Civilinė byla Nr. e2A-764-431/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr.2-68-3-19642-2019-3

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1;

 (S)

                                                                                         2.6.11.3; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omaras“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 5 347,15 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2013 m. vasario 21 d. su atsakove sudarė Prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 32 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovei tiekė prekes. Atsakovės darbuotojai prekių gavimą patvirtindavo, pasirašydami PVM sąskaitose faktūrose. Šalys 2018 m. sausio 30 d. sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovė buvo skolinga ieškovei 2 843,04 Eur, iš kurių 921,58 Eur sudarė skola už prekes ir 1 921,46 Eur sudarė nepanaudotas avansas pagal 2013 m. vasario 21 d. priedą Nr. 1 prie Sutarties (toliau – Sutarties priedas). Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovė už prekes mokėdavo vėluodama. Todėl ieškovė pagal Sutarties 6.3 punktą taikė delspinigius ir gautą mokėjimą pirma skirdavo delspinigiams, o likusią sumą – pagrindinės prievolės įvykdymui. Pagal Sutarties priedo 2.7 punktą atsakovei vėluojant atsiskaityti už prekes, ieškovė netaikė atitinkamos apyvartos nuolaidos. Ieškinio padavimo metu atsakovė 2 688,09 Eur skolinga už pateiktas prekes, 737,60 Eur – delspinigių ir 1 921,46 Eur – už nepanaudotą apyvartos nuolaidą.

2.       Teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisė 4 609,55 Eur skola, 737,60 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 347,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 760 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriais nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, delspinigiams taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog pagal ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. eL2-8717-905/2019) prašė priteisti tik 1 780,04 Eur skolos už 2018 m., prekybos nuolaidos skola sudarė tik 1 663,23 Eur. Vėliau šalys prekybos nebevykdė, todėl prekybos nuolaidos suma negalėjo padidėti iki 1 921,6 Eur. Atsakovė iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo buvo sumokėjusi ieškovei visą skolą už gautas prekes. Ieškovė delspinigius skaičiuoja, praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Ieškovės išlaidos už teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelės, nes ieškinys (be procesinių reikalavimų) sudaro 25 eilutes ir nėra sudėtingas nei turinio, nei teisės taikymo prasme.

4.       Ieškovė prašė palikti teismo preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, jog pateikė pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, pagal kuriuos atliko skolos apskaičiavimą. Atsakovė prieštaravimuose nepateikė nei vieno argumento, dėl kurio būtų galima suabejoti tokių skaičiavimų tikslumu. Atsakovės teiginiai apie teiktas reklamos paslaugas nėra pagrįsti į bylą pateiktais įrodymais. Bylinėjimosi išlaidas sudaro ne tik ieškinio surašymas, tačiau visos bylos medžiagos paruošimas, skolos apskaičiavimo patikrinimas. Ieškinio parengimas su dokumentų surinkimu užtruko 14 valandų. Tai yra pakankamai protingas darbo laiko kiekis. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, patikslindamas bylinėjimo išlaidų dydį. Ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ iš atsakovės UAB „Omaras“ 4 609,55 Eur skolą, 737,60 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 347,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 060 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino ieškovei AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ 20 Eur žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Omaras“ 8 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Teismas nustatė, jog 2018 m. sausio 30 d. šalių pasirašytas skolų suderinimo aktas nėra nuginčytas. Šis aktas patvirtina, kad šalys fiksavo, jog 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės skola ieškovei už prekes sudaro 921,58 Eur, ilgalaikis avansas 1 921,46 Eur, iš viso 2 843,04 Eur atsakovės skola. Duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove pagal skolų suderinimo aktą bei papildomai nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. jai išrašytas ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai). Atsakovė neįrodė savo teiginių, jog susidaręs įsiskolinimas už prekybos nuolaidą buvo mokėjimas už ieškovės prekių reklamą atsakovės prekybos vietose, tačiau jis nebuvo įskaitytas. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės skola jai už pateiktas prekes yra 2 688,09 Eur, skola už nepanaudotą apyvartos nuolaidą yra 1 921,46 Eur.

7.       Teismas pripažino, kad ieškovės atliktas delspinigių (737,60 Eur) apskaičiavimas yra pagrįstas bei tinkamas pagal Sutarties 6.3 punkto nuostatas bei CK 6.258 straipsnio 1 dalies, 6.71 straipsnio 1 dalies, 6.72 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo būtinas ieškovės reikalavimas, kadangi delspinigius, paskirstydama įmokas, įskaitė pati ieškovė, taip pat ieškovė tinkamai vadovavosi CK 6.54 straipsnio nuostata, atlikdama iš atsakovės gautų įmokų paskirstymą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-624-855/2019). Teismas nenustatė pagrindo atsakovės prašomam ieškinio senaties termino taikymui reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 80 Eur žyminį mokestį, tačiau už ieškinį turėjo būti sumokėtas tik 60 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis). Todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį teismas iš atsakovės ieškovei priteisė jos sumokėtą 60 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis) bei 1 000 Eur patirtas išlaidas už advokato padėjėjo paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Tokia išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas suma yra adekvati nagrinėjamai bylai ir atitinkanti CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatas, spręstų teisinių klausimų pobūdį, analizuotų dokumentų apimtį bei turinio sudėtingumą. Teismas grąžino ieškovei 20 Eur žyminio mokesčio permoką. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovė UAB „Omaras“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prie bylos prijungti civilinės bylos Nr. e2-8717-905/2019 medžiagą, išreikalauti iš ieškovės: buhalterinės apskaitos dokumentus, atsakovei pateiktą reikalavimą dėl delspinigių mokėjimo pagal Sutartį, ieškinyje ir teismo įsakyme nurodytos prekybos nuolaidos skirtumą patvirtinančius dokumentus, 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, iškvieti liudyti ieškovės vyr. finansininką (vadovą). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                       Teismas nepagrįstai nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų su ieškove atsiskaičiusi. Atsakovė pateikė teismui buhalterinės programos lentelę „Pirkimų ir pinigų mokėjimo žurnalas“, kurioje pateikiami duomenys apie ieškovės išrašytas sąskaitas ir atsakovės atliktus mokėjimus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovė apmokėjo visas ieškovės sąskaitas iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. Ieškovė neginčijo atsakovės lentelėje nurodytų piniginių sumų gavimo. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė šiuos atsakovės pateiktus įrodymus, pagrįstus buhalteriniais duomenimis. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovės reikalavimas dėl jau apmokėtos skolos priteisimo yra nepagrįstas ir teismas neturėjo jo tenkinti.

9.2.                       Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės netesybas. Netesybų skaičiavimui svarbi jų skaičiavimo pradžia ir pabaiga, kurios gali būti apibrėžtos tiek įstatymuose, tiek šalių sutartimi. Pagal Sutarties 6.3 punkto sąlygas ir teismų praktiką delspinigiams taikyti buvo būtinas ieškovės reikalavimas atsakovei dėl delspinigių mokėjimo, kuris pripažintinas delspinigių skaičiavimo pradžia. Teismo išvada, jog ieškovės reikalavimas nebuvo būtinas, kadangi delspinigius, paskirstydama įmokas, įskaitė pati ieškovė, prieštarauja Sutarties nuostatoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Nesant vienos šalies aiškiai išreikšto reikalavimo dėl delspinigių mokėjimo, kita šalis negali žinoti apie pirmosios taikomas netesybas. Pati ieškovė 2019 m. vasario 4 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo apskaičiavusi ir įskaičiusi delspinigių. Kartu su pareiškimu ieškovės pateiktoje buhalterinės programos lentelėje „Išsamus terminų dienų sąrašas“ buvo nurodytas tik skolos likutis be jokio atsakovės įmokų paskirstymo delspinigiams.

9.3.                       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad negali pateikti ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Teismo nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-624-855/2019 faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Todėl šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi negalima remtis. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos pagal abiejų šalių buhalterinius duomenis visos atsakovės įmokos ieškovei buvo skiriamos pagrindinei skolai apmokėti, nes jokio reikalavimo ir (ar) sąskaitos dėl delspinigių apmokėjimo ieškovė nebuvo pateikusi. Ieškovė įmokas perskirstė atgaline data. Taigi ieškovė iš esmės klastoja buhalterinius duomenis. Atsakovės delspinigių skola taip pat galimai nebuvo įtraukta ir į įmonės finansinę atskaitomybę už 2018 metus.

9.4.                       Ieškovė reikalavimus grindė viena, neskaitmenizuota „excel“ lentele. Tačiau nėra aišku, kada ir pagal kokius buhalterinius dokumentus ji buvo parengta. Atsakovė prašė teismo išreikalauti iš ieškovės šiuos duomenis, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą reikalavimui dėl netesybų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas. Todėl ieškovė, teikdama 2019 m. liepos mėnesį ieškinį, įmokų perskirstymą nuo 2017 m. gruodžio 31 d. atliko sąmoningai siekdama išvengti ieškinio senaties taikymo netesyboms. Tokie ieškovės veiksmai, kai atgaline tvarka (retrospektyviai) perskaičiuojamos įmokos, skiriant dalį jų delspinigiams, kurių nebuvo reikalauta, padengti, laikytini nesąžiningais ir neteisėtais.

9.5.                       Teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 1 921,46 Eur nepanaudoto avanso pagal Sutarties priedą. Ieškovė nepateikė teismui nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų jos teisę reikalauti 1 921,46 Eur nepanaudoto avanso. Neaišku, kaip ieškovė apskaičiavo apyvartos nuolaidą ir ar ji pritaikyta po 2015 m. vasario 28 d. atliktiems mokėjimams. Ieškovė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, jog prekybos nuolaidos skola yra 1 663,23 Eur. Atsakovė prašė teismo išreikalauti iš ieškovės įrodymus, kodėl prašoma priteisti prekybos nuolaidos skola skiriasi nuo ieškovės pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytos skolos, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Ieškovė nepateikė jokių šį skirtumą pagrindžiančių įrodymų, taip pat neįskaitė 2019 m. apmokėtos apyvartos.

9.6.                       Teismo priteista ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė ir neatitinka Rekomendacijų nustatytų kriterijų. Ieškinį sudaro 2 puslapiai, ieškinio pagrindo ir dalyko išdėstymui skirta vos pusė puslapio. Ieškinio priedai nebuvo nei didelės apimties, nei sudėtingo turinio. Todėl ieškinio ir jo priedų parengimui tikrai negalėjo būti skirta 14 val. Taigi 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už šio procesinio dokumento parengimą yra per didelė. Teismo 2019 m. spalio 17 d. posėdis užtruko 25 minutes. Nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga ar didelės apimties, kad vieno teismo posėdžio pasirengimui reikėtų skirti 6 valandas. Todėl 300 Eur atlyginimas už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje taip pat yra nepagrįstai didelis. 

10.       Ieškovė AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Omaras“ apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                       Teismo posėdyje ieškovė iš dalies pripažino ieškinį, tačiau apeliaciniu skundu reikalauja atmesti visus ieškinio reikalavimus. Atsakovė yra nenuosekli ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tai yra žinodama, jog yra skolinga, atsakovė vilkina šios bylos nagrinėjimą, teikdama apeliacinį skundą ir tokiu būdu atitolindama skolos sumokėjimo terminą. Todėl ieškovė nesutinka su bylos nagrinėjimu žodinio proceso tvarka. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus: prekių pirkimo pardavimo sutartį su priedu, skolų suderinimo aktą, PVM sąskaitas faktūras, grynųjų pinigų priėmimo kvitus, mokėjimo pavedimų kopijas. Atsakovė neteikė teismui jokių argumentų bei įrodymų, jog būtų atlikusi papildomus mokėjimus ar nebūtų gavusi prekių pagal atitinkamas PVM sąskaitas faktūras. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o ne išvestiniais.

10.2.                       Atsakovė pateikė teismui dokumentą „prekyba.pdf“. Tačiau šis priedas nėra pasirašytas, nėra aišku, nei kaip jis sudarytas, nei kokias aplinkybės turėtų patvirtinti ar paneigti. Šio priedo turinys, neatskleidžia, kokią skolą atsakovė įrodinėja, kada ir kokius mokėjimus ji atliko. Tuo tarpu ieškovė pateikė „skolos ir delspinigių apskaičiavimą“, kuris yra paremtas išskirtinai pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir kuriame kiekvieną operaciją galima patikrinti pagal atitinkamus ieškinio priedus. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi būtent ieškovės pateiktais pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais bei pateiktu skolos apskaičiavimu, kuris detalizuoja visą skolos judėjimą.

10.3.                       Atsakovė, ginčydama delspinigių apskaičiavimą, nepateikia jokio alternatyvaus delspinigių apskaičiavimo. Atsakovės teiginys, jog ieškovė neturi teisės reikalauti delspinigių, prieštarauja bylos duomenims. Ieškovė tinkamai apskaičiavimo delspinigius, pagal Sutarties 6.3. punktą ir juos paskirstė pagal CK 6.54 straipsnį. Šalys nebuvo sudariusios jokio susitarimo dėl kitokio gautų įmokų paskirstymo, o Sutartimi susitarė, jog įmokos, gautos vykdant piniginę prievolę, nepriklausomai nuo to, kas yra nurodyta mokėjimo dokumentuose, yra paskirstomos CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka. Todėl šalys buvo raštu susitarusios dėl gautų įmokų paskirstymo tvarkos ir dėl to, jog gautomis sumomis bus pirmiausia dengiami delspinigiai.

10.4.                       Ieškovė pateikė skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovė buvo nepanaudojusi 1 921,46 Eur apyvartos nuolaidos. Kadangi nuo 2018 m. sausio 30 d. atsakovė visada vėlavo sumokėti už prekes daugiau nei 5 kalendorines dienas, ieškovė pagal Sutarties 5.4. punktą turėjo teisę nesuteikti apyvartos nuolaidos. Todėl akivaizdu, kad ir šios skolos dydis yra tinkamai įrodytas. Atsakovės skola buvo apskaičiuota pagal 2018 m. sausio 30 d. skolų suderinimo aktą, PVM sąskaitas faktūras, grynųjų pinigų priėmimo kvitus, banko sąskaitų išrašus. Atsakovė nepagrįstai ginčija ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Visos ieškovės bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos realiai. Nors ieškinys atrodo ir nesudėtingas, tačiau visų įrodymų surinkimas, tikslus skolos apskaičiavimas ir ieškinio surašymas užėmė pakankamai daug laiko.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11.       Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės buvo priteista 2 688,09 Eur skola už pateiktas prekes, 1 921,46 Eur nepanaudota apyvartos nuolaida ir 737,60 Eur delspinigiai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

12.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakove 2013 m. vasario 21 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti ir pristatyti prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir už jas apmokėti sutartyje nustatyta tvarka, taip pat Sutarties priedu šalys susitarė, jog ieškovė suteiks 80 000 Lt (23 169,60 Eur) be PVM apyvartos nuolaidą, jeigu atsakovė pasieks priede nustatytą apyvartą, reklamuos ieškovės firmos vardą ir prekės ženklus, siūlys ir parduos vartotojams susitartas prekes ir laiku bei tinkamai atsiskaitys už pateiktas prekes. Šalys 2018 m. sausio 30 d. pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, jog atsakovės skola ieškovei 2017 m. gruodžio 31 d. yra 2 843,04 Eur, kurią sudaro 921,58 Eur skola už prekes ir 1 921,46 Eur ilgalaikis avansas. Ieškovė nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. toliau tiekė atsakovei prekes ir išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė atlikdavo mokėjimus. Ieškovė pateikė ieškinį, reikalaudama priteisti iš atsakovės 2 688,09 Eur už pateiktas prekes, 1 921,46 Eur už nepanaudotą apyvartos nuolaidą ir 737,60 Eur delspinigių. Atsakovė su reikalavimais nesutiko.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir įrodymų išreikalavimo

13.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat išreikalauti naujus įrodymus. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliaciniame skunde poreikis bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžiamas prašymu išreikalauti bei ištirti naujus įrodymus, kviesti liudytoju ieškovės vyriausiąjį finansininką ar vadovą.

14.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pirmos instancijos teismui buvo pateikusi analogišką prašymą dėl civilinės bylos Nr. eL2-8717-905/2019 medžiagos prijungimo, išreikalavimo iš ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų: delspinigių sąskaitų, patvirtinančių ieškinio reikalavimo sumą, ieškovės pateikto reikalavimo atsakovei dėl delspinigių mokėjimo pagal Sutartį, prekybos nuolaidos skirtumą pagrindžiančių duomenų, 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo akto, ieškovės finansininko ar vadovo kvietimo liudyti byloje apie skolos ir delspinigių apskaičiavimo lentelės parengimą ir kt. (el.b.l. 147-148). Pirmos instancijos teismas protokoline nutartimi netenkino šio atsakovės prašymo.

15.       Atsakovė aptartų duomenų išreikalavimo būtinybę grindžia aplinkybe, jog ieškovė anksčiau pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavo mažesnių skolos už prekes bei apyvartos nuolaidos sumų, taip pat nereikalavo priteisti delspinigių. Lietuvos teismo informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. e2L-8717-905/2019 buvo panaikintas teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi, kadangi po skolininkės (atsakovės) prieštaravimų, kreditorė (ieškovė) per teismo nustatytą terminą nepateikė ieškinio. Ieškovė pareiškimu prašė išieškoti iš atsakovės 1 780,04 Eur skolos už prekes ir 1 663,23 Eur apyvartos nuolaidą.

16.       Pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami, o pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Taigi pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias teismo įsakymo išdavimo tvarką, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokios apimties reikalavimą pareikšti bei kokius duomenis teismui pateikti. Teismo įsakymo panaikinimas bei kreditoriaus pareiškimo palikimas nenagrinėtu teismo nutartimi neriboja vėliau ieškovo reiškiamo ieškinio reikalavimų dydžio, taip pat jis turi teisę pateikti papildomus įrodymus.

17.       Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. e2L-8717-905/2019 savo reikalavimui dėl 1 780,04 Eur skolos už pateiktas prekes pagrįsti ieškovė pateikė 10 PVM sąskaitų-faktūrų ir tik pagal jas atliko skolos apskaičiavimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje buvo pateikta iš viso 29 PVM sąskaitos-faktūros (tarp kurių buvo ir pateiktos su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo), tarpusavio skolų suderinimo aktas bei kiti duomenys, kuriais ieškovė įrodinėjo daug didesnį skolos už pateiktas prekes dydį, taip pat didesnę skolą už suteiktą apyvartos nuolaidą. Taigi nei pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytos reikalavimo sumos, nei kartu su pareiškimu pateikti duomenys nepaneigia ieškovės ieškinyje pareikšto reikalavimo bei kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė prijungti civilinės bylos Nr. e2L-8717-905/2019 medžiagą bei išreikalauti dokumentus, kurie galėtų pagrįsti ieškinyje prašomos didesnės apyvartos nuolaidos sumos, negu pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, skirtumą.

18.       Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prašant išreikalauti įrodymus, turi būti nurodytos priežastys, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Pagal CPK 199 straipsnio 1 dalies 2-3 punktus asmuo, prašantis išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo, aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsakovė prašo išreikalauti 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, tačiau nenurodo jo turinio, kokias aplinkybes jis gali pagrįsti, taip pat nepaaiškina, kodėl atsakovė negali pateikti šio dokumento. Skolų suderinimo aktai yra patvirtinami abiejų šalių atstovų, šių aktų egzempliorius arba jų kopijas turėtų turėti abi šalys, nes tokiais aktais yra grindžiami buhalterinės apskaitos dokumentai. Kadangi atsakovė šių aplinkybių nenurodė, 2018 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą išreikalauti atsisakytina.

19.       Atsakovė taip pat prašo išreikalauti iš ieškovės delspinigių sąskaitas bei ieškovės pateiktą atsakovei reikalavimą dėl delspinigių mokėjimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė nesirėmė ir neįrodinėjo aplinkybės, jog būtų atsakovei siuntusi reikalavimą dėl delspinigių mokėjimo, o grindė jį Sutarties nuostatoms ir pateiktu apskaičiavimu. Todėl nėra pagrindo reikalauti iš ieškovės šių dokumentų, taip pat kviesti liudytoju ieškovės finansininką arba vadovą, kadangi ieškovė yra pateikusi duomenis: PVM sąskaitas-faktūras, 2018 m. sausio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą bei sąskaitos išrašus, pagal kuriuos ir apskaičiavo delspinigius. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo naujų įrodymų tyrimui, netenkinamas ir atsakovės prašymas dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo.

Dėl šalių pateiktų dokumentų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos

20.       Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, jog teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, nepagrįstai nesivadovavo atsakovės pateikta buhalterinės programos lentele, patvirtinančia, kad atsakovė apmokėjo visas ieškovės pateiktas sąskaitas iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., tai yra iki ieškinio pateikimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

21.       Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

22.       Ieškovė pateikė abiejų šalių atstovų pasirašytą 2018 m. sausio 30 d. skolų suderinimo aktą, pagal kurį 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovės skola už ieškovės pateiktas prekes sudarė 921,58 Eur, skola už ilgalaikį avansą – 1 921,46 Eur (el.b.l. 20). Ieškovė taip pat pateikė teismui atsakovei nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. išrašytų 29 PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias atsakovė turėjo sumokėti ieškovei iš viso 4 894,46 Eur, kopijas (el.b.l. 37-65), banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius atsakovės atliktus mokėjimus ieškovei nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. birželio 27 d., ir grynų pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius atsakovės atliktus mokėjimus ieškovei nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d., iš viso – 4 636 Eur (el.b.l. 7-19; 23-31), taip pat pagal šiuos dokumentus ieškovės atliktą atsakovės įmokų paskirstymą ir delspinigių apskaičiavimą.

23.       Atsakovė pateikė teismui tik savo parengtą lentelę „Pirkimų ir pinigų mokėjimo žurnalą“, kurioje nurodytos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. ieškovės atsakovei pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir už jas iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. sumokėtų pinigų sumos (el.b.l. 115-124). Pažymėtina, jog atsakovė nepateikė savo atliktus mokėjimus patvirtinančių tiesioginių įrodymų, tai yra banko sąskaitos išrašų, patvirtinančių atsakovės atliktų mokėjimo pavedimų ieškovei dydį, ar grynaisiais pinigais atliktų mokėjimo kvitų. Ieškovė pateikė atsakovės atliktus mokėjimus neginčytinai patvirtinančius dokumentus, tai yra banko sąskaitos išrašus apie atsakovės mokėjimo pavedimus, grynųjų pinigų mokėjimo kvitus. Tuo tarpu atsakovės lentelėje nurodytos mokėjimų datos ir sumos nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2019 m. birželio 27 d. neatitinka atsakovės atliktuose mokėjimo pavedimuose ir grynųjų pinigų mokėjimo kvituose nurodytų datų bei sumokėtų sumų.

24.       Atsakovė 2018 m. sausio 30 d. skolų suderinimo akte patvirtino, jog jos skola ieškovei 2017 m. gruodžio 31 d. už pateiktas prekes sudarė 921,58 Eur, o už ilgalaikį avansą – 1 921,46 Eur. Tačiau atsakovės pateiktoje lentelėje nurodomuose atsiskaitymuose už ieškovės pateiktas sąskaitas nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2018 m. sausio mėnesio pabaigos nėra užfiksuota jokios skolos ar jos sumokėjimo, taip pat lentelėje nėra jokių duomenų apie 1 921,46 Eur ilgalaikio avanso mokėjimą. Todėl atsakovės sudarytoje lentelėje pateiktais duomenis vadovautis negalima ir ji nepripažintina įrodymu.  

25.       Pagal šalių sudarytos Sutarties 5.3 punktą pirkėjas, atsiskaitydamas už prekes, mokėjimo dokumente turi nurodyti PVM sąskaitos-faktūros numerį ir jos išrašymo datą. Banko sąskaitos išrašuose, kuriuose nurodyti atsakovės atliktų mokėjimų ieškovei duomenys, ir grynųjų pinigų priėmimo kvituose nėra nurodyta, už kokias ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras mokama, taip pat atliktų mokėjimų sumos visiškai nesutampa su ieškovės išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytomis sumomis. Taigi atsakovė už pateiktas prekes mokėjo vėluodama bei ne visas sumas. Todėl pripažintina įrodyta aplinkybė, jog atsakovė ieškovei nesumokėjo 1 921,46 Eur nepanaudotos apyvartos nuolaidos ir 1 180,04 Eur už pateiktas prekes (921,58 Eur skola už prekes pagal 2018 m. sausio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą + 258,46 Eur (4 894,46 Eur - 4 636,00 Eur) skola pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d.).

Dėl netesybų ir įmokų paskirstymo pagrįstumo

26.       Atsakovė nesutinka su priteistais delspinigiais ir ieškovės pateiktu delspinigių bei įmokų paskirstymo apskaičiavimu, kadangi ieškovė pagal Sutarties sąlygas nebuvo jai pateikusi reikalavimo mokėti delspinigius, o pirmos instancijos teismas netinkamai rėmėsi teismų praktika ir nepagrįstai netaikė ieškinio senaties reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais atsakovės argumentais.

27.       Pagal Sutartis 5.1 punktą atsakovė įsipareigojo už jai pristatytas prekes atsiskaityti su ieškove per 21 kalendorinę dieną po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Sutarties 6.3 punktu šalys sutarė, jog pirkėjui vėluojant apmokėti už prekes, pirkėjas, pardavėjo reikalavimu, moka pardavėjui 0,2 proc. delspinigius nuo neapmokėtų prekių vertės už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Pagal Sutarties 7.6 punktą šalys susitaria, kad įmokos gautos vykdant piniginę prievolę, nepriklausomai nuo to, kas yra nurodyta mokėjimo dokumentuose yra paskirstoma CK 6.54 straipsnyje numatyta tvarka (el.b.l. 32-34). Aptartos Sutarties nuostatos patvirtina, jog viena iš delspinigių skaičiavimo sąlygų turėjo būti ieškovės atsakovei pateiktas reikalavimas juos mokėti.

28.       Ieškovė nepateikė byloje duomenų, jog būtų atsakovei reiškusi reikalavimą mokėti 0,2 proc. delspinigius. Toks reikalavimas nebuvo nurodytas nei 2018 m. sausio 30 d. tarpusavio skolų suderinimo akte, kuriame jau buvo užfiksuota nuo 2017 m. gruodžio  31 d. susidariusi 921,58 Eur skola už pateiktas prekes, nei vėliau atsakovei pateiktose PVM sąskaitose faktūrose. Ieškovė delspinigių nereikalavo ir teismui pateiktame pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog, pirkėjui laiku neatsiskaičius, pardavėjas turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, pirkėjui laiku neapmokėjus sąskaitos, bet pardavėjui pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). Todėl pripažintina, kad pagal Sutarties sąlygas nepareiškusi atsakovei reikalavimo dėl delspinigių mokėjimo, ieškovė nepagrįstai dalį atsakovės sumokėtų įmokų priskyrė delspinigių mokėjimui.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Sutarties 6.3 punkto sąlyga neužkerta kelio ieškovei pareikalauti iš atsakovės 0,2 proc. delspinigių, reiškiant ieškinio reikalavimus. Tačiau tokiu atveju turi būti patikrinami ieškinio senaties terminai, kadangi atsakovė teikė teismui reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, tai yra jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

30.       Nagrinėjamoje byloje ieškinio pateikimo dieną atsakovė ieškovei buvo skolinga 1 180,04 Eur už pateiktas prekes. Todėl 0,2 proc. delspinigiai nuo šios sumos už 180 kalendorinių dienų yra lygūs 424,81 Eur. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1 180,04 Eur skolos už pateiktas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras ir 424,81 Eur delspinigiai. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties sąlygas dėl reikalavimo mokėti delspinigius, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo galutinio sprendimo dalį dėl delspinigių bei pagrindinės skolos sumos priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos nagrinėti iš naujo, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamoje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 60 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur už advokato padėjėjo pagalbą. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjama byla nei pagal joje sprendžiamus teisinius klausimus, nei pagal vertinamas faktines aplinkybes nėra sudėtinga. Tačiau pagal Rekomendacijas maksimali advokato padėjėjui už ieškinio parengimą mokėtina suma ieškinio pateikimo dieną buvo 2 525,40 Eur. Todėl ieškovės patirta 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamoje byloje nepripažintina nepagrįstai didele. 

32.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė reikalavo priteisti iš viso 5 347,15 Eur, tačiau apeliacinės instancijos teismas priteisė tik 3 526,31 Eur, tai yra patenkino tik 66 proc. ieškovės reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 699,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 121 Eur žyminio mokesčio sumą. Kadangi patenkinta 34 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, jai iš ieškovės priteistina 41 Eur žyminio mokesčio suma.

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. galutinį sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

         Ieškinį patenkinti iš dalies.

         Priteisti ieškovei AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ (j.a.k. 125032487) iš atsakovės UAB „Omaras“ (j.a.k. 300085605) 1 180,04 Eur skolos už pateiktas prekes, 1 921,46 Eur skolą už nepanaudotą apyvartą, 424,81 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 526,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 699,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

          Kitą ieškinio dalį atmesti.

          Grąžinti ieškovei AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ (j.a.k. 125032487) 20 Eur žyminio mokesčio, sumokėto (duomenys neskelbtini), permoką, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo sprendimu.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Omaras“ (j.a.k. 300085605) 8 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Priteisti atsakovei UAB „Omaras“ (j.a.k. 300085605) iš ieškovės AB „Prekyba alkoholiniais gėrimais“ (j.a.k. 125032487) 41,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai                                  Loreta Braždienė

                                                         Laima Gerasičkinienė

                                                        Alma Urbanavičienė