Adm.byla Nr. A2.6.-8691-271/2016
Proceso Nr. 4-68-3-07180-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
Vilnius, 2016 m. gegužės 27 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,
sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
J. S. (J. S.), a.k. (duomenys neskelbtini),
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str.1 d.,
n u s t a t ė :
J. S. 2016-05-10, apie 09.37 val., Erfurto g. 1, Vilniuje, vairuodamas automobilį VAZ 21063, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino atstumo, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. padarytus pažeidimus iš esmės pripažino ir paaiškino teismui, kad eismo įvykio dieną jam reikėjo vaistinės, todėl įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės. Pamatė, kad ten yra „Gintarinė vaistinė“, o jam reikėjo vaistinės „Camelia“, nes tik šios vaistinės turėjo nuolaidų kortelę. Turėjo apsisukti, važiavo atgal ir jo automobilis kontaktavo su stovinčiu kitu automobiliu. Nežinojo, ar padarė apgadinimų, neišlipo, būdamas stresinėje situacijoje, pasimetė bei išvažiavo. Kito automobilio apgadinimų nematė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veikos, turi didelį automobilių vairavimo stažą, tokių pažeidimų nebuvo, alkoholio iš viso nevartoja, turėjo širdies operaciją. Be transporto priemonės jam judėti itin sunku. Eismo įvykio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, turėjo draudimą.
Suinteresuotas asmuo D. N. rašytiniame paaiškinime policijai nurodė, kad 2016-05-10 ryte automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pasistatė aikštelėje Erfurto 1, prie parduotuvės. Vėliau apie 9.30 val. į jo automobilį įvažiavo kitas automobilis Lada (duomenys neskelbtini) ir apgadino jį bei iš tos vietos pasišalino. Apie įvykį pranešė policijai. Jo valdomas automobilis priklauso bendrovei „Mogo“, draustas „Ergo“ draudime (b.l.12).
Suinteresuotas asmuo pateikė įvykio vaizdo medžiagą, iš kurios matyti, kad automobilis VAZ 21063 važiuoja atbulas ir atsitrenkia į stovintį automobilį BMW X5, po ko pajuda į priekį, vėl grįžta atgal ir išvažiuoja iš aikštelės (b.l.13).
Kaip aiškina vairuotojas J. S., jis suvokė, kad jo vairuotojams automobilis kontaktuoja su kitu, kad atgal tuo metu daugiau jis nepavažiuos ir automobilio pozicijos neišlygins, todėl pavažiavo į priekį, po to vėl atgal, kad galėtų padaryti posūkį ir išvažiuoti. Vaizdo įrašas visiškai patvirtina jo aiškinimus.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilis BMW X5, nurodyti atstumai (b.l.10).
Policijos pareigūnės E. Č. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad į eismo įvykio vietą atvyko pagal pranešimą iš VPK OVS budėtojo. Atvykus į eismo įvykio vietą į juos kreipėsi apgadinto automobilio vairuotojas D. N. (b.l.8).
Kaip įvyko eismo įvykis, matyti iš vaizdo įrašo (b.l. 10).
Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad automobiliui BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės dešinės pusės durys, jos įbrėžtos (b.l.11)
Tyrimo eigoje automobiliai buvo sugretinti, padaryta išvada, kad BMW automobilio apgadinimai (durų įbrėžimai) galėjo būti padaryti automobiliu VAZ 21063 (b.l. 18-20).
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties J. S. paaiškinimu, suinteresuoto asmens D. N. rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, vaizdo įrašu ir kita rašytine bylos medžiaga, įrodyta, kad J. S., vairuodamas automobilį buvo neatidus, važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, neįvertino atstumo iki jo vairuojamo automobilio ir stovinčio automobilio BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė bei apgadino. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto, numatančio vairuotojo pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei KET 126 punkto, numatančio, kad vairuotojas turi palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Jo veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).
KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. J. S. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. J. S. suvokė padaręs eismo įvykį, kad jo automobilis manevro atgal metu kontaktavo su stovinčiu automobiliu, po ko jis pavažiavo į priekį, vėl atgal, išlygino automobilį ir išvažiavo. Kaip jis paaiškino, padarė tai gerai neįvertinęs savo veiksmų, stresinėje situacijoje. Tai matyti iš vaizdo įrašo, šios aplinkybės posėdyje nepaneigė ir J. S.. Nors jis ir nežinojo apgadinimo masto, t.y. kokius apgadinimus padarė ir kokią žalą sukėlė kitam asmeniui, tai nepašalina jo atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi jis suvokė, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir jam atsiranda pareigos, numatytos KET. Apgadinto automobilio vairuotojo eismo įvykio vietoje nebuvo. Deklaracija surašyta nebuvo, policijai apie įvykį vairuotojas nepranešė. Tyčiniu pasišalinimu iš eismo įvykio vietos jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas J. S. veiką kvalifikuoja pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Nuobaudos skyrimas
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, vienas iš jų (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) įstatymo leidėjo vertinamas kaip šiurkštus, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn traukiamas nebuvo. Vairavimo stažas 36 metai. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Lengvina jo atsakomybę tai, kad dėl pažeidimų jis nuoširdžiai gailisi bei tai, kad jam yra virš 65 metų. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).
Parinkdamas J. S. nuobaudas už įvykdytus pažeidimus, teismas įvertina pažeidimo pavojingumą – eismo įvykiu padaryta nedidelė žala, J. S. atsakomybę lengvina dvi aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nėra, jam atlikta širdies operacija, vairavimo stažas 36 metai, anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn trauktas nebuvo, pensinio amžiaus, bei konstatuoja, kad šioje byloje už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį sankcijoje kartu su netgi minimalia bauda (868 eurų) numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų būtų per griežta ir neproporcinga nuobauda J. S. padaryto pažeidimo pavojingumui ir jo asmenybei. Jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas mažintinas iki 3 mėnesių, bauda pagal ATPK 130 str. 1d. mažintina iki 320 aurų. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 301 str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
n u t a r ė :
J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.
J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir, pritaikius ATPK 30¹ str., nubausti 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesių terminui.
LR ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą J. S. nustatyti 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesių terminui.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK 16057862282.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Borkovski