Administracinė byla Nr. A-1056-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00914-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. (toliau – ir atsakovas) 206,63 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Prašyme nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už nekilnojamojo turto objektą – butą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d.

Atsakovas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuomos sutartis su juo nutraukta 2011 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendimu, todėl iš nuomojamų patalpų išsikėlė bei atidavė raktus iš karto po teismo sprendimo. To patvirtinimui pateikė 2011 m. rugsėjo 21 d. buto nuomos sutartį, įsigaliojusią nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. Atsakovo teigimu, prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma yra už ilgesnį, nei jis naudojosi patalpomis, laikotarpį.  

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. 

Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovui vietinės rinkliava apskaičiuota už butą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. Teismui pateiktame prašyme nėra nurodomas teisinis šio nekilnojamojo turto valdymo pagrindas, tačiau iš teismui pateiktos 2004 m. lapkričio 9 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. J3-1986 (b. l. 11-14) nustatyta, kad su atsakovu buvo sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Pagal atsakovo pateikto 2011 m. rugsėjo 14 d. teismo sprendimo nuorašą ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-193-826/2011 nuspręsta nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį Nr. J3-1986, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir atsakovo R. G., bei iškeldinti atsakovą su šeimos nariais iš gyvenamosios patalpos.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki 2008 m. rugsėjo 11 d. priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, o nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b. l. 9-10). Minėtas nekilnojamojo turto objektas – butas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų), 2004 m. lapkričio 9 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. J3-1986 (b. l. 11-14) neterminuotam laikotarpiui išnuomotas atsakovui R. G. Teismui su prašymu pateiktame, o taip pat teismo iniciatyva atspausdintame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija, įrašų apie juridinius faktus, kad sudaryta nuomos sutartis su atsakovu, išvis nėra (b. l. 15). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, o pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.

Kaip jau minėta, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra jokių duomenų, kad 2004 m. lapkričio 9 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir atsakovo R. G., būtų įregistruota viešajame registre, todėl minėta sutartis negali būti panaudota teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tame tarpe ir administruojant vietinę rinkliavą, ir visos prievolės, nustatytos nekilnojamajam daiktui, tenka nekilnojamojo turto savininkui. Nekilnojamojo turto objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2007 m. rugsėjo 11 d. priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, todėl nesant viešajame registre įregistruotai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kurios terminas ilgesnis nei vieneri metai, vietinės rinkliavos mokėtoju įvardijamu laikotarpiu pagal Nuostatų reglamentavimą yra nekilnojamojo daikto savininkas. Tai patvirtina ir 2010 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų naujos redakcijos 24 punktas. Pagal viešojo registro duomenis turto savininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, jokie juridiniai faktai apie nuomos teisinius santykius nėra išviešinti, todėl atsakovui mokėjimo pranešimas pagal cituotų Nuostatų 24 punktą negalėjo būti formuojamas. Kadangi reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą reiškiamas subjektui, kuris dėl aukščiau nurodytų argumentų negali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju, pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atmestas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2009 m. sausio 1 d., pranešimas apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2008 metus atsakovui turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d. ir atitinkamai vietinė rinkliava sumokėta iki vasario 15 d. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtintą Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2011 m. sausio 1 d., mokėjimo pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už 2009 metus turėjo būti pateiktas iki 2009 m. sausio 20 d. ir vietinė rinkliava už pirmą ketvirtį sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d., už antrą ketvirtį – iki 2009 m. balandžio 15 d., už trečią ketvirtį – iki 2009 m. liepos 15 d.

Teismas šių teisinių santykių reglamentavimui taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjas jau 2014 m. liepos 16 d. buvo įgijęs teisę iš atsakovo išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d., tačiau į teismą kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties terminui, todėl teismas konstatavo, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas ir prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas kaip nepagrįstas ne tik aukščiau šiame sprendime nurodytais argumentais, bet ir pasibaigus priverstinio išieškojimo senaties terminui. 

III.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo minėtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2004 m. lapkričio 9 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kuria patvirtintas faktas, jog atsakovas buvo faktinis minimų patalpų naudotojas. Mano, jog net ir neįregistruota nuomos sutartis sutarties šalims galioja (CK 1.75 str. 1 d.). CK 6.478 straipsnio 2 dalis ir 6.579 straipsnio 4 dalis yra skirta apsaugoti trečiųjų asmenų teises, bet ji nereiškia, jog tokia nuomos sutartimi negali pasinaudoti tretieji asmenys prieš sutarties šalis. Nuomos sutartis buvo pateikta pirmosios instancijos teismui, ginčo dėl to, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo faktinis patalpų naudotojas, nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepriklausomai nuo to, ar sutartis buvo įregistruota viešajame registre ar ne, nesumokėta vietinė rinkliava priteisiama iš atsakovo (2012 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2722/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo R. G. 206,63 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra jokių duomenų, kad 2004 m. lapkričio 9 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir atsakovo, būtų įregistruota viešajame registre, todėl minėta sutartis negali būti panaudota teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas vertino nuomos sutarties neįregistravimo viešajame registre pasekmes.

Minėta, jog atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už nekilnojamojo turto objektą – butą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. Pagal bylos duomenis matyti, jog 2004 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. J3-1986 (b. l. 11-14). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-193-826/2011 (b. l. 28) nuspręsta nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį Nr. J3-1986, sudarytą tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir atsakovo R. G., bei iškeldinti atsakovą su šeimos nariais iš gyvenamosios patalpos. Minėtas sprendimas nebuvo apskųstas, todėl įsiteisėjo 2011 m. spalio 15 d.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki 2008 m. rugsėjo 11 d. priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, o nuo 2008 m. rugsėjo 11 d. nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (b. l. 9-10). 2004 m. lapkričio 9 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. J3-1986 Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo.

Civilinio kodekso XXVIII skyriuje yra įtvirtintos nuomos sutarties bendrosios nuostatos. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Minėtos nuostatos iš esmės yra atkartotos ir CK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo paminėtas Civilinio kodekso nuostatas, pažymėdamas, jog neįregistruota nuomos sutartis negali būti panaudota teisiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje yra numatyta apsauga tretiesiems asmenims. Šioje normoje nėra pasakyta, jog tokia neįregistruota sutartis apskritai negali būti panaudota santykiuose su trečiaisiais asmenimis, bet akcentuojama, jog sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Taigi aptariama CK norma būtų aktuali, jei trečiasis asmuo pareikštų reikalavimą nekilnojamojo turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau savininkas teigtų, jog yra sudaryta nuomos sutartis ir dėl to reikalavimas turėtų būti reiškiamas nuomininkui. Tuomet savininkas pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį neįregistruotos sutarties fakto negalėtų panaudoti prieš trečiąjį asmenį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju susiklostė kitokia situacija – nuomos sutartimi remiasi pats trečiasis asmuo, žinantis apie sudarytą nuomos sutartį ir pareiškęs reikalavimą sumokėti vietinę rinkliavą. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad minėta sutartis sudaryta raštu 2004 m. lapkričio 9 d., aptarta sutartis yra pridėta prie bylos, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino Civilinio kodekso nuostatas ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju visos prievolės, nustatytos nekilnojamajam daiktui, tenka nekilnojamojo turto savininkui.

Remiantis sistemine Nuostatuose įtvirtintų normų analize, galima spręsti, kad aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje yra pakankamai duomenų dėl mokėtinos vietinės rinkliavos pagrįstumo ir dydžio. Atsakovui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal Nuostatus, iš kurių kildinama pareiga ją mokėti. Atsakovas buvo nekilnojamojo turto Klaipėdos mieste nuomininkas ir to fakto neginčija. Iš byloje pateiktos 2004 m. lapkričio 9 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutarties matyti, jog atsakovas buvo patalpų nuomininkas ginčo laikotarpiu, todėl jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Rinkliavos dydis reglamentuotas Nuostatuose ir apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto objekto plotą. Konkrečios pagal atsakovo gyvenamojo namo plotą apskaičiuotos sumos matyti iš pažymos teismui apie skolą (b. l. 8), kurią kartu su prašymu pateikė pareiškėjas. Atsakovas šios pareigos neginčijo, įrodymų, paneigiančių pareigą mokėti vietinę rinkliavą, byloje nepateikė.

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašomą priteisti vietinę rinkliavą sieja ir su laikotarpiu po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-193-826/2011, kuriuo nuspręsta nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį Nr. J3-1986, įsiteisėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtu laikotarpiu atsakovas nebuvo teisėtas ginčo patalpų naudotojas, todėl jis negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Atsižvelgiant į tai, vietinė rinkliava priteistina tik už laikotarpį iki 2011 m. spalio mėnesio (kada įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimas).

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad šiuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Taigi nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio sprendė dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties taikymo, tačiau nepagrįstai rėmėsi MAĮ 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Ši išvada darytina atsižvelgiant į nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 25 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už 2009 m. Todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas atmestas nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo priteistina nesumokėtos vietinės rinkliavos suma už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. spalio 31 d., t. y. 170,57 Lt vietinės rinkliavos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 29 d. nutartyje aptarė iki tol egzistavusią praktiką dėl lito perskaičiavimo į eurus bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir pažymėjo, jog priteistinos vietinės rinkliavos dydį perskaičiuojant iš litų į eurus apvalintina euro centų tikslumu – ši teisinė pozicija pripažinta dominuojančia bei taikytina į ateitį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1139-556/2015). Taigi 170,57 Lt perskaičiuojant į eurus gaunama 49,40 Eur suma, kuri ir priteistina.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. spalio 31 d. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priimta netinkamai išaiškinant ir taikant materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), todėl naikintina ir priimtinas naujas sprendimas. Kadangi konstatuota, jog nurodytu laikotarpiu atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 49,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. spalio 31 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. spalio 31 d., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras skundą tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo R. G. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 49,40 Eur (keturiasdešimt devynis eurus keturiasdešimt euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį 2009 m. sausio 11 d. iki 2011 m. spalio 31 d.

Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                        Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan