Administracinė byla Nr. N756-1398/2008
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 45.4.5.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009
m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos
Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarties T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Vilniaus miesto
vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos
pareigūnas 2008 m. balandžio 2 d. surašė T. B. administracinio
teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. kovo 19 d. apie 16 val.
20 min. Galvės ir Tiškevičiaus gatvių sankryžoje, Vilniuje, T.
B. , vairuodamas automobilį BMW 530 (v. n. (duomenys
neskelbtini) nesilaikė atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio ir
atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį, apgadindamas abu automobilius. Iš eismo
įvykio vietos T. B. išvažiavo. Savo veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 171 ir 271 punktų
reikalavimus. T. B. veika protokole buvo kvalifikuota
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau
– ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Vilniaus miesto
vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos
Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – ir Vilniaus
miesto VPK VP EPT AVS PP) viršininkas 2008 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr.
E847726 skyrė T. B. už pažeidimus, numatytus ATPK 127
straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, teisės vairuoti transporto
priemones atėmimą 48 mėnesiams.
II.
T.
B. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas
pakeisti Vilniaus miesto VPK VP EPT AVS PP viršininko 2008 m. balandžio 11 d.
nutarimą Nr. E847726 ir skirti jam už padarytą pažeidimą baudą. T.
B. skunde nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl
padarytų pažeidimų. Nurodė, kad įvykio vietoje mėgino susitarti su nukentėjusiuoju
dėl žalos atlyginimo, tačiau, pamatęs, kad nukentėjusysis kviečia policijos
pareigūnus, išsigando gresiančios atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą esant
neblaiviam, todėl iš įvykio vietos pasišalino. T. B. nurodė,
kad jis dirba UAB „Lemminkainen Lietuva“ brigadininku ir atlieka darbus darbdavio
nurodytuose kelių remonto objektuose, kurie yra įvairiuose šalies miestuose ir
rajonuose. Vykdydamas darbus pagal darbdavio pavedimą, jis privalo savo
transportu važiuoti į objektą, atsivežti medžiagas, įrankius ir kitas darbo
priemones. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės tęsti
savo darbinės veiklos ir praras savo pragyvenimo šaltinį. T.
B. taip pat nurodė, kad šiuo metu jis ir studijuoja Vilniaus Gedimino
technikos universitete. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis
negalės derinti darbo su studijomis.
III.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė T. B. skundą ir paliko Vilniaus miesto VPK VP EPT AVS PP
viršininko 2008 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. E847726 nepakeistą. Teismas
nutartyje nurodė, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcija leidžia už padarytą
pažeidimą skirti baudą nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto
priemonę atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalies
sankcijoje numatyta galimybė skirti arba baudą nuo 3000 iki 4000 litų arba
atimti teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų. Tuo
atveju, kai sankcija leidžia skirti skirtingų rūšių nuobaudas, jos turi būti
parenkamos taip, kad geriausiai būtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai,
numatyti ATPK 20 straipsnyje. Parenkant nuobaudą, svarbu įvertinti įstatymą
pažeidusiojo asmenines savybes bei padaryto pažeidimo sunkumą. Informacinės
duomenų bazės medžiaga rodo, kad iki šio pažeidimo padarymo T.
B. turėjo vieną galiojančią nuobaudą už vairavimą esant neblaiviam (1,26
promilės), paskirtą Trakų rajono policijos komisariato 2007 m. liepos 14 d. nutarimu.
Po nagrinėjamo pažeidimo padarymo praėjus valandai, jis buvo sulaikytas ir
Trakų rajono policijos komisariato nutarimu nubaustas už neblaivumo patikrinimo
vengimą. Pats padaryto pažeidimo pobūdis rodo T. B. elgesio
piktybiškumą. Padaręs eismo įvykį, jis pasišalino iš įvykio vietos. Sulaikytas
po valandos, vengė neblaivumo patikrinimo, tuo trukdydamas pažeidimo tyrimui.
Atsižvelgdamas į tai, nuobaudą skiriantis pareigūnas pagrįstai parinko ne
baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kadangi tik tokia
poveikio priemonė galėtų užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus. Ta
aplinkybė, kad T. B. darbas susijęs su transporto
priemonės vairavimu, nėra pagrindas neskirti jam teisės vairuoti transporto
priemones atėmimo.
IV.
Apeliaciniu
skundu T. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį ir administracinio teisės
pažeidimo bylą grąžinti Vilniaus miesto VPK VP EPT nagrinėti iš naujo. Apeliantas
nurodo, kad jis pats patvirtino, jog
automobilį BMW 530 (v. n. (duomenys neskelbtini) eismo
įvykio metu vairavo būdamas neblaivus, dėl to ir atsitrenkė į nukentėjusiojo
automobilio galinę dalį. Įvykio vietoje jis mėgino susitarti su nukentėjusiuoju
dėl žalos atlyginimo, tačiau, pamatęs, kad nukentėjusysis kviečia policijos
pareigūnus, išsigando gresiančios atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą esant
neblaiviam, todėl iš įvykio vietos pasišalino. Administracinėje byloje
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai yra vienas iš labai
svarbių įrodymų. Tai leidžia nustatyti faktines bylos aplinkybes ir nustatyti,
ar buvo padarytas pažeidimas. Tai reiškia, kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į
patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimus. Apelianto nuomone,
jo teiginius apie neblaivumą buvo galima
patikrinti apklausiant nukentėjusįjį. Todėl, apelianto nuomone,
administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Vilniaus miesto VPK VP EPT
nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimu į T. B. apeliacinį skundą Vilniaus miesto VPK VP EPT AVS prašo netenkinti
T. B. apeliacinio skundo.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
V.
Apeliacinis
skundas netenkintinas.
T. B. kaltė
padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus
pažeidimus yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Iš T.
B. apeliacinio skundo matyti, kad jis neneigia padaręs aukščiau nurodytus
pažeidimus.
Vadovaujantis
ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis, galutinė nuobauda už T.
B. padarytus pažeidimus turi būti parenkama sankcijos, nustatytos už
sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. ATPK
130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
ATPK
130 straipsnio 1 dalyje (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 redakcija,
galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo
įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo
taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 iki 4 000 litų arba teisės
vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taigi ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija
suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų,
kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai
sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parenkama turi būti tokia
nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės
nuobaudos tikslų. Vadovaujantis ATPK 20 straipsniu, administracinė nuobauda yra
atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą
padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi
įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės
pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Kartu turi
būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės
pažeidimą taisykles – ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant
nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę
bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 27 straipsnio 1
dalis nustato, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už
šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą.
T. B. savo
skunde, paduotame Vilniaus apygardos administraciniam teismui, buvo nurodęs,
kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų. Pagal ATPK 31 straipsnio
1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus
gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame
dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailėjimasis turi rodyti aiškų smerkiamąjį asmens
požiūrį į padarytą pažeidimą. Be to, gailėjimasis gali būti pripažintas
lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo
nagrinėjimo, o ne po to, kai šio asmens kaltė patvirtinama surinktais
įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad surašant administracinio teisės pažeidimo
protokolą ar nagrinėjant bylą Vilniaus miesto VPK VP EPT T. B.
gailėjosi dėl savo padarytų pažeidimų. Be to, kaip matyti iš bylos
medžiagos, T. B. buvo paskirta bauda už tai, kad 2007 m.
liepos 14 d. jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 27-28).
Tai, vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atsakomybę
sunkinanti aplinkybė. Taigi, per metus T. B. padarė du
šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad po to, kai 2008 m.
kovo 19 d. apie 16 val. 20 min. Galvės ir Tiškevičiaus gatvių sankryžoje,
Vilniuje, T. B. padarė pažeidimus, už kuriuos jam skundžiamu
Vilniaus miesto VPK VP EPT AVS PP viršininko 2008 m. balandžio 11 d. nutarimu
Nr. E847726 paskirta nuobauda, tą pačią dieną apie 17 val. 10 min. T. B. buvo sustabdytas Trakų rajono policijos komisariato
pareigūnų Lentvaryje, Trakų rajone, ir vengė neblaivumo patikrinimo. Už šį
šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą jam taip pat yra paskirta
administracinė nuobauda (b. l. 27). Tai apibūdina T. B. kaip
asmenį, kuriam skiriamos administracinė nuobaudos neturi atitinkamo poveikio ir
nesulaiko nuo naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl, atsižvelgiant į
visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju
buvo pagrindas skirti T. B. būtent teisės vairuoti transporto
priemones atėmimą, o ne baudą. Pažymėtina, kad šios teisės atėmimo terminas
atitinka sankcijoje numatytą vidurkį. Todėl tokia nuobauda, atsižvelgiant į jau
minėtas aplinkybes ir padaryto pažeidimo pobūdį, negali būti laikoma per
griežta.
T. B. savo apeliaciniame
skunde nurodo, kad jis automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė būdamas
neblaivus. Tačiau byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų, kurie neabejotinai
leistų teigti, kad nagrinėjamu atveju T. B. pažeidė Kelių
eismo taisykles ir eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, skirtingai nei teigiama
apeliaciniame skunde, yra tik vienas iš įrodymų ir negali būti vertinamas kaip
turintis didesnę įrodomąją reikšmę nei kiti byloje esantys įrodymai. Be to,
nagrinėjamu atveju T. B. , sukėlęs eismo įvykį, iš eismo
įvykio iš karto pasišalino, todėl tuo metu nebuvo objektyvios galimybės
patikrinti jo neblaivumą. Vėliau, praėjus beveik valandai po eismo įvykio, T. B. , sustabdytas policijos pareigūnų, vengė neblaivumo
patikrinimo. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad nagrinėjamu atveju T. B. veika buvo neteisingai kvalifikuota.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Vilniaus miesto
VPK VP EPT AVS PP viršininko 2008 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. E847726
nepakeistą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies
1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
T. B. apeliacinio
skundo nepatenkinti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Stasys
Gagys
Vaida
Urmonaitė - Maculevičienė