčių pakeitimų nėra V. S. ir J. P., nežino. Galbūt ji jau buvo gavusi pasirašytas jų darbo sutartis. Jei ji nebūtų turėjusi jau pasirašytų jų darbo sutarčių, tokių atveju ji tikrai būtų siuntusi darbo sutarčių projektus į (duomenys neskelbtini) poskyrį.

Susipažinusi su elektroninio laiško, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) posk.“, kurį 2017 m. balandžio 26 d., 08.46 val., nuo V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas (duomenys neskelbtini), kopija, kuriuo yra siunčiami priedai, elektroniniai dokumentai, kuriuose nurodytos užduotys (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojams ir kuriame rašoma „Labas rytas, Siunčiu užduotis ir lauksiu pastabų. Pagarbiai (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresnioji specialistė V. K. <...>“, L. B. parodė, jog tikėtina, kad šį laišką gavo ji, nes jis buvo siųstas jos darbinio elektroninio pašto adresu. Prisimena, kad buvo rengiamos užduotys darbuotojams, t. y. jiems iškelti darbo uždaviniai. Buvo taip, kad iš skyrių ir poskyrių buvo gautos suformuotos užduotys ne visiems darbuotojams (nepamena, iš kokių skyrių ar poskyrių nebuvo gauta). Tikslaus laiko neprisimena, bet E. M. jai nurodė parengti kam trūksta užduočių projektus. Liudytojos teigimu, projektus ji rengė pagal jau turimas suformuotas užduotis tuose pačiuose skyriuose ar poskyriuose dirbantiems ir panašias pareigas einantiems darbuotojams. Kur ji tuos užduočių projektus tiksliai padėjo, neprisimena, bet galėjo atiduoti kolegoms į skyrius ar poskyrius padalinimui. Tiksliai neprisimena, ar rengė užduočių projektus V. S. ir J. P..

Susipažinusi su elektroninio laiško pavadinimu „RE: (duomenys neskelbtini) posk,“, kurį 2017 m. gegužės 17 d., 08.54 val., gavo V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo L. B., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija, kuriame rašoma „Laba diena, Šiai dienai uždirbta kasmetinių atostogų: <„>“ (elektroniniame laiške yra dvi lentelės su išvardintais darbuotojais ((duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojais); šis elektroninis laiškas yra atsakymas į 2017 m. gegužės 16 d., 14.12 val., V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), siųstą elektroninį laišką adresu (duomenys neskelbtini) pavadinimu „(duomenys neskelbtini) posk.“; pastarajame elektroniniame laiške buvo rašoma „Laba diena, L. G. jūs galite atsiųsti mūsų darbuotojų nepanaudotas atostogas, nes pas mane darbuotojai vis klausinėja, tai atsibosiu aš jums su savo laiškeliais <...>“) L. B. parodė, jog tikėtina, kad šį laišką rašė ir jį su priedu siuntė ji, nes jis buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso. Kodėl elektroninių paštu siųstoje lentelėje su (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojų turimomis atostogomis nėra nurodyti J. P. ir V. S., nežino. Greičiausiai ji tuos duomenis iš kažkur nukopijavo. Gali būti, kad dokumente ar sistemoje, iš kur minimus duomenis nukopijavo, taip pat nebuvo V. S. ir J. P..

Susipažinusi su 2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“, kuriame nurodoma, jog, atsižvelgus į V. S. 2014 m. liepos 28 d. prašymą, ji yra skiriama į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., L. B. parodė, kad dokumento lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, kad šį dokumentą rengė ji. Kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Daugiau aplinkybių neprisimena. Susipažinusi su 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ (įsakyme nurodomas 400 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S. už skubių ir svarbių užduočių vykdymą; priedas mokamas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programos „Žuvų ir vėžių veisimas, jų išteklių atkūrimas ir gausinimas“ lėšų) L. B. parodė, kad dokumento lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, kad šį dokumentą rengė ji. Kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Daugiau aplinkybių neprisimena. Susipažinusi su 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“, kuriame nurodyta, jog 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ priedai mokami nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programos pajamų įmokų (finansavimo šaltinio kodas 1.4.1.1.1), L. B. parodė, kad dokumento lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, kad šį dokumentą rengė ji. Kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Daugiau aplinkybių neprisimena. Susipažinusi su 2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-258 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-2 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“ kuriame nurodoma, jog yra pakeičiamas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. P3-2 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.19 papunktyje nurodomas 400 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S., L. B. nurodė, kad dokumento lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, kad šį dokumentą rengė ji. Kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Daugiau aplinkybių neprisimena. Susipažinusi su 2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.18. papunktyje nurodytas 400 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S., parodė, kad dokumento lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, kad šį dokumentą rengė ji. Kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Daugiau aplinkybių neprisimena.

 

Susipažinusi su 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“ kuriuo pagal V. S. 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą, ši yra perkeliama iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigų į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigas 2014 m. lapkričio 24 d., parodė, kad dokumento lapo antroje pusėje esanti viza patvirtina, kad šį dokumentą rengė ji. Kitos vizos patvirtina, kad dokumentas buvo suderintas ir su juo susipažinta. Daugiau aplinkybių neprisimena.

Apklausos metu liudytoja L. B. patvirtino, kad yra jos vizos ir kituose jai parodytuose dokumentuose, taip pat pažymėjo, jog atitinkamai esančios kitų darbuotojų vizos reiškia, jog dokumentai buvo suderinti ir su jais susipažinta, t. y. tokios aplinkybės nurodytos dėl:

1) 2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.13 papunkčiu skiriamas 1 000 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S.;

2) 2015 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, kuriame nurodomas 115 eurų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S. už skubių ir svarbių užduočių vykdymą;

3) 2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-102 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“, kuriame nurodomas 315 eurų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S. už skubių ir svarbių užduočių vykdymą;

 4) 2015 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-287 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“;

5) 2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-409 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo" pakeitimo“, kurio 1.37. papunktyje nurodytas 200 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.;

6) 2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“, kuriame nurodoma, jog atsižvelgus į J. P. 2015 m. gruodžio 14 d. prašymą, jis yra skiriamas į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigas nuo 2015 m. gruodžio 16 d.;

7) 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.40. papunktyje nurodytas 230 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.; priedas mokamas nuo 2016 m. sausio 4 d. iki 2016 m. sausio 31 d.;

8) 2016 m. vasario 1 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.6. papunktyje nurodytas 230 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.; priedas mokamas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.;

9) 2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“,  kuriame nurodoma, jog, atsižvelgiant į V. S. 2016 m. kovo 16 d. prašymą, ji yra skiriama į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigas 2016 m. kovo 17 d.;

10) 2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“, kuriame nurodoma, jog V. S. yra skiriamas 230 eurų priedas už aukštą kvalifikaciją, skubių ir svarbių užduočių vykdymą; priedas mokamas nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.;

11) 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.6. papunktyje nurodytas 230 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.; įsakymo 1.8. papunktyje nurodytas 230 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.; priedai mokami nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.;

12) 2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.6. papunktyje nurodytas 10 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.; to paties įsakymo 1.8. papunktyje nurodytas 10 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.; priedai mokami nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.;

13) 2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.6. papunktyje nurodytas 130 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.; to paties įsakymo 1.8. papunktyje nurodytas 130 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.; priedai mokami nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

14) 2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-525 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“;

15) 2016 m. gruodžio 29 d. „(duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priedų prie pagrindinio darbo užmokesčio (tarnybinių atlyginimų) už aukštą kvalifikaciją, sunkių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą sąrašas“ (sąrašo 1.60. papunktyje nurodytas 130 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P., 1.62 papunktyje – 130 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.);

16) 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-55 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“, kurio 50 punkte nustatomas ne mažesnis užmokestis nei 609,25 eurai (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.; to paties įsakymo 51 punkte nustatomas ne mažesnis užmokestis nei 609,25 eurai (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.;

17) 2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-56 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“, kurio 1.76. papunktyje nustatomas pareiginės algos – 3,68 pastoviosios dalies koeficientas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.; to paties įsakymo 1.77. papunktyje nustatomas pareiginės algos – 3,68 pastoviosios dalies koeficientas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.

Į prašymą paaiškinti, kas rengdavo ir administruodavo darbo užmokesčio planavimo lenteles ir kitus vidinius dokumentus dėl darbo užmokesčio, liudytoja L. B. parodė, kad ji pati tokių lentelių nerengdavo, jas gaudavo iš Finansų skyriaus. Nežino, kas tiksliai rengdavo ir administruodavo darbo užmokesčio planavimo lenteles ir kitus vidinius dokumentus dėl darbo užmokesčio. Jai būdavo pateikiamos jau supildytos lentelės, kurių pagrindu ji rengdavo direktoriaus įsakymų projektus. Nėra mačiusi jokio žmogaus dirbančio jos kompiuteriu (4 t., b. l. 156-173, 177-178).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja R. S. parodė, kad nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) (nuo 2014 m. sausio iki 2017 m. balandžio buvo vaiko priežiūros atostogose) (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiąja specialiste. Jai pagal funkcijas priklausė personalo dokumentų rengimas, tiesioginė vadovė buvo E. M.. Kai išėjo į vaiko priežiūros atostogas, didžiąją dalį jos funkcijų perėmė L. B., kai kurias ir D. B.; sugrįžusi iš atostogų, atliko tas pačias savo funkcijas, tik dalis anksčiau perduotų (dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių, grafikų) taip ir liko D. B.. Jos elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini); nežino, ar jai išėjus kažkas naudojosi ta elektroninio pašto dėžute. Dėl darbuotojų J. P. ir V. S. (neatsimena, ar dėl vieno, ar dėl abiejų) yra rengusi atostogų įsakymus bei atleidimo dokumentus, yra mačiusi jų originalius prašymus dėl atostogų. Prašymus dėl atostogų per Bendrųjų reikalų skyrių pasiimdavo iš I. Š., o prašymus dėl atleidimo pirmą kartą gavo iš E. M.. Dėl dingusių atostogų dokumentų originalų parodė, kad originalai iš pradžių buvo, o paskui dingo. Prašymai dėl atostogų buvo atskiroje byloje, kuri buvo laikoma jos kabinete, atviroje lentynoje. Originalių dokumentų nebuvimą liudytoja pastebėjo tada, kai STT paprašė pateikti dokumentus. Apie trūkstamus dokumentus informavo direktorę I. Š.. Atsimena, kad dėl to rašė raštą STT su paaiškinimu dėl nerastų dokumentų (atostogų prašymų). Buvo ir kažkoks tarnybinis tyrimas, tik nežino, ar už dokumentų neišsaugojimą kažkam buvo pritaikyta atsakomybė. Ji pati rengė atleidimo dokumentus, realiai tų asmenų (V. S. ir J. P.) nematė. Dokumentus dėl atleidimo atnešė E. M., dokumentai buvo neregistruoti (būna, kad yra prašoma pavizuoti ir tik po to dokumentas registruojamas, direktorius deda rezoliuciją). E. M. nenurodė, kaip greitai turi būti parengti atleidimo dokumentai. Atrodo, kad J. P. ir V. S. prašymuose atleisti iš pareigų nedėjo rezoliucijos „susipažinau“, juos tiesiog vizavo. Jai vizuojant dokumentą, direktorės vizos dar nebuvo.  Nepamena, kuri – ji ar E. M. – ėjo pas direktorę I. Š. dėl vizos. Paklausta dėl vizos reikšmės, R. S. nurodė, kad ji apskritai neturėjo dėti vizos, vizuoti dokumentą turėjo Personalo skyriaus vedėja. Pažymėjo, kad direktorė I. Š. visą laiką prašydavo dokumentuose, susijusiuose su personalo klausimas, jog būtų Personalo skyriaus darbuotojo viza, kitaip greičiausiai nebūtų pasirašiusi. Nepamena kitų atvejų, kai E. M. būtų prašiusi vizuoti prašymus dėl atleidimo. Buvo daromi įsakymų dėl minėtų darbuotojų atleidimo pakeitimai, nes mėnesio gale iš (duomenys neskelbtini) poskyrio buvo gauti kitokie darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (kadangi gavo D. B., tai greičiausiai juos siuntė V. K.), kuriuose lyg buvo nurodytos pravaikštos, reikėjo perskaičiuoti kasmetinių atostogų likutį (jis atitinkamai buvo mažesnis). Dėl 2017 m. gegužės 22 d. el. laiško (siųsto V. K. ir P. B.) dėl (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistų pareigybių aprašymo, kuriame nėra pridėti V. S. ir J. P. pareigybių aprašymai, liudytoja R. S. nurodė, kad grįžus iš vaiko priežiūros atostogų ir perimant darbus iš L. B., pastaroji pasakė, kad dokumentai, kuriuos turi pasirašyti J. P. ir V. S., turi būti pareikti E. M., todėl jų pareigybės aprašymų ir nesiuntė į (duomenys neskelbtini) skyrių. Dėl rugpjūčio 7 d. siųsto elektroninio laiško V. K., kur nebuvo siunčiama priedai dėl J. P. ir V. S., tai konkrečius dokumentus taip pat turėjo pateikti E. M.. Taip perduodami buvo tik šių dviejų asmenų dokumentai.  Nesidomėjo ir neklausė E. M., kodėl dėl minėtų asmenų viskas siunčiama jai. Liudytoja savo santykius su direktore I. Š. apibūdino kaip dalykinius, konfliktų su I. Š. neturėjo, su E. M. sutarė taip pat gerai (30 t., b. l. 38-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja R. S. parodė nuo 2007 m. iki 2017 m. pabaigos dirbusi (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiąja specialiste. Ji tvarkė (duomenys neskelbtini) personalo dokumentus, ruošdavo priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo įsakymų projektus, įsakymų dėl priedų prie atlyginimų darbuotojams projektus, įsakymų dėl darbuotojų atostogų projektus ir kitus su personalu susijusius dokumentus. Nuo 2014 m. pradžios iki 2017 m. balandžio mėnesio pabaigos buvo išėjusi motinystės atostogų, jų metu dalį jos funkcijų atliko L. B., dalį D. B.. Apklausos metu pateikus liudytojai susipažinti su 2018 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokole aprašyto elektroninio dokumento pavadinimu „(duomenys neskelbtini) pareigybiu(darbu.doc“ kopija ir šio elektroninio dokumento ypatybių, su išsamiais duomenimis, momentine ekrano nuotrauka, R. S. parodė, kad tai yra (duomenys neskelbtini) dirbančių asmenų sąrašas. Šis sąrašas buvo labiau naudojamas (duomenys neskelbtini) skyriuje greitam naudojimui dėl informacijos (kas, kokiame skyriuje dirba), tai nėra oficialus kokiu nors įsakymu tvirtinamas dokumentas. Toks sąrašas nebuvo pateikiamas visiems, su juo susipažindavo (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai, vedėjas, taip pat būdavo pateikiamas vadovybei, (duomenys neskelbtini) direktoriui ar pavaduotojams, jei jie paprašydavo. E. M., kaip ėjusi (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, su šiuo dokumentu galėjo susipažinti ir jį turėti. Elektroninio dokumento ypatybėse yra nurodyta, kad dokumento autorius yra ji (R. S.), dokumentas sukurtas 2015 m. rugpjūčio 26 d., tačiau dokumentą paskutinį kartą išsaugojo D. B.. Liudytoja pažymėjo, kad 2014 m. sausio mėn. jai išėjus motinystės atostogų, L. B. perėjo dirbti į jos darbo vietą, prie jos darbo kompiuterio, todėl tikėtina, kad L. B. galėjo sukurti šį dokumentą, kurį vėliau redagavo D. B., o jos vardas kaip dokumento autorės nurodytas todėl, kad L. B. dirbo su jos darbo kompiuteriu (liudytojai esant motinystės atostogose) arba buvo dirbama su dokumento šablonu/kopija, kurią ji buvo sukūrusi iki išeinant motinystės atostogų. Ji šio dokumento tikrai nekūrė ir neredagavo. Analogiški liudytojos R. S. atsakymai ir dėl susipažinti pateiktų 2018 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokole aprašytų elektroninių dokumentų, pavadinimais „(duomenys neskelbtini) pareigybiu(darbu (l).doc“, „(duomenys neskelbtini) pareigybiu(darbu (2),doc“, „(duomenys neskelbtini) pareigybiu(darbu (3).doc“.

Pateikus R. S. susipažinti su 2018 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto dokumento pavadinimu „(duomenys neskelbtini) pareigybiu(darbuotoju)sarasas nuo 20150905.doc“ kopija ir šio dokumento ypatybių su išsamiais duomenimis momentine ekrano nuotrauka, ši paaiškino, kad iš dokumento ypatybių mato, kad jis buvo sukurtas ir koreguotas jai būnant motinystės atostogose. Ji šio dokumento tikrai nekūrė ir neredagavo. Pagal dokumento ypatybes prie dokumentą sukūrusio asmens nurodytas jos vardas ir pavardė, tai galėjo būti dėl to, kad L. B. dirbo su jos darbo kompiuteriu arba dėl to, kad buvo naudojamas dokumento šablonas, kurį ji buvo sukūrusi iki išeinat motinystės atostogų. Kaip mato, paskutinį kartą dokumentą išsaugojo A. A., (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas. Atsižvelgiant į jo pareigas, jis su šiuo sąrašu galėjo susipažinti ir jį turėti.

Susipažinusi su 2018 m. birželio 12 d. apžiūros protokole aprašyto dokumento pavadinimu „Darbuotojų sąrašas 20150824.doc“ kopija ir šio dokumento ypatybių su išsamiais duomenimis momentine ekrano nuotrauka, liudytoja R. S. parodė, kad tai yra toks pat (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašas, apie kurį jau paaiškino. Tai yra darbinis dokumentas, netvirtinamas jokiais įsakymais. Dokumente yra nurodyti darbuotojai ir jie suskirstyti pagal skyrius ar poskyrius, kuriuose jie dirba, užpildant eilutes vienoda spalva. Pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) vadovybė yra sugrupuota sąrašo pradžioje užpildant eilutes viena mėlyna spalva, o Finansų skyriaus darbuotojai suskirstyti juos sąraše nurodant paeiliui,pradedant nuo skyriaus vedėjo ir užpildant eilutes vienoda žalia spalva. Šio dokumento varianto ji nekūrė ir neredagavo. Pagal elektroninio dokumento ypatybes mato, kad dokumentą sukūrė arba L. B., nes ji dirbo su jos darbo kompiuteriu, arba jos kurto dokumento šablone ar kopijoje dokumentas buvo koreguotas D. B..

Susipažinusi su  2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokole aprašytu dokumentu – 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“, kuriame nurodoma, jog, atsižvelgiant į V. S. 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymą, ji yra atleidžiama nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iš (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės pareigų, jai išmokama kompensacija už 18,83 darbo dienų nepanaudotų atostogų, liudytoja R. S. parodė, tai yra (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl V. S. atleidimo iš pareigų, įsakymą pasirašė I. Š.. Šio dokumento projektą rengė ji (R. S.), nes buvo atsakinga už tokių dokumentų rengimą. Prisimena, kad E. M. 2017 rugpjūčio 24 arba 25 d. (tikslesnio laiko nepasakys) atėjo pas į ją darbo kabinetą ((duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), 5 aukšte) ir padavė du prašymus atleisti iš darbo, abu prašymai buvo skirtingų dienų. Paprašė prašymuose uždėti vizą, kad susipažino. Tai buvo V. S. ir J. P. prašymai. E. M. pasakė, kad reikia parengti įsakymų dėl atleidimų projektus. Ji pati tuos prašymus matė, jie buvo registruoti, kiek prisimena, buvo ir I. Š. viza „atleisti“. Liudytoja parodė paruošusi (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymų dėl V. S. ir J. P. atleidimo projektus ir juos pateikė E. M., nes ši juos turėjo pavizuoti. Kas toliau vyko su tais įsakymų projektais, nežino, bet juos turėjo vizuoti E. M. ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, tada jie turėjo būti perduoti I. Š. pasirašyti. Iš pateikto dokumento mato, kad jame trūksta (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos, šiuo atveju L. G., vizos. Pažymi, kad kažkuriuo metu V. S. ir J. P. originalūs prašymai dėl atostogų (2017 m.), kurie buvo pavizuoti ir nukreipti, dingo. Ji prisimena, kad 2017 m. rugsėjo mėn. buvo teikiami dokumentai Žemės ūkio ministerijai dėl V. S. ir J. P., lyg buvo daromos dokumentų kopijos, o gal jie buvo ir skenuojami. Tuo metu V. S. ir J. P. prašymai dėl atostogų dar buvo, ji pati darė šių dokumentų kopijas, tačiau vėliau, kai STT paprašė pateikti dokumentus, susijusius su V. S. ir J. P., pastarųjų asmenų prašymai dėl atostogų buvo dingę. Kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama apskaičiuojant asmenims priklausančias atostogas. Šiuo atveju tai buvo padaryta, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jų darbo laiką. (duomenys neskelbtini) naudojo specialią sistemą, kurioje buvo vedama darbo laiko apskaita pagal gaunamą informaciją – įsakymai, nedarbingumai. Tabelius taip pat pildydavo ir rajonų poskyriai. Be to, tiek sistemoje esantys duomenys, tiek rajonų poskyrių pateikti duomenys buvo sutikrinami. Kai ji 2014 m. išėjo į vaiko priežiūros atostogas, D. B. perėmė šią funkciją, kuri jai nebuvo grąžinta ir grįžus iš vaiko priežiūros atostogų; ji stebėdavo darbo laiko apskaitos sistemą, rinkdavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius iš rajonų ir juos sutikrindavo su turimais duomenimis. Rengiant įsakymus dėl V. S. ir J. P. atleidimo, jai reikėjo tik pasitikrinti sistemą, nes joje automatiškai buvo apskaičiuojamos darbuotojams priklausantis atostogų laikas, kas ir buvo padaryta.

Susipažinusi su 2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokole aprašytu dokumentu – 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“, kuriame nurodoma, jog, atsižvelgiant į J. P. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymą, jis yra atleidžiamas nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigų; jam išmokama kompensacija už 24,04 darbo dienų nepanaudotų atostogų, liudytoja nurodė analogišką atsakymą kaip ir dėl ankstesnio klausimo, susijusio su įsakymu dėl V. S. atleidimo.

Susipažinusi su 2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokole aprašytu dokumentu – 2017 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-224 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“. (Įsakymo pakeitime kompensacijos dienų skaičius yra pakeičiamas iš 18,83 į 17,89 dienų), R. S. parodė, kad direktoriaus įsakymo pakeitimai buvo padaryti, atsižvelgiant į patikslintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patikslintą informaciją apie V. S. darbo laiką. Neprisimena, kokiu būdu ją pasiekė ši informacija ir neprisimena, kas jai pavedė parengti direktoriaus įsakymo projektą, tačiau patvirtina, kad jai pateiktą dokumentą rengė ji, jį vizavo, taip pat jį vizavo D. B. ir L. G.. Susipažinusi su 2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokole aprašytu dokumentu – 2017 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“ (įsakymo pakeitime kompensacijos dienų skaičius yra pakeičiamas iš 24,04 į 22,99 dienų), liudytoja nurodė, kad direktoriaus įsakymo pakeitimai buvo padaryti, atsižvelgiant į patikslintus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patikslintą informaciją apie J. P. darbo laiką.

Susipažinusi su 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško be pavadinimo 2014 m. gruodžio 1 d., 12.44 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), kopija bei laiško priedu, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini) pareigybių sąrašas su darbuotojais.doc“, ir šio dokumento ypatybių su išsamiais duomenimis momentine ekrano nuotrauka, R. S. parodė, kad elektroninis laiškas buvo siųstas jai būnant vaiko priežiūros atostogose. Nežino, kodėl L. B. jį siuntė D. B.. Elektroninio laiško priede yra lentelė, kurioje nurodomi (duomenys neskelbtini) dirbantys asmenys, jie grupuojami pagal skyrius, kuriuose jie dirba,  užpildant lentelės eilutes vienoda spalva. Ši lentelė yra skirta darbinėms funkcijoms (duomenys neskelbtini) skyriuje, kad būtų galima patikrinti, kur, koks darbuotojas dirba, koks yra jo atlyginimo koeficientas, užimamos pareigos. Toje lentelėje turi būti nurodomi visi darbuotojai. Iš elektroninio laiško priedo ypatybių matyti, kad L. B. galimai darė pakeitimus dokumente, kurį ji kažkada buvo sukūrusi.

Susipažinusi su 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško pavadinimu „aktualus etatų sąrašas“, kurį 2015 m. vasario 2 d., 10.30 val., L. V., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), kopija, taip pat aprašyto elektroninio laiško priedu pavadinimu „(duomenys neskelbtini) pareigybių sąrašas su darbuotojais.doc“ ir šio dokumento ypatybių su išsamiais duomenimis momentine ekrano nuotrauka, R. S. parodė, kad elektroninis laiškas buvo siųstas jai būnant vaiko priežiūros atostogose. Kodėl L. B. jį siuntė D. B., nežino. Tai tokia pati lentelė, apie kurią davė paaiškinimus atsakydama į ankstesnį klausimą.

Dėl 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurį 2017 m. balandžio 28 d., 10.06 val., L. B. el. p. (duomenys neskelbtini) siuntė adresatui (duomenys neskelbtini) bei laiško priedų  su pavadinimais: „(duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (nuo 2015-12) J. P. nuo 20151216.doc“ ir „(duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (nuo 2015-12) V. S. nuo 20160317.doc“ liudytoja R. S. nurodė, kad tuose duomenų failuose yra J. P. ir V. S. pareigybių aprašymai. Liudytojai grįžus iš vaiko priežiūros atostogų L. B. jai siuntė darbui aktualius dokumentus, o įvardintu elektroniniu laišku persiuntė visų (duomenys neskelbtini) poskyryje dirbančių darbuotojų pareigybių aprašymus, taip pat ir V. S. bei J. P..

Susipažinusi su 2018 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško pavadinimu „Siunčiama: Atostogų eilė 2017 metams“, kurį 2017 m. gegužės 9 d., 10.03 val., gavo E. M., el. p. E. (duomenys neskelbtini), nuo R. S., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija, kuriame rašoma „Atostogų eilė 2017 metams“. Elektroninis laiškas turi priedą pavadinimu „Atostogų eilė 2017 metams.docx“. Dėl minėto laiško ir jo priedo R. S. parodė, kad atostogų eilės einamiems metams sudaromos metų pradžioje, kaip mato iš dokumentų ypatybių, ji elektroninio laiško priedo nerengė, jį ruošė L. B.. Kodėl ji šį dokumentą siuntė E. M., neprisimena, gali būti, kad ši tiesiog jos paprašė ir ji persiuntė kompiuteryje turimą dokumentą jo netikrindama. Nežino, kodėl dokumente nėra nurodyti nei V. S., nei J. P.. Ji pati to okumento ji nerengė ir jo netikrino. Susipažinusi su 2018 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško pavadinimu „Galutiniai suredaguoti pareigybių aprašymai“, kurį 2017 m. gegužės 22 d., 10.35 val., gavo V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo R. S., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija (elektroninis laiškas taip pat siųstas P. B., el. p. (duomenys neskelbtini), laiške rašoma „Laba diena, Siunčiu pasirašyti galutinius pareigybių aprašymus. Pataisymų dėl pavaldumo vyriausiajam specialistui nepriėmėme, nes visi specialistai gali būti pavaldūs tik vedėjui <...>“), laiško priedais su pavadinimais: „(duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (C) A.docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (C) A.docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (C) J. K..docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (C) R.docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (C) T.docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas (C) V.docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio specialistė (C) C.docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjas (A2) B.docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio vyresnysis specialistas (B) C.docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio vyresnysis specialistas (B) R.docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausias specialistas (A2) D. K..docx“, „(duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiasis specialistas (A2) L.docx“ ir „(duomenys neskelbtini). poskyrio vyresnysis specialistas (B) K.docx“, liudytoja paaiškino, kad šiuo elektroniniu laišku siunčiami visų (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojų, išskyrus J. P. ir V. S., pareigybių aprašymai. 2017 m. jai grįžus iš vaiko priežiūros atostogų gavo užduotį atnaujinti dalies (duomenys neskelbtini) darbuotojų pareigybių aprašymus, todėl atnaujinti (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojų pareigybių aprašymai ir buvo siunčiami P. B. bei V. K.. V. S. ir J. P. pareigybių aprašymai nebuvo siunčiami, kadangi jai grįžus iš vaiko priežiūros atostogų 2017 m. balandžio pabaigoje ar 2017 m. gegužės pradžioje, tikslesnio laiko neprisimena, jai perdavinėjant darbus L. B. pasakė visus dokumentus dėl V. S. ir J. P., kuriuos šie turi pasirašyti, pateikti E. M.. Neklausė ir nežino, kodėl taip reikėjo. Gali būti, kad ji atnaujintus V. S. ir J. P. pareigybių aprašymus padavė E. M.. Neatsimena, ar E. M. atidavė pasirašytų pareigybių aprašymus. Galimai juos padavė D. B., pas kurią buvo laikomos pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų asmens bylos, tuo tarpu ji (R. S.) laikė valstybės tarnautojų asmens bylas. os, o pas D. B. buvo laikomos.

Susipažinusi su 2018 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško pavadinimu „pranešimai apie darbo sąlygas“, kurį 2017 m. rugpjūčio 7 d.,15.45 val., gavo V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), iš R. S., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija (laiške rašoma „Laba diena, 2017-07-01 įsigaliojusio naujojo Darbo kodekso 44 straipsnis įpareigoja darbdavį informuoti darbuotojus apie darbo sąlygas. Vykdydami šią pareigą, parengėme pranešimus apie darbo sąlygas (darbo sutarčių priedus) ir siunčiame juos darbuotojams susipažinti ir pasirašyti. Pasirašyti reikia 2 egzempliorius, vieną egzempliorių grąžinant (duomenys neskelbtini) skyriui, o kitą paliekant darbuotojui. Pagarbiai R. S.; šis elektroninis laiškas taip pat siųstas adresatui el. p. (duomenys neskelbtini)), laiško priedais, kurių pavadinimai: „A.docx“, „B.docx“, „C.docx“, „C.docx“, „D. K..docx“, „J. K..docx“, „K, docx“, „L.docx“, „L. A..docx“, „R.docx“, „R.docx“, „V. A..docx“ ir „V.docx“, R. S. parodė, kad šiuo elektroniniu laišku yra siunčiami visų (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojų, išskyrus J. P. ir V. S., darbo sutarčių priedai. Tai analogiška situacija, V. S. ir J. P. dokumentai turėjo eiti per E. M.. Taip jai  buvo pasakiusi L. B., todėl ir šiuo atveju siunčiant dokumentus į (duomenys neskelbtini) poskyrį nebuvo siunčiami dokumentai dėl V. S. ir J. P.. Susipažinusi su 2018 m. birželio 12 d. apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2017 m. rugpjūčio 9 d., 09.43 val., gavo D. B., el. p. D. B., iš R. S., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija bei su aprašyto elektroninio laiško priedu pavadinimu „Kopija Reikalavimai irfaktas.xlsx“, liudytoja R. S. patvirtino tokį dokumentą žinanti, yra jį mačiusi, pati jo nerengė ir, kiek prisimena, nieko jame nekeitė. Atsimena, kad jai šį dokumentą pateikė L. B.. Matyt, D. B. paprašė, kad ši jai atsiųstų šį dokumentą (5 t., b. l. 44-51).

Papildomos apklausos metu liudytoja R. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. V. S. ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. J. P. prašymus atleisti iš užimamų pareigų jai pateikė (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja E. M.. Patikslina, kad iš pradžių šie prašymai buvo neregistruoti ir nenukreipti, neturėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus rezoliucijos. Tada ji pati uždėjo savo vizas tuose prašymuose, kuriuos patvirtino, kad yra su jais  susipažinusi. Neprisimena, ar po to E. M. ar tai ji pati (R. S.) išsinešė prašymus registravimui, tačiau po kurio laiko jie vėl grįžo pas ją, tik jau su (duomenys neskelbtini) registracijos žymomis ir registracijos numeriais, patvirtinančiais, kad šie dokumentai buvo gauti (duomenys neskelbtini). Prašymuose taip pat buvo direktorės I. Š. rezoliucijos, tik nebeatsimena, ar buvo užrašyta „leisti“, „atleisti“ ar dar kaip kitaip. Visi darbai (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo skirstomi per vedėją, todėl užregistruotus ir nukreiptus dokumentus jai turėjo pateikti E. M.. Kadangi prašymuose jau buvo direktorės L Š. rezoliucijos, ji parengė įsakymų dėl V. S. ir J. P. atleidimo projektus, kuriuos vizavo ji pati (kaip dokumento rengėjas), tada – E. M., po ko  įsakymų projektai buvo pateikti direktorei I. Š.. Neatsimena ar ji pati nešė juos I. Š., ar E. M. juos nešė. Paprastai būdavo taip, kad parengtus dokumentų projektus palikdavo E. M. kabinete, tačiau kartais gavus E. M. vizą ir pati nunešdavo direktorei. Po to, kai direktorė pasirašė įsakymus dėl V. S. ir J. P. atleidimo, jie buvo pateikti jai ir ji juos užregistravo. Po įsakymų registracijos V. S. ir J. P. prašymai (originalūs) ir įsakymų dėl jų atleidimo kopijos turėjo būti įsegti į darbuotojų asmens bylas. Už darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, bylų tvarkymą buvo atsakinga D. B., kuriai minimus dokumentus turėjo pateikti ji (liudytoja R. S.) arba E. M.. Taip pat būdavo atvejų, kai ji pati įsegdavo dokumentus į darbuotojų asmens bylas, paprašiusi D. B. rakto nuo seifo, kuriame buvo laikomos darbuotojų asmens bylos. Apytiksliai po savaitės laiko už darbo laiko apskaitos žiniaraščių administravimą atsakinga D. B. ją informavo, kad buvo gauti nauji darbo laiko apskaitos žiniaraščiai iš (duomenys neskelbtini) poskyrio. Iki atleidžiant V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo nurodyta viena informacija dėl jų pradirbto darbo laiko, o po atleidimo (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2017 m. rugpjūčio mėn. buvo padaryti pakeitimai, įrašant V. S. ir J. P. pravaikštas, todėl jų pradirbtų dienų skaičius (taip pat ir priskaičiuojamų atostogų laiką) pasikeitė. Dėl šios problemos buvo kalbėta ir su D. B., ir su (duomenys neskelbtini) vedėja L. G.. Buvo priimtas sprendimas parengti įsakymų dėl V. S. ir J. P. pakeitimus, kuriuose būtų patikslinta informacija apie pastarųjų asmenų nepanaudotas kasmetines atostogas. Kadangi ji rengė įsakymus dėl atleidimo, todėl ir šiuo atveju ji rengė įsakymus dėl įsakymų patikslinimo. Pati vizavo parengtus įsakymus kaip rengėja, atrodo, juos vizavo D. B., kaip E. M. pavaduojantis asmuo, ir vėliau galimai pati nunešė tuos parengtus įsakymus direktorei pasirašyti. Įsakymai buvo pasirašyti, o vėliau ji pati juos užregistravo ir arba ji, arba D. B. įsegė įsakymų kopijas į darbuotojo asmens bylą. Visus darbuotojų prašymus registruodavo (duomenys neskelbtini) priimamasis. (duomenys neskelbtini) skyriui buvo priskirta registruoti dokumentus: įsakymus dėl asmenų priėmimo į darbą ir atleidimo iš darbo, darbo sutartis, įsakymus dėl priedų skyrimo, visiškos materialines atsakomybės sutartis ir įsakymus dėl atostogų, laisvadienių. Šiuos įsakymus registruodavo ji, tačiau jai nebūnant darbe, juos registruodavo kitas (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojas (5 t., b. l. 52, 53).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja L. G. parodė (duomenys neskelbtini) dirbusi nuo pat jos įsteigimo pradžios (2010 m. balandžio 1 d.), visą laiką dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje (vyriausiosios specialistės pareigose, paskui laikinai ėjo skyriaus vedėjos pareigas, paskui vėl dirbo vyriausiąja specialiste). Einant vyriausiosios specialistės pareigas, (duomenys neskelbtini) skyriui vadovavo G. G.. Liudytoja finansų apskaitos, darbo užmokesčio klausimus tvarkė tuo metu, kai laikinai ėjo vedėjos pareigas, taip pat porą mėnesių, kai buvo susirgusi už tai atsakinga darbuotoja (apytiksliai 2017 m.). Iki tol, kol nebuvo pavesta laikinai eiti (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, jos funkcijos nebuvo susijusios su darbo užmokesčiu, nereikėjo bendrauti su (duomenys neskelbtini) skyriumi, jos darbas buvo susijęs su biologinio (auginamų žuvų) turto apskaita. Į komandiruotes (į kitus padalinius) vykdavo nedažnai, kadangi ji nedalyvaudavo inventorizacijos komisijoje; iš skyriaus atsakingo už biologinį turtą darbuotojo gaudavo atskaitas ir įtraukdavo jas į apskaitą. Visų padalinių (poskyrių) darbuotojų nepažinojo, žinojo tuos, su kuriais tekdavo bendrauti darbo klausimais (pvz., žinojo (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėją, darbuotojus, atsakingus už biologinį turtą).

Darbo užmokesčio fondas būdavo skirtas metams (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), metų eigoje darbuotojai susirgdavo, išeidavo iš darbo ir t.t., tie darbo užmokesčiui sumokėti nepanaudoti pinigai ir buvo skirti krepšeliui. Galima sakyti, jog priedų krepšelis būdavo formuojamas iš neužpildytų etatų, nedarbingumų. Darbo užmokestį sekdavo kiekvieną mėnesį; kadangi krepšelis būdavo paskiriamas kas ketvirtį, tai ketvirčio gale ji sumuodavo to laikotarpio mėnesius, matydavo, kiek pinigų panaudota, o kiek atlieka, būtent iš tų atliekamų ir buvo formuojamas priedų krepšelis. Darbo užmokesčio fondo skaičius ketvirčio gale turėdavo pateikti vadovybei. Vykdavo posėdžiai, į juos atsinešdavo visus reikalingus duomenis, rodydavo skaičius, kiek pinigų panaudota, kiek dar yra likę. Nepanaudotus pinigus skirstant pagal skyrius, buvo atsižvelgiama, kiek skyriuje dirba darbuotojų, kiek jų susirgo, išėjo iš darbo ir liko neužpildytų etatų, t. y. kiekvienam padaliniui būdavo numatytas individualus krepšelio dydis. Kai teko dirbti su darbo užmokesčiu, tai jai buvo persiųsti sąrašai su (duomenys neskelbtini) darbuotojų duomenimis; reikėjo stebėti ir kontroliuoti, kad nebūtų viršytas darbo užmokesčio fondas, būtų sumokėti atlyginimai, paskaičiuoti mokesčiai; darbo užmokesčio krepšeliai buvo peržiūrimi kas ketvirtį. Būdavo, jog dalis darbuotojų susirgdavo, kiti išeidavo iš darbo, todėl dėl išėjusių/nedirbančių kolegų kitiems padidėdavo darbo krūvis. Buvo formuojami krepšeliai (t. y. paskaičiuojamos sumos, kurias galima skirti priedams), išsiunčiami poskyrių vedėjams, kurie savo nuožiūra, atsižvelgdami, kaip darbuotojas dirba, skirstė priedus. Kiekvienam skyriui atskirai siųsdavo pinigų krepšelį, po ko skyriaus vedėjas elektroniniu paštu atsiųsdavo informaciją apie tai, kaip ir kam išskirstyta pinigų suma. Tada reikdavo sutikrinti, ar ta suma neviršija nustatytų reikalavimų, žiūrėti proporcijas, kadangi buvo skirtumai tarp valstybės tarnautojų ir sutartininkų; sutikrinus sąrašas buvo teikiamas personalistams (past. – (duomenys neskelbtini) skyriui), kurie rengdavo įsakymų projektus. Iki įsakymo projekto rengimo dar reikėjo viską suderinti, tuo tikslu eidavo pas I. Š.. Nebeatsimena, ar pastaroji koreguodavo vedėjų išskirstytus priedų krepšelius, dėl nurodytų aplinkybių davė teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Bet kokiu atveju sprendimą dėl to, kokio dydžio krepšelis bus skiriamas vienam ar kitam skyriui, priimdavo ne ji (L. G.), o I. Š. (buvo rengiami pasitarimai, tačiau galutinis sprendimas buvo direktorės). Kai I. Š. paskirstydavo priedus, tuomet juos teikdavo (duomenys neskelbtini) skyriui rengti įsakymų projektus (paprastai rengdavo L. B., kartais ir D. B., galėjo ir R. S.). Kai įsakymo skirti priedą projektas būdavo parengtas, jis buvo pateikiamas (duomenys neskelbtini) skyriui dar kartą sutikrinti visas sumas, siekiant išvengti žmogiškosios klI.s. Tikrinant buvo naudojama standartinė lentelė (exel failas), kurioje būdavo nurodytas darbuotojo vardas, pavardė, siūlomo priedo dydis; tikrindama dar kartą peržvelgdavo, ar priedas neviršija leistinos sumos. Pagal tą lentelę ir buvo ruošiamas įsakymo projektas, lentelę siųsdavo ir I. Š.. Vienu laikotarpiu buvo siunčiama ir E. M., bet vėliau atsisakyta tą daryti. Tiksliau apie tai yra nurodžiusi apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Jeigu viską sutikrinus, nepastebėdavo jokių klaidų ar trūkumų, įsakymo projektą nešdavo į priimamąjį, kad paduotų vadovei pasirašyti; jei pastarosios nebūdavo, palikdavo sekretorei. Jeigu I. Š. pasirašydavo (ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė, kad ši atneštus projektus dar pati pakoreguodavo), įsakymas buvo registruojamas. Negali tiksliai atsakyti, ar I. Š. pasirašydavo įsakymą, jei jame nebūdavo visų vizų ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriaus).

Atsakydama į klausimus, susijusius su priedų skyrimu, liudytoja L. G. parodė, kad priedų lentelėse būdavo nurodomi visi darbuotojai; galimai prie tų darbuotojų, kuriems nebuvo skiriamas priedas, būdavo paliktas tuščias langelis. Neatsimena atvejų, ar vėliau į tuos tuščius langelius būdavo įrašoma suma. Pasitaikydavo, kad lentelėse nebūdavo V. S. ir J. P. pavardžių. Parengtus įsakymų dėl priedų skyrimo projektus vizuodavo dažniausiai jos rengusi L. B., tačiau, jei gerai atsimena, vizą dėdavo ir E. M.; tuo laikotarpiu, kai laikinai ėjo vedėjos pareigas, įsakymo projektą skirti priedą vizuodavo ir ji (L. G.) (liudytojos viza reiškė, kad viskas sutikrinta, priedo skyrimui pakaks pinigų iš darbo užmokesčio fondo). Kaip (duomenys neskelbtini) vedėja nespręsdavo, ar kitų skyrių, išskyrus jos pačios vadovaujamą, darbuotojams skirti/neskirti priedus. Apklausiama liudytoja L. G. parodė nedalyvavusi etatų steigime. Ji tik patikrindavo, ar naujos pareigybės steigimui užteks lėšų; darbo užmokesčio sritis yra griežta, todėl turėjo gerai paskaičiuoti, kontroliuoti, kad nebūtų viršytos pinigų sumos. Jos viza įsakymo, kuriuo steigiama nauja pareigybė, projekte reiškė, kad tam etatui einamaisiais metais užteks darbo užmokesčio fondo.

Dėl (duomenys neskelbtini) įdarbintų V. S. ir J. P. sužinojo jau po to, kai apie tai buvo pradėta kalbėti viešai. Ji pati (L. G.) tokių asmenų konkrečiai nepažinojo, kadangi (duomenys neskelbtini) dirbo didelis skaičius darbuotojų. Liudytoja pažymėjo, kad jai buvo žinomos tik nurodytų asmenų pavardės. Pradėjusi laikinai eiti vedėjos pareigas gavo darbuotojų duomenis (taip vadinamą darbinę lentelę), tarp kurių buvo ir V. S. bei J. P. duomenys. Liudytojos teigimu, toje lentelėje buvo nurodyti darbuotojų vardai, pavardės, koeficientai. Lentelę jai perdavė ne ankstesnė (duomenys neskelbtini) vedėja, o E. M.. Negali atsakyti, ar V. S. yra mačiusi (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atsimena tik tai, kad gavusi įsakymus dėl V. S. ir J. P. atleidimo (juos atnešė kažkas iš personalo), nedelsiant nuėjo pas E. M. išsiaiškinti, kadangi reikėjo pinigų atsiskaitymams. Valstybės biudžeto atsiskaitomojoje sąskaitoje nebuvo galima laikyti pinigų, per Finansų ministeriją tekdavo teikti paraišką, kas užtrukdavo 3–4 dienas, todėl tokie staigūs atleidimai keldavo rūpesčių. Liudytojos teigimu, E. M. kažką sumurmėjo, jog taip reikia, nieko konkrečiai nepaaiškino. Tiek su V. S., tiek su J. P. buvo atsiskaityta atleidimo dieną, kadangi buvo tokia tvarka. Vėliau (duomenys neskelbtini) skyriui gavus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, paaiškėjo, kad V. S. ir J. P. buvo sumokėta per daug, susidarė permoka. Taip atsitiko, kadangi skaičiuojant sumokėtiną sumą neturėjo visų duomenų. Buvo pateiktas tik įsakymas, kuriame nurodyta, kiek priklauso nepanaudotų kasmetinių atostogų, klausė (atrodo, D. B.), ar jie dirbo visą mėnesį, nebuvo susirgę. Jai buvo pasakyta, kad buvo išdirbtas visas mėnuo. Tik po to, kai buvo gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, paaiškėjo, kad išdirbtos visgi ne visos dienos, dėl ko ir susidarė permoka. Esant tokiai situacijai, buvo parengti raštai, nurodant kokią sumą ir kur reikia sugrąžinti (nurodant atsiskaitomąją sąskaitą permokai sugrąžinti). Atsimena, kad kai antrą kartą ėjo dėl tokio rašto pas E. M., ši šaukė, jog daugiau šių raštų nebevizuos. Raštą vis tiek išsiuntė (nepamena, ar dėl pasirašymo kreipėsi į I. Š., tačiau bet kokiu atveju jį turėjo pasirašyti vadovas; jei I. Š. pasirašė, tai ji raštą skaitė, kadangi ši visada skaitydavo, ką pasirašo). Kiek atsimena, liudytojai dirbant (duomenys neskelbtini) permoka taip ir nebuvo sugrąžinta.

Pati asmeniškai nėra mačiusi, jog šeštadienį ar sekmadienį skyriuje (past. – (duomenys neskelbtini) skyriuje) E. M. ir D. B. tvarkė kažkokius dokumentus, bylas. Tokias kalbas tik girdėjo tuo metu, kai kilo visas sąmyšis dėl V. S. ir J. P. įdarbinimo; daug kas (konkrečių asmenų negali įvardinti) kalbėjo matę, kaip per išeigines E. M. ir D. B. užsidariusios pastarosios (D. B.) kabinete kažką darė; dar buvo kalba, kad tie įdarbinti asmenys yra E. M. giminaičiai. Liudytoja L. G. taip pat nurodė, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) niekada nėra gavusi iš A. A. jokių neteisėtų pavedimų, abejones sukėlusių nurodymų. Jai nežinomi faktai, kad (duomenys neskelbtini) asmuo buvo įdarbinamas viename padalinyje, o faktiškai dirbdavo visai kitoje vietoje (kitame padalinyje). Dėl elektroninio susirašinėjimo viską yra nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu (apklausiant jai buvo rodomi konkretūs elektroniniai laiškai), naujų aplinkybių nurodyti negali (29 t., b. l. 101-114).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. G. parodė, kad nuo 2010 m. iki 2016 m. pirmos pusės dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, nuo 2016 m. pavasario pradėjo eiti to paties skyriaus vedėjos pareigas, o nuo 2018 m. dirba (duomenys neskelbtini) Veiklos administravimo skyriaus vedėja. Dirbant (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės pareigose jos pagrindinės funkcijos buvo biologinis turtas, o kai ėjo vedėjos pareigas jos pagrindinės funkcijos buvo: biologinis turtas, skyriaus veiklos ir funkcijų užtikrinimas, atsargų apskaita, ūkinio turto apskaita, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo koordinavimas ir visi kiti, su finansais susiję, darbai. Su E. M. jokių ryšių nepalaiko, jos tik buvusios kolegės, bendravimas apsiribojo praktiškai darbo reikalais, po išėjimo iš Tarnybos nei skambinosi, nei matėsi. Pamena, kad po skandalo apie galimai fiktyvius darbuotojus E. M. ilgą laiką buvo nedarbingume (lyg pastarosios vaikai sirgo, darbe rodėsi mažai). Apie V. S., kaip apie galimai netikrą darbuotoją, liudytoja teigė sužinojusi tik 2017 m. vasaros pabaigoje, kai viešumoje pasirodė informacija apie galimai fiktyvius darbuotojus. Gali būti, kad yra vizavusi kokius nors dokumentus, susijusius su V. S., tačiau tiksliai neprisimena. V. S. jai niekada nebuvo pristatyta, ji šios nepažįsta, nežino, kaip ji atrodo. Apie J. P., kaip apie galimai fiktyvų darbuotoją, sužinojo tuo pat metu, kaip ir apie V. S.. Apie jį irgi nieko negali papasakoti, nes pati nieko nežino. Kaip (duomenys neskelbtini) vedėja minėtų asmenų pavardes žinojo, kadangi visi darbuotojų finansiniai reikalai yra atliekami jos vadovaujamo skyriaus, todėl žino ar bent jau pamena daugumos darbuotojų vardus ir pavardes, nors pačius asmenis nebūtinai yra mačiusi. Pasakodama priedų prie atlyginimų skyrimo tvarką nuo 2016 m. pavasario (kuomet pradėjo eiti vedėjos pareigas), liudytoja L. G. nurodė, kad ji įprastai skyriaus ar poskyrio vedėjui nusiųsdavo pranešimą su nurodyta suma, kiek jo skyriuje dirbančių darbuotojų priedams prie atlyginimų yra skirta lėšų. Tą lėšų sumą žinodavo tik ji, konkretaus skyriaus ar poskyrio vedėjas ir (duomenys neskelbtini) direktorius. Skyrių ar poskyrių vedėjai savo ruožtu turėjo paskirstyti konkrečią lėšų sumą savo darbuotojams. Pagal nuo 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojusią tvarką, skyrių ir poskyrių vedėjai motyvuotu prašymu kreipiasi į (duomenys neskelbtini) direktorių, prašydami skirti priedus konkretiems darbuotojams. Iki minėtos tvarkos įsigaliojimo skyrių ar poskyrių vedėjai galėdavo ir elektroninį laišką nusiųsti direktoriui, arba paskambinti ir pasakyti. Tada (duomenys neskelbtini) direktorius priima sprendimą sutikti su skiriamais priedais darbuotojams ir toliau paveda (duomenys neskelbtini) skyriui parengti direktoriaus įsakymo projektą. Direktoriaus įsakymo projektą dėl priedų skyrimo vizuodavo ji, kaip (duomenys neskelbtini) vedėja, ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja. Galiausiai toks raštas buvo pristatomas direktoriui, kuris pasirašo įsakymą ir tokio įsakymo vykdymas pavedamas (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Jai, kaip (duomenys neskelbtini) vedėjai, kelis kartus (duomenys neskelbtini) skyrius gal buvo pateikęs jos skyriaus tabelius, bet paprastai yra žinoma, kas ir kiek dirba paties vadovaujamame skyriuje. Liudytoja išreiškė nuomonę, kad naujai į (duomenys neskelbtini), į konkretų skyrių, priimami darbuotojai, turi būti pristatomi to skyriaus, į kurį dirbti priimamas žmogus, vedėjui, kadangi skyrių ar poskyrių vedėjai turi žinoti, kas pas juos dirba (4 t., b. l. 186, 187). Apklausta papildomai liudytoja L. G. parodė nežinant, kaip vykdavo priedų prie atlyginimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams skyrimas nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2016 m. pradžios, nes nurodytu laikotarpiu ji dar nėjo Finansų skyriaus vedėjos pareigų ir jai nebūdavo pateikiama jokia informacija apie priedų skyrimą, skyrimo procesą. 2016 m. pradžioje ji pradėjo eiti Finansų skyriaus vedėjos pareigas, tada jos funkcijos išsiplėtė. Viena iš naujų funkcijų buvo darbo užmokesčio fondo kontrolė. Iš esmės priedų skyrimo procesas buvo nusistovėjęs ir ji, atėjusi į vadovaujančias pareigas, tiesiog koordinavo tą procesą. Pirmiausiai būdavo apskaičiuojamos sumos iš (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio fondo, kurias buvo galima skirti priedams prie atlyginimų. Tos sumos vadinamos krepšeliais. Krepšelius sudarydavo sutaupytos pajamos nuo neužpildytų etatų, nedarbingumų, neapmokamų atostogų. Kiekvienam (duomenys neskelbtini) skyriui ar poskyriui būdavo apskaičiuojamas individualus krepšelis, todėl skirtingiems (duomenys neskelbtini) padaliniams galėjo skirtis ir krepšelių dydis (priklausomai, kiek konkrečiame skyriuje buvo nedarbingumų, neužpildytų etatų ir neapmokamų atostogų). Apskaičiuojant krepšelį nebūdavo 100 proc. išnaudojamas darbo užmokesčio fondas, jame visada likdavo lėšų. Jos atlikdavo atsarginių lėšų funkcijas, pavyzdžiui, susirgus vadovaujančias pareigas einančiam darbuotojui kažkas turėdavo jį pavaduoti ir už tai gaudavo priedą prie atlyginimo dėl padidėjusio darbo krūvio (toks priedas buvo mokamas iš tų nepanaudotų lėšų darbo užmokesčio fonde). Krepšelis visada būdavo suderinamas su (duomenys neskelbtini) direktore I. Š., kuri, liudytojos L. G. teigimu, ne tik suderindavo krepšelių dydį, bet ir nuspręsdavo, kuriam laikotarpiui jis bus skiriamas. Būdavo, kad pastarosios nurodymu krepšelis skiriamas vienam mėnesiui, kitą kartą ir iki pusės metų laikotarpiui, nepaisant to, kad darbo užmokesčio fonde sutaupytų ar numatomų sutaupyti lėšų užtekdavo priedams ilgesniam laikotarpiui. Nežino, kokie buvo I. Š. motyvai skiriant krepšelį vienam ar kitam laikotarpiui. Tada apskaičiuotų krepšelių sumas ji iš savo naudojamo darbinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiųsdavo padalinių vadovams. Kiekvieno padalinio vadovui siųsdavo skiriamo krepšelio dydį atskiru elektroniniu laišku, nes elektroniniame laiške būdavo nurodyta konfidenciali informacija dėl krepšelio dydžio konkrečiam padaliniui. Kiek prisimena, kelis kartus yra pridėjusi I. Š. elektroninį paštą prie elektroninio laiško gavėjų, tačiau kažkuriuo laikotarpiu nustojo taip daryti (tiksliai kodėl, neprisimena). Tada iš (duomenys neskelbtini) padalinių, jų vadovų, ji gaudavo elektroninius laiškus, kuriuose būdavo nurodyti tame padalinyje dirbantys asmenys ir jiems skiriami priedų dydžiai. Tarp darbuotojų būdavo nurodyti ir tie, kuriems priedai prie atlyginimo nebuvo paskirti. Tokius gautus elektroninius laiškus ji atspausdindavo ir nešdavo I. Š., kad ši patvirtintų skiriamus priedus. I. Š. tuose atspausdintuose elektroniniuose laiškuose su paskirstytais krepšeliais padalinių darbuotojams darydavo pakeitimus. Ji skirdavo priedus padalinių vadovams ir būdavo, kad savo nuožiūra perskirstydavo jau numatytus priedus padalinių darbuotojams. Yra buvę tokių situacijų, kad jau (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo projekto dėl priedų skyrimo derinimo metu I. Š. skambindavo ir sakydavo, kad vienam darbuotojui priedą išbraukti, kitam pridėti ar skirti priedą darbuotojui, kuriam nebuvo numatytas priedas prie atlyginimo. Tada elektroninių laiškų kopijas su direktorės I. Š. pakeitimais liudytoja nunešdavo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiajai specialistei L. B., kuri  rengdavo direktoriaus įsakymų dėl priedų skyrimo projektus, o parengusi teikdavo jai (L. G.) derinimui, kartu pateikdama ir minimas elektroninių laiškų kopijas, kuriose būdavo direktorės I. Š. pakeitimų, prierašų. Neprisimena, ar L. B. pateiktuose projektuose būdavo jos viza, tačiau prisimena, kad tie projektai būdavo vizuoti E. M.. Gavusi direktoriaus įsakymo dėl priedų skyrimo projektą ir elektroninių laiškų kopijas, L. G. sutikrindavo, ar direktoriaus įsakymo projekte nurodytos priedų prie atlyginimų sumos neviršija darbo užmokesčio fonde turimų lėšų. Sutikrinimas vykdavo automatiškai darbiniame excel faile, lentelėje, kurioje buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, nurodomi priedai ir viskas automatiškai susiskaičiuodavo į bendrą sumą. Į darbinę darbo užmokesčio apskaičiavimo lentelę duomenis vesdavo ji arba R. A.. Kiek prisimena, pradėjusi eiti Finansų skyriaus vedėjos pareigas, darbinę darbo užmokesčio apskaičiavimo excel lentelę gavo iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos E. M.. Taigi ta darbinė lentelė buvo naudojama Finansų skyriuje, (duomenys neskelbtini) skyriuje ir būdavo siunčiama direktorei I. Š.. Liudytoja nurodė kažkuriuo laikotarpiu nustojusi minimą darbinę lentelę siųsti E. M., lentelę pateikdavo tik L. B., nes ši rengdavo direktoriaus įsakymų projektus. Tuo tarpu E. M. žinoti visą informaciją apie (duomenys neskelbtini) darbuotojų atlyginimus nebuvo pagrindo. L. G. teigimu, ji pati ne  kartą buvo prašiusi L. B. nepateikinėti E. M. darbo užmokesčio fondo lentelės. Anot liudytojos, E. M. iš pradžių apskritai turėjo daug įgaliojimų prieiti prie tarnybos informacijos sistemoje STEKAS apie darbuotojų atlyginimus, priedus prie atlyginimų, kas iš esmės buvo Finansų skyriaus kompetencija. Po kurio laiko šios įgaliojimai buvo apriboti ir E. M. nebegalėjo prieiti prie STEKAS sistemoje esančių modulių, kuriuose buvo vedama informacija susijusi su Finansų skyriaus veikla .Taigi, jeigu ji, derindama direktoriaus įsakymo dėl priedų skyrimo projektą, pastebėdavo klaidų ar netikslumų, tai projektą grąžindavo L. B., tačiau jei pastabų nebūdavo, jį nešdavo direktorei I. Š.. Tą direktoriaus įsakymo projektą dėl priedų skyrimo direktorei I. Š. nešdavo kartu su minėtomis elektroninių laiškų kopijomis, kuriose būdavo nurodyti priedai darbuotojams (viską pateikdavo, kad I. Š. būtų aiškiau, kodėl įsakymo projekte konkretiems darbuotojams yra nurodyti konkretūs priedai prie atlyginimo). Būdavo, kad I. Š. jau suderintame įsakymo projekte darydavo pakeitimus, nors prieš tai ši jau būdavo paskirsčiusi priedus, pagal kuriuos L. B. rengdavo įsakymų projektus. Kodėl I. Š. darydavo korekcijas, liudytoja tvirtino nežinanti, ji to ir neklausė, kadangi galutinį sprendimą dėl priedų skyrimo bet kokiu atveju priimdavo būtent I. Š.. Jeigu ji neturėdavo pastabų, tada įsakymą pasirašydavo ir jis būdavo registruojamas įprasta tvarka. Kiek teko susidurti, tai I. Š. nepasirašinėdavo įsakymų, kurie nebūdavo suderinti ir kuriuose nebūdavo vizų. Direktoriaus įsakymus dėl priedų skyrimo daugiausiai rengė L. B., bet kažkuriuo laikotarpiu 2017 m., tiksliai neprisimena, iš motinystės atostogų grįžo R. S., kuri perėmė L. B. funkciją rengti direktoriaus įsakymus dėl priedų skyrimo. Gali būti, kad nurodytu laikotarpiu yra siuntusi darbinę darbo užmokesčio apskaičiavimo lentelę ir R. S.. Liudytojai nėra žinoma, kad bet kokie kiti asmenys be jos (L. G.) būtų naudoję jos darbinį elektroninį pašto adresą (duomenys neskelbtini).

Dėl 2016 m. vasario 3 d., 10.37 val., E. M., el. p. (duomenys neskelbtini), siųsto adresatui el. p. (duomenys neskelbtini),  elektroninio laiško ir  priedo, pavadinimu „Priedų palyginimas.xlsx“, liudytoja L. G. parodė, kad iš elektroniniame laiške nurodyto gavėjo (duomenys neskelbtini), mato, kad šį elektroninį laišką su jo priedų turėjo gauti ji. Tiksliai neprisimena šio elektroninio laiško gavimo aplinkybių, tačiau E. M. jai, pradėjus eiti Finansų skyriaus vedėjos pareigas, galimai siuntė informaciją apie (duomenys neskelbtini) darbuotojus, jų atlyginimus, nes tai jai buvo reikalinga darbo funkcijoms vykdyti. Daugiau pakomentuoti negali. Dėl elektroninio laiško pavadinimu „DU priedai atnaujinti 04 men“, kurį 2016 m. balandžio 25 d., 07.50 val., nuo L. G., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas (duomenys neskelbtini) (elektroninis laiškas siųstas ir adresatui E. (duomenys neskelbtini)), elektroninio laiško priedo pavadinimu „DU fondo planavimas atnaujintas balandziui_20160424.xls“, L. G. parodė, kad tai yra darbo užmokesčio planavimo darbinė excel lentelė, apie kurią ji minėjo. Šią lentelę pagal I. Š. pastabas, nurodymus atnaujindavo ji pati arba Finansų skyriaus specialistė R. A.. Joje automatiškai apskaičiuojamas darbo užmokestis su priedais, galima lengvai pasitikrinti, ar numatyti atlyginimai ir jų priedai neviršija turimų lėšų darbo užmokesčio fonde. Ši lentelė buvo naudojama Finansų skyriaus veiklai, (duomenys neskelbtini) skyriuje bei siunčiama direktorei I. Š.. Pati savo iniciatyva lentelėje jokių duomenų apie darbuotojų atlyginimus ir jų priedus nekeisdavo, tokie pakeitimai buvo daromi tik pagal direktorės I. Š. nurodymus.

Dėl elektroninio laiško, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) DU“, kurį 2016 m. gruodžio 14 d., 11.59 val., nuo L. G., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas (duomenys neskelbtini), kuriame yra lentelė su išvardintais (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojais, nurodytas jų atlyginimų apskaičiavimas (lentelėje nurodyti V. S. ir J. P., nurodyti jiems skiriami priedai/priemokos už 11 ir 12 mėnesius), L. G. parodė, jog šis elektroninis laiškas buvo siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso, taigi jį turėjo siųsti ji. Ji tokias lenteles siųsdavo padalinių vadovams, kad šie paskirstytų krepšelį ir surašytų į lentelę, kam skiria priedą, koks priedo dydis. Neprisimena, kodėl tokią lentelę siuntė L. B.. Dėl elektroninio laiško, pavadinimu „priemokos“, kurį 2017 m. kovo 3 d., 13.02 val., nuo L. G., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas (duomenys neskelbtini), ir kurio kopija siųsta adresatui G. Š. bei jame esančios lentelės, kurioje nurodyti Tarnybos darbuotojai, grupuojami pagal jų darbo vietą, užpildant eilutes vienoda spalva (rudos spalvos atspalvio užpildu yra sugrupuoti (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojai, tačiau tarp jų nėra nurodyti J. P. ir V. S.), L. G. parodė, kad elektroninis laiškas siųstas iš jos darbinio elektroninio pašto adreso, todėl jį turėjo siųsti ji. Nežino, kodėl lentelėje nėra nurodyti V. S. ir J. P., bet pagal lentelėje nurodytus kitų skyrių darbuotojus mato, kad yra nurodyti ne visi kituose skyriuose dirbę darbuotojai. Dėl elektroninio laiško, pavadinimu „FW: Dėl priemokų“, kurį 2017 m. gegužės 26 d., 10.17 val., gavo V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo A. L., el. p. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra persiunčiamas 2017 m. gegužės 23 d., 11.56 val., nuo adresato L. G., adresatui (duomenys neskelbtini), siųstas elektroninis laiškas, pavadinimu „Dėl priemokų“ ir kuriame rašoma: „Laba diena, Siunčiu skiriamą poskyrio darbuotojams priemokos dydį procentais nuo pareiginės algos pastoviosios dalies <...>“ (tarp lentelėje nurodytų (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ir jų priedų nėra nurodyti tuo metu darbo sutarties pagrindu dirbę J. P. ir V. S.) liudytoja L. G. parodė, kad tai yra elektroniniu laišku persiųstas jos siųstas elektroninis laiškas į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Kodėl tarp laiške nurodytų darbo sutartimi dirbančių (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojų nėra nurodyti V. S. ir J. P., negali atsakyti, tačiau, kiek prisimena, (duomenys neskelbtini) poskyryje dirbo tikrai daugiau nei 10 žmonių, todėl šioje lentelėje trūksta ir kitų (tik neprisimena, konkrečiai kurių). Dėl elektroninio laiško, pavadinimu „FW: pasižiūrėk prašau“, kurį 2017 m. rugsėjo 28 d., 13.07 val., gavo E. M., el. p. E. (duomenys neskelbtini), nuo T. B., el. p. (duomenys neskelbtini), ir priedo, pavadinimu „raštas S. dėl permokos grąžinimo.docx“, apklausiama L. G. patvirtino, kad elektroniniu paštu siųstas elektroninio laiško priedas yra jos rengtas. Kiek prisimena, kažkuriuo laiku, buvo gauti direktoriaus įsakymai dėl J. P. ir V. S. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) ir lyg tą pačią dieną atleisti. Finansų skyriui reikėjo paskubomis per Finansų ministeriją užsakyti lėšas, jog būtų galima išmokėti atlyginimus ir už sukauptas atostogas V. S. ir J. P.. Viskas vyko labai greitai, atsimena nubėgusi pas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją E. M. į jos darbo kabinetą (jų kabinetai buvo greta ) ir paklausė, kodėl tokia skubos tvarka, kodėl toks staigus atleidimas, o E. M. atsakė, kad taip turi būti, daugiau nieko nekomentavo. Pas pastarąją ėjo, nes dėl priėmimų ar atleidimų pirmiausiai žinodavo (duomenys neskelbtini) skyrius. L. G. pažymėjo, kad nurodytos lėšos atsiskaitymams kažkokiu būdu buvo gautos, J. P. ir V. S. pagal turimus duomenis (tabelius, atostogų likučius) buvo išmokėtos visos išmokos. Vėliau kažkas pasikeitė ir gavosi, kad tiek J. P., tiek V. S. buvo išmokėta per daug pinigų, todėl liudytoja nurodė pati rengusi raštus, kuriuos siuntė nurodytiems asmenims, kad šie grąžintų susidariusią permoką. Prisimena, kad V. S. ir J. P. iš viso siuntė du raštus, nes šie į pirmą raštą dėl permokos grąžinimo nereagavo. Kai raštus siuntimui rengė antrą kartą, juos nešė derinti E. M., o ši juos pamačiusi, pasakė raštų nevizuosianti, nes jokių permokų nėra ir jie iš viso neturi nieko grąžinti. Dėl šios priežasties ji direktorei I. Š. nunešė raštus be E. M. vizos. Ar padavė tiesiogiai direktorei, ar paliko jos sekretorei, neprisimena, tačiau jos rengti ir vizuoti prašymai buvo pasirašyti direktorės ir išsiųsti. Liudytojos žiniomis, permokos nėra grąžintos. Pateikus liudytojai L. G. susipažinti su 2017 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-224 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“ kopija; 2017 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“ kopija, liudytoja nurodė nė vieno iš dokumentų nerengusi, juos rengti turėjo (duomenys neskelbtini) skyrius. Ji (L. G.) juos abu vizavo tik todėl, kad ir perskaičiuotas darbo užmokestis, ir nustatyta permoka buvo pagal direktoriaus įsakymą (4 t., b. l. 189-194).

Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja I. L. parodė dirbusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje vyr. specialistės pareigose, vienu metu laikinai ėjo skyriaus vedėjos pareigas. Būnant vedėja, skyriuje dirbo 5–6 darbuotojai; su atlyginimais dirbo R. A. (darbo užmokesčio sistemoje STEKAS apskaičiuodavo atlyginimą, įvesdavo duomenis dėl stažo, koeficiento, formavo pavedimus bankui). Priedai buvo skiriami įsakymų pagrindu. Skaičiuodavo, kiek iki metų pabaigos yra likę nepanaudoto darbo užmokesčio fondo. Tada skaičiuodavo, kiek pinigų reikia atlyginimams sumokėti ir kiek lėšų lieka priedams; išskaičiuodavo likutį. Visi šie skaičiavimai buvo atliekami exel programoje, eidama pas direktorę I. Š. ji nešdavosi atspausdintą didelį lapą su exel‘io lentele (atrodo pirminį exel failą gavo iš G. G. arba R. A.). Tą lapą pateikdavo direktorei, paaiškindavo aktualias aplinkybes, nurodydavo bendrą nepanaudotą lėšų likutį, o I. Š. (dažniausiai kartu su ja būdavo ir A. A., abu tardavosi) žodžiu pasakydavo, kokio dydžio priedų krepšelis skirtinas atitinkamiems padaliniams/poskyriams. Tuomet liudytoja atlikdavo tolesnius skaičiavimus, rodydavo direktorei duomenis su konkrečiomis darbuotojų pavardėmis ir kaip pasiskirsto pinigai. Tada elektroniniu paštu buvo siunčiama padalinių/poskyrių vedėjams, kad šie nurodytą sumą kaip priedus paskirstytų konkretiems darbuotojams. Poskyrių vedėjai tiesiogiai jai (I. L.) atsiųsdavo lenteles su priedų paskirstymu darbuotojams. Lentelėse būdavo ties pavardėmis pažymėta, kiek nurodytam asmeniui skirtina priedo; neatsimena, ar ties kažkuriomis darbuotojų pavardėmis buvo paliktos tuščios vietos (nebent jei būdavo koks tuščias etatas, bet galimai nieko nepažymėta galėjo būti ir prie dirbančio asmens). I. L. teigimu, ji netikrindavo, ar į atsiųstus sąrašus yra įtraukti visų atitinkamo padalinio/poskyrio darbuotojai. Atsiųstus duomenis perkeldavo į exel lentelę ir visą tą didelį lapą nešdavo I. Š.. Liudytojos I. L. teigimu, direktorė vedėjų paskirstytus priedus koreguodavo (pamažindavo, padidindavo arba iš viso neskirdavo), kas vykdavo iš esmės kiekvieną kartą. Korekcijas direktorė paprastai pati įrašydavo savo ranka, kartais nurodydavo pataisyti jai (I. L.). Kartais siųsdavo ir elektroniniu paštu, tuomet direktorė pakoreguotus priedus pažymėdavo kita spalva ir tą pataisytą lentelę persiųsdavo atgal liudytojai. Minėti koregavimai vykdavo krepšelio ribose. Negali pasakyti, kodėl I. Š. nuspręsdavo kitaip, pakoreguodavo jau suskirstytus priedus; nežino, kokiu principu būdavo daromi tie koregavimai (kartais atrodė, jog ji tiesiog vadovavosi „myliu – nemyliu“ principu). Nurodytos exel lentelės buvo darbinės, kaip juodraštinis variantas, jos nesaugojamos. Kaip nurodė anksčiau, kartu su direktore dalyvaudavo ir jos pavaduotojas A. A.; abu tardavosi „duodam – neduodam“, tačiau, kaip pažymėjo liudytoja, A. A. atliko tik patariamąjį vaidmenį, o sprendimą bet kokiu atveju priimdavo I. Š.. Tai, kad A. A. patardavo I. Š., sprendžia iš to, jog pastarasis dalyvaudavo visose priedų paskirstymo etapuose, t. y. iki pat tol, buvo daromi minėti koregavimai. Liudytojos manymu, joks priedas negalėjo būti paskirtas be direktorės žinios. Jei gerai atsimena, I. Š. pasilikdavo jos (I. L.) atneštą didelį lapą su nurodyta exel lentele ir, kai reikdavo pasirašyti įsakymą dėl priedų skyrimo, ši dar net sutikrindavo kai kuriuos asmenis (nežino, kokiu principu juos atrinkdavo), ar atitinka sumos. Padalinių vedėjai įvairiai reaguodavo į tai, kad jų atliktas priedų paskirstymas darbuotojams buvo dar koreguojamas (atsimena, kad kai kurie jų dar prieš pateikdami paskirstymą replikuodavo, priekaištaudavo, kad neverta to daryti, nes „jūs vis tiek paskirstysit savaip“). Jai nežinomos aplinkybės, jog padalinių/poskyrių vedėjai dėl priedų korekcijų būtų skambinę vadovybei ir aiškinęsi, kodėl jų suskirstyti priedai buvo pakoreguoti. Neatsimena nė vieno atvejo, kad vedėjai dėl jų paskirstytų priedų vėliau būtų persigalvoję ir norėję juos pakoreguoti. Įsakymo skirti priedą projektas buvo rengiamas po I. Š. koregavimų. Projektą rengdavo (duomenys neskelbtini) skyrius, parengtą įsakymą vėliau ji dar patikrindavo (ar įsakyme nurodytos sumos sutampa su jos siųstoje lentelėje esančiomis sumomis), po ko projektas būdavo nešamas direktorei pasirašyti. Pasirašytą įsakymą atiduodavo R. A., kad ši įvestų į STEK sistemą, apskaičiuotų sumas ir suformuotų pavedimus. Liudytoja pažymėjo vizavusi įsakymus dėl darbuotojų priėmimo/atleidimo, jos viza reiškė, kad viskas, kas liečia pinigus (darbo užmokestį, atleidimo išmokas) yra patikrinta. Nebeatsimena, ar dėdavo vizą įsakymuose dėl darbuotojo perkėlimo.

Dėl J. P. įdarbinimo nieko konkretaus parodyti negali, šiuo metu neatsimena net pastarojo pavardės (taip pat nežino ir V. S.). Jei tokio asmens pavardė buvo tarp (duomenys neskelbtini) darbuotojų, vadinasi, skaičiavo atlyginimą, priedą (jei toks buvo skirtas), tačiau daugiau nei tos aplinkybės atsispindi dokumentuose papasakoti negali. Negali pakomentuoti, kodėl J. P. priedas buvo paskirtas anksčiau nei pastarasis įdarbintas; ji netikrindavo darbuotojo priėmimo datos, gaudavo darbuotojų sąrašą ir su juo eidavo pas direktorę. Neatsimena, ar buvo tokia situacija, jog P. B. išvis neskyrė priedo J. P.. Su direktore I. Š. nieko nėra kalbėjusi nei apie V. S., nei apie J. P., negavo dėl jų jokių nurodymų; neprisimena, jog kokių nors nurodymų būtų gavusi dėl kitų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Visas (duomenys neskelbtini) skyrius buvo įsikūręs viename pastate, tame pačiame pastate. Ji (I. L.) bendraudavo su minimo skyriaus darbuotojais, tačiau tokio asmens kaip V. S. nepažinojo (29 t., b. l. 178-192).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. L. parodė, kad nuo 2014 m. pabaigos ar 2015 m. pradžios iki 2016 m. kovo 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini) Finansų skyriaus vyr. specialistės pareigose, tam tikrais laikotarpiais teko laikinai eiti ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Ji buvo atsakinga už atsiskaitymus su tiekėjais, iš sutartinių santykių kylančius mokėjimus. Nuo 2015 m. pabaigos iki 2016 m. pradžios teko laikinai eiti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Ji nedirbo su atlyginimų ir kitų išmokų (duomenys neskelbtini) darbuotojams apskaita; su darbuotojų atlyginimais dirbo R. A., pastaroji apskaičiuodavo atlyginimus ir priedus prie atlyginimo (duomenys neskelbtini) darbuotojams pagal darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemoje esančius duomenis. Toje sistemoje būdavo duomenys iš darbo laiko apskaitos žurnalų, už kurių suvedimą buvo atsakingas (duomenys neskelbtini) skyrius, o Finansų skyrius apskaičiuodavo išmokas darbuotojams pagal pateiktus duomenis ir pervesdavo atlyginimus į darbuotojų sąskaitas. Ji pati su šiais apskaičiavimais ir pavedimais nedirbo, tačiau gal kelis kartus, laikinai einant (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, teko kontaktuoti su skyrių ir poskyrių vedėjais dėl priedų dydžių darbuotojams nustatymo. Priedų prie atlyginimų dydžius savo skyrių ar poskyrių darbuotojams įprastai nustatinėdavo skyrių ir poskyrių vedėjai pagal pateiktus krepšelius. Krepšelis tai yra konkreti pinigų suma, kuri buvo paskirstoma skyriaus ar poskyrio darbuotojams. Krepšelį nustatydavo (duomenys neskelbtini) direktorius. Laikinai eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, eidavo pas (duomenys neskelbtini) direktorę I. Š., jai pasakydavo, kiek (duomenys neskelbtini) biudžete yra sutaupytų piniginių lėšų, kurios gali būti skirtos priedams prie atlyginimų, o ši, pasitarusi su savo pavaduotoju A. A., paskirstydavo konkrečias pinigų sumas – krepšelius konkretiems skyriams. Kai būdavo sprendžiami krepšelių paskirstymo klausimai, šiame procese dalyvaudavo I. Š. ir jos pavaduotojas A. A.. Krepšelių paskirstymas vykdavo direktorės I. Š. kabinete, dalyvaujant A. A.. Dėl  priedų prie atlyginimų dydžio galutinį sprendimą priimdavo I. Š. su A. A., kartais net pakeičiant (duomenys neskelbtini) skyrių ar poskyrių vedėjų jau paskirstytų priedų dydžius. Kuo jie remdavosi taip darydami, ji šių neklausė ir jų motyvų nežino. Kiek prisimena, I. Š. pati sunkiai priimdavo bet kokius sprendimus, visada tardavosi su A. A., ypatingai, kas susiję su priedų skyrimu (duomenys neskelbtini) darbuotojams.

Susipažinusi su 2018 m. birželio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytu dokumentu, pavadinimu „DU fondo planavimas 2016-02-02.xls“ ir šio dokumento ypatybių su išsamiais duomenimis momentine ekrano nuotrauka, liudytoja I. L. parodė, kad tai yra excel failas, kuriame yra suskirstyti (duomenys neskelbtini) darbuotojai pagal darbo santykių formą – darbo sutartis arba valstybės tarnautojas. Toliau yra suskirstyti darbuotojai juos grupuojant pagal skyrius arba poskyrius, kuriuose jie dirba. Siekiant lengviau orientuotis elektroniniame dokumente, visi konkrečiame skyriuje dirbantys darbuotojai yra grupuojami lentelės eilutes nuspalvinant vienoda spalva. Tokią lentelę ji atsispausdindavo ir su ja eidavo pas I. Š., kuri tokioje atspausdintoje lentelėje ranka įrašydavo priedų prie atlyginimų dydžius darbuotojams. I. Š. pirmiausiai pasitardavo su šiame procese nuolat dalyvavusiu A. A. dėl priedo dydžio konkrečiam darbuotojui skyrimo ir pati ranka įrašydavo priedų dydžius į šią lentelę. Tada pagal I. Š. supildytą lentelę ji (I. L.) duomenis suvesdavo į elektroninį excel failą ir jį elektroniniu paštu siųsdavo I. Š.. Taip pat tokį failą siųsdavo dar ir R. A., nes ši pagal tą lentelę turėdavo apskaičiuoti su darbo santykiais susijusių išmokų (duomenys neskelbtini) darbuotojams dydžius, ir (duomenys neskelbtini) skyriui, L. B.. Šis dokumentas galėjo būti rastas I. Š. darbo kompiuteryje, nes ji pastarai elektroniniu paštu yra siuntusi tokius failus. Susipažinusi su 2018 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško, pavadinimu „Krepšelis“, kurį 2016 m. sausio 21 d., 21.39 val., gavo P. B., el. p. (duomenys neskelbtini), iš I. L., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija (laiške nurodyta, kad „nuo sausio mėnesio yra skiriami priedai. Jūsų vieno mėnesio priedų krepšelis yra 1 535 Eur. Prašau savo nuožiūra jį paskirstyti žmonėms bei atsiųsti duomenis <...>“), I. L. parodė, kad šį laišką ji siuntė (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjui P. B. tuo metu, kai laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Elektroniniame laiške buvo nurodytas krepšelis, kurį savo poskyrio darbuotojams galėjo padalinti poskyrio vedėjas. Krepšelio dydį nustatė I. Š. kartu su A. A.. Kokiu principu „krepšelis“ buvo paskirstomas skyrių ar poskyrių viduje, ji nežino, reglamentavimo šiam procesui nebuvo. Susipažinusi su 2018 m. liepos 19 d. – 2018 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) posk. Priedai“, kurį 2015 m. gruodžio 29 d., 16.02 val., V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui el. p. (duomenys neskelbtini), kopija (elektroniniame laiške rašoma „Laba diena, I. Siunčiame patikslintus priedus, įrašiau ranka <...>“), elektroninio laiško priedo „Priedai.pdf“ kopija, liudytoja I. L. patvirtino šį elektroninį laišką gavusi, kai laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Elektroninio laiško priede yra skenuotas dokumentas, kuriame rankraščiu įrašyti priedai, kurie buvo paskirstyti poskyryje. Mato, kad dviem darbuotojams (vienas atostogavo visą mėnesį, o darbuotojas – J. P.) nebuvo skirtas priedas. Galutinį sprendimą dėl priedų paskirstymo priimdavo I. Š. su A. A., todėl net ir šioje lentelėje nurodyti priedų prie atlyginimų dydžiai gali skirtis nuo realiai jau išmokėtų priedų prie atlyginimų. Nežino, ar J. P. buvo skirtas priedas prie atlyginimo tokį sprendimą galėjo priimti tik I. Š.. Susipažinusi su 2018 m. liepos 19 d. – 2018 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) posk. Priedai“, kurį 2015 m. gruodžio 29 d., 16.24 val., V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui el. p. (duomenys neskelbtini), kopija (elektroniniame laiške rašoma „I., Dar perskaičiavau sumą viso <...>“), laiško priedo, kurio pavadinimas „Priedai.pdf“, kopija, liudytoja I. L. parodė, kad šį elektroninį laišką gavo laikinai eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Iš esmės elektroninio laiško priedas yra panašus į tą, dėl kurio aplinkybes nurodė atsakydama į ankstesnį klausimą. Laiško priede yra tam tikri priedų prie atlyginimų dydžių patikslinimai, tačiau dviem darbuotojams, kurių vienas yra J. P., priedai nebuvo skirti. Nežino, ar J. P. buvo skirtas priedas prie atlyginimo, tokį sprendimą galėjo priimti tik I. Š.. Susipažinusi su 2018 m. liepos 19 d. – 2018 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) posk. Dėl priedų“, kurį 2016 m. sausio 22 d., 09.39 val., V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui el. p. (duomenys neskelbtini), kopija (laiške rašoma „Labas rytas, Siunčiu paskirstytus priedus <...> 1535,00 <...>“), I. L. patvirtino, kad šį laišką taip pat gavo tuo metu, kai laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Iš elektroninio laiško turinio supranta, kad priedai buvo paskirstyti (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojams. Nežino, kodėl tarp jų nėra nurodytas J. P.. Nežino ar pastarajam buvo skirtas priedas, tokį sprendimą galėjo priimti tik I. Š.. Susipažinusi su 2018 m. liepos 19 d. – 2018 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško, pavadinimu „(duomenys neskelbtini) posk. Priedai“, kurį 2016 m. sausio 22 d., 11.49 val., V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui el. p. (duomenys neskelbtini) (laiške rašoma „Paskirstyti priedai: <...>Viso: 1535,00 <...>“), kopija, liudytoja I. L. nurodė analogiškas aplinkybes dėl įvardinto laiško. Susipažinusi su 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško, pavadinimu „Siunčiama: DU fondo planavimas 2015 m. gruodžio 28 d. L._I.“, kurį 2015 m. gruodžio 29 d., 08.26 val., iš I. L., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas (duomenys neskelbtini) (elektroninis laiškas taip pat siųstas adresatui (duomenys neskelbtini)), kuriame rašoma „MerG., Siunčiu truputi pakoreguotus priedus. Ryškesne mėlyna pažymėjau. Taip pat dar laukiu pastabų iš poskyrių ir skyrių vedėjų. Kol kas gavau tik Rusnės“, kopija, bei laiško priedu „DU fondo planavimas 2015- 12-28 L._I..xls“ ir šio dokumento ypatybių su išsamiais duomenimis momentine ekrano nuotrauka, liudytoja I. L. parodė, kad elektroninį laišką siuntė ir jo priedą rengė laikinai eidama Finansų skyriaus vedėjos pareigas. Tai yra darbinė lentelė, kurioje yra darbo užmokesčio fondo paskirstymas. Lentelėje darbuotojai yra suskirstyti pagal skyrius ir poskyrius. Nurodyti darbuotojams skiriami priedai prie atlyginimų. Nežino, ar lentelėje nurodytus priedus paskirstė  I. Š. ir A. A.. Iš elektroninio laiško turinio mato, kad tai buvo dar ne galutinai suderinti priedai, nes laukė pastabų. Kaip ir minėjo, tokią darbo užmokesčio fondo paskirstymo darbinę lentelę siųsdavo ne tik direktorei, bet ir R. A. ir L. B.. Kiek jai žinoma, L. B. rengdavo direktoriaus įsakymų dėl priedų prie atlyginimų skyrimo projektus. Susipažinusi su 2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyto elektroninio laiško, pavadinimu „gali būti dar bus pasikeitimų, ne iš visų poskyrių dar gavau duomenis“, kurį 2015 m. gruodžio 29 d., 12.52 val., nuo I. L., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas (duomenys neskelbtini) (elektroninis laiškas taip pat siųstas adresatui (duomenys neskelbtini)), kopija, bei aprašyto elektroninio laiško priedu „DU fondo planavimas 2015-12-28 L._I..xls“, liudytoja I. L. parodė, kad elektroninį laišką siuntė ir jo priedą rengė laikinai eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Tai yra tokia pati lentelė, apie kurią paaiškino atsydama dėl ankstesnio elektroninio laiško. J. P. eilutėje nurodytas priedas „200“ galėjo atsirasti tik I. Š. nurodymu, nes niekas kitas sprendimo skirti priedą prie atlyginimo negalėjo priimti. Ji tiesiog galėjo su šia susisiekti telefonu arba tiesiogiai ir pasakyti, kad J. P. reikia skirti nurodyto dydžio priedą prie atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys dėl darbo užmokesčio dydžio pasikeitė, juos siuntė R. A. ir L. B.. Dėl elektroninio laiško, pavadinimu „DU fondo planavimas 2016-01-20.xls“, kurį 2016 m. sausio 20 d., 09.58 val., iš I. L., el. p. (duomenys neskelbtini) gavo adresatas (duomenys neskelbtini)., ir jo priedo, pavadinimu „DU fondo planavimas 2016-01-20.xls“, kuriame rašoma „L., gal gali peržiūrėti dėl pasikeitimų ir pan., ir patikrinti arba surašyti poskyrius Nes reikia skirti krepšelį, o ne visus žmones žino <...>“, liudytoja I. L. parodė elektroninį laišką siuntusi ir jo priedą rengusi tuo laikotarpiu kai laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Tai yra ta pati darbinė lentelė dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo. Iš lentelės duomenų mato, kad J. P. priedas nebuvo skirtas (bent jau tuo momentu, kai buvo kuriama ši lentelė). Dėl elektroninio laiško, pavadinimu „DU fondo planavimas 2016-01-28 GALUTINIS.xls“, kurį 2016 m. sausio 28 d., 11.19 val., iš I. L., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo adresatas (duomenys neskelbtini) (elektroninis laiškas taip pat siųstas adresatui (duomenys neskelbtini), laiške rašoma „MerG., pati netikiu savo akimis, bet lyg ir turim“) ir laiško priedu, kurio pavadinimas DU fondo planavimas 2016-01-28 GALUTINIS.xls“, liudytoja I. L. parodė, kad elektroninį laišką siuntė ir jo priedą rengė laikinai eidama (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Tai yra ta pati darbinė lentelė dėl darbo užmokesčio fondo. Galutinį sprendimą dėl priedų prie atlyginimo priimdavo I. Š. su A. A., ji (I. L.) tokių sprendimų nepriiminėdavo. Pagal I. Š. nurodymą supildydavo šią lentelę, kuri būdavo pateikiama L. B., nes būtent pastaroji ruošdavo direktoriaus įsakymų dėl priedų prie atlyginimų projektus; lentelę taip pat teikdavo ir R. A., kuri atlikdavo su darbo santykiais susijusių išmokų apskaičiavimą ir jas išmokėdavo. Susipažinusi su  2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-409 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, kurio 1.37. papunktyje nurodytas 200 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P., liudytoja I. L. parodė, kad tai yra įsakymas dėl priedų prie atlyginimo skyrimo. Šio dokumento paskutinio lapo antroje pusėje yra jos viza, kaip laikinai einančios (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas; viza patvirtina, kad įsakyme nurodyti priedų prie atlyginimų dydžiai konkretiems darbuotojams yra suderinti su direktore I. Š. ir (duomenys neskelbtini) biudžete yra pakankamai lėšų šiems priedams išmokėti. Taip pat dokumento paskutinio lapo antroje pusėje yra (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų vizos, kurios patvirtina, kad dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, neprieštarauja jokiems teisės aktams. Susipažinimui pateikus 2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.40. papunktyje nurodytas 230 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P., liudytoja I. L. parodė, kad šio dokumento paskutinio lapo antroje pusėje yra jos (kaip laikinai einančios (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas) viza, kuri patvirtina, kad įsakyme nurodyti priedų prie atlyginimų dydžiai konkretiems darbuotojams yra suderinti su direktore I. Š. ir (duomenys neskelbtini) biudžete yra pakankamai lėšų šiems priedams išmokėti. Susipažinusi su 2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.6. papunktyje nurodytas 230 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P., liudytoja patvirtino, kad dokumento paskutinio lapo antroje pusėje yra jos viza, patvirtinanti, kad įsakyme nurodyti priedų prie atlyginimų dydžiai konkretiems darbuotojams yra suderinti su direktore I. Š. ir (duomenys neskelbtini) biudžete yra pakankamai lėšų šiems priedams išmokėti. Taip pat apklausos metu liudytoja I. L. pažymėjo, kad Finansų skyriaus ir (duomenys neskelbtini) patalpos buvo viename pastate, (duomenys neskelbtini) patalpose, 5 aukšte, (duomenys neskelbtini) Finansų skyriaus patalpos buvo viename koridoriaus gale, o (duomenys neskelbtini) patalpos kitame koridoriaus gale. Ji pažinojo visus (duomenys neskelbtini) darbuotojus, tačiau niekada nėra nei mačiusi, nei girdėjusi apie V. S. (5 t., b. l. 61-67).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja D. K. parodė 13 metų dirbusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiąja specialiste, buvo atsakinga už komandiruočių apskaitą, ūkio išlaidas grynais pinigais, darbo funkcijos su darbo užmokesčio paskaičiavimu ir išmokėjimu nebuvo susijusios. (duomenys neskelbtini) skyriui vadovavo G. G.. Liudytojos teigimu, ji apie V. S. ir J. P. įdarbinimą sužinojo iš Specialiųjų tyrimų tarnybos. Ji nėra rengusi dokumentų, susijusių su šiais asmenimis. Nei V. S., nei J. P. nėra mačiusi; žino tiek, kad kažkuriam vienam iš šių asmenų buvo reikalinga darbo vieta, todėl 2015 m. birželio pradžioje G. G. bandė ją (D. K.) atleisti. Tą sprendžia iš to, jog G. G. pradėjo jai skirti jai nepriklausančias užduotis, įvykus rimtesniam konfliktui G. G. liepė kiekvieną dieną žymėtis, ką ji veikia darbe (net nuėjimus į tualetą). Dėl to ji pasiskundė ir direktorei I. Š., ir pavaduotojui A. A.. Susirinkimo metu G. G. sakė, jog Finansų skyriuje atsilaisvins būtent jos (liudytojos) vieta. Vis dėlto ji (D. K.) skyriuje buvo vienintelė valstybės tarnautoja, todėl negalėjo būti lengvai atleista. Vykstant konfliktams liudytoja laukėsi, todėl sušlubavus sveikatai gavo nedarbingumo pažymėjimą. Po pusantro mėnesio (2015 m. vasaros gale, liudytojai būnant nedarbingume) paskambino kolegė V. V., kuri nebuvo valstybės tarnautoja, ir pasakė, kad tai ją (V. V.) atleido. Etatų skaičių mažinimą buvo bandoma pateisinti lėšų taupymu. Nežino, kas į laisvą vietą įsidarbino, kadangi liudytoja  išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. D. K. nurodė, kad jai nežinoma, jog V. S. ir J. P. būtų dirbę (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) esančiose patalpose buvo Finansų skyrius, Personalo skyrius ir Tarptautinės rinkos skyrius, V. S. niekur nėra mačiusi. Vilniuje dirbančius darbuotojus ji pažinojo, o darbuotojus iš kitų padalinių žinojo tuos, su kuriais tekdavo bendrauti (pvz., jeigu būdavo perkama grynais pinigais ar darbuotojai vykdavo į komandiruotes, prieš pateikdami prašymus, jie tuos prašymus derindavo su ja). Darbuotojų vardai ir pavardės buvo nurodyti visos (duomenys neskelbtini) darbuotojų telefonų sąraše, kuris buvo dviejų A4 formato dydžio lapų, dalį šių darbuotojų ji pažinojo gyvai. Liudytoja pažymėjo, kad G. G. jos tiesiogine vadove buvo nuo 2012 m., jos iš pradžių nesutarė, jai (D. K.) teko liudyti prieš G. G. teisme (pastaroji buvo neteisėtai atleidusi savo skyriaus darbuotoją, kuris vėliau byloje sulaukė palankaus sprendimo). D. K. parodė, kad jai priedų skyrimo detalės nėra žinomos, mano, kad tokius klausimus sprendė (duomenys neskelbtini) skyriaus Finansų skyriaus vadovės su vadovybe (29 t. b. l. 101-114).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. K. parodė apie fiktyvius darbuotojus sužinojusi iš viešosios erdvės, nežinojo net jų vardų. (duomenys neskelbtini) pirmiausiai priedai buvo skiriami skyrių ir poskyrių darbuotojų iniciatyva, visus dokumentus ruošdavo ir tvirtindavo Finansų skyriaus vedėjas, direktorius ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas. Apie (duomenys neskelbtini) vyresniąją specialistę V. S. nėra nei girdėjusi, nėra jos mačiusi; taip pat nieko nežino apie J. P. (5 t., b. l. 41, 42).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas A. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2000 m. gruodžio 17 d., buvo vyriausiuoju specialistu, skyriaus vedėju, pavaduotoju. Taip pat ėjo (duomenys neskelbtini) vedėju, šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas. (duomenys neskelbtini) buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini). Kaip skyriaus vedėjas, buvo atsakingas už skyriaus darbą, kuravo ir (duomenys neskelbtini) poskyrį, buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) poskyrio veiklą. Dažnai vykdavo į šį poskyrį, kai būdavo žuvų išgaudymai ir suleidimai, o kitais atvejais – pagal poreikį. Tuo metu (duomenys neskelbtini) poskyriui vadovavo T. R.. E. M. buvo jo kolegė, su ja spręsdavo darbinius klausimus. Labiausiai darbiniais klausimais tekdavo bendrauti su buhalterija, su G. G.. A. G. parodė, kad apie J. P. ir V. S. darbą (duomenys neskelbtini) daugiausia sužinojo iš spaudos, tačiau pirmiausia buvo situacija, kai T. R. prasitarė, kad jos poskyryje yra įdarbinta darbuotoja, kurios realiai nebuvo, tačiau darbuotojos pavardės nepasakė. Galimai toks pokalbis (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog konfliktas) kilo po rudeninio žuvų išgaudymo, kuris vyksta spalio mėnesį. Po tokio T. R. pasakymo jis Personalo skyriuje aiškinosi, ar yra tokia darbuotoja, apie tai klausė L. B. arba R. (past. – S.). Iš darbuotojo asmens bylos pamatė, kad tokios darbuotojos nėra matęs, nors visus (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojus puikiai žinojo. Neįsidėmėjo, į kokią pareigybę buvo įdarbinta V. S.. Tada jis apie visą situaciją informavo A. A., sakė jam, kad neliktų V. S., nes (duomenys neskelbtini) poskyryje nereikia bėdų, sužinojo, kad jau kitą dieną V. S. jau nebedirbo. Kiek gali spręsti iš pokalbio, atrodė, kad A. A. nebuvo žinoma apie fiktyvią darbuotoją. A. G. teigė nesidomėjęs, kaip buvo atleista V. S., tik Personalo skyriuje jam pasakė, kad ji nebedirba. Iš spaudos sužinojo, kad V. S. dirbo dar ir (duomenys neskelbtini) poskyryje, taip pat (duomenys neskelbtini) skyriuje. Nežinojo, kad fiktyviai įdarbintas buvo ir J. P., tą sužinojo tik iš spaudos. Girdėjo gandų, kad tarp V. S. ir J. P. bei E. M. yra giminystės ryšys. Pats nepamena, kad būtų matęs tokius asmenis kaip V. S. ir J. P.. Neatsimena atvejo, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje įdarbinti darbuotojai funkcijas realiai būtų atlikę kitame poskyryje. Liudytojas pažymėjo, kad tiek jo vadovaujamame skyriuje, tiek ir kuruojamuose skyriuose nebuvo taip, jog asmenys būtų įdarbinti viename padalinyje, o realiai dirbtų kitame. Nėra pasirašinėjęs darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nes skyriaus vedėjui to nereikėjo daryti (šiuo metu jau reikia). Negali tiksliai nurodyti, ar kaip skyriaus vadovas pasirašydavo padalinio darbuotojų tabelį, nes per ilgą laiką keitėsi tvarka. Praktiškai nedalyvaudavo priedų skyrimo procese. (duomenys neskelbtini) priimti darbuotojai centriniame aparate, (duomenys neskelbtini) buvo pristatomi, o tie, kurie buvo įdarbinami padaliniuose, ne (nebent kokie pavieniai galėjo būti pristatyti direktorei); tuo pačiu liudytojas pažymėjo, kad darbuotojų kaita nebuvo didelė, jo vadovaujamame skyriuje darbuotojai išvis nesikeitė. Akvakultūros skyriuje buvo viena darbuotoja, kurios darbo vieta buvo ne Vilniuje, o (duomenys neskelbtini) poskyryje. (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini) valė samdomos firmos moterys. Nežino atvejo, kad G. G. būtų vedžiojusi kokį asmenį ir rodžiusi jam patalpas, kurias būtų reikėję valyti. Nežino, kas buvo atsakingas už patalpų valymą. Darbo vietoje nuolat būdavo didelis žmonių judėjimas, todėl įprastai į žmonių veidus neatkreipdavo dėmesio (29 t., b. l. 120-131).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė nuo 2010 m. dirbantis (duomenys neskelbtini), maždaug nuo 2013 m. iki 2018 m. ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas. Jo pagrindinės funkcijos buvo: skyriaus darbo priežiūra, kvotų skirstymas vidaus vandenų telkiniuose, žuvų praėjimo takų priežiūra ir statyba ir tekdavo dirbti žuvų gaudyme (duomenys neskelbtini) poskyryje. Su E. M. nekontaktavo nuo tada, kai ši išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini). Pamena, kai 2017 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje iškilo problema dėl galimai fiktyvių darbuotojų, E. M. buvo atostogose. Visgi kažkurią dieną, kai buvo atostogose ar jau nedarbingume, ji buvo atvažiavusi į darbą (nežino, ar savo iniciatyva, ar I. Š. iškviesta), pabuvo neilgai (gal valandą ar dvi), atrodė sunerimusi. 2014 m. (duomenys neskelbtini) poskyryje, pasibaigus rudeniniam žuvų išgaudymo laikotarpiui tvenkiniuose, įvyko kažkoks darbinis konfliktas su T. R. (buvusia (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja), kuri tuomet pasakė „ o ką jūs darot?“. Paklausus aš atsakė, kad pas ją yra priimtas žmogus, o jo nebūna darbe. Jis po šio pokalbio, kitą dieną, jau grįžęs į Vilnių, nuėjo į (duomenys neskelbtini) skyrių, pas juristus ir paprašė pateikti (duomenys neskelbtini) poskyryje dirbančių asmenų sąrašą (neatsimena, kurios konkrečiai darbuotojos prašė). Tame sąraše pamatė nepažįstamą darbuotoją, moterį, V. S.. Tada jis paprašė juristės to darbuotojo asmens bylos ir, pamatęs jos nuotrauką, neatpažino kaip (duomenys neskelbtini) poskyryje dirbančio asmens, nors pažinojo visus (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojus, ten tekdavo jam darbuotis. Tuomet nuėjo pas tuo metu (duomenys neskelbtini) vadovavusį A. A., pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra įdarbintas asmuo, kuris nedirba, liepė kuo greičiau išspręstų šitą problemą, imtis veiksmų, atleisti nurodytą moterį iš darbo. Jį išklausęs A. A. pasakė, kad jis šitą problemą išspręs. Kaip pamena, jis ir išsprendė, lyg tą pačią ar kitą dieną to žmogaus (duomenys neskelbtini) poskyryje nebebuvo, jis ten nebedirbo. Nežino, kaip A. A. aiškinosi tą situaciją toliau. Jis (A. G.) apie V. S. daugiau nebegirdėjo. Atrodo, kad po to daugiau su niekuo nekalbėjo apie nurodytą situaciją. Po to, kai 2017 m. vasaros pabaigoje, rudens pradžioje, išaiškėjo situaciją dėl galimai fiktyvių darbuotojų, sužinojo, kad V. S. dirbo ir (duomenys neskelbtini) skyriuje, vėliau (duomenys neskelbtini) poskyryje. Apie J. P. sužinojo jau kilus skandalui. Apie jį papasakoti gali tik tiek, kad, kaip supranta, šis dirbo (duomenys neskelbtini) poskyryje. Galimai buvo fiktyviai įdarbintas. Kiek po skandalo darbe šnekėjo kolegos, V. S. ir J. P. yra E. M. giminaičiai. Taip pat yra kalbėjęs su (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotoju A. L., juokais pasakė, kad visos bėdos tik per jį, o šis (A. L.) pasakė, kad E. M. jam ar kažkam iš (duomenys neskelbtini) poskyrio yra sakiusi, jog V. S. ir J. P. dirba Klaipėdoje, o jie (duomenys neskelbtini) tegul pildo tabelius. Liudytojas pats V. S. ir J. P. nėra matęs dirbančių nei Vilniuje, nei kur kitur poskyriuose. Savo skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščių jis nepildydavo, tą darydavo (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai. Kiek žino, poskyrių vedėjai ar paskirti atsakingi asmenys pildydavo tabelius rajonuose. Įprastai jam (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotoja atnešdavo jau supildytus tabelius, o jis juos vizuodavo, dėdavo savo parašą. Tabeliuose matydavo visus jo skyriuje dirbančius asmenis, informaciją, kiek jie dirbo, sirgo ir t. t. Dėl priedų prie atlyginimo skyrimo liudytojas A. G. parodė, kad įprastai iš buhalterijos gaudavo pranešimą apie skiriamą kažkokią sumą pinigų priedams, būdavo prašoma tą sumą padėlioti darbuotojams, kurie daugiau dirbo ir t.t. taip buvo tik dėl vienkartinių priedų ir tik paskutiniu metu. Dėl nuolatinių priedų nieko negali pasakyti, tik žino, kad būdavo sudaromos komisijos. Tų priedų dydžių apskaičiavimas jam nežinomas; iš esmės skyriaus, į kurį asmuo yra priimamas, vedėjui turi būti pristatomas tas asmuo, derinamas įdarbinimo klausimas, poreikis ir t.t. (4 t., b. l. 181-183).

Teisme apklausta kaip liudytoja T. R. parodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyryje dirbo vyriausiąja specialiste, nuo 2010 m. gegužės iki atleidimo iš (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 30 d. – šio poskyrio vedėja. Poskyryje dirbo iki 10 žmonių, daugiausia vietiniai iš Prienų rajono. Naujus darbuotojus priimdavo centrinis personalo skyrius (past. – (duomenys neskelbtini) skyrius). Priimant naują darbuotoją, dokumentai būdavo forminami (duomenys neskelbtini) poskyryje. Darbuotojas ateidavo į poskyrį, rašydavo prašymą dėl priėmimo, pasirašydavo; kada jį priimdavo, tada nurodydavo sąskaitos duomenis, kaip pageidauja gauti atlyginimą – du kartus ar vieną kartą; susipažindavo su pareigybėmis, pasirašydavo, kad ,,susipažinau“, taip pat pasirašydavo dėl konfidencialumo, vėliau tie visi dokumentai buvo vežami į centrinį padalinį E. M., nes ji buvo personalo skyriaus vedėja. Tokių atvejų, kad darbuotojus dirbti į (duomenys neskelbtini) atsiųsdavo, parinkdavo jau iš Vilniaus, kiek prisimena, nebuvo, bet pačioje (duomenys neskelbtini) yra buvę atvejų, kai viename padalinyje nesant etatų, o kitame jų esant, būdavo asmuo įformintas kaip dirbantis vienoje vietoje, bet realiai fiziškai dirbantis kitur. Žino tokį atvejį, kai asmuo (pavarde V.) buvo priimtas dirbti Vilniuje, bet faktiškai dirbo (duomenys neskelbtini) poskyryje. Nežino, kaip tas buvo įforminta dokumentuose, kadangi pati tuo metu jau nebedirbo. (duomenys neskelbtini) poskyryje buvo laisvas specialisto etatas, poskyriui darbuotojo tikrai reikėjo, darbo buvo daug, pats darbas fizinis, sunkus. Vėliau sužinojo, kad į tą laisvą etatą yra priimtas darbuotojas – V. S., nors realiai toks asmuo (duomenys neskelbtini) poskyryje nedirbo, ji jo nėra mačiusi. Perskaičius ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, kad apie tai, jog vieno iš apsilankymo (duomenys neskelbtini) poskyryje metu E. M. jai pasakė, kad pas ją į skyrių bus priimta darbuotoja, tačiau ji iš tikro dirbs Vilniuje, liudytoja T. R. iš esmės patvirtino tokią aplinkybę. Dokumentus dėl V. S. priėmimo pasirašė, būdama Vilniuje, Personalo skyriuje pas E. M.. Pastaroji sakė, kad reikia jos (T. R.) vizos, nes tokia tvarka, dėl ko neprieštaraudama pasirašė. E. M. neminėjo kur konkrečiai turėjo dirbti V. S., pati pastarosios to neklausė. Vėliau ji tvirtindavo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, prie V. S. formaliai rašydavo darbo valandas nuo 08.00 val. iki 17.00 val., nebandė aiškintis, kur faktiškai V. S. dirbo, skambinti į tą padalinį ir teirautis dėl faktiškai išdirbto laiko. Anot liudytojos, jeigu darbuotojas būtų susirgęs, atostogavęs ir pan., tai tokie duomenys jai būtų pranešti. (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų telefonų sąraše V. S. pavardės nebuvo, tokio asmens nėra mačiusi ir kituose telefonų sąrašuose. Praėjus keliems mėnesiams (duomenys neskelbtini) poskyryje lankėsi tuometinis direktorius V. G., taip pat A. G., E. M. ir ji pokalbio metu pasakė, kad poskyriui reikalingas realiai dirbantis darbuotojas, nes darbų yra labai daug, klausė, ar yra galimybė tokį darbuotoją gauti, jei į (duomenys neskelbtini) poskyrį priimtas žmogus dirba kažkur kitur. Po jos pasakymo, kad reikia realiai dirbančio darbuotojo, V. G. buvo nustebęs, o A. G. ir E. M. nutylėjo. Mano, kad pastaroji nelabai apsidžiaugė, kad ji informavo direktorių apie tai, jog realiai poskyryje nėra darbuotojo, kuris yra įformintas. Visgi perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių metu T. R. nurodė, kad buvo atvykę tik V. G. ir A. G., liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra tikslesni, t. y. E. M. tuo metu nebuvo. Netrukus po minėto pokalbio V. S. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) poskyrio. Atrodo, jog apie jos atleidimą sužinojo telefonu, kai jai buvo pranešta nebeįtraukti V. S. į žiniaraštį. Negali pasakyti, su kuo bendravo dėl V. S. atleidimo (galimai su L. B. ar D. B.). Kažkuriuo metu vieno pokalbio E. M. kabinete metu pastaroji jai papriekaištavo, kam ji tada iškėlė to darbuotojo klausimą, apie ką teisingai yra nurodžius ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Nežino, ar V. S. dirbant (duomenys neskelbtini) poskyryje jai buvo mokami priedai. Nieko negali pasakyti dėl to, kad V. S. dirbant vyresniąja specialiste (duomenys neskelbtini) poskyryje jai buvo skirtas 400 litų priedas. Kiek atsimena, pati priedo jai neskyrė. Į centrinį padalinį paprastu elektroniniu laiškeliu tiesiog pasiųsdavo sąrašą, kiek kam skirta, bet, liudytojos teigimu, tai nereiškė, jog jos paskirstyti priedai tokie ir liks, nebus koreguojami. Pati nematė įsakymo dėl priedo skyrimo V. S.. Neprisimena, kam siųsdavo lenteles su savo paskirstais priedais. G. G. buvo vyr. buhalterė, tai mano, kad jai turėjo siųsti. Kiek prisimena, (duomenys neskelbtini) poskyriui skiriamo krepšelio dydis dažniausiai buvo pasakomas telefonu. Gali būti, kad tokio turinio laišką jai 2014 m. rugsėjo 29 d. siuntė G.. Neatsimena, iš kokio konkrečiai asmens sužinodavo skiriamo krepšelio dydį. Jai pačiai asmeniškai priedas skirdavo (duomenys neskelbtini) vedėjas (P. arba A. G.). Personalo skyrius galėjo turėti įtakos jos pačios priedui ar atlyginimui. Tuo pačiu liudytoja pažymėjo, kad dėl atleidimo bylinėjosi su (duomenys neskelbtini), tačiau bylą pralaimėjo ir dar turėjo atlyginti žalą (29 t., b. l. 178-192).

Ikiteisminio tyrimo metu apkausta liudytoja T. R. parodė (duomenys neskelbtini) sistemoje dirbanti nuo 1983 m., nuo 2010 m. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. dirbo (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja. Jos pagrindinės funkcijos buvo organizuoti darbą, vystyti selekciją, prižiūrėti veislinį-selekcinį darbą, ūkį. Su E. M. jau daugiau kaip metai nei skambinosi, nei kalbėjosi. 2014 m. V. S. buvo priimta į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Pamena, kad vieno iš apsilankymo (duomenys neskelbtini) poskyryje metu, E. M. jai pasakė, kad į jos skyrių bus priimta darbuotoja, tačiau ji iš tikro dirbs Vilniuje. E. M. aiškino, jog Vilniuje nėra laisvų etatų, o jos skyriuje buvo laisvas etatas. Liudytojos teigimu, (duomenys neskelbtini) kartais susiklostydavo tokios situacijos, kai dėl darbų apimčių asmenys būdavo priimami į laisvus etatus bet kokiame skyriuje ar poskyryje, bet jie dirbdavo kituose skyriuose ar poskyriuose. V. S. niekada nedirbo (duomenys neskelbtini) poskyryje, nebuvo atvažiavusi į jį, nebuvo jai pristatyta, nėra jos niekada mačiusi. Liudytojai darbo reikalais nuvykus į Vilnių, tokia darbuotoja jai irgi nebuvo pristatyta, nors  Vilniuje daugumą darbuotojų bent jau iš matymo žinojo. T. R. tvirtinimu, ji galvojo, kad V. S. dirba Vilniuje. Kiek prisimena, 2014 m. rudenį į (duomenys neskelbtini) poskyrį buvo atvykęs V. G. ir A. G.. Bendraudama su pastaraisiais,  ji kažką pasakė dėl darbo krūvių, kad jai reikia tikrų darbuotojų, o ne tų, kurie dirba kitur, o jos poskyryje tik „skaitosi, kad dirba“. Atsimena, kad iš karto po to pokalbio V. S. nebeliko (duomenys neskelbtini) poskyryje. Daugiau apie pastarąją negirdėjo iki 2017 m. vasaros pabaigos, kai viešai buvo paskelbta informacija apie fiktyvius darbuotojus. Dar pamena, kad po to, kai V. S. buvo ar atleista, ar perkelta, jai E. M. pasakė, kad ji toje situacijoje nelabai gražiai pasielgė, nereikėjo kelti klausimo dėl to darbuotojo. Kaip suprato, čia buvo kaip priekaištas dėl V. S.. J. P. nėra nemačiusi, jo nepažįsta, apie jį nieko negirdėjo. Nėra į nieką kreipusis dėl priedų V. S. skyrimo, nesupranta, kodėl būtų turėjusi tą daryti, jei žmogus dirbo kitame skyriuje (4 t., b. l. 196-197). 

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaip liudytojas P. B. parodė, kad nuo 2010 m. balandžio iki 2017 m. gruodžio dirbo (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėju. J. P. ir V. S. įdarbino (duomenys neskelbtini), pats jų nematė. Buvo tokia praktika, kad žmonės buvo įdarbinami ten, kur būdavo laisvų etatų, o dirbdavo ten, kur faktiškai reikėjo. Dėl to, kad (duomenys neskelbtini) poskyriui reikėjo darbuotojų, jis žodžiu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) skyrių, konkrečiai į vedėją E. M.. Nežino, kokiu būdu poskyryje atsirado du laisvi etatai, tačiau vos tik jie atsirado, iš karto buvo užpildyti. Jam nežinoma, kokiomis aplinkybėmis buvo įdarbinti J. P. ir V. S., su jais nebendravo. (duomenys neskelbtini) vyko posėdžiai, buvo pasakyta, kad tokie žmonės yra priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio etatus. Tiksliai neatsimena, kas konkrečiai tą pasakė, galimai E. M. ar kokia kita darbuotoja. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas P. B. patvirtino, kad informaciją apie dviejų asmenų įdarbinimą sužinojo iš E. M.. Nei J. P., nei V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje realiai nedirbo, girdėjo, kad jie dirba Kopgalyje, bet pats ten neskambino ir tuo nesidomėjo. Savo parašu tvirtino daug dokumentų. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių nepildė, tik pasirašydavo juos. Žiniaraščiuose nurodyti asmenys buvo pažymėti, kaip dirbę pilnas darbo dienas (nuo 08.00 val. iki 17.00 val.). Realiai jis nežinodavo, ar ties darbuotojai dirba, ar serga, ar atostogauja. Jis priedų neskirstė, tą darė (duomenys neskelbtini). Nežino priedų skirstymo principo, neturėjo duomenų, kiek yra skiriama pinigų priedams (duomenys neskelbtini) poskyryje. Negali paaiškinti, kokiu būdu J. P. ir V. S. gavo priedus. Su A. A., I. Š., G. G. dėl V. S. ir J. P. nėra bendravęs. Tie asmenys buvo atleisti be jo žinios. J. P. ir V. S. įsakymų dėl įdarbinimo jam neteko matyti. Apie naujai į poskyrį priimtus darbuotojus sužinodavo tik žodžiu. Turėjo el. paštą, bet juo nesinaudojo. 100 procentų nėra tikras, bet neprisimena, kad būtų gavę laiškus su įsakymais dėl J. P. ir V. S. priėmimo į darbą. Apie minėtus asmenis pasakė A. L. tiek, kad tai yra iš viršaus nuleisti etatai ir viskas. Negali pakomentuoti J. P. parodymų, kad pastarasis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) poskyrį, kalbėjo su juo (P. B.) dėl darbo; jis tokių aplinkybių neatsimena (30 t., b. l. 38-48).

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. buvo apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, apklausiamas parodė, jog dirbdamas (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjo pareigose, iš kurių išėjo savo noru, užimamomis pareigomis nepiktnaudžiavo, nekyšininkavo, neturėjo jokių drausminių nuobaudų. Jam pavaldūs buvo 13 žmonių: pavaduotojas A. L., apskaitininkė V. K., specialistas K. Č., energetikas J. R.; kitų buvusių pavaldinių vardų ir pavardžių nebeatsimena. Nenori duoti parodymų apie tai, kaip dažnai per darbo savaitę turėjo būti darbo vietoje; oficialiai darbe turėjo būti nuo pirmadienio iki penktadienio. Į darbo vietą vykdavo nuosavu transportu iš namų Kaune. Pagrindinis jo darbas buvo pasirašyti įvairius dokumentus. (duomenys neskelbtini) poskyris užsiėmė (užsiima) žuvivaisa. Dirbdamas minėtose (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjo pareigose, nėra patyręs kokio nors spaudimo iš kurių nors (duomenys neskelbtini) darbuotojų dėl kokių asmenų galimo fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje, neteisėtų priedų skyrimo ar pan. J. P. pavardė jam nieko nesako, tokio asmens nepažįsta. į jį jis nesikreipė (bent jis to nežino) dėl darbo (duomenys neskelbtini) poskyryje. Asmuo – V. S. – jam nieko nesako, tokio žmogaus nepažįsta. Į jį nesikreipė (bent jis to nežino) dėl darbo (duomenys neskelbtini) poskyryje. E. M., I. Š., A. A. ar kiti asmenys į jį nesikreipė dėl V. S. ar J. P. įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje. J. P. nebuvo atvykę į (duomenys neskelbtini) poskyrį dėl įsidarbinimo jame, bent liudytojas to nežino. V. S. ar J. P. nėra dirbę jokių darbų (duomenys neskelbtini) poskyryje, dėl pastarųjų įdarbinimo niekas nebandė jo paveikti. (duomenys neskelbtini) poskyryje už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą buvo atsakinga V. K., kuri  pildydavo ir pasirašydavo žiniaraščius. Po to žiniaraščius pasirašydavo jo pavaduotojas A. L. bei jis pats (P. B.). Negali atsakyti, kodėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pildoma tikrovės neatitinkanti informacija dėl V. S. ir J. P.. Tuo metu jis nežinojo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose galėjo būti pildoma tikrovės neatitinkanti informacija dėl minėtų asmenų. Liudytojas teigė apie tai sužinojęs tik 2017 m. rugpjūtį ar rugsėjį, kai (duomenys neskelbtini) jo ir kitų (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojų atžvilgiu atliko tarnybinį patikrinimą. Daugiau į jam pateiktą klausimą nieko negali paaiškinti. Negali pasakyti, ar tikrai jam būtent iš minėto tarnybinio patikrinimo tapo žinoma apie galimai klastojamus (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Su (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojais, (duomenys neskelbtini) darbuotojais ar kitais asmenimis apie (duomenys neskelbtini) poskyryje įdarbintus, bet realiai nedirbančius V. S. ar J. P., nėra bendravęs, nieko nėra apie juos (V. S. ar J. P.) kam nors (kada nors) pasakojęs. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) poskyryje, apie V. S. ir J. P. pats nieko nežinojo, neturėjo informacijos, kad šie asmenys galėjo dirbti poskyryje, t. y. būti (duomenys neskelbtini) poskyrio turimuose etatuose. (duomenys neskelbtini) poskyryje nebuvo asmens, atsakingo už priedų darbuotojams paskirstymą. Jis pats neturėjo tokių galių dėl priedų darbuotojams paskirstymo. Priedus derindavo ir skirstydavo (duomenys neskelbtini), tačiau nežino, konkrečiai kurie asmenys. Priedo prie atlyginimo V. S. ar J. P. jis nėra skyręs. Finansinių klausimų jis nespręsdavo. Po to, kai 2017 m. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai fiktyvių darbuotojų (duomenys neskelbtini), į jį I. Š., E. M., A. A. ar kiti asmenys nesikreipė. Po minėto patikrinimo jam nuėmė visus priedus nuo atlyginimo, jis gavo griežtą papeikimą  dėl galimai fiktyvių darbuotojų (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjo pareigų išėjo 2017 m. rudenį (nors niekas to daryti nevertė), kadangi nebeapsimokėjo dirbti finansiškai. Tai buvo jo apsisprendimas, jokios formos atlygio už tai, kad V. S. ar J. P. buvo fiktyviai įdarbinti (duomenys neskelbtini) poskyryje nėra gavęs (5 t., b. l. 28-32). Papildomos apklausos, taip pat vykdytos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies tvarka, kaip liudytojas apklaustas P. B. parodė, kad jis su (duomenys neskelbtini) vadovybe (tik neprisimena, su kuo konkrečiai) buvo neoficialiai sutaręs, kad jam kasdien į darbo vietą (duomenys neskelbtini) poskyryje vykti nereikia. Motyvas buvo toks, kad jam niekas nebuvo suteikęs tarnybinio automobilio, už kurą nekompensuodavo, kartas nuo karto darbo reikalais tekdavo vykti į kitus miestus, todėl kasdien kelionė iš Kauno iki (duomenys neskelbtini) (apie 60 km) buvo neracionali, todėl jis,  žinodamas, kad jokių užduočių ar svarbių darbų tam tikrą dieną (duomenys neskelbtini) poskyryje nebus, dirbdavo iš namų, visada būdavo pasiekiamas telefonu. Atsimena, kad kažkokio (duomenys neskelbtini) renginio ar konferencijos metu (nei laiko, nei vietos nepasakys) su juo bendravo E. M.; jis pastarosios  paklausė, kur tie du darbuotojai (jų nei vardų nežinojo, tik tai, kad yra įdarbinti (duomenys neskelbtini) poskyryje), o E. M. pasakė, kad jie gal dirba Klaipėdoje, Kopgalyje, nes ten buvo atliekami kažkokie dideli darbai. Apie tai yra pasakęs Žemės ūkio ministerijoje atliekamame tarnybiniame patikrinime. Daugiau jokių kalbų apie tuos du darbuotojus nebuvo, spaudimo ar poveikio nepatyrė, tiesiog žinojo informaciją, kad jo vadovaujamame poskyryje buvo įdarbinti darbuotojai, kurie turėjo dirbti kitame poskyryje. Tokia praktika (duomenys neskelbtini) egzistavo, t. y. viename poskyryje asmuo yra įdarbinamas, o realiai dirba kitame (tikslių pavyzdžių neprisimena). P. B. teigimu, dėl darbuotojų poreikio jis yra kreipęsis į vadovybę, tačiau šiuo atveju tiek etatai įsteigti, tiek darbuotojai V. S. ir J. P. buvo įdarbinti be jo žinios ir pritarimo. Jis tiesiog buvo informuotas, kad tokie darbuotojai yra įdarbinti (5 t., b. l. 37, 38).

Teisme apklaustas kaip liudytojas A. L. parodė, kad nuo 1994 m. dirba (duomenys neskelbtini) poskyryje, kuris anksčiau vadinosi (duomenys neskelbtini) poskyris prie Žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini) žuvų veislynas. Ėjo techniko ichtiopatalogo, pavaduotojo, žuvininko pareigas. Vedėju nebuvo, tik atostogaujant ar susirgus skyriaus vedėjui P. B., pavaduodavo pastarąjį. Jam pradėjus dirbti P. B. dar nedirbo, pradėjo dirbti 2010 m., 2014 m. – 2015 m. buvo skyriaus vedėjas, o 2017 m. rugsėjo 28 d. atleistas iš pareigų. Po P. B. atleidimo vedėjo pareigas laikinai ėjo jis (A. L.). Šiuo metu (duomenys neskelbtini) poskyryje dirba devyni žmonės. 2014 m. – 2015 m. buvo administracinis pastatas, jame buvo vedėjo, apskaitos darbuotojo, vyresnioji specialistės V. K. darbo vietos. Liudytojo funkcija buvo veisti ir auginti retas ir nykstančias žuvis. (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojai atvykdavo į darbą kiekvieną dieną. Jam nežinomi darbuotojai J. P. ir V. S.. Liudytojas parodė, kad jam ir V. K. būnant kontoroje skyriaus vedėjas P. B. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje įdarbinti V. S. ir J. P. faktiškai dirba Klaipėdoje, tik ten nebuvo laisvų etatų. Kas tvarkė minėtų asmenų įdarbinimo dokumentus, nežino, vedėjas jam to nepasakojo. Nežino, į kokias konkrečiai pareigas buvo priimta V. S., J. P.. Galimai vieną kartą jis (A. L.), būdamas Vilniuje, paklausė E. M. ((duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos) apie V. S. ir J. P., bet ji tepasakė, kad jie dirba Klaipėdoje. Nežino, ar šitos pavardės ir visa situacija E. M. buvo žinoma, bet iš tokio atsakymo suprato, kad bent jau bendrai apie juos žinojo. Liudytojui nežinoma, ar anksčiau Tarnyboje buvo atvejų, kad darbuotojas dirbtų kitoje vietoje nei yra įdarbintas. V. S. ir J. P. darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildydavo V. K., ji fiksuodavo pilną darbo dieną (nuo 08.00 val. iki 17.00 val.); nežino, kaip V. K. patikrindavo, kad jie išdirbo pilną darbo dieną. Nežino, kaip pildydavo žiniaraščius, jei V. S. ir J. P. buvo atostogose ar nedarbingume. Liudytojas patvirtino pasirašęs kelis darbo laiko apskaitos žiniaraščius, jam jokių klausimų nekilo; jeigu vedėjas pasakė, kad tie asmenys dirba, tai neturėjo pagrindo vedėju netikėti. A. L. žiniomis, V. S. ir J. P. nebuvo skiriami priedai iš (duomenys neskelbtini) poskyrio. Dėl priedų skyrimo buhalterija (past. – (duomenys neskelbtini) Finansų skyrius) atsiųsdavo duomenis, kiek (duomenys neskelbtini) poskyriui skirta pinigų (būdavo keli šimtai), nurodytą sumą reikėdavo išdalinti darbuotojams, tai darydavo poskyrio vedėjas, o jam nesant – jis (A. L.). Priedai buvo skirstomi, atsižvelgiant į tai, kiek ir kaip darbuotojas dirbdavo. Paskirsčius priedus, atitinkami duomenys buvo pranešami buhalterijai, tačiau nežino, ar centriniame padalinyje būdavo koreguojami P. B. ar jo nustatytų priedų dydžiai. Dėl priedų skirstymo vedėjas P. B. jokių susirinkimų nerengdavo, paskirstydavo pats. Priedų skyrimo lentelių, kai priedus skirstydavo P. B., nematydavo, priedų skyrimo lenteles matė tik tais atvejais, kai nesant vedėjo pats skirstė priedus. Lenteles atsiųsdavo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja L. G.. Nežino, kas skyrė V. S. ir J. P. priedus. Atlyginimų priedams būdavo skiriama konkreti suma; jeigu iš tos sumos nebūtų paskirti priedai J. P. ir V. S., greičiausiai didesnius priedus būtų gavę kiti darbuotojai. Vertinimo išvados buvo parengtos Vilniuje, A. L. jas gavo iš Personalo skyriaus, pasirašė nesigilindamas į turinį, kadangi vedėjas buvo pasakęs, jog V. S. ir J. P. dirba (tik kitoje vietoje). Vertinimo išvadas pasirašyti padavė darbuotoja iš (duomenys neskelbtini) skyriaus, tačiau ne E. M. ir ne D. B.. Dėl įsakymo priimti V. S. į darbą liudytojas A. L. pažymėjo, kad toks dokumentas greičiausiai buvo atsiųstas į kontorą, į (duomenys neskelbtini) poskyrio buhalteriją. Vedėjas P. B. apie situaciją dėl priimtų, tačiau (duomenys neskelbtini) poskyryje nedirbančių darbuotojų I. Š. neinformavo. Tai, kad V. S. ir J. P. nedirba Klaipėdoje, liudytojas A. L. nurodė sužinojęs, kai jį pasikvietė viceministras, kuris klausė, ar jis pažįsta tuos asmenis. Tyrimo metu iš (duomenys neskelbtini) poskyrio administracinių patalpų buvo paimti ir išvežti P. B. ir V. K. kompiuteriai. A. A. pažįsta nuo 2010 m. iš įvairių konferencijų, su pastaruoju nėra kalbėję apie V. S. ir J. P. įdarbinimą (29 t., b l. 153-165).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. J. P. ir V. S. buvo priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Šie asmenys į jų poskyrį buvo paskirti direktorės įsakymu. Nei J. P., nei V. S. atvykę nebuvo, (duomenys neskelbtini) poskyryje nedirbo, jis jų nematė. Juos į poskyrį darbino ir visus įdarbinimo dokumentus tvarkė (duomenys neskelbtini) skyrius. (duomenys neskelbtini) poskyryje darbo grafikai nėra sudarinėjami, nes pagal direktoriaus įsakymą darbo laikas yra nuo 08.00 val. iki 17.00 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo vyresnioji specialistė V. K.. Dėl darbo užmokesčio sumokėjimo J. P. ir V. S. jis nieko pasakyti negali, nes buvęs poskyrio vedėjas P. B. jam paaiškino, kad minėti asmenys dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus laboratorijoje Klaipėdos mieste. Be to, jam (liudytojui) dėl šių asmenų pasidomėjus pas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją E. M., ši jam paaiškino, kad J. P. ir V. S. dirba Klaipėdoje. Kadangi (duomenys neskelbtini) poskyris ir Klaipėdos laboratorija priklauso (duomenys neskelbtini), jis pamanė, kad jie ten iš tiesų dirba. P. B. nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjo pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (4 t., b. l. 2-5). Papildomos apklausos metu liudytojas A. L. parodė, kad apie J. P. ir V. S. sužinojęs, kai šie buvo priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Jis jokių dokumentų nematė, apie tai informavo P. B.. Pastarasis tiesiog pasakė, kad tie žmonės dirbs Klaipėdoje, o etatai bus (duomenys neskelbtini). Liudytojas pažymėjo nesantis atsakingas nei už darbo laiko apskaitą, nei už žmonių priėmimą į darbą. Tik kartais pavaduojant P. B. tekdavo pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Jis nėra matęs nei J. P., nei V. S.. Klausimus dėl jų fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) pirmą kartą išgirdo iš Žemės ūkio ministerijos viceministro A. B., kai 2017 m. vyko tarnybinis patikrinimas ir buvo sudaryta komisija. Toks atvejis, kad darbuotojai dirba kitur, o etatai (duomenys neskelbtini), buvo vienintelį kartą. Taip pat A. L. nurodė, kad iš Finansų skyriaus būdavo gaunama informacija, kiek lėšų skiriama (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojų priedams. Vedėjas tuos priedus paskirstydavo, o duomenys su darbuotojų sąrašu (kam ir kiek priedų skirti) būdavo nusiunčiami atgal į Finansų skyrių. Pavaduodamas P. B., kelis kartus pats skirstė priedus; yra matęs ir lenteles su priedais, tik nepamena, kokiomis aplinkybėmis) V. K. prie jo yra pildžiusi lenteles su priedais. Kiek matė, nei V. S., nei J. P. priedai iš (duomenys neskelbtini) poskyrio nebuvo skiriami. Yra įsitikinęs, kad ir P. B. jiems priedų nebuvo skyręs; nežino, ar minėti asmenys gaudavo priedus. Pateikus liudytojui susipažinti su 2017 m. birželio 29 d. veiklos vertinimo išvada Nr. P13-138 dėl V. S. ir 2017 m. birželio 29 d. veiklos vertinimo išvada Nr. P13-139 dėl J. P., A. L. parodė, kad tokias vertinimo išvadas su V. K. yra rengęs tik dėl realiai dirbusių (duomenys neskelbtini) poskyryje. Tai yra darbų pagal planus įvykdymo lentelė, tačiau pateiktų veiklos vertinimo išvadų nei jis, nei V. K. nerengė. Šitos išvados tikrai nebuvo rengtos (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, jam besilankant Vilniuje, iš (duomenys neskelbtini) skyriaus E. M. arba D. B. jam pakišo tas parengtas J. P. ir V. S. veiklos vertinimo išvadas. Tada jis kėlė klausimą, kodėl jam reikia pasirašyti, nes tie asmenys (duomenys neskelbtini) realiai nedirba. Tikrai atsimena, kaip tada E. M. pasakė, kad jie dirba Klaipėdoje, ten daro kažkokį projektą. Tą patį buvo girdėjęs ir iš P. B., todėl ir pasirašė veiklos vertinimo išvadas. jam nežinoma, ar 2015-2017 m. buvo laisvi etatai; nieko negali pasakyti apie etatų poreikį.  Nei J. P., nei V. S. nėra matęs, jų tikrai neieškojo, kažkas iš Vilniaus administracijos pastaruosius primetė (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 7, 8).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta kaip liudytoja V. K. parodė 10 metų dirbusi (duomenys neskelbtini) poskyryje vyresniąja specialiste (dveji metai kaip nebedirba). Buvo atsakinga už pirminę buhalterinę apskaitą, gaunamų ir siunčiamų raštų registravimą, perdavimą, skenuotų dokumentų siuntimą tarnybai, ataskaitų ruošimą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Priėmus į (duomenys neskelbtini) poskyrį naują darbuotoją, turėdavo sutikrinti jo dokumentus, paimti pirminius dokumentus, skenuotus nusiųsti į personalą, o dokumentų originalus dėdavo į voką arba skyriaus vedėjas veždavo į Vilnių. V. S. ir J. P. dokumentų neturėjo, šių asmenų nėra mačiusi. Apie tai, kad jie priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrį, sužinojo tik gavusi įsakymą iš direktorės. Galimai įsakymą dėl J. P. priėmimo į darbą gavo iš P. B., o dėl V. S. gavo elektroniniu paštu. Pirmiausia buvo priimtas J. P.; (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjas P. B. pasakė, kad J. P. dirbs, bet jo darbo vieta bus Klaipėdoje esančioje (duomenys neskelbtini) skyriaus laboratorijoje, taip vadinamame Kopgalyje. Liudytojos teigimu, V. S. buvo priimta 2016 m. kovo 16 d. ir taip pat dirbo Kopgalyje, nors daugiau nėra buvę, kad į (duomenys neskelbtini) poskyrį įdarbinti darbuotojai realiai dirbtų kitur. V. K. tvirtinimu, ji nežinojo, kad V. S. ir J. P. iš tikrųjų nedirbo Klaipėdoje. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pildydavo, kad J. P., taip pat V. S. dirba po 8 valandas, nors faktiškai pastarųjų išdirbto laiko nežinojo; jos užpildytą žiniaraštį tvirtindavo poskyrio vedėjas P. B., kuriam pasirašius žiniaraštį siųsdavo jį į Personalo skyrių D. B., po to R. (pavardės neatsimena). Dėl to, ar yra gavusi kokių pastabų dėl netikslumų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ar kituose dokumentuose, susijusiuose su V. S. ir J. P., liudytoja parodė, kad vieną kartą taisė žiniaraštį, nes buvo įrašiusi darbo laiką vieno iš šių asmenų atostogų metu. V. S. prašymo dėl atostogų nematė, elektroniniu paštu iš personalo gavo tik įsakymą. Gali būti, jog taisyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį nurodė D. B.. V. K. nurodė, kad ji neturėjo kaip įsitikinti darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pildomos informacijos tikrumu dėl V. S. ir J. P. darbo laiko, ji vykdė vedėjo nurodymą pildyti žiniaraščius, juos pildydama galvojo, kad abu (J. P. ir V. S.) dirba Kopgalyje. Pati neskambino į Klaipėdą sužinoti, ar V. S. ir J. P. ateina į darbą. (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojas prašymą dėl atostogų teikdavo jai, o ji (liudytoja V. K.) skenuotą prašymą siųsdavo į Tarnybą. Kadangi V. S. ir J. P. (duomenys neskelbtini) poskyryje nedirbo, jų prašymo dėl atostogų ji ir negavo. Nežino, kur buvo paduoti V. S. ir J. P. prašymai dėl atostogų. Šios situacijos nėra aptarusi su niekuo, su (duomenys neskelbtini) bendraudavo tik dėl dokumentų siuntimo. Nežino, ar V. S. ir J. P. buvo skiriami priedai, jų skyrime ji nedalyvaudavo; gavus informaciją, kad yra galimybė skirti priedus, dėl jų skyrimo spręsdavo (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjas. Priedų skirstymo lentelę gaudavo vedėjas, jis tą lentelę užpildydavo (paskirstydavo poskyrio darbuotojams priedus), skenuotus dokumentus arba ji (V. K.), arba pats vedėjas (P. B.) išsiųsdavo arba į Personalo skyrių, arba į Finansų skyrių. Lentelės buvo siunčiamos L. G.. Negali pasakyti, ar lentelėje yra mačiusi paskirtus priedus V. S. ar J. P.. Liudytojai nežinoma, ar jos padalinio vadovai skambino į Vilnių kalbėti dėl priedų. Nežino, kokia tvarka priedai buvo paskirstomi darbuotojams. Neprisimena veiklos vertinimo išvadų, susijusių su V. S. ir J. P., pati darbuotojų nevertindavo. Darbuotojų asmens bylų neformavo, tai buvo daroma personalo skyriuje, ji tik pasilikdavo savo poskyrio darbuotojų dokumentų kopijas. Nesidomėjo, iš kur P. B. žinojo, kad V. S. ir J. P. dirbs Klaipėdoje, dėl šių asmenų įdarbinimo V. K. nesidomėjo, šiuo klausimu su I. Š. nėra bendravusi. Dėl to, ar ją pačią (V. K.) priėmus į darbą, ji buvo supažindinta su visais padaliniais, pristatyta padalinių vadovams, liudytoja nurodė, kad tokio pristatymo nebuvo (pažymėjo, kad jai pradėjus dirbti organizacija buvo savarankiška įstaiga ((duomenys neskelbtini) žuvų veislynas), vadovu dirbo a. a. J. K., organizacija tik po dvejų metų buvo reorganizuota į (duomenys neskelbtini)). Liudytoja parodė, kad ji pareigybės aprašymų nerengdavo (galimai rengdavo Personalo skyrius), naujas poskyrio darbuotojas pas ją pasirašydavo pareigybės aprašymą; pas ją pasilikdavo kopijos, o originalai buvo siunčiami ir laikomi Personalo skyriuje. V. S. ir J. P. pareigybės aprašymų neėmė, kopijų neturėjo. Įsakymus dėl V. S. ir J. P. atleidimo tikriausiai gavo elektroniniu paštu iš Personalo skyriaus; jeigu būdavo atleidžiamas (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojas, pati siųsdavo prašymą dėl atleidimo. Apie V. S. ir J. P. atleidimą tikriausiai sužinojo iš P. B., kuris pasakė, kad pastarieji asmenys iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) nedirba. Nėra gavusi iš A. A. jokių nurodymų dėl V. S. ir J. P. įdarbinimo. Liudytoja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje vyriausiuoju specialistu dirbo A. L., kuris pavaduodavo vedėją išėjus atostogų. Nežino, ar A. L. turėjo teisę pasirašyti darbuotojų vertinimo išvadas. Taip pat liudytoja pažymėjo, kad bendrų renginių, kuriuose susitikdavo tiek su viso (duomenys neskelbtini), tiek su Klaipėdos vadovais ir darbuotojais, nebūdavo daug (29 t., b. l. 120-131).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad visą laiką (nuo 2008 m.) dirbo (duomenys neskelbtini) poskyryje vyresniosios specialistės pareigose. Jos pagrindinės funkcijos: darbo laiko apskaitos vedimas, medžiagų nurašymas, jų užpajamavimas, personalo dokumentų tvarkymas, ataskaitų ruošimas, vedėjo pavedimų vykdymas, buvo atsakinga už žuvies pardavimus, apskaitą. Apie J. P. sužinojo dar 2015 m., kai P. B. jai atnešė įsakymą dėl J. P. priėmimo į darbą. P. pasakė, kad J. dirbs Klaipėdoje, o (duomenys neskelbtini) poskyryje bus tik jo etatas. Jis kažką minėjo, kad Klaipėdoje yra kažkokie projektai, kurie „dega“ ir reikia papildomai žmonių. Po tokių vedėjo nurodymų liudytoja teigė į darbo laiko apskaitos žiniaraštį įsivedusi J. P.. Apie V. S. sužinojo 2016 m., kai į savo elektroninį paštą gavo įsakymo dėl jos priėmimo į darbą skenuotą kopiją. Ji tada paklausė P. B. apie tą V., šis pasakė, kad čia tokia pat situacija kaip ir su J. P.. V. S. buvo įtraukta darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Ji darbo laiko apskaitos žiniaraštį kiekvieną mėnesį pildo naujai, t. y. įrašo darbo valandas, atostogas, neatvykimus į darbą ir t. t. Dėl V. S. ir J. P. pildydavo automatiškai, kad jie dirbo įprastu darbo grafiku, nes neturėjo kitokios informacijos apie jų neatvykimą į darbą, išskyrus kartą, kai šie atostogavo. Jai įprastai supildžius darbo laiko apskaitos žurnalus ir nusiuntus juos D. B., pastaroji elektroniniu paštu jai parašė pastabas dėl to, kad J. ar tai V. atostogavo ir ji turi pataisyti tuos darbo laiko apskaitos žiniaraščius (tiksliai datų neprisimena). Paprastai (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojų prašymus dėl atostogų ji siųsdavo į (duomenys neskelbtini) priimamąjį. Šiuo atveju dėl J. ir V. atostogų prašymų ji nei matė, nei jų siuntė. Tada įprastai jai atsiųsdavo įsakymus dėl konkrečių asmenų atostogų, kuriuos ji suadministruodavo, kad jai patogiau būtų viską kontroliuoti. Vieno iš dviejų įsakymų (dėl V. ar J. atostogų) nebuvo gavusi. Tokie atvejai, kad asmenų etatai yra (duomenys neskelbtini) poskyryje, o patys asmenys realiai dirba kitame skyriuje ar poskyryje, buvo tik su J. P. ir V. S.. Dėl priedų skirstymo liudytoja parodė, kad ankščiau P. B., dabar A. L. yra pranešama kokio dydžio suma priedams yra skiriama (duomenys neskelbtini) poskyriui. Tada poskyrio vedėjas paskirstydavo priedus ir nurodydavo jai parašyti elektroninį laišką L. G. į Finansų skyrių. Dabar kas mėnesį yra rašomi skiriami priedai, ankščiau, t. y. iki 2018 m., dėl priedų skyrimo buvo sprendžiama kas kelis mėnesius. J. P. ar V. S. priedai iš (duomenys neskelbtini) poskyrio nebuvo skiriami, ji nežino, ar pastarieji gaudavo kokius nors priedus; tie priedai nebūdavo įrašyti net į priedų skyrimo lentelę, kurią ji parengusi siųsdavo L. G.. Veiklos vertinimo išvadas rengė ji su A. L., tik nerengė 2017 m. birželio 29 d. veiklos vertinimo išvados Nr. P13-138 dėl V. S. ir 2017 m. birželio 29 d. veiklos vertinimo išvados Nr. P13-139 dėl J. P., jas pirmą kartą pamatė po to, kai jas pateikė tyrėjas. Susipažinusi su išvadomis mato, kad abiejų turinys identiškas, panašu, kad tai darbininko vertinimo išvada pagal surašytus darbus. Paprastai parengtus veiklos vertinimo išvadų projektus elektroniniu paštu pateikdavo Personalo skyriui, o jau pasirašytas veiklos vertinimo išvadas teikdavo Personalo skyriui paštu ar kas nuveždavo. Personalo skyrius jas užregistruodavo. V. S. ir J. P. veiklos vertinimo išvadų nėra nei rengusi, nei kam nors siuntusi (5 t., b. l. 2-4).

Nagrinėjant bylą teisme apklausta kaip liudytoja L. Š. parodė, kad nuo 2013 m. iki 2019 m. vasario pabaigos dirbo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyryje. Pradėjo dirbti kaip vyriausioji specialistė, vėliau buvo poskyrio vedėja ir vėl vyriausioji specialistė. Poskyriui vadovavo nuo 2017 m. pradžios, iki tol ėjo specialistės pareigas. Skirtingu metu poskyryje dirbo skirtingas darbuotojų skaičius. Darbuotojus, dirbusius prie įžuvinimo, priimdavo (duomenys neskelbtini). Nesigilino, kaip jie buvo surandami, bet dauguma buvo vietiniai. Ji pažinojo (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojus. V. S. matyti neteko, (duomenys neskelbtini) V. S. nedirbo. Jei gerai prisimena, tiesiog buvo pristatyti V. S. priėmimo dokumentai. Manė, kad galbūt tai yra Vilniuje dirbanti darbuotoja, tačiau nežino, kokiose pareigose. Dirbant specialiste teko vykdyti ir tam tikras administracines funkcijas: pildyti pirkimų paraiškas, metų veiklos ataskaitas, atlikti tą, ką nurodydavo vedėja. Vienu metu, gali būti 2014 m., T. R. pavedė jai pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Apie tai, kad žiniaraštyje turi atsirasti naujas darbuotojas, jai nurodydavo vedėja. Nepamena, kada tiksiai žiniaraštyje atsirado V. S. pavardė. Kiek valandų išdirbo V. S., jai pasakydavo poskyrio vedėja. Neatsimena, kodėl viename iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių (2014 m. lapkričio mėn.) yra nurodyta, kad V. S. išdirbo (duomenys neskelbtini) poskyryje visas 30 dienų, nors iš dokumentų matyti, kad pastaroji nuo 2014 m. lapkričio 24 d. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) skyrių. Duomenis apie tai, kuris darbuotojas ir kiek valandų išdirbo, jai mėnesio pabaigoje nurodydavo vedėja. Darbuotojų išdirbtas laikas buvo tikrinamas centriniame aparate, jei būdavo pastabų, jos būdavo išsakomos telefonu arba nurodytos siunčiant elektroninį laišką. Neatsimena tokių atvejų, kad į (duomenys neskelbtini) būtų atvykę asmenys iš kitų padalinių ir kurį laiką dirbę (duomenys neskelbtini). Aplinkybės dėl V. S. perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių jai nėra žinomos (30 t., b. l. 67-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. Š. parodė, kad nuo 2013 m. vasario iki 2019 m. vasario dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyryje; iki 2017 m. dirbo vyr. specialiste, nuo 2017 m. ėjo vedėjos pareigas. Dirbant vyriausiąja specialiste daugiausiai teko dirbti ūkinius darbus, susijusius su (duomenys neskelbtini) poskyrio veikla, t. y. žuvų priežiūra, aplinkos priežiūra ir kt. Taip pat kartas nuo karto teko atlikti ir administracines funkcijas, pvz,. pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius, išrašyti sąskaitas. Susipažinusi su elektroninio laiško, kurį 2014 m. rugpjūčio 27 d., 10.48 val., iš jos el. p. (duomenys neskelbtini) gavo D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), kopija (laiške rašoma, kad siunčiamas rugpjūčio darbo laiko apskaitos žiniaraštis, yra įtraukti nauji darbuotojai, tačiau tabelio Nr. neįrašyti) bei laiško priedu, pavadinimu „TABELIS RUGPJŪČIO Silavoto.xls“, liudytoja L. Š. patvirtino, kad šį elektroninį laišką rašė ji. Elektroninio laiško priedą, (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2014 m. rugpjūčio mėn. pildė taip pat ji. Juos siųsdavo D. B., nes jai T. R., (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja, buvo nurodžiusi kontaktuoti su ja dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių, sakė, kad D. ištaisys klaidas ir patikslins, ką reiks. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytos V. S. nepažįsta. Liudytojai dirbant (duomenys neskelbtini) poskyryje, toks žmogus kartu su ja tikrai nedirbo. Tiksliai negali pasakyti, kodėl ji yra įrašyta į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Gali būti, kad (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja T. R. buvo nurodžiusi ją įtraukti į darbo laiko apskaitos žiniaraštį, taip pat gali būti, kad D. B. nurodė pildyti (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštį, įtraukiant į jį V. S.. L. Š. nurodė galvojanti, jog V. S. dirba nuotoliniu būdu iš Vilniaus, tvarko kažkokius (duomenys neskelbtini) reikalus. Kaip ir minėjo, ji pati daugiausiai dirbo ne su administraciniais, o būtent su ūkiniais (duomenys neskelbtini) poskyrio darbais. Pažymėjo, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta informacija apie kiekvieno darbuotojo išdirbtas dienas ir valandas yra kopijuojama nuo ankstesnio mėnesio arba nuo šablono ir tada jau keičiami duomenys pagal turimą informaciją apie darbuotojo išdirbtą darbo laiką. Dėl elektroninio laišku, pavadinimu „RE:“, kurį 2014 m. rugpjūčio 28 d., 08.51 val., D. B. gavo el. p. (duomenys neskelbtini) iš L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini) ir kuriame rašoma – „lyg visus punktus pataisiau“ ir kuriuo buvo atsakyta į susirašinėjime esantį 2014 m. rugpjūčio 27 d., iš D. B., el. p. (duomenys neskelbtini) gautą elektroninį laišką, pavadinimu „RE:“ (pastarajame elektroniniame laiške yra nurodytos pastabos, tarp kurių Nr. 5 pažymėta, V. S. tabelio Nr. 396 ir nurodyta, kad laukiama pakoreguoto žiniaraščio), o taip pat dėl laiško priedo, kurio pavadinimuas„TABELIS RUGPJUCICL2 S.xls“, liudytoja L. Š. parodė, kad elektroninį laišką rašė ji, jo priedą sukūrė irgi ji. Kaip ir minėjo, D. B. patikrindavo, ar jos siunčiamuose darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra klaidų. Šiuo laišku ji nurodė (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2014 m. rugpjūčio mėn. klaidas ir jai atsiuntė pastabas, pagal kurias ji tą žiniaraštį turėjo patikslinti. Jau patikslintą (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2014 m. rugpjūčio mėn. ji vėl siuntė D. B., nes taip jai buvo pasakiusi T. R.. Dėl elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2014 m. rugsėjo 22 d.,11.57 val., D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo iš L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini) (laiške rašoma, kad siunčiamas darbo laiko apskaitos žiniaraštis), taip pat dėl šio elektroninio laiško priedo, pavadinimu „TABELIS rugsėjo S.xls“, liudytoja L. Š. parodė, kad elektroninį laišką siuntė ji, jo priedą sukūrė ji. Siuntė D. B., nes ši tikrindavo (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Šiuo elektroniniu laišku D. B. siuntė (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2014 m. rugsėjo mėn. kaip jau minėjo, naujo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra pildomas ankstesnio mėnesio žiniaraščio arba šablono pagrindu, todėl duomenys dėl V. S. darbo laiko nekito, nes nebuvo gauta informacijos ar pastabų, kad pastaroji sirgo ar atostogavo. Dėl elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2014 m. spalio 24 d., 11.11 val., D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo iš L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini) (laiške rašoma, kad siunčiamas poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraštis), taip pat dėl priedo, pavadinimu „TABELIS SPALIO S.xls“, liudytoja L. Š. parodė, kad elektroninį laišką siuntė ji, jo priedą sukūrė ji. Šiuo elektroniniu laišku buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2014 m. spalio mėn. Duomenys dėl V. S. darbo laiko nebuvo keičiami, nes nebuvo gavusi informacijos, kad V. S. kažkuriomis dienomis nedirbo. Dėl elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2014 m. lapkričio 24 d.,11.28 val., D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo iš L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini) (laiške rašoma, kad siunčiamas poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraštis), taip pat elektroninio laiško priedo, pavadinimu „TABELIS LAPKRIČIO S.xls“, liudytoja L. Š. patvirtino, kad tiek elektroninį laišką siuntė ji, tiek jo priedą sukūrė taip pat ji. Šiuo elektroniniu laišku buvo siunčiamas (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2014 m. lapkričio mėn. Duomenys dėl V. S. darbo laiko nebuvo keičiami, nes nebuvo gavusi informacijos, kad ši nedirbtų kuriomis nors dienomis. Dėl elektroninio laiško pavadinimu „RE:“, kurį 2014 m. rugpjūčio 27 d., 15.06 val., L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini), išsiuntė D. B., el. p. (duomenys neskelbtini) (laiške nurodomos pastabos dėl rugpjūčio mėn. žiniaraščio; laiško 5 punkte nurodytas V. S. tabelio Nr. 396; šiuo elektroniniu laišku atsakyta į 2014 m. rugpjūčio 27 d., 10.48 val., iš L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini), gautą elektroninį laišką be pavadinimo; tame elektroniniame laiške rašoma – „Laba diena, Siunčiu rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Įtraukiau naujus darbuotojus, tačiau Tabelio Nr. neįrašiau. Lauksiu pastabų“), liudytoja L. Š. parodė, kad šiuo elektroniniu laišku jai D. B. atsiuntė pastabas dėl (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2014 m. rugpjūčio mėn. Vėliau ji pagal jos pastabas patikslino (duomenys neskelbtini) poskyrio darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Dėl elektroninio laiško, pavadinimu „RE:“, kurį 2014 m. rugpjūčio 27 d., 15.06 val., L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini), gavo iš D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), kuriame yra rašomos pastabos dėl rugpjūčio mėn. žiniaraščio; laiško 5 punkte nurodytas V. S. tabelio Nr. 396 ir šiuo elektroniniu laišku atsakyta į 2014 m. rugpjūčio 27 d., 10.48 val., iš L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini), gautą elektroninį laišką be pavadinimo (minėtame elektroniniame laiške rašoma – „Laba diena, Siunčiu rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Įtraukiau naujus darbuotojus, tačiau Tabelio Nr. neįrašiau. Lauksiu pastabų.“), liudytoja L. Š. parodė, kad šiuo elektroniniu laišku D. B. jai atsiuntė pastabas dėl (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2014 m. rugpjūčio mėn.; pagal tas pastabas ji turėjo patikslinti darbo laiko apskaitos žiniaraštį, ką ji greičiausiai pagal minėtas pastabas ir padarė (tiksliai to neprisimena). Dėl elektroninio laiško be pavadinimo, kurį 2014 m. lapkričio 24 d., 11.28 val., L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini), siuntė adresatui (duomenys neskelbtini), ir jo priedo, pavadinimu „TABELIS LAPKRIČIO S.xls.“ , liudytoja L. Š. parodė, kad elektroninį laišką rašė ji, jo priedą sukūrė ji. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi ankstesnių mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių ar šablonų pagrindu. Ji nebuvo gavusi informacijos, kad V. S. būtų nedirbusi, taip pat negavo duomenų apie pastarosios planuojamas atostogas. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2014 m. lapkričio mėn. buvo nurodyta, kad V. S. išdirbo visą mėnesį. Dėl elektroninio laiško pavadinimu „RE:“, kurį 2014 m. lapkričio 27 d., 13.40 val. 40, gavo L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini), iš D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), ir kuriame rašoma „Laba diena, L., Pastabos lapkričio mėn. žiniaraščiui: M. atostogų pradžia 13 d. (ne 14), todėl taisytini jo duomenys 1,2,11 ir 12 stulpeliuose. Dėl to taisytinos 2, 11, 12 stulpelių sumos bei neatvykimų lentelėje atostogų dienų ir valandų sumos. Neatvykimų lentelėje nepažymėjote vaiko priežiūros atostogų dienų ir val. sumų“ (šiuo elektroniniu laišku buvo atsakoma į 2014 m. lapkričio 24 d., 11.28 val., iš L. Š., el. p. (duomenys neskelbtini), gautą elektroninį laišką be pavadinimo.), liudytoja L. Š. parodė, kad ji į savo darbinį elektroninį paštą buvo gavusi D. B. pastabas dėl (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščio už 2014 m. lapkričio mėn., tačiau nežino, kodėl ji nepatikslino informacijos apie V. S. darbo laiką. Jai nebuvo žinoma, kad V. S. būtų perėjusi dirbti į kitą skyrių ar poskyrį. Apie tai, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nebereikia pildyti duomenų apie V. S. ji galėjo sužinoti iš T. R. arba D. B., tačiau neprisimena, kada tai sužinojo. Apie galimai neteisėtą V. S. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) nieko nežinojo, manė, kad pastaroji dirba nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad D. B. jai neteikė jokių pastabų dėl V. S. darbo laiko, ji net nenutuokė, kad V. S. galėtų realiai nedirbti (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 69-73).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja D. G. parodė, kad nuo 2013 m. vasario mėn. pradžios iki 2017 m. gegužės mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausia specialiste, o 2017 m. laikinai ėjo skyriaus vedėjos pareigas. Darbas buvo susijęs su projektais, skyriuje dirbo penkios darbuotojos, skyriui vadovavo I. Š.. Skyrius užėmė tris kabinetus, būdavo rengiami skyriaus pasitarimai, jiems vadovaudavo I. Š.. Liudytoja parodė, kad V. S. nedirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, tokio asmens ji nėra mačiusi, jo pavardės nebuvo telefonų sąrašuose. Skyriuje darbuotojai nesikeitė, negalėtų taip būti, kad nesutiktum bendradarbio, dirbančio tame pačiame skyriuje, t. y. (duomenys neskelbtini) skyriuje. Liudytoja pabrėžė, kad skyrius buvo nedidelis, visas įsikūręs vienoje vietoje. Apie V. S. ji sužinojo iš spaudos. Nei V. S., nei J. P. nėra mačiusi, antrojo asmens (J. P.) negirdėta net pavardė. Su E. M. tekdavo bendrauti, reikėdavo tvirtinti raštus. E. M. atrodė gana griežta, iš pradžių jos rengtuose raštuose vis rasdavo klaidų, vėliau susidraugavo. E. M. buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų, tačiau dažnai bendraudavo su darbuotojais, priimant sprendimus būdavo su ja susisiekiama. Liudytojos teigimu, D. B. jai ne kartą yra pasakojusi, kad sprendimo priėmimas stringa, nes negalima paskambinti E. M.. Apklausiama liudytoja D. G. taip pat parodė pati mačiusi E. M. darbe ((duomenys neskelbtini)), kai pastaroji buvo išleista vaiko priežiūros atostogų. Kiek pamena, 2014 m. – 2015 m. neformalių susitikimų metu E. M. nedalyvaudavo. Su A. A. ir G. G. teko bendrauti dėl darbo reikalų. Liudytojai dirbant (duomenys neskelbtini) skyriuje, jos tiesioginė vadovė buvo I. Š., pastaroji, anot D. G., buvo reikli, tačiau konfliktų nekildavo. Vis dėlto kai I. Š. tapo (duomenys neskelbtini) direktore, o liudytoja atsakinga už projektus, iš direktorės pradėjo sulaukti įvairiausių kaltinimų dėl projektų, kol nebepakeldama streso išėjo iš darbo. Liudytojos teigimu, E. M. gerai sutardavo su G. G., jos gerdavo kavą viena kitos kabinete,  I. Š. gerai sutardavo su A. A., jie dažnai eidavo pietauti, pastarųjų santykiai buvo neformalūs. (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbo valstybės tarnautojai ir asmenys pagal darbo sutartis. Jai dirbant (duomenys neskelbtini) skyriuje, naujai į centrinį padalinį priimti darbuotojai  būdavo pristatomi. Paprastų darbuotojų (darbininkų) ar specialistų iš kitų padalinių ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nepažinojo, nežinojo visų pavardžių. Jai nežinomos situacijos, kad darbuotojas būtų įdarbintas viename padalinyje, o realiai dirbtų kitame. Nežino tikslios priežasties, kodėl G. G. išėjo iš tarnybos, girdėjo, kad įvyko konfliktas su vadovybe. Tarnybos patalpas valydavo iš samdomos įmonės ateinančios moterys, jas atskirdavo pagal aprangą, tai, kad turėdavo valymui skirtas priemones (29 t., b. l. 120-131).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė nuo 2013 m. vasario iki 2017 m. vasario dirbusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste, į darbo pabaigą laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) vedėjos funkcijas. Apie fiktyvius darbuotojus pirmą kartą sužinojo iš spaudos, paskui dar (duomenys neskelbtini) pasklido kalbos, kad buvo kažkokie fiktyvūs darbuotojai. Tikslaus laiko neprisimena, bet buvo metas, kai žmonės įtarinėjo, kad čia kažkuo galėjo būti susijusi (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja E. M.. V. S. ir J. P. ji nepažįsta. E. M. buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja. Prisimena, kad pradėjus dirbti iš pastarosios sulaukdavo kritikos dėl darbinių reikalų, bet vėliau susidirbo, sutarė, bet santykiai buvo formalūs, darbiniai. Susitikdavo tik posėdžių metu ar dėl kitų darbinių reikalų. Prisimena, kad E. M. buvo išėjusi motinystės atostogų, tik laikotarpio nepasakys. Iš kolegų buvo girdėjusi, kad būdama motinystės atostogose E. M. neretai susiskambindavo su (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistais, spręsdavo kilusias problemas, darydavo konferencinius skambučius. Ne taip dažnai, bet buvo ir pati atvykusi į darbą vaiko priežiūros atostogų metu. Kolegos net juokaudavo, kad E. net ramiai negali atostogauti. A. A. buvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, su juo tekdavo bendrauti tik darbo reikalais, sprendžiant darbinius klausimus. Bendraudavo formaliai, jokių ryšių su juo nepalaiko. G. G. buvo vyriausioji finansininkė, su ja bendravo taip pat tik darbiniais reikalais, formaliai. Negali tiksliai pasakyti, kodėl G. G. išėjo iš darbo, bet mano, jog kaip ir daugelis, t. y. dėl pasikeitusio (duomenys neskelbtini) direktoriaus. Kai I. Š. tapo direktore Tarnyboje atsirado įtampa, pastaroji nuolat tai rėkdavo, tai mėtydavo telefonų ragelius, viešai demonstruodavo nepasitenkinimą. Susidarydavo įspūdis, kad tik ji viena viską žino. Dažnai keisdavosi šios nuomonės, sprendimai, todėl nemažai (duomenys neskelbtini) darbuotojų išėjo iš darbo. Su I. Š. susitiko tik tada, kai ėjo į darbo pokalbį (duomenys neskelbtini). Tuomet pastaroji buvo (duomenys neskelbtini) vedėja. Kaip skyriaus vadovę gali apibūdinti kaip pakankamai normalią, kruopščią, tačiau, kai pastaroji tapo (duomenys neskelbtini) direktore, viskas pradėjo keistis, ji šaukdavo, keldavo isterijas, buvo labai valdinga, dažnai konfliktuodavo su (duomenys neskelbtini) ir Žemės ūkio ministerijos darbuotojais. Daug darbuotojų skundėsi dėl jos elgesio. Kiek prisimena iš bendro elgesio, E. M. ir G. G. sutardavo labai sutardavo, gerdavo kavą, šnekėdavosi. Tuo tarpu I. Š. labai sutardavo su A. A., (duomenys neskelbtini) net buvo kalbama apie jų artimą ryšį. Pastarieji nuolat eidavo kartu pietauti, būdavo vienas pas kitą kabinetuose, per (duomenys neskelbtini) renginius matėsi ir jų neformalus bendravimas (5 t., b. l. 83-85).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. G. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2013 m. iki 2015 m. ar 2014 m. rudens (gali būti, kad išėjo 2015 m. pabaigoje) (duomenys neskelbtini) skyriuje specialiste (yra nurodžiusi nuo 2008 m., bet tuo metu buvo centras, o 2009 m. išėjo motinystės atostogų). Kai atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), buvo atsakinga už viešinimo darbus: rašydavo straipsnius, trumpus pranešimus į tarnybos tinklapį, susisiekdavo su žiniasklaida, jeigu reikėjo pakviesti į įžuvinimą, informuoti apie tai, taip pat kviesdavo vaikus dalyvauti įžuvinimuose. Kai atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), skyriaus vedėja buvo I. Š. (iki tol, kol laimėjo konkursą ir tapo direktore), po jos skyriui vadovavo B. B.. Liudytoja parodė nieko nežinanti apie V. S. darbą (duomenys neskelbtini) skyriuje, jos nepažįsta. Kai ji (A. G.) išėjo, skyriuje tikriausiai dirbo septyni darbuotojai, viename kabinete sėdėjo trise, kitame kabinete žmonės keitėsi, vedėjos kabinetas buvo atskiras. Liudytoja parodė, kad naujai į skyrių atėjusį darbuotoją, atrodo, pristatydavo vedėjas, ji pati buvo nauja darbuotoja ir iki išėjimo jokių naujų darbuotojų nebuvo. Įsidarbinus ją pristatė bendradarbė, nes jos dirbo centre iki A. G. motinystės atostogų. Savo skyriaus vadoves – I. Š., paskui B. B. matydavo kasdien. Nebūdavo taip, kad skyriaus vadovo galėtum nesutikti savaitėmis, nes beveik kiekvieną rytą turėdavo numatyti dienos darbus, atsirasdavo naujo darbai, užduotys. Kolektyvas neturėjo tradicijų leisti bendrai laisvalaikį po darbo. Atskirai skyrius nelabai rengdavo išvykas, jeigu būdavo išvykos, pavyzdžiui, įžuvinimas, tai vykdavo visa (duomenys neskelbtini). Bendri viso skyriaus susitikimai būdavo nebent pietų metu. Vadovas pasitarimus rengdavo kartą, du per savaitę aptarti ateinančios, praėjusios savaitės darbus. Su G. G., E. M. darbo reikalais tekdavo bendrauti pagal atliekamą darbą. Anot liudytojos, I. Š., G. G., E. M. santykiai buvo darbiniai. Dirbdama nieko  negirdėjo apie neteisėtus įdarbinimus. Žino, kad B. B. vyras yra I. Š. brolis. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) skyrius buvo pavaldus arba direktoriaus pavaduotojui, arba direktoriui. Priimant į darbą (centro laikais) dalyvavo konkurse. Skyriuje galimai buvo du valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys. Kiek pamena, nėra girdėjusi, kad žmogus būtų įdarbinamas viename padalinyje, bet realiai darbo funkcijas vykdytų kitame (29 t., b. l. 11-28).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė, kad tuo metu, kai jau nebedirbo (duomenys neskelbtini), yra girdėjusi, kad (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti kažkokie žmonės, kurie nedirbo. Lyg buvo kalbama, kad kažkas buvo įdarbintas į (duomenys neskelbtini) skyrių, bet ji nėra mačiusi kažkokio nepažįstamo žmogaus nei telefonų sąrašuose, nei skyriuje, nei kur kitur, V. S. ar J. P. nepažįsta, tokie vardai ir pavardės negirdėti. Liudytojai pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), I. Š. buvo (duomenys neskelbtini) vedėja, paskui laimėjo konkursą ir tapo (duomenys neskelbtini) direktore. Kol ši buvo skyriaus vedėja, bendravimas buvo artimesnis, (duomenys neskelbtini) skyrius buvo draugiškas, vykdavo  skyriaus išvykos, tačiau tai truko tik kurį laiką, nes vėliau (neprisimena kada), ar tai daugiau darbų atsirado, ar jie rimtesni tapo, tačiau po darbo skyriaus darbuotojai bendraudavo vis mažiau. Kai I. Š. tapo direktore, bendravimas praktiškai iš viso nutrūko, apsiribojo tik formaliu bendravimu darbo reikalais. A. A. buvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, kurį laiką, atrodo, laikinai ėjo direktoriaus pareigas, su pastaruoju teko bendrauti tik formaliai, po to, kai ji (liudytoja A. G.) išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini) su juo išvis daugiau nėra bendravusi. Kol I. Š., G. G. ir E. M. buvo vedėjos, turėdavo bendrus susirinkimus rytais. Taip pat tekdavo pastebėti, kad A. su I. gana gerai sutarė, dažnai pietauti kartu išeidavo, vienas pas kitą kabinetuose būdavo gal dažniau nei kiti darbuotojai. Tai vyko tiek I. būnant (duomenys neskelbtini) vedėja, tiek, kai ji tapo direktore (5 t., b. l. 79, 80).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja B. B. parodė, kad kaltinamoji I. Š. yra jos vyro sesuo. Liudytoja 2010 m. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2016 m. pradžioje išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, yra laikinai ėjusi (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas (gali būti, kad nuo 2015 m. balandžio iki 2016 m. pabaigos). Būdama vyriausiąja specialiste kuravo, koordinavo projektus, rengė Nacionalinio mokėjimo agentūrai vertinti, dirbo su duomenų rinkimo programa. Nepamena, ar tuo metu skyriaus vadovo pareigas ėjo I. Š.. Nebeatsimena, kas paskyrė laikinai eiti skyriaus vedėjos pareigas. Tuo metu V. G. buvo direktorius, o A. A. buvo pavaduotojas. Negali pasakyti, ar I. Š., ar V. G. buvo direktoriumi jai einant skyriaus vedėjos pareigas. Jai būnant specialiste, direktoriumi buvo V. G.. B. B. nurodė, kad jos, kaip skyriaus vedėjos, pareigos buvo koordinuoti skyriaus veiklą, atsakyti, ką veikia darbuotojai, jiems suformuoti užduotis, rengti projektus. Vadovavo apie 10 metų. V. S. nežinojo (sužinojo tik iškviesta liudyti). Skyriuje buvo iki dešimt žmonių. Nežino, kad V. S. buvo mokami priedai už darbą (duomenys neskelbtini) skyriuje. Kam bus skiriami priedai (duomenys neskelbtini) skyriuje, daugiausia spręsdavo (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini) skyrius. Neprisimena atvejų, kad būtų prašiusi skirti priedus. Mano, kad galėjo be jos žinios būti skirti priedai (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojams. Neprisimena, ar yra tekę derinti priedų skyrimo klausimą su kitų skyrių vadovais. Neprisimena, ar būnant skyriaus vedėja jos buvo klausiama dėl priedų skyrimų, ar yra gavusi lentelę ir ją pildžiusi. Eidama skyriaus vedėjos pareigas, darbuotojams rengdavo einamų reikalų pasitarimus. Tekdavo bendrauti su (duomenys neskelbtini) skyriaus vadove G. G., kadangi jos vadovaujamas skyrius ir (duomenys neskelbtini) skyrius įgyvendino tuos pačius projektus, rengė mokėjimo prašymus. Liudytoja nurodė, kad skyriaus darbuotojo galėjo nematyti ilgą laiką, jeigu būdavo nedarbingumas ar kokia kitokia priežastis, bet tokiais atvejais darbuotojas informuodavo apie savo nebuvimą. Darbuotojų kontaktai buvo viešai prieinami, skyriaus sąrašuose V. S. pavardės nebuvo. Apie neteisėtai įdarbintus asmenis (duomenys neskelbtini) žino tik tiek, kiek jai pasakė Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Po to, kai buvo apklausta, su I. Š. nekalbėjo apie galimai neteisėtai įdarbintus asmenis. Liudytoja parodė, kad jai dirbant I. Š. buvo išėjusi motinystės atostogų, jos nebuvo, kai B. B. pradėti dirbti. Priimant į darbą ji (B. B.) dalyvavo konkurse. Neprisimena, kiek skyriuje dirbo valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų pareigūnų ir kiek pagal darbo sutartį. Parodė, kad pagal pareigybes vizuodavusi dokumentus, tačiau nepamena, ar vizuodavo prašymus ar įsakymus, kai iš vadovaujamo skyriaus išeidavo žmogus. Negalėjo atsakyti, ar jai žinomi atvejai, kad žmogus būtų formaliai įdarbinamas viename padalinyje, bet realiai dirbtų kitame (29 t., b. l. 11-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. B. davė iš esmės analogiškus parodymus, tvirtino apie V. S. ir J. P. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) nieko nežinanti, jų nepažįsta ir nėra jų mačiusi. Apie V. S. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) skyriuje nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. negali nieko paaiškinti, nes jai V. S. nei kaip žmogus, nei (duomenys neskelbtini) darbuotojas nėra žinomas. Kai laikinai ėjo (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, gal yra keletą kartų tekę skirti priedus skyriaus darbuotojams. Priedai prie atlyginimų, jų dydžiai, būdavo derinami su direktoriaus pavaduotoju A. A., Finansų skyriaus vedėju, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėju, (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Eidama (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas, nėra skyrusi priedo prie atlyginimo V. S.. Jokių dokumentų, susijusių su V. S. ar J. P., nepildė (5 t., b. l. 58, 59).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja T. N. parodė, kad nuo 2010 m. iki 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje vyr. specialiste, paskui buvo perkelta į kitą skyrių. (duomenys neskelbtini) skyrius buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini), 5 aukšte; skyriuje dirbo penkiese, buvo išsidėstę dviejuose kabinetuose, o trečias kabinetas buvo vedėjos. Liudytojos teigimu, neįmanoma, kad šio skyriaus darbuotojai faktiškai būtų dirbtų kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini). Skyriaus pasitarimai daugiausia buvo rengiami pirmadieniais, susirinkdavo apsitarti dėl darbų. Darbuotojai skyriuje keitėsi nedažnai. Jei būdavo priimamas naujas darbuotojas, vedėja jį pristatydavo. Jei darbuotojai būdavo priimami į teritorinius padalinius (pvz., (duomenys neskelbtini), Rusnę), su tokiais niekas nesupažindindavo. Vis dėlto ji dirbo daug metų, todėl žinojo beveik visus padalinių darbuotojus, įtrauktus į telefonų sąrašą. V. S. vardo ir pavardės tarp darbuotojų kontaktų nėra mačiusi, nežinojo, kad ši buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) skyriuje. V. S., kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojos, pavardė jai nėra žinoma. Apie V. S. žino tik iš gandų ir lI.s „KK2“. Teismo posėdžio metu kompiuterio ekrane, matydama posėdyje dalyvaujančią V. S., liudytoja T. R. nurodė, kad ši moteris jai nematyta. Dėl patalpų valymo liudytoja pažymėjo valytojus matydavusi koridoriuje. Jie būdavo apsirengę specialia apranga, turėdavo vežimėlius; neatkreipė dėmesio, ar pastarieji dažnai keisdavosi (29 t., b. l. 178-192).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. N. parodė, kad nuo 2010 m. iki apytiksliai 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, o nuo 2015 m. – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės pareigose. V. S. ji nepažįsta, nėra mačiusi jos dirbančios (duomenys neskelbtini) skyriuje. Žino apie Žemės ūkio ministerijos atliekamą tarnybinį tyrimą, Iš televizijos lI.s jai žinoma, kad vienas iš neteisėtai įdarbintų asmenų yra E. M., ėjusios (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas, giminaitis. (duomenys neskelbtini) patalpos buvo ir yra vienoje vietoje, 5 aukšte, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, (duomenys neskelbtini) skyrius turėjo 3 kabinetus, tačiau juose nuolat migruodavo darbuotojai. I. Š., būdama skyriaus vedėja, dažnai persodindavo darbuotojus. I. Š. turėjo savo kabinetą, kuriame sėdėjo viena, jos (T. N.) ir E. B. darbo vietos buvo kitame kabinete. Kiekvieną pirmadienį (duomenys neskelbtini) skyriuje I. Š. iniciatyva buvo rengiami susirinkimai, juose dalyvaudavo viso skyriaus darbuotojai, tačiau V. S. niekada nedalyvavo, pastarosios niekada nematė darbe (4 t., b. l. 30-32).

Teisme apklausta kaip liudytoja L. S. (nuo 2011 m. iki 2015 m. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiąja specialiste) parodė, kad jos tiesiogine vadove iš pradžių buvo B. B., vėliau – I. Š., o dar vėliau – vėl B. B.. (duomenys neskelbtini) skyrius buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini), 4 aukšte. Visi skyriaus darbuotojai dirbo tose pačiose patalpose, tik skirtingose kabinetuose. Tokie skyriaus darbuotojai kaip V. S. ir J. P. jai negirdėti. A. A. (direktorės pavaduotojas) tiesiogiai kuravo (duomenys neskelbtini) skyrių, kaip supranta, buvo struktūrinis pavaldumas, nes kai kurie skyriai buvo pavaldūs tiesiogiai vadovui, o jų skyrius – tiesiogiai pavaduotojui. A. A. kartais apsilankydavo (duomenys neskelbtini) susirinkimuose. Pastarasis turėjo pažinoti visus skyriaus darbuotojus, bendravimas buvo tiesioginis, vykdydami funkcijas iš esmės visi skyriaus darbuotojai sustikdavo su pavaduotoju. Jai (L. S.) A. A. nėra nieko sakęs apie V. S., ji pati tokio asmens nėra mačiusi (teisiamajame posėdyje, matydama V. S. ekrane, liudytoja šios neatpažino). Negalėtų atpažinti moters, valiusios skyriaus patalpas (30 t., b. l. 38-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2011 m. kovo iki 2015 m. lapkričio; dirbo vyriausiąja specialiste (duomenys neskelbtini) skyriuje. Tik iš viešosios informacijos šaltinių sužinojo apie galimai fiktyvius darbuotojus (duomenys neskelbtini). Nežino, nei kada jie buvo įdarbinti, nei kas jie tokie. Su B. B. yra kalbėjusi, klaususi jos, kas čia per situacija, kas tie žmonės. B. B. jai aiškino, kad pati nieko nežino. V. S. ir J. P. ji (L. S.) nepažįsta, nėra jų mačiusi. E. M. buvo jos kolegė, teisininkė. Su šia bendraudavo tik formaliai darbo reikalais, asmeninių ryšių nepalaikė ir dabar nepalaiko. A. A. buvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, jis tiesiogiai kuravo (duomenys neskelbtini) skyrių, būdavo daugelio (duomenys neskelbtini) vykdomų projektų vadovas. Projektų vadovais būdavo arba A. A., arba (duomenys neskelbtini) vedėja (iš pradžių I. Š., vėliau – B. B.). Jų bendravimas būdavo tik formalus, darbo klausimais, asmeninių ryšių nei palaikė, nei dabar nepalaiko. G. G. ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pareigas. Ji taip pat dalyvaudavo (duomenys neskelbtini) projektinėje veikloje kaip finansininkė. Jų santykiai buvo formalūs, kolegiški, asmeninių ryšių nepalaikė ir nepalaiko. Kažkokių įvykių iš jų bendravimo neprisimena. I. Š. buvo (duomenys neskelbtini) vedėja, kuravo skyrių, kuriame dirbo liudytoja. Vėliau I. Š. tapo (duomenys neskelbtini) direktore, su ja tiesioginių ryšių nepalaiko, tačiau vasaromis tekdavo plaukti baidarėmis bendroje kompanijoje. Liudytoja nurodė palaikanti ryšį su B. B., I. Š. brolio žmona, nors pastaruosius metus laiku nebuvo susitikusios. Bendros veiklos neturėjo, tačiau bendraudavo šeimomis. Tik atėjus dirbti į (duomenys neskelbtini) skyrių, su I. Š. bendravo paprastai, normaliai, tačiau vėlesniu laikotarpiu (prieš pat šiai tampant direktore ir ypatingai jos vadovavimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu) ji pasikeitė. I. Š. buvo nepatenkinta (duomenys neskelbtini) rezultatais, pradėjo reikalauti, kad skyrius atliktų daugiau viešinimo ir t.t., nors eidama skyriaus vedėjos funkcijas to nedarė. Be to, I. Š. nuolat krovė darbus, pavesdavo visokias užduotis. Nors liudytoja ir taip turėdavo daug darbų su projektais, I. Š. pavesdavo atlikti ir kitas funkcijas, kurioms įvykdyti tiesiog nebeužtekdavo laiko. Vadovavimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu I. Š. nemaloniai bendraudavo su darbuotojais, smukdė darbuotojų savivertę, kas buvo viena iš esminių priežasčių, kodėl ji (L. S.) išėjo iš darbo. I. Š., G. G., A. A. ir E. M. visi buvo vadovai, darbine prasme jie visi turėjo bendrauti. Kažkokių pastarųjų ryšių nežino, tik (duomenys neskelbtini) buvo kalbama, kad A. A. palaiko artimus ryšius su I. Š. (5 t., b. l. 87-89).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja E. B. parodė, kad  (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2001 m., nuo 2014 m. iki 2018 m. vasaros dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiąja specialiste, jos tiesioginė viršininkė buvo B. B.. Teko dirbti ir su I. Š., kuri buvo skyriaus vedėja (liudytoja pažymėjo, kad I. Š. yra jos tėvo antros ar trečios eilės pusseserės sūnaus marti). Liudytoja dirbo su gamintojų organizacijų auditorija, skaičiavo statistinius duomenis, teko rengti teisės aktų projektus rinkos klausimais, juos derinti, teko atstovauti ir Europos Komisijos darbo grupėse. Pažinojo visus (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančius asmenis, nes jų apytiksliai buvo tik penki. Padaliniuose dirbančius darbuotojus pažinojo ne visus. (duomenys neskelbtini) skyrius buvo įsikūręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patalpose, išsidėstęs per tris kabinetus. Skyriaus pasitarimai, susirinkimai būdavo rengiami esant poreikiui: kas mėnesį, kas savaitę, kasdien, priklausė nuo darbo intensyvumo. Pažinojo visus darbuotojus, su kuriais dirbo. Anot liudytojos, visi skyriaus darbuotojai dirbo viename pastate (duomenys neskelbtini). Jeigu buvo kažkokios komandiruotės, tai tik trumpam (dienai ar kelioms dienoms). Dirbdama V. S. nėra mačiusi, tokio asmens vardo, pavardės jokiuose kontaktuose, telefonų sąrašuose nebuvo. Apie V. S. pirmą kartą išgirdo, kai kilo klausimas dėl nelegaliai dirbančių asmenų, jai (liudytojai) buvo parodyta medžiaga, prašyta pateikti paaiškinimus. I. Š. organizavo tarnybinį patikrinimą dėl aplinkybių, susijusių su galimu neteisėtu V. S. įdarbinimu. Liudytojos buvo paprašyta pateikti įrodymus, ką ji viceministro kabinete sakė apie neteisėtą žmonių įdarbinimą, ir ji privalėjo vykdyti tiesioginės vadovės nurodymus, pateikė visus įrodymus, kas yra užfiksuota byloje. Teikė paaiškinimą ir priedus, kuriuos turėjo, t. y. elektroninių laiškų susirašinėjimo kopijas, kvietimus į susirinkimus ar informaciją apie skyriuje numatomus darbus ar renginius, darbuotojų telefonų sąrašą, iš kurio buvo matyti, kokie darbuotojai dirba skyriuje. Ėjo kalbos, kad E. M. su V. S. buvo giminaitės. Apie J. P. nieko nežino. Kai paaiškėjo aplinkybės dėl tarnyboje įdarbintų fiktyvių darbuotojų, vadovai buvo įsitempę, susinervinę (30 t., 67-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. B. parodė nuo 2001 m. dirbusi (duomenys neskelbtini) sistemoje, nuo 2010 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiosios specialistės pareigose. V. S. ji nepažįsta, nežino, kaip ši atrodo, asmuo su tokiu vardu ir pavarde (duomenys neskelbtini) skyriuje niekada nebuvo pristatytas. Ji pažįsta kolegas, kurie dirbo tuo laikotarpiu ir dirba šiuo metu (duomenys neskelbtini) skyriuje, tačiau V. S. nėra nei mačiusi, nei girdėjusi iki tol, kol Žemės ūkio ministerija pradėjo tarnybinį patikrinimą (duomenys neskelbtini) dėl neteisėtai tarnyboje dirbančių asmenų. Tame tyrime 2017 m. vasaros pabaigoje yra davusi paaiškinimus. Kiek prisimena, apklausoje dalyvavo viceministras A. B., (duomenys neskelbtini) direktorė A. R.-P., Žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento Įstaigų ir įmonių veiklos priežiūros skyriaus bei Teisės departamento darbuotojai, taip pat kiti asmenys, kurių pavardžių neprisimena. Tarnybiniam patikrinimui atlikti buvo sudaryta ministro ar viceministro sudaryta darbo grupė. Be to, 2017 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) atliekant tarnybinį patikrinimą, kurį iniciavo I. Š., liudytojos asmeniškai buvo paprašyta raštu pateikti poziciją ir įrodymus, susijusius su tyrimu dėl neteisėtai įdarbintų asmenų, o būtent V. S.. Reaguodama liudytoja tarnybiniu raštu informavo direktorę I. Š., kad minėto žmogaus nėra mačiusi, V. S. nėra dirbusi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Prie rašto pridėjo ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašą su jų telefonų numeriais ir elektroninio pašto adresu, tas sąrašas nurodytu laikotarpiu buvo platinamas vidaus naudojimui. Sąraše V. S. pavardės nebuvo. Taip pat pridėjo kopiją elektroninio laiško, siųsto iš B. K. elektroninio pašto; laiškas buvo siųstas visiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams derinti, tačiau V. S. tame elektroniniame laiške tarp gavėjų (adresatų) taip pat nebuvo. Tarnyboje buvo kalbos, kad du asmenys, iš kurių vienas – V. S., gali būti E. M. giminaičiai, tačiau liudytoja tokių kalbų nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. Taip pat girdėjo kalbas, kad asmenys, dėl kurių įdarbinimo teisėtumo vyksta tyrimas, niekada (duomenys neskelbtini) nėra dirbę ir jų kiti darbuotojai nėra matę. (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbo viename, penktame, aukšte, viename koridoriuje, 3-4 kabinetuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). V. S. darbo vietos (duomenys neskelbtini) skyriuje nebuvo, bent jau liudytoja to nežino. Joks žmogus V. S. vardu niekada nedalyvavo (duomenys neskelbtini) susirinkimuose (4 t., b. l. 11-14).

Nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja I. M. parodė (duomenys neskelbtini) pradėjusi dirbti 2010 m. balandžio 1 d., dirbo iki 2018 m. Pirmiausia dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, po to buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) skyrių, o galimai 2017 m. – į Klaipėdą, (duomenys neskelbtini) skyrių, tačiau fiziškai dirbo Vilniuje. Nežino, ar iki 2018 m. buvo daugiau atvejų, kai fizinė darbo vieta buvo viena, o dokumentuose – kita. Visą laiką ėjo archyvarės pareigas, buvo atsakinga už dokumentų perdavimą į archyvą, apyrašų sudarymą, dokumentacijos plano tvirtinimą ir rengimą (visų (duomenys neskelbtini) dokumentų). Paprasti darbuotojai atvykdavo į darbo pokalbį su direktoriumi, o valstybės tarnautojo pareigoms užimti buvo skelbiamas konkursas, nebent būtų galimybė darbuotoją perkelti tarnybinio kaitumo būdu. Valstybės tarnautojams buvo skelbiamas konkursas, dokumentus priimdavo Personalo ir administravimo skyrius. Priimant darbuotoją pirmiausia turėjo būti asmens prašymas su išsilavinimą ir darbo stažą patvirtinančiais dokumentais, toks prašymas buvo gaunamas elektroniniu paštu, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba asmuo prašymą galėjo parašyti fiziškai tarnybos Personalo skyriuje. Prašymas būdavo užregistruojamas ir saugomas Personalo skyriuje iki tol,  kol darbuotojas dirba. Personalo skyriaus darbuotojas prašymą nešdavo registruoti į dokumentų valdymo sistemą (nežino, ar 2017 m. ši sistema jau buvo). Personalo skyriaus darbuotojui būdavo priskirtas registras ir jis pats registruodavo prašymus, bet ne dokumentų valdymo sistemoje, tikriausiai buvo popierinis registras. Tikriausiai registruodavo Bendrųjų reikalų sekretoriatas. Po užregistravimo Bendrųjų reikalų skyriaus sekretorė dokumentą nešdavo direktoriui rezoliucijai dėl priėmimo į darbą. Direktorius uždėdavo rezoliuciją ir pavesdavo Personalo skyriui parengti įsakymo projektą, kurį vizuodavo Personalo skyriaus vedėjas (2014 m. – 2015 m. vedėja buvo E. M.). Su vedėjos viza įsakymo projektas nešamas į sekretoriatą direktoriui pasirašyti ir tada įsakymas registruojamas. Dokumentacijoje nurodyta, kokias bylas registruoja Personalo skyrius, o kokias Bendrųjų reikalų skyrius. Prašymas likdavo Personalo skyriuje, buvo užvedama darbuotojo byla. Dažniausiai skenuota įsakymo versija būdavo siunčiama elektroniniu paštu, tik nežino, ar į asmeninį darbuotojo paštą, ar į sukurtą darbinį (naujam darbuotojui sukuriamas elektroninis paštas). Darbuotojas, prieš pradėdamas dirbti, pasirašydavo, kad susipažino su Darbo taisyklėmis, priešgaisrine sauga, kitus žurnalus, kurie būdavo Bendrųjų reikalų skyriuje, už tai buvo atsakinga R. S.. Su Vidaus tvarkos taisyklėmis darbuotojus supažindindavo Personalo skyriuje. 2014 m. nebuvo galima dokumentus pasirašyti nuotoliniu būdu. Dėl V. S. liudytoja I. M. parodė, kad vieną kartą R. S. jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini) skyriuje yra naujas darbuotojas, nes Valstybės tarnybos departamento puslapyje buvo nurodyta V. S. pavardė. Dabar neatsimena, kokios buvo nurodytos V. S. pareigos. Po kelių dienų V. S. pavardės interneto tinklapyje nebeliko. Paprastai, kai ateidavo naujas darbuotojas, skyriaus vedėjas atvesdavo supažindinti, net jeigu darbuotojas būdavo priimtas į kitą skyrių (esantį tose patalpose). (duomenys neskelbtini) skyrius buvo priešais liudytojos kabineto duris, jis tilpo į du kabinetus, skyriui vadovavo I. Š.. Priešais liudytojos kabinetą buvo B. B., L. S., A. G. ir dar vienos darbuotojos kabinetas, o vedėjos – į dešinę nuo liudytojos kabineto. Nemano, kad V. S., nes būtų pastarąją mačiusi. 2018 m. ji (liudytoja) dalyvavo patikrinimo komisijoje, prieš tai buvo gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos raštai su nurodymu pateikti iš archyvo žiniaraščius, galimai už 2014 m. – 2017 m. laikotarpį. Iki 2016 m. dokumentai buvo archyve, liudytoja juos pateikė, o visi kiti dokumentai buvo Personalo ir administravimo skyriuje, tačiau jame reikiamų dokumentų personalas nerado, surašė tarnybinį pareiškimą. Prie dingusių dokumentų galėjo prieiti tik Personalo skyriaus. Iš skyriaus vedėjo (neatsimena, kas ėjo šias pareigas) turėjo būti paimtas paaiškinimas. Nepamena, ar tie dokumentai buvo Doclogix sistemoje. Liudytoja I. M. parodė, kad R. S. parašė tarnybinį pareiškimą, kurio pagrindu buvo sudaryta komisija dėl personalo dokumentų dingimo paieškos. Į komisiją buvo paskirta ir ji (I. M.), pirmininkė – B. P.. Sudaryta komisija  patvirtinta direktoriaus įsakymu. Dingę dokumentai buvo susiję su J. P. ir V. S. (neatsimena, ar abiem, ar vienu iš jų).  Komisija ėjo į Personalo skyriaus kabinetą, kuriame buvo saugomi ieškomi dokumentai (už jų saugojimą buvo atsakinga R. S.), tikrino R. S. kabinetą. Komisijos nariai fiziškai žiūrėjo segtuvus ir ieškojo trūkstamų dokumentų, tačiau jų nerado, buvo sušauktas posėdis, vėliau rašoma išvada. Liudytoja nurodė nebeatsimenanti, kas buvo parašyta išvadoje, tačiau pati parašė vieną iš punktų, kad reikia surašyti dingusių dokumentų aktą ir teikti tvirtinti direktoriui. Komisijos išvadą I. Š. turėjo nukreipti tolimesniems veiksmams. Gali būti, kad tolimesnių veiksmų nebebuvo imtasi, kadangi jei tokie būtų buvę atlikti, jai būtų pavesta surašyti dingusių dokumentų aktą, nes pagal Archyvų įstatymą dingus dokumentams reikia surašyti dingusių dokumentų aktą ir įtraukti į apskaitą. Iki 2018 m. lapkričio 15 d., kai I. M. išėjo iš darbo, toks nurodymas nebuvo duotas. Liudytojos teigimu, tai buvo vienintelis atvejis, kai dingo dokumentai. Jos darbo laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2018 m. nebuvo dingęs joks dokumentas, ji vienintelė turėjo archyvo raktą. Archyvą nurodė valiusi pati, o dėl (duomenys neskelbtini) patalpų valymo galimai buvo sudaryta sutartis su valymo įstaiga, dėl to tikriausiai turėjo būti rengiamas viešasis pirkimas. Nežino, koks darbuotojas rūpinosi patalpų valymu. R. S. buvo jos (liudytojos I. M.)  skyriaus kolegė, ji patalpų valymo neorganizavo. Valantys darbuotojai keitėsi ne vieną kartą (kaip dažnai, nepasakys) (29 t., b. l. 153-1655)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. (nuo 2010 m. balandžio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje, vėliau buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) skyrių, nuo 2018 m. sausio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje) parodė apie J. P. nieko nežinanti, apie jį sužinojo, kai jai 2017 m. spalio mėnesį buvo pavesta atlikti tarnybinį tyrimą dėl dingusių J. P. ir V. S. dokumentų originalų. Apie V. S. pirmąkart išgirdo gal 2014 m., kai R. S. atėjo pas ją besijuokdama, kad (duomenys neskelbtini) ir rinko skyriuje yra naujas darbuotojas, kurio niekas nematė, o ji šitą informaciją sužinojo iš internetinio tinklalapio www.lrvalstybe.lt, kuriame prie (duomenys neskelbtini) prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašo buvo nurodytas ir V. S. vardas. Jos dar ir su kitais kolegomis pasijuokė, bet pamanė, kad tai tiesiog klaida, nes netrukus V. S. įrašas buvo pašalintas. Niekas nekreipė dėmesio, nes pamanė, kad tai tiesiog klaida. Ji (I. M.) J. P. ir V. S. nėra mačiusi, apie tai, kad tokie darbuotojai galimai dirbo (duomenys neskelbtini), sužinojo tarnybinio patikrinimo metu. Tarnybinio patikrinimo komisiją sudarė: ji, B. P. ir A. Š.. Tarnybinio patikrinimo metu buvo siunčiamos užklausos į Bendrųjų reikalų skyrių ir (duomenys neskelbtini) skyrių, užklausas siuntė konkretiems darbuotojams, nes pagal 2016 m. direktoriaus įsakymą konkrečiuose skyriuose už dokumentų saugojimą buvo paskirti atsakingi asmenys. Į Bendrųjų reikalų skyrių buvo siunčiamas paklausimas A. R., nes ji buvo atsakinga už visų dokumentų registravimą; taip pat siuntė (duomenys neskelbtini) skyriui, o būtent D. B. ir R. S., kurios buvo atsakingos už personalo dokumentų tvarkymą ir saugojimą. Gavus paaiškinimus ir atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta išvada, kurioje nustatyta, kad ieškomų dokumentų originalai yra dingę ir direktorei I. Š. buvo rekomenduota imtis tolimesnių veiksmų. I. Š. gautoje išvadoje uždėjo rezoliuciją, nukreipdama dokumentą D. B.. Kiek žino, tolimesnių veiksmų dėl minėtų dokumentų originalų dingimo nebuvo atlikti. minėtų asmenų bylos į archyvą dar nepriduotos, nes nesuėjęs terminas. Liudytoja I. M. parodė nesanti mačiusi V. S. ar J. P. nei (duomenys neskelbtini), nei kur kitur, tokių asmenų nepažįsta. 2014 m. – 2015 m. jos kabinetas buvo šalia (duomenys neskelbtini) darbuotojų kabinetų, taigi, bent kartą tikrai turėjo būti mačiusi (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbančią tą V. S., jei ši iš tikro būtų dirbusi. Dėl darbuoto priėmimo į (duomenys neskelbtini) proceso I. M. parodė, kad pirmiausiai (duomenys neskelbtini) yra gaunamas prašymas priimti į darbą arba perkelti į kitą skyrių. Šis prašymas yra registruojamas dokumentų valdymo sistemoje atsakingo Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojo, jo nesant, kito, jį pavaduojančio, darbuotojo. Užregistruotas prašymas teikiamas rezoliucijai direktoriui ir direktorius savo ruožtu nukreipia tokį prašymą tolimesniam vykdymui, šiuo atveju tai turėjo būti (duomenys neskelbtini) skyrius. Nurodyto skyriaus vedėjas, gavęs direktoriaus pavedimą, nukreipia to prašymo vykdymą pavaldžiam darbuotojui. Kiek prisimena, už darbuotojų priėmimo ir atleidimo dokumentų parengimą buvo atsakinga D. B.. Taigi, ji arba kitas, ją pavaduojantis darbuotojas, turėjo parengti įsakymo dėl asmens priėmimo į darbą, jo perkėlimo į kitą skyrių ar atleidimo dokumentų projektus. Tada tą projektą teikia vizavimui savo skyriaus vedėjai, šiuo atveju turėjo būti E. M., ir, gavus vedėjo vizą, įsakymo projektas nešamas direktoriui pasirašyti. Gavus direktoriaus parašą, D. B. ar kitas ją pavaduojantis darbuotojas direktoriaus įsakymą užregistruoja įsakymų personalo klausimais registre bei elektroniniu paštu nusiunčia naujai priimtam ar perkeltam į kitą skyrių darbuotojui skenuotą įsakymo versiją. Nežino, ar dokumentas siunčiamas skyriaus, į kurį priimamas ar naujai perkeliamas asmuo, vedėjui. Naujai priimti darbuotojai privalėjo pasirašyti už saugą, taip pat turi būti pasirašytinai supažindinami su vidaus darbo ir elgesio taisyklėmis, kitais su darbu susijusiais teisės aktais. Šiuos žurnalus veda keli asmenys: už saugą – atsakinga R. S.; už kitus ir (duomenys neskelbtini) skyrius, ir kt. (4 t., b. l. 39-41). 

 Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas G. G. parodė  (duomenys neskelbtini) dirbęs nuo 2010 m. vidurio iki 2016 m. vasaros ar pavasario pabaigos. Iš pradžių dirbo vyriausiuoju specialistu, vėliau (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoju (galimai nuo 2011 m. iki išėjimo), darbinės funkcijos buvo susijusios su viešaisiais pirkimais, archyvo tvarkymu, transportu, dokumentacijos tvarkymu. Bendrųjų reikalų skyrius buvo (duomenys neskelbtini), dirbo galimai 8 žmonės. Darbiniais klausimais yra tekę bendrauti su G. G., A. A., E. M. ir I. Š., visi dirbo tame pačiame pastato aukšte. Apie V. S. ir J. P. įdarbinimo aplinkybes žino tik iš spaudos ir apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jis šių asmenų nėra matęs. Bendrųjų reikalų skyrius buvo atsakingas už viešuosius pirkimus ir sutarčių sudarymą. Valytojais nedirbo darbuotojai iš kitų tarnybos skyrių, kituose tarnybos padaliniuose galimai dirbo privatūs asmenys, o centrinio padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), valymui buvo samdomos įmonės. D. B. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, jis (G. G.) greičiausiai buvo įspėjęs dėl galimo ginčo arba ji pati pasiskundė dėl valymo paslaugų. Dėl netinkamų valymo paslaugų darbuotojai skųsdavosi dažnai, Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojai rengdavo raštus tiekėjams, tuos raštus pasirašydavo skyriaus vadovas. Nepamena, ar buvo G. G. skundėsi dėl nekokybiško patalpų valymo. G. G. pažymėjo bendravęs su padalinių darbuotojais, juos pažinojo ne visus. Dirbdamas (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotoju, yra vizavęs dokumentus. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų liudytojas nurodė, kad jam buvo netikėtas I. Š. paskyrimas į direktorės pareigas, jis pastarosios vadovės pareigose nematė dėl charakterio savybių, dažnai jos buvimas keldavo įtampą. Yra buvę atvejų, kai darbuotojas būdavo įdarbinamas viename, o realiai dirbdavo kitame padalinyje (pavyzdžiui, kontaktų sąraše buvo nurodyta, kad asmuo dirba Trakų Vokės padalinyje, nors jis didžiąją darbo laiko dalį būdavo (duomenys neskelbtini). E. M. yra buvusi jo kolegė (duomenys neskelbtini), anksčiau abiem yra tekę dirbti Valstybinėje sėklų ir grūdų tarnyboje (29 t., b. l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad nuo 2010 m. pavasario iki 2016 m. pavasario ar vasaros dirbo (duomenys neskelbtini); pradžioje ėjo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, o nuo  2011 m. iki darbo pabaigos – (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Jo pagrindinės funkcijos buvo susijusios su viešaisiais pirkimais, skyriaus veiklos susijusios su archyvo, renginių, transporto ir IT klausimai, vis dėlto daugiausia teko dirbti su viešaisiais pirkimais. Dėl elektroninio laiško pavadinimu „dėl valymo paslaugų kokybės“, kurį 2014 m. liepos 17 d., 15.10 val., gavo D. B., el. p. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), G. G., el. p. (duomenys neskelbtini) (laiške rašoma, kad pasikeitus valymo paslaugų teikėjui gaunama žodinių nusiskundimų dėl valymo paslaugų kokybės, todėl pastebėjus valymo trūkumus prašoma pranešti elektroniniu paštu), liudytojas G. G. parodė, kad, kiek prisimena, (duomenys neskelbtini) labai dažnai būdavo problemų su valymu. (duomenys neskelbtini) savo valytojų neturėjo, tokių etatų nebuvo, todėl buvo samdomos įmonės, kurios valydavo patalpas, bet vis tiek nuolat buvo kildavo kažkokios problemų (tai dėl neišneštų šiukšlių, tai neateidavo valytojos, neišvalydavo patalpų). Dėl to ne vieną kartą yra tekę reikšti pretenzijas valymo įmonėms, mažinti jiems užmokestį už netinkamai suteiktas paslaugas. Neprisimena, kiek dėl to yra rengęs raštų, kadangi kartais tiesiog skambindavo įmonių vadybininkams ir informuodavo apie netinkamas paslaugas. Parengtus raštus pasirašydavo (duomenys neskelbtini) direktorius, o vizuoti galėjo ir Finansų skyrius. Finansų skyrius galėjo būti ir vėliau supažindinamas su pretenzijomis, kadangi jie buvo atsakingi už paslaugų mokėjimą. Finansų skyriui tokia informacija buvo reikalinga. Nurodytu elektroniniu laišku tiesiog buvo kreipiamasi į (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kad jie, pastebėję valymo trūkumus, praneštų apie juos. V. S. ir J. P. nepažįsta, todėl greičiausiai nėra ir matęs. E. M.yra buvusi jo kolegė (duomenys neskelbtini), ji buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja. Nuo išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) (2016 m.) gal ir teko susirašyti su pastarąja per „Facebook“, bet gyvai nebendravo. Galėjo pasveikinti vienas kitą su gimtadieniu ar tiesiog paklausti, kaip sekasi, bet daug su E. M. asmeninėmis temomis nebendraudavo. Panašiu į nurodytą laikotarpiu E. M. galėjo būti motinystės atostogose. A. A. buvo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, kažkada laikinai ėjo ir direktoriaus pareigas. Kiek liudytojui žinoma, A. A. lyg buvo traukiamas atsakomybėn STT ar FNTT, taip pat iš viešos informacijos žinoma apie galimai tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniais tikslais. Kiek atsimena iš darbinės aplinkos, tai A. A. vieną šnekėdavo prie vienų kolegų, o visai kitą prie kitų. Konkrečių įvykių dabar neprisimena, bet A. A. atrodė suktas žmogus, veidmainiškas, bendraudamas su juo negalėjai būti iki galo atviras. Liudytojo bendravimas su A. A. buvo daugiau formalus bendravimas, nuo išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) nebebendravo su juo. G. G. buvo (duomenys neskelbtini) vedėja. Su ja tekdavo pabendrauti ir asmeninėmis temomis, bendravo ir po išėjimo iš darbo (duomenys neskelbtini) (dėl „Netflix“ paskyros). Apytiksliai nurodytu laikotarpiu G. G. yra sakiusi, kad ji turėjo ar ketino pirkti butą Vilniuje, prie Kalvarijų turgaus. Kažką minėjo apie jo remontą, jog ketino tą butą nuomoti. Daugiau kažkokių įvykių neprisimena. Ji išėjo iš darbo (duomenys neskelbtini) dar prieš jo išėjimą, tai galėjo būti 2015 m. I. Š., buvusi (duomenys neskelbtini) direktorė, prieš tai ėjo (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas. Gana nustebo, kai ji tapo (duomenys neskelbtini) direktore. Jam neatrodė, kad ji buvo geriausia kandidatė į direktorės pareigas. Kiek pamena, su pastarąja niekas nesutardavo, nuo jos nuotaikos labai priklausydavo, kaip ji bendraus su tavimi. Jis (G. G.) su I. Š., kaip ir su A. A., asmeninėmis temomis nebendraudavo, buvo formalūs ryšiai ir santykiai, šiaip net vengdavo eiti pas ją dėl jos būdo. Kiek žino, I. Š., G. G., A. A. ir E. M. (duomenys neskelbtini) sistemoje dirbo seniai. (Duomenys neskelbtini) buvo kalbama apie galimai artimus ryšius tarp I. Š. ir A. A.. Kiek prisimena, užėjus į I. Š. kabinetą jame beveik sėdėdavo ir A. A.. Jie bendrai kurdavo visokius planus, gal sprendimus priiminėdavo (5 t., b. l. 75-77).

Teisme apklaustas kaip liudytojas M. K. parodė nuo 2010 m. spalio mėn. dirbantis (duomenys neskelbtini) skyriuje vyriausiuoju specialistu, yra atsakingas už informacines technologijas. Nepažįsta ir nėra sutikęs V. S. ir J. P., nėra matęs jų pavardžių (duomenys neskelbtini) darbuotojų kontaktų sąrašuose. Sudarinėja ir redaguoja interneto svetainėje esantį darbuotojų kontaktų sąrašą, jame yra nurodomas darbuotojo vardas, pavardė, pareigos, kur dirba ir telefonas. Asmenų, kurie nedirbdavo prie kompiuterio (pavyzdžiui, užsiima žuvų šėrimu), neturėjo telefono, elektroninio pašto, (duomenys neskelbtini) būdavo 20-25 procentai, jų kontaktai nebuvo skelbiami. Tuo tarpu visi centriniame padalinyje ((duomenys neskelbtini)) dirbantys asmenys (taip pat ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai) turėjo elektroninį paštą, telefoną, darbo vietą, aprūpintą kompiuteriu. Vidinio intraneto nebuvo, taip pat nebuvo sudarytas kažkoks vidinis kontaktų sąrašas, buvo bendrai pasiekiamas diskas, kuriame darbuotojai keisdavosi informacija. Atsimena faktą, kad yra trynęs E. M. kompiuterio informaciją. Yra girdėjęs apie E. M. ir J. P. bei V. S. ryšius. Galimai 2018 m. buvo planuojama visiems darbuotojams sukurti elektroninio pašto adresus. Tai, kad darbuotojui reikalingas elektroninis paštas, nurodydavo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja arba tokią rekomendaciją duodavo Personalo skyrius. Kaip minėjo, fizinį darbą atliekantys darbuotojai neturėjo kompiuterių, o specialistai, vyresnieji specialistai turėjo prieigas prie kompiuterio, jiems buvo suteikiamas elektroninis paštas, telefonas. Be jo (M. K.) internetiniame puslapyje duomenis apie darbuotojus galėjo įkelti ir redaguoti (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos pavaduotojas G. G.. Pora dienų iki naujai priimamo darbuotojo atėjimo jis (M. K.) iš Personalo skyriaus gaudavo duomenis, kuriuos reikėdavo įkelti, jis taip pat paruošdavo kompiuterį, sukurdavo elektroninį paštą. Į jo pareigas įėjo ir org. technikos, telefonų, kompiuterių išdavimas. (Duomenys neskelbtini) ir kituose padaliniuose kompiuteriai būdavo statomi tik administraciniuose pastatuose, buvo tik kelios išimtys, kuomet kompiuteriai buvo pastatyti cechuose. E. M. kompiuterio duomenis ištrynė paprastuoju būdu, be formatavimo, tai vyko tuomet, kai E. M. išėjo iš (duomenys neskelbtini), 2017 m. – 2018 m. (tiksliai nežino). Kompiuteryje yra asmeninių duomenų skiltis, t. y. vardas, pavardė, prisijungimai, dokumentai, atsisiųsti failai, saugomi paveiksliukai, paštas, t. y. profilinė dalis, suasmeninanti kompiuterį. „Išvalyti duomenis iš kompiuterio“ reiškia ištrinti visą profilį, jog neliktų žymės apie žmogaus buvimą. Neatsimena, ar ištrynė visus duomenis, ar po to E. M. dar galėjo prisijungti, neatsimena, ar pastaroji nurodė, kokia apimti reikia išvalyti informaciją. Neatsimena, ar Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikė P. B. ir T. R. pašto dėžutes ir G. G. kompiuterio duomenis. Nežino, ar darbuotojų prašymai buvo saugojami dokumentų saugojimo sistemoje Doclogix. Jam pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), Doclogix sistemą prižiūrėjo sekretorė (pavardės neatsimena), tačiau jos (sekretorės) vis keitėsi, kiekviena mažiau žinojo apie šią sistemą, todėl vėliau jau jam (M. K.) teko perimti jos valdymą (jo pareigybėje greičiausiai nebuvo išskirta funkcija prižiūrėti Doclogix sistemą). Nuo 2010 m. (duomenys neskelbtini) buvo du asmenys, atsakingi už kompiuterius – jis (M. K.) ir G. G., kuris taip pat turėjo visas administravimo teises. 2014 m. – 2015 m. liudytojas buvo atsakingas už kompiuterinę techniką, sekretorė turėjo visas teises prie sistemos (29 t., b. l. 153-165).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. K. parodė, kad nuo 2011 m. dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu, o nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų vykdymo skyrių. Jo pagrindinės funkcijos iki dabar yra: kompiuterių išdavimas ir priežiūra, stacionarių telefonų išdavimas ir priežiūra, kiti su informacinėmis sistemomis susiję reikalai. Apie V. S. ir J. P. konkrečiai sužinojo vykdymui gavęs STT prašymą. Nurodytų asmenų jis niekada nėra matęs nei darbe, nei kur kitur, jų nepažįsta, o apie kažkokius galimai fiktyviai įdarbintus į (duomenys neskelbtini) asmenis sužinojo 2017 m. rudenį, grįžęs į darbą iš tėvystės atostogų (išėjo 2016 m. gegužės mėn.). Tik grįžus į darbą kolektyvas kalbėjo, kad vyksta kažkoks tyrimas dėl galimai fiktyviai įdarbintų asmenų, tie fiktyvūs darbuotojai yra E. M. giminaičiai, bet niekas nieko konkrečiai nežinojo. Prisimena, kad 2017 m. rugsėjo mėn. E. M. beveik nebuvo darbe (nežino, ar ji atostogavo, ar buvo nedarbingume). Ji tik kelioms dienoms grįžo į darbą, jo paprašė išvalyti duomenis iš jos kompiuterio. Jis paprastuoju būdu tiesiog ištrynė visokius dokumentus. Dabar jos seną kompiuterį naudoja D. B., kadangi pastarosios kompiuterį paėmė STT. Vykdydamas STT raštą dėl nerado V. S. ir J. P. elektroninių paštų, jiems niekada nebuvo sukurta pašto dėžutė, nebuvo perduotas joks kompiuteris ar telefonas. Prisimena, kad 2015 m. L. B. jam buvo pateikusi išsamų (duomenys neskelbtini) dirbančių asmenų sąrašą, jis tikrino, kam reikia sukurti elektroninį paštą ar suteikti telefono numerį. Neprisimena, kad tame sąraše būtų matęs V. S. ar J. P. pavardes (4 t., b. l. 53, 54).

Nagrinėjant bylą teisme apklausta kaip liudytoja R. S. parodė nuo 2010 m. iki 2018 m. dirbusi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Ji buvo atsakinga už turtą, kanceliarinių prekių išdavimą, darbų saugą, gaisrinę saugą. Priimti nauji darbuotojai turėdavo užeiti pas ją į kabinetą (juos atvesdavo personalo darbuotojos L. B. arba R. S.), jie turėjo pasirašyti žurnaluose, buvo vykdomas darbų saugos instruktažas, gaisrinės saugos instruktažas, išduodavo įvairias priemones, įėjimo į ministerijos patalpas korteles. Poskyriuose tokią funkciją atlikdavo direktoriaus įsakymu paskirti asmenys. (duomenys neskelbtini) poskyryje už gaisrinę, darbo saugą, turto valdymą buvo atsakinga T. R. arba L. Š., o (duomenys neskelbtini) – J. R., D. K., už turto valdymą – P. B.. Ji tikrindavo poskyrių saugos žurnalus inventorizacijos metu. Jeigu norėdavo patikrinti darbuotojų medicinines knygeles, tai paprašydavo personalo visų tarnybos darbuotojų sąrašo, o, norėdama sutikrinti, ar laiku darbuotojai yra supažindinti dėl darbų saugos, pasiimdavo žurnalą ir žiūrėdavo datas, darbuotojų sąrašo netikrindavo. Darbuotojai, kurie dirbdavo poskyriuose, neturėjo patekimo į ministerijos patalpas kortelių. Nėra mačiusi, kad V. S. ir J. P. padaliniuose būtų supažindinti su darbų sauga, kitais reikalavimais. Pati taip pat nėra jų supažindinusi su darbų sauga, gaisrine sauga, kitais reikalavimais. Žmogus, perkeliamas iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar kito poskyrio į (duomenys neskelbtini) skyrių turėtų pasirašyti pas ją darbų saugos žurnale. V. S., kaip darbuotoja, nėra pasirašiusi tokiame žurnale. Gali būti, kad pirmą kartą V. S. pavardę pamatė Valstybės tarnybos departamento svetainėje (www.vtd.lt), ten buvo keliami sąrašai ir kontaktai, V. S. buvo nurodyta kaip dirbanti (duomenys neskelbtini) skyriuje. Dabar jau nebepamena, ar V. S. pavardę bandė  ieškoti Google paieškos sistemoje, ikiteisminio tyrimo metu pastarąją aplinkybę nurodė tiksliau. Būdavo atvejų, jog darbuotojas, įrašytas viename padalinyje, faktiškai dirbdavo kitame. Dėl (duomenys neskelbtini) esančių patalpų valymo būdavo skelbiamas viešasis pirkimas ir sudaroma sutartis. Valytojai raktus pasiimdavo pas apsaugos darbuotoją, praeidami pro jį turėdavo pasirašyti. Negali atsakyti, ar būtų galimybė pro apsaugos darbuotoją praeiti pašaliniam asmeniui. Patalpų valymo dažnumas priklausė nuo sudarytos sutarties. Valytojos turėjo savo kambariuką, kuriame laikė kibirus, šluotas, valymo priemones. Neįsivaizduoja situacijos, kad kažkas (ne pasamdytos įmonės darbuotojas) ateitų ir valytų patalpas. Valymo paslaugomis rūpinosi jos skyrius (past. – (duomenys neskelbtini) skyrius), G. G. nebuvo susijusi su tokiomis paslaugomis, dėl valymo buvo galima bendrauti tik su vedėja arba pavaduotoju. Būtų žinojusi, jei keistųsi valytojai, valymo firmos. Ji (R. S.) buvo atsakinga už kanceliarinių prekių išdavimą, kanceliarines prekes išduodavo naujas darbuotojas, stengdavosi jam duoti priemones pagal tą krepšelį. Dėl finansavimo kanceliarinėms prekėms kreipdavosi į skyriaus vedėją L. N., pastarajai sergant, ją pavaduodavo G. G. (30 t., b. l. 67-75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad nuo 2010 m. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiąja specialiste. Po 2018 m. reformos skyriaus pavadinimas pakito į Veiklos administravimo skyrius. Jos pagrindinės funkcijos: darbo sauga, gaisrinės sauga, turto valdymas ir nuo 2018 m. transporto priežiūra. Ji nuo 2010 m. visą laiką buvo atsakinga už darbo saugą, gaisrinės saugą, turto valdymą. (duomenys neskelbtini) skyriaus buvo prašiusi, kad šie pateiktų jai naujai priimamų darbuotojų sąrašus, tačiau jie kartais jai atvesdavo naujai priimtus darbuotojus, kartais paskambindavo ir pranešdavo, kad po kelių dienų pradės dirbti nauji darbuotojai. Ji niekada nėra supažindinusi su darbo sauga, gaisrinės sauga ar išdavusi kokio nors turto V. S. ar J. P.. Pažymi, kad visiems dirbantiems asmenims, kurie dirba administracinį darbą adresu (duomenys neskelbtini), yra išduodamos praėjimo kortelės, tačiau minėtiems asmenims tokios kortelės nebuvo išduotos. Nei J. P., nei V. S. jai niekada nebuvo pristatyti, nepateikti darbuotojų sąrašai, kuriuose jie būtų buvę nurodyti. Pirmą kartą apie V. S. sužinojo, kai internetinėje svetainėje „www.vtd.lt“ buvo įkelti jos duomenys. Atsimena, jog buvo nurodyta, kad ši dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje. Grįžusi namo į „google“ paiešką įvedė V. S. vardą, pavardę ir jai išmetė kažkokį rusišką internetinį puslapį, kuriame buvo parašyta V. S. ir skliausteliuose – M. (ar lotyniškomis raidėmis, ar kirilica). Po kurio laiko, tiksliai neprisimena, iš „www.vtd.lt“ buvo pašalinti visi (duomenys neskelbtini) dirbančių asmenų kontaktai. Apie tai yra kalbėjusi su kolegėmis I. M. ir I. L.. Apie J. P. sužinojo tik 2017 m. pabaigoje, kuomet išaiškėjo informacija apie galimai fiktyviai įdarbintus asmenis. Pamena, kad kažkas iš kolegų kalbėjo, jog tai gali būti E. M. giminės. E. M. buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, po išaiškėjusios informacijos apie V. S. ir J. P. ji ilgokai buvo nedarbingume, kai grįžo į darbą, atrodė susirūpinusi. Nei V. S., nei J. P. ji (R. S.) nėra mačiusi. Jei V. S. būtų dirbusi (duomenys neskelbtini) skyriuje, ją tikrai būtų mačiusi (duomenys neskelbtini) patalpose. Jei pastaroji be kortelės būtų norėjusi patekti į patalpas, turėjo pasirašyti lankytojų žurnaluose, kurie yra prie apsaugos darbuotojo. Tuos žurnalus veda Žemės ūkio ministerija. Nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. pabaigos atsakingi už darbo saugą, gaisrinę saugą ir turto valdymą buvo: (duomenys neskelbtini) poskyryje T. R., (duomenys neskelbtini) skyriuje – ji (R. S.), (duomenys neskelbtini) poskyryje – D. K. ir, atrodo, J. R., o už turto valdymą (duomenys neskelbtini) poskyryje atsakingas buvo P. B.. (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo (duomenys neskelbtini) skyrius. Kiek žino, Finansų skyriaus darbuotojai eidavo tai pas R. S., D. B. arba L. B. (4 t., b. l. 44, 45). Papildomai apklausta liudytoja R. S., atsakydama į klausimą, su kokiomis saugumo taisyklėmis (darbo saugos, priešgaisrinės saugos ir t.t.) turėjo būti supažindinami (duomenys neskelbtini) darbuotojai nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn, kokiu būdu vyko supažindinimas, kas ir kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo atsakingas už darbuotojų supažindinimą su saugumo taisyklėmis, reikalavimais, parodė, kad priklauso, kokie  tai darbuotojai – ar administracijos darbuotojai ar kokie žuvivaisos darbuotojai. Administracijos darbuotojai buvo supažindinami su taisyklėmis (instrukcijomis) dėl darbo su videoterminalais, darbo su kopijavimo aparatais, administracijos darbuotojų darbo saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos. Žuvivaisos darbuotojai buvo supažindinami su taisyklėmis (instrukcijomis) dėl darbo su videoterminalais, darbo su kopijavimo aparatais, darbuotojų darbo saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, darbo su žoliapjove, darbo su elektros žūklės aparatais, darbuotojo, vairuojančio tarnybinį transportą. Ji pildydavo saugos taisyklių žurnalus dėl darbuotojų, dirbančių (duomenys neskelbtini) padaliniuose, esančiuose Vilniuje. Pačią pirmą dieną atėjęs dirbti darbuotojas buvo atvedamas į jos kabinetą. Naujai dirbti priimtą darbuotoją atvesdavo (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojai L. B. ar R. S., galimai ir E. M.. Ji supažindindavo naujai priimtus darbuotojus su nurodytomis taisyklėmis ir jie pasirašydavo į atskirus žurnalus. Padaliniuose, kurie buvo ne Vilniuje, už supažindinimą buvo atsakingi paskirti darbuotojai, jie buvo paskirti (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu. Šie pildydavo tokius pačius saugos taisyklių žurnalus. Supažindinimo procesas buvo tapatus visoje (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu ji (R. S.) buvo paskirta dėl Vilniuje esančių (duomenys neskelbtini) padalinių darbuotojų supažindinimo su saugumo instrukcijomis. Teritoriniuose padaliniuose (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu buvo paskirti kiti asmenys. Ji V. S. nėra supažindinusi su jokiomis instrukcijomis ir taisyklėmis, nes ši jai nebuvo pristatyta kaip nauja darbuotoja. Taip pat neprisimena, kad jai būtų buvę pateiktas sąrašas, kuriame būtų nurodyta V. S. tarp (duomenys neskelbtini) darbuotojų. Perkeliant iš vieno padalinio į kitą padalinį, (duomenys neskelbtini) darbuotoją iš naujo reikia supažindinti su darbo ir saugos instrukcijomis tik tokiu atveju, jei pasikeičia darbo pobūdis. Pavyzdžiui, jei asmuo perkeliamas iš Finansų skyriaus į (duomenys neskelbtini) skyrių, iš naujo pažindinti su darbo saugos instrukcijomis nereikėdavo, tačiau, jei asmuo perkeliamas iš (duomenys neskelbtini) poskyrio į (duomenys neskelbtini) skyrių, tokiu atveju supažindinimas buvo reikalingas. Liudytoja nurodė neturėjusi prieigos prie (duomenys neskelbtini) naudotos personalo apskaitos sistemos STEKAS. Reikalavimo centralizuotai surinkti (duomenys neskelbtini) darbuotojų supažindinimus su saugos taisyklėmis (žurnalų) nebuvo, tačiau kartais inventorizacijos metu ar kilus kažkokiems klausimams būdavo patikrinami minimi saugos instrukcijų žurnalai. Pažymėjimai dėl supažindinimo su saugos instrukcijomis nebuvo išduodami. Dėl supažindinimo su saugos taisyklėmis buvo pildomi saugos instrukcijų žurnalai. Nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2017 m. rugsėjo mėn. elektroninio pašto adresas „(duomenys neskelbtini)“ priklausė jai, buvo naudojamas jos darbo funkcijoms atlikti. Jai nėra žinoma, kad kas nors, išskyrus ją, būtų naudoję elektroninio pašto adresą „(duomenys neskelbtini)“. Dėl elektroninio laiško, pavadinimu „FW: įsakymas“, kurį 2016 m. kovo 15 d., 09.54 val., gavo P. B. iš R. S., el. p. (duomenys neskelbtini), ir jo priedo, pavadinimu „Vl_18.pdf“ (laiške prašoma pasirašytinai supažindinti su direktoriaus įsakymu ir kuo skubiau grąžinti faksuotą ar skenuotą variantą), liudytoja R. S. parodė tiksliai neprisimena, kad ji siuntė šį elektroninį laišką su priedu, bet pagal nurodytą siuntėjo elektroninio pašto adresą greičiausiai siuntė ji. Elektroninio laiško priede yra (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas, kuriuo buvo paskirti konkretūs darbuotojai, atsakingi už gaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimą konkrečiuose padaliniuose. Įsakyme nurodytiems asmenims priskirti padaliniai. Šiame direktoriaus įsakymo turėjo pasirašyti tik įsakyme nurodyti atsakingi darbuotojai už gaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimą ir tokį skenuotą dokumentą atsiųsti. Pasirašytas įsakymas (jo kopijos) turi būti laikomas prie 2016 m. vasario 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. VI-18. Susipažinusi su elektroninio laiško, pavadinimu „Del gaisrines saugos ir darbu saugos žurnalu“, kurį 2016 m. vasario 12 d., 14.36 val., gavo V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) R. S., el. p. (duomenys neskelbtini) (laiške rašoma „Laba diena, Gal galėtumėte nuskanuoti ir atsiųsti savo turimus darbų saugos ir gaisrinės saugos žurnalus (būtų reikalingi paskutiniai įrašai žurnaluose. Kad būtų aišku koks tai žurnalas arba nuskanuoti viršelį arba užrašyti) <...>“, kopija, liudytoja R. S. parodė, kad tiksliai neprisimena, kad ji siuntė šį elektroninį laišką, bet pagal nurodytą siuntėjo elektroninio pašto adresą greičiausiai siuntė ji. Tiksliai neprisimena, bet lyg keitėsi darbų saugos ir gaisrinės saugos žurnalų pavadinimai ar formos, dėl to greičiausiai buvo sutikrinti, kokie šiuo metu turimų žurnalų pavadinimai yra (duomenys neskelbtini) padaliniuose. Susipažinusi su elektroninio laiško, pavadinimu „Del pažymėjimu“, kurį 2017 m. vasario 23 d., 10.32 val., gavo V. K., el. p. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) R. S., el. p. (duomenys neskelbtini) vardu (laiške rašoma „Laba diena, prašome atsiųsti savo poskyryje turimų pažymėjimų kopijas (Darbų saugos ir sveikatos, Gaisrinės saugos, Elektrosaugos) <...>“) kopija, liudytoja R. S. parodė, kad tiksliai neprisimena, kad ji siuntė šį elektroninį laišką, bet iš nurodytą siuntėjo elektroninio pašto adreso ir, atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio (dėl klausimų, susijusių su darbo sauga) elektroninius laiškus siųsdavo ji, greičiausiai ir šį elektroninį laišką siuntė ji. Šiuo elektroniniu laišku ji prašė pateikti darbo saugos ir sveikatos, elektrosaugos ir gaisrinės saugos pažymėjimus. Šiuos pažymėjimus turėjo tik kursus išklausę asmenys, kurie vėliau direktoriaus įsakymu buvo paskirti atsakingais už minimų darbo saugos reikalavimų įgyvendinimą padaliniuose (4 t., b. l. 47-50).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. G. (kaltinamosios G. G. sutuoktinis) parodė, kad 2013 m. kartu su žmona bandė parduoti namą. Yra tikras dėl metų, kadangi pats darė namo nuotraukas, kurias kartu su kitomis šeimos nuotraukomis išsaugojo viename kompaktiniame diske. Matyti, kad nuotraukos darytos 2013 m. gegužės mėn. apie tai, kad parduodamas namas, žmona įdėjo skelbimą į portalą „aruodas.lt“. Namą pardavinėjo apie pusmetį, tačiau nesėkmingai. Būtent tuo laikotarpiu, kai 2013 m. bandė parduoti namą, sutuoktinė surado asmenį, kuris kelis kartus buvo atėjęs tvarkyti namus. Žmona yra pedantė, jai namas visuomet turi būti idealiai sutvarkytas, tai buvo ypač svarbu namo pardavimo metu, kai ateidavo klientai apžiūrėti. Kilo idėja pasamdyti namų tvarkytoją, ją surado žmona. Kiek žino, ji klausė bendradarbių, ar kas galėtų rekomenduoti patikimą žmogų, G. kolegė E. M. pasiūlė savo giminaitę, kuri užsiėmė namų tvarkymu. Su ja dėl tarėsi žmona, kiek jam žinoma, buvo sutarta, kad tvarkytoja ateis kas antrą savaitę sekmadieniais. Nors buvo reikalinga namą sutvarkyti penktadieniais, tačiau tvarkytoja pagal savo grafiką tą dieną ateiti negalėjo, sutarė dėl sekmadienių. Pats tvarkytojos namuose nė karto nėra matęs (prieš jai ateinant, visada išvykdavo iš namų), tik žinojo, kad jos vardas yra V. Pastarąją yra matęs tik E. M. jubiliejaus šventėje (past. jame dalyvavo ir V. S.), kurios metu jam žmona parodė moterį, pasakė, kad ši tvarko jų namus. Liudytojo teigimu, V. S. (tuo metu jam žinoma kaip V.) namus tvarkė ne daugiau kaip 2-3 kartus, nuo 2013 m. gegužės mėn. iki liepos 14 d. Kadangi susidomėję namo pardavimo galimi pirkėjai namus ateidavo apžiūrėti šeštadienį (darbo dienomis, jie (past. G.) būdavo užimti ir klientų nepriimdavo), tai prieš jiems atvykstant visada sutvarkydavo namus. Tą tekdavo daryti patiems, kadangi V. ateidavo tik sekmadieniais. Netrukus tapo aišku, kad pastarosios paslaugos yra iš esmės nereikalingos, kadangi penktadieniais susitvarkius namus sekmadienį nebūdavo ką daryti. Galvojo patys atsisakyti jos paslaugų, tačiau 2013 m. liepos 14 d. jam su žmona grybaujant Pabradės miškuose (dieną įsiminė, kadangi žmonos motina paskambinusi sveikino su tą dieną buvusiomis sutuoktuvių metinėmis) sulaukė V. S. skambučio, pastaroji pasakė, kad nemato prasmės toliau tvarkyti jų namus, kadangi jai atėjus namas yra tvarkingas. A. G. nurodė apsidžiaugęs, kadangi patiems nebeprireikė atsisakyti jos paslaugų, problema išsisprendė pati savaime. Taigi V. S. jų namus tvarkė tik minėtus 2-3 kartus, kiek žino, žmona jai mokėdavo po 100 litų grynais, pinigus palikdavo virtuvėje. Tuo metu V. S. turėjo namo raktus, pultą nuo vartų ir garažo; tomis dienomis, kai ji ateidavo, signalizacijos nejungdavo. Po liepos 14 d. V. S. namų nebetvarkė. Kategoriškai nesutinka, jog pastarosios valymo paslaugos galėjo būti 2014-2015 m. taip negalėjo būti, nes namą pardavinėjo būtent 2013 m. (dėl pardavimo dar konsultavosi su pažįstamu nekilnojamo turto brokeriu D. R., apie namo pardavimą žinojo kaimynai S. ir V. G.). Antrą kartą namą pardavinėjo 2016 m., tąkart namo nuotraukas darė profesionalus fotografas, pardavė gana greitai, per kelis mėnesius (jei gerai atsimena, birželio mėn.) (31 t., b. l. 171-181).

Perdavus bylą į teismą (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 44 964 eurų dydžio turtinę žalą (28 t., b. l. 13-15).

Teisme apklausta civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė G. G. palaikė pareikštą civilinį ieškinį (28 t., b. l. 13-15), prašė priteisti ieškinyje nurodytą sumą – 44 964,81 Eur. Nurodyto dydžio žala paskaičiuota pagal Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (Vyriausybės nutarimu centralizavus viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimą, būtent šiam centrui buvo pavesta minima funkcija) pateiktus duomenis. Suma yra pagal ikiteisminio tyrimo pateiktą informaciją dėl V. S. ir J. P. galimo fiktyvaus įdarbinimo 2014 iki 2017 m. laikotarpiu; buvo atliktas paskaičiavimas pagal dienų skaičių, išmokėtus priedus ir t. t. Ieškinyje nurodytą sumą sudaro faktiškai išmokėtas atlyginimas bei mokesčiai. Išmokėtas atlyginimas ir mokesčiai bendrai sudaro 34 329,52 Eur. Pagal Socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnį darbdavys už darbuotoją privalo dar sumokėti mokesčius; pagal 2014-2017 m. tarifus darbdavys privalo į bendrąją valstybinių pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, socialinio draudimo įmokų dydžio tarifus, kurie sudaro 27,8 proc. Konkrečiai pagal įstatymą būtų: pensijų socialiniam draudimui - 23,3 proc.; ligos ir motinystės socialiniam draudimui - 3,4 proc. ir nedarbo socialiniam draudimui - 1,1 proc. Dar darbdavys privalo pagal Socialinio draudimo įstatymą pervesti ir į nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmoką - 0,18 proc., taip pat apdraustųjų pensijų socialinio draudimo įmoką – 3 proc. dydžio tarifas. Taigi bendras darbdavio mokamų mokesčių dydis yra 30,98 proc. (10 635,29 Eur); anksčiau nurodyta 34 329,52 Eur suma (atlyginimas su mokesčiais) turi būti daugintina iš 30,98 proc. (darbdavio mokamų mokesčių). (duomenys neskelbtini) patyrė iš viso 44 964,81 Eur dydžio turtinę žalą, prašo ją priteisti iš kaltų asmenų. Negali individualizuoti konkrečiai kiekvieno kaltininko žalos, palieka spręsti teismui (31 t., b. l. 171-181).

Po civilinio ieškovo atstovės apklausos teismui buvo pateikti patikslinti duomenys apie V. S. ir J. P. darbo užmokesčio priskaitymus – išskaitymus, kuriais remiantis patikslinta prašomos priteisti turtinės žalos suma, t. y. 45 010,95 Eur (31 t., b. l. 197, 198-203)

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji G. G. pateikė antstolio G. Badikonio 2021 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais bei skaitmenine laikmena. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu buvo apžiūrėtas laikmenoje esantis aplankas, pavadinimu „FOTO skelbimui 013-05“ fotonuotraukomis (past. – G. G. namo) (30 t., b. l. 145-163, 164).

2019 m. sausio 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas 2017 m. gruodžio 8 d. vykęs susirašinėjimas tarp I. Š. ir A. A. (22 t., b. l. 102-104).

2019 m. sausio 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti V. S. ir E. M. telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimai. Protokole užfiksuota: 2017 m. gruodžio 8 d., po kratos E. M. gyvenamojoje vietoje, E. M. paskambino V. S. ir susitarė, kad V. S. po darbo iš karto namo nevažiuotų, o atvažiuotų pas motiną. V. S. paklausus, - kas atsitiko? <...> dėl to mūsų, mūsų klausimų, E. M. atsakė, - aha. V. S. pasakė, - jau bijau; 2017 m. gruodžio 12 d., pokalbio tarp V. S. ir E. M. metu, E. M. teiravosi, ar V. S. viską sudegino, V. S. atsakė, kad viskas yra. Tada jos kalbėjosi apie schemą (galimai 2019 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtą vieną iš schemų) (23 t., b. l. 32-36), kurią ranka rašė kitas žmogus, bei nuotrauką; 2017 m. gruodžio 14 d., V. S., po atliktos kratos jos gyvenamojoje vietoje, informavo E. M. apie tai, kad pas ją buvo svečių ir jaunasis E. (STT VV ITS specialistas E. I.) (22 t., b. l. 107-112, 113-117). 

2019 m. sausio 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota 2017 m. gruodžio 14 d. V. S. E. M. siųsta trumpoji žinutė, kurioje V. S., po jos gyvenamojoje vietoje atliktos kratos, informavo E. M. apie tai, kad pas ją buvo svečių ir jaunasis E. (LR STT VV ITS specialistas E. I.) (22 t., b. l. 120, 121).

2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolu, apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) 2017 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščius (originalus), nustatyta, kad J. P. ir V. S., būnant įdarbintiems (duomenys neskelbtini) poskyryje, žiniaraščiai dėl jų darbo 2017 m. buvo užpildyti kaip skyriuje dirbantiems skyriaus darbuotojams, nurodant jų per mėnesį išdirbtą laiką. Žiniaraščius pasirašydavo V. K., A. L. arba P. B. (11 t., b. l. 98-117).

2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolu, apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) 2016 m. darbo laiko apskaitos žiniaraščius (originalus), nustatyta, kad J. P. ir V. S., būnant įdarbintiems (duomenys neskelbtini) poskyryje, žiniaraščiai dėl jų darbo buvo užpildyti kaip skyriuje dirbantiems skyriaus darbuotojams, nurodant jų per mėnesį išdirbtą laiką. Žiniaraščius pasirašydavo V. K., A. L. arba P. B. (11 t., b. l. 69-97).

2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolu, apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščius (originalus) laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. spalio mėn., (duomenys neskelbtini) poskyrio 2014 m. rugpjūčio – gruodžio darbo laiko apskaitos žiniaraščius (originalus) ir (duomenys neskelbtini) poskyrio 2015 m. lapkričio – gruodžio darbo laiko apskaitos žiniaraščius (originalus), nustatyta, kad V. S., esant įdarbintai (duomenys neskelbtini) poskyryje, žiniaraščiai dėl jos darbo buvo užpildyti kaip poskyryje dirbančiam poskyrio darbuotojui, nurodant jo per mėnesį išdirbtą laiką. Žiniaraščius tvirtindavo (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja T. R.. V. S. būnant įdarbintai (duomenys neskelbtini) skyriuje žiniaraščiai dėl pastarosios darbo buvo užpildyti kaip skyriuje dirbančiam skyriaus darbuotojui, nurodant jo per mėnesį išdirbtą laiką. Žiniaraščius tvirtindavo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, A. A., (duomenys neskelbtini) direktorė I. Š. arba žiniaraščiai nebuvo patvirtinti. J. P., būnant įdarbintam (duomenys neskelbtini) poskyryje, žiniaraštis dėl J. P. darbo buvo užpildytas kaip skyriuje dirbančiam skyriaus darbuotojui, nurodant jo per mėnesį išdirbtą laiką. Žiniaraštį patvirtino vyresnioji specialistė V. K. (9 t., b. l. 150-182; 10 t., b. l. 1-72)

2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolu, apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registracijos žurnalą P5, nustatyti žemiau nurodyti reikšmingi įrašai:

Eil. Nr. 289, nurodyta 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartis Nr. P5-277, su V. S.; darbo sutarties pakeitimas – 2014 m. lapkričio 24 d. P3-350, darbo sutarties nutraukimo data ir pagrindas – 2015 m. rugpjūčio 31 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį;

Eil. Nr. 319, nurodyta 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartis Nr. P5-299 su J. P.; darbo sutarties pakeitimas – 2017 m. vasario 28 d. P3-56, darbo sutarties nutraukimo data ir pagrindas – 2017 m. rugpjūčio 28 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį;

Eil. Nr. 331, nurodyta 2016 m. kovo 16 d. darbo sutartis Nr. P5-307 su V. S.; darbo sutarties pakeitimas – 2017 m. vasario 28 d. P3-56, darbo sutarties nutraukimo data ir pagrindas – 2017 m. rugpjūčio 25 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (10 t., b. l. 178-182).

2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolu, apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) visiškos materialinės atsakomybės sutarčių registrą F20, nustatyta: 2014 m. liepos 31 d. V. S. visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. F20-227; 2015 m. gruodžio 16 d. J. P. visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. F20-250; 2016 m. kovo 17 d. V. S. visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. F20-259 (11 t., b. l. 61-68).

2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2017 m. byla „Direktoriaus įsakymų personalo klausimais registras P3“(11 t., b. l. 31-60).

2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolu apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2017 m. byla „Direktoriaus įsakymai personalo klausimais“:

2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-55 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio“, kurio 50 punkte nustatomas ne mažesnis užmokestis nei 609,25 eurai (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.. To paties įsakymo 51 punkte nustatomas ne mažesnis užmokestis nei 609,25 eurai (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.;

2017 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-56 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nustatymo“, kurio 1.76. papunktyje nustatomas pareiginės algos – 3,68 pastoviosios dalies koeficientas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.. To paties įsakymo 1.77. papunktyje nustatomas pareiginės algos – 3,68 pastoviosios dalies koeficientas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.;

2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“. Įsakyme nurodoma, jog atsižvelgiant į V. S. 2017 m. rugpjūčio 23 d. prašymą, ji yra atleidžiama nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. iš (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės pareigų. Taip pat yra išmokama kompensacija už 18,83 darbo dienų nepanaudotų atostogų;

2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“. Įsakyme nurodoma, jog atsižvelgiant į J. P. 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymą, jis yra atleidžiamas nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d. iš (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigų. Taip pat yra išmokama kompensacija už 24,04 darbo dienų nepanaudotų atostogų;

2017 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-224 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-217 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“. Įsakymo pakeitime kompensacijos dienų skaičius yra pakeičiamas iš 18,83 į 17,89 dienų;

2017 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-225 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. P3-218 „Dėl J. P. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“. Įsakymo pakeitime kompensacijos dienų skaičius yra pakeičiamas iš 24,04 į 22,99 dienų (11 t., b. l. 121-140).

2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2016 m. byla „Direktoriaus įsakymų personalo klausimais registras P3“(11 t., b. l. 1-30).

2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolu, apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2016 m. byla „Direktoriaus įsakymai personalo klausimais“:

2016 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-11 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.40. papunktyje nurodytas 230 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.;

2016 m. vasario 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-51 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.6. papunktyje nurodytas 230 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.. Priedas mokamas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.;

2016 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-107 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“. Įsakyme nurodoma, jog atsižvelgiant į V. S. 2016 m. kovo 16 d. prašymą, ji yra skiriama į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigas 2016 m. kovo 17 d.;

2016 m. kovo 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-113 „Dėl priedo V. S. skyrimo“. Įsakyme nurodoma, jog V. S. yra skiriamas 230 eurų priedas už aukštą kvalifikaciją, skubių ir svarbių užduočių vykdymą. Priedas mokamas nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.;

2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-349 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.6. papunktyje nurodytas 230 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.. To paties įsakymo 1.8. papunktyje nurodytas 230 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.. Priedai mokami nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d.;

2016 m. lapkričio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-457 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.6. papunktyje nurodytas 10 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.. To paties įsakymo 1.8. papunktyje nurodytas 10 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.. Priedai mokami nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.;

2016 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-499 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.6. papunktyje nurodytas 130 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.. To paties įsakymo 1.8. papunktyje nurodytas 130 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S.. Priedai mokami nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

2016 m. gruodžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-525 „Dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo“;

2016 m. gruodžio 29 d. „(duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priedų prie pagrindinio darbo užmokesčio (tarnybinių atlyginimų) už aukštą kvalifikaciją, sunkių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą sąrašas“. Sąrašas patvirtintas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P3-525. Šio sąrašo 1.60. papunktyje nurodytas 130 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.. To paties sąrašo 1.62 papunktyje nurodytas 130 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S. (11 t., b. l. 141-162).

2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2015 m. byla „Direktoriaus įsakymų personalo klausimais registras P3“ (10 t., b. l. 111-136).

2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2015 m. byla „Direktoriaus įsakymai personalo klausimais“:

2015 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“. Įsakyme nurodomas 115 eurų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S. už skubių ir svarbių užduočių vykdymą. Priedas mokamas nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programos „Žuvų ir vėžių veisimas, jų išteklių atkūrimas ir gausinimas“ lėšų;

2015 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-102 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-8 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ pakeitimo“. Įsakyme nurodomas 315 eurų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S. už skubių ir svarbių užduočių vykdymą. Priedas mokamas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.;

2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“. Įsakyme nurodoma, jog; atsižvelgus į V. S. 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymą,  V. S. yra atleidžiama iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigų nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. (pagal 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278); direktoriaus nurodoma (duomenys neskelbtini) skyriui visiškai atsiskaityti su V. S., išmokėti visas jai priklausančias sumas, įskaitant kompensaciją už 30,33 kalendorines dienas nepanaudotą kasmetinių atostogų;

2015 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-287 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 24 dienos įsakymo Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“. Įsakyme nurodoma, kad, atsižvelgus į V. S. nedarbingumo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra pakeičiamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymas Nr. P3-260 „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų“. Pakeistame pirmame punkte nurodoma, jog V. S. yra atleidžiama iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigų nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. (pagal 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį Nr. P5-278). Pakeistame antrame punkte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) skyrius turi visiškai atsiskaityti su V. S., išmokėti visas jai priklausančias sumas, taip pat ir kompensaciją už 30,33 kalendorines dienas nepanaudotą kasmetinių atostogų;

2015 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-409 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. P3-212 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“, kurio 1.37. papunktyje nurodytas 200 eurų priedas (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P.;

2015 m. gruodžio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-420 „Dėl J. P. skyrimo į pareigas“. Įsakyme nurodoma, jog atsižvelgus į J. P. 2015 m. gruodžio 14 d. prašymą, jis yra skiriamas į (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigas nuo 2015 m. gruodžio 16 d. (10 t., b. l. 161-174).

2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolu apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2014 m. byla „Direktoriaus įsakymų personalo klausimais registras P3“ (10 t., b. l. 85-110).

2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2014 m. byla „Direktoriaus įsakymai personalo klausimais“:

2014 m. liepos 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-225 „Dėl V. S. skyrimo į pareigas“. Įsakyme nurodoma, jog, atsižvelgus į V. S. 2014 m. liepos 28 d. prašymą, ji yra skiriama į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.;

2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“. Įsakyme nurodomas 400 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S. už skubių ir svarbių užduočių vykdymą. Priedas mokamas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programos „Žuvų ir vėžių veisimas, jų išteklių atkūrimas ir gausinimas“ lėšų;

2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-237 „Dėl priedų mokėjimo“. Įsakyme nurodyta, jog 2014 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. P3-234 „Dėl priedo V. S. skyrimo“ priedai mokami nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. iš Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programos pajamų įmokų (finansavimo šaltinio kodas 1.4.1.1.1);

2014 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-258 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P3-2 „Dėl priedų skyrimo“ pakeitimo“. Įsakyme nurodoma, jog yra pakeičiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. P3-2 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.19 papunktyje nurodomas 400 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S.;

2014 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-326 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.18. papunktyje nurodytas 400 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S.;

2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-350 „Dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas“. Įsakyme pagal V. S. 2014 m. lapkričio 21 d. prašymą, ji yra perkeliama iš (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigų į (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto (tarnybinio atlyginimo 13,5 koeficientas) pareigas 2014 m. lapkričio 24 d.;

2014 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. P3-365 „Dėl priedų skyrimo“, kurio 1.13 papunktyje skiriamas 1000 litų priedas (duomenys neskelbtini) vyresniajai specialistei V. S. (10 t., b. l. 137-160).

2018 m. rugsėjo 11 d. apžiūros protokolu, apžiūrėjus 2014 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymą Nr. V1-157, nustatyta, kad Įsakymo punkte Nr. 1.1. nurodyta „papildau nauja 33 eilute (ankstesniąsias 33-182 eilutes atitinkamai laikau 34-183 eilutėmis) 33. (duomenys neskelbtini) vyresnysis specialistas 13,5“. Įsakymo 2-ame lape nurodytas direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, A. A., šalia yra mėlynos spalvos rašymo priemone pasirašyta, parašas panašus į A. A.. Įsakymo 2-o lapo antroje pusėje yra mėlynos spalvos spaudai: (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė L. B., šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu įrašyta data – 2014 m. lapkričio 24 d. ir pasirašyta; (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė D. B., šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu pasirašyta. Prie įsakymo pridėtas (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybės aprašymas. Dokumentų kopijos pridedama prie protokolo, 4 lapai (11 t., b. l. 173-179).

2019 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. R18/2019-612 ir 2019 m. rugsėjo 12 d. dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2019-83 pateiktus dokumentų originalus, nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2015 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Valstybės biudžeto ir Valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo Nr. V1-170. Šiuo įsakymu patvirtintame (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės pinigų fondų, pareigybių sąraše pakeičiama 106 eilutė ir ji išdėstoma – „106. (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiasis specialistas 18,8“; papildoma nauja 112 eilute „112. (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas 13,5“; papildoma nauja 113 eilute „113. (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistas 13,5“. Dokumento pabaigoje nurodyta direktorė I. Š. ir šalia yra mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu rašytas parašas. Dokumento antro lapo antroje pusėje yra: (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės L. B. spaudas, šalia juodos spalvos rašymo priemone rankraščiu įrašyta data „2015 m. gruodžio 10 d.“ ir pasirašyta; (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos E. M. spaudas, šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu įrašyta data „2015 m. gruodžio 10 d.“ ir pasirašyta. Dokumentą sudaro 2 lapai. Dokumentas turi priedus – (duomenys neskelbtini) poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą, 2 lapai, (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės aprašymą, 2 lapai, (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto pareigybės aprašymą, 2 lapai (14 t., b. l. 46-56).

2019 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 1R-90 pateikti dokumentų originalai. Nustatyta, kad 2014 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2015 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. V1-24 „Dėl (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Valstybės biudžeto ir Valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo Nr. V1-73. Šiuo įsakymu patvirtintame (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės pinigų fondų, pareigybių sąraše: papildoma nauja 4 eilute „4. Vyriausiasis patarėjas A 17“; papildoma nauja 47 eilute „47. (duomenys neskelbtini) vyresnysis specialistas 13,5“. Dokumento pabaigoje nurodytas direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, A. A. ir šalia yra mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu rašytas parašas. Dokumento antro lapo antroje pusėje yra: išsiliejęs spaudas (galimai (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės L. B. spaudas), šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu įrašyta data „2014-07-14“ ir pasirašyta; (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos E. M. spaudas, šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu įrašyta data „2014-07-14“ ir pasirašyta. Dokumentą sudaro 2 lapai. Dokumentas turi priedus: (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patarėjo pareigybės aprašymas, 3 lapai, (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašas, 5 lapai (14 t., b. l. 62-74).

2019 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1R-103 pateiktus dokumentų originalus, nustatyta:

apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. P4-89, nustatyta, kad šiuo įsakymu (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistui J. P. buvo suteiktos 14 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos nuo 2017 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. Dokumento pabaigoje nurodyta direktorė I. Š. ir šalia yra mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu rašytas parašas. Dokumento antro lapo antroje pusėje yra: (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės L. B. spaudas, šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu įrašyta data „2017-04-07“ ir pasirašyta; (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos E. M. spaudas, šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu įrašyta data „2017-04-07“ ir pasirašyta; (duomenys neskelbtini) vedėjos L. G. spaudas, šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu įrašyta data |2017-04-10“ ir pasirašyta.

apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. P4-102, nustatyta, kad, šiuo įsakymu (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistei V. S. buvo suteiktos 14 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos nuo 2017 m. gegužės 8 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. Dokumento pabaigoje nurodyta direktoriaus pavaduotojas A. A. ir šalia yra mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu rašytas parašas. Dokumento antro lapo antroje pusėje yra: (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės R. S. spaudas, šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu įrašyta data „2017-05-02“ ir pasirašyta; (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos E. M. spaudas, šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu įrašyta data „2017-05-02“ ir pasirašyta; (duomenys neskelbtini) vedėjos L. G. spaudas, šalia mėlynos spalvos rašymo priemone rankraščiu pasirašyta. Dokumentą sudaro 1 lapas (14 t., b. l. 105-109).

(duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 25 d. raštu Nr. R18-1008(2.22) pateikta:

2017 m. balandžio 6 d. J. P. prašymo dėl kasmetinių atostogų, kuriame yra I. Š. viza „Leisti“ ir pasirašyta, kopija.

2017 m. gegužės 2 d. V. S. prašymo dėl kasmetinių atostogų, kuriame yra A. A. viza „Leisti“ ir pasirašyta, kopija (9 t., b. l. 96-100).

Valstybės tarnybos departamentas 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. 27D-67 pateikė duomenis iš Valstybės tarnautojų registro, kuriuose nurodyta:

V. S. dirbo vyresniuoju specialistu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyryje nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d., priėmimo ir perkėlimo duomenis registravo L. V. (B.).

V. S. nuo 2014 m. lapkričio 24 d. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigas, kuriose dirbo iki 2015 m. rugsėjo 11 d., perkėlimo ir atleidimo duomenis registravo L. V. (B.).

V. S. dirbo (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. sausio 31 d., o nuo 2017 m. vasario 1 d., vadovaujantis Darbo kodekso 120 straipsniu, buvo perkelta į tas pačias pareigas, kuriose dirbo iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. V. S. priėmimo ir perkėlimo duomenis registravo L. V. (B.), o atleidimo duomenis registravo R. S..

J. P. dirbo (duomenys neskelbtini) poskyrio specialistu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. sausio 31 d., o nuo 2017 m. vasario 1 d., vadovaujantis Darbo kodekso 120 straipsniu, buvo perkeltas į tas pačias pareigas, kuriose dirbo iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. J. P. priėmimo ir perkėlimo duomenis registravo L. V. (B.), o atleidimo duomenis registravo R. S. (13 t., b. l. 70-72).

(duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 4 d. raštu Nr. R18/2018-144(2.22) pateikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 3P-154, kuriuo I. Š. buvo atleista iš (duomenys neskelbtini) direktorės pareigų nuo 2018 m. sausio 12 d. (13 t., b. l. 74-75).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. (11.2E)3E-6055 pateikė pažymas apie V. S. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. ir pažymas apie J. P. valstybinį socialinį draudimą laikotarpių nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (13 t., b. l. 87-89).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. (27.4-40-4 E) RD-/R-1592 pateikė informaciją apie: (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis apie V. S. 2014 m. – 2017 m. mokestiniais laikotarpiais išmokėtas su darbo santykiai arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas bei nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį bei (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis apie J. P. 2015 m. – 2017 m. mokestiniais laikotarpiais išmokėtas su darbo santykiai arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas bei nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį (13 t., b. l. 92-94).

(duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 2 d. raštu Nr. 2E/2019-119 pateikė (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2013 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. V1-146, kurio priede numatyta, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėją E. M. pirmasis pavaduojantis asmuo – (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė D. B. (13 t., b. l. 187-192).

(duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 5 d. raštu Nr. 2E/2019-123 pateikė: (duomenys neskelbtini) sutartis su bankais dėl banko paslaugų teikimo, galiojusias laikotarpyje nuo 2014 m. liepos iki 2017 m. rugsėjo. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nurodytu laikotarpiu naudojosi DNB banko paslaugomis; (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. V1-69 dėl darbo laiko apskaitos, kuriame nurodyta darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo tvarka, atsakingi asmenys už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą (su 2015 m. liepos 28 d. Nr. V1-95 pakeitimais, 2016 m. lapkričio 8 d. Nr. 169 pakeitimais); (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2012 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. V1-63 dėl gaisrinės saugos reikalavimų įgyvendinimo (su 2014 m. balandžio 11 d. Nr. V1-40 pakeitimais, 2016 m. vasario 29 d. redakcija Nr. V1-18) (13 t., b. l. 194-209, 14 t., b. l. 1-29).

(duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 24 d. raštu Nr. R18/2019-666 pateikė 2017 m. rugpjūčio 23 d. V. S. prašymo dėl atleidimo iš darbo ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. J. P. prašymo dėl atleidimo iš darbo kopijas (14 t., b. l. 112-114).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 26 d. dokumentų perdavimo (skolinimo) poėmiui aktu Nr. 2SV-67 pateikė dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 13 d. buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl valymo paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini) (rūsys ir 5 aukštas); (duomenys neskelbtini) dvylikos mėnesių laikotarpiui nuo 2014 m. birželio 30 d. buvo sudariusi sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl valymo paslaugų teikimo adresais (duomenys neskelbtini) (rūsys ir 5 aukštas) ir (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 134-176).

(duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2E/2019-251 pateikė Valstybės iždo mokėjimus pagal mokėjimo paraiškas ir mokėjimus (UAB „(duomenys neskelbtini)“); Valstybės iždo mokėjimus pagal mokėjimo paraiškas ir mokėjimus (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (14 t., b. l. 177-199).

(duomenys neskelbtini) 2017 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. R18-1029(2.22) pateikė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbusių asmenų sąrašo patvirtintą kopiją, kurioje nurodyti asmenys: I. Š. (skyriaus vedėja dirbo iki 2015 m. kovo 31 d.), B. B. (K.), E. B., V. V. (dirbo iki 2014 m. lapkričio 17 d.), L. S., V. G. (nurodytu laikotarpiu darbuotojai buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti), D. G., T. N., V. S. (dirbo nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d.) (9 t., b. l. 109).

2017 m. lapkričio 6 d. elektroninio laiško priedo apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad formuojant 2015 m. atostogų grafiką kartu su kitais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) darbuotojais V. S. nenurodoma (4 t., b. l. 16-27).

Iš 2018 m. kovo 22 d. gautų (reg. Nr. 5-01-2878) V. K. persiųstų elektroninių susirašinėjimų matyti, kad D. B. 2017 m. birželio 1 d. elektroniniu paštu teikė V. K. pastabas dėl to, kad S. (V. S.) buvo nesužymėtos atostogos 8-21 d. (už 2017-05); V. K. 2017 m. balandžio 26 d. elektroniniu paštu siuntė užduotis L. B.. Prie elektroninio laiško yra pridėtos užduotys (duomenys neskelbtini) poskyrio darbuotojams, išskyrus dėl V. S. ir J. P. (5 t., b. l. 5-8).

2018 m. lapkričio 6 d. dokumentų apžiūros protokole, apžiūrėjus pagal 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (16 t., b. l. 31, 32), 2017 m. gruodžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (16 t., b. l. 33, 34) nurodytus paimtus dokumentus, nustatyta:

(duomenys neskelbtini) poskyrio specialistės V. S. 2016 m. kovo 17 d. (Vilnius) prašymas, adresuotas (duomenys neskelbtini) direktorei I. Š. dėl priklausančio atlyginimo pervedimo į nurodytą sąskaitą – (duomenys neskelbtini). Atlyginimą prašoma mokėti kartą į mėnesį. Taip pat prašoma apmokestinant pajamų mokesčiu išmokamoms su darbo santykiais susijusioms pajamoms netaikyti jai priklausantį pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės V. S. 2014 m. rugpjūčio 1 d. (Vilnius) prašymas, adresuotas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, A. A. dėl priklausančio atlyginimo pervedimo į nurodytą banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini). Taip pat prašoma atlyginimą mokėti vieną kartą į mėnesį. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyresniosios specialistės V. S. 2014 m. rugpjūčio 1 d. (Vilnius) prašymas, adresuotas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojui, atliekančiam direktoriaus funkcijas, A. A.. Prašyme prašoma apmokestinant pajamų mokesčiu išmokamas su darbo santykiais susijusias pajamas taikyti jai priklausantį pagrindinį neapmokestinamąjį pajamų dydį. (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto J. P. 2015 m. gruodžio 16 d. (Vilnius) prašymas adresuotas (duomenys neskelbtini) direktorei I. Š.. Prašyme prašoma apmokestinant pajamų mokesčiu išmokamas su darbo santykiais susijusias pajamas netaikyti pagrindinio neapmokestinamojo pajamų dydžio. (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto J. P. 2015 m. gruodžio 16 d. (Vilnius) prašymas, adresuotas (duomenys neskelbtini) direktorei I. Š. dėl jam priklausančio atlyginimo pervedimo į nurodytą banko sąskaitą – (duomenys neskelbtini). Taip pat prašoma atlyginimą mokėti vieną kartą į mėnesį (16 t., b. l. 35-42).

2018 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolu apžiūrėta pagal 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (16 t., b. l. 31, 32) 2017 m. gruodžio 11 d. pateikta V. S. asmens byla (1 geltonos spalvos segtuvas) ir joje esantys dokumentai (16 t., b. l. 58-118).

2018 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokolu apžiūrėta pagal 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (16 t., b. l. 31, 32) pateikta J. P. asmens byla (1-as geltonos spalvos segtuvas) ir joje esantys dokumentai (16 t., b. l. 119-153).??

2019 m. spalio 31 d. kitų objektų apžiūros protokole, dalyvaujant specialistui A. N. užfiksuota, jog apskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) V. S. priskaičiuoto atlyginimo su visais privalomais mokėti mokesčiais bendra suma yra 12 785,49 eurai. Taip pat apskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. V. S. į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (SEB bankas) (duomenys neskelbtini) išmokėjo atlyginimo bendrai 7 566,08 eurų sumai. Apskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) V. S. priskaičiuoto atlyginimo su visais privalomais mokėti mokesčiais bendra suma yra 15 066,45 eurai, iš kurių 399,36 eurai yra permoka. Permoka susidarė dėl to, kad V. S. buvo išmokėta daugiau pinigų nei realiai jai priklausė pagal apskaičiuotą atlyginimą. Taip pat apskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. V. S. į jos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (SEB bankas) (duomenys neskelbtini) išmokėjo atlyginimo bendrai 8 913,03 eurų sumai.

Apskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) J. P. priskaičiuoto atlyginimo su visais privalomais mokėti mokesčiais bendra suma yra 17 981,07 euras, iš kurių 422,71 eurai yra permoka. Permoka susidarė dėl to, kad J. P. buvo išmokėta daugiau pinigų nei realiai jam priklausė pagal apskaičiuotą atlyginimą. Taip pat apskaičiuota, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d. J. P. į jo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (SEB bankas) (duomenys neskelbtini) išmokėjo atlyginimo bendrai 10 614,42 eurų sumai (5 t., b. l. 149-152).

2017 m. gruodžio 22 buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą Nr. 4-01-10018 (kratos metu paimtų daiktų kompleksinis informacinių technologijų tyrimas) (16 t., b. l. 154-159). 

2018 m. 16 d. daiktų apžiūros protokole, apžiūrėjus 2017 m. gruodžio 8 d. kratos E. M. gyvenamojoje vietoje metu (15 t., b. l. 113-125) rastų ir paimtų USB laikmenų, 8 vnt., kopijas, nustatyta: apžiūrėjus USB laikmenos „USB GOODRAM 8 GB“ kopiją rasta elektroninis failas – dokumentas pavadinimu „S. atleidimas 2015.doc“. Atvėrus dokumentą matoma, kad tai yra 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties Nr. P5-278 tęsinys, elektroninis failas – dokumentas pavadinimu „S. atleidimas20150.docx“. Atvėrus dokumentą matoma, kad tai yra 2015 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo dėl V. S. atleidimo iš pareigų Nr. P3 – projektas. Elektroninis failas – dokumentas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) pareigybiu(darbu.doc“. Atvėrus dokumentą matoma, kad tai yra (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašas. Elektroninis failas – dokumentas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) pareigybiu(darbu (1).doc“. Atvėrus dokumentą matoma, kad tai yra (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašas. Elektroninis failas – dokumentas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) pareigybiu(darbu (2).doc“. Atvėrus dokumentą matoma, kad tai yra (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašas. Elektroninis failas – dokumentas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) pareigybiu(darbu (3).doc“. Atvėrus dokumentą matoma, kad tai yra (duomenys neskelbtini) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašas (18 t., b. l. 132-164).?

2018 m. rugpjūčio 24 d. papildomos daiktų apžiūros protokolu papildomai buvo apžiūrėtos 2017 m. gruodžio 8 d. kratos E. M. gyvenamojoje vietoje metu (15 t., b. l. 113-125) rastų ir paimtų USB laikmenų, 8 vnt., kopijos, 2018 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole apžiūrėtų išsamių dokumentų duomenų, o būtent – dokumentų ypatybių su išsamiais duomenimis, momentinės ekrano nuotraukos. Papildomos apžiūros metu buvo naudojama operacinė sistema ir Microsoft Office lietuvių kalba (18 t., b. l. 165-173).

2018 m. gegužės 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta pagal 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (16 t., b. l. 31, 32), 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) pateikto (16 t., b. l. 48, 49) A. A. darbo kompiuterio „LG“, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), sisteminiame bloke įmontuotos 2TB talpos laikmenos HDD TOSHIBA kopija (17 t., b. l. 32-71).

2018 m. birželio 28 d. papildomos apžiūros protokole papildomai buvo apžiūrėtos pagal 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (16 t., b. l. 31, 32) 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) pateikto (16 t., b. l. 48, 49) A. A. darbo kompiuterio „LG“, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), sisteminiame bloke įmontuotos 2 TB talpos laikmenos HDD TOSHIBA kopijoje 2018 m. gegužės 28 d. apžiūros metu rastų dokumentų, o būtent – dokumentų ypatybių su išsamiais duomenimis, momentinės ekrano nuotraukos. Papildomos apžiūros metu buvo naudojama operacinė sistema ir Microsoft Office lietuvių kalba (17 t., b. l. 72-82).

2018 m. birželio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta pagal 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (16 t., b. l. 31, 32) 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) pateikto (16 t., b. l. 48, 49) D. B. darbo kompiuterio „Magnum“, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), sisteminiame bloke įmontuotos 500 GB talpos laikmenos HDD TOSHIBA kopija (17 t., b. l. 86-180, 18 t., b. l. 1-119).

2018 m. birželio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtos 2017 m. gruodžio 8 d. I. Š. darbo vietoje atliktos kratos metu rastų ir paimtų: nešiojamojo (planšetinio) kompiuterio „Lenovo“, stacionaraus kompiuterio ir USB laikmenų turinio kopijos (t. 15, b. l. 88-95), apžiūrėta stacionaraus kompiuterio (500 GB talpos laikmena HDD TOSHIBA) turinio kopija (17 t., b. l. 5-27).

2018 m. rugpjūčio 27 d. daiktų apžiūros protokole, apžiūrėjus 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimo Nr. 4-01-9575 pagrindu (16 t., b. l. 31, 32) 2017 m. gruodžio 11 d. pateiktus: darbo kompiuterį „Magnum“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini), ir darbo kompiuterį „LG“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini) (16 t., b. l. 48, 49) bei 2017 m. gruodžio 8 d. kratos I. Š. darbo kabinete metu paimtą stacionarų kompiuterį „Magnum“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini) (15 t., b. l. 88-95), užfiksuota: Apžiūros metu iš kompiuterių (kompiuterių sisteminiai blokai) yra išimamos laikmenos, kurios bus laikomos prie bylos. Laikmenas iš kompiuterių sisteminių blokų išima Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos Informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas M. P.. Apžiūrimas darbo kompiuteris (kompiuterio sisteminis blokas) „Magnum“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini). Iš kompiuterio sisteminio bloko išimama 500 GB talpos laikmena HDD TOSHIBA (S/N: (duomenys neskelbtini)), kuri bus laikoma prie bylos. Apžiūrimas darbo kompiuteris (kompiuterio sisteminis blokas) „LG“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini). Iš kompiuterio sisteminio bloko išimama 2 TB talpos laikmena HDD TOSHIBA (S/N: (duomenys neskelbtini)), kuri bus laikoma prie bylos. Apžiūrimas stacionarus kompiuteris (kompiuterio sisteminis blokas) „Magnum“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini). Iš kompiuterio sisteminio bloko išimama 500 GB talpos laikmena HDD TOSHIBA (S/N: (duomenys neskelbtini)), kuri bus laikoma prie bylos. Visos laikmenos buvo supakuotos į paketą Nr. IB 1325573 (paketas užklijuotas) (16 t., b. l. 51, 52).

2018 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. R18/2018-134 (19 t., b. l. 47) kompaktiniame diske pateikto P. B. elektroninio pašto turinys (19 t., b. l. 63-84).

2018 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. R18/2018-134 (19 t., b. l. 47) kompaktiniame diske pateiktas T. R. elektroninio pašto turinys (19 t., b. l. 48-62).

2018 m. liepos 2 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. R18/2018-37 (19 t., b. l. 17) pateiktame kompaktiniame diske, aplanke pavadinimu „stt>a. A.>pastas“ esantys Microsoft Office Outlook duomenų failai pavadinimais „A.pst“ ir „A.2.pst“ (19 t., b. l. 18-23).

2018 m. liepos 16 d. – 2018 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. R18/2018-230 (19 t., b. l. 85) pateikta E. M. elektroninio pašto dėžutės turinio informacija, kuri pateikta Microsoft Office Outlook formate, pavadinimu „E._lokalus_pastas.pst“ (19 t., b. l. 86-138).

2018 m. liepos 19 d. – 2018 rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. R18/2018-176 (t. 19, b. l. 151) pateiktos V. K. elektroninio pašto dėžutės turinio informacija, kuri pateikta Microsoft Office Outlook formate, duomenų faile pavadinimu „V. K. Outlook.pst“ (19 t., b. l. 152-164, 20 t., b. l. 1-75).

2018 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 15 d. raštu Nr. R18/2018-176 (19 t., b. l. 151) pateikta L. Š. elektroninio pašto dėžutės turinio informacija, kuri pateikta Microsoft Office Outlook formate, duomenų faile pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (20 t., b. l. 83).

2018 m. rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. R18/2018-171 (19 t., b. l. 150) pateikta L. B. elektroninio pašto dėžutės turinio informacija, kuri pateikta Microsoft Office Outlook formate, aplanke pavadinimu „L. B.>L. B.>PASTAS“ esančiame duomenų faile, pavadinimu „Outlook.pst“ (20 t., b. l. 87-158, 21 t., b. l. 1-133).

2018 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėta (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. R18/2018-171 (19 t., b. l. 150) pateikta L. B. elektroninio pašto dėžutės turinio informacija, kuri pateikta Microsoft Office Outlook formate, aplanke pavadinimu „L. B.>V.“ esančiame duomenų faile pavadinimu „Outlook.pst“ (21 t., b. l. 135-141).

 

III. ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR TEISMO IŠVADOS

 

Nagrinėjamoje byloje kaltinimai dėl patikėto svetimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo tarnyba (padėjimo piktnaudžiauti tarnyba), dokumentų klastojimo (padėjimo klastoti dokumentus) pareikšti iš viso šešiems asmenims, kurių keturi ėjo pareigas valstybės tarnyboje – A. A., G. G., I. Š. ir E. M., bei du asmenys – V. S. ir J. P. – buvo fiktyviai įdarbinti į atitinkamus (duomenys neskelbtini) padalinius, tokiu būdu kaltinant pastaruosius padėjus pareigas valstybės tarnyboje ėjusiems kaltinamiesiems padaryti inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš pareikštų kaltinimų turinio galima išskirti dvi pagrindines kaltinimų dalis, t. y. nusikalstamos veikos, susijusios su V. S. fiktyviu įdarbinimu į (duomenys neskelbtini) poskyrį (toliau – ir (duomenys neskelbtini) poskyris) bei vėliau sekusiu jos perkėlimu į (duomenys neskelbtini) skyrių, ir nusikalstamos veikos, susijusios su V. S. ir J. P. fiktyviu įdarbinimu į (duomenys neskelbtini) poskyrį (toliau – ir (duomenys neskelbtini) poskyris). Atitinkamai teismas įrodymų vertinimą ir savo išvadas dėstys pagal nurodytas kaltinimų dalis.

 

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su asmens fiktyviu įdarbinimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje

 

Šioje dalyje kaltinimai yra pareikšti A. A., G. G., E. M. ir V. S., o, būtent: A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, G. G. – nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, E. M. – nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje bei V. S. – nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamieji A. A. ir G. G. savo kaltės kategoriškai nepripažįsta, E. M. kaltę pripažino iš dalies, V. S. – kalta prisipažino pilnai. Detalūs kaltinamųjų parodymai yra išdėstyti ankstesnėje nuosprendžio dalyje, todėl juos iš naujo kartoti nėra tikslinga, teismas pažymės tik esmines pastarųjų pozicijas atspindinčias aplinkybes.

Kaltinamoji V. S. parodė, kad darbą (duomenys neskelbtini) jai pasiūlė G. G., tai buvo 2014 m. – 2015 m. laikotarpiu, kai tvarkė pastarosios namus. G. G. paklausė, ar ji norėtų oficialaus darbo, aiškino, kad (duomenys neskelbtini), kurioje dirbo pati G. G., prastai valomos patalpos, sakė, kad jai reikės valyti virtuvę ir tualetus. Sutikusi su pasiūlymu, V. S. pasipasakojo E. M., o ši paprašyta parengė įdarbinimui reikalingus dokumentus, darbo sutartį pasirašymui pateikė G. G. savo namuose. Tarnybos patalpas valė tik kelis kartus, nes dar iki gaunant pirmąjį atlyginimą G. G. pasakė, kad dirbti toliau nebereikės, ji tik turės atnešti pervestą atlyginimą, dėl to problemų nekils, nes viršininkas žino, pinigus dalysis su juo. Viskas taip ir vyko, visą pervestą atlyginimą atiduodavo G. G. (palikdama pinigus šios namuose, kai atvykdavo tvarkyti namų). Vėliau G. G. informavo, kad keisis darbo vieta, bus nauja sutartis (dėl skyrimo į aukštesnes pareigas), ji (V. S.) sutikdama pasirašė naują darbo sutartį (G. G. ją atsiuntė paprastu paštu), tačiau realiai viskas vyko taip pat, t, y. dirbti nereikėjo, tik atiduoti gautą atlyginimą, iki kol G. G. paskambinusi pasakė, kad pati išeina iš darbo, todėl ir ją atleis. Vėliau pasirašė G. G. jos (V. S.) vardu parengtą prašymą atleisti iš darbo, netrukus G. G. pasakė, kad ir namų tvarkyti nebereikės, nes pardavinės namą. V. S. pažymėjo, kad visus dokumentus, kuriuos jai pateikė V. S., taip pat kuriuos jos prašymu paruošė E. M., pasirašė jų neskaitydama (24 t., b. l. 4-8,10-1415-17, 21-22). Tikslinga pažymėti, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji V. S. nurodė nepageidaujanti duoti parodymų, argumentuodama tuo, kad viskas, kas jai žinoma, yra nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu, pažymėjo, kad anksčiau aplinkybes atsiminė geriau. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti V. S. parodymai, duoti atskirų ikiteisminiame tyrime atliktų apklausų metu, kaltinamoji juos pilnai patvirtino, pažymėjo, kad fiktyviai įsidarbinti sutiko, nes jai buvo svarbu būti draustai socialiniu draudimu, kurio nebūtų turėjusi, nes namus tvarkė neoficialiai, o kavinėje dirbo tik sezono metu, be to, viename iš teismo posėdžių V. S. atsakė į teismo, prokurorės ir kaltinamosios G. G. gynėjos klausimus, susijusius su G. G. namų tvarkymu (31 t., b. l.77-81, 171-181).

Kaltinamosios E. M. duoti parodymai iš esmės atitinka V. S. parodymus, t. y. E. M. parodė, kad V. S. apie kelerius metus tvarkė G. G. namus, tai, kad G. G. pasiūlius V. S. buvo įdarbinta į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) poskyrį, tačiau realiai jame nedirbo, o tik kažkiek valė (duomenys neskelbtini) patalpas (duomenys neskelbtini) gatvėje. V. S. prašant ji parengė pastarajai prašymą priimti į darbą, gyvenimo aprašymą, prašymus dėl darbo užmokesčio pervedimo į SEB banko sąskaitą ir neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymo. Iš V. S. žino, kad pastaroji šiuos dokumentus atidavė G. G.. Rengė dokumentus, susijusius su V. S. įdarbinimu (duomenys neskelbtini) poskyryje. V. S. kaip darbo užmokestį pervestus pinigus, pastaroji nuimdavo ir atiduodavo G. G.. E. M. nurodė ir tai, kad jos G. G. buvo prašiusi jokių dokumentų, susijusių su V. S. įdarbinimu, nesiųsti I. Š. (tokį nurodymą E. M. perdavė D. B. ir/ar L. B.). Vėliau V. S. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) skyrių, tą jai lyg nurodė G. G.; žino, kad prieš tai buvo kilęs kažkoks konfliktas, kai A. G., nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) poskyrį, kažką išsiaiškino apie į poskyrį priimtą, tačiau faktiškai nedirbantį darbuotoją. Iš V. S. žodžių suprato, kad visus su perkėlimu susijusius dokumentus rengė ir pasirašyti pastarajai pateikė G. G. (23 t., b. l. 26-31, 37-39, 40-46; 31 t., b. l. 3-12)

Kaltinamųjų A. A. ir G. G. parodymų esmė ta, kad pastarieji tikino nežinoję, kad V. S. faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbo. A. A. teigė, jog tiek įdarbinimo, tiek perkėlimo dokumentus ruošė E. M.. Žinojo, kad (duomenys neskelbtini) poskyriui reikalingas etatas, todėl nekilo jokių įtarimų dėl etato įsteigimo minėtame padalinyje, galvojo, kad viskas yra suderinta. Įsteigus etatą, E. M. paprašė įdarbinti jos žmogų (apie tai, kad giminaitis, nieko neužsiminė), jis buvo priimtas, buvo įsitikinęs, kad tas žmogus ten ir dirbs. Pasirašė visus su įdarbinimu susijusius dokumentus. Vėliau iš A. G. sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra kažkokios problemos dėl įdarbinto, tačiau realiai darbe nesirodančio žmogaus. Aiškindamasis įvardintą situaciją, kalbėjosi su E. M., ši papasakojo, kad V. S. yra jos giminaitė, prašė ją perkelti į Vilnių, kad nereiktų taip toli važinėti į darbą. Kadangi tuo metu buvo problemų su patalpų valymu, E. M. nurodė, kad V. S. valys (duomenys neskelbtini) patalpas. Jam sutikus, vėliau E. M. atnešė parengtus dokumentus dėl etato įsteigimo, sakė, kad viskas suderinta su (duomenys neskelbtini) vedėja I. Š.. Taip V. S. buvo perkelta į nurodytą skyrių, pats pasirašė atitinkamus dokumentus. Buvo įsitikinęs, kad V. S. dirba, tačiau atskirai tuo klausimu nesidomėjo. Po kažkurio laiko E. M. atnešė V. S. prašymą atleisti ir pastaroji buvo atleista. Visus dokumentus, susijusius tiek su V. S. įdarbinimu, tiek jos atleidimu, jam (A. A.) teikė E. M.. Kaltinamasis patvirtino pasirašęs įsakymus dėl priedų skyrimo V. S., tačiau pažymėjo, kad pasirašydamas nesigilino, kuriam konkrečiam darbuotojui skiriamas priedas, projektą dėl priedų dydžio skyrimo teikdavo G. G., viskas buvo suderinta su Finansų skyriumi. Automatiškai pasirašydavo ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, jis šių dokumentų turinio niekaip netikrindavo (25 t., b. l. 158-162, 163-164; 30 t., b. l. 87-97). Kaltinamoji G. G. gi atitinkamai nurodė dokumentų dėl V. S. įdarbinimo, perkėlimo į kitą skyrių, atleidimo iš darbo nerengusi, dokumentų pasirašyti nedavusi, ji pagal pareigas tik vizavo įsakymus dėl pastarosios priėmimo, atleidimo, priedų skyrimo. Pati priedų dydžio V. S. nenustatinėjo, kaip Finansų skyriaus vedėja tikrindavo, ar (duomenys neskelbtini) yra pakankamai lėšų priedams skirti. Jokių nurodymų V. S. dėl sąskaitos atsidarymo SEB banke nedavė, jos namus V. S. tvarkė ne 2014 m. – 2015 m., o anksčiau 2013 m. gegužės – liepos mėn. (25 t., b. l. 82-83, 91-94110-114; 30 t., b. l. 165-179).

Nors kaltinamieji A. A. ir G. G. savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų veikų kategoriškai neigia, vis dėlto tokie pastarųjų parodymai vertintini kritiškai, kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Minėtų kaltinamųjų parodymus paneigia byloje surinktų, teisme tiesiogiai ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma.

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. S. nei (duomenys neskelbtini) poskyryje, nei (duomenys neskelbtini) skyriuje vyresniojo specialisto pareigose nedirbo. Tą pirmiausia patvirtina nuoseklūs kaltinamosios V. S. parodymai, kuriuos duodama pastaroji viso proceso metu kategoriškai tvirtino nė vienų iš nurodytų pareigų nėjusi, ji tik keletą kartų valė (duomenys neskelbtini) patalpas centre. Tai, kad V. S. darbo santykius su (duomenys neskelbtini) atspindintys dokumentai neatitinka tikrovės, matyti ir iš liudytojų parodymų. Antai, apklausta (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja T. R. parodė, kad V. S. jos vadovaujamame padalinyje faktiškai niekada nedirbo. Tai, kad minėtame teritoriniame padalinyje nebuvo tokios darbuotojos, nors į darbo laiko apskaitos žiniaraščius ji būdavo įtraukta, patvirtino ir (duomenys neskelbtini) poskyryje vyresniąja specialiste dirbusi L. Š.. Liudytojo A. G. parodymais nustatyta, kad T. R. skundėsi dėl priimtų, tačiau realiai nedirbančių darbuotojų, po ko buvo išsiaiškinta, kad toks darbuotojas yra V. S.. Liudytojomis apklaustos (duomenys neskelbtini) skyriuje dirbusios T. N., E. B., A. G., D. G., B. B., L. S. nurodė, kad V. S. nepažįsta, toks asmuo skyriuje nedirbo. Taip pat paminėtini ir liudytojų L. B. bei D. B. parodymai. Liudytojos L. B. parodymais nustatyta, kad ji rengė sutarčių su V. S. projektus, tačiau pastarosios nė kartą nėra mačiusi, ši nebuvo niekada atvykusi pasirašyti, nežino, kas iš V. S. paimdavo parašus. L. B., be kita ko, pažymėjo, kad etatai (pareigybės) buvo steigiami būtent direktoriaus nurodymu. Parengti įsakymą dėl etatų įsteigimo (duomenys neskelbtini) skyriuje jai greičiausiai pavedė taip pat (duomenys neskelbtini) direktorius. Įsakymų dėl priedų skyrimo projektus rengdavo ji, gavusi iš Finansų skyriaus vedėjos lenteles su priedų dydžiais. V. S. prašymą dėl perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių, kaip ir prašymą priimti į darbą, gavo bendra tvarka iš priimamojo bei jo pagrindu rengė įsakymus, kitus su tuo susijusius dokumentus (darbo sutartį, materialinės atsakomybės sutartį, priedo prie atlyginimo projektą ir kt.), parengusi dokumentų projektus, juos vizuodavo, po to vizuodavo jos skyriaus vedėja, kiti asmenys pagal kompetenciją, taip pat ir Finansų skyriaus vedėja, po ko dokumentą perduodavo pasirašyti direktoriui. Liudytoja D. B. parodė, kad V. S. prašymą priimti į darbą ji pirmą kartą pamatė jau registruotą, tvarkydama jos asmens bylą. Ji pati V. S. nė karto nėra mačiusi. Tuo pačiu liudytoja teigė, kad (duomenys neskelbtini) skyrius etatų poreikio neanalizuodavo, nurodymus dėl etato (pareigybės) įsteigimo gaudavo iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus arba jo pavaduotojo. Nurodymą įsteigti etatą (duomenys neskelbtini) skyriuje gavo iš tuometinio direktoriaus A. A..

Taigi nei (duomenys neskelbtini) poskyrio, nei (duomenys neskelbtini) darbuotojai V. S. nėra matę dirbančios nurodytuose padaliniuose, V. S. nė karto nebuvo pasirodžiusi ir jos įdarbinimo dokumentus rengusioms (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojoms, ji nebuvo žinoma ir Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojams (R. S., G. G.). Iš to seka, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. S. būtų atlikusi pareigas, į kurias buvo priimta atitinkamais (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymais. Nors kaltinamieji A. A., G. G., taip pat E. M. tokios aplinkybės iš esmės neginčija, tačiau, kaip matyti iš jų parodymų, pastarieji, neneigdami pasirašę, vizavę ar rengę atitinkamus dokumentus, aiškina nieko nežinoję, kad V. S. neketino dirbti vyresniojo specialisto pareigose ir faktiškai nedirbo. Tokie kaltinamųjų parodymai vertintini kritiškai.

Kaltinamasis A. A., kuris nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m kovo 3 d. ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, patvirtino pasirašęs eilę dokumentų, susijusių su V. S. įdarbinimu, t. y. 2014 m. liepos 14 d. įsakymą dėl pareigybės įsteigimo (duomenys neskelbtini) poskyryje, 2014 m. liepos 28 d. įsakymą dėl V. S. skyrimo į šias pareigas bei tos pačios dienos darbo sutartį, 2014 m. liepos 31 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taip pat 2014 m. lapkričio 24 d. įsakymą dėl pareigybių įsteigimo (duomenys neskelbtini) skyriuje, 2014 m. gruodžio 24 d. įsakymą dėl V. S. perkėlimo į kitas pareigas, ankstesnės 2014 m. liepos 28 d. darbo sutarties tęsinį, įsakymus dėl priedų skyrimo, pastarasis savo parašais patvirtino ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, galiausiai užrašė rezoliuciją V. S. prašyme atleisti iš užimamų pareigų bei atitinkamai įsakymą dėl pastarosios atleidimo. Taigi kaltinamajam buvo gerai žinoma apie (duomenys neskelbtini) teritoriniame padalinyje – (duomenys neskelbtini) poskyryje įsteigtą pareigybę bei naują darbuotoją V. S., taip pat vėlesnį pastarosios perkėlimą į centrinį padalinį – (duomenys neskelbtini) skyrių. Nors kaltinamasis ginasi nežinojęs ir su niekuo nesitaręs, kad V. S. realiai nedirbs, tačiau tuo pačiu aiškina, kad E. M., prašydama perkelti V. S. į naujai įsteigtą etatą (duomenys neskelbtini) skyriuje, nurodė, kad ši valys centrinio padalinio patalpas, kam jis neprieštaravo, o įdarbinti V. S. būtent valytojos pareigose nebuvo galimybės, kadangi tuo metu (duomenys neskelbtini) su valymo įmone buvo sudariusi sutartį dėl valymo paslaugų. Iš šių, taip pat nuosprendyje detaliai išdėstytų kaltinamojo A. A. parodymų matyti, kad pastarasis toleravo asmens priėmimą (perkėlimą) į pareigas, žinodamas, kad šis jose nedirbs. V. S. buvo perkelta į aukštesnes pareigas, nors akivaizdu, kad nei atitiko pareigybės aprašyme numatytus (duomenys neskelbtini) vyresniajam specialistui keliamus reikalavimus, nei atliko bent kurią iš minėtame aprašyme nurodytų darbuotojų funkcijų (16 t., b. l. 100-11). Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigybė buvo geriau apmokama ir tam buvo reikalingos didesnės (duomenys neskelbtini) lėšos. Kita vertus, A. A. neturėjo jokio pagrindo tikėtis, kad V. S. valys (duomenys neskelbtini) patalpas, kadangi tam tikslui buvo sudarytos valymo paslaugų sutartys su konkrečiomis įmonėmis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl valymo paslaugų 12 mėnesių laikotarpiui teikimo (duomenys neskelbtini) patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), rūsyje ir penktame aukšte) (14 t., b. l. 134-176), už šias paslaugas buvo apmokama (duomenys neskelbtini) lėšomis. Taigi nelogiška, kad patalpų valymu turėjo užsiimti dar ir V. S., juo labiau, kad iškilusios problemos dėl valymo paslaugų buvo sprendžiamos, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas ėjęs G. G. viešai tarnybos darbuotojams ((duomenys neskelbtini)) buvo išsiuntęs elektroninį laišką su prašymu pranešti apie valymo trūkumus, kurie buvo sprendžiami su valymo įmonėmis (17 t., b. l. 86-110, 112). Kaip parodė apklaustas G. G., dėl nekokybiškai atliktų paslaugų buvo reiškiamos pretenzijos įmonėms, mažinamas apmokėjimas ir kt., tačiau nenurodyta, kad esant nekokybiškai išvalytoms patalpoms valymą atlikdavo pačios (duomenys neskelbtini) darbuotojai.

Dėl V. S. įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje kaltinamojo A. A. parodymai nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis aiškino neprisimenantis aplinkybių, kas į jį kreipėsi dėl pareigybės įsteigimo (duomenys neskelbtini) poskyryje ir ar apskritai kas nors kreipėsi, jis tik tenkino gautą V. S. prašymą priimti į pareigas (neprisiminė, kokiu būdu jis buvo gautas), priėmė įsakymą dėl jos skyrimo į pareigas, A. A. nieko nenurodė ir apie pokalbį su A. G., nors nagrinėjant bylą teisme jau tvirtino, kad tai E. M. kreipėsi dėl V. S. įdarbinimo, prašė priimti „jos žmogų“, būtent ji atnešė visus dokumentus dėl V. S. priėmimo į pareigas, taip pat davė parodymus apie A. G. apsilankymą, informuojant apie darbe nesilankantį asmenį, su tuo susijusius T. R. priekaištus. Toks kaltinamojo parodymų kitimas, matyt, nėra savaiminis, jį galimai nulėmė siekis savo parodymus priderinti prie kitų asmenų parodymų, kurie A. A. tapo žinomi pabaigus ikiteisminį tyrimą, susipažinus su bylos medžiaga, įteikus kaltinamojo akto nuorašą.

Kaltinamoji G. G., siekdama išsiginti atlikusi nusikalstamus veiksmus, akcentavo tik vizavusi dokumentus, tačiau nepriėmusi jokių sprendimų dėl etatų steigimo, perkėlimo, priedų skyrimo ir pan., jos viza viso labo reiškė suderinimą su Finansų skyriumi, tai, jog (duomenys neskelbtini) neprisiims skolinių įsipareigojimų, taip pat aktyviai ginčijo tiesiogiai ją kaltinančius V. S. parodymus. Tokia G. G. pozicija, ginantis nuo kaltinimų, yra suprantama, tačiau atmestina kaip nepasitvirtinusi. Galima matyti, kad kaltinamoji itin stengėsi sumenkinti V. S. parodymus, pateikti juos kaip nepatikimus, nelogiškus ir išgalvotus, nors nenustatyta, kad V. S. turėjo bent kokį pagrindą apkalbėti G. G., o gynybos akcentuojamas jos giminystės ryšys su E. M. savaime nesudaro pagrindo netikėti V. S. parodymais dalyje dėl G. G., o taip pat ir A. A. veiksmų. Byloje nustatyta, kad G. G. ir V. S. žinojo viena kitą dar iki nusikalstamų veikų pradžios. E. M. rekomendavus, V. S. tvarkė G. G. namus. Kaltinamoji V. S. nuosekliai nuo pirmos apklausos tvirtino tokias paslaugas teikusi 2014 m. – 2015 m., G. G. namus tvarkė apie 10 kartų, gal kiek daugiau, pasiūlymą dirbti (duomenys neskelbtini) iš G. G. gavo 2014 m., t. y. tuo metu, kai atvykdavusi tvarkydavo pastarosios namus. Kaltinamoji G. G., suprasdama, kad jos parodymai apie tai, kad ji nieko nežinojo apie (duomenys neskelbtini) įdarbintą V. S., kuri tuo pačiu metu tvarkydavo jos namus, gali būti įvertinti kritiškai, stengėsi įtikinti, kad valymo paslaugas V. S. teikė kur kas anksčiau, t. y. 2013 m., po to su ja jokių ryšių nepalaikė, pastarosios pavardės nežinojo ir, vizuodama dokumentus, nė neįtarė, kad tai yra tas pats asmuo. Apklausiama V. S. yra nurodžiusi, jog G. G., pranešdama, kad jai (V. S.) dirbti nebereikės, be kita ko, paminėjo, kad parduoda namą. Savo ruožtu G. G. būtent ir akcentavo, kad namą pirmą kartą pardavinėjo 2013 m., atitinkamai su tuo laikotarpiu siedama ir V. S. tvarkymo paslaugas jos namuose. Savo parodymams patvirtinti G. G. teisme pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti jos namų nuotraukos, kurios, kaip nurodoma minėtame protokole, buvo darytos 2013 m. gegužės mėn. (30 t., b. l. 144, 145-163). Be to, kaltinamosios G. G. prašymu teisme buvo apklaustas ir jos sutuoktinis A. G., kuris taip pat teigė, kad pirmas namo pardavimas vyko 2013 m., o V. S. jų namus tvarkė būtent tuo metu, kadangi aprodant namus pirkėjams šie turėjo būti tvarkingi, visgi pastarosios paslaugos neužsitęsė, V. S. tvarkytis buvo atvykusi ne daugiau kaip 2-3 kartus 2013 m. gegužės mėn. iki liepos 14 d. (31 t., b. l. 171-181).

Teismo vertinimu, nei G. G., nei jos sutuoktinio A. G., o taip pat teisme pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (30 t., b. l. 144, 145-163) bei kaltinamosios pateikti duomenys iš internetinio portalo www.aruodas.lt (32 t., b. l. 71-74) nepaneigia kaltinamosios V. S., taip pat E. M. parodymų dėl to, kad G. namus V. S. tvarkė 2014 m. – 2015 m. Sprendžiant iš anksčiau nurodytų pateiktų duomenų, kaltinamosios G. G. ir A. G. parodymų, neatmestina, kad G. namas galėjo būti pardavinėjamas ir 2013 m., tačiau tai nereiškia, kad pardavimas nevyko ir vėlesniu laiku, kadangi 2013 m. pardavimo sandorio sudaryti nepavyko. Kaip galima suprasti, 2016 m. namas buvo parduotas, naudojant tas pačias 2013 m. A. G. darytas namo nuotraukas, duomenų, kad namo pardavimas vyko išskirtinai tik 2013 m. ir 2016 m., nėra. Čia kaip tik atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu G. G. buvo nurodžiusi, kad namą iš viso pardavinėjo apie penkerius metus, be to, yra nurodžiusi ir tai, kad prieš V. S. yra samdžiusi kitą tvarkytoją, kurią surado pagal skelbimą (25 t., b. l. 95-98) (čia dar pastebėtina, jog A. G. tvirtino, kad jų namus yra tvarkęs tik vienas asmuo, t. y. V. S., iš ko spręstina, kad liudytojui, kuris dėl tarnybos nemažai laiko praleido ne namuose, buvo žinomos ne visos namų ūkio aplinkybės). Pabrėžtina ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu G. G. kelis kartus nurodė, kad V. S. jos namus galėjo tvarkyti 2013 m. – 2014 m. Tai, kad G. G. namų tvarkytoja buvo reikalinga ne tik kaltinamosios akcentuojamais 2013 m. bet ir vėliau, galima spręsti iš G. G. parodymų, kurių metu ši tvirtino, kad apie tai, jog ji ieško namus tvarkyti galinčios moters, be kita ko, žinojo ir I. L., nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, pastaroji 2013 m. (duomenys neskelbtini) dar apskritai nedirbo (liudytoja I. L. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti tik 2014 m.). Sakydama baigiamąją kalbą kaltinamosios G. G. gynėja teigė neva apklausiama jos ginamoji nurodė I. L. tik kaip vieną iš bendradarbių, su kuriais dažniausiai gerdavo kavą, kas akivaizdžiai neatitinka G. G. parodymų, kurių metu pastaroji aiškiai įvardino I. L. kaip vieną iš asmenų, kurio klausė, ar ši galėtų rekomenduoti namus tvarkyti galinčią darbuotoją („apie tai, kad aš ieškau namų tvarkytojos žinojo R. S., I. L., A. A., E. M., nes su jais bendravau dėl namų tvarkytojos paslaugų, klausiau gal jie žino ką ar gali rekomenduoti“) (25 t., b. l. 91-94). Iš aptartų aplinkybių galima matyti, kad G. G. stengėsi tikslinti savo gynybinę versiją, atsižvelgdama į surinktus duomenis. Matyt, neatsitiktinai pastaroji su gynėja pradėjus ikiteisminį tyrimą turėjo norą susitikti su E. M.. Nors G. G. tikino esą jos ketinimai apsiribojo tik tuo, kad ji nesuprasdama, kodėl yra kviečiama į apklausą, norėjo paklausti E. M., ar ši ką nors žino, nes pati G. G. teigė, jog jau buvo beveik pamiršusi prieš kelerius metus kilusį skandalą, tačiau aišku, kad siekiant bendrai pakalbėti su E. M., nebuvo reikalo organizuoti susitikimo (tam pakako paklausti E. M. telefonu), juo labiau, dalyvaujant advokatei. Suprantama, jog aplinkybei dėl kaltinamosios siekio susitikti su E. M. nesuteiktina išskirtinė reikšmė, tačiau tokie duomenys yra vertintini bendrame kontekste ir turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui.

Taigi nei kaltinamosios G. G., nei liudytojo A. G. parodymai neleidžia daryti išvados, kad V. S. namus tvarkė 2013 m. gegužės – birželio mėn. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartus argumentus, teismas sprendžia, kad V. S. kaltinamosios G. G. namus pradėjo tvarkyti 2014 m. Kaltinamiesiems G. G. ir A. A. susitarus (duomenys neskelbtini) poskyryje fiktyviai įdarbinti asmenį, kuris realiai nedirbs, o tik jiems atiduos gautą darbo užmokestį, G. G., jau žinodama V. S., pasiūlė pastarajai fiktyviai įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Šiai sutikus buvo parengti dokumentai, V. S. įdarbinant į (duomenys neskelbtini) poskyrį pastarosios vardu dokumentus (prašymą priimti į (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, gyvenimo aprašymą bei prašymus dėl darbo užmokesčio pervedimo į SEB banko sąskaitą) rengė ir (duomenys neskelbtini) pateikė E. M. (tą viso proceso metu nuosekliai patvirtino pati E. M., kaltinamoji V. S. gerai įsiminė, jog E. M. jai paruošė gyvenimo aprašymą, kitų jos vardu rengtų duomenų konkrečiai neįvardino, tačiau pati nieko nerengė). V. S. perkeliant į (duomenys neskelbtini) skyrių, dokumentus (prašymą dėl perkėlimo) V. S. vardu jau ruošė pati G. G., kadangi E. M. tuo metu jau buvo išėjusi gimdymo, vėliau vaiko priežiūros atostogų. G. G. pateikė V. S. pasirašyti darbo sutarčių egzempliorius (pagal V. S. parodymus, ji sutartis pasirašė G. G. namuose), materialinės atsakomybės sutartį, taip pat vizavo kaltinime nurodytus dokumentus, parengė V. S. vardu prašymą atleisti iš pareigų, o kaltinamasis A. A. atitinkamai pasirašė visus parengtus dokumentus, susijusius su V. S. darbo santykiais (duomenys neskelbtini). Tokie G. G. ir A. A. veiksmai patvirtina, kad abiem gerai buvo žinoma apie V. S. priėmimą į darbą, priedų skyrimą, jo dydžio nustatymą ir pan. Kaltinamųjų A. A. ir G. G. darbinės funkcijos dėl darbuotojų priėmimo į pareigas, darbo užmokesčio mokėjimo, priedų skyrimo, atleidimo buvo pakankamai glaudžiai susijusios, pastarųjų priimami sprendimai buvo neatsiejami vienas nuo kito ir negalėjo vykti atskirai be vienas kito žinios, taip pat paminėtina, kad A. A. ir G. G. pagal savo pareigas buvo atsakingi už (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas ir racionalų jų panaudojimą.

Kaltinamoji G. G., kvestionuodama V. S. parodymus, akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo sąskaitos SEB banke, nors V. S. parodymuose tikino neva ji (G. G.) liepė jai atsidaryti sąskaitą būtent minėtame banke. Tokia kaltinamosios įvardinta aplinkybė yra teisinga, tačiau savaime ji V. S. parodymų nepaneigia. Apklausta V. S. yra nurodžiusi, kad G. G. domėjosi, kokiu banku ji naudojasi, liepė atsidaryti sąskaitą SEB banke, sakė, kad per jį mokamas atlyginimas. Teismas, vertindamas tokius kaltinamosios V. S. parodymus, neturi pagrindo išvadai, kad G. G. buvo svarbu, jog atlyginimas būtų pervedamas išskirtinai tik į nurodytą banką, taigi, šia konkrečia kaltinamosios V. S. įvardinta aplinkybe nesivadovauja. Iš V. S. parodymų visumos matyti, kad svarbiausia buvo turėti kitą sąskaitą nei ja įprastai naudojosi V. S., to reikėjo, kad iš (duomenys neskelbtini) kaip darbo užmokestis pervedami pinigai nesusimaišytų su kitomis V. S. lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad V. S. paaiškino G. G., kad SEB banke ji turi iš anksčiau likusią sąskaitą, tik neturėjo kortelės, G. G. kaip tik ir nurodė išsiimti kortelę (tame banke, kuriame turėjo sąskaitą, t. y. SEB banke), kadangi taip atlyginimas nekliudomai buvo pervedamas į atskirą V. S. banko sąskaitą („dar prieš įdarbinant mane (duomenys neskelbtini), aš buvau klaususi G. G. dėl atlyginimo pervedimo į mano sąskaitą, sakiau, kad man pinigai susimaišys < ... > G. G. paklausė, ar aš turiu kitą sąskaitą. Aš tada pasakiau, kad aš kažkada turėjau paskolą SEB banke ir kad likusi sąskaita, bet nebuvo banko kortelės. Tada G. pasakė, kad aš išsiimčiau kortelę. Aš taip ir padariau“) (24 t., b. l. 10-14).

G. G. kaip nesuprantamus ir nelogiškus akcentavo V. S. išsakytus motyvus dirbti (duomenys neskelbtini), kadangi pastaroji turėjo darbą, o taip pat buvo ir socialiai drausta. Apklausiama V. S. kaip tik ir tvirtino, kad jai buvo svarbu turėti socialinį draudimą, kadangi turėjo sveikatos problemų, be draudimo būtų tekę mokėti už paslaugas (tik vienos ikiteisminio tyrimo apklausos metu yra nurodžiusi, kad dirbti (duomenys neskelbtini) sutiko ne dėl socialinio draudimo, tačiau tokie parodymai duoti dėl paskesnių aplinkybių, kai įsidarbinti pasiūlė E. M.). Nustatyta, kad G. G. pasiūlius darbą (duomenys neskelbtini), V. S. dirbo kavinėje, tačiau aiškino, kad toks darbas buvo iš esmės tik dėl socialinių garantijų. Kaltinamosios žodžiais, darbas kavinėje buvo viso labo sezoninis, mažai apmokamas, be to, ji dirbo tik pusę etato, buvo fiziškai sunku, nes dirbdavo vakarais, indus plaudavo, kai būdavo didžiausias klientų skaičius, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) ji buvo įdarbinta visu etatu ir nors pinigus grąžindavo G. G., tačiau buvo rami dėl socialinio draudimo, o pragyvenimui lėšų užsidirbdavo tvarkydama namus. Tokios kaltinamosios V. S. nurodytos sutikimo su G. G. pasiūlymu priežastys yra aiškios, matyti, kad pastarajai, pragyvenimui užsidirbusiai iš namų tvarkymo, kas nebuvo įforminta oficialiai, buvo aktualus socialinis draudimas, kuris ir be fiziškai sunkaus ir mažai apmokamo darbo kavinėje (iš išrašų matyti, kad V. S. buvo mokamas tik 500 Lt darbo užmokestis) pilnai užtikrintas įsidarbinus (duomenys neskelbtini). Be to, iš V. S. parodymų matyti, kad G. G. pasiūlius darbą iš karto nebuvo nurodyta, kad dirbti nereikės. G. G. aiškino, kad teks valyti (duomenys neskelbtini) patalpas prie Operos ir baleto teatro (virtuvę ir tualetus), kadangi nusamdyta valymo įmonė prastai atliko savo darbą. Aplinkybė, kad faktiškai ir šių paslaugų V. S. daryti nereikės, paaiškėjo po to, kai kelis kartu išvalius G. G. nurodytas patalpas, ši informavo, kad daugiau valyti nereikia, ji tik turės atiduoti atlyginimą. Taigi V. S., prieš sutikdama būti įdarbinta, nežinojo apie tai, kad faktiškai nedirbs ir darbo užmokesčio negaus, o, paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, sutiko būti toliau įdarbinta, kadangi turėjo jai taip svarbų socialinį draudimą. Galima spręsti, kad G. G. sąmoningai iš karto nenurodė V. S. apie tai, kad ši dirbs fiktyviai, G. G., kuriai tiek iš G. G. laiško, tiek pačiai dirbant (duomenys neskelbtini), buvo žinomos problemos dėl valymo paslaugų, įvardino V. S. jos neva atliktinas pareigas, tokiu būdu faktiškai užsitikrindama V. S. sutikimą dirbti (išankstinis pasakymas apie fiktyvų darbą galėjo nulemti kur kas kitokį V. S. apsisprendimą). Kaltinamoji G. G. akcentavo, kad nereali situacija, jog V. S. galėjo valyti (duomenys neskelbtini) gatvėje esančias (duomenys neskelbtini) patalpas, kadangi patekimas į jas buvo griežtai kontroliuojamas. Teismas kaltinamosios V. S. parodymais dėl to, kad ji buvo atvykusi ir kelis kartus valė (duomenys neskelbtini) patalpas, nesivadovauja. Toks sprendimas nereiškia, kad teismui kyla abejonės dėl V. S. parodymų bendrai, tačiau įvardintos parodymų dalies teismas negali patikrinti kita bylos medžiaga (pastarąsias aplinkybes yra nurodžiusi ir E. M., tačiau jos jai buvo žinomos iš V. S. žodžių). Byloje kaip liudytojai apklausti (duomenys neskelbtini) gatvėje dirbę darbuotojai V. S. valančios patalpų nėra matę. Taip galėjo atsitikti, kadangi patalpos tvarkomos buvo jau po darbo valandų, be to, liudytojai yra nurodę, kad iš esmės valytojų pagal veidus nebuvo įsidėmėję. Apklausta V. S. yra nurodžiusi, kad valyti atvykdavo su savo priemonėmis, atvykusi pasisakydavo budinčiam darbuotojui, kad atvykdavo valyti patalpų ir šis ją įleisdavo, pasirašyti jai niekur nereikėdavo, patalpos, kurias valė, buvo nerakinamos (24 t., b. l. 18-19). Vis dėlto tyrimo metu nebuvo nustatyti apsaugos darbuotojai, neatliktos jų apklausos, siekiant patikrinti, ar V. S. yra įleidę į tarnybos patalpas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra galimybės patikrinti V. S. parodymų dėl valytų patalpų, todėl šioje dalyje tais parodymais nesivadovautina.

Kaltinamoji E. M., neneigdama V. S. prašymu parengusi dokumentus, reikalingus darbo sutarčiai pasirašyti bei atlyginimui pervesti (prašymą priimti į darbą, gyvenimo aprašymą, prašymus dėl atlyginimo pervedimo į SEB banko sąskaitą bei prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo), taip pat A. A. žodiniu nurodymu parengusi ir vizavusi direktoriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymo pakeitimą, kuriuo buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) poskyrio vyresniojo specialisto pareigybė, tikina iš esmės nieko su A. A. ir G. G. nesitarusi, jiems nepadėjusi, apie V. S. darbą (valymo paslaugas) (duomenys neskelbtini) žino tiek, kiek ši jai pasakojo. E. M. teigimu, dėl V. S. įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje, jos perkėlimo į (duomenys neskelbtini) skyrių ji dar kažkuriuo momentu yra kalbėjusi ir su G. G., tačiau į tuos reikalus nesigilino, buvo atostogose, G. G. tik prašė jokių dokumentų dėl V. S. įdarbinimo nesiųsti I. Š., ką ji (E. M.) perdavė vienai iš (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojų (D. B. arba L. B.). Iš V. S. žodžių žinojo, kad šiai G. G. nurodytų patalpų valyti netrukus nebereikėjo, V. S. turėjo tik nuimti pervestą atlyginimą ir atiduoti į G. G.. V. S. prašymu, E. M., vaiko priežiūros atostogų metu, kelis kartus voką su pinigais yra perdavusi G. G. šios darbo kabinete. Iš tokių kaltinamosios E. M. parodymų matyti, kad pastaroji stengėsi sumenkinti savo vaidmenį, tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad jai buvo žinomas kaltinamųjų A. A. ir G. G. susitarimas pasisavinti (duomenys neskelbtini) lėšas ir ji padėjo pastariesiems tą padaryti, taip pat padėjo suklastoti tikrus dokumentus ir juos panaudoti, taip padarant (duomenys neskelbtini) didelę turtinę žalą, be to, ji piktnaudžiavo tarnyba. Be kita ko, tikslinga papildomai pažymėti, jog G. G. parodymus, kad ji, vizuodama su V. S. darbo santykiais (duomenys neskelbtini) susijusius dokumentus, nesuprato, kad tai yra „ta pati V., kuri tvarkė jos namus“, taip pat E. M. parodymus, kuriuose tvirtinama, kad V. S. įdarbinimo faktas buvo žinomas tik iš pačios V. S., o su G. G. dėl to nebendrauta iki kol ši informavo apie kilusį konfliktą dėl V. S. ir dėl to inicijuojamą šis perkėlimą, paneigia artima G. G. ir E. M. draugystė (ji tęsėsi ir E. M. išėjus vaiko priežiūros atostogų, jų metu E. M. lankėsi G. G. namuose pasveikinti su 40-uoju gimtadieniu) (past. – G. G. 40 metų suėjo (duomenys neskelbtini), t. y E. M. esant atostogose), dėl ko iš esmės neįtikinama, kad pastarųjų bendravime V. S. įdarbinimo Tarnyboje tema būtų buvusi nutylėta, juo labiau, kad jokių konfliktų tarp G. G. ir E. M. nebuvo kilę. Beje, iš nurodytų E. M. parodymų matyti, kad jai G. G. nurodė apie kilusį konfliktą dėl V. S. įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje, V. S. perkėlimą, kas rodo, jog kaltinamajai G. G. buvo žinomos tikrosios V. S. įdarbinimo aplinkybės.

Kaltinamosios E. M. parodymus apie tai, kad ji rengdama ir vizuodama kaltinime inkriminuotus dokumentus, nežinojo, kad jie yra fiktyvūs ir V. S. realiai nedirbs, paneigia liudytojos T. R. parodymai. Pastaroji dar apklausta ikiteisminiame tyrime kategoriškai parodė, kad vieno apsilankymo (duomenys neskelbtini) poskyryje metu E. M. jai pasakė, kad į skyrių bus priimta darbuotoja, tačiau ji iš tikro dirbs Vilniuje. E. M. jai aiškino, kad Vilniuje nėra laisvų etatų, pas T. R. etatas buvo (4 t., b. l. 196-197). Tokius parodymus liudytoja T. R. iš esmės patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje. Taigi, priešingai nei tikina E. M., iš T. R. parodymų matyti, kad E. S. ne tik žinojo, kad į (duomenys neskelbtini) poskyrį bus įdarbinta V. S., bet ir tai, kad ji realiai tame padalinyje nedirbs. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti tokiais liudytojos T. R. parodymais, spręsti, kad jie yra suinteresuoti ir neobjektyvūs. Be to, kaip matyti, būtent T. R. nurodė A. G., kad jos vadovaujame poskyryje yra įdarbintas žmogus, kuris realiai nedirba, nors jei pačiai būtų žinoma apie nusikalstamą susitarimą, tokios aplinkybės A. G. nebūtų buvę reikalo sakyti. Be kita ko, T. R. parodė, kad po to, kai V. S. buvo atleista ar perkelta, E. M. aiškino, kad liudytoja T. R. pasielgė negražiai, jai nereikėjo kelti klausimo dėl V. S., ką T. R. suprato kaip jai išsakytą priekaištą. Iš apžiūros protokolų matyti, kad E. M., jau išėjusi gimdymo, o vėliau vaiko priežiūros atostogų siuntė L. B. elektroninį laišką su priedu, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini) vyresnysis specialistas(3).doc“. Kaltinamoji nepaaiškino, kokiu konkrečiai tikslu buvo siųstas minėtas laiškas su pareigybės aprašymu, tačiau galima pagrįstai manyti, kad jis yra susijęs su V. S. įdarbinimu (duomenys neskelbtini) poskyryje nuo 2014 m. liepos 28 d., nors E. M., kuri teigė tikėjusi, kad V. S. valys (duomenys neskelbtini) gatvėje esančias patalpas, laiško su pareigybės aprašymu siųsti nebūtų reikėję. Liudytojos L. B. teigimu, E. M. pareigybės aprašymą jai atsiuntė galimai dėl to, kad buvo jame kažką pakeitusi, kas tik patvirtina, kad E. M. buvo žinomos tikrosios V. S. įdarbinimo priežastys. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, aiškindama, kodėl jos elektroniniame pašte rasti dokumentų projektuose nurodytos datos nesutampa su dokumentų sukūrimo datomis, E. M. nurodė, kad jai A. A. arba G. G. buvo pasakę, jog V. S. bus priimta nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., kas rodo, jog pastaroji dėl V. S. įdarbinimo aplinkybių bendravo su kaltinamaisiais A. A. ir G. G.. Galiausiai 2018 m. gegužės 16 d. apžiūros protokolu, apžiūrėjus vieną iš E. M. gyvenamojoje vietoje paimtų USB laikmenų (USB GOODRAM 8 GB), be kita ko, buvo rastas ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo „Dėl V. S. atleidimo iš pareigų P3“ projektas (18 t., b l. 132-164). Nors pastarasis dokumentas nėra inkriminuotas kaip parengtas konkrečiai E. M. (be to, jis buvo pakeistas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. P3-287), tačiau akivaizdu, kad ši apie V. S. atleidimą iš (duomenys neskelbtini) žinojo, anaiptol, ne tik iš V. S. žodžių. Taip pat E. M. pripažino kelis kartus V. S. prašymu perdavusi pinigus G. G., ji vykdė ir pastarosios nurodymą nieko apie V. S. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) skyriuje nesakyti I. Š.. Tokia E. M. veiksmų visuma rodo, kad ji padėjo A. A. ir G. G. įvykdyti (duomenys neskelbtini) priklausančio turto pasisavinimą, padėjo suklastoti inkriminuotus dokumentus. Tiesa, kaltinamosios G. G. gynėja itin akcentavo, kad tai E. M. registravo 2014 m. liepos 28 d. darbo sutartį, ką patvirtina L. B. parodymai (ši teigė, kad registracijos numeris užrašytas ne jos ranka, raštas panašus į E. M.), taip pat kaip įrodymas teismui buvo pateikta specialisto išvada. Teismas neturi pagrindo pritarti gynėjos teiginiams, kad šią sutartį registravo būtent E. M., kadangi, kaip matyti, pastaroji tuo metu jau buvo išėjusi gimdymo atostogų, be to, specialisto išvadoje nustatyti bendrieji ir specialieji požymiai neleido daryti net tikėtinos išvados, kad rankraštinį įrašą atliko E. M. (beje, pati išvada parengta neatidžiai, matyti, kad apžiūrint darbo sutartį S. vardas keliose vietose nurodytas S.) (32 t., b. l. 12-16). Kita vertus, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad E. M. žinojo, jog ruošiama darbo sutartis Nr. P5-278 yra fiktyvi, kas buvo reikalinga įgyvendinant kaltinamųjų A. A. ir G. G. nusikalstamą susitarimą, dėl ko aplinkybė, kas konkrečiai registravo šią sutartį, nėra esminė.

Kaltinamosios E. M. parodymus, kad G. G. prašė jokių dokumentų dėl V. S. įdarbinimo nesiųsti I. Š., patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Iš apžiūros protokolų, kuriais buvo apžiūrėtas elektroninių laiškų turinys, matyti, kad laiškuose, siunčiamuose tarp G. G., D. B., L. B., L. S., V. S. yra nurodyta (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašuose, tuo tarpu laiškus siunčiant I. Š. kaltinamosios V. S. pavardės nebelieka. Pastarosios pavardės nėra tiek G. G. siųstuose laiškuose I. Š., tiek L. B. ar D. B. (joms E. M. buvo išsakiusi šį G. G. prašymą, tik neįvardino, kad to pageidavo G. G.). G. G. nenurodė V. S. pavardės darbo užmokesčio lentelėse, siųstose I. Š., nors V. S. tebebuvo įdarbinta (duomenys neskelbtini), kas visumoje kartu su kitais bylos įrodymais prisideda prie išvados dėl G. G. dalyvavimo nusikalstamų veiksmų padaryme. Itin reikšminga aplinkybė yra ta, kad sutampa V. S. prašymo atleisti iš užimamų pareigų ir G. G. išėjimo iš (duomenys neskelbtini) datos. Kaltinamoji V. S. dar pirmos apklausos metu parodė, kad ji iš (duomenys neskelbtini) buvo atleista tada, kai G. G. jai pasakė pati išeinanti iš darbo, nurodė, kad dėl to atleis ir ją (V. S.), pateikė pasirašyti prašymą atleisti iš užimamų pareigų. Netrukus sekęs G. G. išėjimas iš (duomenys neskelbtini) patvirtina jos parodymus. Nors G. G. bandė teigti neva „atleidimo įsakymas pavizuoti man buvo pakištas mano paskutinę dieną, kad galbūt aš žinočiau, kad nebėra to žmogaus“, tačiau akivaizdu, kad tokie parodymai gali būti vertinami tik kritiškai. Logiška, kad G. G. išeinant iš (duomenys neskelbtini) buvo tikslinga atleisti ir fiktyviai įdarbintą V. S., tuo tikslu G. G. parengė ir vėliau (duomenys neskelbtini) pateikė V. S. 2015 m. rugpjūčio 24 d. prašymą atleisti iš užimamų pareigų, kurio pagrindu buvo priimtas A. A. pasirašytas ir G. G. vizuotas įsakymas dėl V. S. atleidimo iš darbo.

Iš kaltinamųjų G. G. ir ypač A. A. parodymų matyti, kad pastarieji stengėsi pateikti būtent E. M. kaip asmenį, atsakingą už fiktyvų V. S. įdarbinimą bei nulėpusį tokį faktą, kai tuo tarpu G. G. tik vizavo dokumentus, o A. A. pagal užimtas pareigas pasirašė atitinkamus dokumentus, nė vienas neva nežinodamas, kad V. S. faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbs (A. A. tik pripažino žinojęs, kad V. S. neatliks (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto pareigų, tačiau teiks valymo paslaugas). Tokios kaltinamųjų pastangos yra nukreiptos į siekį sumenkinti savo pačių veiksmus, tačiau akivaizdu, jog E. M., kuri buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja, pagal savo pareigas negalėjo nei inicijuoti etatų steigimo, nei priimti asmenų į (duomenys neskelbtini), skirti priedus ir pan. Svarbi aplinkybė yra ta, kad E. M. nuo 2014 m. liepos 22 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. buvo gimdymo, paskui vaiko priežiūros atostogose, taigi apskritai nelogiška, kad ji būtų organizavusi V. S. įdarbinimo, perkėlimo procesus, priedų skyrimą ir pan. Nors pastaroji vaiko priežiūros metu ir pakankamai dažnai kontaktavo su (duomenys neskelbtini) kolegėmis, padėjo joms spręsti įvairius klausimus, konsultavo, kartais ir ateidavo į (duomenys neskelbtini), tačiau, priešingai A. A. ir G. G. parodymams, nebuvo nuolat (duomenys neskelbtini) ir nepriiminėjo sprendimų, antai, liudytojos D. B., L. B., būtent kurios dirbo minėtame skyriuje, parodė, kad dažniausiai bendravimas su E. M. vyko telefonu, kas reiškia, kad E. M., juo labiau, neturėjo galimybės disponuoti tokios apimties ir turinio informacija, kuri buvo reikalinga parengti su V. S. įdarbinimu susijusius dokumentus, savarankiškai parengti atitinkamus dokumentus. Pavyzdžiui, kaltinamojo A. A. parodymai esą 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymą „Dėl priedo skyrimo V. S.“ jam pasirašyti atnešė prieštarauja E. M. parodymams, o taip pat iš dalies jo paties parodymams, kurių metu pats teigė, kad skiriant priedus ir nustatant jų dydžius pagrindines funkcijas ir įgalinimus turėjo Finansų skyriaus vedėjas. Iš nustatytų duomenų akivaizdu, kad E. M. neturėjo galimybės savarankiškai parengti tokio įsakymo ir jame numatyti, iš kokių lėšų ir kokio dydžio bus mokamas priedas, kadangi tokia informacija nedisponavo, juo labiau, kad nurodytu laiku jau buvo išėjusi gimdymo atostogų. Taip pat kaip nepagrįsti atmesti A. A. parodymai, kad etatas (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo įsteigtas vėlgi E. M. iniciatyva ir pastarajai jam tiesiogiai pateikus įsakymą dėl aptariamo etato įsteigimo. Apklausta liudytoja L. B. parodė, kad ji parengė įsakymų dėl etatų (duomenys neskelbtini) skyriuje projektus ir dokumentus, susijusius su V. S. perkėlimu, kas vėlgi paneigia A. A. parodymus apie E. M. betarpišką dalyvavimą ir tiesioginę iniciatyvą perkeliant V. S. iš (duomenys neskelbtini) poskyrio į (duomenys neskelbtini) skyrių, tai, kad E. M. parengė dokumentus, susijusius su etatų įsteigimu šiame skyriuje.

Visų anksčiau aptartų duomenų kontekste nėra pagrindas vadovautis kaltinamųjų A. A. ir G. G. parodymais, kuriais pastarieji neigė savo kaltę inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme, byloje pakanka įrodymų, kas pastarieji veikė kartu, turėdami bendrą tikslą fiktyviai įdarbinti asmenį ir pasisavinti pastarajam pervedamą atlyginimą. Pilnai įrodyta ir E. M. bei V. S. kaltė, kad šios padėjo A. A. ir G. G. įgyvendinti šių nusikalstamą sumanymą. Nors A. A. ir G. G. viso proceso metu kategoriškai neigė savinęsi V. S. darbo užmokestį, vis dėlto neįtikinama, kad neturėdamas turtinės naudos A. A. būtų toleravęs, kaip (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos yra pervedamos asmeniui, faktiškai neatliekančiam jokių pareigų ir realiai nedirbančiam (duomenys neskelbtini), o G. G. būtų skaičiavusi priedus, ieškojusi, iš kokių lėšų jie bus mokami asmeniui, nedirbančiam (duomenys neskelbtini) ir taip prisiėmusi atsakomybę už (duomenys neskelbtini) lėšų švaistymą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji akcentavo, kad tyrimo metu nebuvo surinkti duomenys, apie tai, kur, kokiu metu ir vietoje jiems buvo perduoti pinigai. Minėti duomenys išties nėra fiksuoti vaizdo priemonėmis, suprantama, jog pinigų perdavimo aplinkybių nestebėjo pašaliniai asmenys, dėl ko nėra liudytojų parodymų, tačiau apie tai kad visas darbo užmokestis buvo atiduodamas kaltinamiesiems (konkrečiai per G. G.), viso proceso metu nuosekliai parodė V. S., dėl nurodytų aplinkybių yra reikšmingi ir E. M., kuri pati teigė keletą kartų pinigus perdavusi G. G., parodymai. Pabrėžtina, jog V. S. ir E. M. parodymai dėl pinigų perdavimo aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu, V. S. parodė pinigus G. G. perduodavusi pastarosios namuose, palikdavo juose, kai atvykdavo tvarkyti namų (V. S. žodžiais, G. G. jai yra sakiusi negalvoti, kad pinigus pasiima viena, dalinasi su tuo, kas viršuje sėdi, su viršininku), E. M. parodė vaiko priežiūros atostogų metu V. S. prašymu kelis kartus pinigus, sudėtus į baltus vokus, G. G. perdavusi šios darbo kabinete ((duomenys neskelbtini) patalpose). Suprantama, kad pinigų perdavimas nebuvo viešas, pats perdavimas nebuvo fiksuojamas rašytiniais dokumentais, teisėsaugos institucijos tuo metu nedisponavo informacija apie (duomenys neskelbtini) fiktyviai įdarbintą V. S., dėl ko procesinės prievartos priemonės nebuvo taikomos, kas reiškia, jog nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl pinigų perdavimo yra įrodinėtinos kaltinamųjų V. S. ir E. M. parodymais. Kaltinamoji G. G. akcentavo, jog iš banko sąskaitų išklotinių galima matyti, jog V. S. yra nuėmusi ne visus pinigus, kuriuos jai pervedė (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys išrašai iš SEB banko atskleidžia, kad iš esmės visi pinigai buvo nuimti ir išgryninti. Bendrai (duomenys neskelbtini) buvo pervedusi 16 479,11 Eur, iš V. S. sąskaitos nuimta 16 263,29 Eur (5 t., b. l. 127-133). Galima pastebėti, kad tarp pervestos ir išgrynintos sumų yra 215,82 Eur skirtumas, kas leidžia manyti, jog nurodyti pinigai galėjo būti neperduoti kaltinamiesiems (A. A., G. G., o taip pat vėliau ir I. Š.), tačiau įvertinus dydį, susidariusį per 2014 m. – 2017 m., nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šie pinigai buvo skirti V. S. ir/ar E. M. kaip atlygis, padedant įgyvendinti nusikalstamą susitarimą. Kita vertus, konkrečiai už laikotarpį, susijusį su G. G., visi (duomenys neskelbtini) pinigai buvo nuimti iš banko sąskaitos, išgryninta suma yra netgi didesnė (bendrai pervesta 7 566,08 Eur, išgryninta 7 723,29 Eur). Didesnės sumos išgryninimas buvo galimas E. M. į tą pačią sąskaitą pervedus 500 Eur (5 t., b. l. 124-125), tačiau toks pavedimas buvo atliktas 2015 m. spalio 1 d., t. y. tada, kai V. S. darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) jau kurį laiką buvo pasibaigę, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog minimas pavedimas yra susijęs su (duomenys neskelbtini) lėšomis.

Taigi visuma išdėstytų įrodymų leidžia konstatuoti, jog kaltinamųjų A. A., G. G., E. M. ir V. S. kaltė dėl jiems pareikštų kaltinimų yra įrodyta.

 

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su asmenų fiktyviu įdarbinimu (duomenys neskelbtini) poskyryje

 

Dėl pastarosios kaltinimo dalies kaltinimai pareikšti A. A., I. Š., E. M., J. P. ir V. S.. Kaltinamieji A. A. ir I. Š. savo kaltės kategoriškai nepripažino. Neatkartojant pastarųjų parodymų, kurie išdėstyti šio nuosprendžio ankstesnėje dalyje, trumpai pažymėtina, kad A. A. tvirtino apie J. P. ir V. S. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) poskyryje sužinojęs tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pastarasis akcentavo nesant nei jo vizų, nei, juo labiau, parašų dokumentuose, išskyrus tai, jog vizavo bei pasirašė E. M. kartu su kitais dokumentais atneštą V. S. atostogų prašymą bei pasirašė įsakymą dėl atostogų suteikimo. Kaltinamojo įsitikinimu, jį kaltinančius parodymus E. M. davė tik norėdama sušvelninti savo atsakomybę, jos prašymu jis pastarajai atidavė (duomenys neskelbtini) poskyrių ir tvenkinių schemas, o, kurių neturėjo, nupaišė savo ranka (30 t., b. l. 87-97). Kaltinamoji I. Š. tvirtino nieko bendro su jai inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis neturinti. Dokumentus pasirašė pasitikėdama darbuotojų kompetencija ir jų sąžiningumu. Nei J. P., nei V. S. nepažinojo, apie pastarųjų priėmimo į (duomenys neskelbtini) ir atleidimo iš jos aplinkybes nieko konkretaus paaiškinti negalėjo, su A. A. nieko dėl pastarų darbuotojų nesitarė. Nežinojo, kad J. P. ir V. S. faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbo; nenumanė, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi neteisingai; įsakymus dėl priedų skyrimo pasirašė pasitikėdama skyriaus darbuotojų vizomis. Pinigų nei iš E. M., nei kitų asmenų nėra gavusi. Dėl to, kad V. S. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta ir anksčiau, nieko nežinojo, tokios aplinkybės paaiškėjo 2017 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje po pokalbio su viceministru; jos pasirašyto 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymo dėl V. S. atleidimo aplinkybių neatsimena (31 t., b. l. 120-129).

Tuo tarpu kaltinamieji E. M., J. P. ir V. S. pareikštus kaltinimus pripažino. E. M. parodė, jog (duomenys neskelbtini) poskyryje du etatai buvo įsteigti direktorės I. Š. nurodymu. Būtent pastaroji kartu su A. A. liepė surasti asmenį, galintį dirbti (duomenys neskelbtini) poskyryje. Aiškino, jog reikalingas patikimas žmogus, galintis suteikti visą informaciją, kas vyksta nurodytame teritoriniame padalinyje. Vykdydama direktorės ir jos pavaduotojo nurodymą, E. M. dirbti pasiūlė J. P., parengė visus įdarbinimui reikalingus dokumentus. Netrukus paaiškėjo, kad J. P. faktiškai dirbti nereikės (pastarasis pirmą atlyginimą gavo realiai nė nepradėjęs dirbti), jis tik turės nuimti ir atiduoti atlyginimą I. Š. ir A. A., kurie patikino, kad viskas dėl to bus gerai, liepė nepergyventi. Apie tai sužinojęs J. P. buvo pasipiktinęs, nenorėjo sutikti, tačiau E. M. paaiškinus, kad kitaip jai vadovybė grasina nemalonumais darbe (duodama parodymus, kaltinamoji E. M. kaip tik akcentavo iš I. Š. ir A. A. patirtą spaudimą, ne kartą iš jų buvo sulaukusi grasinimų atleisti iš darbo, bijodama prarasti darbą, sutiko vykdyti pastarųjų nurodymus), J. P. sutiko nuimti darbo užmokestį, kurį jis atiduodavo E. M., o ši nunešdavo A. A., taip pat yra perdavusi ir I. Š.. Vėliau kilo poreikis įdarbinti dar vieną asmenį, I. Š. ir A. A. liepė jai surasti tokį žmogų. Jai paaiškinus, kad tokių asmenų daugiau nežino, A. A. prisiminė V. S. ir pasiūlė ją dar kartą įdarbinti, patikindamas, kad šiai jau reikės iš tikrųjų dirbti. E. M. informavus V. S. apie pasiūlymą, ši sutiko dirbti, po ko E. M. paruošė su įdarbinimu susijusius dokumentus. Vis dėlto, kai tik V. S. gavo pirmą atlyginimą, I. Š. ar tai A. A. pasakė, jog V. S. dirbti nereikia, jai tik reikės nuimti ir atiduoti (duomenys neskelbtini) pervestą darbo užmokestį. Kaip ir J. P. atveju, taip ir šiuo, E. M. nurodė būtent taip ir dariusi, t. y. V. S. nuimdavo atlyginimą, kurį ji (E. M.) nunešdavo į (duomenys neskelbtini) ir atiduodavo A. A. arba I. Š.. Iš (duomenys neskelbtini) J. P. ir V. S. buvo atleisti I. Š. arba A. A. nurodymu, kai ministerija sužinojo apie minimų asmenų įdarbinimą. Prašymus atleisti iš užimamų pareigų paruošė E. M., ji pateikė juos pasirašyti J. P. ir V. S., nuvežė į (duomenys neskelbtini) (apskritai visus dokumentus, kuriuos pastarieji turėjo pasirašyti, ji pateikdavo jiems, o paskui pristatydavo į (duomenys neskelbtini)) (31 t., b. l. 3-12). Atitinkamai analogiškas parodymus davė ir kaltinamasis J. P., kuris teigė, kad žinodama jo norą dirbti vieną dieną E. M. liepė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) poskyrį. Į minėtą padalinį jis važiavo kelis kartus, bet jam vis buvo pasakyta, jog darbo nėra, kol galiausiai 2016 m. gruodžio mėn. viduryje E. M. atvežė pasirašyti dokumentus, pasakė, kad jis priimamas į darbą. Pasirašė darbo sutartį ir visus kitus E. M. jam pateiktus dokumentus. Paskutinę metų dieną jam buvo pervestas atlyginimas, nors jis nieko nedirbo ir nė nežinojo, kad realiai jau yra įdarbintas. Aiškindamasis situaciją su E. M., iš jos sužinojo kad viską sugalvojo valdžia, sakė, kad jam dirbti nereikės, tik nuimti ir atiduoti atlyginimą. Norėdamas padėti E. M., kuri aiškino darbe dėlto patirianti spaudimą, sutiko ir, nuėmęs atlyginimą (sau nepasilikdavo nieko), atiduodavo jį E. M., kuri sakė, jog pinigus atiduoda direktorei arba pavaduotojui. Prašymą atleisti iš darbo, kaip ir visus kitus dokumentus, jam atnešė E. M. (31 t., b. l. 22-27). Kaltinamoji V. S. teisiamajame posėdyje parodymų nedavė, tačiau tvirtino, jog kaltę pripažįsta pilnai, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos perskaičius teisme patvirtino pilna apimtimi. Iš V. S. ikiteisminiam tyrime duotų parodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) poskyryje ji buvo įdarbinta per E. M., ši pateikė visus dokumentus, susijusius su priėmimu į darbą, atleidimu. Iš E. M. žinojo, kad tai A. A. pasiūlė E. M. susirasti ją (V. S.) ir paklausti dėl darbo, kadangi atsiminė, jog ji (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta jau anksčiau. E. M. iš pradžių sakė, kad jai reikės važinėti į (duomenys neskelbtini) poskyrį, prižiūrėti tvenkinius, patikrinti, kokia tvarka administraciniuose padaliniuose ir pan., tačiau netrukus E. M. pranešė, kad faktiškai dirbti visgi neprireiks, ji tik turės nuimti iš (duomenys neskelbtini) pervestą darbo užmokestį ir atiduoti E. M. o ši pinigus nuneš direktorei. Būtent taip viskas paskui ir vyko, t. y. V. S. nuimdavo atlyginimą, atiduodavo jį E. M., o ši sakydavo, jog pinigus perduodavo direktorei (nurodė žinojusi, jog direktorė tuo metu buvo I.) (24 t., b. l. 4-8, 10-14, 15-17; 31 t., b. l. 77-81).

Iš tokių anksčiau aptartų parodymų matyti, kad kaltinamieji laikosi dviejų skirtingų pozicijų – A. A. ir I. Š. kaltės nepripažįsta ir tvirtina nieko apie tai, kad J. P. ir V. S. faktiškai nedirba, nežinoję, tuo tarpu E. M., J. P. ir V. S. duoda parodymus apie tai, kad darbo santykiai su (duomenys neskelbtini) buvo fiktyvūs, nei J. P., nei V. S. dirbti nereikėjo, pastarieji tik nuimdavo (duomenys neskelbtini) pervestą darbo užmokestį ir atiduodavo E. M., kuri pinigus nunešdavo A. A. arba I. Š.. Teismas, sugretinęs pastarųjų kaltinamųjų parodymus su kitais byloje surinktais įrodymais, turi pakankamą pagrindą jais vadovautis, tuo tarpu A. A. ir I. Š. parodymus vertina kritiškai, kaip duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Galima pastebėti, jog kaltinamieji A. A., I. Š. (taip pat G. G. dėl aplinkybių, susijusių su ankstesniu V. S. įdarbinimu (duomenys neskelbtini)) akcentavo tarp E. M. ir J. P. bei V. S. esantį giminystės ryšį, taip keldami prielaidą neva E. M., sugalvojus nusikalstamos veikos planą, jos artimieji J. P. ir V. S., norėdami šiai pagelbėti, paprasčiausiai patvirtino pastarosios parodymus. Taip pat nemažai kritikos teko kaltinamųjų E. M. ir J. P. pasirinktai pozicijai teisme neatsakinėti į kaltinamųjų ir jų gynėjų klausimus, o V. S. teisminio nagrinėjimo metu parodymų nedavė, tačiau parodė pripažįstanti savo kaltę, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir vieno posėdžio metu atsakė į tam tikrus klausimus. Aplinkybė dėl tarp kaltinamųjų E. M., J. P. ir V. S. egzistuojančio giminystės ryšio yra teisinga (J. P. yra E. M. patėvis, o V. S. – sutuoktinio sesuo), tačiau vien pastarasis faktas savaime neleidžia daryti išvados apie parodymų suinteresuotumą ir pagrindą nesivadovauti jais, kaltinamųjų parodymų, kaip ir kitų duomenų vertinimas, atliekamas, vadovaujantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis ir proceso dalyvius siejantys giminystės ryšiai nėra savaiminis pagrindas tokių asmenų parodymus nepripažinti įrodymais. Kaltinamųjų pasirinkta pozicija neatsakyti į dalies proceso dalyvių klausimus, o V. S. pasirinkimas teisminio nagrinėjimo metu parodymų neduoti, patvirtinant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, gali kelti tam tikrų klausimų dėl kaltinamųjų nusiteikimo maksimaliai atskleisti tiriamų nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau tokia situacija kiekvienu atveju turi būti vertinama individualiai ir įstatymo garantuota išimtinė kaltinamojo teisė atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytas nusikalstamas veikas, be kita ko, apimanti ir teisę neatsakyti į atskirus klausimus, nereiškia, jog tie parodymai, kuriuos kaltinamasis davė, turi sulaukti išskirtinai neigiamo vertinimo.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamųjų E. M., J. P., V. S. parodymus, kad J. P. ir V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje nedirbo, patvirtina liudytojų P. B., A. L., V. K. parodymai (jų turinys yra išdėstytas anksčiau, iš parodymų akivaizdu, kad J. P. ir V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje jokių funkcijų neatliko ir padalinyje nesirodė (anot P. B., E. M. buvo minėjusi, kad jie abu dirba Klaipėdoje (Kopgalyje), A. L. nurodė, kad apie tai, jog priimti darbuotojai dirba Klaipėdoje, jam sakė tiek ir P. B., ir E. M., liudytoja V. K. tokią informaciją sužinojo iš vedėjo P. B.). Sprendžiant dėl A. A. ir I. Š., kuri neneigia pasirašiusi atsakingų darbuotojų vizuotus dokumentus, kuriuose nurodytos informacijos teisingumu neturėjo jokio pagrindo suabejoti, žinojimo apie fiktyvius darbo santykius, neišvengiamai tenka atsižvelgti į ankstesnes V. S. įdarbinimo aplinkybes ((duomenys neskelbtini) poskyryje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje). Iš ankstesnėje nuosprendžio dalyje išdėstytų motyvų aišku, jog kaltinamajam A. A. V. S. pavardė buvo gerai žinoma, pastarasis buvo pasirašęs eilę su ja susijusių atitinkamų dokumentų (įdarbinimo, atleidimo, priedų skyrimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščius). Kaltinamasis ne tik formaliai žinojo V. S. pavardę, tačiau ir tai, kad V. S. yra E. M. giminaitė, dėl kurios įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje buvo kilęs skandalas, tai, kad ši vėliau buvo pervesta į (duomenys neskelbtini) skyrių, nors jame vyresniojo specialisto pareigų nedirbo. Neįtikinama, kad praėjus vos pusmečiui A. A. nebeprisiminė V. S. pavardės, neidentifikavo jos, juo labiau, kai vėliau ir pats vizavo (surašė rezoliuciją „Leisti“) šios prašymą suteikti kasmetines atostogas, pasirašė E. M. vizuotą įsakymą Nr. P4-102 „Dėl V. S. kasmetinių atostogų“ (9 t., b. l. 96-100). I. Š. kaltinimai dėl ankstesnio V. S. įdarbinimo nebuvo pateikti (įvertinus duomenis, kad I. Š. nebuvo teikiama su tuo susijusi informacija), vis dėlto tas faktas, kad V. S. buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) skyriuje šiai galiausiai tapo žinomas, ką patvirtina jos pačios pasirašytas 2015 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. P3-287 dėl V. S. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) (10 t., b. l. 168). Šį įsakymą I. Š. pasirašė eidama jau direktorės pareigas, tačiau atleidžiamas asmuo buvo iš jos anksčiau vadovauto skyriaus. Net jei ir vertinti, kad toks darbuotojas galėjo būti įdarbintas vėliau, t. y. kai I. Š. jau nebedirbo (nors pati kaltinamoji tokio klausimo nekėlė), atsižvelgtina į tai, kad laiko tarpas, praėjęs nuo tada, kai I. Š., pasirašydama minimą įsakymą, nebedirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje, buvo praėjęs iš esmės nedidelis (juo labiau, I. Š. keitė ankstesnį 2017 m. rugpjūčio 24 d. įsakymą dėl V. S. atleidimo), todėl pastarajai negalėjo nekilti klausimas dėl atleidžiamo asmens, kurio ji anksčiau savo vadovaujame skyriuje nebuvo mačiusi. Dar daugiau, pasirašytame įsakyme yra aiškiai nurodyta, kad V. S. darbo sutartis buvo sudaryta 2014 m. liepos 28 d., t. y. I. Š. einant (duomenys neskelbtini) vedėjos pareigas. Tai reiškia, kad I. Š. pasirašė įsakymą dėl atleidimo asmens, kuris į vyresniojo specialisto pareigas buvo priimtas jai vadovaujant skyriui. Nežinoti tokio asmens I. Š. negalėjo. Pabrėžtina, jog (duomenys neskelbtini) skyrius buvo nedidelis, išsidėstęs vos per kelis kabinetus, darbuotojų kaita skyriuje buvo itin maža, pačių darbuotojų nedaug, I. Š. juos visus neabejotinai žinojo. Vadinasi, I. Š., gavusi pasirašyti įsakymą dėl V. S. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniojo specialisto pareigų, turėjo suprasti ir suprato, kad atleidžiamas asmuo (duomenys neskelbtini) nurodytų pareigų neatliko. Visgi, nors ir deklaruodama, jog buvo itin atsakinga ir reikli vadovė, I. Š. nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų išsiaiškinti situaciją ir nors pastarosios aplinkybės nesudarė pagrindo pareikšti jai kaltinimus dėl galimų nusikalstamų veikų padarymo, visgi tai yra svarbu vertinant tolesnius I. Š. veiksmus, įdarbinant į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) poskyrį) tą pačią V. S.. Čia pabrėžtina, kad iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad I. Š. itin tampriai bendravo su A. A., daugelis liudytojų patvirtino, kad pastarasis nuolat būdavo direktorės kabinete, abu tardavosi daugeliu klausimų, dalyvavo priimant  sprendimus, todėl neįtikinama, kad išskirtinai apie V. S., kurią, kaip minėta, A. A. žinojo kaip E. M. giminaitę ir asmenį, kuris perkeltas į (duomenys neskelbtini) skyrių jame vyresniojo specialisto pareigų neatliko, A. A. ir I. Š. nebūtų bendravę.

Svarbu tai, kad apklaustos kaip liudytojos L. G. ir I. L. parodė, kad skiriant priedus darbuotojams I. Š. koreguodavo lenteles su poskyrių vedėjų jau paskirstytais priedais (I. L. teigimu, dėl to iš poskyrių vedėjų ne kartą yra sulaukusi klausimų, kam šiems apskritai reikia skirstyti priedus, jei jie vėliau yra koreguojami), be I. Š. žinios priedai nebuvo skiriami. Iš P. B., D. K. elektroninių laiškų, siųstų Finansų skyriui, matyti, kad (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjas nurodytiems darbuotojams priedų nebuvo skyręs. Atkreiptinas dėmesys, kad I. Š. 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu J. P. buvo paskirtas priedas (16 t., b. l. 140), nors pastarasis į darbą tos pačios I. Š. įsakymu priimtas tik 2015 m. gruodžio 15 d. Apklausta liudytoja I. L. parodė kad 200 eurų priedas prie J. P. pavardės galėjo atsirasti tik jį įrašius I. Š., kas leidžia spręsti, jog kaltinamoji I. Š. žinojo ir apie J. P. įdarbinimą, siekį skirti pastarajam priedą. Negalima nepastebėti to, kad J. P. ir V. S. prašymai atleisti iš darbo iš esmės sutampa su Žemės ūkio ministerijos sprendimu sudaryti specialią komisiją, siekiant ištirti galimą (duomenys neskelbtini) direktorės I. Š. nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Žemės ūkio ministro įsakymas sudaryti nurodytą komisiją buvo priimtas 2017 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l. 77), o iš karto kitą dieną jau gauti V. S. bei J. P. prašymai atleisti juos iš darbo. Nors duodama parodymus I. Š. akcentavo jos iniciuotą 2017 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio nusižengimo tyrimą, kas nors ir yra teisinga aplinkybė (2 t., b. l. 86), tačiau, įvertinus tai, kad tokios iniciatyvos buvo imtasi jau po to, kai dėl pačios I. Š. buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, tokie kaltinamosios veiksmai rodo pastangas išvengti pačiai gresiančios atsakomybės nei nuoširdų norą išsiaiškinti tikrąsias aplinkybes. Čia dar pabrėžtina, kad duodama parodymus teismui I. Š. aiškino, jog po pokalbio su viceministru, kuomet sužinojo apie (duomenys neskelbtini) įdarbintą V., ji (I. Š.) neva nedelsiant pati asmeniškai skambino (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėjui P. B. (31 t., b. l. 63-76, 77-81), tačiau apklausiamas liudytojas P. B. tokių kaltinamosios parodymų nepatvirtino (priešingai, pastarasis aiškiai nurodė, kad su I. Š. apie V. S., o taip pat ir J. P. nėra kalbėjęs) (30 t., b. l. 38-48).

Prie išvados vadovautis kaltinamosios E. M. parodymais, kad J. P. ir V. S. (duomenys neskelbtini) poskyryje fiktyviai buvo įdarbinti žinant A. A., be kita ko, prisideda ir byloje esančios kaltinamojo A. A. ranka braižytos schemos. Duodama parodymus kaltinamoji E. M. teigė, kad šios schemos atsirado jau kilus skandalui, kai jai buvo pasakyta laikytis vieningos pozicijos, visi turėjo tvirtinti, jog tiek J. P., tiek V. S. neva dirbo realiai. Tuo tikslu A. A. nubraižė (duomenys neskelbtini) poskyrio schemas, kad J. P. ir V. S. bent bendrai žinotų poskyrio išsidėstymą. Kaltinamasis A. A. patvirtino braižęs schemas, daręs jose visus įrašus, tačiau to priežastis proceso metu aiškino skirtingai. Antai, ikiteisminio tyrimo metu pastarasis, pažymėjęs, jog schemas braižė 2017 m. rudenį (toks laikas reiškia, jog po to, kai jau buvo kilęs skandalas dėl fiktyvių darbuotojų), nurodė tik tiek, kad to jo prašė E. M., tačiau visiškai neprisiminė kokiu tikslu. Tuo tarpu teisme A. A., bandydamas pateisinti esamų duomenų buvimą, aiškino, kad tuo metu (2017 m. rudenį) buvo vykdomi poskyrių projektai (pagal europinį projektą renovuojant ir modernizuojant poskyrius), o E. M. ar tai jos skyrius buvo tų projektų teisininkai, ruošė sutartis, todėl, kai E. M. paprašė visų (duomenys neskelbtini) poskyrio pastatų ir tvenkinių schemų, viską, ką turėjo, jai išsiuntė elektroniniu paštu arba atidavė tiesiogiai, o, ko trūko, pats nupaišė. Iš tokių kaltinamojo parodymų sunku suprasti, kaip E. S. lėšomis vykdomam projektui galėjo pasitarnauti jo ranka mėgėjiškai nubraižytos (nupaišytos) schemos (23 t., b. l. 35, 36), be to, bylos medžiaga nepatvirtina, kad kaltinamojo įvardinti duomenys buvo siųsti elektroniniu paštu ar tiesiai perduoti E. M. (tokia informacija, kaip ir kaltinamojo nurodytų kitų poskyrio medžiagos pateikimas, apžiūrėjus kompiuterius, elektroninį susirašinėjimą nerasti, atitinkamai nepaimti ir kratos metu). Tokiu būdu esamų aplinkybių kontekste nėra pagrindo vadovautis A. A. parodymais, tuo tarpu dėl E. M. parodymų spręstina priešingai, aptarti duomenys kaip tik papildomai sustiprina pagrindą pastarosios parodymus vertinti kaip patikimus. Tikslinga pažymėti ir tai, kad tą pačią dieną, kai buvo atliktos kratos, o I. Š. apklausta Specialiųjų tyrimų tarnyboje, A. A. pastarajai vakare rašo žinutes, inicijuojančias susitikti. Pastarasis klausia, ar I. Š. jau paleido, susirašinėjimo metu susitariama dėl susitikimo vietos ir laiko (22 t., b. l. 102-103). Nors abu kaltinamieji gynėsi, kad susitikimas buvo dėl su ikiteisminiu tyrimu nesusijusių aplinkybių, kaltinamosios I. Š. teigimu, ji tuo metu ruošė skundą dėl jos nušalinimo nuo pareigų, jai buvo aktualu gauti skundo parengimui reikiamus duomenis (įvairių dokumentų numerius ir pan.), kurių pati, nušalinta nuo pareigų, negalėjo susižinoti, todėl tos informacijos klausė daugelio kolegų, taip pat ir A. A., dėl ko buvo tikslinga susitikti, tačiau SMS žinučių turinys tai paneigia. Iš susirašinėjimo matyti, kad susitikti pasiūlė A. A., kuris nurodė „mane pirmadieni dvyliktai kviečia“. Atsižvelgiant į žinutės siuntimo datą (2017 m. gruodžio 8 d.) ir joje nurodomą būsimo kvietimo savaitės dieną, aišku, jog A. A. kalba apie 2017 m. gruodžio 11 d., o byloje kaip tik ir yra tos dienos pastarojo apklausos protokolas (25 t., b. l. 136-138). Nurodyta aplinkybė kartu su tuo, jog susirašinėjimas vyksta tą pačią dieną, kaip ir atliktos kratos bei apklausta I. Š., pats susirašinėjimo laikas, siūloma susitikti vieta („prie bunkerio“), leidžia pagrįstai manyti, kad A. A. ir I. Š. susitikimo (numatyto įvykti prieš A. A. apklausą) tikslas buvo būtent siekis aptarti su atliekamu ikiteisminiu tyrimu susijusius klausimus. Iš byloje esančio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad dėl tyrimo aplinkybių tikslą tarpusavyje susitikti turėjo ir E. M. bei V. S., kaip galima suprasti, pastarosios disponuoja ir su tuo pačiu tyrimu susijusiais duomenimis (pokalbio metu minimos schemos, galimai, tos pačios, kuria buvo nubraižytos A. A., taip pat kažkokia nuotrauka) (22 t., b. l. 107-111, 113-117).

Visi anksčiau aptarti įrodymai kartu su kaltinamųjų E. M., J. P. ir V. S. parodymais, banko sąskaitų išklotinės, patvirtinančios (duomenys neskelbtini) lėšų pervedimą J. P. ir V. S., pinigų išgryninimą iš pastarųjų sąskaitų, susieti į vieną visetą, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji A. A. ir I. Š. veikė bendrai, iš anksto susitarę bei turėdami vieningą tikslą pasisavinti svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – darbo užmokestį bei priedus prie jo, pervedamus J. P., o vėliau ir V. S., nors pastarieji Tarnyboje faktiškai jokių darbinių funkcijų neatliko. Tokį A. A. ir I. Š. nusikalstamą susitarimą padėjo įgyvendinti kaltinamieji E. M., J. P. ir V. S., kurie išgryninę pinigus per E. M. atiduodavo I. Š. arba A. A.. Kaltinamoji I. Š. ir jos gynėjas itin akcentavo tai, kad byloje nėra užfiksuotas nė vienas pinigų perdavimo faktas; kaip pažymėjo kaltinamosios gynėjas, nėra pinigų priėmimą – perdavimą fiksuojančių dokumentų, atliktų kratų metu nei pas I. Š., nei pas A. A. pinigai nerasti ir neišimti, liudytojų nėra, perdavimas nefiksuotas nei elektroninėmis priemonėmis, nei kriminalinės žvalgybos metodais buvo panaudotos elektroninės sekimo priemonės. Čia teismui belieka pasikartoti, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikos pobūdį, pinigų perdavimas ir negalėjo būti fiksuojamas priėmimo – perdavimo aktais ar kitais rašytiniais dokumentais, stebint liudytojams, tuo tarpu procesinės prievartos ar kitokio pobūdžio priemonės nebuvo taikomos, kadangi tuo metu teisėsaugos institucijos dar nedisponavo informacija apie fiktyviai įdarbintus J. P. ir V. S.. Taigi aplinkybės dėl pinigų perdavimo A. A. ir I. Š. nurodytos tiek, kiek jas pavyko nustatyti ikiteisminio tyrimo duomenimis, nagrinėjamu atveju jos įrodinėtinos E. M., J. P. ir V. S. parodymais. Dėl kaltinamosios I. Š. argumentų, jog skyrėsi (duomenys neskelbtini) pervestų ir iš J. P. bei V. S. sąskaitų nuimamų lėšų sumos, be to, iš V. S. sąskaitos buvo nuimti ne visi pinigai, sutiktina, tą ir banko sąskaitos išklotinės sąrašas patvirtina, kad 2016 m. – 2017 m. V. S. iš (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 8 913,03 Eur, o nuimta – 8 540 Eur, taigi, 3 73,03 Eur mažiau, nei V. S. buvo gavusi (5 t., b. l. 127-133). Kaip ir nurodyta anksčiau, tokie objektyvūs duomenys leidžia manyti, kad 373,03 Eur suma galėjo būti neperduota I. Š. ir A. A., vis dėlto, įvertinus dydį, susidariusį per 2016 m. – 2017 m., nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad šie pinigai buvo skirti E. M. ir/ar V. S. kaip sutartas atlygis, padedant įgyvendinti nusikalstamą susitarimą. Pastebėtina, jog kaltinamoji I. Š. akcentavo ir tai, kad E. M. turėjo elektroninės bankininkystės prisijungimus prie V. S. ir J. P. sąskaitų, yra prie pastarųjų sąskaitų prisijungusi. Šios kaltinamosios nurodytos aplinkybės yra teisingos, jos matyti iš objektyvių bylos duomenų (5 t., b. l. 139-145), tačiau jos niekaip neįrodo, kad (duomenys neskelbtini) pervestos lėšos V. S. ir J. P. buvo pasidalinti tarp pastarųjų ir E. M..

 

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

 

Teismo vertinimu, pasitvirtino kaltinamųjų veiksmų kvalifikacija pagal BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už didelės vertės nurodyto turto pasisavinimą arba didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Dėl kaltinimų, susijusių su V. S. įdarbinimu į (duomenys neskelbtini) poskyrį ir (duomenys neskelbtini) skyrių, kaltinimai, atsižvelgiant į pasisavinto turto vertę, A. A., G. G., E. M. ir V. S. pagrįstai pareikšti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. A. A. ir G. G., susitarę dėl fiktyvaus asmens įdarbinimo, veikė kaip bendravykdytojai, o E. M. ir V. S. – kaip padėjėjai.

Dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo į (duomenys neskelbtini) poskyrį ir tokių tikrovės neatitinkančių darbo santykių pagrindu kaltinamiesiems J. P. ir V. S. pervestų piniginių lėšų, kurias A. A. bei I. Š., veikdami kartu, pasisavino kaip jiems patikėtą turtą, A. A. ir I. Š., taip pat jiems padėjusios E. M. veiksmai kvalifikuoti kaip dvi atskiros veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje (dėl V. S.) ir 183 straipsnio 2 dalyje (dėl J. P.).

Iš A. A. ir I. Š. inkriminuotų kaltinimų turinio matyti, jog pastarieji kaltinami iš anksto susitarę (duomenys neskelbtini) poskyryje fiktyviai įdarbinti du asmenis, kurie realiai nedirbs, o gautą užmokestį atiduos kaltinamiesiems (A. A. ir I. Š.), t. y. fiktyvus dviejų asmenų įdarbinimas buvo sumanytas, turint tikslą pasisavinti svetimas, (duomenys neskelbtini), priklausančias pinigines lėšas. Teismo vertinimu, valstybinio kaltintojo pasirinkta pozicija kaltinamųjų veikas kvalifikuoti kaip atskiras yra neteisinga. Matyti, jog A. A. ir I. Š. kaltinami iš anksto susitarę (duomenys neskelbtini) poskyryje įdarbinti būtent du fiktyvius darbuotojus. Tai reiškia, jog tikslas užvaldyti svetimą turtą buvo iš anksto nukreiptas per dviejų fiktyvių darbuotojų įdarbinimą (vienas bendras susitarimas dėl dviejų asmenų įdarbinimo). Nustatyta, kad J. P. ir V. S. įdarbinimą skiria iš esmės neilgas laiko tarpas (keli mėnesiai), pats turto pasisavinimas įvykdytas analogiškomis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, A. A. ir I. Š., taip pat jiems padėjusios E. M., kuriai jų nusikalstamas susitarimas buvo žinomas, veiksmai dėl svetimo turto pasisavinimo, padaryto į (duomenys neskelbtini) poskyrį fiktyviai įdarbinus J. P. (2015 m. gruodžio mėn.), o paskui ir V. S. (2016 m. kovo mėn.), turi būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Pagal teismų formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, jog kaltininko tyčia yra susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato. Nagrinėjamu atveju kaltinamieji A. A. ir I. Š. būtent taip ir veikė, t. y. jų vieninga tyčia iš karto apėmė dviejų fiktyvių darbuotojų įdarbinimą, o ne formavosi atskirai, jie siekė vieno rezultato – pasisavinti kuo daugiau (duomenys neskelbtini) lėšų, o E. M., žinojusi apie A. A. ir I. Š. nusikalstamą susitarimą, padėjo jiems pasisavinti svetimą, (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą, t. y. išgryninant tiek J. P., tiek V. S. pervestas pinigines lėšas ir jas atiduodant A. A. ir I. Š.. Kaltinamųjų A. A. ir I. Š. veiksmų, inkriminuotų pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, kvalifikavimas kaip vieno nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, E. M. veiksmų, inkriminuotų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, kvalifikavimas pagal vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, kaltinamųjų teisės nepažeidžia. Tokia kvalifikavimo korekcija yra palanki kaltinamiesiems A. A. ir I. Š., o taip pat ir nusikalstamus veiksmus atlikti padėjusiai E. M. ir nė vieno iš jų teisinės padėties nepablogina. Darant išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės į gynybą, atsižvelgtina į tai, kad dėl pasikeitusio veikos kvalifikavimo kaltinamųjų gynyba nebūtų buvusi kitokia (čia dar pabrėžtina, jog kaltinamosios I. Š. gynėjas kaip tik kėlė klausimą dėl svetimo turto pasisavinimo, o taip pat piktnaudžiavimo veiksmų kvalifikavimo ne kaip pavienių, o tęstinių nusikaltimų).

Kaltinamieji A. A., G. G., I. Š., pasisavindami jiems patikėtą svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, tuo pačiu metu dar ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami turtinės naudos. Kaltinamoji E. M., žinojusi, kad nei J. P., nei V. S. (duomenys neskelbtini) teritoriniuose padaliniuose realiai nedirbs, kaltinime nurodytais veiksmais piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau jos atveju turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekis nenustatytas. Kaltinamųjų J. P., V. S., žinojusių anksčiau nurodytą kaltinamųjų nusikalstamą susitarimą, veiksmais padedant pasisavinti (duomenys neskelbtini) turtą, buvo padedama A. A. ir G. G. (V. S.), A. A. ir I. Š. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. BK 228 straipsnyje nustatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir sukelia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Didelė turtinė žala teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgus į bylos aplinkybes, ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų piktnaudžiaujant/padedant piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės įstaigai – (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė žala. Analizuojamas įvykis sulaukė rezonansinio atgarsio visuomenėje, apie fiktyviai įdarbintus darbuotojus buvo pakankamai plačiai nušviesta žiniasklI.s priemonėse, kaltinamųjų veiksmai piktnaudžiaujant/padedant piktnaudžiauti tarnyba atskleidė, jog valstybės tarnyba negeba užtikrinti, kad valstybės tarnyboje dirbtų tarnautojai, laikantys Lietuvos Respublikos, įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų, tarnaujantys visuomenės interesams, tinkamai atliekantys pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, besilaikantys etikos principų ir taisyklių. Nusikalstami veiksmai truko ne epizodiškai, o pakankamai ilgą laikotarpį, buvo įdarbinti keli asmenys, iš kurių vienas net ne vienintelį kartą, be to, įdarbintas keliose skirtingose (duomenys neskelbtini) struktūriniuose padaliniuose, nusikalstamus veiksmus, be kita ko, atliko aukščiausias arba aukštas pareigas (duomenys neskelbtini) ėję asmenys (direktorius, direktoriaus pavaduotojas, Finansų skyriaus vedėjas, (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja), be piktnaudžiavimo buvo padarytos ir kitos nusikalstamos veikos (turto pasisavinimas, tikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas). Nekyla abejonių, jog kaltinamieji sumenkino valstybės tarnybos ir (duomenys neskelbtini) autoritetą, sudarė įspūdį apie tarnyboje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nusiteikimą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko (duomenys neskelbtini), o taip pat ir valstybė patyrė didelę neturtinę žalą. Atsižvelgdamas į tai, nustačius A. A., G. G., I. Š. veiksmuose turtinės naudos siekį (nesant kyšininkavimo požymių), V. S. ir J. P. elgesyje – padėjimą įgyvendinti kaltinamųjų susitarimą, siekiant turtinės naudos, E. M. – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, žinant, kad darbo sutartys sudaromos fiktyviai ir nei V. S., o paskui ir J. P. (dar vėliau jau abu) faktiškai (duomenys neskelbtini) nedirbs, kaltinamųjų A. A., G. G. ir I. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 228 straipsni 2 dalį, J. P. ir V. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, o E. M. – pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Be to, atsižvelgiant į iš anksto susiformavusią tyčią (duomenys neskelbtini) poskyryje fiktyviai įdarbinti du asmenis, A. A., I. Š. nusikalstami veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos, bei E. M. nusikalstami veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi kvalifikuotini kaip viena tęstinė veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje (A. A. ir I. Š.), 228 straipsnio 1 dalyje (E. M.).

Kaltinamųjų A. A. ir G. G., vėliau A. A. ir I. Š. veiksmai pasisavinant svetimą, (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą (pinigines lėšas), o E. M., J. P. ir V. S. padedant pasisavinti svetimą turtą, buvo įgyvendinti, be kita ko, suklastojant kaltinime inkriminuotus tikrus dokumentus, juose įtvirtinant tikrovės neatitinkančią informaciją dėl naujų pareigybių steigimo, J. P. ir V. S. skyrimo į pareigas, V. S. perkėlimo į kitas pareigas, priedų skyrimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo ir kt., bei šiuos dokumentus panaudojant, dėl ko (duomenys neskelbtini) buvo padaryta didelė (viršijanti 250 MGL dydžio sumą) turtinė žala – 12 785, 49 Eur (kartu su mokesčiais) ir 33 047,52 (kartu su mokesčiais). Dėl dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, V. S. fiktyviai įdarbinant į (duomenys neskelbtini) poskyrį ir vėliau perkeliant ją į (duomenys neskelbtini) skyrių, A. A. ir G. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, E. M. ir V. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Dėl dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, J. P. ir V. S. fiktyviai įdarbinant į (duomenys neskelbtini) poskyrį, A. A. ir I. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, E. M., J. P. ir V. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį.

Galiausiai

nurodytina tai, kad nors pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys, jų veika nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019), tačiau šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje kaltinamųjų veikos aprašytos (išdėstytos) bendrai. Atsižvelgdamas į inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių apimtį, kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus, bendrininkavimą, siekdamas išvengti pernelyg gremėzdiško nusikalstamų veikų aprašymo, teismas sprendė, jog visas nusikalstamas veikas tikslingiau rašyti (dėstyti) atskirai, nes taip bus aiškiau ir suprantamiau.

 

IV. BAUSMIŲ SKYRIMAS

 

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems A. A., G. G., I. Š., E. M., V. S. ir J. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamiesiems tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltinamųjų asmenybę.

Kaltinamųjų A. A., G. G. ir I. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų E. M. (išskyrus, nusikalstamas veikas, susijusias su V. S. fiktyviu įdarbinimu (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), J. P. ir V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pastarieji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors E. M. ir J. P. teisme nesutiko atsakyti į kaltinamųjų A. A., G. G., I. Š. bei jų gynėjų klausimus, vis dėlto teismas neturi pagrindo spręsti, kad toks nesutikimas buvo nulemtas nenoro atskleisti nusikalstamų veikų aplinkybes. Analizuojant pastarųjų parodymus, matyti, jog kaltinamieji proceso metu dėl esminių nusikalstamų veikų aplinkybių davė nuoseklius parodymus, bylą nagrinėjant teisme atsakė į teismo, prokurorės klausimus. Duodami parodymus savo kaltės neneigė, nebandė teisinti savo veiksmų, atskleidė tiek savo pačių, tiek ir kitų nusikalstamas veikas dariusių asmenų veiksmus. Galima matyti, kad pastarųjų prisipažinimas buvo nuoseklus, parodymai duoti savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltinamoji V. S. teisminio nagrinėjimo metu parodymų nedavė, paaiškino esanti nepajėgi tą daryti dėl psichinės savijautos, kuriai įtakos turėjo pakeisti vaistai (past. – posėdžio metu kaltinamoji jaudinosi, verkė), tačiau išsyk nurodė, kad savo kaltę pilnai pripažįsta, akcentavo, kad viską, kas jai buvo žinoma, yra nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu, teigė perskaičiusi visus savo parodymus (past. – V. S. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai balsu buvo perskaityti ir teisiamajame posėdyje), kuriuos patvirtino pilna apimtimi (31 t., b. l. 77-81), be to, viename iš teismo posėdžių, kuriame buvo aiškinamasi dėl G. G. namų tvarkymo aplinkybių, V. S. atsakė į teismo, prokurorės ir kaltinamosios G. G. gynėjos klausimus (31 t., b l. 171-181). Atsižvelgdamas į kaltinamosios V. S. ikiteisminio trimo metu duotų parodymų nuoseklumą dėl esminių nusikalstamų veikų aplinkybių, parodymų turinį, iš kurio matyti, jog V. S. išsamiai atskleidė savo veiksmus, nurodė jai žinomus kitų kaltinamųjų veiksmus, iš pat pradžių pripažino savo kaltę ir tokios pozicijos nekeitė viso proceso metu, gailėjosi, teismas sprendžia, esant pagrindą konstatuoti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. V. S. parodymų turinys, aiškiai išreikštas kaltės pripažinimas, teisme pilnai patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nesudaro pagrindo išvadai, kad apsisprendimas teisme neduoti parodymų (beje, taip kaltinamajai patarė jos gynėjas) yra susijęs su vengimu atskleisti reikšmingas bylos aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių, taip pat, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamųjų parodymai padėjo (prisidėjo) tinkamai išnagrinėti bylą, teismas sprendžia esant tikslinga pripažinti E. M. (dėl nusikalstamų veikų, susijusių su fiktyviu asmenų įdarbinimu į (duomenys neskelbtini) poskyrį), J. P. ir V. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Kaltinamųjų A. A., G. G. ir I. Š. atsakomybę sunkina tai, kad pastarieji nusikalstamas veikas padarė, veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamųjų E. M., J. P. ir V. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prieš dėstant kaltinamiesiems skirtinas bausmes, pažymėtina, kad valstybinė kaltintoja visiems kaltinamiesiems prašė skirti išimtinai laisvės atėmimo bausmes, nors BK 183 straipsnio 1 dalis be terminuoto laisvės atėmimo numato ir kitas bausmių rūšis (viešuosius darbus ir baudą), taip pat ir BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtina, be kita ko, ir baudos bausmė (pagal BK 228 straipsnio 1 dalį galimas ir arešto skyrimas). Argumentų, kodėl ir už šiuos nusikaltimus pirmą kartą teisiamiems kaltinamiesiems turėtų būti paskirta griežčiausia bausmės rūšis, prokurorė neįvardino. Teismas gi pagrindų skirti laisvės atėmimo bausmę nemato, kadangi kaltinamieji ankstesnės kriminalinės patirties neturi, jų asmenybės yra iš esmės teigiamos.

Tuo pačiu teismas bendrai pasisako, kad visiems kaltinamiesiems taikytinas paskirtų bausmių vykdymo atidėjimas (pagal nusikalstamų veikų galiojusią BK 75 straipsnio redakciją). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Motyvai, sudarantys pagrindą taikyti kaltinamiesiems BK 75 straipsnio nuostatas, iš esmės yra analogiški visiems kaltinamiesiems, dėl ko kaskart iš naujo nekartotini. Čia tikslinga pažymėti, kad taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltininko asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, taip pat minėtoje kasacinėje nutartyje nurodyta teismų praktika). Taigi ir nagrinėjamu atveju teismas, atidėdamas paskirtų bausmių vykdymą, atsižvelgia į tas aplinkybes, kurios buvo aktualios skiriant bausmę. Teismo sprendimą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nulėmė tai, jog visi kaltinamieji yra anksčiau neteisti, nelinkę daryti administracinius nusižengimus, visų asmenybės iš esmės teigiamos, be to, nuo nusikalstamų veikų yra jau praėjęs pakankamas laiko tarpas, duomenų, kad dėl kaltinamųjų būtų pradėti nauji tyrimai, nėra. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis nustatytinas, įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą, nusikalstamų veiksmų apimtis, kaltinamųjų vaidmenį, bendrininkų rūšį.

Kaltinamasis A. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų (BK 183 straipsnio 1 dalis), du apysunkius (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir tris sunkius (BK 183 straipsnio 2 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys), nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (25 t., b. l. 129), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, administracinės nuobaudos nebegaliojančios (25 t., b. l. 127-128), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, pagal teismui prieinamus SODRA informacinės sistemos duomenis šiuo metu dirbantis, duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. A. baudos ir laisvės atėmimo bausmes; baudos ir laisvės atėmimo bausmės už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą dydžiai nustatytini mažesni už galimą skirti šių bausmės rūšių vidurkį, o laisvės atėmimo bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – kiek didesnis nei vidurkis. Baudos skirtinos pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją, kuri laikytina palankesne kaltinamojo teisinei padėčiai (iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus nebuvo įtvirtinta minimali baudos riba; be to, vadovautinasi ir nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu, t. y. 37,66 Eur). Paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimo (BK 183 straipsnyje 228 straipsnyje ir 300 straipsnyje numatyti nusikaltimai sudaro nusikalstamų veikų sutaptį) ir dalinio sudėjimo būdus (tarpusavyje subendrintos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos vėliau bendrintinos jas iš dalies sudedant).

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, kaltinamajam A. A. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas trejų metų laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pažymėtina, jog maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis nustatytas, įvertinus kaltinamojo užimtų pareigų valstybės tarnyboje svarbą, nusikalstamų veiksmų apimtį, laikotarpį. Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalto, siekdamas turtinės naudos, be to, nusikalstamus veiksmus atliko, būdamas valstybės tarnautojas, veikė kaip vykdytojas, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (taikytinas nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiu baziniu bausmių ir nuobaudų dydis).

Skirdamas bausmę kaltinamajai G. G., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus (BK 183 straipsnio 1 dalis), vienas apysunkis (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir vienas sunkus (BK 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimai, nusikalstamos veikos tyčinės (tiesiogine tyčia), baigtos, BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą padarė kaip padėjėja, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją: G. G. praeityje neteista (25 t., b. l. 79), administracine tvarka bausta, tačiau nuobaudos nebegaliojančios (25 t., b. l. 76-78), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, teismui žinomais duomenimis, šiuo metu nedirbanti, duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą neturima.

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai už BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus baudas, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, bausmių dydžius nustatant mažesnius už įstatymo numatytą vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai G. G. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė, siekdama turtinės naudos, be to, nusikalstamus veiksmus atliko, būdama valstybės tarnautoja, veikė kaip vykdytoja (BK 183 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų atveju), dėl ko jai skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kaltinamoji E. M. padarė vieną nesunkų (BK 183 straipsnio 1 dalis), du apysunkius (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir tris sunkius (BK 183 straipsnio 2 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys), nusikalstamos veikos tyčinės (tiesioginė tyčia), baigtos, BK 183 straipsnyje ir 300 straipsnyje nusikaltimus padarė kaip padėjėja, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, o, būtent, E. M. anksčiau neteista (23 t., b. l. 2-3), administracine tvarka nebausta (23 t., b. l. 1), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, pagal teismui prieinamus SODRA informacinės sistemos duomenis, šiuo metu dirbanti ((duomenys neskelbtini)), duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą neturima.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai E. M. jai inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas bausmes (baudą ir laisvės atėmimą), jų dydį nustatant mažesnį nei galimas skirti nurodytų bausmės rūšių vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos  bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai E. M. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų 8 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Skirdamas kaltinamajam J. P. bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis padarė vieną apysunkį (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir du sunkius (BK 183 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) tyčinius (tiesioginė tyčia), baigtus nusikaltimus, visos nusikalstamos veikos padarytos kaip padėjėjo, kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. P. praeityje buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, tačiau teistumas yra išnykęs, kaltinamasis laikytinas teisiamu pirmą kartą (24 t., b. l. 119-121), administracine tvarka nebaustas (25 t., b. l. 118), vidurinio išsilavinimo, vedęs, šiuo metu jau sulaukęs pensinio amžiaus, byloje yra duomenys apie turimus sveikatos sutrikimus (1 tomas su proceso dalyvių duomenims, b. l. 66-67; 2 tomas su proceso dalyvių duomenimis, b. l. 18-19), valstybinis kaltintojas informacijos apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nepateikė.

Įvertinus anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam J. P. skirtinos baudos ir laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis parinktinas mažesnis nei galimas skirti vidurkis. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam J. P. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamoji V. S. padarė du nesunkius (BK 183 straipsnio 1 dalis), du apysunkius (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir du sunkius (BK 183 straipsnio 2 dalis ir 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys), nusikalstamos veikos tyčinės (tiesioginė tyčia), baigtos, visi nusikalstami veiksmai atlikti kaip padėjėjos, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant kaltinamojo asmenybę, nurodytina, kad V. S. praeityje nė karto neteista (23 t., b. l. 122-123), vieną kartą bausta administracine tvarka už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių nusižengimą, bauda sumokėta, administracinė nuobauda negaliojanti (23 t., 121), aukštesniojo išsilavinimo, pagal teismui prieinamus SODRA informacinės sistemos duomenis, šiuo metu nedirbanti (iki 2022 m. balandžio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), į priklausomybės ligų įskaitą neįrašyta, gydyta psichiatrų dėl (duomenys neskelbtini), pasikartojančio depresinio sutrikimo (vidutinio sunkumo epizodo), tačiau pagal 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadą Nr. 89TPK-43/2019 skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (23 t., b. l. 136-137), taigi V. S. baudžiamojon atsakomybėn trauktina bendrais pagrindais.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai V. S. už jos padarytas nusikalstamas veikas baudos ir laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei galimas skiri šių bausmių rūšių vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos  bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai V. S. paskirtos subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajai I. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad pastaroji padarė tris nusikalstamas veikas, sudarančias nusikalstamų veikų sutaptį, vienas apysunkis (BK 300 straipsnio 3 dalis) ir du sunkūs (BK 183 straipsnio 2 dalis, 228 straipsnio 2 dalis) nusikaltimai, nusikalstamos veikos tyčinės (tiesiogine tyčia), baigtos, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamoji I. Š. teisiama pirmą kartą (25 t., b. l. 28), administracine tvarka nebausta (25 t., b. l. 27), aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, duomenų apie gydymąsi psichikos, psichiatrijos įstaigose, taip pat apie įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nepateikta.

Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai I. Š. už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, o už BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus – baudas; baudų dydis nustatytinas mažesnis už įstatymo numatytą vidurkį, o pagal BK 183 straipsnio 2 dalį skirtina vidurkį nežymiai viršijanti laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai I. Š. paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė, siekdama turtinės naudos, be to, nusikalstamus veiksmus atliko, būdama valstybės tarnautoja, veikė kaip vykdytojas, dėl ko jai skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

 

V. DĖL CIVILINIO IEŠKINIO

 

Perdavus bylą į teismą (duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 44 964 eurų dydžio turtinę žalą (28 t., b. l. 13-15). Teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieškinys buvo patikslintas ir, atsižvelgiant į V. S. ir J. P. darbo užmokesčio priskaitymus – išskaitymus, civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 45 010,95 Eur turtinei žalai atlyginti (31 t., b. l. 197, 198-203).

Nagrinėjamoje byloje surinktais, ištirtais bei įvertintais įrodymais nustatyta, jog kaltinamųjų A. A., G. G., kuriems padėjo E. M. bei V. S., veiksmais, į (duomenys neskelbtini) poskyrį bei (duomenys neskelbtini) skyrių fiktyviai įdarbinus V. S., buvo pasisavinta iš (duomenys neskelbtini) 7 556,08 Eur lėšų; kaltinamųjų A. A., I. Š., kuriems padėjo E. M. ir J. P., veiksmais, į (duomenys neskelbtini) poskyrį fiktyviai įdarbinus J. P., pasisavinta iš (duomenys neskelbtini) 10 614,42 Eur lėšų bei A. A., I. Š. ir jiems padėjusių E. M. ir V. S. veiksmais, į (duomenys neskelbtini) poskyrį fiktyviai įdarbinus V. S., pasisavinta 8 913,03 Eur (duomenys neskelbtini) priklausančių piniginių lėšų. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų iš viso kartu su mokesčiais buvo pasisavinta (duomenys neskelbtini) lėšų – 12 78,45 Eur (V. S. fiktyvus įdarbinimas (duomenys neskelbtini) poskyryje ir (duomenys neskelbtini) skyriuje), 17 981,07 Eur (J. P. įdarbinimas (duomenys neskelbtini)) ir 15 066,45 Eur (V. S. fiktyvus įdarbinimas (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti kaltinamųjų pasisavinto svetimo turto bei (duomenys neskelbtini) padarytos turtinės žalos dydžiai skiriasi – kaltinamųjų pasisavintas turtas yra mažesnis negu buvo paskaičiuotas su mokesčiais (pastarosios sumos yra didesnės). Nors civilinis ieškovas ((duomenys neskelbtini)) prašė patirtą žalą priteisti kartu su mokesčiais, vis dėlto teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamieji turi atsakyti tik už tiesiogiai nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Toks sprendimas priimtinas atsižvelgiant į aukštesnių teismo suformuotą praktiką sprendžiant analogiško pobūdžio klausimą (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1A-639-487/2020, šioje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-976/2020). Tokiu būdu dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo į (duomenys neskelbtini) poskyrį ir (duomenys neskelbtini) skyrių solidariai iš kaltinamųjų A. A., G. G. E. M. ir V. S. priteistina civiliniam ieškovui 7 556,08 Eur lėšų; dėl J. P. fiktyvaus įdarbinimo į (duomenys neskelbtini) poskyrį solidariai iš kaltinamųjų A. A., I. Š., E. M. ir J. P. priteistina civiliniam ieškovui – 10 614,42 Eur lėšų bei dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo į (duomenys neskelbtini) poskyrį solidariai iš kaltinamųjų A. A., I. Š., E. M. ir V. S. priteistina civiliniam ieškovui 8 913,03 Eur turtinei žalai atlyginti.

  

 

VII. DĖL DAIKTŲ, TURĖJUSIŲ REIKŠMĖS, NUSIKALSTAMOMS VEIKOMS TIRTI IR NAGRINĖTI

 

Kartu su baudžiamąja teismui perduoti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

Dokumentų originalai (esantys dėžėje, pažymėtoje Nr. 3):

1. pagal 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai (2017 m. gruodžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas), apžiūrėti 2018 m. lapkričio 6 d. daiktų apžiūros protokole, viso 5 lapai (16 t., b. l. 31,32; 33,34; 35-42);

2. 2018 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-8(4.32) pateiktas direktoriaus įsakymų personalo klausimais registras P3 už 2014 metus, viso 24 lapai (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 83, 84; 85-110);

3. 2018 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-8(4.32) pateiktas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymų personalo klausimais registras P3 už 2015 metus, viso 24 lapai (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 83, 84; 111-136);

4. pagal 2017 m. gruodžio 17 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai, V. S. asmens byla (2017 m. gruodžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas), apžiūrėti 2018 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolu, viso 1 segtuvas ir 52 lapai (16 t., b. l. 31, 32; 58-118);

5. pagal 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai, J. P. asmens byla (2017 m. gruodžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas), apžiūrėti 2018 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokole, viso 1 segtuvas ir 29 lapai (16 t., b. l. 31,32; 119-153);

6. pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. reikalavimą Nr. 4-01-7825 (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. R18/2019-612 ir 2019 m. rugsėjo 12 d. dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2019-83 pateikti dokumentų originalai, viso 8 lapai (2019 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (14 t., b. l. 41, 42; 43-45; 46-56);

7. 2018 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-1 pateikti 2014 m. lapkričio –gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 17 lapų (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (9 t., b. l. 145-148; 150-182; 10 t., b. l. 1-72);

8. 2018 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-1 pateikti 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 73 lapai (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (9 t., b. l. 145-148; 150-182; 10 t., b. l. 1-72);

9. 2018 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-1 pateikti (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 8 lapai (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (9 t., b. l. 145-148; 150-182; 10 t., b. l. 1-72);

10. 2018 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-1 pateikti (duomenys neskelbtini) poskyrio 2015 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 2 lapai (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (9 t., b. l. 145-148; 150-182; 10 t., b. l. 1-72);

11. 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-20 pateiktas 2016 m. direktoriaus įsakymų personalo klausimai registras P3, viso 27 lapai (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 176, 177; 11 t., b. l. 1-30);

12. 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-20 pateiktas 2017 m. direktoriaus įsakymų personalo klausimai registras P3, viso 27 lapai (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 176, 177; 11 t., b. l. 31-60);

13. 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-20 pateiktas (duomenys neskelbtini) visiškos materialinės atsakomybės sutarčių registras F20, viso 6 lapai (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 176, 177; 11 t., b. l. 61-68);

14. 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-20 pateiktas (duomenys neskelbtini) poskyrio 2016 m. sausio – gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, viso 24 lapai (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 176, 177; 11 t., b. l. 69-97);

15. 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-20 pateikti (duomenys neskelbtini) poskyrio 2017 m. sausio – rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, viso 18 lapų (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 176, 177; 11 t., b. l. 98-117);

16. 2018 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2018- (STT registracija 2018 m. rugpjūčio 16 d., Nr. 5-01-8091) pateikti 2017 m. direktoriaus įsakymai personalo klausimais, viso 16 lapų (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (11 t., b. l. 118-119; 141-162);

17. 2018 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2018- (STT registracija 2018 m. rugpjūčio 16 d., Nr. 5-01-8091) pateikti 2016 m. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymai personalo klausimais, viso 17 lapų (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (11 t., b. l. 118-119; 121-140);

18. 2018 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-8(4.32) pateikti 2015 m. direktoriaus įsakymai personalo klausimais, viso 10 lapų (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 83, 84; 161-174);

19. 2018 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-8(4.32) pateikti 2014 m. direktoriaus įsakymai personalo klausimais, viso 20 lapų (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 83, 84; 137- 160);

20. 2019 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2019-35 pateikti dokumentai, viso 7 lapai (2019 m. kovo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (13 t., b. l. 116, 117; 118-127);

21. 2018 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2018-97 pateikti dokumentai, viso 4 lapai (2018 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (11 t., b. l. 170, 171; 173-179), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini dokumentus pateikusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

1. Pagal 2019 m. spalio 15 d. reikalavimą Nr. 4-01-8843 UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1R-103 pateikti dokumentų originalai, viso 2 lapai (2019 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (14 t., b. l. 101; 105-109);

2. pagal 2019 m. rugsėjo 18 d. reikalavimą Nr. 4-01-8110 UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 1R-90 pateikti dokumentų originalai, viso 10 lapų (2019 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (14 t., b. l. 58-59; 60, 61; 62-74), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini juos pateikusiai įstaigai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)).

1. E. E. M. 2018 m. vasario 9 d. papildomos apklausos protokolo priedai – schemos, 2 lapai (2019 m. gruodžio d. kitų objektų apžiūros protokolas) (23 t., b. l. 26-31; 32-36);

2. 2017 m. gruodžio 14 d. kratos, atliktos V. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu savanoriškai pateikti, rasti ir paimti dokumentai, viso 15 lapų (2017 m. gruodžio 14 d. kratos protokolas ir 2018 m. lapkričio 6 d. dokumentų apžiūros protokolas) (15 t., b. l. 162-168; 16 t., b. l. 1-18), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Vidinės ir išorinės skaitmeninės laikmenos (sudėtos į dėžę, pažymėtą Nr. 2):

1) 2017 m. gruodžio 8 d. kratos, atliktos E. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta USB laikmena „GOORAM twister 8 GB“, 1 vnt. (2018 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokolas) (15 t., b. l. 113-125; 18 t., 18, b. l. 132-164); .

2. 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimo Nr. 4-01-9575 pagrindu 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) pateikto D. B. darbo kompiuterio (kompiuterio sisteminio bloko) „Magnum“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini), 500 GB talpos laikmena HDD TOSHIBA (S/N: (duomenys neskelbtini)), 1 vnt. (2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. birželio 12 d. apžiūros protokolai) (16 t., b. l. 48-49, 51-52; 17 t., b. l. 86-180; 18 t., b. l. 1-119);

3. 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimo Nr. 4-01-9575 pagrindu 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) pateikto darbo kompiuterio (kompiuterio sisteminio bloko) „LG“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini), 2 TB talpos laikmena HDD TOSHIBA (S/N: (DUOMENYS NESKELBTINI)), 1 vnt. (2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolai) (16 t., b. l. 48-49, 51-52; 17 t., b. l. 32-71);

4. 2017 m. gruodžio 8 d. kratos, atliktos I. Š. darbo kabinete, metu paimto stacionarus kompiuterio (kompiuterio sisteminio bloko) „Magnum“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini), 500 GB talpos laikmena HDD TOSHIBA (S/N: (duomenys neskelbtini)), 1 vnt. (2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolai) (15 t., b. l. 88-95; 16 t., b. l. 48-49; 17, b. l. 5-27), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Kompaktiniai diskai (sudėti į dėžę, pažymėtą Nr. 1):

1. 2017 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 2D-3278(3.1) priedas (2017 m. rugsėjo 27 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-7-00015-17 reg. Nr. 4-01-7248) – kompaktinis diskas 1 vnt. (1 t., b. l. 2-6);

2. 2017 m. lapkričio 29 d. AB Šiaulių bankas rašto Nr. S-17(14/48)C priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (5 t., b. l. 118);

3. 2017 m. gruodžio 6 d. AB Luminor Bank rašto Nr. 30.89-143/3665 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (5 t., b. l. 115);

4. 2017 m. gruodžio 7 d. AB Swedbank rašto Nr. S/9686 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (5 t., b. l. 111, 112);

5. 2017 m. gruodžio 11 d. AB SEB bankas rašto Nr. 07.04.08-17784 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (5 t., b. l. 121);

6. 2018 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. R18-/2018-37 priedai – kompaktiniai diskai, 3 vnt. (19 t., b. l. 17);

7. 2018 m. sausio 21 d. UAB „TELE2“ rašto Nr. SD-28026 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (12 t., b. l. 145);

8. 2018 m. sausio 23 d. UAB „Bitė Lietuva“ rašto Nr. 5040-45 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (12 t., b. l. 174);

9. 2018 m. sausio 31 d. UAB „Teledema“ rašto Nr. 18-24 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (13 t., b. l. 43-56);

10. 2018 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. R18-/2018-134 priedai – kompaktiniai diskai, 2 vnt. (19 t., b. l. 47);

11. 2018 m. vasario 1 d. AB „Telia“ rašto Nr. 2018-00315 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (12 t., b. l. 202);

12. 2018 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. R18-/2018-171 priedai – kompaktiniai diskai, 4 vnt. (19 t., b. l. 150);

13. 2018 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. R18-/2018-176 priedai – kompaktiniai diskai, 3 vnt. (19 t., b. l. 151);

14. 2018-02-21 AB Luminor Bank rašto Nr. 19.11-L301-553 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (5 t., b. l. 167);

15. 2018-03-05 (duomenys neskelbtini) rašto Nr. R18-/2018-230 priedai – kompaktiniai diskai, 3 vnt. (19 t., b. l. 85);

16. 2018-05-28 apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (17 t., b. l. 32-71)

17. 2018-06-12 apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (17 t., b. l. 86-180, t. 18, b. l. 1-119)

18. 2018 m. birželio 25 d. apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (17 t., b. l. 5-27)

19. 2018 m. liepos 16 d. – 2018 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (19 t., b. l. 86-138);

20. 2018-07-19 – 2018-08-07 kitų objektų apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (19 t., b. l. 152-164; 20 t., b. l. 1-75);

21. 2018 m rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (20 t., 20, b. l. 87-158; 21 t., b. l. 1-133);

22. 2018 m lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (15 t., b. l. 106-108)

23. 2019-01-03 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (I. Š.) priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (22 t., b. l. 102-104);

24. 2019 m. sausio 3 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų (E. M. ir V. S.) priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (22 t., b. l. 107-117, 120-121);

25. 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 18 d. liudytojos D. B. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausos vaizdo ir garso įrašai (iš viso 8 kompaktiniai diskai) (4 t., b. l. 69-74, 111-115), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

 

VIII. DĖL KITŲ NUOSPRENDŽIU IŠSPRĘSTINŲ KLAUSIMŲ

 

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems A. A., G. G. ir I. Š. kardomosios priemonės nebuvo skirtos.

Kaltinamiesiems E. M., J. P. ir V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (23 t., b. l. 110-113; 24 t., b. l. 78-80). Ši kardomoji priemonė kaltinamiesiems paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas:

kaltinamosios E. M. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis;

kaltinamosios V. S. ir S. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis;

kaltinamojo J. P. ir T. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – butui su terasa, pažymėta (DUOMENYS NESKELBTINI), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis;

kaltinamosios G. G. ir A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis;

kaltinamojo A. A. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirčiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis;

kaltinamosios I. Š. nuosavybės teisės priklausančiam nekilnojamam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas anksčiau nurodytam kaltinamųjų turtui paliktinas galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo dienos.

Teisme gautas kaltinamosios G. G. gynėjos advokatės G. Martišienės prašymas priteisti kaltinamajai jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (32 t., b. l. 165-180). Atsižvelgiant į tai, jog šiuo nuosprendžiu G. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, prašymas dėl išlaidų priteisimo atmestinas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–305, 307 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), ir skirti jam 150 MGL (5 649 eurų) dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), ir skirti jam 350 MGL (13 181 eurų) dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje), ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 8 mėnesiams.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje), ir skirti jam 360 MGL (13 557 eurų) dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje), ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirti A. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1 129 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 150 MGL (5 649 eurų) dydžio baudą.

G. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 330 MGL (12 427 eurų) dydžio baudą.

G. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 4 mėnesiams, įpareigojant G. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (564 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), ir skirti jai 100 MGL (3 766 eurų) dydžio baudą.

E. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), ir skirti jai 230 MGL (8 661 eurų) dydžio baudą.

E. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 10 mėnesių.

E. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje), ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.

E. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje), ir skirti jai 250 MGL (9 415 eurų) dydžio baudą.

E. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (dėl J. P. ir V. S. fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje), ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirti E. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 8 mėnesiams, įpareigojant E. M. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą (23 t., b. l. 110-113), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 7 mėnesiams.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 210 MGL (7 908 eurų) dydžio baudą.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti J. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant J. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą (25 t., b. l. 1-3), palikti galioti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), ir skirti jai 90 MGL (3 389 eurų) dydžio baudą.

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), ir skirti jai 210 MGL (7 908 eurų) dydžio baudą.

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje bei (duomenys neskelbtini) skyriuje), ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 8 mėnesiams.

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje), ir skirti jai 120 MGL (4 519 eurų) dydžio baudą.

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje), ir skirti jai 230 MGL (8 661 eurų) dydžio baudą.

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (dėl jos fiktyvaus įdarbinimo (duomenys neskelbtini) poskyryje), ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą (24 t., b. l. 78-80), palikti galioti iki  nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 9 mėnesiams.

I. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 350 MGL (13 181 eurų) dydžio baudą.

I. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti I. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 10 mėnesių, įpareigojant I. Š. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

 

Kartu su baudžiamąja teismui perduotus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

Dokumentų originalus (esančius dėžėje, pažymėtoje Nr. 3):

1. Pagal 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai (2017 m. gruodžio 8 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas), apžiūrėti 2018 m. lapkričio 6 d. daiktų apžiūros protokole, viso 5 lapai (16 t., b. l. 31,32; 33,34; 35-42);

2. 2018 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-8(4.32) pateiktas direktoriaus įsakymų personalo klausimais registras P3 už 2014 metus, viso 24 lapai (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 83, 84; 85-110);

3. 2018 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-8(4.32) pateiktas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymų personalo klausimais registras P3 už 2015 metus, viso 24 lapai (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 83, 84; 111-136);

4. pagal 2017 m. gruodžio 17 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai, V. S. asmens byla (2017 m. gruodžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas), apžiūrėti 2018 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolu, viso 1 segtuvas ir 52 lapai (16 t., b. l. 31, 32; 58-118);

5. pagal 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimą Nr. 4-01-9575 (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentai, J. P. asmens byla (2017 m. gruodžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas), apžiūrėti 2018 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokole, viso 1 segtuvas ir 29 lapai (16 t., b. l. 31,32; 119-153);

6. pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. reikalavimą Nr. 4-01-7825 (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. R18/2019-612 ir 2019 m. rugsėjo 12 d. dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2019-83 pateikti dokumentų originalai, viso 8 lapai (2019 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (14 t., b. l. 41, 42; 43-45; 46-56);

7. 2018 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-1 pateikti 2014 m. lapkričio –gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 17 lapų (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (9 t., b. l. 145-148; 150-182; 10 t., b. l. 1-72);

8. 2018 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-1 pateikti 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 73 lapai (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (9 t., b. l. 145-148; 150-182; 10 t., b. l. 1-72);

9. 2018 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-1 pateikti (duomenys neskelbtini) 2014 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 8 lapai (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (9 t., b. l. 145-148; 150-182; 10 t., b. l. 1-72);

10. 2018 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-1 pateikti (duomenys neskelbtini) poskyrio 2015 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, 2 lapai (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (9 t., b. l. 145-148; 150-182; 10 t., b. l. 1-72);

11. 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-20 pateiktas 2016 m. direktoriaus įsakymų personalo klausimai registras P3, viso 27 lapai (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 176, 177; 11 t., b. l. 1-30);

12. 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-20 pateiktas 2017 m. direktoriaus įsakymų personalo klausimai registras P3, viso 27 lapai (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 176, 177; 11 t., b. l. 31-60)

13. 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-20 pateiktas (duomenys neskelbtini) visiškos materialinės atsakomybės sutarčių registras F20, viso 6 lapai (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 176, 177; 11 t., b. l. 61-68);

14. 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-20 pateiktas (duomenys neskelbtini) poskyrio 2016 m. sausio – gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, viso 24 lapai (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 176, 177; 11 t., b. l. 69-97);

15. 2018 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-20 pateikti (duomenys neskelbtini) poskyrio 2017 m. sausio – rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, viso 18 lapų (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 176, 177; 11 t., b. l. 98-117);

16. 2018 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2018- (STT registracija 2018 m. rugpjūčio 16 d., Nr. 5-01-8091) pateikti 2017 m. direktoriaus įsakymai personalo klausimais, viso 16 lapų (2018 m. rugsėjo 5 d. apžiūros protokolas) (11 t., b. l. 118-119; 141-162);

17. 2018 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2018- (STT registracija 2018 m. rugpjūčio 16 d., Nr. 5-01-8091) pateikti 2016 m. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymai personalo klausimais, viso 17 lapų (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (11 t., b. l. 118-119; 121-140);

18. 2018 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-8(4.32) pateikti 2015 m. direktoriaus įsakymai personalo klausimais, viso 10 lapų (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 83, 84; 161-174);

19. 2018 m. sausio 19 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21-8(4.32) pateikti 2014 m. direktoriaus įsakymai personalo klausimais, viso 20 lapų (2018 m. rugsėjo 6 d. apžiūros protokolas) (10 t., b. l. 83, 84; 137- 160);

20. 2019 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2019-35 pateikti dokumentai, viso 7 lapai (2019 m. kovo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (13 t., b. l. 116, 117; 118-127);

21. 2018 m. rugsėjo 11 d. (duomenys neskelbtini) dokumentų laikino perdavimo naudotis aktu Nr. B21/2018-97 pateikti dokumentai, viso 4 lapai (2018 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (11 t., b. l. 170, 171; 173-179), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti dokumentus pateikusiai institucijai – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

1. Pagal 2019 m. spalio 15 d. reikalavimą Nr. 4-01-8843 UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. 1R-103 pateiktus dokumentų originalus, viso 2 lapai (2019 m. spalio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (14 t., b. l. 101; 105-109);

2. pagal 2019 m. rugsėjo 18 d. reikalavimą Nr. 4-01-8110 UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 1R-90 pateiktus dokumentų originalus, viso 10 lapų (2019 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolas) (14 t., b. l. 58-59; 60, 61; 62-74), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti juos pateikusiai įstaigai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)).

1. E. E. M. 2018 m. vasario 9 d. papildomos apklausos protokolo priedus – schemas, 2 lapai (2019 m. gruodžio d. kitų objektų apžiūros protokolas) (23 t., b. l. 26-31; 32-36);

2. 2017 m. gruodžio 14 d. kratos, atliktos V. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu savanoriškai pateiktus, rastus ir paimtus dokumentus, viso 15 lapų (2017 m. gruodžio 14 d. kratos protokolas ir 2018 m. lapkričio 6 d. dokumentų apžiūros protokolas) (15 t., b. l. 162-168; 16 t., b. l. 1-18), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla;

Vidines ir išorines skaitmenines laikmenas (sudėtas į dėžę, pažymėtą Nr. 2):

1) 2017 m. gruodžio 8 d. kratos, atliktos E. M. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta USB laikmena „GOORAM twister 8 GB“, 1 vnt. (2018 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokolas) (15 t., b. l. 113-125; 18 t., 18, b. l. 132-164); .

2. 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimo Nr. 4-01-9575 pagrindu 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) pateikto D. B. darbo kompiuterio (kompiuterio sisteminio bloko) „Magnum“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini), 500 GB talpos laikmena HDD TOSHIBA (S/N: (duomenys neskelbtini)), 1 vnt. (2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. birželio 12 d. apžiūros protokolai) (16 t., b. l. 48-49, 51-52; 17 t., b. l. 86-180; 18 t., b. l. 1-119);

3. 2017 m. gruodžio 7 d. reikalavimo Nr. 4-01-9575 pagrindu 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) pateikto darbo kompiuterio (kompiuterio sisteminio bloko) „LG“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini), 2 TB talpos laikmena HDD TOSHIBA (S/N: (DUOMENYS NESKELBTINI)), 1 vnt. (2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolai) (16 t., b. l. 48-49, 51-52; 17 t., b. l. 32-71);

4. 2017 m. gruodžio 8 d. kratos, atliktos I. Š. darbo kabinete, metu paimto stacionarus kompiuterio (kompiuterio sisteminio bloko) „Magnum“, inventorinis numeris – (duomenys neskelbtini), 500 GB talpos laikmena HDD TOSHIBA (S/N: (duomenys neskelbtini)), 1 vnt. (2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolai) (15 t., b. l. 88-95; 16 t., b. l. 48-49; 17, b. l. 5-27), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinius diskus (sudėtus į dėžę, pažymėtą Nr. 1):

1. 2017 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 2D-3278(3.1) priedas (2017 m. rugsėjo 27 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-7-00015-17 reg. Nr. 4-01-7248) – kompaktinis diskas 1 vnt. (1 t., b. l. 2-6);

2. 2017 m. lapkričio 29 d. AB Šiaulių bankas rašto Nr. S-17(14/48)C priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (5 t., b. l. 118);

3. 2017 m. gruodžio 6 d. AB Luminor Bank rašto Nr. 30.89-143/3665 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (5 t., b. l. 115);

4. 2017 m. gruodžio 7 d. AB Swedbank rašto Nr. S/9686 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (5 t., b. l. 111, 112);

5. 2017 m. gruodžio 11 d. AB SEB bankas rašto Nr. 07.04.08-17784 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (5 t., b. l. 121);

6. 2018 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. R18-/2018-37 priedai – kompaktiniai diskai, 3 vnt. (19 t., b. l. 17);

7. 2018 m. sausio 21 d. UAB „TELE2“ rašto Nr. SD-28026 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (12 t., b. l. 145);

8. 2018 m. sausio 23 d. UAB „Bitė Lietuva“ rašto Nr. 5040-45 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (12 t., b. l. 174);

9. 2018 m. sausio 31 d. UAB „Teledema“ rašto Nr. 18-24 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (13 t., b. l. 43-56);

10. 2018 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. R18-/2018-134 priedai – kompaktiniai diskai, 2 vnt. (19 t., b. l. 47);

11. 2018 m. vasario 1 d. AB „Telia“ rašto Nr. 2018-00315 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (12 t., b. l. 202);

12. 2018 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. R18-/2018-171 priedai – kompaktiniai diskai, 4 vnt. (19 t., b. l. 150);

13. 2018 m. vasario 15 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. R18-/2018-176 priedai – kompaktiniai diskai, 3 vnt. (19 t., b. l. 151);

14. 2018-02-21 AB Luminor Bank rašto Nr. 19.11-L301-553 priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (5 t., b. l. 167);

15. 2018-03-05 (duomenys neskelbtini) rašto Nr. R18-/2018-230 priedai – kompaktiniai diskai, 3 vnt. (19 t., b. l. 85);

16. 2018-05-28 apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (17 t., b. l. 32-71)

17. 2018-06-12 apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (17 t., b. l. 86-180, t. 18, b. l. 1-119)

18. 2018 m. birželio 25 d. apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (17 t., b. l. 5-27)

19. 2018 m. liepos 16 d. – 2018 m. liepos 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (19 t., b. l. 86-138);

20. 2018-07-19 – 2018-08-07 kitų objektų apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (19 t., b. l. 152-164; 20 t., b. l. 1-75);

21. 2018 m rugpjūčio 8 d. – 2018 m. rugpjūčio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (20 t., 20, b. l. 87-158; 21 t., b. l. 1-133);

22. 2018 m lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (15 t., b. l. 106-108)

23. 2019-01-03 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (I. Š.) priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (22 t., b. l. 102-104);

24. 2019 m. sausio 3 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų (E. M. ir V. S.) priedas – kompaktinis diskas, 1 vnt. (22 t., b. l. 107-117, 120-121);

25. 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 18 d. liudytojos D. B. BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklausos vaizdo ir garso įrašai (iš viso 8 kompaktiniai diskai) (4 t., b. l. 69-74, 111-115), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

solidariai iš A. A., G. G. E. M. ir V. S. priteisti civiliniam ieškovui 7 556,08 Eur (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo į (duomenys neskelbtini) poskyrį ir (duomenys neskelbtini) skyrių);

solidariai iš A. A., I. Š., E. M. ir J. P. priteisti civiliniam ieškovui – 10 614,42 Eur (dėl J. P. fiktyvaus įdarbinimo į (duomenys neskelbtini);

solidariai iš A. A., I. Š., E. M. ir V. S. priteisti civiliniam ieškovui 8 913,03 Eur (dėl V. S. fiktyvaus įdarbinimo į (duomenys neskelbtini) poskyrį) turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme taikytą laikinas nuosavybės teisės apribojimą: 1) E. M. ir V. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis; 2) V. S. ir S. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis; 3) J. P. ir T. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – butui su terasa, pažymėta (DUOMENYS NESKELBTINI), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis; 4) G. G. ir A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis; 5) A. A. nuosavybės teisės priklausančiam nekilnojamam turtui – žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirčiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis; 6) I. Š. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui – butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtu disponuoti ir jį valdyti, bet paliekant teisę juo naudotis, palikti galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo dienos.

Advokatės G. M. prašymą dėl G. G. išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apmokėti, atmesti.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

 

 

Teisėja                                               Julita Dabulskytė-Raizgienė