Civilinė byla Nr. e2A-67-881/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00510-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 3.3.1.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jorinis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jorinis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VALmarket“ dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Agroorganika“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jorinis“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „VALmarket“ 57 330 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. kovo 23 d. iš atsakovės įsigijo 12 600 vnt. FFP2 tipo apsauginių veido kaukių ir 11 700 vnt. FFP3 tipo apsauginių veido kaukių, kurių bendra vertė su PVM yra 132 313,50 Eur. Tą pačią dieną ieškovė 11 700 vnt. FFP2 tipo apsauginių veido kaukių (toliau – ir Kaukės) pardavė ir išsiuntė klientei – Ispanijos bendrovei „Farmaceutica del Principadode Asturias S.L - Pharmediq“ (toliau – ir Klientė). 2020 m. gegužės 5 d. ieškovė gavo Klientės reikalavimą, kuriame buvo nurodoma, kad, Kaukes paskirsčius po įvairias Ispanijos ligonines ir pradėjus jas faktiškai naudoti, buvo nustatyta, jog jos yra nekokybiškos – Kaukės iširo ties sujungimo siūlėmis. Klientei pareikalavus, ieškovė buvo priversta grąžinti visą Klientės sumokėtą 57 330 Eur sumą. Ieškovės teigimu, atsakovė pardavė netinkamos kokybės Kaukes, todėl privalo atlyginti dėl to ieškovės patirtus nuostolius.

        II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4.       Teismas sprendė, kad ieškinys neįrodytas dviem aspektais: dėl paslėptų Kaukių trūkumų ir atsakovės atsakomybės.

5.       Teismas nurodė, kad rašytinė Kaukių pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Tuo pačiu nebuvo nustatyti konkretūs reikalavimai Kaukių kokybei. Ieškovė įrodinėja, kad, kadangi Kaukės yra linkusios iširti ties sujungimo siūlėmis, laikytina, jog Kaukės neatitinka Europos standartu nustatytų reikalavimų, Kaukės neturi sertifikato, patvirtinančio atitiktį Europos standartui ir negalėjo būti pardavinėjamos kaip FFP2 tipo veido kaukės. Tačiau teismas, atmesdamas šiuos argumentus kaip nepagrįstus, pažymėjo, kad ieškovės veiklos sritis yra prekyba vaistais ir medicininėmis medžiagomis. Todėl jai, kaip profesionalei, keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai. Trečiasis asmuo nurodė, kad nėra Kaukių gamintojas, todėl, parduodant Kaukes, atsakovei buvo pateikti prekes lydintys dokumentai, įskaitant ir prekių kokybės sertifikatus, tačiau juose nebuvo sertifikato CE, patvirtinančio prekių atitikimą Europos Sąjungos direktyvų reikalavimams. Ieškovė, įsigydama Kaukes turėdama tikslą jas perparduoti medicininėms reikmėms užsienio valstybei, nesudariusi rašytinės sutarties, kurioje būtų apibrėžti reikalavimai Kaukėms, būdama savo srities profesionalė ir tuo pačiu profesionali pirkėja, kuriai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo standartai, turėjo pareigą įsitikinti, ar jos atitinka Europos standartą, turi CE sertifikatą, juolab kad Kaukių gamintojas buvo Kazachstano Respublikos įmonė, ant dėžučių buvo užrašai rusų kalba. Visa Kaukių siunta Lietuvoje buvo gauta 2020 m. kovo 19 d. Tiek prieš sudarydama Kaukių 2020 m. kovo 23 d. sandorį, tiek Kaukių perdavimo metu ieškovė turėjo galimybes patikrinti ir įvertinti Kaukių kokybę bei atitiktį reikalavimams,
t. y. patikrinti tiek Kaukių pakuočių ženklinimą, tiek Kaukes lydinčius dokumentus, tiek pačių Kaukių kokybę. Svarbu ir tai, kad ieškovė sutiko iš anksto sumokėti atsakovei visą perkamų Kaukių kainą pagal atsakovės 2020 m. kovo 20 d. išankstinę apmokėjimo sąskaitą Nr. 2020/03/20/a. Nors ieškovė ieškinyje nurodo, kad Kaukes iš atsakovės įsigijo 2020 m. kovo 23 d., tačiau Prekių perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, jog jai Kaukės buvo perduotos 2020 m. kovo 20 d. Faktą, kad ieškovė Kaukių kokybę ir jų kiekį įvertino, patvirtina ieškovės raštiškas patvirtinimas 2020 m. kovo 20 d. Prekių perdavimo–priėmimo akte „Prekių kiekiui ir kokybei pretenzijų neturiu“.

6.       Teismo vertinimu, argumentas, kad ieškovė turėjo pasirašyti aktą, kurį paruošė atsakovė, nepagrindžia aplinkybės, jog ji negalėjo padaryti atitinkamų įrašų akte, jeigu nesutiko su jo turiniu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų teiginį, kad atsakovė prieš prekių įsigijimą ieškovei 2020 m. kovo 19 d. pateikė tik FFP3 tipo apsauginių veido kaukių pavyzdžius, o ne FFP2 tipo apsauginių veido kaukių pavyzdžius, dėl kurių kokybės yra kilęs  ginčas šioje byloje. Kita vertus, ieškovė galėjo ir nepirkti FFP2 tipo kaukių, jeigu nematė jų pavyzdžių. Teismas pažymėjo, kad pirkimas yra savanoriškas veiksmas. Ieškovė, pirkdama prekę, jos neapžiūrėjusi ir nesusitarusi dėl reikalavimų jos kokybei, prisiėmė ir atsakomybę dėl jos trūkumų. Ieškovė yra verslininkė, kuri verčiasi medicinos priemonių prekyba.

7.       Pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad FFP2 tipo kaukės privalo atitikti Europos standartą EN 149:2001+A1:2009, kuriame nurodomi minimalieji reikalavimai, keliami filtravimo puskaukėms kaip kvėpavimo organų apsaugos priemonėms, teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) teikimo į Lietuvos Respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu“ į Lietuvos rinką buvo leista tiekti ir joje naudoti medicinines vienkartines nesterilias veido kaukes, medicininę vienkartinę nesterilią aprangą (kepuraites, chalatus, antbačius, kombinezonus su gobtuvais), medicinines vienkartines nesterilias pirštines, kurioms nebuvo pritaikytos Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento patvirtinimo“, atitikties įvertinimo procedūros. Todėl Kaukės į Lietuvos Respubliką buvo įvežtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties faktas, kad Kaukės buvo įvežtos į Lietuvos Respubliką ir buvo paženklintos CE ženklu, anot teismo, nesudaro pagrindo vertinti, jog jos atitinka Europos standartą, be to, ieškovė neįrodė, kad buvo toks reikalavimas Kaukėms.

8.       Kita vertus, teismas pripažino, kad prekės turi būti tinkamos naudoti pagal jų paskirtį. Tačiau sprendė, kad aplinkybė, jog visos Kaukės yra brokuotos, nėra įrodyta. Ispanijos bendrovės 
2020 m. gegužės 5 d. rašte nurodyta, kad „nepanaudotos kaukės buvo pašalintos, o panaudotos kaukės ir kaukės su defektais buvo sunaikintos pagal ligoninėse taikomus medicininių atliekų tvarkymo standartus“. Tačiau į bylą ieškovė nėra pateikusi nei Kaukių sunaikinimo aktų, nei brokuotų Kaukių gražinimo akto, nei kokio kito įrodymo, kuris patvirtintų nekokybišką visą parduotą 11 700 vnt. Kaukių kiekį. Ieškovė netinkamą Kaukių kokybę įrodinėja vienintele fotonuotrauka, tačiau teismo posėdyje ieškovės atstovai negalėjo nurodyti, kada ir kuriuo metu yra padaryta ši fotonuotrauka, kokioms aplinkybėms esant ji padaryta, ir t. t., todėl teismas vertino, kad ši fotonuotrauka nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių dėl brokuotų Kaukių.

9.       Ieškovė kaip įrodymą dėl nekokybiškų Kaukių pateikė Ispanijos bendrovės 2020 m. balandžio 23 d. Pakavimo lapą Nr. MD 2889. Jame nurodyta, kad brokuotos prekės bus saugomos 15 dienų po pretenzijos datos. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė turėjo galimybę įsitikinti Kaukių kokybe ir galimu jų broku. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų kaip nors reagavusi į šį pranešimą ar atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama įsitikinti pranešime nurodytų faktų pagrįstumu ar užtikrinti galimai brokuotų Kaukių išsaugojimą. Ieškovė apie susidariusią situaciją neinformavo atsakovės. Tik 2020 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus 20 dienų nuo 2020 m. balandžio 23 d. Pakavimo lapo surašymo dienos, ieškovė kreipėsi į atsakovę su rašytine pretenzija, reikalaudama atlyginti visą 11 700 vnt. FFP2 tipo kaukių kainą ir ieškovės negautą pelną. Teismas pažymėjo, kad Ispanijos bendrovės Pakavimo lape Nr. MD 2889 nurodamos ne ,,DOLCEPHARMA FFP2“ tipo Kaukės, kurias ieškovė pirko iš atsakovės, o „FFP2 RIGIDA MASK“, nurodoma, jog brokuotų kaukių kiekis yra „0“ vienetų. Šie įrodymai, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtina Kaukių broko. Teismas pabrėžė, kad nepateikta nė viena pretenzija iš Kaukių naudotojo, t. y. iš pirminio šaltinio, kuris nustatė ieškovės nurodomus Kaukių trūkumus – iširimą per siūlę, nė vienas aktas, kuriame tiesioginis naudotojas būtų nurodęs Kaukių trūkumą, nė vienas aktas, kuris patvirtintų Kaukių sunaikinimo faktą.

10.       Vertindamas Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto gamybos inžinerijos katedroje atliktą praktinį bandymą ir specialistų pateiktus paaiškinimus „Veido kaukių jungimo siūlės stiprumo savybių nustatymas“, kuriais ieškovė įrodinėjo Kaukių broką, teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad specialisto pateiktose išvadose nurodoma tik vidutinė Kaukių plėšimo jėga, tačiau nėra nurodytas konkretus kriterijus ir teisės aktas, jog būtent toks rodiklis rodo kaukių kokybę. Tyrimo metu specialistas nenustatė atskaitos taško, t. y. kokia yra įprasta ir reglamentuota norminiuose aktuose tokių kaukių plėšimo jėga. Paaiškinimuose nurodyta, kad atlikus AAP ir medicininių kaukių kokybę reglamentuojančių dokumentų analizę neaptikta apsauginių veido kaukių jungimo stiprumo nustatymo procedūrą ir vertę apibrėžiančių dokumentų. Specialistas taip pat nurodė, kad jungimo siūlėms stiprumas nustatomas remiantis galiojančiais ISO 13935 standartais, tačiau jie apibrėžia, jog tinkami naudoti tik tiesioms siūlėms audiniuose tirti. Šiuo atveju testavimui pristatytos pagamintos kaukės, kurių jungimo siūlė yra kreivalinijinė, o kaukės yra pagamintos iš 4 sluoksnių neaustinės medžiagos. Atliekant bandymus, ši aplinkybė dėl netinkamų standartų taikymo nebuvo įvertinta, todėl teismas pateiktą bandymų protokolą vertino kritiškai. Specialistas taip pat nurodė, kad tirtos kaukės pasižymi reikšmingai skirtingomis jungimo siūlės kokybės savybėmis; nustatyta vidutinė tiriamųjų bandinių 8,926N siūlės plėšimo jėga; 39 procentai tirtų kaukių jungimo siūlių pasižymėjo maža plėšimo jėga, kuri kito intervale nuo 1,6 iki 3,6 N. Tačiau, teismo vertinimu, tai nepatvirtina tokio prekės trūkumo, dėl kurio ji negali būti naudojama pagal paskirtį, nes neaišku, kokia turi būti minimali plėšimo jėga. Kadangi byloje nėra įrodymo, kad šalys buvo sutarusios, jog Kaukės turės CE sertifikatą, teismas padarė išvadą, kad yra pakankama, jog prekės atitinka minimalius kokybės reikalavimus. Šią išvadą teismas padarė įvertinęs ir tai, kad buvo sunaudota 6 900 vnt. Kaukių.

11.       Dėl ieškovės argumento, kad, jeigu būtų žinojusi, jog Kaukės negali būti žymimos CE ženklu, ieškovė apskritai nebūtų jų pirkusi, kadangi būtų negalėjusi jų perparduoti Klientei, teismas pažymėjo, kad ieškovė turėjo ir galimybę, ir pareigą susipažinti su lydimaisiais dokumentais. Netikrinusi dokumentų, ieškovė prisiėmė atsakomybę dėl Kaukių. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Ispanijos bendrovė pretenzijų dėl CE ženklinimo nereiškė.

12.       Teismas konstatavo, kad atsakovė neigia žinojusi, kur Kaukes naudos ieškovė, o ieškovė to neįrodė, kita vertus, jeigu ieškovei buvo tokia svarbi prekių kokybė, ji galėjo sudaryti rašytinę sutartį ir joje nustatyti atitinkamus kokybės reikalavimus Kaukėms ar, pirkdama Kaukes, įsitikinti jų atitiktimi aukščiausiems standartams.

13.       Taigi teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė jai pardavė nekokybiškas Kaukes, t. y. ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys nepatvirtina nei faktinio priežastinio ryšio tarp žalingų padarinių ir atsakovės veiksmų (tuo labiau neįrodyta, kad jie neteisėti), nei teisinio priežastinio ryšio.

14.       Taip pat teismas, įvertinęs nurodytus argumentus ir įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė, atlygindama Ispanijos bendrovei jos patirtus nuostolius, veikė savo rizika, kadangi iš Ispanijos bendrovės pateiktų duomenų yra akivaizdu, jog jie nėra pakankami įsitikinti, kad Ispanijos ligoninės iš tikrųjų teikė skundus bei kad šie skundai buvo pagrįsti. Ispanijos bendrovė savo reikalavimą ieškovei pareiškė 2020 m. gegužės 5 d., ir ieškovė tą pačią dieną išrašė Ispanijos bendrovei kreditinę PVM sąskaitą–faktūrą serija JORK Nr. 2020-Nr. 1 visai 57 300 Eur sumai, nors prekės ieškovei buvo grąžintos tik 2020 m. gegužės 13 d., t. y. po ieškovės kreditinės sąskaitos išrašymo. Nagrinėjamu atveju esant dideliam finansiniam reikalavimui, apie pretenziją net nepranešusi atsakovei, ieškovė įvykdė piniginių lėšų savanorišką ir skubų grąžinimą.

15.       Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad ieškovė ieškinio neįrodė, todėl jį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Jorinis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.327 straipsnio 1 ir 3 dalies, CK 6.333 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant šias teisės normas, kas turėjo esminės įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.

16.2.       Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje būtų nustatyti konkretūs reikalavimai kaukių kokybei, tačiau, teismui konstatavus, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, taikytinos ne šalių susitarimu, o įstatymu įtvirtintas reikalavimas parduodamų daiktų kokybei. Todėl teismo argumentas, kad nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis bei nustatyti konkretūs reikalavimai kaukių kokybei, nepaneigia atsakovės – pardavėjos – pareigos parduoti kokybišką daiktą.

16.3.       Ieškovės įsigytos kaukės neatitiko kokybės reikalavimų, nes jas pradėjus faktiškai naudoti pagal paskirtį išryškėjo jų trūkumai – kaukės pradėjo iširti per siūles. Šis trūkumas objektyviai negalėjo būti nustatytas prekių priėmimo–perdavimo metu, iki jos buvo pradėtos faktiškai naudoti. Be to, daugiau nei akivaizdu, kad nors prekės kokybės kriterijus ir nebuvo nustatytas sutartimi, tačiau toks kaukės iširimas per siūlę laikytinas neatitikimu įprastiems kaukės kokybei keliamiems reikalavimams. Ši aplinkybė pagrįstai konstatuota ir įrodyta specialisto byloje pateiktoje išvadoje, kaukės plyšimas matyti byloje pateiktose fotonuotraukose.

16.4.       Prekės buvo paženklintos CE ženklu, kas ieškovei suponavo pagrįstą lūkestį, kad šios prekės atitinka CE standarto reikalavimus, yra kokybiškos, nors vėliau paaiškėjo, kad apskritai CE sertifikato įsigytos prekės net neturi. Ši aplinkybė byloje nustatyta, ir nė vienas proceso dalyvis jos nekvestionuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atitikties deklaracija ir CE ženklas yra patvirtinimai kontroliuojančioms institucijoms ir rinkai apie gamintojo atliktą atitikties vertinimo procedūrą ir teigiamus jos rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-77-969/2018).

16.5.       Teismas nevertino atsakovės nesąžiningumo ir svarbios informacijos dėl CE sertifikato neturėjimo neatskleidimo, nors kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pardavėjas, veikdamas sąžiningai, informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018).

16.6.       Atsakovė žinojo, kad kaukės bus gabenamos į Ispaniją, ir CE žymėjimas bei atitikimas nurodytam standartui yra viena esminių sąlygų, tačiau bylos nagrinėjimo metu šią aplinkybę, kurią galėjo patvirtinti ir liudytojas, atsakovė bei trečiasis asmuo melagingai ir nesąžiningai pradėjo neigti, prisidengdami, be kita ko, ir sveikatos ministro įsakymu. Nepaisant to, šis akivaizdus atsakovės apgaudinėjimas, esminės informacijos ieškovei neatskleidimas ir galimai net nusikalstamas nesąžiningumas, kuris gali sukelti itin neigiamas pasekmes žmonių sveikatai, teismui atrodo kaip normali, leistina ir įprasta verslo praktika, nepatvirtinanti prekės trūkumų.

16.7.       Po bylos išnagrinėjimo papildomai susipažinus su viešais duomenis apie atsakovę matyti, kad ji daugiau kaip dvejus metus neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, yra nemažai neigiamo pobūdžio informacijos, kas papildomai patvirtina jos nesąžiningumą. Apeliantė kelia klausimą dėl atsakovės bei trečiojo asmens sąsajų ir jų bendrų veiksmų vykdant atitinkamai iš anksto suderintą „verslo schemą“, pagal kurią galimai buvo siekiama įgyti apgaulės būdu turtinę naudą, ignoruojant net galimas rizikas žmonių sveikatai ir gyvybei. Šią versiją papildomai sustiprina faktas, kad atsakovė nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų prieš trečiąjį asmenį, iš kurio tiesiogiai pirko kaukes, o pastarasis išimtinai palaikė atsakovės poziciją.

16.8.       Teismo išvada, kad ieškovė turėjo ir galimybę, ir pareigą susipažinti su lydimaisiais dokumentais, o netikrinusi dokumentų ieškovė prisiėmė atsakomybę dėl Kaukių trūkumų, absurdiška. Vertinant tokius teismo argumentus, susidaro įspūdis, kad bet kuris pardavėjas gali tiesiog klaidinti ir net galimai nusikalstamai falsifikuoti prekes, nurodydamas CE ženklinimą, ir tokią „praktiką“ teismas laiko tiesiog norma, be jokių pardavėjui tenkančių neigiamų padarinių, visą riziką išimtinai perkeliant pirkėjui. Teismas paneigė bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), taip pat konstitucinį teisingumo principą.

16.9.       Pats teismas sprendime nurodo, kad faktas, jog kaukės buvo įvežtos į Lietuvos Respubliką ir buvo paženklintos CE ženklu, nesudaro pagrindo vertinti, kad jos atitinka Europos standartą. Tai reiškia, kad vienu atveju teismas pripažįsta, jog prekės neatitinka Europos standarto, tačiau tuo pačiu daro ir kitą, visiškai prieš tai padarytai išvadai prieštaraujančią išvadą, kad iš esmės ieškovė neįrodė, jog buvo toks reikalavimas, tuo CE reikalavimo svarbą ir atitikimą Europos standartui laikydamas absoliučiai bereikšmiu dalyku. Tokiu teismo sprendimu yra formuojama ydinga praktika bei precedentas.

16.10.       Ieškovei įrodžius daiktų trūkumą, atsakovė, kaip pardavėja, turėjo byloje įrodyti, kad kaukių trūkumai apeliantei buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, jog kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turėjo įrodyti atsakovės atsakomybę šalinančius pagrindus, t. y. kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui; dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tačiau teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai ieškovei, taip atleisdamas atsakovę nuo pareigos įrodyti pardavėjo atsakomybę šalinančias aplinkybes, ir nepagrįstai eliminavo atsakovės pareigą atsakyti už netinkamos kokybės prekę.

16.11.       Teismas visiškai nepagrįstai pirmiausia akcentavo pirkėjo (ieškovės) rūpestingumo ir atidumo stoką nepasirūpinus kaukių patikra, sertifikatų turėjimu ir t. t. bei suabsoliutino aplinkybę, kad ieškovės veiklos sritis yra prekyba vaistais ir medicininėmis medžiagomis, taip iš esmės sudarydamas teisines prielaidas eliminuoti atsakovės, kaip pardavėjos, pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą. Įstatymas numato pirkėjo teisę, bet ne pareigą prieš priimant daiktus juos patikrinti. Bet kokiu atveju teisės patikrinti daiktus prieš juos priimant nerealizavimas neeliminuoja pardavėjo pareigos garantuoti daikto tinkamumą bei kokybę, o tuo pačiu ir pareigos prisiimti atsakomybę už nekokybiško daikto pardavimą.

16.12.       Teismas, suabsoliutinęs ieškovės nerūpestingumą ir neatidumą įsigyjant prekes, aplinkybę, kad neva ieškovė žinojo, jog kaukių gamintojas yra Kazachstano Respublikos įmonė, todėl turėjo pareigą patikrinti ir įvertinti kaukių kokybę bei jų atitiktį reikalavimams, nepagrįstai šią pareigą iškėlęs aukščiau pardavėjo pareigos garantuoti perduodamo daikto tinkamumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

16.13.       Net jei ir būtų laikoma, kad kažkokiu būdu ieškovė visgi galėjo būti labiau atidi ir rūpestinga tikrindama prekes, ir ieškovei, kaip kreditorei, galėtų būti taikoma vienokia ar kitokia kaltės forma, teismas galėjo taikyti mišrią kaltės formą ir padalyti šalių neigiamų padarinių atsiradimo riziką, o ne tiesiog visas neigiamas pasekmes perkelti išimtinai ieškovei, o atsakovę apskritai atleisti nuo civilinės atsakomybės.

16.14.       Teismas nepagrįstai didelę įrodomąją galią suteikė šalių pasirašytam 2020 m. kovo 20 d. prekių perdavimo–priėmimo aktui ir jame esančiam įrašui „Prekių kiekiui ir kokybei pretenzijų neturiu“. Pirmiausiai byloje keliamas klausimas dėl daiktų trūkumų, kurie negalėjo būti nustatyti prekės perdavimo metu, t. y. paslėpti daiktų trūkumai. Antra vertus, CK 6.328 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikianti pirkėjui teisę, bet ne pareigą, patikrinti perkamą daiktą, taikytina su protingumo kriterijumi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo parduotos net 11 700 vnt. FF2P tipo kaukių, kas pagal teismo ir atsakovės logiką reikštų, jog kiekviena kaukė privalėjo būti atskirai patikrinta ir įvertinta jos kokybė.

16.15.       Teismas nevertino parduotos prekės specifiškumo ir pirkimo–pardavimo metu susiklosčiusios bendros pasaulinės COVID-19 pandemijos situacijos ir jos piko. 
Pirkimo–pardavimo metu susiklosčiusi bendra pasaulinės COVID-19 pandemijos situacija suponavo pareigą kaukes saugoti nuo papildomo sąlyčio, bereikalingo kontakto, be to, kaukių trūkumas reikalavo, kad pristatymas būtų organizuojamas kiek įmanoma sparčiau.

16.16.       Byloje yra rašytinis Kazachstano firmos raštas, kuriame nurodoma, kad jie neženklino prekių CE ženklu. Vadinasi, CE ženklas buvo uždėtas Lietuvoje atsakovės ar trečiojo asmens, sudarant kuo didesnį prekės patrauklumą. Ši aplinkybė papildomai paneigia tiek teismo, tiek atsakovės bei trečiojo asmens argumentus ir motyvus dėl CE ženklo bei sertifikato tariamo „nereikalingumo“ bei neva „nežinojimą“ apie būsimą kaukių pristatymo vietą Ispanijoje.

16.17.       Galimai prekės buvo įvežtos į Lietuvą dar net nesant Sveikatos ministro įsakymo, o versija, susijusi su įsakymu, atsirado tik tuomet, kai byla pasiekė teismą.

16.18.       Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo. Todėl nesuprantama, kodėl teismas itin didelį dėmesį skyrė trečiajam asmeniui ir faktui dėl atsakovei trečiojo asmens perduotų dokumentų, sertifikatų ir t. t. Tai, kad UAB „Agroorganika“ nėra kaukių gamintoja, neeliminavo atsakovės pareigos parduoti ieškovei tinkamos kokybės prekę.

16.19.       Teismas nors ir sprendime padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog kaukės buvo su trūkumais ir nekokybiškos, tačiau kitoje sprendimo vietoje konstatavo, kad ieškovė, pirkdama prekę jos neapžiūrėjusi ir nesusitarusi dėl reikalavimų jos kokybei, prisiėmė ir atsakomybę dėl jos trūkumų. Taigi, viena vertus, teismas laikė ieškinį neįrodytu, kita vertus, pripažino, kad prekė turi trūkumų, už kuriuos pati ieškovė yra atsakinga. Tokie teismo argumentai reiškia, kad teismas padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, ir toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas tinkamu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio kontekste.

16.20.       Visos prekės buvo įvežtos į Lietuvos Respubliką pažeidžiant atitinkamus teisės aktus ir net galimai prieš įsigaliojant teismo eskaluojamam Sveikatos apsaugos ministro 2020 m.
kovo 12 d. įsakymui. Bet kokiu atveju, net jei ir būtų laikoma, kad prekės į Lietuvos Respubliką buvo įvežtos teisėtai, vien prekių teisėtas įvežimas nereiškia, jog parduotos prekės buvo kokybiškos.

16.21.       Teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų dėl nekokybiškos prekės, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nes nesivadovavo byloje esančiu įrodymų visetu, logikos dėsniais bei teisingumo ir protingumo kriterijais, tikimybių pusiausvyros principu.

16.22.       Byloje nėra jokių kitų duomenų ir įrodymų, paneigiančių specialisto padarytą išvadą. Vien tai, kad nėra konkretaus norminio akto, nereiškia, jog specialisto išvada yra neteisinga ar ydinga.

16.23.       Nesant norminio akto, prekės (ne)tinkamumas nustatomas pagal jos naudojimo paskirtį, be to, taikomas ir protingumo standartas. CK 6.333 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, jog jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

16.24.       Ginčo prekė (kaukės) pasižymi specifiškumu ta prasme, kad ji skirta naudoti ypatingoje aplinkoje, kur egzistuoja labai artimas santykis / kontaktas su pacientu, turinčiu virusinę infekciją, tad elementarus kaukės plyšimas, tam praktiškai nenaudojant didesnės nei įprasta fizinės jėgos, ne tik reiškia jos nekokybiškumą, bet ir riziką asmens sveikatai ir net gyvybei. Šios svarbios aplinkybės teismo nebuvo tinkamai įvertintos.

16.25.       Abejoti pandemijos įkarščio metu pretenzijoje nurodoma informacija nebuvo jokio pagrindo. Atsižvelgtina į tai, kad aptariamu laikotarpiu vyravo pakankamai įtempta bei chaotinė atmosfera, gydytojai dėl krūvio buvo nervingi, pervargę, tad tuo metu nebuvo prioritetiškai aktualu daryti kiekvienos kaukės fotonuotrauką, nes buvo susikoncentruota į žmonių gyvybių gelbėjimą. Iš esmės dėl force majeure (nenugalimai jėgai) prilygintos situacijos, susijusios su COVID-19 pandemija, teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo rinktis kiek kitokį įrodinėjimo vertinimo standartą, nes tą sąlygojo tuometinė ekstraordinarinė padėtis.

16.26.       Prekybiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir Ispanijos bendrovės, tad tretieji asmenys, t. y. kitos Ispanijos ligoninės, tiesiogiai komunikavo su Ispanijos bendrove, kuriai ieškovė pardavė kaukes. Vienas tokių komunikavimo įrodymų yra fotonuotrauka su nekokybiška kauke. Be to, tarp ieškovės ir Ispanijos kompanijos vyravo tarpusavio pasitikėjimo santykiai, todėl elementarios verslo etikos sumetimais ieškovė neeskalavo, kad Ispanijos bendrovė privalo pateikti daugiau nuotraukų, kaukių sunaikinimo aktų ir pan., jog neva būtų įsitikinta, ar tikrai kaukės buvo nekokybiškos.

16.27.       Siekdama sumažinti tuo metu tvyrančią įtampą bei išvengti galimos atsakomybės už parduotą nekokybišką prekę, kuri nors ir buvo pažymėta CE ženklu, bet neturėjo sertifikato, ieškovė sutiko grąžinti Ispanijos bendrovei jos sumokėtus pinigus už nekokybiškas kaukes. Todėl teismo sprendimo argumentai, kad neva ieškovė, esant dideliam finansiniam reikalavimui, įvykdė savanorišką ir skubų piniginių lėšų grąžinimą bei veikė savo rizika, negali paneigti fakto, jog atsakovės parduotos kaukės buvo nekokybiškos, ir už tai ji turi prisiimti atsakomybę, o ne perkelti ją ieškovei.

16.28.       Susirašinėjimas tarp ieškovės ir Ispanijos bendrovės prasidėjo dar 2020 m. kovo 30 d. ir tęsėsi ne vieną dieną. Šią informaciją patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai.

16.29.       Civiliniai teisiniai santykiai grindžiami ne tik teisės normomis, bet ir elementariomis logikos taisyklėmis bei dėsniais, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. Kaukės buvo parduotos tuo metu, kuomet COVID-19 pandemija buvo pasiekusi aukščiausią piką, dėl ko atsakovė negalėjo nežinoti, kokiu tikslu ir kam kaukės bus naudojamos, kokia jų paskirtis.

16.30.       Teismas iš esmės taikė dvigubus standartus, kai kalbėjo apie juridinį asmenį bei jam taikomus atidumo ir rūpestingumo kriterijus. Toks įrodymų vertinimas pažeidžia CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, kas lėmė iš esmės neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

16.31.       Didelė dalis kaukių, sprendžiant iš byloje esančių rašytinių įrodymų, buvo sunaikintos, o ne sunaudotos, dar Ispanijoje, tad teismo išvada dėl 6 900 vnt. sunaudotų kaukių prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, kaip gali kaukės atitikti minimalius reikalavimus, kai jos tiesiog plyšta per siūles, dėl ko tiek dėvinčiajam, tiek šalia esančiam asmeniui oro lašeliniu būdu gali būti perduodama infekcija, teismas niekaip nedetalizavo ir nepaaiškino.

16.32.       Nors byloje buvo pateikta viena fotonuotrauka, kurioje matoma suplyšusi kaukė, tačiau per ieškovės nurodytą bandymą buvo patikrinta didelė dalis kaukių ir nustatytas atitinkamas trūkumas. Priešingai nei nurodė teismas, posėdžio metu ieškovė nors ir tiksliai negalėjo atsakyti, kur konkrečiai daryta fotonuotrauka, tačiau nurodė, kad ji daryta laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 23 d. iki 2020 m. gegužės 5 d.

16.33.       Pagal teismo logiką, ieškovė privalėjo pateikti į bylą 11 700 vnt. kaukių fotonuotraukų, nes tik tuomet galbūt būtų iš tiesų aišku, kad visos kaukės yra brokuotos. Toks reikalavimas būtų perteklinis, be to, įrodymų vertinimo taisyklės suteikia teisę teismui vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą įrodymų visetu, darant labiau tikėtiną išvadą apie tai, kad esant dideliam skaičiui nekokybiškų kaukių, tikėtina, jog ir visos kitos kaukės turėjo trūkumų.

16.34.       Byloje yra pateiktas pakavimo lapo Nr. MD 2889 vertimas iš ispanų kalbos ir žodis „RIGIDA“ ispaniškai reiškia „standi“ kaukė, be to, kaukės tipas yra FFP2. Būtent tokios kaukės buvo nupirktos iš atsakovės ir parduotos Ispanijos bendrovei. Todėl „DOLCEPHARMA FFP2“ tipo kaukės yra tos pačios kaukės, tik pavadintos lape
„FFP2 RIGIDA MASK“.

16.35.       Pakavimo lape esantis skaičius „0“ niekaip nereiškia, kad parduotos kaukės buvo kokybiškos, ir nepatvirtina teismo išvadų teisingumo bei pagrįstumo. Priešingai, darytina išvada, kad teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo įrodymų visetu, logikos dėsniais bei padarė išvadas, prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams.

16.36.       Kartu su 2021 m. vasario 9 d. prašymu ieškovė pateikė CMR važtaraščio kopiją, kuri patvirtina, kad kaukės pagal 2020 m. kovo 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija JOR Nr. 555 Ispanijos bendrovei buvo išsiųstos 2020 m. kovo 21 d., 13:15 val. Nurodomu laikotarpiu ieškovė jokių kitų aptariamo tipo apsauginių kaukių nebuvo įgijusi, todėl Ispanijos bendrovei perduoti ne iš atsakovės įgytų apsauginių veido kaukių neturėjo jokių objektyvių galimybių. Net iš pačios Ispanijos bendrovės atsiųstos pretenzijos matyti, kad pretenzijos dėl 11 700 vnt. kaukių buvo pradėtos gauti iš karto po to, kai jos buvo išdalytos ligoninėms. Kadangi ieškovė anksčiau niekada nebuvo sulaukusi iš Ispanijos bendrovės jokių nusiskundimų dėl kaukių, šis faktas tik patvirtina, kad būtent ginčo kaukės yra tos kaukės, kurias ieškovei pardavė atsakovė, ir kurios neatitinka įprastai tai prekei keliamų reikalavimų, dėl kurių buvo gautos pretenzijos.

16.37.       Įvertinus byloje esančius įrodymus, t. y. fotonuotraukas, eksperto išvadą, Ispanijos bendrovės raštą (pretenziją) dėl nekokybiškų kaukių, ieškovės paaiškinimus, darytina labiau tikėtina išvada, kad iš tiesų atsakovė pardavė nekokybiškas prekes, dėl ko kaip pardavėja privalo prisiimti atsakomybę. Vertindamas aptariamus įrodymus teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teises normas, dėl ko procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

16.38.       Teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, nes užkirto kelią ieškovei įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes liudytojo paaiškinimais.

16.39.       Ieškovė, siekdama, kad būtų tinkamai atskleista bylos esmė ir byla objektyviai bei visapusiškai išnagrinėta, neprieštarautų dėl žodinio bylos nagrinėjimo, kurio metu būtų apklaustas ir liudytojas.

2.       Atsakovė UAB „VALmarket“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.       Kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl nėra teisinio pagrindo jų priimti.

17.2.       Rašytinė kaukių pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, konkretūs reikalavimai kaukių kokybei nebuvo nustatyti, todėl kaukės šiuo atveju turėjo atitikti įprastus tokiems daiktams keliamus reikalavimus. Kad kaukės įprastus reikalavimus atitiko, patvirtina tiek kitų pirkėjų, kurie dalį tų pačių kaukių iš atsakovės įsigijo tą pačią dieną, patvirtinimai, jog jokių pretenzijų kaukių kokybei jie neturėjo (t. y. visos iš atsakovės kitų pirkėjų įsigytos kaukės buvo sunaudotos pagal tikslinę jų paskirtį); tiek aplinkybė, kad Ispanijos bendrovė, ieškovės teigimu, ieškovei grąžino tik 4 800 vnt. iš
11 700 vnt. kaukių (apie 40 proc.), t. y. beveik 60 proc. (6 900 vnt. kaukių) buvo arba sunaudota pagal tikslinę jų paskirtį, arba, ieškovės teigimu, sunaikinta.

17.3.       Neįrodytas ieškovės teiginys, kad sunaikinta buvo „didelė dalis“ kaukių; tai yra tik pačios ieškovės subjektyvus vertinimas, neturintis byloje jokio objektyvaus pagrindo. Ieškovė elgėsi neatidžiai, neapdairiai ir nerūpestingai vertindama Ispanijos bendrovės pretenzijos pagrįstumą, nesiėmė jokių protingų ir pagrįstų veiksmų reikalingiems įrodymams surinkti, todėl, remiantis bendraisiais įrodinėjimo principais, visos abejonės dėl šios aplinkybės turėtų būti vertinamos atsakovės naudai, t. y. labiau tikėtina, kad 6 900 vnt. kaukių buvo sunaikintos ne dėl netinkamos jų kokybės, o būtent dėl to, jog jos buvo panaudotos pagal tikslinę jų paskirtį.

17.4.       Ieškovė byloje neįrodė, kad kaukių trūkumai, net jeigu tokių būtų buvę, atsirado iki daiktų perdavimo ieškovei arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Kitų pirkėjų patvirtinimai, kad kaukės buvo tinkamos kokybės, patvirtina kaip tik priešinga – t. y. ieškovės nurodomi kaukių defektai (jeigu jie atsirado) galėjo atsirasti tik dėl netinkamo jų transportavimo į Ispaniją, laikymo, netinkamo jų užsidėjimo ir naudojimo ar kitų priežasčių, dėl kurių atsakovė (kaip šių daiktų pardavėja) neatsako.

17.5.       Nė vienas iš ieškovės į bylą pateiktų įrodymų netinkamos kaukių kokybės nepagrindžia. Bandymų protokolas šios aplinkybės ne tik nepatvirtina, bet sudaro pagrindą kitai išvadai: net ir tuo atveju, jei kaukės būtų buvusios netinkamos kokybės, netinkamos kokybės kaukių dalis galėtų būti ne didesnė nei 39 proc. (bet ne 100 proc., kaip be jokio pagrindo teigia ieškovė).

17.6.       Ieškovė (kaip pirkėja) pasinaudojo CK 6.328 straipsnyje numatyta daiktų patikrinimo teise ir prieš įsigydama kaukes bei mokėdamas jų kainą 2020 m. kovo 19 d. patikrino jų pavyzdžius. Ieškovės teiginiai, kad jai buvo pristatyti tik FFP3 tipo kaukių pavyzdžiai, o FFP2 tipo kaukių pavyzdžiai tariamai nebuvo pristatyti, byloje neįrodyti. Net ir tuo atveju, jei FFP2 tipo kaukių pavyzdžiai ieškovei patikrinimo metu ir nebūtų buvę pristatyti, ieškovė, kaip pagrįstai sprendime konstatavo teismas, galėjo šių kaukių arba nepirkti, arba paprašyti atsakovės jas pateikti patikrinimui. Bet kokiu atveju įrodyta, kad 2020 m. kovo 20 d. ieškovė patikrino tiek FFP2, tiek FFP3 tipo kaukes ir konstatavo, kad kokybė yra tinkama.

17.7.       Ieškovės teiginiai, kad ieškovė pasirašė atsakovės parengto turinio aktą, nepaneigia fakto, jog ieškovė jai perduodamų kaukių kokybę įvertino kaip tinkamą. Byloje nustatyta reikšminga aplinkybė, kad kaukės buvo supakuotos po 50 vnt. į kartonines dėžutes; nei kaukės kartoninės dėžutės viduje, nei pati kartoninė dėžutė neturėjo jokio papildomo pakavimo, t. y. ieškovė ne tik turėjo galimybę atidaryti kartoninę dėžutę, ją atidarė ir apžiūrėjo viduje esančias kaukes. Vizualiai apžiūrėjus kartoninę dėžutę, ieškovei buvo žinoma, kad kaukės pagamintos Kazachstano Respublikoje, jog jos pagamintos 2017 metais ir jų galiojimo terminas yra 5 metai.

17.8.       Ieškovė yra prekybos vaistiniais preparatais, medicinos ir higienos priemonėmis srities profesionalė, kuri skelbiasi, kad dirba tiek su ES valstybėmis narėmis, tiek su trečiosiomis šalimis, įskaitant ir Kazachstano Respubliką. Todėl tuo atveju, jei ieškovė dėl kaukių kokybės (dėl jų pagaminimo vietos, pagaminimo datos ar kitų priežasčių) turėjo bet kokių abejonių, ieškovė turėjo ne tik teisę, bet ir galimybę išimti kaukę (keletą jų) iš kartoninės dėžutės ir jų kokybę įvertinti atidžiau, galų gale – ją (jas) užsidėti. Apeliacinio skundo teiginiai, kad tokiu atveju ieškovė tariamai turėjo užsidėti visas 11 700 vnt. kaukių, jog galėtų įsitikinti jų kokybe, nepagrįsti ir paremti tik ieškovės emocijomis.

17.9.       Ieškovė tariamus kaukių trūkumus vadina „paslėptais“ nesant tam jokio pagrindo. Tuo atveju, jei kaukės būtų trūkusios jų užsidėjimo metu, šis trūkumas būtų buvęs nustatytas daiktų patikrinimo metu, be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Kaukių patikrinimo išlaidas (šiuo atveju ir patikrintos kaukės kainą) ieškovės (pirkėjos) reikalavimu būtų atlyginusi atsakovė (pardavėja) (CK 6.328 straipsnio 2 dalis).

17.10.       Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovei tariamai buvo žinoma, jog ieškovės įsigyjamos kaukės bus išgabentos į Ispaniją, kuri tuo metu buvo „karščiausias COVID-19 viruso taškas Europoje“, byloje neįrodyti. Būtent ieškovei tenka visos neigiamos pasekmės, jeigu ji visomis savo, kaip pirkėjos ir šios srities profesionalės, teisėmis nepasinaudojo arba pasinaudojo nepakankama apimtimi.

17.11.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad susirašinėjimas su Ispanijos bendrove prasidėjo 2020 m. kovo 30 d., tačiau apie Ispanijos bendrovės pateiktas pretenzijas dėl kaukių kokybės ieškovė atsakovės ne tik neinformavo, bet ir eliminavo atsakovės teisę bei galimybę nustatyti kaukių, dėl kurių tariamai buvo gauta Ispanijos bendrovės pretenzija, kokybę, defektų (jeigu tokių buvo) pobūdį, jų atsiradimo laiką ir mechanizmą.

17.12.       Ieškovė byloje neįrodė itin reikšmingos aplinkybės, kokia konkrečiai kaukių dalis iš 6 900 vnt. buvo sunaikinta kaip „defektuotos“, o kuri, pagal visus sveikatos priežiūros įstaigos reikalavimus, buvo sunaikinta dėl to, kad buvo panaudotos pagal jų tikslinę paskirtį. Atsakovė ieškovės pretenziją dėl kaukių kokybės gavo tik 2020 m. gegužės 13 d., t. y. ne tik po 1,5 mėn., kai ieškovei tapo žinoma apie tariamą daiktų neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 5 dalis), bet ir kai visos tariamai defektuotos kaukės jau buvo sunaikintos.

17.13.       Aplinkybė dėl konkretaus kaip „defektuotų“ sunaikintų kaukių skaičiaus byloje negrįžtamai nenustatyta išimtinai dėl pačios ieškovės kaltės, todėl ši aplinkybė ir visos su tuo susijusios abejonės turi būti vertinamos atsakovės naudai: kaip patvirtinanti, kad 6 900 vnt. kaukių neturėjo defektų, o buvo panaudotos pagal jų tikslinę paskirtį.

17.14.       Ieškovė neįrodė, kad Ispanijos bendrovė pretenzijas pateikė būtent dėl tų kaukių kokybės, kurias ieškovė įsigijo iš atsakovės. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad visos iš atsakovės įsigytos FFP3 tipo kaukės buvo kokybiškos (ginčo dėl jų kokybės byloje nėra), o visos iš atsakovės tą pačią dieną to paties gamintojo įsigytos FFP2 tipo kaukės buvo nekokybiškos (kai kiti tas pačias prekes įsigiję pirkėjai raštu patvirtino priešingai), kelia didelių ir pagrįstų abejonių dėl kaukių tapatumo arba kaukių grąžinimo tikrųjų motyvų.

17.15.       Ieškovė į bylą nepateikė nė vienos pirminio šaltinio, t. y. kaukių naudotojo (bent vienos Ispanijos ligoninės), kuris būtų nustatęs ieškovės nurodomus kaukių trūkumus (iširimą per siūlę), pretenzijos, nė vieno kito akto, kuriame tiesioginis kaukių naudotojas būtų nurodęs kaukių trūkumą, nė vieno akto, kuris patvirtintų kaukių sunaikinimo faktą. 2021 m.
vasario 9 d. prašyme dėl papildomų dokumentų pateikimo ieškovė nurodė, kad kreipėsi į Ispanijos bendrovę, jog pastaroji pateiktų jos pretenzijoje nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (be kita ko, pačių Ispanijos ligoninių pretenzijas dėl kaukių kokybės, taip pat kaukių sunaikinimo aktus). Tačiau Ispanijos bendrovė, kaip nurodo ieškovė, šių ieškovės prašymų neįvykdė ir prašomų pateikti dokumentų nepateikė.

17.16.       Ieškovė įsigijo 11 700 vnt. prekių, todėl, ieškovei reikalaujant nuostolių atlyginimo dėl visų įsigytų prekių tariamai netinkamos kokybės, ieškovei tenka pareiga įrodyti ne tik netinkamą šių prekių kokybę, bet ir netinkamos kokybės prekių kiekį.

17.17.       Atsakovė nėra kaukių gamintoja, todėl nežymi kaukių pakuočių jokiais žymenimis ir ženklais (ji tik perpardavė iš trečiojo asmens įsigytas kaukes, perdavė ieškovei visus su prekėmis susijusius (iš trečiojo asmens gautus ir turėtus) prekes lydinčius dokumentus). Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys būtų sutarusios, jog parduodamos kaukės turės CE sertifikatą, kad bus paženklintos CE ženklu.

17.18.       Atsakovė objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti tikslo kaip nors dirbtinai „pagerinti“ prekių kokybę arba sudaryti įspūdį dėl „aukštesnės“ jų kokybės.

17.19.       Ieškovė apeliaciniame skunde klaidina teismą teigdama, kad Kazachstano firmos rašte nurodoma, jog jie neženklino prekių CE ženklu.

17.20.       Ieškovė teigdama, kad kaukės neatitinka Europos Sąjungos standarto EN 149:2001+A1:2009, net nenurodė, kokio konkrečiai šio standarto reikalavimo kaukės tariamai neatitinka, kokie konkrečiai kokybės kriterijai (reikalavimai, parametrai) šiuo atveju standarte yra numatyti (jei numatyti apskritai), kurioje standarto vietoje (nuostatoje) jie numatyti (jei numatyti).

17.21.       Ispanijos bendrovės ieškovei pareikšta pretenzija ir dalies kaukių grąžinimas nebuvo susijęs bei grindžiamas nei CE ženklinimu, nei CE sertifikato, kaip prekes lydinčio dokumento, (ne)pateikimu. Ispanijos bendrovė kaukes grąžino dėl „kaukių įtrūkimų“ ir kaukių sujungimo siūlių, kurių kokybiniai reikalavimai, kaip pagrįstai konstatuota sprendime, apskritai nėra reglamentuojami.

17.22.       Ieškovė, atlygindama Ispanijos bendrovei jos patirtus nuostolius, veikė savo rizika, kadangi iš Ispanijos bendrovės pateiktų duomenų yra akivaizdu, kad jie nėra pakankami, jog būtų įsitikinta, kad Ispanijos ligoninės iš tikrųjų teikė skundus bei kad šie skundai buvo pagrįsti. Ieškovės teiginiai dėl verslo etikos ir pasitikėjimu grindžiamų santykių su Ispanijos bendrove nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

1.       Trečiasis asmuo UAB „Agroorganika“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1.       Bylos medžiaga patvirtina, kad visa kaukių siunta buvo gauta Lietuvoje 2020 m. kovo 19 d., t. y. tiek prieš sudarant 2020 m. kovo 23 d. kaukių sandorį, tiek kaukių perdavimo metu ieškovė turėjo visas galimybes patikrinti ir įvertinti kaukių kokybę bei atitiktį specialiems reikalavimams, jeigu tokių ieškovė turėjo. Taigi, byloje yra nepaneigta, kad, 2020 m. kovo 23 d. įsigydama 12 600 vnt. FF2 tipo kaukių iš atsakovės, ieškovė turėjo neribotas galimybes patikrinti tiek kaukių pakuočių ženklinimą, tiek kaukes lydinčius dokumentus, tiek pačių kaukių kokybę.

18.2.       Byloje pateiktas Prekių perdavimo–priėmimo aktas patvirtina, kad kaukės buvo perduotos ieškovei dar 2020 m. kovo 20 d., t. y. ieškovė sutiko patvirtinti prekių perdavimą prieš jų įsigijimą, tuo pačiu priimdama visą riziką dėl kaukių kokybės. Ieškovė, kaip verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo bei rizikos įvertinimo kriterijai, sutiko įsigyti prekes be jų patikros ir įvertinimo, tuo pačiu priimdama visą riziką dėl kaukių kokybės. Faktą, kad ieškovė kaukių kokybę ir jų kiekį įvertino, patvirtina ieškovės raštiškas patvirtinimas 2020 m. kovo 20 d. Prekių perdavimo–priėmimo akte „Prekių kiekiui ir kokybei pretenzijų neturiu“.

18.3.       Akivaizdu, kad, įsigydama kaukių pakuotes, kurių dėžučių pakavimo aprašymas yra rusų kalba su nuoroda į kaukių kilmės šalį „Kazachstano Respublika“, ieškovė objektyviai negalėjo tikėtis nei aukščiausios kokybės gaminių, nei jų atitikmens Europos Sąjungos standartui EN 149:2001+A1:2009.

18.4.       Ieškovės argumentas, kad kartoninės dėžutes, į kurias buvo supakuotos kaukės, yra paženklintos CE ženklu, neturi lemiamos reikšmės perkeliant atsakomybę kaukių pardavėjui, kadangi ieškovei buvo žinoma, kad tiek atsakovė, iš kurios ieškovė įsigijo kaukes, tiek trečiasis asmuo, kuris pristatė kaukes į Lietuvą, nėra kaukių gamintojai, o parduodant kaukes ieškovei buvo pateikti visi prekes lydintys dokumentai, įskaitant ir prekių gamintojo kokybės sertifikatus, tačiau juose nebuvo sertifikato CE, patvirtinančio prekių atitikimą Europos Sąjungos direktyvų reikalavimams. Pati ieškovė, susipažinusi su kaukes lydinčiais dokumentais, t. y. sutikdama, kad jai nėra reikalingas sertifikatas, patvirtinantis kaukių atitikmenį konkrečiam Europos Sąjungos standartui, 2020 m.
kovo 20 d. Prekių perdavimo–priėmimo akte patvirtino, jog prekių kiekiui ir kokybei pretenzijų neturi.

18.5.       Ieškovė nepateikė įrodymų, kad įsigydama kaukes ji atskleidė atsakovei, jog įsigytas kaukes ji planuoja naudoti ar realizuoti ne Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovė negalėjo numatyti ir tikėtis, kad ieškovės įsigytos kaukės bus naudojamos ar realizuojamos ne Lietuvos Respublikoje, ne trečiose šalyse, o būtent vienoje iš Europos Sąjungos šalių.

18.6.       Nei atsakovei, nei trečiajam asmeniui nebuvo jokio tikslo „dirbtinai“ pagerinti kaukių kokybės reikalavimų, kadangi 2020 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl medicinos priemonių (prietaisų) teikimo į Lietuvos Respublikos rinką ir naudojimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės laikotarpiu“ į Lietuvos rinką buvo leista teikti ir joje naudoti medicinines vienkartines nesterilias veido kaukes, medicininę vienkartinę nesterilią aprangą (kepuraites, chalatus, antbačius, kombinezonus su gobtuvais), medicinines vienkartines nesterilias pirštines, kurioms nebuvo pritaikytos Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 „Dėl Medicinos priemonių (prietaisų) saugos techninio reglamento patvirtinimo“, atitikties įvertinimo procedūros. Šios atitikties įvertinimo procedūros taip pat apima ir medicinos priemonių (prietaisų) ženklinimą CE ženklu, todėl, įsigaliojus minėtam įsakymui, ekstremaliosios situacijos laikotarpiu atsakovė jokių teisės aktų nepažeidė.

18.7.       Ieškovė vien 2020 metais keturiais skirtingais sandoriais yra pardavusi Ispanijos bendrovei įvairių prekių. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ginčo objektu esančios kaukės buvo būtent iš partijos, įsigytos iš atsakovės pagal 2020 m. kovo 23 d. sąskaitą SVPA Nr. 200021. Net jeigu būtų daroma prielaida, kad ieškovė buvo pristačiusi 11 770 vnt. FF2 tipo kaukių į Ispaniją, kaukių defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo jų sandėliavimo, dėl drėgmės, kitų netinkamų laikymo sąlygų, išdalijus jas daugiau kaip 8 skirtingoms Ispanijos ligoninėms.

18.8.       Ispanijos bendrovės 2020 m. gegužės 5 d. rašto įrodomoji reikšmė nepakankama kaukių blogos kokybės faktui konstatuoti. Byloje nėra duomenų, kaip ieškovė laikė kaukes iki jų išvežimo, ir kaip jos buvo gabenamos į Ispaniją. Be to, 2020 m. gegužės 5 d. rašto autorius nurodo, kad prekes jis įsigijo pagal ieškovės 2020 m. kovo 20 d. sąskaitą, tačiau byloje tokios datos ieškovės sąskaitos ir būtent pirkėjui „PHARMEDIQ“ nėra pateikta.

18.9.       Ieškovė į bylą nepateikė nei kaukių sunaikinimo akto, nei brokuotų kaukių grąžinimo akto, nei kito įrodymo, kuris patvirtintų nekokybišką visą atsakovės ieškovei parduotą
11 700 vnt. kaukių kiekį. Nėra pateikta nuorodų ir į teisės aktus, kurie įpareigoja sunaikinti kaukes pagal taikomus medicininių atliekų tvarkymo standartus.

18.10.       Apeliantė netinkamą gautų kaukių kokybę byloje įrodinėjo vienintele fotonuotrauka, tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų, kada ir kuriuo metu yra padaryta ši fotonuotrauka, koks asmuo yra minėtoje fotonuotraukoje, kokioms aplinkybėms esant ji padaryta.

18.11.       Byloje nėra jokių duomenų, kad per 15 dienų nuo 2020 m. balandžio 23 d. Ispanijos bendrovės pakavimo lapo datos ieškovė būtų reagavusi į šį pranešimą ar atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama įsitikinti pranešime nurodytų faktų pagrįstumu ar užtikrinti galimai brokuotų kaukių išsaugojimą. Tik 2020 m. gegužės 13 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su rašytine pretenzija atlyginti visą 11 700 vnt. FF2 tipo kaukių kainą ir ieškovės negautą pelną. Svarbu, kad minėtame 2020 m. balandžio 23 d. pakavimo lape nurodyta, jog brokuotų kaukių kiekis yra „0“ vienetų, t. y. jokių brokuotų prekių nėra.

18.12.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pastebėjus kaukių trūkumus buvo sunaikinta „didelė dalis“ kaukių. Tačiau nei byloje, nei kartu su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

18.13.       Ieškovė neįrodė negautų pajamų dydžio.

18.14.       Ieškovė piktnaudžiauja naujų įrodymų teikimo teise, todėl jos prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo neturi būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirkėjo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo įsigijus nekokybiškų prekių – apsauginių veido kaukių.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus – SMS susirašinėjimą tarp ieškovės atstovo ir Ispanijos bendrovės (Klientės) bei CreditInfo informacijos išrašą apie atsakovę.

22.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

23.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2020 m. gruodžio 8 d. teisėjos rezoliucija ieškovė buvo įpareigota pateikti Ispanijos bendrovės 2020 m. gegužės 5 d. pretenzijoje nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. buvo iškeltas įrodymų pakankamumo klausimas, daro išvadą, jog minėtas ieškovės atstovo ir Ispanijos bendrovės susirašinėjimas galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pastarasis susirašinėjimas ir (ar) CreditInfo informacija apie atsakovę turėtų esminės įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Dėl šių priežasčių ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Bylos faktinės aplinkybės

24.       Byloje nustatyta, kad, vadovaujantis 2020 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AGRO 018, atsakovė iš trečiojo asmens UAB „Agroorganika“ įsigijo 13 500 vnt. FFP2 ir 11 700 vnt. FFP3 tipo apsauginių veido kaukių, kurių dalį pardavė ieškovei.

25.       Atsakovė išrašė išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 2020/03/20a, kurios pagrindu 2020 m. kovo 20 d. prekės buvo perduotos ieškovei surašant prekių perdavimo–priėmimo aktą. Prekių perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad ieškovė priėmė 12 600 vnt. FFP2 ir 11 700 vnt. FFP3 tipo kaukių, prekių kiekiui ir kokybei pretenzijų neturi.

26.       2020 m. kovo 23 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija SVPA Nr. 200021, pagal kurią ieškovė iš atsakovės įsigijo minėtas 12 600 vnt. FFP2 tipo ir 11 700 vnt. FFP3 tipo apsauginių veido kaukių, kurių bendra vertė su PVM yra 132 313,50 Eur.

27.       Tą pačią dieną, t. y. 2020 m. kovo 23 d., ieškovė

28.       2020 m. gegužės 5 d. ieškovė gavo minėtos Ispanijos bendrovės pretenziją su reikalavimu grąžinti visą 57 330 Eur sumą, sumokėtą ieškovei už kaukes. Pretenzijoje nurodoma: „kovo mėn. pirkome 11 700 vnt. ,,DOLCEPHARMA“ prekės ženklo FFP2 apsauginių veido kaukių, kaip nurodyta Jūsų 2020 m. kovo 20 d. išrašytoje sąskaitoje serija JOR Nr. 555. Iš viso sumokėta 57 300 Eur. Informuojame, kad kaukės buvo išdalintos mūsų klientams – skirtingoms Ispanijos ligoninėms, pvz., Andujar ligoninei, Montilla ligoninei, Puente Genil ligoninei, Cazorla Mgoninei, Valle clel Guadiato ligoninei, Siena del Segura ligoninei, Alta Resolucion de Alcaudete ligoninei, Alcala del Real ligoninei ir kt. Po kelių dienų pradėjome gauti iš visų savo klientų skundus dėl kaukių kokybės bei pridedamas nuotraukas su pavaizduotais kaukių įtrūkimais. <...> Nepanaudotos kaukės buvo pašalintos, o panaudotos kaukės ir kaukės su defektais buvo sunaikintos <...>“.

29.       Ieškovė

30.       Pagal 2020 m. gegužės 12 d. CMR važtaraštį EE27/202056/304496, ieškovė iš Ispanijos bendrovės gavo siuntą (150 kg, viena pakuotė). Į bylą taip pat pateiktas 2020 m. balandžio 23 d. kaukių grąžinimo aktas, kuriame nurodyta, kad grąžinamos FFP2 Rigida kaukės.

31.       2020 m. gegužės 13 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją „Dėl FFP2 kaukių kokybės“, prašydama atlyginti Klientei grąžintą sumą.

Dėl nupirktų prekių kokybės

32.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.327 straipsnio 1 ir 3 dalies, CK 6.333 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Teisėjų kolegija su šia apeliantės pozicija nesutinka.

33.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė prekių – apsauginių veido kaukių – pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje būtų nustatyti konkretūs reikalavimai kaukių kokybei. Nors apeliantė teisingai nurodo, kad, remiantis CK 6.327 straipsnio 1 dalimi, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog apeliantė nagrinėjamu atveju įsigijo ne tokios kokybės prekių, kurių pagrįstai tikėjosi.

34.       Pirmiausia, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliantė yra verslininkė, kurios veiklos sritis – būtent medicinos priemonių prekyba. Taigi apeliantė neabejotinai yra patyrusi medicinos priemonių rinkos dalyvė, prekyba šiomis priemonėmis yra įprasta apeliantės komercinė veikla ir jai, kaip profesionaliai verslininkei, keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai.

35.       Antra, apeliantei buvo žinoma, kad ginčo kaukių gamintoja yra Kazachstano Respublikoje įsikūrusi įmonė, todėl apeliantei, kaip savo srities profesionalei, teko pareiga įsitikinti kaukių kokybės atitiktimi Europos Sąjungos reikalavimams. Nors apeliantė pabrėžia, kad prekės buvo paženklintos CE ženklu, teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, jog tai suponavo apeliantei pagrįstą lūkestį, kad prekės atitinka CE standarto reikalavimus – apeliantė pati pripažįsta, kad įsigytos kaukės neturėjo CE sertifikato, taigi neatitiko Europos Sąjungos standarto EN 149:2001+A1:2009. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o nagrinėjamu atveju atitinkamą prekių kokybę nustatančių dokumentų (CE sertifikato) nebuvo.

36.       Trečia, kaukių įsigijimo ir pardavimo Ispanijos bendrovei eiga suponuoja išvadą, kad apeliaciniame skunde deklaruojama kaukių kokybė nebuvo apeliantei prioritetinis klausimas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, apeliantė sutiko iš anksto sumokėti atsakovei visą perkamų kaukių kainą pagal atsakovės 2020 m. kovo 20 d. išrašytą išankstinio apmokėjimo sąskaitą. Prekių perdavimo–priėmimo aktas taip pat pasirašytas 2020 m. kovo 20 d., nors pats prekių įsigijimas įformintas 2020 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra Serija SVPA Nr. 200021. Kaukes Ispanijos bendrovei apeliantė išsiuntė 2020 m. kovo 21 d., o atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią pardavė kaukes šiai bendrovei, išrašė 2020 m. kovo 23 d. Minėtame Prekių perdavimo–priėmimo akte, be kita ko, nurodyta, kad apeliantė pretenzijų prekių kiekiui ir kokybei neturi. Be to, apeliantė pati tvirtina, kad prieš prekių įsigijimą atsakovė pateikė jai tik FFP3 tipo apsauginių veido kaukių pavyzdžius, o ne FFP2 tipo apsauginių veido kaukių, dėl kurių kokybės yra kilęs ginčas, nepaisant to, apeliantė ginčo kaukes įsigijo.

37.       Minėtų argumentų kontekste apeliantė nepagrįstai teigia, kad pagal teismo ir atsakovės logiką kiekviena kaukė privalėjo būti atskirai patikrinta ir įvertinta jos kokybė. Nagrinėjamu atveju tinkamą įsigyjamos prekės kokybės patikrinimą užtikrintų prekių kokybę nustatančių dokumentų (CE sertifikato) gavimas ir (ar) atitinkamų prekių pavyzdžių įvertinimas, kurių nė vieno apeliantė nereikalavo.

38.       Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino apeliantės nerūpestingumą ir neatidumą įsigyjant prekes. Apeliantė rizikavo, įsigydama prekes neįsitikinusi jų kokybe, ši situacija apeliantei kaip verslininkei buvo priimtina, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė, pirkdama prekę, jos neapžiūrėjusi ir nesusitarusi dėl reikalavimų jos kokybei, prisiėmė ir atsakomybę dėl jos galimų trūkumų (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Dėl šių priežasčių taikyti mišrią kaltės formą abiem pirkimo pardavimo santykių šalims nėra teisinio pagrindo. Remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai ne tik gali būti mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei, bet ir skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės.

39.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, sprendime padaręs išvadą, jog apeliantė neįrodė, kad kaukės buvo su trūkumais ir nekokybiškos, o kitoje sprendimo vietoje konstatavęs, jog apeliantė, pirkdama prekę jos neapžiūrėjusi ir nesusitarusi dėl reikalavimų jos kokybei, prisiėmė ir atsakomybę dėl jos trūkumų, padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, ir toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas tinkamu CPK 185 straipsnio prasme. Nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip savarankiški ir vienas kitam neprieštaraujantys ieškinio atmetimo pagrindai: ieškinys negali būti tenkinamas apeliantei neįrodžius kaukių trūkumų, kita vertus, net jeigu būtų laikoma, kad kaukės neatitiko įprastų joms keliamų reikalavimų, ieškinys negalėtų būti tenkinamas dėl atitinkamo apeliantės elgesio kaukių įsigijimo metu. Dėl pastarojo ieškinio atmetimo pagrindo pasisakyta pirmiau šioje nutartyje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai, nepažeisdamas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, konstatavo, kad apeliantė neįrodė kaukių nekokybiškumo fakto.

40.       Apeliantė yra teisi, teigdama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, ir nenustatyta, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

41.       Vis dėlto įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

42.       Iš skundžiamo teismo sprendimo 14–15 punktų matyti, kad spręsdamas dėl ginčo kaukių kokybės pirmosios instancijos teismas įvertino tiek Ispanijos bendrovės pretenzijos turinį bei 2020 m. balandžio 23 d. pakavimo lapą, tiek apeliantės pateiktą fotonuotrauką, tiek Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto gamybos inžinerijos katedroje atliktą praktinį bandymą bei specialistų pateiktus paaiškinimus, t. y. visus tuos įrodymus, kuriais apeliantė įrodinėjo netinkamą kaukių kokybę. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, o vien tai, kad apeliantė byloje pateiktus įrodymus (jų pakankamumą) vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas, savaime nereiškia, jog įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos.

43.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad teismas nagrinėjamu atveju turėjo rinktis kiek kitokį įrodinėjimo vertinimo standartą, nes tą, anot apeliantės, sąlygojo tuometinė ekstraordinarinė padėtis, susijusi su COVID-19 pandemija. Viena vertus, įstatyme nenumatyta, kad atskirais atvejais dispozityviose civilinėse bylose galėtų būti taikomi skirtingi įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo standartai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sutartiniai kaukių pirkimo–pardavimo santykiai siejo apeliantę ir minėtą Ispanijos bendrovę, o ne apeliantę ir atskiras Ispanijos ligonines, kurios buvo Ispanijos bendrovės, o ne apeliantės klientės, todėl apeliantės argumentai, jog gydytojai dėl krūvio buvo nervingi, pervargę, tad tuo metu nebuvo prioritetiškai aktualu daryti kiekvienos kaukės fotonuotrauką (šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė teismui pateikė tik vieną kaukės nuotrauką), taip pat nepagrindžia objektyvaus pagrindo nukrypti nuo įprastų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Dėl tarp apeliantės ir jos klientės vyravusių pasitikėjimo santykių, elementarios verslo etikos, kaip teigia apeliantė, apeliantė iš tiesų galėjo nereikalauti daugiau nuotraukų, kaukių sunaikinimo aktų ir pan., kad būtų įsitikinta, ar iš tikrųjų kaukės buvo nekokybiškos, tačiau šios priežastys neatleidžia apeliantės nuo jai tenkančios įrodinėjimo naštos ginče su atsakove.

44.       Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo sunaudota pagal paskirtį 6 900 vnt. ginčo kaukių. Apeliantė teigia, kad didelė dalis kaukių, sprendžiant iš byloje esančių rašytinių įrodymų, buvo sunaikintos, o ne sunaudotos, dar Ispanijoje, todėl teismo išvada dėl 6 900 vnt. sunaudotų kaukių prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vis dėlto taip teigdama, apeliantė taip ir nenurodo jokių konkrečių rašytinių įrodymų, kurie, anot apeliantės, patvirtina, kad didelė dalis kaukių buvo sunaikintos, o ne sunaudotos. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Ispanijos bendrovės pretenzijoje, kuria grindžiamas apeliantės ieškinys, nurodoma, jog nepanaudotos kaukės buvo pašalintos, o panaudotos kaukės ir kaukės su defektais buvo sunaikintos pagal ligoninėse taikomus medicininių atliekų tvarkymo standartus. Tokia formuluotė, išskiriant panaudotas kaukes ir kaukes su defektais, tiesiogiai suponuoja išvadą, kad dalis kaukių buvo panaudota pagal paskirtį.

45.       Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat ginčija atskirus pirmosios instancijos teismo argumentus dėl 2020 m. balandžio 23 d. pakavimo lape esančių duomenų, o būtent, kaukių pavadinimo ir nurodyto brokuotų kaukių kiekio – ,,0“. Nors ir galima būtų sutikti su apeliantės argumentais, kad minėtame dokumente turimos omenyje tos pačios ginčo kaukės, o nurodyto brokuotų kaukių kiekio nereikia sureikšminti, vis dėlto, įvertinus visą skundžiamo teismo sprendimo motyvaciją, nėra pagrindo spręsti, jog šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas būtų suteikęs lemiamos teisinės reikšmės – šias aplinkybes teismas tik pažymėjo kitų išsamių argumentų kontekste.

46.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė išsamius motyvus, kodėl kritiškai vertina apeliantės pateiktą bandymų protokolą. Aplinkybė, kad jame nėra nurodytas konkretus kriterijus ir teisės aktas, patvirtinantis, jog būtent specialisto pasirinktas rodiklis atspindi kaukių kokybę, nebuvo vienintelė, dėl kurios teismas nesirėmė šiuo įrodymu. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ir pateiktame bandymų protokole nurodyta, jog 39 procentai tirtų kaukių jungimo siūlių pasižymėjo maža plėšimo jėga, t. y. mažesnioji kaukių dalis.

47.       Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino visus apeliantės pateiktus įrodymus, pateikė išsamius tokio vertinimo motyvus, o vien tai, kad apeliantė nesutinka su išvadomis, kurias teismas padarė šiuos įrodymus įvertinęs, kaip minėta, nėra pagrindas teigti, jog įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos.

48.       CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pagal visą bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantės nurodoma liudytojo apklausa turėtų (būtų turėjusi) esminės reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui, todėl teigti, jog, teismui atsisakius apklausti liudytoją, byloje buvo iš esmės pažeistas rungimosi principas, ir dėl to naikinti priimtą teismo sprendimą, nėra teisinio pagrindo.

49.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo kaukių įvežimo į Lietuvą teisėtumu, nėra teisiškai reikšmingi vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50.       Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

51.       Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad patyrė 2 674,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

52.       Trečiasis asmuo UAB „Agroorganika“ pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 2 964,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Nors pateiktame prašyme trečiasis asmuo išskiria ieškovės apeliacinio skundo teisinę analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą kaip atskiras teisines paslaugas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tam nėra teisinio pagrindo, todėl trečiajam asmeniui suteiktą teisinę pagalbą vertina kaip vieną atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinę paslaugą.

53.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatytą maksimalų dydį, objektyvaus pagrindo jį viršyti byloje nenustatyta, todėl minėtų išlaidų kompensacija sumažinama iki didžiausios leistinos sumos, t. y. iki 1 981,46 Eur, šias sumas priteisiant iš apeliantės, kurios apeliacinis skundas netenkintas (CPK 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VALmarket“ (juridinio asmens kodas   136006675) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jorinis“ (juridinio asmens kodas 303080905) 1 981,46 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 46 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Agroorganika“ (juridinio asmens kodas 304693124) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jorinis“ (juridinio asmens kodas 303080905) 1 981,46 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 46 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                        Romualda Janovičienė

                                                        Vilija Mikuckienė

                                                        Asta Radzevičienė