Civilinė byla Nr. e2YT-24434-1044/2019 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18526-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. spalio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,
sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,
dalyvaujant pareiškėjui J. T.,
suinteresuotam asmeniui antstoliui G. P.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) J. T. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliai D. B., G. P.,
n u s t a t ė :
Antstolio D. B. kontoroje buvo gautas pareiškėjo (skolininko) J. T. (toliau ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti: 2019-05-29 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-35-16076 (2019-05-23 patvarkymo patikslinimas); 2019-05-29 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju Nr. S-19-35-16090 (2019-05-23 raginimo patikslinimas); 2019-05-29 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-35-16075 (2019-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimo patikslinimas); nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0035/19/01390 suėjus senaties terminui.
Skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo 1999-09-30 nutartimi pareiškėjui buvo paskirta 868,86 Eur (3000 Lt) bauda, o 1999-10-25 išduotas vykdomasis raštas Nr. 1A-445/1999 dėl baudos išieškojimo valstybei, skolos išieškojimą vykdė antstolis G. P. Nurodo, kad jis susitarė su antstoliu baudą sumokėti dalimis per tris kartus po 289,62 Eur (1000 Lt). Pirma įmoka sumokėta 1999-11-18, antra – 2000-02-28, o trečia – 2001 metais. Trečios įmokos sumokėjimo konkrečios datos nebeatsimena, nes praėjo daugiau nei 17 metų, antstolis pažymėdavo apie jo sumokėtas sumas, tačiau kvitų, patvirtinančių sumokėjimą, neišdavė, o jis pasitikėdamas antstoliu jų nepareikalavo. Tačiau 2019-05-27 iš antstolio D. B. jis gavo įvairių dokumentų, kurie vėliau buvo patikslinti (2019-05-29 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-35-16076 (2019-05-23 patvarkymo patikslinimas); 2019-05-29 raginimas įvykdyti sprendimą geruoju Nr. S-19-35-16090 (2019-05-23 raginimo patikslinimas); 2019-05-29 Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-19-35-16075 (2019-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimo patikslinimas), kuriais pareiškėjas raginamas sumokėti 289,62 Eur baudą, 45,93 Eur vykdymo išlaidas, viso 335,55 Eur. Su nurodytomis sumomis jis nesutinka, nes visa bauda (3 baudos dalis) pagal vykdomąjį raštą sumokėta 2001 metais, nuo to laiko iš antstolio jokių pranešimų negavo. Pareiškėjui nėra žinoma, dėl kokios priežasties vykdomajame rašte nebuvo pažymėta apie trečios įmokos sumokėjimą, dėl kokių priežasčių per daugiau nei 17 metų jokie vykdymo veiksmai nebuvo atlikti (nereikalauta iš pareiškėjo sumokėti likusios baudos dalį, neareštuotas turtas, nenukreiptas skolos išieškojimas į pensiją, į banko sąskaitoje esančias lėšas), o vykdomasis raštas 2018-08-28 grąžintas VMI su aktu apie išieškojimo negalimumą. Kadangi visa bauda buvo sumokėta išieškotojui dar 2001 m., vykdomoji byla turėjo būti nutraukta ir joje negali būti atliekami jokie papildomi veiksmai. Be to, net ir tuo atveju, jei paskutinė baudos dalis nebūtų sumokėta, šiai vykdomajai bylai turi būti pritaikytas vykdymo senaties terminas, kadangi nors ir nėra praleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą ar kitų valdžios institucijų, tačiau per 2 metų laikotarpį antstolis neatliko jokių veiksmų, arba apie juos pareiškėjui nėra žinoma. Taigi tokiu atveju, baudos dalis nėra išieškota ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl antstolio pasyvumo vykdant išieškojimą. Dėl to antstolis D. B. nepagrįstai pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0035/19/01390 ir priėmė skundžiamus patvarkymus.
Suinteresuotas asmuo antstolis D. B. 2019 m. birželio 16 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) J. T. skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla 0035/19/01390 nagrinėti teismui. Antstolis nurodo, kad vykdomoji byla pradėta gavus išieškotojo VMI 2019-05-22 pateiktą vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo vykdomąjį raštą Nr. 1A-445/1999 dėl 868,86 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo valstybei. Kadangi vykdomajame dokumente
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) VMI atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, įvertinus įrodymus ir šalių paaiškinimus. Nurodo, kad neturi duomenų apie pareiškėjo sumokėtas sumas į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.
Suinteresuotas asmuo antstolis G. P. atsiliepime prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad antstolių G. P. ir A. P. kontorai vykdomoji byla pagal Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. rugsėjo 30 d. vykdomąjį raštą dėl baudos išieškojimo iš J. T. valstybei pradėta vykdyti tik nuo 2003 metų. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad nuo 1999-11-03 iki 2003 metų ji buvo vykdoma Teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo, galimai antstolio M. B., nes jo pavardė yra ant raginimo įvykdyti sprendimą.
Teismo posėdyje pareiškėjas, davęs priesaiką byloje, palaikė skundo reikalavimus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 1999 m. neatvyko į teismo posėdį, kadangi jam buvo atlikta galvos operacija, jis tą dieną jautė didelius skausmus ir dėl to vyko į ligoninę; jis tą pačią dieną teismui pristatė sveikatos pažymą, tačiau nutartis, kuria skirta bauda, buvo neskundžiama. Tuo metu buvo kita tvarka, buvo laukinio kapitalizmo periodas. (duomenys neskelbtini) iš gatvės pusės buvo notaro kontora, o teismo antstolio kontoros prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įėjimas buvo iš kiemo pusės. Pareiškėjui pasakė eiti ten, jis nuvažiavo į kiemo pusę, įėjo į pirmą aukštą, ten buvo daug žmonių, ir jam pasakė eiti pas antstolį G. P. Jam tai pasakė moteris, kurią jis pažinojo ir ji prašė pakonsultuoti santuokos nutraukimo byloje, jos vyras dirbo kelių policijoje, ji parodė į antstolį ir pasakė, kad tai G. P. Pareiškėjas paprašė leisti jam 3000 Lt baudą mokėti dalimis, o ne iš karto. Antstolis sutiko, todėl jis kitą kartą atėjo su pinigais, dar kitą kartą, o trečią kartą mokėjo kitam asmeniui, tikriausiai antstoliui B., kuris pats atėjo į pareiškėjo kaip advokato kontorą, kuri buvo prie (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad vykdo užduotis šiame rajone, tai buvo 2000 ar 2001 metai. Antstolis pareiškėjo nespaudė sumokėti likusią baudos dalį, tačiau pareiškėjas buvo gavęs užmokestį iš kliento, todėl padavė paskutinį tūkstantį litų, antstolis žurnale / sąsiuvinyje / knygelėje tai pažymėjo ir pats pasirašė, pasakė pareiškėjui užvažiuoti, pareiškėjas antstoliu pasitikėjo. Pas pareiškėją niekas nebeatėjo, jis niekada nesislėpė, advokato praktika vertėsi iki 2019 m. spalio 1 d., paskutiniu metu dirbo mažiau, tačiau gaudavo pajamas. Praėjus 20 metų jam paskambino moteris iš antstolio B. kontoros ir pasakė atnešti pinigus. Jis pagalvojo, kad gal ką nors padarė, tačiau moteris jam priminė bylą, kurioje pareiškėjas gavo minėtą baudą ir pasakė sumokėti 961 Eur ar 916 Eur, kitą kartą skambino ir sakė mokėti 868 Eur, o galiausiai 289 Eur. Anuo metu Lietuvoje buvo buhalterinė ir kitokia suirutė, pinigai galėjo ir nepatekti kur reikia, nors jis neturi įtarimų, kad antstolis ar trečią kartą pinigus ėmęs asmuo būtų galėjęs pinigus pasilikti sau. Pirmas dvi įmokas mokėjo antstolio kontoroje, trečią kartą savo kontoroje, tuo metu kontoroje buvo vienas. Trečią kartą pinigus ėmęs asmuo kažką pavadavo, gal buvo padėjėjas. Pareiškėjas juo pasitikėjo, kai jis prisistatė, dokumento prašyti nepagalvojo, nors matė jį pirmą kartą. Tai vienintelis kartas gyvenime, kai pareiškėjas gavo baudą, susidūrė su antstoliais. Po trečios įmokos sumokėjimo pareiškėjo niekas neieškojo, jis laisvai gyveno, tik dabar staiga į jį kreipėsi moteris iš antstolio B. kontoros ir reikalauja mokėti pinigus. Į antstolio kontorą atsiimti kvito po trečios įmokos mokėjimo nevyko, nes buvo ramus, kad atsiskaitė. Pats prašė antstolio leisti mokėti dalimis, tris kartus po 1000 Lt, antstolis sutiko. Prašo taikyti senatį, kadangi ATPK senatis 3 mėnesiai, tokiose bylose negalima daryti procesinių pažeidimų, aiškiai nurodyta, ką antstolis turi daryti, gavęs vykdomąjį raštą, bendroji senatis yra 10 metų, CPK 606 str. senatis yra pakeista į 5 metus, pareiškėjas skaičiuoja nuo paskutinio mokėjimo, maždaug 2003 m. Pagal antstolių įstatymą kiekvienais metais vykdomos revizijos, planiniai patikrinimai, todėl neaišku, kaip tiek metų neužkliuvo pareiškėjo bauda, jeigu ji nebuvo sumokėta. Dabar žiūrėdamas į antstolį P. nėra įsitikinęs, ar tai tas pats asmuo, kuriam mokėjo pirmas dvi įmokas. Nežino, ar trečią kartą tikrai buvo antstolis B., bet tikrai ir ne antstolis P.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo antstolis G. P., davęs priesaiką byloje, paaiškino, kad 1999 m. lapkričio 18 d. antstolis priėmė tūkstantį litų, tada antstoliai išrašinėdavo kvitus, būdavo knygutės, originalas tekdavo sumokėjusiam asmeniui; 2000 m. vasario 28 d. 1000 litų kvitas taip pat yra, yra antstolio B. parašai (v. b. l. 13). Teismo antstolis tuo metu buvo B., jis vykdė pareiškėjo vykdomąją bylą, raginimai taip pat antstolio B. Apie trečiąją įmoką jis nieko nežino, pareiškėjo advokato kontoroje nėra buvęs. Nurodė, kad pirmas dvi įmokas pareiškėjas mokėjo antstoliui B., nes yra jo parašai ant kvitų. Patvirtino, kad pareiškėjas iš tiesų kaip nurodė tuo metu konsultavo moterį, policijoje dirbusio asmens sutuoktinę, dėl skyrybų, moteris sėdėjo viename kabinete su antstoliu B. Paaiškino, kad buvo tokia praktika, kad antstolis su knygele nuvykdavo pas skolininką, o grįžęs į kontorą gautus pinigus atiduodavo buhalterei ir ji apskaitydavo, antstoliai turėdavo žurnalus, o skolininkams duodavo kvitus. Nežino, ar vienas antstolis galėjo eiti už kitą antstolį. Nežino, ar pareiškėjui nepaėmus kvito pinigai galėjo nepatekti pas buhalterę. Antstoliui pareiškėjo byla perduota 2003 m., negali paaiškinti, kodėl neišieškojo skolos iš pareiškėjo anksčiau. Antstolis B. gal nuo 2003 m. nebedirba. Nors nežino, kas įvyko prieš 20 metų, tačiau neatmestina, kad galėjo būti taip kaip nurodo pareiškėjas, taip pat neatmestina ir tai, kad sumokėti pinigai galėjo būti neapskaityti buhalterijoje, per ilgą praktiką vieną kartą taip yra buvę, yra buvę buhalterinių klaidų, visos operacijos būdavo vykdomos grynaisiais pinigais, buhalterės juos įnešdavo į banką. Su pareiškėju nėra susidūręs, tačiau tai visuomenėje žinomas asmuo, turintis gerą sąžiningo advokato reputaciją. Prašo teismo skundą spręsti savo nuožiūra.
Skundas tenkinamas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
Antstolis, vykdydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 18, 584 straipsniai, 634 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0019/02/00084 (ankstesnis Nr. 20-2613/1999) medžiagos nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 1999-09-30 nutartimi pareiškėjui J. T. kaip advokatui buvo paskirta 868,86 Eur (3000 Lt) bauda, o 1999-10-25 išduotas vykdomasis raštas Nr. 1A-445/1999 dėl baudos išieškojimo valstybei (v. b. l. 16, 14-15). Vykdomasis raštas buvo vykdomas Teismo antstolių kontoroje prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo, pareiškėjui 2019-11-13 įteiktas raginimas per 15 dienų atvykti į antstolių kontorą su sumokėti valstybei 3000 Lt (v. b. l. 12, 13). Vykdomajame rašte padaryti įrašai, kad pareiškėjas 1999-11-18 ir 2000-02-28 sumokėjo po 1000 Lt, t. y. 2000 Lt
Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad įsiteisėjusiu antstolio G. P. 2018-08-28 patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-19-6899 vykdomoji byla Nr. 0019/02/00084 užbaigta nutraukus vykdomąją bylą vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui (v. b. l. 4). CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad vykdomoji byla laikoma baigta nutraukus vykdomąją bylą. Pagal CPK 630 straipsnio 1 dalį vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu. Patvarkymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo patvirtintą kopiją antstolis išsiunčia vykdymo proceso šalims (2 dalis). Nutraukus vykdomąją bylą, vykdomasis dokumentas su antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai (3 dalis.). Antstolio procesiniai veiksmai yra skundžiami CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka. Bylos duomenimis antstolio G. P. 2018-08-28 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-18-19-6899 vykdomąją bylos nutraukus nėra apskųstas. CPK 629 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas, kad nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo. Taigi bylos nutraukimas yra vienas iš pagrindų užbaigti bylą (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir šiuo pagrindu užbaigus bylą išieškojimas negali būti pradedamas iš naujo. Visi vykdymo veiksmai, atlikti po to, kai buvo nutraukta vykdomoji byla, yra neteisėti.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundžiami antstolio D. B. veiksmai buvo atlikti naujai pradėjus vykdomąją bylą Nr. 0035/19/01390 po to, kai vykdomoji byla Nr. 0019/02/00084 buvo nutraukta antstolio G. P. 2018-08-28 patvarkymu, pagrįstais pripažintini pareiškėjo argumentai, kad antstolio D. B. atlikti veiksmai (priimti patvarkymai) buvo be teisėto pagrindo. Dėl to tenkinamas pareiškėjo prašymas panaikinti antstolio D. B.: 2019-05-29 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-35-16076 (2019-05-23 patvarkymo patikslinimas); 2019-05-29 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju Nr. S-19-35-16090 (2019-05-23 raginimo patikslinimas); 2019-05-29 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-35-16075 (2019-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimo patikslinimas). Antstolis įpareigotinas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0035/19/01390. Vykdomąją bylą nutraukus, visos vykdymo priemonės, kurių ėmėsi antstolis, antstolio patvarkymu panaikinamos (CPK 629 straipsnio 2 dalis), o vykdomasis dokumentas su atitinkama antstolio žyma grąžinamas jį išdavusiai institucijai (CPK 630 straipsnio 3 dalis).
Be to, įvertinus visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, dalyvaujančių asmenų rašytinius ir teismo posėdyje davus priesaiką pateiktus žodinius paaiškinimus, vadovaujantis civiliniame proceso kodekse įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, darytina tikėtina išvada, kad pareiškėjas yra sumokėjęs trečią 1000 Lt baudos dalį 2000-2001 m. (CPK 185 straipsnis). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į nuoseklius pareiškėjo paaiškinimus apie baudos mokėjimą dalimis, apie paskutinės dalies sumokėjimo aplinkybes (dvi dalis baudos antstolių kontoroje, trečią dalį antstoliui užėjus į jo, kaip advokato kontorą, lankantis toje teritorijoje, antstoliui apie tai pasižymėjus savo knygelėje), antstolio G. P. paaiškinimus apie tai, kad tuo metu buvo tokia praktika, į tai, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nevengė vykdyti teismo jam paskirtą baudą, gavęs raginimą laiku nuvyko pas antstolį, į pareiškėjo baudos mokėjimo terminus (1999-11-18 ir 2000-02-28 pareiškėjas sumokėjo po 1000 Lt), antstolio paaiškinimus, kad pareiškėjas visuomenėje yra žinomas kaip sąžiningas advokatas, į tai, kad antstolis G. P. 2003 m. perėmęs vykdomąją bylą tik 2013 m. balandį užklausė viešus registrus, VMI, į tai, kad nėra duomenų, jog vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje po 2000 m. vasario 28 d., kai buvo padarytas įrašas apie antros baudos dalies sumokėjimą, nuolat ir be pertraukų būtų atliekami vykdymo veiksmai, tikrinama pareiškėjo (skolininko turtinė padėtis); į tai, kad, pareiškėjo teigimu, jis iki 2019 m. spalio 1 d. vertėsi advokato praktika, gavo pajamų, teikė deklaracijas, į tai, kad VMI 2013-05-15 rašte antstoliui G. P. ir atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų sumokėjęs baudą į surenkamąją sąskaitą, nors vykdomajame rašte yra įrašai apie tai, kad 2/3 baudos yra sumokėta dar 1999, 2000 metais, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų suponuojančių tikėtiną išvadą, kad pareiškėjas nuo 1999 metų būtų ėmęsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti likusios baudos dalies mokėjimo (CPK 185 str.).
Remdamas tuo kas išdėstyta aukščiau, teismas tenkina pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 straipsniais,
n u t a r i a :
Tenkinti pareiškėjo J. T. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų.
Panaikinti antstolio D. B. vykdomojoje byloje Nr. 0035/19/01390 2019-05-29 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-35-16076 (2019-05-23 patvarkymo patikslinimas); 2019-05-29 raginimą įvykdyti sprendimą geruoju Nr. S-19-35-16090 (2019-05-23 raginimo patikslinimas); 2019-05-29 Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-19-35-16075 (2019-05-23 vykdymo išlaidų apskaičiavimo patikslinimas).
Įpareigoti antstolį D. B. išspręsti vykdomosios bylos Nr. 0035/19/01390 nutraukimo klausimą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Gerda Sinkevičienė