Baudžiamoji byla Nr. 1-184-1113/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09248-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.1.16.2.12; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,

sekretoriaujant L. J.,

dalyvaujant prokurorei E. K.,

kaltinamajam A. A.,

nukentėjusiajai A. B.– G.,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 

1) 2018 m. lapkričio 8 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 18 MGL (900 eurų) dydžio bauda, baudą sumokėjo 2020 m. gruodžio 18 d.;

2) 2022 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       A. A. nežymiai sužalojo A. B.– G., būtent: 2024 m. kovo 8 d. apie 23.52 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus pastūmė nukentėjusiąją A. B.– G., dėl ko ji atsitrenkė į buto durų staktą bei sieną ir susitrenkė nugarą, dešinįjį žastą ir pakaušį, taip padarė nukentėjusiajai A. B.– G. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą - poodinę kraujosruvą pakaušyje bei sukėlė jai fizinį skausmą. 

2.       Kaltinamasis A. A. teisme kaltės nepripažino. Parodė, kad 2024 m. kovo 8 d., vakare, apie 22 val., jis su A. B.– G. ir jo nepilnamečiu sūnumi A. atvyko į A. B.– G. namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kai grįžo, jis buvo blaivus. Būdami miegamajame, jis ir A. B.– G. susiginčijo, apsižodžiavo. Jo sūnus negirdėjo kivirčo, nes buvo kitame kambaryje. A. B.– G. jis nemušė, su rankomis nedavė, nepešė už plaukų, netampė. O žmonės stumdosi kiekvieną dieną, visur. Kaip ir minėjo savo pirminiuose parodymuose, jis bandė išeiti iš namų su savo sūnumi, o ji laikė juos per prievartą, neleido išeiti iš namų, buvo užtvėrusi kelią – stovėjo priešais buto laukines duris, po to atidarė duris, todėl jis, norėdamas išeiti, nešdamas sūnų ant rankų, ėjo tiesiai kaip tankas, nukentėjusioji nepasitraukė nuo kelio ir greičiausiai ją pastūmė. Jis buvo streso būsenoje, gal ir buvo tarp jų kažkoks kontaktas, bet neprisimena. Ar A. B.– G. susižalojo, ar ne, nežino. Tyčia jos nestūmė. Išeidamas išsinešė A. B.– G. batą, nes ji neatidavė jo daiktų, buvusių automobilyje. Be bato, išsinešė nukentėjusiosios vairuotojo pažymėjimą ir televizoriaus distancinį pultą. Raktų nebuvo paėmęs. Jokio fizinio kontakto miegamajame kambaryje nebuvo. Konflikto metu jis girdėjo, kad nukentėjusioji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Nežino, ką ji nurodė operatorei. Ji kalbėjo miegamajame, o jis buvo su sūnumi kitame kambaryje. Jis tuo metu nieko nedarė. Po to ji pakalbėjo su jo mama, kuri sakė, kad paleisk ten juos, tada A. B.– G. atrakino duris ir išleido juos. Taip, jis laikė kambario duris, nes norėjo išvengti konflikto, bet jas ten tiek ir telaikė. Jis durų nelaikė. Nežino, kodėl nukentėjusioji teigė, jog jis laikė tas duris, bet, jei ir būtų laikęs tas duris, tai reiškia, kad jis nori išvengti konflikto, nes tos durys atsidaro į miegamąjį. Vėliau A. B.– G. jam paminėjo, kad iškvietė policiją. Nukentėjusiosios parodymai – šmeižtas, greičiausiai kažkas prieš jį buvo taip stipriai padaręs su ja, gal greičiausiai jos buvęs vyras, tai keršija jam taip. A. B.– G. yra linkusi save žaloti. Mano, kad procesas vyksta dėl pinigų. Mano, kad A. B.– G. planavo konfliktą, nes jį įrašinėjo telefonu.

2.1.       A. A., apklaustas įtariamuoju 2024 m. kovo 15 d., nurodė, jog su įtarimu nesutinka, kaltės nepripažįsta. Parodė, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. yra pažįstamas su A.. Su A. susitikdavo kiekvieną dieną, tai ji pas jį būdavo, tai jis pas ją. Jis su A. draugavo, bendro ūkio nevedė. Su A. dažnai pykdavosi. Per metus daug kartų buvo susipykę. Jis turi sūnų A., kuriam yra (duomenys neskelbtini), jis nėra jų bendras vaikas. 2024 m. kovo 8 d. jis su A. grįžo pas ją į namus. Prasidėjo konfliktas su A., nes ketino bendrai gyventi, bet ji pradėjo sakyti, kad reikės jai su advokatu pasikalbėti dėl mokesčių mokėjimo ir panašiai. Tuo metu jis jau gulėjo lovoje, ruošėsi miegoti. Sūnus kitame kambaryje miegojo. Jis nuėjo iki sūnaus kambario, kuriame šis miegojo, pakėlė šį ir ruošėsi išeiti iš namų. Pati A. neleido jiems išeiti iš namų, ji buvo užrakinusi buto duris, rakto nebuvo duryse. Jam atėjus prie durų, jis A. sakė, kad išleistų juos, tačiau ji neleido, nedavė rakto. A. užstojo kelią, atsistojo už užrakintų durų, sakė, kad jų neišleis. Tuo metu A. skambino jo mamai, jo mama prašė, kad ji išleistų juos. A. atrakino duris ir vis tiek stovėjo prie jų, neleido išeiti, atsistojo priešais duris ir užstojo išėjimą. Jis tiesiai ėjo per ją, pasiėmęs vaiką, su rankomis nestūmė A.. Vaikas buvo jo rankose, o kitoje rankoje buvo maišas. Jis tiesiai ėjo į A., nes ji buvo užtvėrusi kelią. Nežino, ar ji kur nors atsitrenkė, nematė to. Jis pasakė A., kad atiduotų iš savo automobilio daiktus – sūnaus paspirtuką, žaislus. Ji nesutiko, todėl jis paėmė jos batą ir vairuotojo pažymėjimą. Batą įsidėjo į paltą, o vairuotojo pažymėjimą – į batą. Išėjo su sūnumi rankose, „taše“ ir batu. A. jų nesivijo. Jis tą vakarą buvo blaivus. A. jo sūnaus A. nerengė, jis jos nestūmė. Jis koridoriuje A. į durų staktą nestūmė. Jis taip pat nestūmė A. ant lovos ir į sieną. Durų, kad A. neišeitų iš kambario, jis nelaikė. Po įvykio jis nuėjo namo, nes jo tėvai gyvena šalia. Jam einant į namus jį pasitiko jo mama V. G., jos numerio neduos (2 t., b. l. 121–124, 130–132);

2.2.       A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 3 d. papildomai, parodė, kad jis A. B.– G. buto miegamojo duris trankė vieną kartą. A. uždaręs miegamajame jis nebuvo. Negali paaiškinti, kodėl skambinant A. pagalbos telefonu girdisi, kaip ji šaukia: „atidaryk duris, nedaužyk rankeną, nu baik, išlaužei duris“. Gal bandydama jam atkeršyti kažkokiu būdu. Ji sirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kai jie visi trys grįžo pas A. į namus, 2024 m. kovo 8 d., miegamojo kambario durų rankena nebuvo išlūžusi, nes, kai jis trenkė su durim, ėmė už durų rankenos. Nežino, gal betrenkiant galėjo išlaužt. Kai jis paėmė savo vaiko patalynę, kuri buvo už lauko durų, laiptinėje, A. jau buvo atrakinusi duris. Tada jis tą patalynę paėmė iš laiptinės ir tada tik trenkė miegamojo duris. Jis sakė, kad ji atiduotų visus jiems su sūnumi priklausančius daiktus, ir metė patalynę ant miegamojo lovos, nes ji nesutiko atiduoti jiems daiktų, todėl jis pasakė, kad atveš visus daiktus kartu su patalyne. Pasiėmė A. ir išėjo pro duris, kurias jau buvo atrakinusi A.. Jis A. automobilio raktų nebuvo paėmęs, nežino, kodėl jai skambinant pagalbos telefonu girdisi, kaip ji sako: „neimk mano mašinos raktų, atiduok mano raktus“. A. raktų ant koridoriaus spintos jis nesviedė. Jis ėjo jau pro duris laukan ir ji buvo užstojusi duris, ištiesusi abi rankas į šonus ir neleido jiems išeiti. Gal ėjimo būdu ji ir atsitrenkė į durų staktą. Jis to nematė. Jis specialiai jos nestūmė. Kaip ir minėjo pirmuose parodymuose, A. laikė jį su mažamečiu vaiku per prievartą savo namuose. Po to, kai atrakino duris, kai išmetė į laiptinę vaiko patalynę, jis su vaiku parėjo į vidų jį aprengti, tada dar nuėjo į miegamojo kambarį ir sviedė patalynę. Tada grįžo prie laukinių durų mautis batus. A. priėjo ištiesusi į šonus rankas, rėkė, šaukė ir laikė išskėtus rankas. Ėjimo būdu, kai A. laikė jį su sūnumi per prievartą ir kai buvo prašęs išleisti, ji laikė, nėjo, nugara buvo į laiptinę, buvo užtvėrusi praėjimą. Jis ėjo tiesiai „kaip tankas“. Nežino, ar ji kažkur atsitrenkė, ėjo tiesiai ir nežiūrėjo, buvo su vaiku ant rankų. Fizinis kontaktas buvo (2 t., b. l. 140–144).

2.3.       Apklaustas įtariamuoju papildomai 2024 m. lapkričio 13 d., A. A. nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, iš dalies gal tik, tai buvo netyčinis. Kaip minėjo pirminiuose parodymuose, kad jo neišleido su vaiku iš namų. Jis ėjo „kaip tankas“ pro duris ir ji tikriausiai atsitrenkė, nematė, nežino. Pasilieka prie savo ankstesnių aprodymų (2 t., b. l. 153–154). 

3.       Nukentėjusioji A. B.– G. teisme parodė, kad 2024 m. kovo 8 d. buvo sutarę su kaltinamuoju, kad ji paims kaltinamojo sūnų A. iš darželio ir važiuos pas jos draugės vaikus, kad vaikas praleistų linksmai laiką, o su kaltinamuoju susitiks vakare. Planavo, jog jis paims vaiko daiktus - dantų pastą, pižamą, nes miegos pas ją. Būnant pas draugę, apie 19 val. iš kaltinamojo sulaukė žinutės, kad jis baigia prisigerti pas draugą. Vėliau, apie 21 valandą, jis parašė, kad iš to draugo išvažiuoja pas kitus draugus į bendrabučius (duomenys neskelbtini), ir, kad iš ten ji turėtų jį paimti ir važiuoti su jo vaiku į namus. Po 22 val., prie tų bendrabučių, įlipus į automobilį, kaltinamojo elgsena jau buvo neadekvati, sklido alkoholio kvapas. Suprato, kad jis girtas. Kaltinamojo mama parašė jai, klausdama kaip jis. Ji atsakė, kad yra neblaivus. Kaltinamojo mama parašė, kad tik būtų jis ramus. Ši žinojo, kad tose situacijose, kai jis būdavo neblaivus, tarp jų įvykdavo konfliktai. Ji kaltinamojo paklausė, ar jis paėmė A. visus daiktus, kurie reikalingi, kad miegotų pas ją. Jis labai susierzino tuo klausimu, nes jis per visą dieną nebuvo grįžęs namo ir nebuvo suruošęs vaikui nieko. Grįžus namo, užmigdė A.. Miegamajame kaltinamasis primygtinai norėjo pašnekėti, kaip jie gyvens kartu, nes visada toks spaudimas dėl apsigyvenimo kartu buvo iš jo pusės. Visada su sąlygom būdavo, kad ji įregistruotų jį su vaiku pas save, dėl mokesčių nesutardavo. Prasidėjo ir pyktis, visokiais žodžiais pradėjo ją įžeidinėti. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kai konfliktas baigėsi kažkuom - kažkada jis jos automobilio variklio skyriaus dangtį buvo apdaužęs, įsibrovęs į automobilį, atėmęs jos raktus ir ranką užlaužęs, todėl ji suprato, nujautė, kad kažkas bus. Norėdama apsisaugoti, pradėjo filmuoti. Agresija didėjo, ją įžeidinėjo, žemino. Todėl ji ir pasakė jam: „pūsk iš čia“, kad išeitų iš jos namų. Nuo to momento jis dar labiau suagresyvėjo, nuėjo į kitą kambarį, pažadino A.. Būdama miegamajame, ji girdėjo kaip A. A. sūnui sakė: kelkis ir eik padėkoti A., kad ji juos išvaro iš namų. Ji suprato, kad jis vidury nakties, būdamas neblaivus, vaiko į namus neparves, o dar kažkur eis. Todėl parašė žinutę jo mamai, kad jie ruošiasi išeiti kažkur į naktį, ir neaišku, ar jie grįš namo, kad ši su juo pasišnekėtų, nes jis dažniausiai paklausydavo savo mamos. Netrukus A. A. paskambino jo mama. Kalbėdamasis su mama, jis sakė, visokiais žodžiais, kokia ji yra, kad jį išvaro. Gal po dviejų minučių, pasibaigus A. A. ir jo mamos pokalbiui, koridoriuje ji pradėjo A. rengti. Kai ji buvo atsiklaupusi prie vaiko, A. A. pribėgo, išplėšė megztinį jai iš rankų ir rankomis ją stumtelėjo, bet ji tiesiog ranka atsirėmė į žemę, skausmo nepajuto. Tada ji juos paliko koridoriuje ir nuėjo į kambarį surinkti A. patalynės, kuri jau iš seniau buvo. Sudėjusi jų daiktus, maišą, atrakinusi buto duris, ji padėjo laiptinėje, sakydama, kad eidami pasiims. A. A. tada dar labiau supyko – pačiupęs koridoriuje buvusią jos rankinę su darbo kompiuteriu, norėjo jį, pradaręs duris, išmesti į laiptinę, bet ji spėjo pagauti. Jis paėmė maišą su patalyne ir sviedė į miegamojo kambarį, ji vėl nuėjo paimti, jis – neleisti, tas veiksmas kartojosi gal kelis kartus. Tada, praėjus gal 5 minutėms nuo kaltinamojo ir jo mamos pokalbio, ji pati paskambino kaltinamojo motinai, nes jis savo mamos klausydavo, kad jis apsiramintų. Vaikas, išgirdęs močiutės balsą, pradėjo verkti. Tada, jai stovint koridoriuje prie prieškambario spintos, nugara į miegamąjį, kaltinamasis abejomis rankomis, suėmęs už pečių, ją bloškė ir ji atsitrenkė tiesiai į kambario durų staktos kampą, buvusį jai iš dešinės. Ji kaltinamajam sakė: baik, ką tu darai. Antras pastūmimas buvo miegamajame į miegamojo lovą, bet tada ji nieko neužsigavo. Atsikėlusi pamatė, kad jis dar kartą eina link jos. Ji žengė žingsnį atgal, kai jis trečią kartą nubloškė, pastūmė ją į kampą miegamajame tarp spintos ir sienos. Ji pajuto skausmą nugaroje ir rankoje. Visi pastūmimai buvo abiem rankomis už pečių. Nusisukęs eiti, A. A. uždarė kambario duris ir jas laikė. Telefonas, kai prasidėjo stumdymas, visą laiką buvo jos rankose, skambutis „(duomenys neskelbtini)“ programa su A. A. mama tebesitęsė, iš viso jis truko apie 3-4 minutes. Šį pokalbį ji išjungė, kai A. A. pradėjo laikyti duris. Tada ji paskambino 112, nes labai bijojo, nebežinojo kuo viskas pasibaigs. Paskambinusi operatorei tyliai pasakė adresą, kad yra vaikas namie ir daugiau su ja nebešnekėjo, nes atsidarė durys ir jis jau kaip ir išeidinėjo. Gali būti, kad, kalbėdama su operatore, ji šaukė, kad atidarytų duris ir ją išleistų. Pamena, kad išėjus iš kambario, jie ruošėsi išeiti, vaikas stovėjo prie buto durų slenksčio, laiptinėje ant kilimėlio, sakė: „tete, einam“. Jai einant link durų, A. A. iš koridoriuje stovinčios spintelės pačiupo raktų ryšulį. Ji pradėjo šaukti, kad atiduotų raktus. Išgirdo telefonu jo mamą šaukiant: „A., nedrįsk imti raktų, nebandai imti raktus“. Jis tada paklausė, sviedė raktus ant spintos, į patį kampą. Išeidamas jis paėmė jos batą ir metė į laiptinę. Išeidamas A. A. pasiėmė jai dovanotą gėlių puokštę. Laiptinėje, lipant žemyn, trečiame aukšte, jis jos batą sviedė į pirmą aukštą. Ji, laikydamasi atstumo, sekė paskui juos. Vaikas ėjo pirmas ir ji paprašė šio paduoti jai batą, bet pribėgęs A. A. išplėšė iš vaiko rankų batą, įsidėjo į pažastį ir išėjo. Grįžusi namo, pamatė išplėštą rankeną, apgadintas miegamojo duris. Po 20 min. A. A. jai dar parašė žinutę, jog kokia ji šlykštynė, išvarė jį naktį su vaiku į lauką. Atvažiavusiems pareigūnams ji viską papasakojo. Kai ją apžiūrėjo komisariate, buvo matyti paraudimas ant jos rankos. Komisariate, baigiant rašyti pareiškimą, jai pradėjo svaigti galva, tai pareigūnai patarė važiuoti į priimamąjį, pasižiūrėti, kad nebūtų kažko rimto. Draugė nuvežė ją į priimamąjį. Ten jos paprašė asmens dokumento. Tik tada pamatė, kad piniginėje nebėra jos vairuotojo pažymėjimo. Apie tai informavo pareiškimą priėmusį pareigūną. Tą naktį ji rašė žinutes A. A., kad jis grąžintų paimtus daiktus, tačiau jis gynėsi, kad nieko neėmė. Priimamajame ji prabuvo iki ryto, o grįžusi namo pamatė, kad nėra televizoriaus nuotolinio valdymo pultelio. Po kelių dienų jis atidavė daiktus savo mamai, taip ir ji atgavo. Įvykio metu nebuvo kalbos apie daiktų iš automobilio pasiėmimą. Jos buto lauko durys rakinamos suktuku, tam, kad kaltinamasis su vaiku galėtų išeiti iš buto, nebuvo reikalinga, kad ji atrakintų duris. Raktus iš spintelės A. A. paėmė ne tam, kad atrakintų buto duris, nes jos nebuvo užrakintos - kai jie pradėjo rengtis, ji pati duris atrakino ir patalynę padėjo į koridorių, be to, jis irgi atidarė duris ir į koridorių norėjo išmesti jos kompiuterį. Nebuvo taip, kad ji nenorėjo A. A. su vaiku išleisti, kaip tik priešingai - jos interesas buvo, kad jie išeitų. Įvykio metu vaikas nebuvo nei karto kaltinamajam ant rankų. Yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo už fizinio skausmo sukėlimą, už nežymų sveikatos sutrikdymą. Civilinį ieškinį palaiko. Kaltinamasis visą tą laiką savo kaltės nepripažino, jos net neatsiprašė, su ja nekontaktavo, kad atsiprašytų, ar kažkokią dalį kompensuotų, nes jai kainavo duris sutvarkyti ir vairuotojo pažymėjimo reikėjo naujo. Neturtinę žalą sieja su jai padarytu sveikatos sutrikdymu. Tą naktį, kai atsitrenkė į staktą, iš pradžių skausmo, tikriausiai dėl šoko būsenos, ji nejuto. Vėliau, kai atvažiavo pareigūnai, tada pradėjo jausti. Skaudėjo ranką, nugarą. Galvą skaudėjo net keletą dienų, negalėjo gulėti su pakaušiu liesdama pagalvę, turėjo visą laiką gultis šonu, kad neliesti tos vietos, nes ji buvo skaudanti. Skausmą įvertina septyniais - aštuoniais balais. Tiek nugaros, tiek rankos ir galvos skausmo intensyvumas buvo vienodas. Vaistų nepirko, naudojo elementarius nuo skausmo vaistus, kuriuos rekomendavo priimamojo gydytojas. Vėliau į medikus nesikreipė. Po įvykio yra likęs nejaukumas, baimės ir nesaugumo jausmas. Po įvykio dėl psichologinės pagalbos nesikreipė.

3.1.       A. B.– G. 2024 m. kovo 9 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką parodė, kad: 2024 m. kovo 8 d. apie 23.52 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, draugas A. A., su kuriuo neveda bendro ūkio ir nėra sugyventiniai, du kartus ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į bute buvusią kambario durų staktą bei sieną, sužalojant ir susitrenkiant nugarą ir galinę galvos dalį (pakaušį). Šių fizinių veiksmų metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį bendrai dešimties balų skausmo skalėje įvertina 7 balais. GMP į įvykio vietą atvykusi nebuvo, į gydymo įstaigą vykti atsisako. Prašo nubausti A. įstatymų numatyta tvarka. Civilinio ieškinio šiuo metu nereiškia, jo pareiškimo sąlygos jai išaiškintos. Apklausta pareiškimo pateikimo metu, A. B. – G. parodė, kad su A. A. yra pažįstami apie metus laiko. Kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bendrų vaikų neturi, jų nesieja artimesni nei įprastai santykiai. Jie buvo draugai, susitikinėdavo, bendro turto neturi. Su A. jau turėjo ankščiau problemų, buvo rašytas pareiškimas dėl jo grasinimų, tačiau ikiteisminių tyrimų pradėta nebuvo. Jis ūmaus ir agresyvaus būdo, todėl supykęs ir neblaivus būna agresyviai nusiteikęs, kelia grėsmę. 2024 m. kovo 8 d. apie 17.20 val. ji paėmė A. mažametį vaiką A. A. iš vaikų darželio. Kartu su A. sūnumi atvažiavo pas draugę S. T., kur su vaikais linksmai leido laiką. Ten buvo iki 22.00 val., kai su A. išvažiavo paimti A.. Pastarasis su kažkuo vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jį paėmė (duomenys neskelbtini). Ji su A. ir A. grįžo į jos namus, adresu: (duomenys neskelbtini). Apie 23.30 val. ji paguldė A. miegoti. Su A. atsigulė į lovą ir pradėjo šnekėtis. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl galimybės vesti bendrą ūkį ir gyventi kartu. Jų požiūriai šiuo klausimu išsiskyrė. Kadangi A. buvo neblaivus, todėl jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, įžeidinėti, tapo agresyvus. Jis staigiai pakilo iš lovos ir nuėjo į kitą kambarį pažadinti A.. Pastarajam pradėjo aiškinti, kad „mamytė mus varo lauk“. Jis liepė vaikui ateiti pas ją ir pasakyti „ačiū, kad mumis išvarai“ ir visaip kitaip manipuliavo vaiku, jį išgąsdino. Kai pamatė, kad vaikas išsigando, ji pradėjo drausminti A., kad jis nutrauktų tokius veiksmus. Ji parašė per „(duomenys neskelbtini)“ A. mamai V. G., kurios paprašė, kad apramintų savo sūnų, nes jis norėjo su vaiku išvažiuoti nežinoma kryptimi. A. paskambino jo mama ir bandė jį įtikinti, kad niekur neitų. A. vis tiek nusprendė išvažiuoti. Ji pradėjo rengti A., tačiau A. išplėšė iš jos rankų sūnaus rūbus ir ją nustūmė. A. aprengė A. ir pradėjo toliau ją koneveikti necenzūriniais žodžiais. Tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas, kurio metu, būnant buto koridoriuje, A. ją stipriai pastūmė į durų staktą. Ji susitrenkė galinę galvos dalį (pakaušį). A. pradėjo verkti, tačiau A. toliau nenurimo ir ją nustūmė ant lovos. Ji atsistojo eiti, tačiau A. vėl ją pastūmė į sieną. Ji stipriai susitrenkė nugarą ir dešinės rankos žastą. Abiejų šių susitrenkimų metu patyrė fizinį skausmą, kurį bendrai vertina 7 balais. Jai pavyko paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir iškviesti policiją. A. jos neišleido iš kambario, laikė rankeną. A. su sūnumi išėjo iš buto, pasiimdamas jos vieną „M. K.“ batą (žalą patikslins vėliau). A. taip pat apgadino jos miegamojo kambario duris. Į medikus nesikreipė, nes galva nekraujavo, tačiau šiuo metu jaučia stiprius galvos skausmus, silpnumą, karščio/šalčio jausmą. Bendrą žalą galės patikslinti vėliau. Civilinio ieškinio šiuo metu nereiškia, jo pareiškimo sąlygos jai išaiškintos. Prie pareiškimo prideda vaizdo įrašą, kur girdėsis konflikto pradžia. Kitas aplinkybes galės pateikti vėliau (1 t., b. l. 9–17).

3.2.       Nukentėjusioji A. B.– G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 17 d. papildomai, parodė, kad ji su A. A. bendro ūkio nevedė, kartu negyveno, tiesiog kartais ji pas jį lankydavosi, kartais jis pas ją. Bendro turto, sąskaitų ir panašiai neturėjo. A. A. turį sūnų A., kuriam yra (duomenys neskelbtini). Ji paėmė iš darželio A. sūnų A. ir vyko pas savo draugę su juo, A. buvo kitur, šventė kovo 8 d. su draugais. Ji su A. yra pažįstami metai laiko. Ji A. vėlai vakare pasiėmė iš draugų ir kartu vyko pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pyktis kilo dėl to, kad ji A. paminėjo tokį faktą, kad jos draugės vaikams A. ją pavadino mamyte. A. dėl to pradėjo reikšti nepasitenkinimą ir kamantinėti vaiką, dėl ko jis taip pasakė. Ji vis ramino A., prašė, kad vaiką paliktų ramybėje. Dėl to ir kilo pirmasis ginčas. Grįžus namo ji A. paguldė miegoti, nes buvo vėlu. Su A. kalbėjo apie gyvenimą kartu. Bandė kalbėti apie tai, susitarti visas sąlygas. Ji jam pasakė, kad nekalbės apie tai, nes jis girtas. Kalbėjo apie mokesčius, kad jis mokės viską ir panašiai, ji jam pasakė, kad gerai, tebūnie, bet jos advokatas parengs sutartį, kad po to ateityje A. negalėtų reikšti pretenzijų į jos butą. A. ją vadino įvairiais žodžiais, žemino, įžeidinėjo, tyčiojosi, todėl jam pasakė, kad eitų lauk. Po to ji įjungė telefoną, įrašinėjo, kaip jis koliojo ją. A. nuėjo ir pažadino savo sūnų A., kuris jau miegojo. Ji girdėjo, kaip A. rengėsi, todėl priėjo prie vaiko padėti jam apsirengti. Ji atsitūpusi buvo prie vaiko, bandė aprengti A.. Ją A. su ranka stumtelėjo, ji atsisėdo ant žemės, tada ji nejautė fizinio skausmo. Sudėjo vaiko patalynę. Paprašė, kad A. eitų lauk iš jos namų. Ji maišą padėjo laiptinėje prie durų. A. paėmė jos darbinio kompiuterio rankinę ir ketino išmesti į laiptinę, ji pagavo ją. Pasiėmęs maišą, kurį ji padėjo, metė tą maišą ant lovos į kambario pusę. Ji nuėjo paimti tą maišą ir padavė jam. A. nuėjo ir pasiėmė gėlių puokštę, kurią dovanojo jai. Ji paskambino jo mamai, tuo metu koridoriuje stovėjo. A. pasiėmė paltą mautis, ji paėmė A. striukę, mama ramino per telefoną A.. A. visokiais žodžiais įžeidinėjo ją, kad ji jį meta lauk ir panašiai. A. B.– G. parodė, kad ji stovėjo koridoriuje per žingsnį nuo kambario durų staktos ir tada priėjęs A. už pečių su dviem rankom stūmė ją į durų staktą ir tiesiai į staktos kampą susitrenkė galinę galvos dalį, jautė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Ji girdėjo, kaip mama jį ramino, nes visą laiką telefonas buvo įjungtas, pokalbis su mama dar tęsėsi. Dar kartą ėjo link jos stumti. Ji dėjo žingsnį atgal ir buvo jau savo kambario miegamajame. A. priėjęs vėl ją pastūmė už pečių su abejomis rankomis, ji krito ant lovos, nejautė fizinio skausmo, jai neskaudėjo. Pradėjo šaukti, kad jis baigtų, kad jai skauda. Ji atsikėlė nuo lovos ir tada jis žingsniais ėjo link jos, ji atbula ėjo atgal. A. ėjo link jos ir dar kartą ją pastūmė į miegamojo sieną, kur šalia yra spinta, susitrenkė dešinės rankos žastą ir nugarą, jai skaudėjo. A. tada išeidinėjo iš kambario ir uždarė miegamojo duris. Ji bandė atidaryti duris, tačiau A. laikė rankeną ir neleido jai išeiti. Ji padėjo telefono ragelį, nes vis dar buvo pokalbis su jo mama, ši turėjo viską girdėti. Ji paskambino 112 ir pasakė greitai viską. Už kelių minučių A. paleido rankeną. Ji pamatė, kad A. jau buvo laiptinėje, A. stovėjo jos buto koridoriuje, kalbėjo su kažkuo telefonu. Koridoriuje, netoli išėjimo, priešais lauko duris, yra konsolė, kurios stalčiuje laiko savo namų ir automobilio raktus. A. atsidarė stalčių ir paėmė visus raktus. Ji jam šaukė, ką jis daro, kad padėtų jos raktus. Šalia yra prieškambario spinta, ant jos A. užmetė visus raktus. Po įvykio praėjus dviem dienom, nuo durų iškrito durų stakta, į kurią trenkėsi tada, kai ją A. pastūmė. Tą pačią naktį vyko į priimamąjį, ją medikai apžiūrėjo, daugiau dėl sužalojimų nesikreipė. Dėl šio įvykio nedarbingumo neturėjo. A. B.– G. parodė, kad buto durų ji nebuvo užrakinusi, nebuvo taip, kad ji neleido A. A. išeiti iš namų. Jos buto durys rakinamos ne raktu, o tiesiog suktuku. Ji leido išeiti A., pati net prašė, kad išeitų, tikrai jo nelaikė, ne vieną kartą prašė, kad paliktų jos namus. A. A. kelio nebuvo užstojusi. Buvo tik vienu momentu užstojusi kelią, kai jis rankose laikė jos raktus ir su jais ketino išeiti, tada jam ir sakė, kad atiduotų raktus ir gali eiti. Nebuvo taip, kad A. A. ją pastūmė prie durų, kai ji neleido jam išeiti iš namų, o jis tuo metu rankose laikė vaiką. A. nei karto jis nebuvo paėmęs ant rankų, vaikas stovėjo ir laukė koridoriuje, o maišą su patalyne jis buvo numetęs ant miegamojo lovos. Ji jam neužstojo kelio (1 t., b. l. 107–111, 112–115);

3.3.       Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 22 d., nukentėjusioji A. B.– G. parodė, kad miegamojo durys buvo trankomos ne kartą, gal tris - keturis kartus. Tai buvo tada, kai ji vaiko patalynę nešė prie išėjimo į laiptinę durų, A. paėmęs tą patalynę sviesdavo atgal į miegamąjį ir trenkdavo stipriai miegamojo duris, tai darė 3 - 4 kartus, mano, kad nuo to ir miegamojo durų staktos iškrito kovo 11 d. Yra nufilmavusi vaizdo įrašą, kai grįžusi namo rado miegamojo durų staktą iškritusią ant žemės. Po akistatos su A. pastebėjo, kad jis meluoja tada, kai sakė, kad nelaikė jos miegamajame, bet gali tai paneigti, kadangi, kai skambino 112 ir kalbėjo su operatore, ji, kiek pamena, rėkė, kad jis ją išleistų, tai turėtų girdėtis jos kvietime. Taip pat, kai A. pasakojo, kad paėmė vaiko patalynę, kurią ji padėjo už lauko durų, laiptinės koridoriuje (vadinasi, durys buvo atrakintos) ir numetė ant miegamojo lovos. A. sutiko su tuo, kad stipriai trenkė durimis ir metė patalynę, tai jis, galima suprasti, kad meluoja dėl užrakintų durų, kadangi vaiko patalynę paėmė jau iš laiptinės koridoriaus. Taip pat nori pasakyti, kad kai ji skambino 112, turėjo sakyti, kad A. paliktų jos raktus, tiksliai, kaip sakė, neatsimena, bet tai turėjo girdėtis, čia viskas vyko A. išeinant iš jos buto, kiek pamena, A. paėmė raktus, ji tuo metu priėjo prie išėjimo iš buto, prie durų, vėliau atsistojo tarpdury ir bandė iš jo paimti raktus, bet jis juos sviedė ant koridoriaus spintos viršaus, ji iš karto pasitraukė, tuo momentu A. jos niekur nepastūmė, ji pati niekur neatsitrenkė ir nesusižalojo. Pakaušio sritį susižalojo tuo metu, kai A. ją pastūmė į miegamojo durų staktą, nugarą ir žastą susižalojo tuo metu, kai A. ją pastūmė miegamajame, tarp spintos ir sienos, į kampą. Dar prisimena, kad jis parašė jai žinutę, kokia ji šlykštynė išvarė jį su vaiku lauk, čia iš karto po įvykio buvo, tai jai klausimas kilo, jei jis teigia, kad ji užrakino duris ir neišleido jo su vaiku, tai kodėl jis jai rašo tokią žinutę, kad ji jį išvarė pati, o ne neleido išeiti iš namų. Miegamojo durų rankena po A. laikymo jos miegamajame išlūžo, tai turėtų girdėtis ir tada, kai skambino 112, kai ji prašė, kad A. išleistų. Be to, atvykę pareigūnai fotografavo ir tas duris, kur matosi, kad durų rankena yra išlūžusi, iki to rankena buvo tvarkinga. Jeigu A. A. jos atsiprašys, kompensuos jai padarytą žalą, sutinka susitaikyti (1 t., b. l. 116–119, 120–123, 124–126).

3.4.       Nukentėjusioji A. B.– G. savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos su įtariamuoju A. A. metu. Įtariamasis A. A. akistatos metu su nukentėjusiosios A. B.– G. parodymais, kad jis ją tyčia stūmė, dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą bei sieną ir susitrenkė nugarą, dešinįjį žastą ir pakaušį, nesutiko (1 t., b. l. 182–188).

3.5.       Nukentėjusiosios A. B.– G. parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu. (1 t., b. l. 191–194; 2 t., b. l. 1–7).

4.       Teisme liudytoja V. G. nurodė, jog kaltinamasis A. A. yra jos sūnus, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, prieš metus laiko, galėjo būti kovo 8 d., apie 23 val. jai per „(duomenys neskelbtini)“ programą paskambino A. ir paprašė jos paskambinti A. ir pasakyti, kad šis neitų namo. Pokalbio metu ji girdėjo pakeltus tonus. A. prašė A. išleisti jį, praleisti, pasitraukti nuo durų. Ką A. sakė, neatsimena. Nepamena, ar buvo kalba dėl raktų paėmimo. Ji A. pasakė išleisti jį, kad ko nebūtų, o ji ateis pasitikti. A. stovėjo prie uždarytų, tikriausiai lauko, durų, o A. ėjo link durų, kažkaip taip su ranka, ar atrakink, ar raktus duok, nepamena, čia labai trumpai. Ji nematė, ar A. susitrenkė galvą. Po to jų pokalbis nutrūko. Pokalbis nutrūko kol A. dar buvo bute. Skambutis truko labai trumpai, gal 3 minutes. Nežino kas pokalbio metu laikė telefoną, bet ji matė ir A., ir A.. Pačio A. išėjimo momento nematė. Tada ji iš karto skambino A., jis atsiliepė, pasakė, kad jau yra išėjęs ir eina namo. Ji išėjo jų pasitikti. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), o sūnus gyvena šalia - (duomenys neskelbtini). Pasitikti ėjo šiaip, nedažnai pasitinka sūnų. Norėjo paklausti, kas ir kodėl įvyko. Kai susitiko, A. buvo su vaiku. Neprisimena ką nešėsi rankose A., kai susitiko. A. buvo susinervinęs, blaivus. A. sakė, kad susipyko. Neatsimena, ar sakė dėl ko. Jį varė, ar jis pats sugalvojo eiti namo, negali pasakyti. Vaikas sakė, kad A. jo patalynę išmetė į laiptinę. A. sakė, kad jam reikėjo stumtelėti su ranka, kad jis galėtų išeiti. Daugiau nieko A. nepaaiškino dėl šitų aplinkybių. Ji klausė, ar jis A. nesudavė. Atsakė, jog ne, pastūmė rankomis, kad galėtų išeiti. Daugiau skambučių tą vakarą, nei prieš šį įvykį, nei po, nebuvo. Negali nurodyti ar tą vakarą susirašinėjo su A.. Ji neprašė A. niekur neiti. Nepamena, kad ji būtų prašiusi A. žinute, kad perkalbėtų A., kad jis neišvažiuotų. Gal ir buvo tokia žinutė. Negali pasakyti, koks būna A. išgėręs, konfliktų nėra buvę. Nežino, kodėl 2024 m. kovo 8 d. 22.34 val. per „(duomenys neskelbtini)“ programą ji rašė A. žinutę: „kad tik ramus būtų neblūditų“. Nepamena to. Po kelių dienų A. atvežė vaiko daiktus. Ji A. klausė, ar nemušė A.. Ši atsakė, kad tikrai ne, tik labai smarkiai pastūmė. Nekonkretizavo, kaip tas pastūmimas buvo, nepamena. Sakė, kad susitrenkė galvą, rodė, kad pakaušį susitrenkė į durų staktą, turbūt laukinių durų, bet tiksliai nežino. Ji su A. nekalbėjo, dėl ko kilo ta situacija. A. sakė, kad kreipėsi į policiją, nepamena, ar į medikus kreipėsi. Negali pasakyti, ar A. buvo paėmęs A. daiktus. Buvo kažkas maišelyje iš A. namų. Po įvykio A. su A. bendravo. Nėra tikra, ar pokalbio metu A. stovėjo prie lauko durų, gal ir galėjo tai būti spintos durys.

4.1.       Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškinta teisė dėl parodymų davimo, sutinka papasakoti, ką žino. A. yra jos sūnus. Kiek žino, apie metus sūnus A. bendravo su A.. Ji yra ne kartą pati su A. bendravusi, su ja sutaria gerai. 2024 m. kovo 8 d. jai A. parašė žinutę, kad ji paskambintų savo sūnui A., kad jis nevažiuotų namo su savo sūnumi, nes jau buvo apie 23.30 val. Neatsimena, ar kalbėjo su savo sūnumi A.. Už 15 minučių jai paskambino A. į „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo skambučiu. Ji klausė, kas nutiko, kodėl čia naktį taip. A. pasakė, kad jie apsipyko ir A. naktį su vaiku važiuoja namo. Prašė jos, kad ji pasakytų, kad jie nevažiuotų. Matė vaizdą, kad viskas vyko netoli išėjimo iš buto, mano, kad koridoriuje. Kiek suprato, A. neišleido iš namų A., o jis šaukė „išleisk, praleisk, leisk išeiti“. Girdėjosi barniai abiejų ir viskas, nutrūko. Ji dar pasakė A., kad ji išleistų sūnų namo. Matė vaizdą, kad jie abu yra netoli durų išėjimo į laiptinę, tiksliai negali pasakyti, kur kas stovėjo, nes vaizdas judėjo, girdėjosi jų barniai. Ji kažkokių riksmų iš A., kad ją muštų, negirdėjo. Išėjęs A. jai paskambino pats, ji išėjo pasitikti, kadangi netoli gyvena. Lauke, susitikusi su sūnumi A., jo paklausė, kas nutiko. Vėliau A. ir jo sūnus minėjo, kad A. buvo išmetusi į laiptinę jų patalynę. A. vėliau pasakė, kad ją stumtelėjo su ranka, kad jis galėtų išeiti. Vėliau buvo susitikusi su A., ji pasakė, kad buvo priimamajame, nes ją A. smarkiai pastūmė, ji susitrenkė galvą, kad joks vyras jos nestumdys. Vėliau A. atvežė jai į namus patalynę, ji su ja pasikalbėjo. Ši pasakė, kad tikrai šios nemušė, kad šią smarkiai pastūmė ir ši susitrenkė į durų staktą pakaušį. Daugiau kitų sužalojimų A. neminėjo (1 t., b. l. 174–177).

5.       Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus (toliau ir – VPK VTT SPS) specialisto R. J. 2024 m. kovo 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. kovo 8 d. jis dirbo kartu su Šiaulių apskrities VPK VTT SPS specialistais S. P. ir D. U. (duomenys neskelbtini) Apie 23.55 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas. Apie 00.04 val. atvykus nurodytu adresu duris atidarė pranešėja A. B.– G., kuri aiškino, jog pas ją į svečius buvo atėjęs jos draugas A. A., su kuriuo draugauja apie metus laiko, bet kartu negyvena. Pasak moters, vyras buvo gerokai girtas ir pradėjo su ja konfliktuoti žodžiu. Dėl ko kilo konfliktas moteris neįvardijo. Žodinio konflikto metu vyras moterį keletą kartų pastūmė, dėl ko ji su galva atsitrenkė į durų staktą, bet šiuo metu medikų pagalbos atsisakė. Iki jiems atvykstant pranešėjos draugas jau buvo pasišalinęs iš jos namų. Pranešėja pageidavo rašyti pareiškimą dėl savo draugo netinkamo elgesio, todėl atvyko į policiją. Įvykis filmuotas Bodycam (1 t., b. l. 20–21).  

6.       2024 m. kovo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra. Protokole nurodyta, jog, įėjus į butą, patenkama į koridorių. Koridoriuje, kairėje pusėje yra sienoje įrengtos medinės durys su medinėmis staktomis. Šios durys veda į miegamojo kambarį. Miegamajame kambaryje yra lova, spinta. Įvykio vietoje grumtynių ar kraujo pėdsakų nematyti. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 98–106).

7.       Iš BIRT ataskaitų žiūryklės kortelės matyti, jog policijoje 2024 m. kovo 8 d. 23.55 val. užfiksuotas pranešėjos A. B.– G. pranešimas. Pranešėja nekalba, girdisi konfliktas, smurtas, stumdymasis. 06.29 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojos gautas pranešimas, kad dėl galvos sumušimo 02.46 val. kreipėsi blaivi (0,00 prom.) A. B.– G.. Aplinkybės neaiškios. Ambulatoriškai. (2 t., b. l. 8–9).

8.       2024 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Užfiksuota, kad atvykusiems pareigūnams moteris nurodė, jog susipyko su draugu, su kuriuo draugauja metus laiko, sako, kad butas yra jos nuosavybė, draugas buvo pas ją svečiuose, vakar ji girtą draugą paėmė iš draugų, jis pas ją negyvena, gyvena savo namuose. Moteris pasakoja, kad jie su draugu apsipyko, jis su (duomenys neskelbtini) mažamečiu vaiku išėjo namo. Vaikas miegojo, jį pakėlė draugas. Moteris sudėjo draugui jo turėtus daiktus, pasakojo, kad buvo daug keiksmų ir visokiausių necenzūrinių žodžių, o išeidamas jis ėmė ją stumdyti, apgadino kambario duris. Moteris parodė į kurią pusę ją stūmė, nurodė, kad ji trenkėsi kaktą (ranka rodo pakaušio sritį), tą galvą, pakaušį į staktą, stūmė ant lovos, paskui stūmė į kampą, atsitrenkė. Ji patyrė fizinį skausmą. Tada jie išėjo, išsinešė jos batą (2 t., b. l. 10–13). 

9.       2024 m. gegužės 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2024 m. kovo 8 d. 23.52 val. A. B.– G. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra. Užfiksuota, kad fone girdisi, kad moteris sako: „Atidaryk duris, aš tau sakau….atidaryk duris, (duomenys neskelbtini).“. Operatorė klausia, kas nutiko, moteris atsako, kad ji negali ilgai šnekėti ir telefonas baigia išsikrauti, vėl girdisi prašymas atidaryti duris. Po ko pokalbio fone vėl pasigirsta žodžiai: „Aii...baik...nelįsk...nu nelįsk... (moteris šaukia) nu, nelįsk į kambarį, nedaužyk rankeną…..nu baik“, girdisi šurmulys, vaikiškas balsas sako: „tete, einam“. Moteris sako: „išlaužei duris“. Vyriškis sako: „tai tu išlaužei“. Moteris: „eik, aaaaiii“. Vyriškis sako: „einam, einam“, dar kažką kalba, bet nesigirdi. Moters: „neimk mano raktų mašinos, palik mano mašinos raktus, palik mano mašinos raktus, atiduok raktus, atiduok raktus aš tau sakau, atiduok raktus (girdisi šurmulys), neimi mano raktų, aš nelendu prie tavęs“. Operatorė atsidūsta, niekas su ja nebendrauja, fone girdisi įvairūs buitiniai garsai, krebždesys, kažką kalba, bet nesuprantamai, kažkur toliau nuo telefono. Girdisi, kad skambinanti moteris prašo jai atiduoti jos batą (2 t., b. l. 14–16).

10.       Iš asmens apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. kovo 9 d. 02.09 – 02.21 val. atlikta A. B.– G. kūno apžiūra. Užfiksuota, kad apžiūrėjus nugaros sritį akivaizdžių sužalojimų nematyti. Ant dešinės rankos žastikaulio matomas paraudimas apie 80 mm ilgio, apie 50 mm pločio. Galvos srityje nestebima matomų akivaizdžių sužalojimų (2 t., b. l. 17–26).

11.       2024 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, kurį kartu su pareiškimu pateikė A. B.- G., apžiūra. Užfiksuota, kad tarp moters ir vyro vyksta pokalbis apie gyvenimą kartu, susitarimo pasirašymą, mokesčius, advokatą. Pokalbio metu vyras įžeidinėja moterį, sakydamas, kad ji yra debilė, durnė, žiurkė. Moteris ragina jį išeiti (2 t., b. l. 27–30).

12.       2024 m. birželio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nuotraukos, kurią kartu su pareiškimu pateikė A. B.– G., apžiūra. Nuotraukoje matosi rusvos spalvos durys su išlūžusia rankena, kuri yra metalo spalvos (2 t., b. l. 31–33).

13.       Iš 2024 m. rugpjūčio 20 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji A. B.– G. pateikė į bylą kompaktinę plokštelę su 2024 m. kovo 8-9 d. A. B.– G. susirašinėjimais su A. A. ir jo mama V. G. (2 t., b. l. 34–36). Susirašinėjimų apžiūra užfiksuota 2024 m. rugpjūčio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole. Susirašinėjime su V. G. 2024 m. kovo 8 d. A. B.- G. 22.32 val. rašo, jog atvažiavo paimti A., kuris su draugais baliavojo, ir yra jau gerai išgėręs. V. G. 22.34 val. rašo: „kad tik ramus būtų neblūditų“. A. B.– G. į šią žinutę atrašo: „nėra ramus, ieško menkiausio kabliuko, jau ta alkoholio dozė kai jau viskas“. 23.34 val. A. B.– G. V. G. rašo: „Paskambink jam. Jis su vaiku išvažiuos. Tai kažin ar atsidurs namie“. V. G. rašo: „Nu bliamba matai, neklauso, jau vaziuos tai tegul pas mus vaziuoja, bet su vaiku naktį, nu visai, ar negalima perkalber jo?“. 23.52 val. užfiksuotas 3 min. 59 s. trukmės vaizdo skambutis. 2024 m. kovo 11 d. susirašinėjimuose A. B.– G. su V. G. tariasi, kad pastaroji iš A. paimtų A. B.– G. batą, teises ir TV pultelį bei juos perduotų A. B.– G.. 2024 m. kovo 8 d. A. B.– G. susirašinėjime su A. A. 18.52 val. šis rašo: „aš baigiu prisigerti“. 2024 m. kovo 9 d. 00.04 val. A. A. rašo: „Man gėda dėl tavęs. Šlikštyne!!! Nakti išvarei mane su sūnum laik.“. 2024 m. kovo 9-11 d. A. B.– G. susirašinėja su A. A. dėl daiktų grąžinimo (2 t., b. l. 37–49). 

14.       2024 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, kurį atsiuntė A. B.– G., apžiūra. Atidarius vaizdo įrašą matomas A. B.– G. butas, adresu: (duomenys neskelbtini) (tai žinoma iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų). Matomas buto koridorius, miegamojo durų apvadai nukritę ant žemės, taip pat matoma siena, nuo kurios nukrito apvadai, matoma, kaip A. B.- G. pakelia kažkokią detalę nuo žemės. Girdisi A. B.– G. balsas, ji sako: „Kaip išsigandau, iškrito visa stakta iš, Jėzau, kaip išsigandau, čia nuo to žinai. Velnias žino iš po matyt, tiek viskas išdrapalinta čia buvo ką, viskas ir iškrito“ (2 t., b. l. 50–61). 

15.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 306/2024(04) nurodyta, kad A. B.– G. nustatytas sužalojimas: poodinė kraujosruva pakaušyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu, tiek griuviminės traumos metu kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu. A. B.– G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 66).

16.       BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukelti minėtoje normoje nurodyti padariniai. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). 

17.       Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. A. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

18.       Kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimai apie 2024 m. kovo 8 d. konflikto eigą skiriasi iš esmės.

19.       Kaltinamasis A. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. B.– G. jis nemušė, su rankomis nedavė, nepešė už plaukų, netampė. Jis bandė išeiti iš namų su savo sūnumi, o ji laikė juos per prievartą, neleido išeiti iš namų, buvo užtvėrusi kelią – stovėjo priešais buto laukines duris, po to atidarė duris, todėl jis, norėdamas išeiti, nešdamas sūnų ant rankų, ėjo tiesiai kaip tankas, nukentėjusioji nepasitraukė nuo kelio ir greičiausiai ją pastūmė. Ar ji kur atsitrenkė, nematė. Tyčia jos nestūmė. Konflikto metu jis laikė kambario duris, nes norėjo išvengti konflikto, bet jas ten tiek ir telaikė. Jis durų nelaikė. Nežino, kodėl nukentėjusioji teigė, jog jis laikė tas duris, bet jei ir būtų laikęs tas duris, tai reiškia, kad jis nori išvengti konflikto, nes tos durys atsidaro į miegamąjį. Nukentėjusiosios parodymai yra šmeižtas, kerštas ir siekis prisiteisti pinigų (Nuosprendžio 2 punktas). Iš esmės analogiškus parodymus A. A. davė ir pirmą kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, jog, jam norint išeiti, A. neleido jiems išeiti iš namų, ji buvo užrakinusi buto duris, rakto nebuvo duryse. Jam atėjus prie durų, jis A. sakė, kad išleistų juos, tačiau ji neleido, nedavė rakto. A. užstojo kelią, atsistojo už užrakintų durų, sakė, kad jų neišleis. Galiausiai A. atrakino duris ir vis tiek stovėjo prie jų, neleido išeiti, atsistojo priešais duris ir užstojo išėjimą. Jis tiesiai ėjo per ją, pasiėmęs vaiką, su rankomis nestūmė A.. Vaikas buvo jo rankose, o kitoje rankoje buvo maišas. Jis tiesiai ėjo į A., nes ji buvo užtvėrusi kelią. Nežino, ar ji kur nors atsitrenkė, nematė to. Jis koridoriuje A. į durų staktą nestūmė. Jis taip pat nestūmė A. ant lovos ir į sieną. Durų, kad A. neišeitų iš kambario, jis nelaikė (2 t., b. l. 121–123). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 3 d. A. A. nurodė, jog A. B.– G. buto miegamojo duris jis trankė, vieną kartą. A. uždaręs miegamajame jis nebuvo. Negali paaiškinti, kodėl skambinant A. pagalbos telefonu girdisi, kaip ji šaukia „atidaryk duris, nedaužyk rankeną, nu baik, išlaužei duris“. Gal bandydama jam atkeršyti kažkokiu būdu. Ji sirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kai jie visi trys grįžo pas A. į namus, 2024 m. kovo 8 d., miegamojo kambario durų rankena nebuvo išlūžusi, nes, kai jis trenkė su durim, ėmė už durų rankenos. Nežino, gal betrenkiant galėjo išlaužt. Kai jis paėmė savo vaiko patalynę, kuri buvo už lauko durų, laiptinėje, A. jau buvo atrakinusi duris. Tada jis tą patalynę paėmė iš laiptinės ir tada tik trenkė miegamojo duris. Jis sakė, kad ji atiduotų visus jiems su sūnumi priklausančius daiktus, ir metė patalynę ant miegamojo lovos, nes ji nesutiko atiduoti jiems daiktų, todėl jis pasakė, kad atveš visus daiktus kartu su patalyne. Pasiėmė A. ir išėjo pro duris, kurias jau buvo atrakinusi A.. Jis ėjo jau pro duris laukan ir ji buvo užstojusi duris, ištiesusi abi rankas į šonus ir neleido jiems išeiti. Gal ėjimo būdu ji ir atsitrenkė į durų staktą. Jis to nematė. Jis specialiai jos nestūmė. Po to, kai (A.) atrakino duris, kai išmetė į laiptinę vaiko patalynę, jis su vaiku parėjo į vidų jį aprengti, tada dar nuėjo į miegamojo kambarį ir sviedė patalynę. Tada grįžo prie laukinių durų mautis batus. A. priėjo ištiesusi į šonus rankas, rėkė, šaukė ir laikė išskėtus rankas. Ėjimo būdu, kai A. laikė jį su sūnumi per prievartą ir kai buvo prašęs išleisti, ji laikė, nėjo, nugara buvo į laiptinę, buvo užtvėrusi praėjimą. Jis ėjo tiesiai „kaip tankas“. Nežino, ar ji kažkur atsitrenkė, ėjo tiesiai ir nežiūrėjo, buvo su vaiku ant rankų. Fizinis kontaktas buvo (2 t., b. l. 140–143). 

20.       Pažymėtina, jog A. A. parodymai nebuvo visiškai nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Kaltinamasis epizodiškai tai neigė, tai patvirtindavo konflikto metu laikęs nukentėjusiosios miegamojo kambario duris. Aiškino, jog nukentėjusioji neleido jam su sūnumi išeiti, buvo užrakinusi duris ir nedavė rakto, tačiau tuo pačiu nurodė, jog konflikto eigoje A. B.– G. buvo atrakinusi buto laukines duris ir už jų padėjo maišą su jo sūnaus patalyne, kurį jis paėmė ir numetė miegamajame kambaryje ant lovos. Pastebėtina ir tai, jog kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ne tik tarpusavyje, tačiau neatitinka ir kitų byloje surinktų objektyvių duomenų – iš fotolentelės prie nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog nukentėjusiosios buto lauko durų spyna yra su suktuku, dėl ko raktai joms atrakinti iš buto vidaus nėra reikalingi (2 t., b. l. 1–7). Kaltinamasis teigė, jog nukentėjusioji nenorėjo jo su vaiku išleisti iš savo buto, tačiau netrukus po konflikto – 2024 m. kovo 9 d. 00.04 val. rašytoje žinutėje A. A. A. B.– G. rašė, jog ji naktį išvarė jį su sūnumi lauk (2 t., b. l. 37–49). Į bylą pateiktame garso įraše, kuriame užfiksuota dalis konflikto, girdėti A. B.– G. raginimai A. A. išeiti (2 t., b. l. 27–30).

21.       A. B. – G. 2024 m. kovo 9 d., apklausta pareiškimo pateikimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 8 d., apie 23.30 val., tarp jos ir A. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, būnant buto koridoriuje, A. ją stipriai pastūmė į durų staktą. Ji susitrenkė galinę galvos dalį (pakaušį). A. toliau nenurimo ir ją nustūmė ant lovos. Ji atsistojo eiti, tačiau A. vėl ją pastūmė į sieną. Ji stipriai susitrenkė nugarą ir dešinės rankos žastą. Abiejų šių susitrenkimų metu patyrė fizinį skausmą, kurį bendrai vertina 7 balais. Jai pavyko paskambinti bendruoju pagalbos numeriu ir iškviesti policiją. A. jos neišleido iš kambario, laikė rankeną (1 t., b. l. 9–17).

22.       Nukentėjusioji A. B.– G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 17 d. papildomai parodė, jog sudėjo vaiko patalynę ir paprašė, kad A. eitų lauk iš jos namų. Ji maišą padėjo laiptinėje prie durų. A. paėmė jos darbinio kompiuterio rankinę ir ketino išmesti į laiptinę, ji pagavo ją. Pasiėmęs maišą, kurį ji padėjo, A. A. metė tą maišą ant lovos į kambario pusę. Ji nuėjo paimti tą maišą ir padavė jam. A. A. su sūnumi ruošiantis išeiti, ji stovėjo kambario koridoriuje per žingsnį nuo durų staktos ir tada priėjęs A. už pečių su dviem rankom stūmė ją į durų staktą ir tiesiai į staktos kampą susitrenkė galinę galvos dalį, jautė fizinį skausmą. A. A. dar kartą ėjo link jos stumti. Ji dėjo žingsnį atgal ir buvo jau savo kambario miegamajame. A. priėjęs vėl ją pastūmė už pečių su abejomis rankomis, ji krito ant lovos, jai neskaudėjo. Ji atsikėlė nuo lovos ir tada jis žingsniais ėjo link jos. Ji atbula ėjo atgal ir A. ėjo link jos ir dar kartą ją pastūmė į miegamojo sieną, kur šalia yra spinta, susitrenkė dešinės rankos žastą ir nugarą, jai skaudėjo. A. tada išeidinėjo iš kambario ir uždarė miegamojo duris. Ji bandė atidaryti duris, tačiau A. laikė rankeną ir neleido jai išeiti. Už kelių minučių A. paleido rankeną. Buto durų ji nebuvo užrakinusi, nebuvo taip, kad ji neleido A. A. išeiti iš namų. Jos buto durys rakinamos ne raktu, o tiesiog suktuku. Ji leido išeiti A., pati net prašė, kad išeitų, tikrai jo nelaikė, ne vieną kartą prašė, kad paliktų jos namus. A. A. kelio nebuvo užstojusi.  Nebuvo taip, kad A. A. ją pastūmė prie durų, kai ji neleido jam išeiti iš namų, o jis tuo metu rankose laikė vaiką. A. nei karto jis nebuvo paėmęs ant rankų, vaikas stovėjo ir laukė koridoriuje, o maišą su patalyne jis buvo numetęs ant miegamojo lovos. Ji jam neužstojo kelio (1 t., b. l. 107–111, 112–115).

23.       Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 22 d. nukentėjusioji A. B.– G. papildomai parodė, kad miegamojo durys buvo trankomos ne kartą, gal tris, keturis kartus. Tai buvo tada, kai ji vaiko patalynę nešė prie išėjimo į laiptinę durų, A. paėmęs tą patalynę sviesdavo atgal į miegamąjį ir trenkdavo stipriai miegamojo duris, tai darė 3-4 kartus. Po akistatos su A. pastebėjo, kad jis meluoja tada, kai sakė, kad nelaikė jos miegamajame, bet gali tai paneigti, kadangi kai skambino 112 ir kalbėjo su operatore, ji, kiek pamena, rėkė, kad jis ją išleistų, tai turėtų girdėtis jos kvietime. Taip pat, kai A. pasakojo, kad paėmė vaiko patalynę, kurią ji padėjo už lauko durų, laiptinės koridoriuje (vadinasi, durys buvo atrakintos) ir numetė ant miegamojo lovos. A. sutiko su tuo, kad stipriai trenkė durimis ir metė patalynę, tai jis, galima suprasti, kad meluoja dėl užrakintų durų, kadangi vaiko patalynę paėmė jau iš laiptinės koridoriaus. Taip pat nori pasakyti, kad, kai ji skambino 112, turėjo sakyti, kad A. paliktų jos raktus, tiksliai, kaip sakė, neatsimena, bet tai turėjo girdėtis, čia viskas vyko A. išeinant iš jos buto, kiek pamena, A. paėmė raktus, ji tuo metu priėjo prie išėjimo iš buto, prie durų, vėliau atsistojo tarpdury ir bandė iš jo paimti raktus, bet jis juos sviedė ant koridoriaus spintos viršaus, ji iš karto pasitraukė, tuo momentu A. jos niekur nepastūmė, ji pati niekur neatsitrenkė ir nesusižalojo. Pakaušio sritį susižalojo tuo metu, kai A. ją pastūmė į miegamojo durų staktą, nugarą ir žastą susižalojo tuo metu, kai A. ją pastūmė miegamajame, tarp spintos ir sienos, į kampą. Dar prisimena, kad jis parašė jai žinutę, kokia ji šlykštynė išvarė jį su vaiku lauk, čia iš karto po įvykio buvo, tai jai klausimas kilo, jei jis teigia, kad ji užrakino duris ir neišleido jo su vaiku, tai kodėl jis jai rašo tokią žinutę, kad ji jį išvarė pati, o ne neleido išeiti iš namų. Miegamojo durų rankena po A. laikymo jos miegamajame išlūžo, tai turėtų girdėtis ir tada, kai skambino 112, kai ji prašė, kad A. išleistų. Be to, atvykę pareigūnai fotografavo ir tas duris, kur matosi, kad durų rankena yra išlūžusi, iki to rankena buvo tvarkinga (1 t., b. l. 116–119, 120–123, 124–126). Savo parodymus nukentėjusioji taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos su A. A. (1 t., b. l. 182–188) bei parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 191–194; 2 t., b. l. 1–7).

24.       Aptarti nukentėjusiosios A. B.– G. ikiteisminio tyrimo metu atliktų jos apklausų metu duoti parodymai yra nuoseklūs ir išsamūs, savo turiniu jie atitinka nukentėjusiosios parodymus duotus teismo posėdyje, kurio metu nukentėjusioji A. B.– G. parodė, kad konflikto metu, sudėjusi jų daiktus, maišą, atrakinusi buto duris, ji padėjo laiptinėje, sakydama, kad eidami pasiims. A. A. paėmė maišą su patalyne ir sviedė į miegamojo kambarį, ji vėl nuėjo paimti, jis – neleisti, tas veiksmas kartojosi gal kelis kartus. Tada, jai stovint prie prieškambario spintos, nugara į miegamąjį, kaltinamasis abejomis rankomis už pečių ją bloškė ir ji atsitrenkė tiesiai į kambario durų staktos kampą, buvusį jai iš dešinės. Ji kaltinamajam sakė: baik, ką tu darai. Antras pastūmimas buvo miegamajame į miegamojo lovą, bet ji nieko neužsigavo. Atsikėlusi pamatė, kad jis dar kartą eina link jos, ji žengė žingsnį atgal, kai jis trečią kartą nubloškė, pastūmė ją į kampą tarp spintos ir sienos. Ji pajuto skausmą nugaroje ir rankoje. Visi pastūmimai buvo abiem rankomis už pečių. Nusisukęs eiti, A. A. uždarė kambario duris ir jas laikė. Tada ji išjungė pokalbį su jo mama, ir paskambino 112, nes labai bijojo, nebežinojo kuo viskas pasibaigs. Paskambinusi tyliai operatorei pasakė adresą ir kad yra vaikas namie ir daugiau su ja nebešnekėjo, nes atsidarė durys ir jis jau kaip ir išeidinėjo. Gali būti, kad, kalbėdama su operatore, ji šaukė, kad atidarytų duris ir ją išleistų. Pamena, kad išėjus iš kambario, jie ruošėsi išeiti, vaikas stovėjo prie buto durų slenksčio, laiptinėje ant kilimėlio, sakė: „tete, einam“. Jos buto lauko durys rakinamos suktuku, tam, kad kaltinamasis su vaiku galėtų išeiti iš buto, nebuvo reikalinga, kad ji atrakintų duris. Nebuvo taip, kad ji nenorėjo A. A. su vaiku išleisti, kaip tik priešingai - jos interesas buvo, kad jie išeitų (Nuosprendžio 3 punktas). Nukentėjusiosios A. B.– G. paaiškinimai teisme sutampa su visomis ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu jos nurodytomis aplinkybėmis, taip pat į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams jos nurodytomis aplinkybėmis iš karto po įvykio. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymus dėl konflikto su A. A. aplinkybių iš dalies patvirtina ir kita objektyvi bylos medžiaga – konflikto vaizdo ir garso įrašas, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. Nukentėjusiosios parodymus, jog 2024 m. kovo 8 d. jos atžvilgiu buvo smurtauta, patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti duomenys – asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas paraudimas nukentėjusiosios žasto srityje (2 t., b. l. 17–26), bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 306/2024(04), kurioje nurodyta, jog A. B.– G. nustatytas sužalojimas – poodinė kraujosruva pakaušyje bei konstatuota, jog sužalojimas galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2 t., b. l. 66).

25.       Liudytoja V. G., apklausta teisme, parodė, jog vaizdo pokalbio programa „(duomenys neskelbtini)“ metu A. B.– G. paprašė jos paskambinti A. ir pasakyti, kad šis neitų namo. Pokalbio metu ji girdėjo kaip A. prašė A. išleisti jį, praleisti, pasitraukti nuo durų. Ji A. pasakė išleisti jį, kad ko nebūtų. A. stovėjo prie uždarytų, tikriausiai lauko, durų, o A. ėjo link durų, kažkaip taip su ranka, ar atrakink, ar raktus duok, nepamena. Ji nematė, ar A. susitrenkė galvą. Nėra tikra, ar A. stovėjo prie lauko durų, gal ir galėjo tai būti spintos durys. Po to jų pokalbis nutrūko. Pačio A. išėjimo momento nematė. Tada ji iš karto skambino A., jis atsiliepė, pasakė, kad jau yra išėjęs ir eina namo. Pasitikus, A. sakė, kad jam reikėjo stumtelėti su ranka A., kad jis galėtų išeiti. Daugiau skambučių tą vakarą, nei prieš šį įvykį, nei po, nebuvo (Nuosprendžio 4 punktas).

26.       Teismas, sugretinęs šiuos liudytojos parodymus su objektyviais bylos duomenimis, iš kurių matyti, jog liudytojos nurodomas vaizdo skambutis iš A. B.– G. paskyros programoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo užfiksuotas 2024 m. kovo 8 d. 23.52 val. (trukmė 3 min. 59 s.), o nukentėjusiosios skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą užfiksuotas 23.55 val., kas atitinka nukentėjusiosios paaiškinimus apie telefono skambučių eiliškumą, tačiau prieštarauja liudytojos parodymams neva ji skambučio metu matė ir girdėjo kaip A. A. prašė A. B.– G. jį išleisti, pasitraukti nuo durų, todėl ją stūmė. Pažymėtina, jog liudytoja V. G. yra kaltinamojo A. A. motina, turinti akivaizdų suinteresuotumą šioje byloje padėti A. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgus į tai, teismas, spręsdamas dėl A. A. kaltės dėl jam šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos, nesiremia šios liudytojos paaiškinimais apie neva jos vaizdo pokalbio metu matytas ir girdėtas įvykio aplinkybes, nes šie parodymai nėra nešališki, o akivaizdžiai įtakoti kaltinamojo ir liudytojos artimo giminystės ryšio.

27.       Teismas, ištyręs visą bylos medžiagą, atsižvelgdamas į nuoseklius ir išsamius nukentėjusiosios A. B.– G. parodymus teisme, kurie atitinka su jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų, akistatos bei parodymų patikrinimo vietoje metu, bei kitus byloje surinktus duomenis, užfiksuotus apžiūrų protokoluose, specialisto išvadoje ir kt., įvertinęs nenuoseklius kaltinamojo A. A. parodymus tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu apie 2024 m. kovo 8 d. vėlaus vakaro metu įvykusio įvykio aplinkybes, kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kadangi šių jo parodymų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga.

28.       Pažymėtina, jog A. A. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamasis „mušdamas“ nežymiai sužalojo A. B.– G.. Lietuvių kalboje žodis „mušimas“ siejamas su smūgių sudavimu, trenkimu. Tačiau byloje nenustatyta, kad kaltinamasis A. A. įvykio metu būtų atlikęs būtent tokio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios A. B.– G. atžvilgiu, tačiau nustatyta, jog jis du kartus ją pastūmė, kas atitinka BK numatytą sąvoką „kitaip smurtaudamas“. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis turi būti tikslus ir aiškus, iš nusikalstamos veikos aprašymo A. A. šalintina aplinkybė, jog nukentėjusiąją A. B.– G. A. A. nežymiai sužalojo „mušdamas“. Teismo padaryta kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo padėties.

29.       Ištirtų duomenų pagrindu, išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, jog A. A. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkantį sužalojimą nukentėjusiajai A. B.– G., o būtent, 2024 m. kovo 8 d. apie 23.52 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus pastūmė nukentėjusiąją A. B.– G., dėl ko ji atsitrenkė į buto durų staktą bei sieną ir susitrenkė nugarą, dešinįjį žastą ir pakaušį, taip sukėlė nukentėjusiajai A. B.– G. fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą pakaušyje. Šie A. A. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

30.       Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

31.       BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

32.       Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tai, kad A. A. anksčiau teistas du kartus, šioje byloje tiriamą nusikaltimą įvykdė teistumui neišnykus, pastarąjį kartą teistas už analogišką – BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl teismo vertinimu jis pripažintinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.) ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.) Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų apie kaltinamojo A. A. įvykio metu buvusį neblaivumą, todėl nepripažįsta, jog A. A. atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė.

33.       Kaltinamasis A. A. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis A. A. veikos padarymo metu buvo teistas du kartus, taip pat ir už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika padaryta kaltinamojo teistumui neišnykus (2 t., b. l. 96–101), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 109–110), nedirba (2 t., b. l. 102–104; 3 t., b. l. 17–18), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Kaltinamasis A. A. šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei metams nuo ankstesniu nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja A. A., rodo, kad jis iš anksčiau paskirtų poveikio priemonių (baudos ir laisvės apribojimo bausmių) tinkamų išvadų nepadarė ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti A. A. paskyrus vieną iš griežtesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių - areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą (BK 49 str. 3 d.), vidurkį.

34.       BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

35.       Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo/arešto bausmės atlikimo.

36.       Kaltinamasis A. A. yra vidutinio amžiaus, teisiamas trečią kartą, padarė nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. A. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netaikant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padėtų keisti A. A. elgesį teigiama linkme.

37.       Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 155–158), panaikintina.

38.       Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 93,12 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajai A. B.– G. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 158–164). Už nukentėjusiajai suteiktas paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai apmokėta iš Privalomojo sveiktos draudimo fondo biudžeto lėšų, turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajai A. B.– G. sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos dėl kaltinamojo A. A. kaltais tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas ir už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas 93,12 Eur priteistina iš kaltinamojo A. A..

39.       Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. B.– G. 2024 m. lapkričio 13 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl tyčinių A. A. veiksmų byloje tiriamo įvykio metu ji susitrenkė nugarą, dešinįjį žastą (ją apžiūrint komisariate ant jos rankos - žasto matėsi paraudimas) ir pakaušį (gyvybiškai svarbi kūno dalis), jai buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (poodinė kraujosruva pakaušyje). Fizinio smurto pavartojimas šiuo atveju sukėlė ne vien minimalius nusikalstamus padarinius (fizinį skausmą), bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio metu ji labai išsigando, buvo sukrėsta, jautėsi pažeminta, nes fizinį smurtą savo pačios namuose patyrė iš asmens, su kuriuo tam tikrą laiką palaikė artimus santykius. Iš karto po įvykio jai pradėjo skaudėti galvą, nugarą, temo akyse, dėl to nuvyko apžiūrai į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Joje praleido pusę nakties iki ankstyvo ryto. Po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai, tačiau galvos ir nugaros skausmą jautė dar tam tikrą laiką. A. A. po įvykio jos neatsiprašė, jokios pagalbos nesiūlė, o kaip tik siuntė žeidžiančio pobūdžio žinutes, neigė jos daiktų paėmimą. Po apžiūros priimamajame ji bijojo važiuoti namo ir prašė draugės, kad ji pirma patikrintų ar prie jos namų nesimato A. A.. Dėl viso įvykio labai išgyveno, jautėsi prislėgta, nenorėjo su niekuo bendrauti, bijojo išeiti iš namų, kad vėl nebūtų užpulta, dėl to teko savo darbo funkcijas atlikti iš namų, t. y. dirbo ne savo darbo vietoje (darbovietėje), o nuotoliu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad dėl įtariamojo tyčinių neteisėtų veiksmų jai buvo padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 3000 Eur. Atkreipia dėmesį, jog A. A. kaltės nepripažino, dėl savo veiksmų nesigailėjo, neatsiprašė, nesiekė atlyginti bent dalies jai padarytos žalos (1 t., b. l. 148–151).

40.       Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. B.– G. savo pareikštą civilinį ieškinį palaikė. Nurodė, jog kaltinamasis visą tą laiką savo kaltės nepripažino, jos net neatsiprašė, su ja nekontaktavo, kad atsiprašytų, ar kažkokią dalį kompensuotų, nes jai kainavo duris sutvarkyti ir vairuotojo pažymėjimo reikėjo naujo. Neturtinę žalą sieja su jai padarytu sveikatos sutrikdymu. Vaistų nepirko, naudojo elementarius nuo skausmo vaistus, kuriuos rekomendavo priimamojo gydytojas. Dėl skausmo kelias dienas galvos negalėjo taip padėti, kad remtųsi pakaušis į pagalvę. Tą naktį, kai atsitrenkė į staktą, iš pradžių skausmo, tikriausiai dėl šoko būsenos, ji nejuto. Vėliau, kai atvažiavo pareigūnai, tada pradėjo jausti. Skaudėjo ranką, nugarą. Galvą skaudėjo net keletą dienų, negalėjo gulėti su pakaušiu liesdama pagalvę, turėjo visą laiką gultis šonu, kad neliesti tos vietos, nes ji buvo skaudanti. Skausmą įvertina septyniais - aštuoniais balais. Tiek nugaros, tiek rankos ir galvos skausmo intensyvumas buvo vienodas. Vėliau į medikus nesikreipė. Po įvykio yra likęs nejaukumas, baimės ir nesaugumo jausmas. Po įvykio dėl psichologinės pagalbos į specialistus nesikreipė (Nuosprendžio 3 punktas).

41.       Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama visais atvejais, kai padaroma dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai jos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

42.       Byloje nustatyta, kad A. A. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai A. B.–G. sukėlė nugaros, dešinio žasto ir pakaušio fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – poodinę kraujosruvą pakaušyje, kas lėmė jos emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, kaip jie nurodyti CK 6.250 straipsnyje, todėl nukentėjusiajai A. B.– G. turi būti atlyginta jai padaryta neturtinė žala. Pripažintina, kad dėl minėtų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji A. B.– G. per šį įvykį ir kurį laiką po to patyrė fizinį skausmą, jautė įtampą, neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus, dėl to ji turi teisę reikalauti satisfakcijos. Tačiau, kita vertus, nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jai buvo sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jos būklė ir šiuo metu būtų bloga, kad ji vis dar patiria kokias nors ypatingas pasekmes, kad iš esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė, apsunkintos jos galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiosios gyvenimo kokybę ateityje. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į teismų praktiką panašiose bylose, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios A. B.- G. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajai A. B.- G. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama.

43.       Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės E. K. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu, siekiant užtikrinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios A. B.– G. pareikštus civilinius ieškinius, 6 mėnesių terminui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. piniginėms lėšoms, esančioms: 1) 32500, Revolut Bank UAB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3093,12 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924,00 Eur; 2) 35000, „Paysera LT“, UAB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3093,12 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924,00 Eur; 3) 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3093,12 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Neišieškoma suma (NS) – 924,00 Eur. (2 t., b. l. 159–162). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti, sumažinant jo mastą iki pagal civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios A. B.– G. pareikštus civilinius ieškinius priteistiną žalos dydį – iki 293,12 Eur, iki visiško priteistinų civilinių ieškinių atlyginimo, nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

15.        Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - trys kompaktinės plokštelės, esančios prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, A. A. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, nustatant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigas: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. A. pripažinti recidyvistu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 93,12 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš A. A. priteisti 93,12 Eur (devyniasdešimt trijų eurų 12 centų) turtinės žalos atlyginimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B.– G. civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. A. priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B.– G. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės E. K. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. A. piniginėms lėšoms, esančioms: 1) 32500, Revolut Bank UAB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3093,12 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 924,00 Eur; 2) 35000, „Paysera LT“, UAB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3093,12 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 924,00 Eur; 3) 73000, „Swedbank“, AB sąskaitoje, valiuta EUR, Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 3093,12 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: disponavimas. Apribojimo pagrindas - civilinio ieškinio užtikrinimui. Neišieškoma suma (NS) – 924,00 Eur; palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui ir nukentėjusiajai A. B.– G. atlyginimo, sumažinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą iki 293,12 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 12 centų), nekeičiant kitų nutarime nurodytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktines plokšteles, esančias prie bylos antrojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja                                                                Renata Maziliauskienė