Civilinė byla Nr. 2A-197-510/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja O. Ragauskienė
30.12.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 13 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir
Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovo
atstovei V. M., atsakovui R. M., atsakovų atstovei
advokatei N. Grubliauskienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos
atstovei N. Žukauskienei, trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo
atstovui V. M., trečiojo
asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei J. G., viešame teismo posėdyje
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto apylinkės
vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010
m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2475-586/2010 pagal ieškovo
Kauno miesto apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovams R. M., M.
M. dėl įpareigojimo likviduoti savavališkos statybos padarinius ir
pagal R. M. ir M. M. priešieškinį dėl
nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys - Kauno miesto savivaldybės
administracija, VĮ Registrų centras Kauno filialas, Valstybinės teritorijų
planavimo ir statybos inspekcija,
n u s t a t ė:
Ieškovas
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras patikslintu ieškiniu
(3t., b.l.1-10) prašė įpareigoti atsakovą R. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti pastatą - garažą, esantį adresu (duomenys
neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5G1p, į
pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, kai šio pastato bendras plotas iki
rekonstrukcijos buvo 41,30 kv.m.; įpareigoti atsakovą R. M. ir atsakovę M. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti negyvenamąją patalpą - garažą
(boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), į pradinę padėtį buvusią iki rekonstrukcijos, kai šios
negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) bendras plotas iki rekonstrukcijos
buvo 32,55 kv.m; įpareigoti atsakovą R.
M. ir atsakovę M. M. per
6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti
negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos,
kai šios negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) bendras plotas iki
rekonstrukcijos buvo 16,95 kv.m; įpareigoti atsakovą R. M. ir atsakovę M. M., per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti negyvenamąją patalpą - garažą
(boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, kai šios
negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) bendras plotas iki rekonstrukcijos
buvo 16,61 kv. m; įpareigoti atsakovą R.
M. ir atsakovę M. M. per
6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti
negyvenamąją patalpą - garažą (boksą) su rūsiu, esantį adresu (duomenys
neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį, buvusią iki
rekonstrukcijos, kai šios negyvenamosios patalpos - garažo (bokso)
bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 23,79 kv.m; įpareigoti atsakovą R. M. ir atsakovę M. M. per 6 mėnesius nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti negyvenamąją
patalpą - garažą (boksą) su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini),
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį buvusią iki
rekonstrukcijos, kai šios negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) bendras
plotas iki rekonstrukcijos buvo 31,59 kv. m; atsakovams per teismo nustatytą
terminą neįvykdžius įpareigojimų, suteikti teisę savavališkos statybos
padarinius likviduoti Kauno apskrities viršininko administracijai, išieškant
patirtas išlaidas iš atsakovo R. M. ir
atsakovės M. M.. Ieškinys
grindžiamas šiais motyvais. Garažai (boksai), kurių unikalūs numeriai (duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai R. M. ir M.
M. rekonstruoti. Po neteisėtai atliktos rekonstrukcijos šių patalpų
bendras plotas padidėjo iki 264,22 kv.m. Taip pat savavališkai buvo
rekonstruotas ir pastatas - garažas 5Glp, unikalus (duomenys neskelbtini),
esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šio pastato plotas neteisėtai padidintas
nuo 41,30 kv. m. iki 222,31 kv. m. Prie šio pastato buvo prijungtas ir pastatas
- supirkimo punktas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane
4E1p, kuris R. M. nuosavybės
teise nepriklauso. Visi šie statiniai yra valstybei priklausančioje žemėje,
Kauno Senamiesčio 19-ame kvartale, kur yra saugoma planinė ir erdvinė
struktūra, archeologinis kultūrinis sluoksnis. Statybos darbų metu pažeistas
Senamiesčio kultūrinis sluoksnis, vykdant įgilinimą, nebuvo atlikti
archeologiniai tyrimai ir tuo buvo pažeistas Nekilnojamųjų kultūros vertybių
apsaugos įstatymo 23 straipsnis. R.
M. buvo paskirta administracinė nuobauda - vieno tūkstančio litų
bauda. Sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas nėra parengtas. Kauno
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros skyrius 2005 m. kovo 3 d. surašė savavališkos statybos
aktą Nr. l-SS-46 ir nurodė R. M. likviduoti
savavališką statybą. R. M. 2006
m. vasario 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas vieno
šimto litų bauda. Atsakovas nurodymų dėl savavališkos statybos likvidavimo
nevykdė ir nevykdo. Savavališkos statybos padariniai nurodytais adresais yra
nepašalinami jau keletą metų. Kauno apskrities viršininko administracija
prašymo teismui dėl savavališkos statybos likvidavimo nepateikė. Pagal Lietuvos
Respublikos prokuratūros įstatymą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad
pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus
kreiptis į teismą.
Atsakovai
R. M. ir M. M. priešieškiniu (2t., b.l. 3-5) prašė buvusį
pastatą 4E1p su priestatu 1e1p, adresu (duomenys neskelbtini) pripažinti garažo
5G1p, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniu; pripažinti atsakovą R. M. teisėtu garažo 5G1p,
kurio plotas 222,31 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), statytoju; pripažinti
atsakovus R. M. ir M. M. teisėtais patalpos Nr.
6, kurios plotas 264,22 kv., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys
neskelbtini), statytojais. Atsakovai nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo
2004 m. vasario 26 d. sprendimu R. M.
buvo pripažintas garažo pastato 5Glp, unikalus (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Šis teismo sprendimas
įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo
turto registre garažo 5Glp registruotas plotas yra 41,30 kv. m, nors faktiškai
2005 m. gruodžio 2 d. kadastrinių matavimų metu nustatytas šio garažo plotas
222,31 kv.m. Garažas 5Glp, esantis (duomenys neskelbtini), yra statytas,
įrengtas ir prižiūrimas panaudojant ieškovo lėšas. Tik ieškovas šiuo pastatu
naudojasi ir jį prižiūri. 1978 m. buvo gautas Kauno miesto Požėlos rajono LDT
VK leidimas statyti garažą 5Glp. Tuo pačiu buvo leista atstatyti ir
suremontuoti prie šio garažo esantį statinį 4Elp su priestatu lelp. Šis
pastatas savininko neturėjo, daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos, o
valdžios institucijos neskyrė lėšų niekam nereikalingų statinių remontui ir
priežiūrai. Vėliau prie garažo 5Glp buvo prijungtas pastatas 4Elp su priestatu lelp
ir šie statiniai tapo vientisu nekilnojamojo turto objektu, tarp kurių net
sienos neišliko. Į šias patalpas niekas nereiškė pretenzijų daugiau kaip 27
metus. Pastatas 4Elp su priestatu lelp yra antraeilis daiktas ir jį ištiko
pagrindinio daikto likimas. 2005 metais atsakovas rekonstravo garažą 5Glp ir
pastatą 4Elp su priestatu lelp ir šiuo metu tai yra vienas statinys, kurio
plotas 222,31 kv.m. Kitokia tvarka ieškovas negali gauti nuosavybės teises
patvirtinančių dokumentų. Garažo 5Glp ir pastato 4Elp su priestatu lelp
rekonstrukciją atsakovas pradėjo kaip sąžiningas šių statinių savininkas ir
valdytojas. Pastatų rekonstrukcija niekieno teisių nepažeidžia. 2005 metais
atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo garažų boksus. Šie garažų
boksai įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Įsigytuose garažų boksuose buvo pradėti įvairūs rekonstrukcijos darbai.
Atsakovai laikė, kad pradėtus rekonstrukcijos darbus reikia pabaigti ir
tinkamai sutvarkyti priklausančią nuosavybę. Baigus rekonstrukcijos darbus,
garažų boksai tapo vientisa patalpa. Kadangi rekonstrukcijos darbai jau buvo
pradėti, o ieškovai juos iš esmės tik pabaigė, tai rekonstrukcijos darbus su
reikiamomis institucijomis suderino atlikus kadastrinius matavimus. Garažų
boksų rekonstrukcija iš esmės yra pastato vidinė rekonstrukcija, kuri negali
pažeisti kieno nors teisių.
Kauno
miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu nusprendė ieškinį
atmesti, o priešieškinį tenkinti. Teismas nusprendė pripažinti garažo 5G1p
adresu (duomenys neskelbtini), buvusį pastatą 4E1p, su priestatu 1e1p, adresu (duomenys
neskelbtini); pripažinti R. M. garažo
5G1p, esančio (duomenys neskelbtini), statytoju; pripažinti R. M. ir M. M. patalpos Nr. 6, registro įrašo Nr. (duomenys
neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statytojais. Teismas sprendime
nurodė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros patikslintas reikalavimas nėra
konkretus ir neaiškus, nes prašoma atstatyti negyvenamąsias patalpas į pradinę
padėtį iki rekonstrukcijos, o neįvykdžius įpareigojimų, padarinius likviduoti
Kauno apskrities viršininko administracijai. Pateikiant ieškinį, nebuvo
atsižvelgta į aplinkybę, jog dar 2008 m. balandžio 17 d. R. M. ir M.
M. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo ir
registravimo duomenų patikslinimo. Kauno apskrities viršininko administracijos
teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius dar 2008 m.
kovo 4 d. atsakovams nurodė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistas
teises dėl savavališkos statybos įteisinimo. Atsakovai savalaikiai kreipėsi į
teismą su ieškiniu. Nenustatytos aplinkybės, jog atliktais darbais atsakovai
pablogino esančią situaciją ar kitu būdu pažeidė įstatymu reglamentuojamas
teisės normas. Atsakovai savavališkai nestatė jokių statinių, o tik juos
rekonstravo. Nėra nustatyta, jog savavališkų statinių buvimas pažeidžia kitų
asmenų teises. Nugriovimas būtų viena iš kraštutinių priemonių, tačiau ir
protingumas reikalauja atsižvelgti į visas aplinkybes. Nesant viešojo intereso,
ieškinys atmestinas.
Ieškovas
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu
prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą
ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis
skundas grindžiamas šiais motyvais. CK 4.253 straipsnio 1 dalis numato, kad
registruojami daiktai - nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji
daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir
perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nurodyti daiktai,
daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais ir juridiniai faktai, turi
būti registruojami viešame registre. CK 4.255 straipsnyje nurodyti juridinių
faktų registravimo viešėjame registre teisiniai pagrindai. Nekilnojamasis
daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir
priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą
suformuoti. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnis numato, kad
rekonstruotą statinį tinkamu naudoti pripažįsta komisija, o statinį galima
naudoti tik komisijai pripažinus tinkamu naudoti. Nustatyta tvarka atsakovai
nepasinaudojo. 2005 m. kovo 3 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas.
Iki šiol nėra parengtas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalusis
planas, nebuvo išduotas leidimas statybai, leidimas pastatų ir inžinerinių
tinklų projektavimui. Savavališkos statybos faktą patvirtino ir Kauno
apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamentas, kuris surašė savavališkos statybos aktą
su nurodymu likviduoti savavališką statybą. 2005 m. lapkričio 10 d. surašytas
kitas savavališkos statybos aktas. 2008 m. kovo 3 d. Kauno apskrities
viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros skyrius vėl patikrino statinių, esančių (duomenys neskelbtini),
būklę ir nustatė, kad savavališkos rekonstrukcijos padariniai nelikviduoti.
Kauno apskrities viršininko administracija nesikreipė šį teismą dėl
įpareigojimų įvykdymo. Dėl šių priežasčių į teismą su ieškiniu kreipėsi Kauno
miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Teismas,
pripažindamas, atsakovus statytojais, netinkamai taikė materialinės teisės
normas. Teismo sprendimo revoliucinės dalies antroji pastraipa suformuluota
visiškai nesuprantamai. Pažymėtina, kad pastatas-supirkimo punktas, esantis (duomenys
neskelbtini), niekada nuosavybės teise nepriklausė atsakovui, o kiti statiniai
rekonstruoti be leidimo. Teismas faktiškai nustatė juridinį faktą dėl
nuosavybės teisių atsakovams į pastatus įgijimo, pažeisdamas juridinių faktų
nustatymo tvarką ir sąlygas. Teismas nepagrindė, kodėl viešu interesu nelaiko savavališkos
statybos padarinių šalinimo. Reikalavimas pastatus atstatyti į pradinę padėtį
iki rekonstrukcijos grindžiamas VĮ Registrų centro užfiksuotais duomenimis apie
pastatų būklę ir plotus. Nepriklausomai nuo to, ar be statybos leidimo pastatai
statomi, ar rekonstruojami, jie priklauso savavališkai pastatytų statinių
kategorijai ir yra CK 4.103 straipsnio pažeidimo objektas. Teismas faktiškai
įteisino savavališkos statybos faktą, neištyręs ir priešieškinyje nurodytų
aplinkybių.
Atsakovai R. M. ir
M. M. atsiliepimu į
apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkes teismo galioti 2010 m. birželio
16 sprendimą palikti galioti. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas gynė privataus
asmens interesą. Atsakovas yra pateikęs 2009 m. vasario 4 d. Kauno apygardos
prokuratūros raštą, kuriame pripažinus prokurorės G. Liaškinienės pažintį su
UAB „Genezė“, kuri į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, savininkais, Kauno
miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui buvo pasiūlyta paskirti kita
prokurorą, kas ir buvo padaryta. Ieškovas tiek patikslintame, tiek
apeliaciniame skunduose nenurodo kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimas
konkrečiu atveju. Ginčo turtas yra Senamiestyje, kuris pripažintas saugoma
nekilnojamąją kultūros vertybe. 2005 m. rugsėjo 27 d. Kultūros paveldo
departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio rašte
nurodyta, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. R.
M., prašydamas leisti atlikti jam priklausančių garažų pamatų apšiltinimo
ir hidroizoliacijos darbus, ir tai atlikti buvo leista. Taip pat šiame rašte
nurodyta, kad remiantis archeologų išvada, po ginčo pastatais senamiesčio
kultūrinis sluoksnis nepažeistas. Atsakovas R. M. teisėtai nuosavybes teise įgijo garažus,
esančius (duomenys neskelbtini). Šių garažų tūris padidintas rūsio patalpų
plotu, nekeičiant antžeminės jų apimties, todėl akivaizdu, kad viešasis
interesas šiuo atveju niekaip nepažeidžiamas. Atsakovai, asmeninėmis lėšomis
rekonstravę ginčo statinius, gynė viešajį interesą - visuomenės saugumą, nes
prie savavaldybės apskaitomo pastato (duomenys neskelbtini) priblokuotas
bešeimininkis vieno aukšto mūrinis priestatas patyrė gaisrą, kurio likusi mūrinė
priestato dalis kėlė grėsmę pėstiesiems. Tam, kad atsakovai galėtų pateikti
visą būtiną dokumentaciją statinių įteisinimui, buvo būtinas žemės sklypo
savininko, t.y. valstybės, sutikimas, tačiau atsakovas tokio sutikimo negavo.
Apeliacinis
skundas iš dalies.
Kaip
minėta, ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras
patikslintu ieškiniu (3t., b.l.1-10) prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis
atstatyti pastatą – garažą 5G1p, esantį adresu (duomenys neskelbtini),
negyvenamąsias patalpas - garažus (boksus), esančius adresu (duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys
neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį buvusią iki
rekonstrukcijos, o atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius
įpareigojimų, suteikti teisę savavališkos statybos padarinius likviduoti Kauno
apskrities viršininko administracijai, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų.
Atsakovai
priešieškiniu (2t., b.l. 3-5) prašė buvusį pastatą 4E1p su priestatu 1e1p,
adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti garažo 5G1p, (duomenys neskelbtini),
priklausiniu, pripažinti atsakovą teisėtu garažo 5G1p, kurio plotas 222,31
kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), statytoju, pripažinti atsakovus teisėtais
patalpos Nr. 6, kurios plotas 264,22 kv.m, adresu (duomenys neskelbtini),
statytojais. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
2005 m. kovo 3 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. surašė atsakovui savavališkos
statybos aktus (1t., b.l.47-48) ir nurodė atsakovui likviduoti savavališkas
statybas. Pagal šių aktų surašymo metu galiojusią CPK 4.103 straipsnio 3 dalies
redakciją teismas savo sprendimu galėjo: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą
terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti
nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos
dokumentų tinkamu įforminimu; 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą
reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 3)
įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Nuo 2006 m.
lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja CK 4.103 straipsnio redakcija. Šio straipsnio 3
dalis numatė, kad teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per
nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti,
perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį
nugriauti. Taigi, šioje CK
4.103
straipsnio redakcijoje atsisakyta ankstesnėje (2001 m. liepos 1 d.) CK
4.103
straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtintos galimybės leisti savavališkos
statybos statytojui per nustatytą terminą padaryti reikiamus projekto
pakeitimus ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statybos dokumentų
tinkamu įforminimu. Nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojanti CK 4.103 straipsnio 3
dalies redakcija numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų
reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta
tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą šiuo metu reglamentuoja
Statybos įstatymo 28 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1
d.), kurio 7 dalyje numatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti
statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį
savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per
nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo
1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą
leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte
nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype
(teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo
statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar
kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius
teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo
dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius
teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems
aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų
reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti
savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina,
sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo
statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas
viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
Atsakovai
bylos nagrinėjimo neneigė, kad vykdė rekonstrukciją neturėdami tam leidimų. Apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas gali šalinti savavališkos
statybos padarinius tik CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatytas būdais. Apeliaciniame
skunde pagrįstai teigiama, kad patenkindamas priešieškinį, apylinkės teismas
faktiškai nustatė juridinius faktus, kurie negalėjo būti nustatyti, nes nei
viena iš aukščiau paminėtų Civilinio kodekso 4.103 straipsnio redakcijų
nesuteikė teismui teisės pripažinti asmenis teisėtais statytojais. Esant
tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad priešieškinio reikalavimai nenagrinėtini
teisme, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo
dalis, kuria patenkintas atsakovų R.
M. ir M. M.,
priešieškinis panaikinama ir byla priešieškinio dalyje nutraukiama CPK 293
straipsnio 1 punkto pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28,
33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio
pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo
papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 24
straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki
2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl
iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo,
savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo
ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; šiuo atveju vietoj
savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant
administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl
savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Jeigu statybą
leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie
tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie
Aplinkos ministerijos, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio
įstatymo nustatyta tvarka.
Taigi, minėto
Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio
1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės
administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos
įteisinimo. Pagal CK 1.123 straipsnio 1 dalį jeigu pareigos atsiradimas
siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol
baigsis tas terminas. Atsakovus atstovaujanti advokatė apeliacinės instancijos
teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovai minėto Įstatymo 24 straipsnio 4
dalyje nustatyta tvarka nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją
dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos
(rekonstrukcijos) įteisinimo. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia,
kad teismo kompetencija, kiek tai susiję su savavališkos statybos
(rekonstrukcijos) padarinių šalinimų yra apribota, nes įstatymų leidėjas nustatė
ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir toms statyboms, kurios buvo
pradėtos iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Kadangi atsakovai gali šia tvarka
pasinaudoti, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir ieškovo ieškinys dėl
įpareigojimo likviduoti savavališkos statybos padarinius paliekamas
nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5
punktas). Kolegija pažymi, kad būtent tokia linkme formuojasi teismų praktika
(Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m.
sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-49-413/2011).
Kadangi
apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nei ieškinio, nei
priešieškinio reikalavimai nėra patenkinti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos
iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
CPK 326-327 straipsniais,
n u t a
r i a:
Apeliacinį
skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo
Kauno miesto apylinkės prokuratūros ieškinys, panaikinti ir ieškinį palikti
nenagrinėtą.
Kauno miesto
apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas R. M. ir M. M. priešieškinis, panaikinti ir bylą
priešieškinio dalyje nutraukti.
Kolegijos
pirmininkas Ramūnas
Mitkus
Teisėjai Algirdas
Remeika
Egidijus
Tamašauskas