Civilinė byla Nr. 2-720-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00756-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės A. K. (A. K.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės A. K. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“ 2019 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aravis“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo byloje – K. S. M.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Aravis“ iškelta bankroto byla, nuo 2012 m. lapkričio 22 d. bendrovės bankroto procedūrą vykdo bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Aravis“ kreditorių susirinkimas 2019 m. lapkričio 4 d. antruoju susirinkimo darbotvarkės klausimu nutarė 1) 65 819,33 Eur BUAB „Aravis“ reikalavimo teisę realizuoti dviejose varžytynėse šia tvarka: a) pirmose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 65 819,33 Eur, b) antrose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 45 000Eur; 2) 120 100,58 Eur BUAB „Aravis“ reikalavimo teisę realizuoti dviejose varžytynėse šia tvarka: a) pirmose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 120 100,58 Eur, b) antrose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 100 000 Eur; 3) nepardavus turto per dvi varžytynes, dėl tolimesnio turto pardavimo tvarkos nustatymo šaukti kreditorių susirinkimą; 4) su pastaba 1) dalies a) punkto formuluotę papildyti žodžiais: „ir 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos“.
3. Bendrovės kreditorė A. K. dėl 2019 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pateikė skundą, kuriame prašė jį panaikinti. Pareiškėja nurodė, kad ji, bankroto administratorei nevykdant pareigos ginti kreditorių interesus, pateikė netiesioginį ieškinį atsakovams A. B. (A. B.), V. B. (V. B.), trečiajam asmeniui BUAB „Aravis“ dėl žalos atlyginimo. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu kreditorės pateiktą ieškinį tenkino, priteisė BUAB „Aravis“ iš atsakovo A. B. 120 100,58 Eur žalos atlyginimą, taip pat priteisė solidariai iš abiejų atsakovų 65 819,33 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (65 819,33 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą nepakeistą. Kreditorė taip pat buvo pateikusi antstoliui D. Š. vykdyti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (toje pačioje byloje, kurioje kreditorė kreipėsi su netiesioginiu ieškiniu), o antstolis areštavo A. B. ir V. B. turtą. Tačiau bankroto administratorė nesiėmė jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo, nors skolininkai turi turto, praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo, administratorė nesugebėjo pateikti vykdomąjį raštą antstoliui dėl skolos išieškojimo iš skolininkų.
4. Skundžiamu nutarimu siekiama realizuoti aukščiau nurodytų teismų procesinių sprendimų pagrindu kilusias reikalavimo teises jas parduodant, bankroto administratorei (tikėtina tyčia) net nepateikus vykdomojo rašto antstoliui dėl skolos išieškojimo iš skolininkų (į reikalavimus, kuriuos siekiama iškart parduoti, šiems neįgijus priverstinai ir realiai vykdomų dokumentų statuso). Pateikimo antstoliui vykdyti būtinosios sąnaudos yra itin nereikšmingos (220 Eur) esant didelei reikalavimo sumai, kokios ir yra skundžiamo nutarimo atveju (65 819,33 Eur ir 120 100,58 Eur). Taip pat antstoliui perduoto išieškoti reikalavimo vertė ir patrauklumas potencialiam reikalavimo pirkėjui (jei nusprendžiama reikalavimą perleisti vykdymo procese) padidėja ir dėl to, kad tokiu atveju naujajam kreditoriui sumažėja procesinių veiksmų sąnaudos ir rizikos, susijusios su vykdytinų reikalavimo teisių įgyvendinimu (nereikia kreiptis į teismą, kreditoriaus pakeitimą atlieka pats antstolis). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įgyvendinant skundžiamą nutarimą realizuoti reikalavimus į skolininkus net nepradėjus priverstinio išieškojimo proceso, bendrovė ir jos kreditoriai gaus ženkliai mažesnę naudą. Taip pat kreditorių susirinkimas nevertino realios galimybės gauti didesnę pinigų sumą išieškant priteistas pinigų sumas iš skolininkų. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas nutarimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
5. Pareiškėja A. K. pateikė Kauno apygardos teismui prašymą dėl BUAB „Aravis“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi atsisakė pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – pripažino BUAB „Aravis“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi paliko Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą. Nepaisant aukščiau nurodytų sprendimų, bankroto administratorė pateikė prašymą dėl BUAB „Aravis“ pabaigos.
6. Ginčijamą nutarimą inicijavo ir už jį balsavo tik kreditorė K. S. M., kuri kartu su skolininku A. B. yra BUAB „Aravis“ savininkai. K. S. M. gina buvusių įmonės vadovų – skolininkų A. B. ir V. B. interesus, todėl egzistuoja interesų konfliktas – ši kreditorė, balsuodama „už“ skundžiamą nutarimą, siekia sumažinti skolos išieškojimą ir tokiu būdu pagerinti skolininkų teisinę padėtį, taigi yra šališka ir turėjo nusišalinti nuo tokio klausimo svarstymo kreditorių susirinkime, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu veikė prieš kitus BUAB „Aravis“ kreditorius.
7. Kreditorė K. S. M., balsuodama raštu, papildė skundžiamą nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu pastaba „1) dalies a) punkto formuluotę papildyti žodžiais: „ir 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos“. Tačiau BUAB „Aravis“ kreditoriams nepateikus visų kreditorių susirinkimo nutarimo projektų, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas nutarimas, laikytina, kad šis nutarimas yra neteisėtas ir priimtas pažeidžiant kreditorių susirinkimo procedūrą. Be to, kreditorės pastaba yra tik dėl turto pardavimo pirmosiose varžytynėse, todėl, darytina išvada, kad antrosiose varžytynėse reikalavimo teisės būtų parduodamos be 5 proc. metinių palūkanų.
8. BUAB „Aravis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. spalio 24 d. pranešimu bendrovės kreditoriai buvo informuoti apie 2019 m. lapkričio 4 d. šaukiamą kreditorių susirinkimą, jiems buvo pateikta visa reikalinga medžiaga, taip pat ir 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo iš A. B. ir V. B. priteistas žalos atlyginimas, palikimo nepakeistu. Kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo turėjo bei galėjo suvokti, jog parduodamas iš varžytynių tas pats turtas su priteistomis solidariai iš abiejų atsakovų BUAB „Aravis“ palūkanomis. Pareiškėjos teiginiai, neva skundžiamo nutarimo pastaba liečia tik turto pardavimą pirmosiose varžytynėse, laikytini nesąžiningais, o nurodomas procedūrinis pažeidimas yra deklaratyvus ir nepagrįstas.
9. Patys bendrovės kreditoriai pasirinko savo teisių realizavimo būdą, t. y. balsavimą raštu. Raštu pareikštos kreditorių nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Išankstinio pranešimo apie raštu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos nenumato, todėl kreditorius, kuris yra suinteresuotas kitų kreditorių raštu pareikšta nuomone, turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją atitinkamai balsuodamas.
10. Įstatymų leidėjas kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimą susiejo su teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžiu (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorės K. S. M. 155 980,94 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl ji yra bendrovės kreditorė ir pagal ĮBĮ turi teisę balsuoti bendrovės kreditorių susirinkime (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nei vienas kreditorius nei raštu, nei žodžiu nepareiškė pretenzijų bei prašymų dėl galimo minėtos kreditorės balsavimo. Bendrovės patvirtinta tvarka nenumato jokių ribojimų dėl balsavimų. Bankroto proceso teisinis reguliavimas tiesiogiai nenumato kreditoriaus pareigos nusišalinti nuo klausimų, kuriais jis asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuotas, svarstymo. Vien tai, kad už ginčijamo nutarimo priėmimą balsavo kreditorė S. K. M., kuri yra bendrovės savininkė kartu su skolininku A. B., nesudaro pagrindo išvadai, jog dėl to nutarimas yra neteisėtas, ar kad ši kreditorė elgiasi nesąžiningai.
11. Bankroto pripažinimas tyčiniu neužkerta administratorei galimybės kreiptis į teismą dėl bendrovės pabaigos. Administratorė, vykdydama 2017 m. vasario 10 d. BUAB „Aravis“ pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą, bei vadovaudamasi ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalimi, pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl BUAB „Aravis“ pabaigos.
12. Klausimai dėl sandorių naudingumo bendrovei bei galimai dėl jų bendrovei atsiradusios žalos atlyginimo buvo sprendžiami Kauno apygardos teismo civilinėse bylose pagal BUAB „Aravis“ administratorės, o ne pareiškėjos pateiktus ieškinius atsakovams V. B. ir A. B.. Administratorė tinkamai vykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte jai pavestas funkcijas. Pareiškėjos teiginiai, kad bankroto administratorė veikė išvien su skolininkais, kurie bendrovę prie bankroto privedė tyčia, yra subjektyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais.
13. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad nepradėjus priverstinio skolos išieškojimo proceso, bendrovė (ir jos kreditoriai) gaus ženkliai mažesnę naudą. Tai traktuotina kaip akivaizdus BUAB „Aravis“ bankroto procedūrų vilkinimas. Skundžiamas nutarimas niekaip nepažeidžia bankrutavusios bendrovės kreditorių teisių, nes reikalavimo teisė pirmose varžytynėse bus pardavinėjama už tą pačią kainą, kokia yra pati reikalavimo teisė. Pareiškėja nevertino bendrovės bankroto procese atliktų veiksmų, faktinių bylos aplinkybių, administravimo išlaidų bei kaštų, ilgai užsitęsusio bankroto proceso. Turto pardavimo kaina ir tvarka neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo principams ir nepažeidžia kreditorių interesų bei teisėtų jų lūkesčių.
14. Suinteresuotas asmuo K. S. M. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė, kad bendrovės turto pardavimas varžytynėse, priešingai nei išieškojimas, labiau atitinka bankroto proceso principus bei bendrovės kreditorių interesus. Bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina bei turi būti atsižvelgta į bankroto procese aktualius terminus, t. y. į tai, kad įmonės turtas gali būti nerealizuotas arba jo realizavimo procesas gali užsitęsti, kas vilkintų bankroto procedūras. BUAB „Aravis“ bankroto procesas tęsiasi nuo 2011 m. birželio 30 d., t. y. daugiau kaip aštuonerius metus, siekiant baigti bankroto procedūras, nutarimas parduoti reikalavimo teises yra visiškai pagrįstas ir atitinka ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies bei teismų praktikos nuostatas.
15. Kreditorių susirinkimo nutarimas parduoti reikalavimo teises varžytynėse neprieštarauja ĮBĮ imperatyvioms nuostatoms, o turto pardavimo iš varžytynių būdas gali būti laikomas skaidriausiu, labiausiai atitinkančiu kreditorių interesus. Antstolių vykdomas išieškojimas pagal reikalavimo teises būtų visiškai nenaudingas ir neefektyvus, kadangi jo metu nėra nustatoma mažiausia turto pardavimo kaina, vertinama faktinė skolininkų padėtis, egzistuoja neribota skolininkų skundų galimybė, kas išieškojimo procesą užtęstų metų metus. Dėl šios priežasties bendrovės turto realizavimas vykdant išieškojimo procesą pažeistų koncentruotumo ir ekonomiškumo principus bankroto procese bei prieštarautų kreditorių interesams.
16. Argumentai, jog K. S. M. gina skolininkų A. B. ir V. B. interesus yra deklaratyvūs. Kreditorė neturi jokio neskaidraus suinteresuotumo veikti bendrovės skolininkų ar kitų asmenų nei bendrovės ar jos kreditoriai interesais. Pati būdama bendrovės kreditore, ji yra suinteresuota kuo didesniu bendrovės, savo ir kitų kreditorių reikalavimų patenkinimu, skaidriu ir operatyviu bankroto procesu. Kreditorė nėra skolininkė pagal siekiamas realizuoti reikalavimo teises, nėra jokių duomenų apie jos veikimą skolininkų naudai, t. y. neegzistuoja nei giminystės, nei kiti glaudūs šių asmenų ryšiai, kurie galėtų lemti K. S. M. suinteresuotumą.
17. Vilniaus apygardos teismo2012 m. spalio 25. d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012 iš pareiškėjos sutuoktinio L. K. (L. K.) kreditorės K. S. M. naudai buvo priteista 159 291 Eur (550 000 Lt) skola. Sprendime nurodyta, jog išieškojimas gali būti vykdomas tik baigus išieškojimą iš BUAB „Aravis“. Todėl pareiškėja, netgi matydama, jog yra veikiama bendrovės ir jos kreditorių interesais, siekia kuo ilgiau užtęsti išieškojimo procesą, kad būtų nukeltas skolos išieškojimas iš jos sutuoktinio.
18. Reikalavimo teisių pardavimą varžytynėse pasiūlė kreditorė K. S. M., šiam pasiūlymui pritarė kreditorių susirinkimas, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bankroto administratorė, vykdydama bankroto procesą, veikė netinkamai arba kartu su skolininkais.
19. Įgyjantis reikalavimo teisę varžytynėse asmuo ją perka ne pagal priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą, o pagal jam iš anksto pateiktą teismo sprendimą. Taigi iš varžytynių parduodamą turtą sudaro visa teismo sprendimu priteista suma (su palūkanomis ir kt.). Todėl kreditorės pridėta pastaba jokios reikšmės reikalavimo teisių pardavimui neturi. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentas, kad antrose varžytynėse reikalavimo teisė būtų parduodama be 5 proc. palūkanų, yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
20. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi skundą atmetė.
21. Kadangi skundžiamas BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas galiojant ĮBĮ, teismas klausimą dėl šio nutarimo teisėtumo sprendė vadovaudamasis iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ nuostatomis.
22. Teismas, vadovaudamasis teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2004, 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-458/2012) išaiškinimais, jog numatomų nutarimų projektų pateikimas yra susirinkimo dalyvių ir iniciatorių teisė, jie nėra privalomi pateikti, o pateikti neįpareigoja kitų susirinkimo dalyvių balsuoti ir diskutuoti tik dėl siūlomo nutarimo projekto; susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti ar jam ginti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savo nutarimo variantą, ar išreikšti nuomonę raštu, o savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto, padarė išvadą, kad vien aplinkybė, jog administratorė neinformavo kitų kreditorių apie kreditorės K. S. M. pasiūlymą papildyti nutarimo projektą pastaba dėl 5 proc. palūkanų, savaime nedaro tokio nutarimo neteisėtu.
23. Teismas nurodė, kad BUAB „Aravis“ reikalavimo teisė į A. B. ir V. B. yra aiškiai apibrėžta Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-417-302/2019, kuria Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Susirinkime kreditoriai nustato tik tokios reikalavimo teisės pardavimo tvarką ir kainą. Tai reiškia, kad įmonės reikalavimo teisė į skolininkus varžytynėse turėtų būti pardavinėjama būtent tokia, kokia ji yra nurodyta įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendime. Remiantis nurodytu, teismas sprendė, kad ĮBĮ įtvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarka nepažeista.
24. Teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi aukščiau minėtoje civilinėje byloje areštavo skolininkams priklausantį turtą, dar nereiškia, jog pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą antstoliui pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, areštuotas turtas iš karto bus pardavinėjamas iš varžytynių. Iki turto pardavimo iš varžytynių antstolis turi atlikti eilę kitų veiksmų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Skolininkams nesutikus su antstolio veiksmais, galimi teisminiai ginčai, be to, iš byloje esančio turto aprašo matyti, kad didžioji dalis antstolio aprašyto turto yra bendroji jungtinė nuosavybė arba vien tik skolininko
A. B. sutuoktinės, o tai sąlygotų dar papildomus teisminius ginčus. Dėl to teismas sutiko su atsiliepimų į skundą argumentais, jog teismo sprendimu priteistos skolos išieškojimas iš skolininkų gali trukti neribotą laiką.
25. Teismas sprendė, kad skundžiamas nutarimas vykdyti bendrovės turto pardavimą varžytynių būdu neprieštarauja nei ĮBĮ, nei CPK nuostatoms –reikalavimo teisė kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bus pardavinėjama varžytynėse, pirmose varžytynėse bus pardavinėjama už tą pačią kainą, kokia yra pati reikalavimo teisė, t. y. 100 proc. kaina, kuri yra didesnė nei nustatyta CPK 718 straipsnyje. Nepardavus reikalavimo teisės pirmose varžytynėse už nurodytą kainą, antrose varžytynėse pardavimo kaina bus mažesnė, bet ne mažiau, nei nustatyta CPK 722 straipsnyje. Nepardavus minėto turto dviejose varžytynėse, dėl tolimesnio pardavimo tvarkos remiantis skundžiamu nutarimu vėlgi spręs BUAB „Aravis“ kreditoriai. Todėl skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas neprieštarauja BUAB „Aravis“ nei mažumos, nei didžiausią balsų daugumą turinčių kreditorių interesams. Pareiškėjos argumentai, kad toks nutarimas galimai gina skolininkų, kurie buvo įmonės vadovai, interesus yra deklaratyvūs.
26. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad didžiausią kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro 83,70 proc. visų reikalavimų sumos, turinti kreditorė K. S. M. turėjo nusišalinti ir nebalsuoti už skundžiamą nutarimą, nes tai nenumatyta įstatyme. K. S. M. turėtų būti suinteresuota parduoti įmonės turtą kuo didesne kaina ir tokiu būdu patenkinti savo kreditorinį reikalavimą kuo didesne apimtimi.
27. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad, bankroto administratorei nevykdant pareigos ginti kreditorių interesus, ne bankroto administratorė, o pareiškėja pateikė netiesioginį ieškinį atsakovams A. B., V. B., trečiajam asmeniui BUAB „Aravis“ dėl žalos atlyginimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad BUAB „Aravis“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“, dar 2012 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir A. B. 196 424,05 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat bankroto administratorė 2014 m. birželio 25 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 80 0667 Eur (276 454,09 Lt) nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš V. B. – 6 576,95 Eur (22 708,90 Lt) nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-984-273/2015priteisė iš V. B. BUAB „Aravis“ 6 576,95 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o ieškinį atsakovo A. B. atžvilgiu atmetė. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentus, jog BUAB „Aravis“ bankroto administratorė negynė bendrovės ir jos kreditorių interesų.
28. Teismas nurodė, kad bankroto byla atsakovei iškelta 2011 m. birželio 30 d., įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama 2013 m. kovo 28 d. Įmonės likvidavimas trunka daugiau nei šešerius metus, teismas ne kartą pratęsė BUAB „Aravis“ likvidavimo procedūrą dėl užsitęsusių teisminių ginčų. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė, kad BUAB „Aravis“ likvidavimo procedūros turi būti užbaigtos iki 2020 m. birželio 30 d. Taigi, BUAB „Aravis“ likvidavimo procedūros yra akivaizdžiai užsitęsusios, o tai prieštarauja tiek kreditorių, tiek pačios įmonės, tiek valstybės interesams.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
29. Kreditorė A. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais skunde išdėstytais argumentais. Apeliantė papildomai nurodė:
29.1. Teismo teiginiai, kad skolos išieškojimas iš skolininkų gali trukti neribotą laiką, yra deklaratyvaus pobūdžio. Skolininko V. B. areštuotas turtas yra būtent jo asmeninis turtas, o A. B. sutuoktinė jokio asmeninio turto, nurodyto Turto apraše, neturi. Skolininkams priklausantis turtas yra areštuotas antstolio D. Š. vykdomojoje byloje, pastarieji turto arešto neskundė ir neįrodinėjo, kad areštuotas turtas yra vieno iš skolininkų sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad didžioji dalis antstolio aprašyto turto yra bendroji jungtinė nuosavybė arba vien tik kažkurio skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Iš byloje esančio Turto aprašo tokie duomenys visiškai nėra matomi, tai reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi prielaidomis.
29.2. Kreditorė K. S. M. bankroto procese jau ne pirmą kartą, palaikydama bendrovės buvusius vadovus, elgiasi neteisėtai. 2015 m. rugpjūčio 11 d. BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimas vien K. S. M. balsais priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo bankroto administratorę sudaryti taikos sutartį bendrovės vardu su skolininkais Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-381-230/2015. Pareiškėja A. K. minėtą nutarimą apskundė. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje minėtą nutarimą panaikino, konstatuodamas, kad iš taikos sutarties projekto turinio matyti, kad taikos sutartimi bankroto administratorė iš esmės atsisako turtinio reikalavimo teisės į 185 592,78 Eur žalos atlyginimą.
29.3. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012 iš L. K. priteisė K. S. M. naudai 159 291 Eur (550 000 Lt) skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad skolos išieškojimas iš L. K. turto gali būti vykdomas tik baigus išieškojimą iš pagrindinės skolininkės BUAB „Aravis“ turto ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė. Todėl suinteresuotas asmuo šioje byloje visiškai neturi jokio suinteresuotumo bankroto byloje parduoti bendrovės turtą už kuo didesnę kainą, nes už bendrovės prievoles yra garantavęs pareiškėjos sutuoktinis.
30. Atsakovė BUAB „Aravis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
30.1. Kadangi apeliantė žinojo, kad kreditorių susirinkime bus svarstomas klausimas dėl BUAB „Aravis“ priklausančio turto (reikalavimo teisių) pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo (dėl to ginčo nėra), tai paneigia atskirojo skundo argumentus dėl ginčijamo nutarimo traktavimo siurpriziniu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad patikslintą nutarimo projektą, iš esmės nekeičiantį prieš tai pasiūlyto nutarimo projekto esmės, pasiūlė ir už jo priėmimą balsavo BUAB „Aravis” kreditorė K. S. M., kurios teismo patvirtintas reikalavimas sudaro 83,70 proc. visų bendrovės patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, net jeigu tai ir būtų laikoma procedūriniu pažeidimu, toks pažeidimas negalėtų būti laikomas esminiu.
30.2. Apeliantė privalėjo įrodyti, kad skundžiamas nutarimas pažeidžia būtent jos, kaip BUAB „Aravis“ kreditorės, teises ir teisėtus interesus. Taip pat ji privalėjo įrodyti, jog tik išieškojimas iš V. B. ir A. B. visos iš jų priteistos žalos, o ne reikalavimo teisių į šiuos asmenis pardavimas turės esminę įtaką (reikšmę) pareiškėjos reikalavimo tenkinimui, t.y. tik išieškojimas, o ne reikalavimo teisių pardavimas, sudarys sąlygas visiškai padengti BUAB „Aravis“ administravimo išlaidas, I ir II eilės BUAB „Aravis“ kreditorių reikalavimus bei dalinai tenkinti III eilės BUAB „Aravis“ kreditorių reikalavimus. A. K. reikalavimas BUAB „Aravis“ bankroto byloje sudaro kiek daugiau nei 5 proc. visų BUAB „Aravis” teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, todėl akivaizdu, kad reikalavimo teisių į V. B. ir A. B. pardavimas, lyginant su priteistos skolos išieškojimu, nedarys esminės įtakos jos reikalavimo tenkinimui. Apeliantė neįrodė, jog nutarimas pažeidė jos kaip kreditorės teises.
30.3. Atskirajame skunde yra nurodoma, jog iš L. K. (apeliantės sutuoktinio) subsidiariai su BUAB „Aravis“ yra priteista 159 291 Eur (550 000 Lt) skola, todėl išieškojimo nukreipimas į L. K. priklausantį turtą galimas tik tada, kai bendrovė bus išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Tai reiškia, kad K. S. M. neturi teisės nukreipti išieškojimą į L. K. priklausantį turtą tol, kol nėra baigtos BUAB „Aravis“ bankroto procedūros, o jos negali būti baigtos, esant teisminiams ginčams dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo arba nebaigus vykdyti kitų procedūrų (išieškojimo iš BUAB „Aravis“ skolininkų veiksmų). Todėl BUAB „Aravis“ bankroto procedūrų vilkinimas yra naudingas apeliantės šeimai, kadangi tokiu būdu yra atitolinama išieškojimo iš jai priklausančio turto pradžia. A. K. veiksmai, skundžiant nutarimą, yra bankroto procedūrų vilkinimas, turint materialųjį suinteresuotumą, nesuderinamą su kitų BUAB „Aravis“ kreditoriaus interesais, o tai visiškai prieštarauja esminiams bankroto procedūrų tikslams bei BUAB „Aravis“ kreditorių interesams kuo operatyviau gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą.
30.4. Kreditorių susirinkimas turėjo teisę spręsti dėl to, ar pradėti išieškojimo procesą iš skolininkų pagal išduotus vykdomuosius raštus, ar spręsti klausimą dėl reikalavimo teisių į šiuos asmenis pardavimo. BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimas, įvertindamas išieškojimo procedūrų, vykdomų pagal CPK įtvirtintas teisės normas, terminus, pasirinko reikalavimo teisių į skolininkus pardavimo variantą, kadangi tokiu būdu galima operatyviau pasiekti pagrindinį bankroto procedūrų vykdymo tikslą –kreditorių reikalavimų tenkinimą (dalinį tenkinimą). Teorinė galimybė gauti didesnę reikalavimo patenkinimo dalį, susiklosčius itin palankioms priteistos skolos išieškojimo iš skolininkų priklausančio turto aplinkybėms (t.y. V. B. ir A. B. nesiimant jokių teisinių veiksmų, ginčijant antstolio veiksmus vykdomojoje byloje ar pan.), negali nusverti esminio bankroto procedūrų vykdymo operatyvumo principo. BUAB „Aravis“ bankroto procedūrų tęsimas negali būti pateisinamas tik tuo, jog yra būtina pradėti vykdomąją bylą pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus dėl priteistų sumų išieškojimo, kadangi bendrovės kreditorių reikalavimai gali būti dalinai patenkinti ir kitu būdu – reikalavimo teises į šiuo asmenis parduodant.
30.5. Reikalavimo teisė į V. B. ir A. B. buvo parduota antrose varžytynėse (varžytynių Nr. 184741) už 45 000 Eur kainą. Tai paneigia ne tik apeliantės teiginius apie tai, kad potencialūs pirkėjai, nesant pradėtos vykdomosios bylos, gali būti nesuinteresuoti įsigyti reikalavimo teises, bet ir patvirtina, jog reikalavimo teisės pardavimas, o ne išieškojimo proceso inicijavimas gali sudaryti teisines sąlygas operatyviai bent dalinai patenkinti BUAB „Aravis” kreditorių reikalavimus ir užbaigti BUAB „Aravis” bankroto procedūras.
31. Suinteresuotas asmuo K. S. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytais argumentais bei pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Suinteresuotas asmuo papildomai nurodė, kad pareiškėja visiškai nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog iš byloje esančio skolininkų Turto aprašo negalima spręsti, jog didžioji dalis antstolio aprašyto A. B. turto yra bendroji jungtinė nuosavybė su jo sutuoktine J. B. (J. B.). Skolininko turtas yra nurodomas ne konkrečiomis dalimis, o kaip vienas vienetas, o savininkais nurodomi abu sutuoktiniai, kas rodo bendrąją jungtinę nuosavybę. Todėl siekiant pradėti išieškojimą iš A. B. turto, jis pirmiausia turėtų būti atidalintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės, kas akivaizdžiai užvilkintų išieškojimo procesą.
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
33. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
34. Skundas dėl BUAB „Aravis“ 2019 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu panaikinimo Vilniaus apygardos teisme gautas 2019 m. lapkričio 21 d., kurį pirmosios instancijos teismas išsprendė vadovaudamasis iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Todėl sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, taikytinos skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo ir skundo teismui pateikimo metu galiojusio ĮBĮ nuostatos (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 155 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
35. Bylos duomenimis(b. l. 42-50) Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, patenkinęs kreditorės A. K. netiesioginį ieškinį, priteisė: iš A. B. BUAB „Aravis“ naudai 120 100,58 Eur žalos atlyginimą, solidariai iš A. B. ir V. B. BUAB „Aravis“ naudai 65 819,33 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (65 819,33 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2017 m. balandžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-417-302/2019 (b. l. 51-56) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
36. BUAB „Aravis“ kreditorė K. S. M., turinti teismo atsakovės bankroto byloje patvirtintą 155 980,94 Eur kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro 83,70 proc. visų bendrovės kreditorių reikalavimų sumos (186 356,40 Eur), 2019 m. spalio 21 d. pateikė bankroto administratorei prašymą dėl BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimo sušaukimo dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (b. l. 20). Prašyme kreditorė pasiūlė nutarimo projektą – 1) 65 819,33 Eur BUAB „Aravis“ reikalavimo teisę į A. B. ir V. B. realizuoti dvejose varžytynėse šia tvarka: a) pirmose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 65 919,33 Eur, b) antrose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 45 000 Eur; 2) 120 100,58 Eur BUAB „Aravis“ reikalavimo teisę į A. B. realizuoti dvejose varžytynėse šia tvarka: a) pirmose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 120 100,58 Eur, b) antrose varžytynėse nustatyti pradinę pardavimo kainą, lygią 100 000 Eur; nepardavus turto dvejose varžytynėse, dėl tolimesnio turto pardavimo tvarkos nustatymo šaukti kreditorių susirinkimą. Bankroto administratorė 2019 m. spalio 24 d. pranešimu (b. l. 19), išsiųstu visiems bendrovės kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti teismo, likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki susirinkimo dienos ((b. l. 22)Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (757,95 Eur), Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriui (60,77 Eur), A. B. (1 483,85 Eur), V. B. (1 342,53 Eur), J. B. (1 222,37 Eur), K. S. M., A. K. (9 379,27 Eur) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (16 128,72 Eur)), informavo apie 2019 m. lapkričio 4 d. 11.00 val. vyksiantį kreditorių susirinkimą bei nurodė darbotvarkę: 1) procedūrinis klausimas; 2) dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Kartu su pranešimu kreditoriams buvo pateiktas K. S. M. 2019 m. spalio 21 d. prašymas dėl BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo raštu biuletenis, kuriame dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo buvo įrašytas būtent kreditorės K. S. M. pasiūlytas nutarimo projektas (b. l. 21), bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-417-302/2019.
37. 2019 m. lapkričio 4 d. įvykusiame BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkime dalyvavo (balsavo raštu) dvi kreditorės: K. S. M. (155 980,94 Eur, atitinkamai 83,70 proc.) ir A. K. (9 379,27 Eur, atitinkamai 5,03 proc.), iš viso dalyvavo kreditorių, kurių finansinių reikalavimų suma siekia 165 360,21 Eur, t. y. 88,73 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos vertine išraiška (b. l. 16-18).Susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kreditorė A. K. 2019 m. lapkričio 4 d. balsavo raštu „prieš“ pasiūlytą nutarimo projektą, o kreditorė K. S. M., atstovaujama advokato T. B., balsavo raštu „už“ ir pasiūlė 1 dalies a punktą papildyti formuluote „ir 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos“ (b. l. 24–25). Kiti kreditoriai susirinkime nedalyvavo ir raštu nebalsavo, todėl 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, papildytas kreditorės K. S. M. pastaba, buvo priimtas 83,70 proc. balsų dauguma.
38. Kreditorės A. K. įsitikinimu, 2019 m. lapkričio 4 d. BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu naikintinas dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Pareiškėjos vertinimu, nutarimas realizuoti reikalavimus į skolininkus net nepradėjus priverstinio išieškojimo proceso, taip pat prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – materialiųjų aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ar / ir pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).
40. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 4 d. BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas su didžiausią reikalavimą turinčios bendrovės kreditorės K. S. M. pasiūlyta pastaba – papildžius 1 dalies a punktą formuluote „ir 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos“. Apeliantės vertinimu, tokiu būdu skundžiamas nutarimas buvo priimtas pažeidžiant kreditorių susirinkimo balsavimo procedūrą.
41. Remiantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimo esme, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė, t. y. klausimai, kurie bus svarstomi ir dėl kurių bus balsuojama susirinkimo metu tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kt., tačiau kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinomi iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1253/2012, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1318-381/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė iš anksto susipažino su 2019 m. lapkričio 4 d. BUAB „Aravis“ kreditorių susirinkimo darbotvarke ir žinojo, kad antruoju darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo (dėl to ginčo nėra), turėjo teisę kreditorių susirinkime dalyvauti tiesiogiai, bet šia teise nepasinaudojo – dėl skundžiamo nutarimo balsavo raštu. Todėl, kaip teisingai nurodė atsakovė BUAB „Aravis“, nustatyta aplinkybė paneigia apeliantės atskirojo skundo argumentus, susijusius su ginčijamo nutarimo traktavimu kaip siurprizinio. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad jokio išankstinio pranešimo apie balsavimo metu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį, ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-469/2013, 2016 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1715-823/2016). Minėta, kad kreditorė A. K. tokia savo teise nepasinaudojo, todėl jos argumentai, kad skundžiamą nutarimą papildžius K. S. M. pasiūlyta pastaba, pastarasis buvo priimtas pažeidžiant kreditorių susirinkimo balsavimo procedūrą, yra nepagrįsti.
42. Be to, skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta realizuoti bendrovei priklausančias reikalavimo teises, kurios atsirado šios nutarties 35 punkte nurodytų teismų sprendimų pagrindu. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu priteisė BUAB „Aravis“ solidariai iš A. B. bei V. B. ir 65 819,33 Eur žalos atlyginimą, ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši aplinkybė patvirtina, kad kreditorės K. S. M. pasiūlyta pastaba nepakeitė skundžiamo nutarimo esmės, o tik jį patikslino. Tokia pastaba papildžius nutarimą, jo turinys visiškai atitiko priimto teismo sprendimo pagrindu atsiradusį reikalavimą.
43. Aukščiau nustatytos aplinkybės analogiškai paneigia apeliantės argumentus, jog antrosiose varžytynėse 65 819,33 Eur reikalavimo teisė būtų parduodama be 5 proc. metinių palūkanų. Nors priimto nutarimo formuluotė – papildyti tik 1 dalies a punktą pastaba „ir 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos“ nėra tiksli, tačiau, vertinant visų bylos aplinkybių kontekste, kiekvienas protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo neabejotinai suvoktų, jog tiek pirmosiose, tiek antrosiose varžytynėse (jei tokios vyktų) nutarta parduoti tą pačią reikalavimo teisę, kuri patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. kartu su priteistomis palūkanomis. Todėl tokie apeliantės argumentai vertinami kaip spekuliatyvūs, grindžiami ne siekiu apginti realiai pažeistą teisę, bet tikslu užvilkinti priimto nutarimo įgyvendinimą.
44. Savo procesiniuose dokumentuose pareiškėja teigia, kad kreditorė K. S. M. iš viso turėjo nusišalinti nuo balsavimo dėl skundžiamo nutarimo priėmimo. Teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus.
45. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi BUAB „Aravis“ bankroto byloje buvo patvirtintas, o 2017 m. kovo 29 d. nutartimi patikslintas K. S. M. 155 980,94 Eur finansinis reikalavimas bendrovei. Nurodytos nutartys yra galiojančios. Todėl K. S. M., kaip atsakovės kreditorė, kurios reikalavimą patvirtino teismas, teisėtai pasinaudojo jai ĮBĮ (21 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 6 dalis) suteikta teise ir balsavo dėl ginčijamo nutarimo priėmimo. Vien ta aplinkybė, kad K. S. M. ir skolininkas A. B. yra bendrovės akcininkai, nepaneigia kreditorės teisės pasinaudoti jai įstatymo suteikta teise.
46. Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl kreditorės K. S. M. ankstesnių, pareiškėjos vertinimu, neteisėtų veiksmų, taip pat savaime neįrodo kreditorės veiksmų neteisėtumo nagrinėjamoje situacijoje. Bankroto proceso teisinis reguliavimas tiesiogiai nenumato atvejų, kuomet kreditorius turi pareigą nusišalinti nuo kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, kuriais jis asmeniškai ir tiesiogiai suinteresuotas. Tačiau teismų praktikoje sutinkama situacija, kai teismas pripažįsta interesų konfliktą tuo atveju, kai kreditorius, balsuodamas kreditorių susirinkime, pirmiausia gina savo kaip skolininko interesus ir siekia išvengti skolos išieškojimo ir dėl to kreditoriaus nenusišalinimas nuo tokio nutarimo priėmimo vertinamas kaip kreditoriaus nesąžiningumas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-166-241/2017). Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Priešingai, kreditorė K. S. M. yra didžiausia atsakovės kreditorė, nėra bendrovės skolininkė pagal nutartas parduoti reikalavimo teises, jokių įrodymų dėl jos siekio pagerinti skolininkų (buvusių bendrovės vadovų) teisinę padėtį byloje taip pat nėra. Dėl to teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. S. M. yra suinteresuota parduoti įmonės turtą kuo didesne kaina ir tokiu būdu patenkinti reikalavimą kuo didesniu mastu.
47. Nors apeliantė teigia, kad kreditorė K. S. M. tokio suinteresuotumo –parduoti įmonės turtą už kuo didesnę kainą– neturi, tačiau šį argumentą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo (b. l. 76-78), priimto civilinėje byloje Nr. 2-2024-590/2012, nustatyta, kad šiuo sprendimu K. S. M. naudai iš L. K., pareiškėjos A. K. sutuoktinio, yra priteista 159 291 Eur (550 000 Lt) skola bei nustatyta, kad išieškojimas iš L. K. turto gali būti vykdomas tik baigus išieškojimą iš pagrindinės skolininkės BUAB „Aravis“ ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti ne apie K. S. M. suinteresuotumo parduoti bendrovės turtą kuo didesne kaina nebuvimą, o apie pareiškėjos A. K. interesą vilkinti bendrovės bankroto procedūrą, nes tokiu būdu yra nukeliama išieškojimo iš L. K. turto (taigi ir pareiškėjos) pradžia.
48. Analogiškai teismas vertina ir pareiškėjos argumentus, jog sprendimas parduoti bendrovei priklausančias reikalavimo teises (turtą) prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jokių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, nebuvo padaryta. Pareiškėja, nurodydama, kad reikalavimų pardavimas varžytynėse tik pastariesiems įgijus priverstinai vykdomų dokumentų statusą, labiau atitiktų bendrovės kreditorių interesus, šio savo teiginio nepatvirtino įrodymais. Byloje nustatyta aplinkybė – 65 819,33 Eur reikalavimo teisės į A. B. ir V. B. pardavimas 2020 m. vasario 13 d. antrose varžytynėse Nr. 184741 už 45 000 Eur – paneigia argumentus dėl reikalavimo teisės didesnio patrauklumo pirkėjui tik jai įgijus vykdomojo dokumento statusą.
49. Teismas taip pat pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-967-390/2018, areštavo skolininkams A. B. ir V. B. priklausantį turtą, dar nereiškia, jog, pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą antstoliui pradėjus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, areštuotas turtas iš karto bus pardavinėjamas iš varžytynių. Iki turto pardavimo iš varžytynių antstolis turi atlikti eilę kitų veiksmų, įtvirtintų CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pirmiausiai atliekami pradiniai vykdymo veiksmai: siunčiamas raginimas skolininkui įvykdyti teismo sprendimą gera valia (CPK 655 straipsnis); neįvykdžius teismo sprendimo per raginime nurodytą terminą, nustatoma išieškojimo iš skolininko pajamų ir turto eilės tvarka (CPK 662 – 664 straipsniai); jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo, o nepateikus sutikimo, antstolis turi kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo (CPK 667 straipsnis); areštavęs skolininko turtą, antstolis turi jį įkainoti. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam turto įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 675, 681, 682 straipsniai); skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija 2000 Eur, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 30 000 Eur, realizuojamas parduodant iš varžytynių (CPK 691, 694 straipsniai); pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis); antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 proc. CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnis); ir t. t. Be to, antstolio priimti patvarkymai ir veiksmai įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiami teismui (CPK 510 straipsnis). Taigi, antstoliui priėmus vykdyti teismo sprendimą, turtas iš karto nepradedamas realizuoti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju priešingai, nei teigia apeliantė, iš byloje esančio 2017 m. balandžio 11 d. Turto aprašo (b. l. 57 – 60) matyti, kad didžioji dalis antstolio aprašyto turto yra nurodyta kaip skolininko A. B. ir jo sutuoktinės J. B. bendroji jungtinė nuosavybė arba vien tik skolininko sutuoktinės nuosavybė – iš dvidešimt septynių aprašytų nekilnojamojo turto objektų (pastatų ir žemės sklypų) dvylika žemės sklypų nuosavybės teise priklauso A. B. ir J. B., trylika pastatų ir vienas statinys nuosavybės teise priklauso J. B. ir tik vienas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso skolininkui A. B.. Nors Turto apraše nurodytas V. B. turtas (vienas žemės sklypas, vienas pastatas) nuosavybės teise priklauso jam vienam, tačiau, kaip minėta, siekiant realizuoti ir šiam skolininkui priklausantį turtą, pirmiausia jį reikėtų įkainoti. Skolininkams nesutikus su antstolio veiksmais, galimi teisminiai ginčai. Taigi, siekiant pradėti išieškojimą iš skolininkų turto, jis pirmiausia turėtų būti atidalintas iš bendrosios jungtinės nuosavybės, įkainotas, o tai užvilkintų ieškojimo procesą ir sąlygotų papildomus teisminius ginčus.
50. Galiausiai teigdama, kad kreditorių susirinkimas neįvertino realios galimybės gauti didesnę pinigų sumą išieškant priteistas sumas iš skolininkų, pareiškėja nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad tik tiesioginis skolų išieškojimas iš skolininkų, o ne reikalavimo teisių į juos pardavimas, turės bendrovei bei jos kreditoriams didesnės naudos. Kaip teisingai nurodė atsakovė, vien teorinė galimybė gauti didesnę reikalavimo patenkinimo dalį, susiklosčius itin palankioms priteistos skolos išieškojimo iš skolininkų priklausančio turto aplinkybėms (t. y. V. B. ir A. B. nesiimant jokių teisinių veiksmų, ginčijant antstolio veiksmus vykdomojoje byloje ar pan.), negali nusverti esminio bankroto procedūrų vykdymo operatyvumo principo. Pareiškėja akivaizdžiai ignoruoja aplinkybę, jog BUAB „Aravis“ bankroto procedūra tęsiasi daugiau nei aštuonerius metus, kas sąlygoja ir itin didelius administracinius kaštus, dengiamus iš tų pačių, realizavus bendrovės turtą, gautų lėšų. BUAB „Aravis“ bankroto procedūrų tęsimas negali būti pateisinamas tik tuo, jog yra būtina pradėti vykdomąją bylą pagal teismo išduotus vykdomuosius dokumentus dėl priteistų sumų išieškojimo, kadangi bendrovės kreditorių reikalavimai gali būti dalinai patenkinti ir kitu būdu – reikalavimo teises į šiuos asmenis parduodant varžytynėse.
51. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir skundžiamos nutarties išvadoms, jog 2019 m. lapkričio 4 d. nutarimas vykdyti bendrovės turto pardavimą varžytynių būdu neprieštarauja nei ĮBĮ, nei CPK nuostatoms – nutarimas priimtas kreditorių susirinkime už jį balsavus 83,70 proc. kreditorių balsų dauguma; pirmosiose varžytynėse reikalavimo teisės pardavinėjamos už tą pačią kainą, kokia yra reikalavimo teisių nominali vertė, t. y. 100 proc. kaina, antrose varžytynėse pardavimo kainos mažinimas taip pat atitinka protingumo reikalavimus; nepardavus turto dvejose varžytynėse, dėl tolimesnio pardavimo tvarkos vėl spręstų BUAB „Aravis“ kreditoriai. Pareiškėja atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kurie iš esmės yra analogiški pradinio skundo argumentams, šios teismo išvados nepaneigė. Byloje nėra jokių įrodymų ir nebuvo nustatyta aplinkybių, kad skundžiamu nutarimu buvo pažeistos apeliantės teisės bei interesai BUAB „Aravis“ bankroto byloje. Kaip teisingai nurodė atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad A. K. trečios eilės reikalavimas sudaro 5,03 proc. visų BUAB „Aravis“ patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, bendrovės reikalavimo teisių pardavimas, lyginant su išieškojimo iš skolininkų procesu, esminės įtakos pareiškėjos reikalavimo patenkinimui neturės. Kiti bendrovės kreditoriai nurodyto nutarimo neginčijo. Remiantis šiomis ir aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad iš esmės nemotyvuoti bei jokiais įrodymais nepagrįsti, deklaratyvūs pareiškėjos skundai (skundas pateiktas pirmosios instancijos teismui bei šioje byloje nagrinėjamas atskirasis skundas) buvo pateikti siekiant ne realaus siekio apginti pareiškėjos interesus, o tikslu vilkinti bendrovės bankroto procedūras. Pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais, nėra.
52. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
53. Trečiasis asmuo K. S. M. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš pareiškėjos priteisimo. Iš į bylą pateikto prašymo, suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos, PVM sąskaitos faktūros ir kredito įstaigos mokėjimo nurodymo nustatyta, kad už atsiliepimo į A. K. atskirąjį skundą parengimą suinteresuotas asmuo patyrė 943,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
55. Kadangi trečiojo asmens prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį 527,04 Eur (1 317,60 Eur (užpraėjusio, t. y. 2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,4 (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, Rekomendacijų 8.16 punktas)), ji yra mažintina iki 527 Eur ir priteistina trečiajam asmeniui K. S. M. iš apeliantės A. K..
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi.
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti K. S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 527 Eur (penkis šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Artūras Driukas