Civilinė byla Nr. e2A-3066-345/2015
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04430-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija:
2.3.2.10.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-633-723/2015 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. T. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys – S. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydamas: įpareigoti atsakovę M. T. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Rapsas“, pastatytą statinį (3 m ilgio ir 1,5 m aukščio tvorą) bei sutvarkyti statybvietą; atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo – leisti tą padaryti ieškovui, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė neturėdama valstybinės žemės sklypo patikėtinio rašytinio sutikimo, savavališkai vykdė statybos darbus – pastatė tvorą, greta jai priklausiusio žemės sklypo sodų bendrijoje „Rapsas“ esančiame valstybinės žemės sklype. Ieškovas paaiškino, kad nors atsakovė jai priklausiusį sklypą perleido trečiajam asmeniui S. K., tačiau savavališkos statybos faktas buvo užfiksuotas tada, kai sklypas dar priklausė atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas nustatė, kad atsakovė savavališkai valstybei priklausančiame žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Rapsas“, pastatė tvorą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės „Inžineriniai statiniai 3.1 punktas, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Skunde teigiama, kad apeliantė nebėra pirmosios instancijos teismo sprendime minimų objektų savininkė, nes juos perleido trečiajam asmeniui S. K.. Taigi tvoros nugriovimas pažeistų jos savininkės nuosavybės teises. Vadinasi, ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi apeliantei nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti, nurodydamas, kad apeliantė pripažįsta, jog tvorą pastatė būtent ji. Kadangi tvora pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, apeliantė yra tinkama atsakovė, o teismo sprendimo įvykdymas – galimas. Apeliantė apie iškeltą bylą neabejotinai žinojo, kadangi pateikė atsiliepimą į ieškinį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog apeliantė savavališkai valstybiniame žemės sklype, esančiame greta sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pastatė medinę tvorą su pamatu (ilgis – 3 m., aukštis – 1,5 m). Tvoros pastatymo ir statybos neteisėtumo apeliantė apeliaciniame skunde neginčija. Kadangi tvora pastatyta neteisėtai nei apeliantė, nei trečiasis asmuo S. K. negalėjo įgyti į ją nuosavybės teisių (CK 4.47 straipsnio 4 dalis, 4.103 straipsnio 1 dalis). Dėl to apeliantės teiginiai dėl S. K. nuosavybės teisių pažeidimo yra nepagrįsti. Ginčo statinys pastatytas valstybiniame žemės sklype, todėl ieškovas teisus teigdamas, kad neteisėtos statybos padarinių pašalinimas yra galimas, o teismo sprendimo įvykdymas nepažeis kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Apeliantė nepagrįstai teigia, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantei ne tik buvo įteiktas jai skirtas ieškinio egzempliorius, bet ir šaukimas į 2015 m. balandžio 23 d. teismo posėdį (b. l. 16). Taigi apeliantė apie teismo posėdį – jo datą ir vietą, buvo informuota.
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Henrichas Jaglinskis
Asta Radzevičienė
Alma Urbanavičienė