Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [B2-1456-485-2011].doc
Bylos nr.: B2-1456-485/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Plieno raštas" 300010990 atsakovas
"Kauno įmonių restruktūrizavimo centras" 135772393 atsakovo atstovas
Ūkio bankas 112020136 tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla

                                                                                                     Civilinė byla Nr. B2-1456-485/2011;

(Proceso Nr. 2-56-3-01751-2010-3)

Procesinio sprendimo kategorijos:113.1;117.1;126.8;

(S)

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. balandžio 21 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (kreditoriaus) G. Č. skundą dėl BUAB „Plieno raštas“ 2010 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu UAB „Plieno raštas“ bankroto byloje,

 

n u s t a t ė :

 

              pareiškėjas (kreditorius) G. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pripažinti neteisėta ir panaikinti 2010-10-29 įvykusio BUAB „Plieno raštas“ kreditorių susirinkimo protokolinio nutarimo 2 darbotvarkės klausimu dalį dėl įkeisto nekilnojamojo turto pradinės pardavimo kainos skelbiant vienas varžytynes – 2 650 000 Lt plius PVM (jei būtų būtinybė mokėti PVM) nustatymo ir sąlygos turto nepardavus – siūlyti įkaito turėtojui jį perimti.

              Pareiškėjas nurodo, jog 2010-10-29 kreditorių susirinkime 2 klausimu buvo svarstoma dėl turto pardavimo iš varžytynių pradinių kainų nustatymo. Administratorius pasiūlė nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto pradines pardavimo kainas: I varžytynėse (laisvame pardavime) pradinę kainą 2 650 000 Lt su PVM, II varžytynėse (laisvame pardavime) - 2 385 000 Lt su PVM, III varžytynėse (laisvame pardavime) -2 147 000 Lt su PVM. Varžytynėse parduodamo turto kainos didinimo intervalas 1 000 Lt. Pareiškėjo G. Č. atstovė pasiūlė nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą (laisvame pardavime): I - ose varžytynėse - 2 880 000 Lt; II - ose ir III - se varžytynėse kainos nemažinti. Varžytynėse parduodamo turto kainos didinimo intervalas 1 000 Lt. Kreditorius AB „Ūkio bankas“ balsavimo raštu biuletenyje balsavo už savo pasiūlytą nutarimo projektą nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą skelbiant vienas varžytynes - 2 650 000 Lt + PVM (jei butų būtinybė mokėti PVM). Varžytynėse parduodamo turto kainos didinimo intervalas 1 000 Lt. Turto nepardavus - siūlyti įkaito turėtojui jį perimti. Tretysis asmuo AB „Ūkio bankas“ turi 87,40 proc. balsų, todėl buvo priimtas trečiojo asmens pasiūlytas variantas. Pareiškėjo teigimu, priimtas nutarimas yra neteisėtas, kadangi pradinės nekilnojamojo turto kainos nustatymas įvyko nemotyvuojant ir nepagrindžiant siūlomos kainos dydžio, pats kreditorius susirinkime nedalyvavo, todėl negalėjo paaiškinti aplinkybių, nei kodėl siūloma kaina yra būtent tokia, nei kodėl negalimas tolimesnis varžytynių organizavimas, kreditorius siekė ne tik perimti turtą už kuo mažesnę nustatytiną vertę, bet ir pasinaudoti galimybe išieškoti ir iš kito įkeisto turto, kuris nuosavybės teise priklauso kitam kreditoriui - pareiškėjui G. Č.. Pareiškėjas pabrėžia, jog 2007-08-03 hipotekos lakštu UAB „Plieno raštas“, užtikrindamas 3 000 000 Lt paskolos, suteiktos UAB „Plieno raštas“ pagal 2007-08-03 kredito linijos sutartį Nr. 17-802, grąžinimą kreditoriui AB „Ūkio bankas“, įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą - gamybines patalpas, bendras plotas 3 697,60 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Šios paskolos įvykdymo užtikrinimui pareiškėjai G. Č. ir I. Č. įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - butą Nr. 8 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2007-08-03 hipotekos lakšte viso įkeisto turto vertė šalių susitarimu buvo įvertinta 1 546 070 Lt. UAB korporacijai „Matininkai“ atlikus nekilnojamojo turto - gamybinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įvertinimą, nustatyta šio turto piniginė vertė 2008 m. gruodžio 30 dienai siekė 4 120 000 Lt. Priverstinio pardavimo vertė buvo nustatyta 2 880 000 Lt. Skundžiamas nutarimas, pareiškėjo nuomone, yra ekonomiškai naudingas tik vienam pagrindiniam kreditoriui AB „Ūkio bankui“, tuo tarpu turto pardavimu kuo didesne kaina yra suinteresuoti visi kreditoriai, nes parduodamo turto kainai viršijus hipotekos kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ reikalavimus, kiti kreditoriai įgytų realią galimybę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, o taip pat nebūtų vykdomas išieškojimas iš vienintelio pareiškėjui priklausančio šeimos būsto.

Administratorius atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti.

              Administratorius nurodo, jog BUAB „Plieno raštas“ turtas buvo pardavinėjamas iš ketverių varžytynių: 2009-10-16, ginčo turto kainą nustatant 4 120 000 Lt, 2009-11-06, turto kainą nustatant 3 708 000 Lt, 2010-08-18, turto kainą nustatant 3 337 200 Lt, 2010-08-31, turto kainą nustatant 3 003 480 Lt. Nei vienos iš minėtų varžytynių neįvyko, kadangi į jas neatvyko nei vienas pirkėjas. Taigi, BUAB „Plieno raštas“ įkeistas nekilnojamas turtas buvo pardavinėjamas keturiose varžytynėse, turto kaina buvo mažinama nuosekliai. Paskutinė patvirtinta kaina taip pat sumažinta nežymiai, t.y. nepilnai 12 proc. nuo paskutinės pardavimo kainos. Administratorius pažymi, kad 2008-12-30 UAB korporacija „Matininkai“ atliktu nekilnojamojo turto vertinimu nustatė turto rinkos kainą 2008-12-30 dienai, priverstinio pardavimo vertė buvo nustatyta taip pat 2008-12-31 dienai. Tuo metu nekilnojamojo turto kainos buvo pačios aukščiausios, todėl jomis remtis, esant šiandieninėm nekilnojamo turto rinkos sąlygoms, kada nekilnojamojo turto kaina yra ženkliai nukritusi, negalima, nes ji neatitinka šiandieninių rinkos sąlygų. Administratoriaus nuomone, turto pardavimas iš varžytynių iki minimumo sumažina turo pardavimą pernelyg žema kaina. Apie turto pardavimą yra skelbiama viešai ir rinkos dalyviai, pageidaujantys įsigyti turtą, šiuos skelbimus stebi. Atsiradus pardavime turto objektui, kurio kaina yra žemesnė nei rinkos kaina, į varžytynes atvyksta pirkėjai, kurie šį turtą pageidauja įsigyti ir varžydamiesi kaina pakelia iki rinkos kainos, arba artimos jai kainos. Tokiu būdu yra eliminuojama galimybė turtą parduoti pernelyg žema kaina.

Kreditorius AB “Ūkio bankas” atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti.

Kreditorius nurodo, jog dėl pradinės parduodamo turto kainos nustatymo kreditorių susirinkimas yra ne kartą svarstęs ir priėmęs atitinkamus sprendimus. Todėl pareiškėjo argumentas, kad nebuvo pagrįsta ar nemotyvuota siūloma parduodamo turto kaina, yra neatitinkantis tikrovės ir nepagrįstas. 2009-08-21 BUAB „Plieno raštas“ pakartotinis kreditorių susirinkimas priėmė sprendimus, kad nekilnojamas ir įkeistas turtas, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, o nustatinėjant turto pradines pardavimo kainas (12 klausimas) samdyti turto vertintoją neverta, todėl kreditoriai nusprendė patys nustatyti BUAB „Plieno raštas“ pradines turto pardavimo kainas kiekvienam daiktui atskirai. 2009-08-21 susirinkimo metu kreditoriai patvirtino pradines turto pardavimo kainas, o taip pat ir nuostatą, kad „pakartotinėse ir antrose varžytynėse parduodamo turto kainą mažinti 10 proc. nuo pradinės pardavimo kainos“.Turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Įvertinus tai, tampa aišku, kad kreditorių susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti pradinę parduodamo turto pardavimo kainą. Visi organizuoti turto pardavimai per varžytynes neįvyko, kadangi neatvyko nei vienas pirkėjas. Kadangi nekilnojamas turtas buvo neparduotas keturiose varžytynėse labai ilgą laiką, tapo akivaizdu, kad pardavinėjamo nekilnojamojo turto kaina yra per didelė, todėl trečiame 2010-10-29 BAUB „Plieno raštas“ kreditorių susirinkime vėl buvo svarstomas turto pardavimo klausimas. Buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas sprendimas. Pažymėtina, kad nepardavus turto ketveriose varžytynėse, kiekvieną kartą atsisakant įkaito turėtojui perimti turtą natūra už varžytynių kainą, bankrutuojančiai įmonei nelieka nieko kita, kaip bandyti realizuoti turtą dar mažinant kainą. BUAB „Plieno raštas“ įkeisto nekilnojamo turto realizuoti nepavyksta nuo bankroto bylos įsiteisėjimo dienos, o tai yra beveik dvidešimt mėnesių. Šiuo ginčo atveju yra nerealu laukti visiško ekonominio atsigavimo, tikintis, kad galimai pakiltų nekilnojamojo turto kainos. Pagal 2010-05-14 Turto vertės nustatymo pažymą Nr. 318-10, bankui įkeisto nekilnojamojo turto - gamybinių patalpų (bendras plotas 3697,60 kv. m., unikalus (duomenys neskelbtini), esančių pastate 9P2p, adresu (duomenys neskelbtini) vertė sudarė 1 700 000,00 Lt, o šio turto vertė priverstinio pardavimo tvarka tik 1 190 000,00 Lt. 2007-03-03 hipotekos lakšte įkeičiamų bankui tuometinei UAB „Plieno raštas“ priklausančio bankui įkeisto turto rinkos vertė sudarė 1 225 000,00 Lt. Bankas, įvertinęs nekilnojamojo turto rinkoje susidariusią situaciją ir atsižvelgdamas į tai, kad įkeisto nekilnojamojo turto vertė nuolat mažėja, o bankroto procesas užsitęsė dėl turto realizacijos problemų (per didelė kaina), sprendė, kad reikia mažinti jam įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo kainą, nekeičiant pačios turto pardavimo tvarkos. Taip pat bankas, atsižvelgdamas į visų kreditorių teises ir teisėtus lūkesčius, nusprendė kol kas nesiūlyti pardavinėti jam įkeistą nekilnojamąjį turtą realia rinkos kaina, o dar kartą bandyti parduoti įkeistą nekilnojamąjį turtą už didesnę nei rinkos kaina, siekiant, kad būtų patenkinta kuo didesnė finansinių reikalavimų dalis. Kreditorius nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad bankui įkeisto nekilnojamojo turto kaina nebuvo pagrįsta jokiais skaičiavimais ar vertinimu. Kreditorių susirinkimas nusprendė pats nustatyti parduodamo turto kainas ir netgi aptarė kokiu principu yra mažinama kaina, t.y. nustatė kainų skaičiavimo (mažinimo) metodiką. Be to, bankas siūlė patvirtinti tik jam įkeisto nekilnojamojo turto kainą nustatant, kad PVM priskaičiuojamas prie patvirtintos kainos. 2010-10-29 kreditorių susirinkimas patvirtino tik bankui įkeisto nekilnojamojo turto (o ne viso nekilnojamojo turto) kainą prie jos pridedant PVM, o ne kaip ankstesniuose kreditorių susirinkimuose buvo tvirtinama viso nekilnojamojo turto kaina PVM įskaičiuojant į turto pardavimo kainą. Jeigu kiltų būtinybė skaičiuoti PVM, tai galutinė parduodamo turto kaina viršytų kainą, už kurią turtas buvo pardavinėjamas paskutinėse (ketvirtose) varžytynėse. Pareiškėjas teigia, kad bankui įkeisto BAUB „Plieno raštas“ priklausančio nekilnojamojo turto vertinimą atlikusi UAB Korporacija „Matininkai“ šį turtą nustatė, kad jo piniginė vertė 2008-12-30 siekė 4 120 000,00 Lt, o priverstinio pardavimo vertė - 2 880 000,00 Lt, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kuriais grindžia savo tokį argumentą. Taip pat pareiškėjas, nors ir pripažįsta, kad tokio turto paklausa sumažėjo, o kainos labai sumažėjo dėl ekonominio nuosmukio, tačiau jo prielaida, kad šiuo metu tokio turto kaina yra aukštesnė nei 2010-10-29 kreditorių susirinkime patvirtinta kaina yra niekuo nepagrįsta. Kreditoriaus nuomone, pareiškėjo argumentas, kad bankas nedalyvavo kreditorių susirinkime (balsavo raštu) ir nepaaiškino „kodėl negalimas tolimesnis varžytynių organizavimas“ negali būti pripažintas kaip priimto sprendimo neteisėtumą pagrindžiantis motyvas, kuriuo vadovaudamasis teismas turėtų panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo sprendimą. 2010-10-29 kreditorių susirinkimas nepriėmė sprendimo uždrausti organizuoti tolimesnes varžytynes siekiant parduoti BUAB „Plieno raštas“ priklausantį bankui įkeistą nekilnojamą turtą; kreditorių teisė pareikšti savo nuomonę raštu dėl susirinkime svarstomų klausimų yra nustatyta teisės aktuose (ĮBĮ 24 str. 1 d.) ir tai nereiškia, kad su balsavimu reikia teikti ir paaiškinimus dėl savo nuomonės; 2010-10-29 kreditorių susirinkime priimto ir skundžiamo sprendimo dalis „turto nepardavus - siūlyti įkaito turėtojui jį perimti“ priimta vadovaujantis ĮBĮ 33 str. 5 d., kuri numato teisę įkaito turėtojui perimti įkeistą turtą, šio nepardavus varžytynėse. Skunde pareiškėjas taip pat teigia, kad bankas siekia perimti jam įkeistą nekilnojamąjį turtą už kuo mažesnę nustatytiną vertę, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant skundus dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų teismas turi patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatyme (ĮBĮ) ir kreditorių susirinkime nustatytos tokio susirinkimo sušaukimo tvarkos, taip pat kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

Byloje nustatyta, jog 2009-08-21 BUAB „Plieno raštas” pakartotinis kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą, kad nekilnojamas ir įkeistas turtas, parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (2009-08-21 BAUB „Plieno raštas” pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1, 11 klausimo 1 d.), o nustatinėjant turto pradines pardavimo kainas (12 klausimas) samdyti turto vertintoją neverta, todėl kreditoriai nusprendė patys nustatyti BUAB „Plieno raštas” pradines turto pardavimo kainas kiekvienam daiktui atskirai. 2009-08-21 kreditorių susirinkimo metu kreditoriai patvirtino pradines turto pardavimo kainas, o taip pat ir nuostatą, kad „pakartotinėse ir antrose varžytynėse parduodamo turto kainą mažinti 10 proc. nuo pradinės pardavimo kainos”. 2009-08-21 kreditorių susirinkimo minėti priimti sprendimai nebuvo apskųsti. 2009-08-21 kreditorių susirinkimo metu buvo nustatyta viso nekilnojamojo turto vertės: įsigijimo vertė - 2 856 077,47 Lt, likutinė balansinė vertė (2009-04-17) - 2 802 526,03 Lt, pradinė pardavimo kaina - 4 120 000,00 Lt. 2009-10-16 pirmose varžytynėse visas nekilnojamas turtas pardavinėtas už 4 120 000 Lt Varžytynės neįvyko, nes neatvyko nei vienas pirkėjas. 2009-11-06 antrose varžytynėse visas nekilnojamas turtas pardavinėtas už 3 708 000 Lt. Varžytynės neįvyko, nes neatvyko nei vienas pirkėjas. Neįvykus ir antrosioms pakartotinėms nekilnojamo turto pardavimo varžytynėms, antrame 2010-06-11 įvykusiame BUAB „Plieno raštas” kreditorių susirinkime buvo svarstomi kausimai dėl turto tvarkos pardavimo ir kainų. Šiame susirinkime priimti sprendimai ,,nekeisti nustatytos turto pardavimo tvarkos” (2010-06-11 BUAB „Plieno raštas” kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2, 2 klausimas) ir „nekilnojamam turtui skelbti dvejas varžytynes kiekvienose kainą sumažinti 10 proc. nuo paskutinių varžytynių kainų” (protokolo Nr. 2, 3 klausimo 1 d.). Šie kreditorių susirinkimo sprendimai nebuvo apskųsti. 2010-08-18 trečiose varžytynėse visas nekilnojamas turtas pardavinėtas už 3 337 200 Lt. Varžytynės neįvyko, nes neatvyko nei vienas pirkėjas. 2009-08-31 ketvirtose varžytynėse visas nekilnojamas turtas pardavinėtas už 3 003 480 Lt. Varžytynės neįvyko, nes neatvyko nei vienas pirkėjas. Trečiame 2010-10-29 BAUB „Plieno raštas” kreditorių susirinkime vėl buvo svarstomas turto pardavimo klausimas. Buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas sprendimas. Nagrinėjamu atveju skunde nenurodytas joks procedūrinis kreditorių susirinkimo pažeidimas. Taigi, darytina išvada, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, numatytos darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos buvo laikytasi. Kreditorių susirinkimo teises nustato Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnis. Priimdamas ginčijamą nutarimą, 2010 m. spalio 29 d. UAB „Plieno raštas“ kreditorių susirinkimas savo kompetencijos neviršijo.

Pareiškėjas skundžia trečiojo kreditorių susirinkimo 2 darbotvarkės klausimo dalį, kuria buvo svarstytas klausimas dėl turto pradinių pardavimo kainų nustatymo bei skundžiamas kreditorių priimtas nutarimas „nustatyti įkeisto nekilnojamojo turto pradinę pardavimo kainą skelbiant vienas varžytynes – 2 650 000 Lt plius PVM (jei būtų būtinybė mokėti PVM). Varžytynėse parduodamo turto kainos didinimo intervalas 1 000 Lt. Turto nepardavus – siūlyti įkaito turėtojui jį perimti“. Nutarimas priimtas balsavus „už“ 87,40 proc., nuo visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 str. 3 d.). Skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais: pradinės nekilnojamojo turto kainos nustatymas įvyko nemotyvuojant ir nepagrindžiant siūlomos kainos dydžio, pats kreditorius susirinkime nedalyvavo, todėl negalėjo paaiškinti aplinkybių, nei kodėl siūloma kaina yra būtent tokia, nei kodėl negalimas tolimesnis varžytynių organizavimas, kreditorius siekė ne tik perimti turtą už kuo mažesnę nustatytiną vertę, bet ir pasinaudoti galimybe išieškoti ir iš kito įkeisto turto, kuris nuosavybės teise priklauso kitam kreditoriui - pareiškėjui G. Č., priimtas minėtas nutarimas atitinka tik vieno kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ interesus, o tai pažeidžia pareiškėjo ir kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai (ĮBĮ 33 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Tiek Įmonių bankroto įstatymas, tiek minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtintas Aprašas kreditoriams suteikia plačias teises dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto valdymo ir disponavimo juo. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas įmonės turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti įvertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Toks įstatyminis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog kreditoriai galėjo nustatyti parduotino turto vertę savo nutarimais. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis parduotino nekilnojamojo turto vertę grindžia UAB korporacija “Matininkai” atlikta nekilnojamojo turto verte, kuri bubvo nustatyta 2008 m. gruodžio 30 dienai, ir kuri sudaro 2 880 000 Lt. Teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant pradines jo pardavimo kainas. Įstatymas kreditoriams palieka teisę patiems nuspręsti dėl tikslingumo parduotiną iš varžytynių turtą įvertinti pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytą tvarką. Pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas tiek tuo atveju, kai turto vertė buvo nustatinėjama turto vertintojo, tiek ir tuo atveju, kai parduodamas turtas įkainojamas nekviečiant turto vertintojo jo vertei nustatyti. Taigi, net ir turto vertintojo nustatyta turto vertė yra neprivaloma kreditorių susirinkimui, priimant sprendimą dėl pradinės turto pardavimo kainos patvirtinimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, įmonės turimas nekilnojamasis turtas buvo bandytas realizuoti net keturiose varžytynėse. Jis nebuvo parduotas dėl galimai per didelės nekilnojamojo turto kainos, todėl teismo nuomone, kreditorius AB “Ūkio bankas” pagrįstai nurodo, jog nepardavus turto ketveriose varžytynėse, kiekvieną kartą atsisakant įkaito turėtojui perimti turtą natūra už varžytynių kainą, bankrutuojančiai įmonei nelieka nieko kita, kaip bandyti realizuoti turtą dar mažinant kainą. Už aukščiau nurodytą turto pardavimo kainą balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos – 87,40 procentus. Todėl toks priimtas nutarimas laikytinas priimtu teisėtai. Be to, kaip jau buvo minėta, 2009-08-21 kreditorių susirinkimo metu kreditoriai patvirtino pradines turto pardavimo kainas, o taip pat ir nuostatą, kad „pakartotinėse ir antrose varžytynėse parduodamo turto kainą mažinti 10 proc. nuo pradinės pardavimo kainos”. Antrame 2010-06-11 įvykusiame BUAB „Plieno raštas” kreditorių susirinkime buvo svarstomi kausimai dėl turto tvarkos pardavimo ir kainų. Šiame susirinkime priimti sprendimai ,,nekeisti nustatytos turto pardavimo tvarkos” (2010-06-11 BUAB „Plieno raštas” kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2, 2 klausimas) ir „nekilnojamam turtui skelbti dvejas varžytynes kiekvienose kainą sumažinti 10 proc. nuo paskutinių varžytynių kainų” (protokolo Nr. 2, 3 klausimo 1 d.). Taigi, paskutinėse varžytynėse realizuotino turto vertė buvo nustatyta 3 003 480 Lt. Nepardavus turto net ketveriose varžytynėse, kreditorius AB “Ūkio bankas” pasiūlė realizuoti šį turtą už 2 650 000 Lt. Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog ginčijama nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra nepagrįsta, kadangi kreditoriaus AB “Ūkio bankas” pasiūlyta kaina tik apie 12 proc. yra mažesnė nei ji buvo nustatyta antrajame kreditorių susirinkime. Taigi, tokia kreditoriaus pasiūlyta kaina iš esmės net neprieštarautų kreditorių prieš tai pareikštai nuomonei, jog nepardavus turto iš varžytynių, kitose varžytynėsi ji mažintina 10 proc. Pažymėtina ir tai, jog nepavykus įmonės turto realizuoti ketveriose varžytynėse, kreditorius, nustatydamas jo pardavimo kainą, nėra saistomas tikslia turto rinkos verte. Priešingu atveju įmonės turto pardavimas būtų nepagrįstai apsunkintas. Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, jog kreditoriaus AB “Ūkio bankas” pasiūlyta turto pardavimo vertė neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, o pareiškėjas nepateikė jokių svarbių argumentų ir juos pagrindžiančių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog kreditorių susirinkimo nustatyta UAB „Plieno raštas“ nekilnojamojo turto pardavimo kaina yra per maža. Teismas laiko pagrįstu ir kreditoriaus argumentą, jog bankrutuojančios įmonės turto pardavimas iš varžytynių negali užsitęsti tiek ilgai, jog būtų galimybė laukti kol nekilnojamojo turto rinka keisis ar modifikuosis. Atsižvelgiant į tai, kad turtas nebuvo parduotas keturiose varžytynėse, teismo nuomone, didžiausias kreditorius pagrįstai pasiūlė turtą dar kartą bandyti realizuoti varžytynėse, o joms neįvykus – perduoti turtą hipotekos kreditoriui. Aplinkybė, jog skundą pateikusio kreditoriaus netenkina 2010 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo kaina, kurią pasiūlė didžiausias ir pagrindinis įmonės kreditorius, taip pat nesudaro pagrindo šį nutarimą pripažinti negaliojančiu, nes kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, irgi turi teisę parinkti turto pardavimo būdą ir pradinę turto pardavimo kainą, bei pareikšti savo nuomonę kreditorių susirinkimui, o šiais klausimais priimti nutarimai privalomi ir kitiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnio 1, 4 dalys).

Skundas grindžiamas ir tuo argumentu, jog pats kreditorius AB „Ūkio bankas“ nedalyvavo kreditorių susirinkime ir jokių paaiškinimų dėl turto vertės nepateikė. Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ar apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad AB “Ūkio bankas” nedalyvavo kreditorių susirinkime ir nepaaiškino dėl siūlomos turto vertės ir tai, kodėl negalimas tolimesnis varžytynių organizavimas, negali būti pripažintas kaip priimto sprendimo neteisėtumą pagrindžiantis motyvas. Įstatymas nustato teisę kreditoriui balsuoti raštu, nedalyvaujant kreditorių susirinkime, nurodant tik savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno sprendžiamo klausimo.

Taip pat pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog pardavus turtą už nepagrįstai mažą kainą, AB „Ūkio bankas“ turėtų galimybę siekti, kad jo kreditorinis reikalavimas būtų patenkintas, nukreipiant išieškojimą į laiduotojo (šiuo atveju pareiškėjo) turtą. Tačiau, teismo nuomone, tokio banko sprendimo ateityje priėmimo teisėtumo vertinimas šiuo atveju nėra skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėjančio teismo kompetencija.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundas dėl bankrutavusios UAB „Plieno raštas“ 2010 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo priimto nutarimo dėl bendrovės turto pardavimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

              pareiškėjo (kreditoriaus) G. Č. skundą dėl BUAB „Plieno raštas“ 2010 m. spalio 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu atmesti.

              Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                                     Algirdas Remeika