Administracinė byla Nr. A-4106-520/2016
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00051-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 16.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugpjūčio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, Komisariatas, atsakovas) viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 50-TE-56 „Dėl vyresniojo inspektoriaus A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas paaiškino, kad jis iš užimamų pareigų už tai, kad savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, buvo atleistas nepagrįstai, neįvertinus visų aplinkybių, siekiant susidoroti. Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. lapkričio 20 d. ryte atvykus į seminarą, vykusį Kauno r., Mastaičių k., Mokslo g., visiems auditorijoje esantiems dalyviams buvo pranešta, kad alkoholio kiekio matuokliu bus tikrinamas blaivumas. Tačiau dar neatlikus jokio tyrimo alkoholio kiekio matuokliu, buvo pasakyta, kad pareiškėjas ruoštųsi namo, nes rengiamas jo nušalinimas nuo kursų.
Pareiškėjo teigimu, jis prieš tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu įspėjo, kad vartojo vaistų ir kad gali būti iškreipti alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, tačiau R. R. grasino įforminti sunkų girtumą, jeigu pareiškėjas nesitikrins. Ant alkoholio kiekio matuoklio antgalį pūsti, išėmęs iš pakuotės, uždėjo pats R. R., todėl pareiškėjas nematė, ar pakuotė nebuvo pažeista. 9.08 val. alkoholio kiekio matuoklio rodmenys buvo 0,2 promilės, o 9.32 val. pakartojus tikrinimą, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys buvo 0,12 promilės, tačiau R. R. ant alkoholio kiekio matuoklio buvo uždėjęs tą patį antgalį, kurį naudojo pirminio tyrimo metu.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jis tik susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada, sužinojo, kad tuo metu buvo išrašytas siuntimas pasitikrinti girtumą. Kadangi pareiškėjas šio siuntimo negavo, jis neturėjo galimybės pasitikrinti girtumą gydymo įstaigoje, nors to ir prašė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis 2015 m. lapkričio 27 d. paaiškinime tyrėjui, atlikusiam tarnybinį patikrinimą, buvo nurodęs aplinkybes, kurios galėjo iškreipti prietaiso rodmenis, ir aplinkybę, jog galėjo būti suklastoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, tačiau šios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo ištirtos, į šias aplinkybes buvo pažiūrėta paviršutiniškai, nebuvo pasitelkta ekspertų nuomonė.
Pareiškėjas nurodė, kad jis taip pat buvo kaltinamas tuo, jog 2015 m. lapkričio 19 d. 23.06 val. Lietuvos policijos mokyklos bendrabutyje, esančiame Kauno r., Mastaičių k., Mokslo g. 4, triukšmavo, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, kambaryje ant stalo buvo rasta alkoholinių gėrimų ir tuščios taros, tačiau šios aplinkybės neatitinka tikrovės ir tai patvirtina ne tik pareiškėjo paaiškinimai, bet ir kartu kambaryje gyvenusio G. V. tarnybinio pranešimo duomenys. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos policijos mokyklos (toliau – ir LPM) darbuotojų veiksmai 2015 m. lapkričio 19 d. vakare buvo neteisėti ir pažeidžiantys pareiškėjo teises, tai įrodo jų pačių pateiktas vaizdo įrašas (pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodo filmuota medžiaga). Tyrėjai neatkreipė dėmesio į vaizdo įraše užfiksuotą aplinkybę, kaip pareigūnai klastojo įkalčius, atnešdami alkoholinius gėrimus, kurių prieš tai ten nebuvo.
Atsakovas Komisariatas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 19 d. LPM bendrabutyje vartojo alkoholinius gėrimus, miegojo ant lovos vilkėdamas viršutinius rūbus, triukšmavo, neetiškai bendravo su tikrintojais LPM bendrabučio patalpose, vengė nustatyti objektyvias įvykio aplinkybes (girtumą). Kadangi pareiškėjas nevykdė teisėtų reikalavimų, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jį pristatė į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, kuriame pareiškėjas taip pat atsisakė tikrintis blaivumą. Pareiškėjas buvo nuvežtas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, tačiau tikrintis alkoholio kiekio matuokliu atsisakė. 2015 m. lapkričio 20 d. 0.45 val. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 662 konstatuota, kad pareiškėjas yra neblaivus.
Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 20 d. ryte pareiškėjui atvykus į mokymus LPM, 9.08 val. nustatytas alkoholio koncentracijos iškvėptame ore kiekis – 0,2 promilės. Pareiškėjo prašymu blaivumas buvo patikrintas pakartotinai ir 9.32 val. nustatytas alkoholio koncentracijos iškvėptame ore kiekis – 0,12 promilės. Todėl surašytas Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo aktas, Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ir Nušalinimo nuo kvalifikacijos tobulinimo kursų dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas. LPM viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 144-V-315 „Dėl A. M. nušalinimo iš kvalifikacijos tobulinimo kursų“ pareiškėjas buvo pašalintas iš seminaro ir tą pačią dieną pasirašytinai supažindintas su priimtu sprendimu.
Atsakovo teigimu, pareiškėjo veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui, nes apie šį įvykį buvo paskelbta interneto tinklalapyje www.15min.lt („Policijos mokyklos bendrabutyje Mastaičiuose siautėjo neblaivus pareigūnas“) ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas savo veiksmais sulaužė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, Statutas) 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą bei duotą priesaiką ir pažemino policijos pareigūno vardą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad gavus informaciją apie pareiškėjo elgesį 2015 m. lapkričio 19 d. iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Panevėžio AVPK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjui buvo pateiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (dėl policijos pareigūno vardą žeminančios veikos), 2016 m. sausio 28 d. buvo surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 50-IS-12 „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo A. M. veiksmų Lietuvos policijos mokyklos kvalifikacijos tobulinimo kursuose“ (toliau – ir Išvada), kurioje pasiūlyta pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos. Atsižvelgęs į Išvadą ir vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Panevėžio AVPK viršininkas Įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
Teismas vadovavosi Statuto 2 straipsnio 5 dalimi, 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, Nr. A62-1099/2011, Nr. A-1934-146/2015, Nr. A492-626/2014, Nr. A4-189/2007, Nr. A63-2220/2011, Nr. A-1554-662/2015, Nr. A662-1929/2012, Nr. A146-518/2014, Nr. A146-2783/2014, Nr. A556-119/2007. Teismas, įvertinęs Išvados turinį, sprendė, kad joje reiškiami kaltinimai suformuluoti aiškiai, nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriuos pareiškėjas pažeidė. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad pareiškėjo neblaivumo faktas 2015 m. lapkričio 19 d. LPM bendrabutyje ir 2015 m. lapkričio 20 d. kvalifikacijos tobulinimo kursuose LPM patalpose yra įrodytas. Be to, bylos nagrinėjimo metu pats pareiškėjas pripažino, kad 2015 m. lapkričio 19 d. bendrabutyje gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. buvo neblaivus. Teismo vertinimu, faktą, kad pareiškėjas kvalifikacijos tobulinimo kursuose LPM patalpose buvo apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina galiojantį patikros sertifikatą turinčio alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, nustatyti patikrinus pareiškėjo alkoholio koncentracijos iškvėptame ore kiekį 2015 m. lapkričio 20 d. rytą. Pareiškėjas, reikšdamas abejones dėl alkoholio kiekio matuoklio iškreiptų ar suklastotų rodmenų 2015 m. lapkričio 20 d. rytą, nepateikė šioms abejonėms pagrįsti leistinų įrodymų, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje šiuo aspektu nurodytus argumentus.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, jog pareiškėjas, 2015 m. lapkričio 19 d. įnešdamas į LPM bendrabutį alkoholinius gėrimus bei juos vartodamas, taip pat bendrabutyje būdamas neblaivus, pažeidė LPM bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu NR. 144-V-271, (toliau – ir Taisyklės), su kuriomis buvo supažindintas, 14.1 punkto, draudžiančio bendrabutyje vartoti, įnešti, laikyti alkoholinius gėrimus (jų tarą) bei būti (atvykti) neblaiviems ar apsvaigusiems, nuostatas. Pareiškėjas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nuostatas, nustatančias draudimą Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinės, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo atkreiptas dėmesys į vaizdo įraše užfiksuotus duomenis apie neaiškiomis aplinkybėmis ant stalo atsiradusius alkoholinius gėrimus, nes bylos duomenys patvirtina, jog tarnybinio patikrinimo metu kilę prieštaravimai dėl pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių buvo papildomai tirti ir vertinti.
Teismas sprendė, kad surinktų įrodymų taip pat pakanka pripažinti, jog pareiškėjas 2015 m. lapkričio 20 d. kvalifikacijos tobulinimo kursuose LPM patalpose buvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pažeisdamas LPM viršininko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio Lietuvos policijos mokykloje organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 10.1 ir 10.6 punktų nuostatas, įpareigojančias mokymo renginio klausytojus laikytis šių taisyklių bei drausmę ir tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, jog alkoholio kiekio matuoklio parodymai galėjo būti netikslūs, tačiau į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumą nei pagal išduotą siuntimą, nei savo iniciatyva pareiškėjas nenuvyko.
Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, gulėdamas LPM bendrabučio lovoje apsirengęs viršutiniais rūbais, triukšmaudamas, savo žodžiais ir veiksmais rodydamas nepagarbą LPM darbuotojams, pažeidė Taisyklių 14.8 ir 13.12 punktų nuostatas. Siekdamas išvengti atsakomybės, pareiškėjas vengė nustatyti objektyvias 2015 m. lapkričio 19 d. įvykio aplinkybes, t. y. vengė nustatyti girtumą LPM bendrabutyje netikėto patikrinimo metu, taip pažeisdamas Taisyklių 13.14 punkto nuostatas, vengė nustatyti girtumą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate bei Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, šioje situacijoje turėjo elgtis pagal aukštesnio elgesio standartus ir besąlygiškai vykdyti pareigūnų nurodymus.
Remdamasis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nesilaikydamas ir siekdamas išvengti atsakomybės, trukdydamas tirti įvykio aplinkybes, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, suteikė pagrindą visuomenei manyti, jog policijos pareigūnai gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų, nes tokia veika yra priešinga Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkte numatytiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūno tikslams bei uždaviniams.
Teismas sprendė, kad pareiškėjo veiksmai taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3 straipsnyje įtvirtintus atsakomybės bei pavyzdingumo principus, taip pat kitas šio kodekso nuostatas, įpareigojančias saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą, ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo (4.6 p.), nepiktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis (4.24 p.), vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims (4.28 p.), taip pat įpareigojančias ne tarnybos metu elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą policiją ir jos pareigūnus (14.1 p.) ir privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir pareigūno reputacija (14.3 p.).
Teismo įsitikinimu, nurodyti pareiškėjo veiksmai taip pat nesiderina su pareigūno priesaika būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui, nes apie šį įvykį buvo paskelbta interneto tinklalapyje www.15min.lt („Policijos mokyklos bendrabutyje Mastaičiuose siautėjo neblaivus pareigūnas“) ir kitose visuomenės informavimo priemonėse, asmenys komentaruose neigiamai atsiliepė apie tokius policijos pareigūno veiksmus ir visą policijos sistemą apskritai.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareigūnai, 2015 m. lapkričio 19 d. atlikę netikėtą patikrinimą LPM bendrabutyje, elgėsi neteisėtai, siekė su juo susidoroti ir tai galėjo lemti Išvadoje nurodytus pareiškėjo veiksmus, nes nustatė, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių pareigūnų veiksmų. Teismo vertinimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. A. 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-343-530/2016 nustatytos aplinkybės tik patvirtina Išvadoje konstatuotas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog pareiškėjo veiksmuose egzistuoja visos sąlygos, dėl kurių jis pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, o Statutas nenustato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas sprendimas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos, buvo atliktas nepažeidžiant nustatytų procedūrų. Todėl teismas sprendė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo išaiškinti: ar teisėtai elgėsi LPM darbuotojai, atlikdami patikrinimą laikinoje gyvenamojoje vietoje; ar LPM darbuotojai, įsiverždami į bendrabučio kambarį nakties metu, nepažeidė pareiškėjo teisės į poilsį, į būsto neliečiamumą ir privatumą; ar didžiąją dalį nakties, antrą parą iš eilės pareiškėjui nemiegojus dėl LPM darbuotojų kaltės ir kelionės į LPM turėjo būti suteikta galimybė pailsėti ryte. Pareiškėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi iš esmės tokiomis pat faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, ir papildomai nurodo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė visiškai neįsigilinęs į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, neištyręs pareiškėjo pateiktų ir medžiagoje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, rėmėsi tik tais įrodymais, kuriais buvo siekiama įrodyti pareiškėjo kaltumą, į pateiktus faktus nepažvelgė kritiškai, nenagrinėjo įrodymų visumos, o tik atskirus fragmentus, įrodančius pareiškėjo kaltumą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigia, kad jo skundas buvo išnagrinėtas šališkai ir neobjektyviai.
2. Tarnybinį patikrinimą atlikęs tyrėjas ir pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybių atliekant netikėtą patikrinimą laikinoje gyvenamojoje patalpoje, kurios automatiškai sukuria nesuprantamą situaciją, teisėtumo. Nakties metu keturi nepažįstami asmenys nesibeldę ir filmuodami įsiveržė į kambarį, kuriame pareiškėjas ir jo kolega iš Panevėžio AVPK ne tarnybos metu ilsėjosi (miegojo), tokiais veiksmais pažeisdami konstitucines jų teises. Vienas iš šių asmenų dėvėjo netvarkingą uniformą, o kiti buvo apsirengę laisvalaikio apranga. D. M., žadindamas pareiškėją, šėrė ranka jam į veidą, taip sukeldamas skausmą. Nė vienas iš šių asmenų nepateikė jokio dokumento, kad gali atlikti patikrinimą. Visa tai atrodė ne kaip patikrinimas, o kaip užpuolimas. Šiuos teiginius patvirtina vaizdo įrašas, dalį jų įrodydamas tiesiogiai, o dalį – ne, nes smūgio sudavimo metu kamera buvo nusukta į šalį, imituojant tai, kad yra apžiūrimas alkoholis, kurį šie asmenys patys ir atnešė.
3. Tai, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas formaliai ir šališkai, įrodo LPM darbuotojų V. M. 2015 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame pranešime ir D. M. 2015 m. lapkričio 20 d. tarnybiniame pranešime pateiktos visiškai skirtingos įvykių bendrabutyje aplinkybės. Kai D. M. buvo užėjęs į pareiškėjui ir jo kolegai skirtą kambarį, kambaryje be pareiškėjo ir G. V. dar buvo daugiau asmenų, tačiau D. M. nesulaikė kambaryje buvusių asmenų, nenustatė asmenybių, nesiaiškino, kieno alkoholis. Tyrėjas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, šių aplinkybių taip pat netyrė, nenustatė ir neapklausė nei vieno kambaryje tuo metu buvusio asmens, taip neišsiaiškindamas, kieno kambaryje buvo alkoholis ir tuščia tara nuo jo, kaip vyko patikrinimas. Nors Išvadoje nurodyta, kad būtent pareiškėjas įnešė ir turėjo alkoholinius gėrimus bendrabutyje, tačiau medžiagoje jokių tai įrodančių duomenų nėra. Panevėžio AVPK raštas, kuriuo prašoma patikslinti tarnybiniame pranešime pateiktų faktų neatitikimus su vaizdo įrašu, įrodo, kad D. M. pateikė tikrovės neatitinkančius faktus ir melavo. Vaizdo įraše akivaizdžiai matosi, kad, kai pareigūnai užeina į kambarį, ant stalo nėra jokių butelių ir kai kamera nukreipiama į šalį, ant stalo atsiranda alkoholio buteliai.
4. Tyrėjas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, iš esmės rėmėsi D. M. parodymais, kurie po koregavimų prieštarauja vieni kitiems, neapklausė kitų asmenų, o tai įrodo, jog tyrimas buvo formalus. Vaizdo įraše matyti, kad pareiškėjas nesielgė agresyviai, tarp stalo ir lovos nebuvo pakankamai atstumo, kad pareiškėjas galėtų pradėti eiti prie D. M. ir jį pastumti, kaip teigiama LPM darbuotojų pateiktuose parodymuose. Tai, kad kamera buvo išjungta, kai pareiškėjas tariamai pasipriešino, įrodo jo nekaltumą ir iš vaizdo įrašo matyti, jog konfliktas net nebrendo. Prieš tariamą pareiškėjo pasipriešinimą buvo girdimas kažkieno paliepimas nukreipti kamerą į koridorių, nors buvo akivaizdžiai matoma, kad nieko jame nėra. Po to pasigirdo kažkurio iš kambaryje buvusių LPM darbuotojų žodžiai „išjunk kamerą, gana terliotis“. Jokio pasipriešinimo nebuvo, o buvo vykdomas susidorojimas, be pagrindo uždėti antrankiai ir pareiškėjas iš savo gyvenamosios vietos išgabentas į komisariatą. Nors Išvadoje nurodyta, kad atliekant netikėtą patikrinimą pareiškėjas atsisakė nusistatyti blaivumą, tačiau tokiu atveju turėjo būti užpildytas aktas apie atsisakymą ar nesutikimą su girtumu, išrašytas siuntimas pasitikrinti blaivumą, o tokių duomenų tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra. Išvadoje yra teigiama, kad pareiškėjas, atsisakydamas nusistatyti blaivumą, trukdė nustatyti objektyvią tiesą, tačiau atsisakymas pagal nustatytą tvarką nebuvo fiksuotas.
Atsakovas Komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir yra teisėtas bei pagrįstas. Pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti tinkamais įrodymais, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nustatytoms tarnybinio patikrinimo metu, kurios taip pat patvirtintos Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-343-530/2016. Pareiškėjo apeliaciniame skunde formuluojami prašymai yra visiškai nesusiję su šios bylos esme. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos ir įrodytos visos pareigūno vardo pažeminimo sąlygos ir todėl pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.
2. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, sąmoningai jų nesilaikė, siekdamas išvengti atsakomybės, trukdė tirti įvykio aplinkybes. Pareiškėjas savo veiksmais sulaužė Statuto 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą. Pareiškėjas parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkino valstybės institucijos (policijos) autoritetą, sugriovė pasitikėjimą šia institucija ir tokiais savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamos bylos dalykas – atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 50-TE-56, kuriuo pareiškėjas A. M. (statutinis vidaus tarnybos pareigūnas) buvo atleistas iš eitų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (kai savo elgesiu pažemina pareigūno vardą), pagrįstumas ir teisėtumas.
Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) (iki 2016 m. sausio 1 d. buvęs 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas) nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusioje (šiai bylai aktualioje redakcijoje, nes pareiškėjas pažeminusiu pareigūno vardą yra pripažintas dėl veiksmų (neveikimo), kuriuos atliko iki 2016 m. sausio 1 d.) Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalį, yra nurodęs, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1947/2014).
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A11-129/2004; Nr. A8-489/2007; Nr. A438-1561/2008; Nr. A438-1110/2010; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos. Pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas yra nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, visais atvejais nesudaro tarnybinio nusižengimo, Vidaus tarnybos statute apibūdinamo kaip Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties, pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).
Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjant ginčą teisme, kaltinimo ribos negali būti išplėstos ir pareiškėjui teisme negali būti pateikti nauji kaltinimai dėl teisės aktus pažeidžiančių veikų, kurie nebuvo pateikti individualiame administraciniame akte (įskaitant jo motyvuojamąją dalį – tarnybinio patikrinimo išvadą). Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014). Šiame kontekste primintina, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).
Be to, ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kurias teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti atsakovo nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėjas atliko kaltus veiksmus (neveikimą), pažeminusius pareigūno vardą, pareiškėjo argumentus ir nurodomas aplinkybes, kuriomis remdamasis pareiškėjas šioje byloje teigė, kad atsakovas neteisingai nustatė tokio pobūdžio faktus bei pareiškėjo elgesį susiklosčiusioje teisinėje situacijoje vertino kaip akivaizdžiai žeminantį institucijos autoritetą bei prieštaraujantį įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisinantį teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš statutinių pareigūnų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjęs ir neįvertinęs pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurios sudarė skundo pagrindą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies bei 87 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad Komisariato viršininko 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu pareiškėjas 2015 m. lapkričio 19–20 d. buvo komandiruotas į LPM, esančią Kauno r., Mastaičių k., dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Atsakovas, 2015 m. lapkričio 20 d. gavęs Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyrio viršininko tarnybinį pranešimą, pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų 2015 m. lapkričio 19 d. 2015 m. lapkričio 24 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (dėl policijos pareigūno vardą žeminančios veikos), kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas gali būti padaręs tarnybinį nusižengimą: 2015 m. lapkričio 19 d. 23.06 val. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo pranešimą, kad pareiškėjas Kauno r., Mastaičių k., Mokslo g. 4 esančiame LPM bendrabutyje neblaivus triukšmavo, o LPM darbuotojams, t. y. policijos pareigūnams, reikalaujant nutraukti neteisėtus veiksmus, jų nurodymų nevykdė ir pasipriešino jų teisėtiems nurodymams; dėl galimo teisės pažeidimo padarymo pristačius pareiškėją į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariatą jis atsisakė pasitikrinti girtumą; 2015 m. lapkričio 20 d. pareiškėjas atvyko į LPM kursus neblaivus, t. y. 9.08 val. nustatytas 0,2 promilės girtumas. Pranešime nurodyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas, kaip manoma, pažeidė: Etikos kodekso 3 punkte reglamentuotus atsakomybės ir pavyzdingumo principus, 14.1, 14.3, 14.5 ir 15 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 5-V-172 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. 5-V-596 redakcija) patvirtintų LPM nuostatų 17.4 punktą, LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginiuose taisyklių 14.1 punktą (toks punktas nurodytas pranešime), Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
2016 m. sausio 13 d. pareiškėjas buvo supažindintas su 2016 m. sausio 12 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyti tie patys pareiškėjo veiksmai, kaip ir 2015 m. lapkričio 24 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau papildomai nurodyti šie teisės aktai, kuriuos pareiškėjas, kaip manoma, pažeidė ir kurie nebuvo nurodyti 2015 m. lapkričio 24 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo: Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktas, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Etikos kodekso 4.6, 4.24 ir 4.28 punktai, LPM viršininko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 13.12, 13.14, 14.1 ir 14.8 punktai, LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginiuose taisyklių 10.1 ir 10.6 punktai (būtent tokios taisyklės ir punktai nurodyti pranešime).
Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, padaryta išvada, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 19 d. po kursų LPM bendrabutyje įsinešė alkoholinių gėrimų ir juos vartojo, miegojo ant lovos vilkėdamas viršutinius drabužius, o patikrinimo metu triukšmavo. Kilus konfliktui pareiškėjas buvo išvežtas į policijos komisariatą ir savo veiksmais trukdė nustatyti įvykio aplinkybes (nusistatyti girtumą), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, pareiškėjas, pristatytas į gydymo įstaigą, vengė nusistatyti girtumo sunkumą, o toks pareiškėjo poelgis turėjo neigiamos įtakos policijos sistemos įvaizdžiui, nes apie šį įvykį buvo paskelbta interneto tinklalapyje www.15min.lt. Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjo veika buvo tęstinė, nes jis 2015 m. lapkričio 20 d. 9 val. darbo metu (komandiruotėje), LPM patalpose buvo apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 0,2 promilės girtumas) ir dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tyčiniais kaltais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punktą, Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Etikos kodekso 3 punkte reglamentuotus atsakomybės ir pavyzdingumo principus, 4.6, 4.24, 4.28, 14.1 ir 14.3 punktus, LPM viršininko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 13.12, 13.14, 14.1 ir 14.8 punktus, LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginiuose taisyklių 10.1 ir 10.6 punktus (tokios taisyklės ir jų punktai nurodyti Išvadoje). Iš Išvados turinio matyti, kad nurodant taisykles ir jų punktus yra padarytas rašymo apsirikimas, nes pagal atsakovo pateiktus duomenis pareiškėjas pažeidė LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 patvirtintų LPM bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių 13.12, 13.14, 14.1 ir 14.8 punktus bei LPM viršininko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 10.1 ir 10.6 punktus.
Be to, Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas parodė nepagarbą pačiai policijos institucijai, abejingumą savo statusui, atsakomybės stoką, netinkamą pavyzdį kitiems policijos mokykloje besimokantiems asmenims. Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas savo tyčiniais kaltais veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, ir buvo siūloma pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos. Panevėžio AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir atsižvelgęs į Išvadą, Įsakymu pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, pažymi, kad iš Išvados turinio matyti, jog pareiškėjo padaryti pažeidimai nėra siejami su pareiškėjo tarnybinių pareigų (pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų) vykdymu. Akcentuotina, kad Išvadoje įvardyti pareiškėjo padaryti teisės aktų pažeidimai yra siejami su pareiškėjo ne tarnybos metu atliktais veiksmais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog policijos pareigūnas pagal vidaus tarnybos pareigūno nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, tiek tarnyboje, tiek ne tarnyboje, turi laikytis Vidaus tarnybos statuto, Policijos įstatymo bei Etikos kodekso reikalavimų, o jie savo ruožtu reikalauja, kad policijos pareigūnas laikytųsi ir kitų įstatymų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3376-146/2016).
Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą, pirmiausia turėjo būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, t. y. pažeidė atsakovo nurodytus teisės aktų reikalavimus, o būtent: LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 patvirtintų LPM bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių 13.12, 13.14, 14.1 ir 14.8 punktų bei LPM viršininko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 10.1 ir 10.6 punktų reikalavimus. Nustačius, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar tokio pobūdžio pažeidimai traktuotini kaip pareigūno vardo pažeminimas, t. y. ar pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys 2015 m. lapkričio 19 d. po kursų LPM bendrabutyje bei 2015 m. lapkričio 20 d. 9 val., akivaizdžiai pažemino policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetą bei prieštaravo įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų. Šioje byloje pagrindinė teisiškai svarbi aplinkybė yra ta, ar yra pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojantis požymis – akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą bei atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundo reikalavimų netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo neblaivumo faktas 2015 m. lapkričio 19 d. LPM bendrabutyje ir 2015 m. lapkričio 20 d. kvalifikacijos tobulinimo kursuose LPM patalpose yra įrodytas, o pareiškėjas, 2015 m. lapkričio 19 d. įnešdamas į LPM bendrabutį alkoholinius gėrimus bei juos vartodamas, taip pat bendrabutyje būdamas neblaivus, pažeidė Taisyklių 14.1 punktą, taip pat pažeidė Policijos sistemos darbuotojų elgesio LPM organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 10.1 ir 10.6 punktų nuostatas, įpareigojančias mokymo renginio klausytojus laikytis šių taisyklių bei drausmę ir tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, gulėdamas LPM bendrabučio lovoje apsirengęs viršutiniais rūbais, triukšmaudamas, savo žodžiais ir veiksmais rodydamas nepagarbą LPM darbuotojams, pažeidė ir Taisyklių 14.8 bei 13.12 punktų nuostatas. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, vengė nustatyti objektyvias 2015 m. lapkričio 19 d. įvykio aplinkybes, t. y. vengė girtumo nustatymo LPM bendrabutyje netikėto patikrinimo metu, tokiu būdu pažeisdamas ir Taisyklių 13.14 punkto, įpareigojančio vykdyti LPM LS atsakingo darbuotojo teisėtus reikalavimus, susijusius su apgyvendinimo organizavimu ir tvarkos bendrabutyje palaikymu, nuostatas, vengė girtumo nustatymo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate bei Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar pareiškėjas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą, akcentavo tai, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, šioje situacijoje turėjo elgtis pagal aukštesnio elgesio standartus ir besąlygiškai vykdyti pareigūnų nurodymus, o būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nesilaikydamas ir siekdamas išvengti atsakomybės, trukdydamas tirti įvykio aplinkybes, parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su šioje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų kvalifikavimu, bei prašoma panaikinti sprendimą, atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kuriais remiantis prašoma netenkinti apeliacinio skundo, ir tikrindama minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, Išvadoje nurodyti faktai ir teisės aktų normos nepatvirtina atsakovo pozicijos, kad pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, kuriais akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą, o pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, neatliko išsamios ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės.
Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, kad pareiškėjas į LPM bendrabutį įnešė, laikė alkoholinius gėrimus (jų tarą), buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tiukšmavo, rodė nepagarbą LPM darbuotojams, nepagrindė jų įtikinamais įrodymais, rėmėsi Išvadoje nustatytomis neinfomatyviomis bei prieštaringomis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėjo padarytais pažeidimais ir jų užfiksavimu, nedetalizavo ir išsamiai neišnagrinėjo aplinkybių, susijusių su pareiškėjo teisės aktuose įtvirtintomis pareigomis vykdyti LPM LS atsakingo darbuotojo teisėtus reikalavimus, tikrintis girtumą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate bei Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, su tuo, ar LPM darbuotojai pateikė pagal teisės aktus įformintus dokumentus, pagrindžiančius pareiškėjo neblaivumą.
Įvertinus šios administracinės bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjui, 2015 m. lapkričio 19 d. atvykusiam į kursus, buvo suteikta gyvenamoji patalpa LPM bendrabutyje ir pareiškėjas supažindintas su LPM viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 144-V-271 „Dėl Lietuvos policijos mokyklos bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Lietuvos policijos mokykos bendrabučių vidaus tvarkos taisyklėmis (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 62). Duomenų, kad pareiškėjas buvo supažindintas su kitais LPM teisės aktais, nėra pateikta. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas bendrabučio kambaryje buvo apgyvendintas ne vienas, o iš bylos medžiagos matyti, jog kartu su juo kambaryje Nr. 212b (byloje yra nurodomas ir kambarys Nr. 212) gyveno G. V.. Taigi tarp pareiškėjo ir LPM susiklosčiusius teisinius santykius dėl suteikimo bei naudojimosi laikina gyvenamąja patalpa bendrabutyje reglamentavo šios Taisyklės, kurių privalėjo laikytis tiek pareiškėjas, tiek LPM darbuotojai.
Pagal Taisyklių 4 punktą bendrabučių valdymo klausimus sprendžia LPM viršininko pavaduotojai pagal kompetenciją, praktinę veiklą organizuoja Profesinio rengimo ir Mokymo organizavimo skyriai, materialinį aprūpinimą – Logistikos skyrius (iš šių Taisyklių nuostatų galima spręsti, kad šiose Taisyklėse vartojamas šio skyriaus sutrumpinimas LS). Taisyklių 11 punkte nurodyta, kad apgyvendinimo patalpas bendrabutyje suteikia, rezervaciją vykdo, priemonių priėmimą ir perdavimą organizuoja ir vykdo LPM LS atsakingas darbuotojas. Bendrabutyje yra apgyvendinami kursantai (6 p.) bei kiti asmenys (7–8 p.). Taisyklių 7.2 punktas nustato, kad apgyvendinami policijos įstaigų komandiruoti darbuotojai, kurie privalo laikytis Taisyklių 12–14 punktų nuostatų (Taisyklių 16 p.). Taisyklių 17 punkte nurodyta, kad asmenims, gyvenantiems bendrabutyje, už Taisyklių pažeidimus gali būti skiriamos drausminės poveikio priemonės bei pašalinimas iš bendrabučio. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog pareiškėjui už atsakovo nurodomus pareiškėjo padarytus Taisyklių pažeidimus buvo skirtos poveikio priemonės ar pareiškėjas buvo pašalintas iš bendrabučio.
Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 19 d. pažeidė Taisyklių 13.12, 13.14, 14.1 ir 14.8 punktus ir padarydamas šiuos pažeidimus pažemino pareigūno vardą. Pirmiausia pažymėtina, kad Išvadoje nėra konkrečiai nurodyta, kada tiksliai pareiškėjas pažeidė kiekvieną iš šių nurodytų Taisyklių punktų. Iš Išvadoje nurodytų aplinkybių visumos galima spręsti, kad pažeidimai 2015 m. lapkričio 19 d. atlikti apie 22.30 val., kai buvo pradėtas kambario Nr. 212b netikėtas patikrinimas, ir / ar 23.06 val., kai Kauno AVPK gautas pranešimas, kad LPM bendrabutyje triukšmauja neblaivus asmuo. Išvadoje yra užsimenama ir apie tai, kad D. M. papildomame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog 2015 m. lapkričio 19 d. apie 21.40 val. jis pastebėjo prie pagrindinio įėjimo kelis asmenis, kurie garsiai šnekučiavosi, o vienas iš jų sunkai orientavosi aplinkoje, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. D. M. teigimu, jis paprašė, kad tas pilietis parodytų kambarį ir pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o kai atvyko į kambarį Nr. 212b, nustatė, jog iš šio kambario sklinda stiprus alkoholio kvapas, kambaryje buvo nugertas 0,7 l stiklinės taros butelis su užrašu „Imperial“ bei tuščias 0,5 l stiklinės taros butelis su užrašu „Teachers“, įvairių užkandžių likučiai. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, kad kambaryje buvo kitas pilietis, kuris nerišlia kalba, būdinga neblaiviam asmeniui, nurodė, kad yra kursų dalyvis, bei abu asmenys nurodė, kad „truputį pasisėdėjome po kursų“. Taip pat D. M. papildomame tarnybiniame pranešime išdėstė aplinkybes ir apie tai, kad abu asmenys garsiai šaukė, bei apie kilusį konfliktą su G. V. (kurį ir sutiko lauke). Tačiau Išvadoje nėra nurodyta jokių nustatytų ir įrodymais pagrįstų faktų ir aplinkybių, kad iki 22.30 val. pareiškėjas atliko veiksmus, kuriais pažeidė minėtų Taisyklių 13.12, 13.14, 14.1 ir 14.8 punktų nuostatas.
Pažymėtina, kad Taisyklių 13.12 punktas nustato, jog bendrabutyje apgyvendinti asmenys privalo dienotvarkėje miegui numatytu laiku būti savo kambaryje ir laikytis tylos. Nagrinėjant ir vertinant tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjas pažeidė šį Taisyklių reikalavimą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog apskritai byloje nėra duomenų apie LPM nustatytą dienotvarkę bendrabutyje bei nustatytą tikslų miegui skirtą laiką, t. y. nuo kada pareiškėjas privalėjo būti kambaryje ir laikytis tylos. Iš Išvadoje nurodytų nustatytų aplinkybių ir pateikto vaizdo įrašo nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas dienotvarkėje miegui nustatytu laiku nesilaikė tylos, t. y. triukšmavo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad iki tikrintojai įėjo į kambarį Nr. 212b, šiame kambaryje nesigirdėjo joks triukšmas, o pareiškėjas miegojo. Išvadoje nurodoma, kad tikrintojai, atlikdami netikėtą patikrinimą bendrabutyje, pajuto, jog iš kambario Nr. 212b sklinda alkoholio kvapas, t. y. nėra nurodyta jokių aplinkybių, kad pareiškėjas miegui skirtu laiku triukšmavo. Pareiškėjo kalbėjimas su tikrintojais po 22.30 val. negali būti laikomas pareiškėjo padarytu Taisyklių 13.12 pažeidimu, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad garsiai kalba ne tik pareiškėjas, bet ir tikrintojai, ir tas jų kalbėjimas yra susijęs su patikrinimo atlikimu bei pareiškėjo pagrįstu aiškinimusi, dėl kokių priežasčių į jam suteiktą laikiną gyvenamąją patalpą įėjo pašaliniai asmenys ir jis buvo pažadintas.
Taisyklių 13.14 punktas nustato, kad pareiškėjas turėjo vykdyti LPM LS atsakingo darbuotojo ir bendrabučio budėtojo teisėtus reikalavimus, susijusius su apgyvendinimo organizavimu ir tvarkos bendrabutyje palaikymu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas nevykdė konkrečių asmenų, t. y. LPM LS atsakingo darbuotojo ir bendrabučio budėtojo (pagal bylos duomenis iki patikrinimo atlikimo pradžios pareiškėjui joks LPM LS atsakingas darbuotojas ir / ar bendrabučio budėtojas nedavė jokio nurodymo bei nėra įrodymų, kad pareiškėjas jų nevykdė). Byloje nepateikti įrodymai, kad į kambarį atvykę tikrintojai yra LPM LS atsakingi darbuotojai ir / ar bendrabučio budėtojai. Iš pateikto 2015 m. lapkričio mėnesio netikėtų patikrinimų LPM suteiktoje gyvenamojoje vietoje, Mastaičiuose, grafiko matyti, kad tikrintojai nėra LPM LS atsakingi darbuotojai ir / ar bendrabučio budėtojai (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 63–64).
Analizuojant pareiškėjo veiksmus, susijusius su Taisyklių pažeidimais, akcentuotina tai, kad Taisyklių 13.15 punkte yra įtvirtinta, jog asmuo, gyvenantis bendrabutyje, privalo įleisti į kambarį LPM atsakingą darbuotoją, kai yra įtariamas padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, ar kitais atvejais. Taigi šiuo atveju pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjas turėjo pareigą įleisti į kambarį LPM atsakingą darbuotoją, kai įtariamas Taisyklių pažeidimas. Taisyklėse nėra įtvirtinta jokių nuostatų, kad bet kuris LPM atsakingas darbuotojas turi teisę be asmens, gyvenančio bendrabučio kambaryje, sutikimo įeiti į kambarį bet kuriuo paros metu, o ypač miegui skirtu laiku, jei nėra įtariamas padarytas Taisyklių pažeidimas. Taisyklėse taip pat nėra nustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, gyvenančiam bendrabutyje, teikti asmens tapatybę nustatančius dokumentus LPM atsakingam darbuotojui, kai vykdomas netikėtas patikrinimas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama aplinkybes dėl atsakovo nustatytų Taisyklių pažeidimų, pažymi, kad Išvadoje nėra konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamiesi 2015 m. lapkričio 19 d. apie 22.30 val. tikrintojai be pareiškėjo leidimo įėjo į kambarį Nr. 212b tuo metu, kai pareiškėjas miegojo. Be to, Išvadoje taip pat nėra tiksliai ir aiškiai nurodyta, ar tikrintojai į kambarį įėjo dėl to, kad buvo įtarta, jog pareiškėjas pažeidė Taisyklių reikalavimus, ar kad buvo apskritai tikrinami visi bendrabučio kambariai. Išvadoje yra nurodyta, kad LMP Profesinės taktikos skyriaus (Išvadoje vartojamas šio skyriaus sutrumpinimas PTS) vyresnysis specialistas D. M. bei PTS vyriausiasis specialistas V. M. atliko netikėtą patikrinimą LPM priklausančiame bendrabutyje. Nurodoma, kad dalyvavo ir PTS viršininkas R. R.. Remiantis šiuo nurodymu darytina išvada, kad į pareiškėjo kambarį buvo įeita ir buvo atliekamas patikrinimas ne dėl to, jog pareiškėjas buvo įtariamas tuo, kad įnešė ir vartojo alkoholį, buvo neblaivus, triukšmavo, nevykdė LPM LS atsakingo darbuotojo ir bendrabučio budėtojo teisėtų reikalavimų, susijusių su apgyvendinimo organizavimu ir tvarkos bendrabutyje palaikymu, t. y. konkrečių Taisyklių punktų pažeidimu. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad D. M., pakėlęs pareiškėją iš miego, jam nurodo, jog jis tikrina bendrabutį, „kaip gyvenasi“, klausia pareiškėjo, kodėl jis miega nepasiklojęs lovos, t. y. pareiškėjas nebuvo informuotas apie patikrinimą dėl įtariamų Taisyklių pažeidimų. Pažymėtina, kad kiti į kambarį atvykę asmenys neprisistatė ir nenurodė, kokiu tikslu įėjo į pareiškėjo kambarį be pareiškėjo leidimo tuo metu, kai pareiškėjas miega. Pagal LPM viršininko 2014 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 144-V-336 patvirtinto Patikrinimų Lietuvos policijos mokyklos suteiktoje laikinoje gyvenamojoje vietoje organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), kurio nuostatomis šioje byloje vadovaujasi atsakovas, 2.3 punktą netikėtas patikrinimas – patikrinimas, atliekamas siekiant patikrinti, kaip kursantai ar klausytojai laikosi LPM bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių, ar kituose teisės aktuose nustatytos drausmės ir tvarkos normų arba prevenciniais tikslais, siekiant kontroliuoti ir užtikrinti tinkamą kursantų budėjimų, kursantų ir klausytojų drausmę LPM suteiktoje laikinoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad LPM darbuotojai be pareiškėjo leidimo įėjo į jo laikiną gyvenamąją vietą vykdydami netikėtą patikrinimą, o ne dėl to, kad pareiškėjas pažeidinėjo Taisyklių nuostatas, nors Aprašo 3.2 punkte nurodyta, jog tikrintojai turi teisę bet kuriuo paros metu įeiti ir apžiūrėti kambarius tik tikrindami kursantų ir klausytojų LPM bendrabučių vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi ir įtarę, kad daromas drausmės pažeidimas.
Taip pat Išvadoje yra nurodoma, kad tikrintojai į pareiškėjo kambarį įėjo, pajutę, jog iš šio kambario sklinda alkoholio kvapas, o įėję į kambarį pamatė pareiškėją, gulintį lovoje su batais ir drabužiais, bei įtarė, kad pareiškėjas yra neblaivus, pareiškėjui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jis atsisakė tai atlikti bei atsisakė pateikti dokumentus, o aiškinant bendrabučio tvarkos taisykles, pareiškėjas atsistojo, pradėjo artintis D. M. link, o įspėjus dėl neteisėtų veiksmų, jį pastūmė ir pareikalavo išeiti iš kambario. Kadangi nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, kur atsisakė tikrintis blaivumą, buvo nuvežtas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kuriame atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, o 2015 m. lapkričio 20 d. 0.45 val. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 662 buvo konstatuota, kad pareiškėjas yra neblaivus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios Išvadoje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad patikrinimas buvo atliktas dėl to, jog pareiškėjas buvo įtariamas Taisyklių 14.1 punkto pažeidimu, nes tikrintojas D. M., kuris vienintelis iš tikrintojų prisistatė ir buvo su uniforma, įėjęs į kambarį pareiškėjui nenurodė, kad jis (pareiškėjas) yra įtariamas Taisyklių 14.1 punkto pažeidimu.
Taisyklių 14.1 punktas nustato, kad bendrabutyje draudžiama vartoti, įnešti, laikyti alkoholinius gėrimus (jų tarą) bei būti (atvykti) neblaiviems, o 14.8 punkte nustatytas draudimas gulėti lovoje apsirengus viršutiniais rūbais. Vertinant šiuos atsakovo nustatytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, akcentuotina, kad Taisyklės, su kuriomis pareiškėjas buvo supažindintas, nenustato jokių įpareigojimų asmeniui, gyvenančiam bendrabutyje, tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, bei nėra paaiškinta, kaip suprantama sąvoka „neblaivumas“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad patikrinimo metu nebuvo užfiksuota, jog pareiškėjas vartoja alkoholinius gėrimus, kambaryje nėra alkoholinių gėrimų (jų taros) (nustatyta, kad patys tikrintojai įnešė ir pastatė ant stalo butelius), byloje nėra jokių įrodymų, kad tie buteliai, kuriuos įnešė tikrintojai, bei kiti buteliai, buvę uždarytame stalčiuje ir kuriuos vėliau pamatė tikrintojai, priklauso pareiškėjui. Kaip minėta, pareiškėjas ne vienas gyveno tame kambaryje.
Nagrinėjant aplinkybes, susijusias su pareiškėjo neblaivumu ir pareiškėjo pareiga vykdyti tikrintojų reikalavimą pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, dėl kurios nevykdymo pareiškėjas yra pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą, pirmiausia akcentuotina tai, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su vidinio LPM akto (Aprašo) nuostatomis, kurios nustato LPM kursantų budėjimų, kursantų ir kvalifikacijos tobulinimo kursų dalyvių vidaus tvarkos taisyklių ir dienotvarkės laikymosi LPM suteiktoje laikinoje gyvenamojoje vietoje patikrinimų organizavimo tvarką bei LPM policijos pareigūnų teises ir pareigas atliekant patikrinimus (Aprašo 1 p.). Taigi šiuo atveju asmenys, kurie atliko šioje byloje akcentuojamą patikrinimą, turėjo laikytis šio Aprašo nuostatų. Pažymėtina, kad būtent šio Aprašo nuostatos detaliai reglamentuoja neblaivumo (girtumo) nustatymą.
Aprašo 2.5 punkte nurodyta, kad neblaivumas (girtumas) – asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai yra neblaivumo požymių (iš burnos sklinda alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), o alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose – viršija 0,40 promilės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo nagrinėjamu atveju turėjo vadovautis Aprašo nuostatomis, o ne Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, nustatančiomis draudimą Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinės, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose. Aprašo 4 punkte yra nurodyta, kad atlikdamas netikėtą patikrinimą, tikrintojas privalo: prisistatyti ir paaiškinti tikrinimo tikslą (4.1 p.) bei esant poreikiui imtis neatidėliotinų veiksmų vidaus tvarkai ir drausmei užtikrinti (4.2 p.). Tikrintojas, gavęs informaciją, ar esant pagrįstam įtarimui, kad kursantas ar klausytojas bendrabučio patalpose vartoja alkoholinius gėrimus arba yra neblaivus, turi teisę patikrinti kursantą ar klausytoją alkoholio kiekio matuokliu, o atsisakius kursantui ar klausytojui pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, surašyti siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Aprašo 3.3 ir 3.4 p.). Be to, pareigūnai, paskirti atlikti netikėtą patikrinimą, privalo vilkėti tarnybinę uniformą, išskyrus savaitgaliais (11 p.). Aprašo 12–14 punktai detaliai nustato tvarką, kaip tikrintojai privalo elgtis, tikrindami kursantų ar klausytojų neblaivumą.
Įvertinus šioje administracinėje byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad LPM policijos pareigūnai, atlikdami jų nurodomą netikėtą patikrinimą, nesilaikė Aprašo nuostatų ir pareiškėjo neblaivumas (girtumas) nebuvo nustatytas laikantis Aprašo nuostatų. Pažymėtina, kad Aprašo nuostatose aiškiai nurodyta, jog kursantų ar klausytojų neblaivumas gali būti tikrinamas techninėmis priemonėmis (alkoholio matuokliu) (Aprašo 12 p.), o jei atsisakoma pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, surašomas Atsisakymo atlikti tikrinimą techninėmis priemonėmis ar nesutikimo su jų rezultatais dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas, kurį pasirašo aktą surašęs tikrintojas ir du LPM darbuotojai (Aprašo 12.3 p.). Jeigu kursantas ar klausytojas nesutinka pasirašyti ant akto dėl jam pateiktų įtarimų, kad jis yra neblaivus, surašomas Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, įteikiamas kursantui ar klausytojui ir išaiškinama jo teisė ne vėliau kaip per 1 val. nuo šio siuntimo surašymo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra (Aprašo 12.4 p.). Pagal Aprašo 13 punktą atlikus netikėtą patikrinimą surašomas tarnybinis pranešimas, adresuotas LPM viršininkui nurodant tikrinimo datą, tikrinimo trukmę (pradžią ir pabaigą) bei informaciją apie patikrinimo rezultatus, o jei tikrinimo metu buvo surašytas Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas ar išduotas Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo, jo kopija, pridedami prie tarnybinio pranešimo. Aprašo 15 punktas nustato, kad LPM viršininkas sprendimą dėl drausminio poveikio priemonių taikymo už drausmės pažeidimus kursantams ir klausytojams priima vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais LPM pirminio profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju tikrintojai, įtardami, kad pareiškėjas yra neblaivus, ir pasiūlę pareiškėjui pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, o pareiškėjui atsisakius tai atlikti (vaizdo įraše yra užfiksuota, kad atsisakė tai atlikti), turėjo surašyti minėtus dokumentus. Aprašo nuostatos nenustato, kad kursantai ar klausytojai yra vežami į policijos komisariatą ar į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Aprašo 12.4 punkte yra išlyga, kad į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kursantas ar klausytojas gali būti pristatomas tarnybiniu transportu, kai yra surašomas Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo.
Teisėjų kolegija, apibendrindama Aprašo nuostatas ir Išvadoje nustatytas aplinkybes, susijusias su tikrinimo atlikimu, konstatuoja, kad tikrinimo metu nebuvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas (girtumas). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą pripažino, jog 2015 m. lapkričio 19 d. bendrabutyje gėrė alkoholinius gėrimus, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas bendrabutyje buvo neblaivus (girtas) pagal Aprašo 2.5 punkte nurodytus kriterijus. Kaip minėta, Taisyklių 14.1 punkte įtvirtintas draudimas vartoti alkoholinius gėrimus bendrabutyje, tačiau byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjas, padarydamas šį pažeidimą, akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar kompromitavo. Išvadoje nurodytos aplinkybės bei pareiškėjo atsakovui bei teismui pateikti paaiškinimai apie kolegų buvimą po kursų pareiškėjo kambaryje sudaro pagrindą daryti išvadą, kad LPM darbuotojui D. M. buvo žinoma apie pareiškėjo ir kitų asmenų alkoholio vartojimą iki tikrinimo atlikimo, tačiau toks pažeidimas nebuvo užfiksuotas.
Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2015 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos buvo gauta informacija, jog 2015 m. lapkričio 19 d. 23.06 val. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad Kauno r., Mastaičių k., Mokslo g. 4, Lietuvos policijos mokyklos bendrabutyje, triukšmauja neblaivus asmuo; į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą buvo atvesdintas galbūt neblaivus (pasitikrinti blaivumą atsisakė) pareiškėjas, kuris po apklausos paleistas. Sprendžiant iš bylos medžiagos ši informacija nėra susijusi su tuo, kad pareiškėjas bendrabutyje triukšmavo vartodamas alkoholinius gėrimus, o informacijoje nurodytas triukšmas yra susijęs su tikrintojų ir pareiškėjo pokalbiu tikrinimo metu. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi vaizdo įrašą bei įvertinusi Išvadoje nurodytas aplinkybes, nustatė, kad tikrinimo metu tikrintojai nesilaikė Aprašo nuostatose nurodytų reikalavimų, t. y. įtarę, kad pareiškėjas yra neblaivus (girtas), pasiūlę pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, turėjo atlikti Apraše nustatytus veiksmus, tačiau jų neatliko. Nagrinėjamu atveju Išvadoje nėra nurodyti jokie teisės aktai, kuriais vadovaudamasis, atsakovas teigia, kad pareiškėjas, kai buvo pristatytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, privalėjo tikrintis alkoholio kiekio matuokliu bei privalėjo pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, leisti paimti kraujo mėginį bei pateikti šlapimo tyrimą girtumui nustatyti Kauno apskrities priklausomybės ligų centre. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulio R. Š. bei vyresniojo patrulio D. S. tarnybiniais pranešimais (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 95–96), tačiau šiuose dokumentuose taip pat nėra nurodyti teisės aktai, kurie įtvirtina pareiškėjo pareigą tikrintis neblaivumą. Be to, nėra nurodyta, kokio administracinio teisės pažeidimo padarymu pareiškėjas buvo įtariamas.
Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nedetalizavo, kaip pareiškėjo gulėjimas bendrabučio lovoje apsirengus viršutiniais rūbais, pažemino pareigūno vardą, todėl nagrinėjamu atveju nevertintina, kad pareiškėjas, gulėdamas ant nepaklotos lovos su viršutiniais rūbais, pažemino pareigūno vardą.
Išvadoje pabrėžta ir tai, kad pareiškėjo veika buvusi tęstinio pobūdžio, nes jis 2015 m. lapkričio 20 d. 9 val. darbo metu (komandiruotėje) LPM patalpose buvo apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 0,2 promilės girtumas) bei dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo kursuose ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio Lietuvos policijos mokykloje organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginiuose taisyklių 10.1 ir 10.6 punktų reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovas šiuo atveju nevertino, jog pareiškėjas 2015 m. lapkričio 20 d. padarė tarnybos drausmės pažeidimą, t. y. atvyko į tarnybą būdamas neblaivus, bei pareiškėjo neatleido iš tarnybos už šiurkštų drausmės pažeidimą.
Atsakovas nurodo, kad LPM Profesinės taktikos skyriaus viršininkas R. R. 2015 m. lapkričio 20 d. apie 9 val. bendraudamas su pareiškėju pajuto, jog iš pareiškėjo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, pareiškėjo elgsena neadekvati, judesiai nekoordinuoti (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 58). 2015 m. lapkričio 20 d. kvalifikacijos tobulinimo kursų metu alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas pareiškėjo blaivumas: 9.08 val. buvo nustatytas pareiškėjo alkoholio koncentracijos iškvėptame ore kiekis – 0,20 promilės, 9.32 val. – 0,12 promilės (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 60–61). 2015 m. lapkričio 20 d. buvo surašytas Nušalinimo nuo kvalifikacijos tobulinimo kursų dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. 144-IL-3100 (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 87–88), o LPM viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 144-V-315 „Dėl A. M. nušalinimo iš kvalifikacijos tobulinimo kursų“ pareiškėjas buvo pašalintas iš seminaro (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 85). Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas kvalifikacijos tobulinimo kursuose LPM patalpose buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nenagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis jis teigė, kad be pagrindo buvo nustatyta, jog jis kursuose buvo neblaivus.
Nušalinimo nuo kvalifikacijos tobulinimo kursų dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų akte nurodyta, kad pareiškėjas buvo neblaivus. Kaip matyti, iš alkoholio kiekio matuoklio parodymų pareiškėjo alkoholio koncentracijos iškvėptame ore kiekis po pakartotinio tyrimo nukrito iki 0,12 promilės, pareiškėjas nurodė, kad vartojo vaistus, ir nesutiko su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas, reikšdamas abejones dėl alkoholio kiekio matuoklio iškreiptų ar suklastotų rodmenų 2015 m. lapkričio 20 d. rytą, šioms abejonėms pagrįsti leistinų įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skundą šioje byloje grindė tuo, jog jis negavo siuntimo pasitikrinti girtumui gydymo įstaigoje ir dėl to negalėjo pasitikrinti gydymo įstaigoje. Taigi šioje byloje viena iš teisiškai reikšmingų aplinkybių buvo susijusi su tuo, ar pareiškėjui buvo išduotas Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo. Pareiškėjas teigė, kad R. R. tokią galimybę jam buvo pažadėjęs suteikti, tačiau siuntimo nedavė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjui buvo išduotas Siuntimas dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo (2015 m. lapkričio 20 d. Nr. 144-IL-3099) (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 86), tačiau į medicininę įstaigą pasitikrinti neblaivumą nei pagal išduotą siuntimą, nei savo iniciatyva pareiškėjas nenuvyko. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes įrodyme, kuriuo remiamasi, nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad pareiškėjui buvo išduotas toks siuntimas, bei nurodyta, į kurią sveikatos priežiūros įstaigą pareiškėjas turi nuvykti. Priešingai, siuntimo išrašymo laikas (9.27 val.) verčia abejoti, ar pareiškėjui buvo išduotas šis siuntimas, nes nušalinimo aktas yra surašytas 9.22 min. ir jame jau įrašyta, kad pareiškėjui įteiktas siuntimas (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, l. 87). Esant tokiai situacijai nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas 2015 m. lapkričio 20 d. kvalifikacijos tobulinimo kursuose LPM patalpose buvo apsvaigęs nuo alkoholio (neblaivus), taip pažeisdamas Lietuvos policijos mokyklos viršininko 2010 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 144-V-3 patvirtintų Policijos sistemos darbuotojų elgesio Lietuvos policijos mokykloje organizuojamuose mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo renginių taisyklių 10.1 ir 10.6 punktų nuostatas, įpareigojančias mokymo renginio klausytojus laikytis šių taisyklių bei drausmę ir tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Apibendrindama šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, ir dar kartą atkreipdama dėmesį į tai, jog ne kiekvienas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalį 7 punktą, o tik kaltas veikimas ar neveikimas, esant būtinoms pasekmėms – akivaizdžiam vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimui, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimui arba jos kompromitavimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad be teisėto pagrindo tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl elgesio, kurio visuomenė gali tikėtis iš pareigūnų, nes tokia veika yra priešinga Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Statuto 3 straipsnio 9 dalies 2 punkte numatytiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūno tikslams bei uždaviniams, kad pažeidžia Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktus, įpareigojančius valstybės tarnautojus laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, Etikos kodekso nuostatas.
Pirmosios instancijos teismo nurodytos Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-343-530/2016 konstatuotos aplinkybės, kad policijos pareigūnai veikė teisėtai, laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimų vykdė savo tiesiogines funkcijas, nepatvirtina, kad pareiškėjas atliko Išvadoje nurodytus kaltus veiksmus, kuriais, atsakovo teigimu, būtent ir pažemino pareigūno vardą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo veiksmuose egzistuoja sąlygos, dėl kurių yra teisėtas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, ir atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įsakymas yra teisėtas, nepripažįstama pagrįsta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Įsakymas panaikinamas ir pareiškėjas grąžinamas į ankstesnes pareigas, t. y. į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigas.
Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 redakcija) nustato, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Tai reiškia, kad teismas, priėmęs sprendimą dėl neteisėtai atleisto pareigūno grąžinimo į ankstesnes pareigas, turi išspręsti ir klausimą dėl priteistino atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką. Šioje byloje nėra pateikta išsamių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima išspręsti klausimą dėl pareiškėjui priteistino atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laiką, todėl šis klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą iš esmės tenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 50-TE-56 „Dėl vyresniojo inspektoriaus A. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžinti pareiškėją A. M. į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės tyrėjo pareigas.
Klausimą dėl atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė