Civilinė byla Nr. 2A-197-510/2011

Pirmosios instancijos teismo teisėja O. Ragauskienė

30.12.; 121.21.

              KAUNO APYGARDOS TEISMAS

            N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  2011 m. balandžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei V. M., atsakovui R. M., atsakovų atstovei advokatei N. Grubliauskienei, trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei N. Žukauskienei, trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovui V. M., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei J. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16  d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2475-586/2010 pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros ieškinį atsakovams R. M., M. M. dėl įpareigojimo likviduoti savavališkos statybos padarinius ir pagal R. M. ir M. M. priešieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys - Kauno miesto savivaldybės administracija, VĮ Registrų centras Kauno filialas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija,

            n u s t a t ė:

            Ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras patikslintu ieškiniu (3t., b.l.1-10) prašė įpareigoti atsakovą R. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti pastatą - garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 5G1p, į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, kai šio pastato bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 41,30 kv.m.; įpareigoti atsakovą R. M. ir atsakovę M. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį buvusią iki rekonstrukcijos, kai šios negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 32,55 kv.m; įpareigoti atsakovą R. M. ir atsakovę M. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.  (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, kai šios negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 16,95 kv.m; įpareigoti atsakovą R. M. ir atsakovę M. M., per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti negyvenamąją patalpą - garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, kai šios negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 16,61 kv. m; įpareigoti atsakovą R. M. ir atsakovę M. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti negyvenamąją patalpą - garažą (boksą) su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, kai  šios  negyvenamosios  patalpos  -  garažo   (bokso)  bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 23,79 kv.m; įpareigoti atsakovą R. M. ir atsakovę M. M. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atstatyti negyvenamąją patalpą - garažą (boksą) su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį buvusią iki rekonstrukcijos, kai šios negyvenamosios patalpos - garažo (bokso) bendras plotas iki rekonstrukcijos buvo 31,59 kv. m; atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius  įpareigojimų, suteikti teisę savavališkos statybos padarinius likviduoti Kauno apskrities viršininko administracijai, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo R. M. ir atsakovės M. M.. Ieškinys grindžiamas šiais motyvais. Garažai (boksai), kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo neteisėtai R. M. ir M. M. rekonstruoti. Po neteisėtai atliktos rekonstrukcijos šių patalpų bendras plotas padidėjo iki 264,22 kv.m. Taip pat savavališkai buvo rekonstruotas ir pastatas - garažas 5Glp, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šio pastato plotas neteisėtai padidintas nuo 41,30 kv. m. iki 222,31 kv. m. Prie šio pastato buvo prijungtas ir pastatas - supirkimo punktas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4E1p, kuris R. M. nuosavybės teise nepriklauso. Visi šie statiniai yra valstybei priklausančioje žemėje, Kauno Senamiesčio 19-ame kvartale, kur yra saugoma planinė ir erdvinė struktūra, archeologinis kultūrinis sluoksnis. Statybos darbų metu pažeistas Senamiesčio kultūrinis sluoksnis, vykdant įgilinimą, nebuvo atlikti archeologiniai tyrimai ir tuo buvo pažeistas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 23 straipsnis. R. M. buvo paskirta administracinė nuobauda - vieno tūkstančio litų bauda. Sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas nėra parengtas. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2005 m. kovo 3 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. l-SS-46 ir nurodė R. M. likviduoti savavališką statybą. R. M. 2006 m. vasario 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas vieno šimto litų bauda. Atsakovas nurodymų dėl savavališkos statybos likvidavimo nevykdė ir nevykdo. Savavališkos statybos padariniai nurodytais adresais yra nepašalinami jau keletą metų. Kauno apskrities viršininko administracija prašymo teismui dėl savavališkos statybos likvidavimo nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą.

            Atsakovai R. M. ir M. M. priešieškiniu (2t., b.l. 3-5) prašė buvusį pastatą 4E1p su priestatu 1e1p, adresu (duomenys neskelbtini) pripažinti garažo 5G1p, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniu; pripažinti atsakovą R. M. teisėtu garažo 5G1p, kurio plotas 222,31 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), statytoju; pripažinti atsakovus R. M. ir M. M. teisėtais patalpos Nr. 6, kurios plotas 264,22 kv., registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statytojais. Atsakovai nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 26 d. sprendimu R. M. buvo pripažintas garažo pastato 5Glp, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininku. Šis teismo sprendimas įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registre garažo 5Glp registruotas plotas yra 41,30 kv. m, nors faktiškai 2005 m. gruodžio 2 d. kadastrinių matavimų metu nustatytas šio garažo plotas 222,31 kv.m. Garažas 5Glp, esantis (duomenys neskelbtini), yra statytas, įrengtas ir prižiūrimas panaudojant ieškovo lėšas. Tik ieškovas šiuo pastatu naudojasi ir jį prižiūri. 1978 m. buvo gautas Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK leidimas statyti garažą 5Glp. Tuo pačiu buvo leista atstatyti ir suremontuoti prie šio garažo esantį statinį 4Elp su priestatu lelp. Šis pastatas savininko neturėjo, daiktinės teisės į jį nėra įregistruotos, o valdžios institucijos neskyrė lėšų niekam nereikalingų statinių remontui ir priežiūrai. Vėliau prie garažo 5Glp buvo prijungtas pastatas 4Elp su priestatu lelp ir šie statiniai tapo vientisu nekilnojamojo turto objektu, tarp kurių net sienos neišliko. Į šias patalpas niekas nereiškė pretenzijų daugiau kaip 27 metus. Pastatas 4Elp su priestatu lelp yra antraeilis daiktas ir jį ištiko pagrindinio daikto likimas. 2005 metais atsakovas rekonstravo garažą 5Glp ir pastatą 4Elp su priestatu lelp ir šiuo metu tai yra vienas statinys, kurio plotas 222,31 kv.m. Kitokia tvarka ieškovas negali gauti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Garažo 5Glp ir pastato 4Elp su priestatu lelp rekonstrukciją atsakovas pradėjo kaip sąžiningas šių statinių savininkas ir valdytojas. Pastatų rekonstrukcija niekieno teisių nepažeidžia. 2005 metais atsakovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo garažų boksus. Šie garažų boksai įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įsigytuose garažų boksuose buvo pradėti įvairūs rekonstrukcijos darbai. Atsakovai laikė, kad pradėtus rekonstrukcijos darbus reikia pabaigti ir tinkamai sutvarkyti priklausančią nuosavybę. Baigus rekonstrukcijos darbus, garažų boksai tapo vientisa patalpa. Kadangi rekonstrukcijos darbai jau buvo pradėti, o ieškovai juos iš esmės tik pabaigė, tai rekonstrukcijos darbus su reikiamomis institucijomis suderino atlikus kadastrinius matavimus. Garažų boksų rekonstrukcija iš esmės yra pastato vidinė rekonstrukcija, kuri negali pažeisti kieno nors teisių.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu nusprendė  ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Teismas nusprendė pripažinti garažo 5G1p adresu (duomenys neskelbtini), buvusį pastatą 4E1p, su priestatu 1e1p, adresu (duomenys neskelbtini); pripažinti R. M. garažo 5G1p, esančio (duomenys neskelbtini), statytoju; pripažinti R. M. ir M. M. patalpos Nr. 6, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), statytojais. Teismas sprendime nurodė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros patikslintas reikalavimas nėra konkretus ir neaiškus, nes prašoma atstatyti negyvenamąsias patalpas į pradinę padėtį iki rekonstrukcijos, o neįvykdžius įpareigojimų, padarinius likviduoti Kauno apskrities viršininko administracijai.  Pateikiant ieškinį, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog dar 2008 m. balandžio 17 d.  R. M. ir M. M. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo ir registravimo duomenų patikslinimo. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius dar 2008 m. kovo 4 d. atsakovams nurodė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistas teises dėl savavališkos statybos įteisinimo. Atsakovai savalaikiai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Nenustatytos aplinkybės, jog atliktais darbais atsakovai pablogino esančią situaciją ar kitu būdu pažeidė įstatymu reglamentuojamas teisės normas. Atsakovai savavališkai nestatė jokių statinių, o tik juos rekonstravo. Nėra nustatyta, jog savavališkų statinių buvimas pažeidžia kitų asmenų teises. Nugriovimas būtų viena iš kraštutinių priemonių, tačiau ir protingumas reikalauja atsižvelgti į visas aplinkybes. Nesant viešojo intereso, ieškinys atmestinas.

            Ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. CK 4.253 straipsnio 1 dalis numato, kad registruojami daiktai - nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nurodyti daiktai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. CK 4.255 straipsnyje nurodyti juridinių faktų registravimo viešėjame registre teisiniai pagrindai. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnis numato, kad rekonstruotą statinį tinkamu naudoti pripažįsta komisija, o statinį galima naudoti tik komisijai pripažinus tinkamu naudoti. Nustatyta tvarka atsakovai nepasinaudojo. 2005 m. kovo 3 d.  buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Iki šiol nėra parengtas sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) detalusis planas, nebuvo išduotas leidimas statybai, leidimas pastatų ir inžinerinių tinklų projektavimui. Savavališkos statybos faktą patvirtino ir Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, kuris surašė savavališkos statybos aktą su nurodymu likviduoti savavališką statybą. 2005 m. lapkričio 10 d. surašytas kitas savavališkos statybos aktas. 2008 m. kovo 3 d. Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius vėl patikrino statinių, esančių (duomenys neskelbtini), būklę ir nustatė, kad savavališkos rekonstrukcijos padariniai nelikviduoti. Kauno apskrities viršininko administracija nesikreipė šį teismą dėl įpareigojimų įvykdymo. Dėl šių priežasčių į teismą su ieškiniu kreipėsi Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Teismas, pripažindamas, atsakovus statytojais, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismo sprendimo revoliucinės dalies antroji pastraipa suformuluota visiškai nesuprantamai. Pažymėtina, kad pastatas-supirkimo punktas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nuosavybės teise nepriklausė atsakovui, o kiti statiniai rekonstruoti be leidimo. Teismas faktiškai nustatė juridinį faktą dėl nuosavybės teisių atsakovams į pastatus įgijimo, pažeisdamas juridinių faktų nustatymo tvarką ir sąlygas. Teismas nepagrindė, kodėl viešu interesu nelaiko savavališkos statybos padarinių šalinimo. Reikalavimas pastatus atstatyti į pradinę padėtį iki rekonstrukcijos grindžiamas VĮ Registrų centro užfiksuotais duomenimis apie pastatų būklę ir plotus. Nepriklausomai nuo to, ar be statybos leidimo pastatai statomi, ar rekonstruojami, jie priklauso savavališkai pastatytų statinių kategorijai ir yra CK 4.103 straipsnio pažeidimo objektas. Teismas faktiškai įteisino savavališkos statybos faktą, neištyręs ir priešieškinyje nurodytų aplinkybių.

          Atsakovai R. M. ir M. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkes teismo galioti 2010 m. birželio 16 sprendimą palikti galioti. Atsiliepime teigiama, kad ieškovas gynė privataus asmens interesą. Atsakovas yra pateikęs 2009 m. vasario 4 d. Kauno apygardos prokuratūros raštą, kuriame pripažinus prokurorės G. Liaškinienės pažintį su UAB „Genezė“, kuri į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, savininkais, Kauno miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui buvo pasiūlyta paskirti kita prokurorą, kas ir buvo padaryta. Ieškovas tiek patikslintame, tiek apeliaciniame skunduose nenurodo kuo pasireiškia viešojo intereso pažeidimas konkrečiu atveju. Ginčo turtas yra Senamiestyje, kuris pripažintas saugoma nekilnojamąją kultūros vertybe. 2005 m. rugsėjo 27 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio rašte nurodyta, kad 2005 m. rugpjūčio 19 d. R. M., prašydamas leisti atlikti jam priklausančių garažų pamatų apšiltinimo ir hidroizoliacijos darbus, ir tai atlikti buvo leista. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad remiantis archeologų išvada, po ginčo pastatais senamiesčio kultūrinis sluoksnis nepažeistas. Atsakovas R. M. teisėtai nuosavybes teise įgijo garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Šių garažų tūris padidintas rūsio patalpų plotu, nekeičiant antžeminės jų apimties, todėl akivaizdu, kad viešasis interesas šiuo atveju niekaip nepažeidžiamas. Atsakovai,  asmeninėmis lėšomis rekonstravę ginčo statinius, gynė viešajį interesą - visuomenės saugumą, nes prie savavaldybės apskaitomo pastato (duomenys neskelbtini) priblokuotas bešeimininkis vieno aukšto mūrinis priestatas patyrė gaisrą, kurio likusi mūrinė priestato dalis kėlė grėsmę pėstiesiems. Tam, kad atsakovai galėtų pateikti visą būtiną dokumentaciją statinių įteisinimui, buvo būtinas žemės sklypo savininko, t.y. valstybės, sutikimas, tačiau atsakovas tokio sutikimo negavo.

            Apeliacinis skundas iš dalies. 

            Kaip minėta, ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras patikslintu ieškiniu (3t., b.l.1-10) prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis atstatyti pastatą – garažą 5G1p, esantį adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas - garažus (boksus), esančius adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į pradinę padėtį buvusią iki rekonstrukcijos, o atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius  įpareigojimų, suteikti teisę savavališkos statybos padarinius likviduoti Kauno apskrities viršininko administracijai, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovų.

            Atsakovai priešieškiniu (2t., b.l. 3-5) prašė buvusį pastatą 4E1p su priestatu 1e1p, adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti garažo 5G1p, (duomenys neskelbtini), priklausiniu, pripažinti atsakovą teisėtu garažo 5G1p, kurio plotas 222,31 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), statytoju, pripažinti atsakovus teisėtais patalpos Nr. 6, kurios plotas 264,22 kv.m, adresu (duomenys neskelbtini), statytojais. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2005 m. kovo 3 d. ir 2005 m. lapkričio 10 d. surašė atsakovui savavališkos statybos aktus (1t., b.l.47-48) ir nurodė atsakovui likviduoti savavališkas statybas. Pagal šių aktų surašymo metu galiojusią CPK 4.103 straipsnio 3 dalies redakciją teismas savo sprendimu galėjo: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja CK 4.103 straipsnio redakcija. Šio straipsnio 3 dalis numatė, kad teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Taigi, šioje CK 4.103 straipsnio redakcijoje atsisakyta ankstesnėje (2001 m. liepos 1 d.) CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtintos galimybės leisti savavališkos statybos statytojui per nustatytą terminą padaryti reikiamus projekto pakeitimus ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Nuo 2011 m. sausio 1 d. galiojanti CK 4.103 straipsnio 3 dalies redakcija numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimą šiuo metu reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. spalio 1 d.), kurio 7 dalyje numatyta, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

            Atsakovai bylos nagrinėjimo neneigė, kad vykdė rekonstrukciją neturėdami tam leidimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas gali šalinti savavališkos statybos padarinius tik CK 4.103 straipsnio 3 dalyje numatytas būdais. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad patenkindamas priešieškinį, apylinkės teismas faktiškai nustatė juridinius faktus, kurie negalėjo būti nustatyti, nes nei viena iš aukščiau paminėtų Civilinio kodekso 4.103 straipsnio redakcijų nesuteikė teismui teisės pripažinti asmenis teisėtais statytojais. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad priešieškinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovų R. M. ir M. M., priešieškinis panaikinama ir byla priešieškinio dalyje nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

            Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 28-1 straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir 1 priedu įstatymo 24 straipsnio 4 dalis numato, kad  jeigu statytojas nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos; šiuo atveju vietoj savavališkos statybos akto surašomas statybos patikrinimo aktas, o skiriant administracinę nuobaudą statytojui (užsakovui), savanoriškas jo kreipimasis dėl savavališkos statybos įteisinimo laikomas lengvinančia aplinkybe. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduotas, savivaldybės administracija apie tai informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri šalina savavališkos statybos padarinius šio įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi,  minėto Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje yra numatyta statytojo teisė nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. savo noru kreiptis į savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo. Pagal CK 1.123 straipsnio 1 dalį jeigu pareigos atsiradimas siejamas su tam tikro termino pabaiga, negalima reikalauti pareigą atlikti, kol baigsis tas terminas. Atsakovus atstovaujanti advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovai minėto Įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos savavališkos statybos  (rekonstrukcijos) įteisinimo. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo kompetencija, kiek tai susiję su savavališkos statybos (rekonstrukcijos) padarinių šalinimų yra apribota, nes įstatymų leidėjas nustatė ikiteisminę savavališkų statybų įteisinimo tvarką ir toms statyboms, kurios buvo pradėtos iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Kadangi atsakovai gali šia tvarka pasinaudoti, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo likviduoti savavališkos statybos padarinius paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 326 straipsnio  1 dalies 5 punktas). Kolegija pažymi, kad būtent tokia linkme formuojasi teismų praktika (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-49-413/2011).

Kadangi apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nei ieškinio, nei priešieškinio reikalavimai nėra patenkinti, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš vienos šalies kitai šaliai nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-327 straipsniais,  

         n u t a r i a:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. 

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Kauno miesto apylinkės prokuratūros ieškinys, panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas R. M. ir  M. M. priešieškinis, panaikinti ir bylą priešieškinio dalyje nutraukti.

Kolegijos pirmininkas                                                              Ramūnas Mitkus

Teisėjai                                                                                      Algirdas Remeika

                                                                                                          Egidijus Tamašauskas