Baudžiamoji byla Nr. 1A-286-737/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00033-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7; 2.4.9

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei,

dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,

nuteistajam S. G. ir jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):

- 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- 243 straipsnį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir S. G. paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 6 dalimis, S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir jam paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis visam bausmės atidėjimo laikotarpiui, kurios metu jis privalo: 1) dėvėti elektronini? stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu, gydymusi ar mokslu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį S. G. paskirti įpareigojimai: 1) tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, S. G. pripažintas recidyvistu.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, S. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

2025 m. sausio 3 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta jį panaikinti.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

I.                                            Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       S. G. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 1 d. apie 03.04 val. Druskininkų mieste, Gardino – Veisiejų gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį jam, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y., nustatytas 1,90 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

2.       Be to, S. G. nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, privalėdamas atlikti jam Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, t. y., draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketverius metus, Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, t. y. draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, ir Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, t. y., draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones septynis metus, jis, būdamas 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. liepos 5 d. ir 2024 m. sausio 4 d. įrašytas į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus registrą dėl jam paskirtos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, vengė vykdyti šią baudžiamąją poveikio priemonę, o būtent, 2025 m. sausio 1 d. apie 03.04 val. Druskininkų mieste, Gardino – Veisiejų gatvių sankryžoje, būdamas neblaivus, t. y. nustatytas 1,90 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį jam.

II.                                            Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniame Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės skunde prašoma Alytaus apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 6 dalimis, S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis visam bausmės atidėjimo laikotarpiui, kurios metu jis privalo: 1) dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val. išskyrus, jei nebuvimas nustatytu laiku susijęs su darbu, gydymusi ar mokslu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalimi, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį S. G. paskirti įpareigojimai: tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

4.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo S. G. asmenybę, padarytų veikų pavojingumą, jų padarymo priežastis ir kilusius padarinius. Dėl šių priežasčių teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnį, nepagrįstai manydamas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

4.2.                      Skunde pabrėžiama, kad S. G. yra teistas penkis kartus, tris iš jų jis teistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Paskutiniu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau S. G. išvadų nepadarė. Nors teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta, jis toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui. Tai parodo, kad S. G. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir jam yra būdingas piktybiškumas bei visiškas įstatymų nepaisymas.

4.3.                      Apibendrinant skunde nurodoma, kad atidėjus bausmės vykdymą, nebūtų užkirsta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Tai gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl nebaudžiamumo. Todėl siekiant sulaikyti S. G. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, užtikrinti auklėjamąjį bausmės poveikį yra būtinas realus paskirtos bausmės atlikimas.

5.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės skundą atmesti. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti.

III.                                            Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės apeliacinis skundas tenkinamas.

6.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje apeliacinis skundas paduotas prokurorės, kuri nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atidėti nuteistajam S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokurorės teigimu, toks sprendimas nepagrįstas dėl netinkamo nuteistojo asmenybės, nusikalstamų veikų pavojingumo bei jų padarymo priežasčių vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, su šia prokurorės pozicija sutinka.

7.       BK 75 straipsnyje įtvirtinta galimybė atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kai teismas nustato, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Ši norma suteikia teismui diskreciją taikant bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau tokia teisė gali būti įgyvendinama tik įsitikinus, kad yra objektyvus pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be jos realaus atlikimo. Todėl sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo būtina išsamiai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pakartotinumo riziką ir kitus reikšmingus duomenis.

8.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą S. G., nepakankamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pakartotinumą, taip pat paties nuteistojo asmenybę – jo teistumų istoriją, administracines nuobaudas, atsakomybės vengimą bei elgesį po ankstesnių nuosprendžių priėmimo. Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad anksčiau nuteistajam taikytos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo efektyvios.

9.       Nors pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo, kad yra nustatytos BK 75 straipsnyje reglamentuotos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, tačiau iš esmės nebuvo įvertinta, ar nuteistojo elgesys leidžia pagrįstai tikėtis, kad bausmės tikslai – teisingumo įgyvendinimas, prevencija bei resocializacija – gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas apsiribojo formaliu požiūriu, neatsižvelgdamas į faktinius duomenis apie nuteistojo ilgą laiką trunkantį teisės normų ignoravimą bei neigiamą elgesio modelį, kuris išliko nepakitęs net ir po anksčiau paskirtų arešto bei laisvės atėmimo bausmių atlikimo. Nebuvo nustatyta, kad pats nuteistasis būtų parodęs bent minimalius elgesio korekcijos požymius, kad būtų laikęsis jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, ar būtų ėmęsis aktyvių veiksmų dėl gyvenimo būdo keitimo. Aptarti aspektai yra esminiai sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo tikslingumo.

10.       Taigi pirmosios instancijos teismas, nepakankamai įvertinęs nuteistojo asmenybę ir apsiribojęs formalia BK 75 straipsnio taikymo sąlygų patikra, nukrypo nuo šios teisės normos taikymo paskirties bei teismų praktikoje suformuoto aiškinimo. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo suponuoja ne tik teismo pareigą patikrinti formaliuosius kriterijus (nusikaltimo rūšį ir paskirtos bausmės trukmę), bet ir atlikti išsamų individualų nuteistojo asmenybės vertinimą, identifikuoti jo resocializacijos galimybes bei baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo realumą atidėjus bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju teismas neįsitikino, ar egzistuoja tikimybė, kad paskirtos bausmės tikslai galės būti realiai pasiekti be bausmės atlikimo. Priešingai, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad nuteistojo elgesys pasižymi nuosekliu norminių aktų reikalavimų ignoravimu, bausmės nevykdymu ir paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių nepaisymu. Tokie duomenys neleidžia daryti išvados apie nuteistojo progresą ar atsakomybės suvokimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, netinkamai individualizavo bausmę ir nepagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jos neatliekant. Toks sprendimas prieštarauja bausmės skyrimo principams, nes neužtikrina nei teisingumo reikalavimų, nei efektyvaus baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo.

11.       Byloje nustatyta, kad S. G. sistemingai pažeidinėjo kelių eismo taisykles, vairuodamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti. Nuo 2023 m. jis tris kartus buvo pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir kiekvienu atveju jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimas. Nepaisant to, 2025 m. sausio 1 d. jis vėl vairavo automobilį, būdamas neblaivus (1,9 promilės), kas aiškiai rodo jo sistemingą teisės normų ignoravimą.

12.       Reikšminga aplinkybė yra tai, kad S. G. nusikalstamas veikas darė neišnykus teistumui, o pastaroji nusikalstama veika padaryta praėjus mažiau nei pusmečiui po 6 mėnesių realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos už identišką elgesį. Tai rodo, jog net realiai atlikta bausmė jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo.

13.       Vertinant nuteistojo asmenybę taip pat pažymėtina, kad S. G. yra ne kartą baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymą: jis ne kartą vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti; taip pat vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (nustatytas 1,44 promilės neblaivumas); neapdraudė transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Paskirtų baudų S. G. nesumoka (2 t., b. l. 50-60). Nurodytos aplinkybės taip pat itin neigiamai apibūdina S. G. asmenybę, parodo, kad jis nėra linkęs keisti savo elgesį, o jam paskirti draudimai ir įpareigojimai nedaro jam jokios teigiamos įtakos.

14.       Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumo, reikšmingą reikšmę turi ir padarytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, kurios leidžia objektyviau įvertinti nuteistojo elgesio pavojingumą ir jo požiūrį į baudžiamąją atsakomybę. Iš bylos medžiagoje esančio neblaivumo nustatymo akto (1 t., b. l. 32) matyti, kad S. G. buvo nustatytas 1,90 promilės neblaivumas, kuris gerokai viršija baudžiamosios atsakomybės taikymo ribą – 1,51 promilės. Be to, pakartotinio tikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad alkoholis buvo vartojamas prieš pat vairavimą. Alkoholio koncentracija kraujyje didėjo – tai rodo aktyvų apsvaigimo procesą ir sąmoningą sėdimą prie vairo esant girtam. 

15.       Reikšminga ir tai, kad policijos pareigūnai sustabdė nuteistąjį ne atsitiktinės patikros metu, o dėl pavojingo manevro – kitos transporto priemonės lenkimo, sukėlusio riziką eismo saugumui. Tokie veiksmai sukėlė tiesioginį pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai padidina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jo elgesys pasižymėjo itin neatsakingu požiūriu į teisės aktų nustatytus draudimus.

16.       Vertinant S. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina akcentuoti ir nuteistojo deklaruotus motyvus, kuriais jis grindė sprendimą sėsti už vairo esant girtam. Apklausos metu nuteistasis nurodė, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai teisė vairuoti jam buvo atimta,  todėl, kad draugams nepavyko išsikviesti taksi. Teigė norėjęs jiems padėti. Taigi, S. G. savo ir savo draugų poreikius iškėlė aukščiau už kitų eismo dalyvių saugumą. Toks nuteistojo mąstymas bei elgesys yra  ciniškas ir parodo jo nihilistinį požiūrį į teisės normų laikymąsi, kurį teisėjų kolegijos vertinimu, nėra galimybės koreguoti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

17.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog vien patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ar dalyvavimas baudžiamajame procese paskatino nuteistąjį S. G. kritiškai įvertinti savo elgesį ir imtis priemonių jį pakeisti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis ne tik nesuvokė savo veiksmų pavojingumo, bet ir demonstravo nuoseklų polinkį nusikalsti pakartotinai – nusikalstamas veikas darė neišnykus teistumui, o anksčiau paskirtos tiek arešto, tiek realios laisvės atėmimo bausmės savo tikslų nepasiekė. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip išimtinė baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo priemonė, negali būti taikomas, kai nuteistojo elgesys prieštarauja resocializacijos tikslams ir objektyviai liudija apie nuolatinį norminių aktų pažeidinėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju gali užtikrinti baudžiamosios teisės paskirtį – paveikti nuteistąjį keisti elgesį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei įgyvendinti visuomenės pasitikėjimu grįstą teisingumą.

18.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuteistasis S. G. turi darbą, šeimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, savaime nesudaro pagrindo taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtinto bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Šios aplinkybės, nors ir vertintinos kaip pozityvios, nėra išimtinės ir nepaneigia kitų byloje nustatytų faktų, liudijančių apie nuteistojo pakartotinį teisės normų pažeidinėjimą, nesilaikymą jam taikytų poveikio priemonių ir neigiamą požiūrį į įstatymus. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimumo, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino pavieniui, jų nederindamas su kitais reikšmingais duomenimis, nors pagal teismų praktiką būtina vertinti visumą aplinkybių, susijusių tiek su kaltininko elgesiu, tiek su nusikalstamos veikos pobūdžiu ir pavojingumu, kad būtų galima padaryti pagrįstą išvadą dėl realaus bausmės atlikimo būtinybės. Vien atskiros, pozityvios asmenybės detalės, nesant objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atidėti bausmės vykdymą

19.       Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė S. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

20.       Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikytinos ir apeliacinės instancijos teisme sprendžiant dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

21.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-05426, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios Rimantui Bučmai ginant nuteistąjį S. G. apeliacinės instancijos teisme, sudaro 143,75 Eur.

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje gynėjo paskyrimas buvo privalomas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, todėl gynyba buvo užtikrinta valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė prokurorė, skundas yra tenkinamas, S. G. yra panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis yra pasiunčiamas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, jis turi nesumokėtų baudų, skirtų už administracinius nusižengimus, iš jo yra konfiskuojama transporto priemonė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama privalomai, iš jo šios išlaidos nepriteistinos, kadangi tai neatitiktų proporcingumo principo ir nepagrįstai apsunkintų jo turtinę padėtį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Romutės Švaikauskaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų Varėnoje 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis  BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 6 dalimi, nuspręsta S. G. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią S. G. skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį apygardos teismo nuosprendį dienos.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. G. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Jūratė Petraškienė

        Judita Sungailaitė

        Vaidas Vasiliauskas