Civilinė byla Nr. e2S-1416-854/2023
Teisminio proceso Nr. 2-44-3-01065-2022-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. J. ir A. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Gruodė“.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai L. J. ir A. J. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
2. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gruodė“ 2023 m. sausio 16 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kuriuose prašė: i) netvirtinti pareiškėjų sutarties (sutarties 6.1. punkto), kuriame UAB „Gruodė“ nurodoma kaip asmeninis pareiškėjos L. J. kreditorius, nors abiejų sutuoktinių prievolė pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-4696-1143/2022 bei su tuo susijusios vykdymo išlaidos antstolei Vilmai Leskevičienei kreditorei yra solidari; ii) pasiūlyti pareiškėjams pataisyti sutartį, atsižvelgiant į prieštaravimuose nurodytus sutarties trūkumus; iii) įpareigoti pareiškėjus pateikti įrodymus apie visą santuokos metu įgytą turtą ir jo vertę; iv) priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų patirtas 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
3. Pareiškėjas A. J., nesutikdamas su UAB „Gruodė“ pozicija, jog L. J. įsipareigojimai UAB „Gruodė“ turi būti laikomi solidaria abiejų sutuoktinių prievole, 2023 m. kovo 9 d. pateikė teismui prašymą grąžinti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir prašymą palikti nenagrinėtą.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Gruodė“ 2023 m. kovo 13 d. teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjo prašymui dėl prašymo palikimo nenagrinėtu, tačiau, išsprendžiant šį prašymą, prašė teismo priteisti jam iš pareiškėjų patirtas 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Pažymėjo, kad nors kreditorė prieštaravimuose nurodė eilę pareiškėjų teismui pateiktų dokumentų trūkumų (dėl dalies santuokoje įgyto turto neįtraukimo į bendro dalintino turto balansą (transporto priemonės, piniginių lėšų, nekilnojamojo turto pagerinimų ir kt.), dėl pareiškėjų prievolės kreditoriui UAB „Gruodė“ solidarumo ir kt.), visgi pareiškėjai motyvuoto atsiliepimo į kreditorės prieštaravimus nepateikė, o pareiškėjas pareiškė prašymą grąžinti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Esant tokiems pareiškėjų veiksmams, kreditorei turi būti priteistos šioje byloje dėl pareiškėjų veiksmų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo A. J. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsiėmimą, prašymą paliko nenagrinėtą ir grąžino jį padavusiems asmenims; atmetė UAB „Gruodė“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnį ieškovas turi teisę keisti ieškinio pagrindą arba dalyką, taip pat atsisakyti ieškinio. Pareiškėjas 2023 m. kovo 9 d. pateikė teismui prašymą grąžinti pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kas, teismo vertinimu, šiuo atveju reiškė prašymo atsiėmimą.
7. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas A. J. atsisakė nuo prašymo, teismas tokį atsisakymą priėmė ir pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliko nenagrinėtą (CPK 139 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
8. Teismas nurodė, kad CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nagrinėjami reikalavimai, pagal kurių tenkinimo proporcijas būtų galima paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal CPK 93 straipsnį nagrinėjamu atveju negalimas, kadangi byla nebuvo baigta nagrinėti, nebuvo priimtas teismo procesinis dokumentas dėl ginčo esmės.
10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas numato šaliai, pateikusiai prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, šį prašymą atsiimti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas atsiėmė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir prašė jį palikti nenagrinėtą, teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, paliekant prašymą nenagrinėtą, negalimas.
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo UAB „Gruodė“ šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų ir jokie jo reikalavimai nebuvo patenkinti, taigi ir patirtų išlaidų atlyginimas nėra galimas.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas suinteresuoto asmens UAB „Gruodė“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Suinteresuotas asmuo UAB „Gruodė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti suinteresuotam asmeniui 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme; priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Skundžiamos nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant proceso teisės normas, nukrypstant nuo teismų praktikos, teismui neįsigilinus į klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, neįvertinus byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, jog kreditorė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl pareiškėjų netinkamų veiksmų.
13.2. Pirmosios instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad dėl to, jog pareiškėjas savo prašymą atsiėmė, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra negalimas, tačiau tokio savo teiginio jokias teisiniais argumentais nepagrindė.
13.3. Teismo teiginiai, kad kreditorė šioje byloje nereiškė jokių reikalavimų, neatitinka tikrovės. Kreditorė prieštaravimuose buvo suformulavusi net 5 reikalavimus. Be to, nors teismas nurodė, jog jokie kreditorės reikalavimai nebuvo patenkinti, tačiau jokie kreditorės reikalavimai taipogi nebuvo atmesti.
13.4. Kreditorė sutinka su teismo vertinimu, jog byloje nepriėmus sprendimo, CPK 93 straipsnio nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netaikytinos. Visgi teismas nepagrįstai nepriteisė kreditorei bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 94 straipsnį. Teismas nutartyje tik pacitavo CPK 94 straipsnio 1 dalį, tačiau nemotyvavo, kodėl, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, ja nesivadovauja, kodėl nevertina šalių procesinio elgesio tinkamumo ir priežasčių, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13.5. Kreditorė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl: i) pareiškėjų inicijuoto proceso; ii) pareiškėjų teismui pateiktų procesinių dokumentų su esminiais trūkumais, kuriuos kreditorė nurodė savo prieštaravimuose. Pareiškėjų procesinis elgesys tiek užvedant civilinę bylą, tiek bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tinkamas. Civilinė byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo tik dėl pareiškėjo A. J. veiksmų – jam nusprendus ne atsiliepti į kreditorės prieštaravimus ar pataisyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bet atsiimti savo prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Pareiškėja L. J. atsiliepimo į kreditorės prieštaravimus taip pat nepateikė. Todėl, vadovaujantis priežasties teorija, pareiškėjai turi atlyginti kreditorei jos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13.6. Šios bylos nagrinėjimas ypatingąja teisena nebuvo kliūtimi pareiškėjų ir kreditorės galimiems ginčams išspręsti būtent šioje byloje. Tai patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
14. Pareiškėjas A. J. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo suinteresuoto asmens UAB „Gruodė“ atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą priėmė, priėmimo stadijoje jokių prašymo trūkumų nenustatė. Po pareiškimo priėmimo, byloje buvo pateikti kreditorės UAB „Gruodė“ prieštaravimai, kuriuose nurodė, kad L. J. prievolė kreditorei turi būti solidari. Kadangi toks kreditorės kategoriškas pageidavimas pareiškėjui nebuvo priimtinas, buvo pateiktas prašymas grąžinti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir šį prašymą palikti nenagrinėtą.
14.2. Kreditorė skundu kvestionuoja pareiškėjo teises, kurias suteikia CK ir CPK, t. y. teisę kreiptis į teismą ir priimti dėl savo pateikto prašymo sprendimus, kuriuos leidžia įstatymas.
14.3. Kreditorės teiginiai, kad ji bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl pareiškėjų inicijuoto proceso ir todėl jie jas turi jai atlyginti, nėra pagrįsti. Nei kreditorė, nei kas kitas neturi teisės bausti (reikalaujant atlyginti išlaidas, kurias kreditorė patyrė savo pasirinkimu, nes prieštaravimams suformuluoti pakanka ir vieno sakinio) asmens už jo teisę rinktis, kokiu būdu gintis nuo pareikštų pretenzijų.
14.4. Nepagrįstas kreditorės teiginys, kad prašymas buvo pateiktas su esminiais trūkumais. Teismas nei priimdamas prašymą, nei jau gavęs kreditorės prieštaravimus, nepriėmė jokių nutarčių, kuriomis pareiškėjams būtų nurodyta šalinti kokius nors pateiktų dokumentų trūkumus. Kreditorės pageidavimas keisti sutarties sąlygą ir numatyti, kad prievolė yra solidari, nėra ir negali būti laikomas esminiu sutarties trūkumu. Tačiau esant situacijai, kai kreditorė pareiškia prieštaravimus dėl teismui pateiktos tvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas tokios sutarties tvirtinti negali. Šalys gali koreguoti sutarties sąlygas ir rasti kompromisą, tačiau šiuo atveju tas neįmanoma, nes kreditorė pageidavimas, jog L. J. skola būtų laikoma solidaria, yra kategoriškas ir pareiškėjui A. J. nepriimtinas.
14.5. Nors kreditorė teigia, kad ji buvo pateikusi teismui net 5 reikalavimus, tačiau jie iš esmės yra procesinio pobūdžio prašymai, kurių teismas netenkino nei vieno: nei atsisakė tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį, nei pasiūlė pareiškėjams pakeisti sutarties sąlygas, nei įpareigojo pateikti kokius nors papildomus įrodymus.
14.6. Jokios atskirajame skunde nurodytos „priežasties teorijos“ nėra. Pareiškėjas elgėsi taip, kaip jam suteikia teisę įstatymas. Kreditorė, turėdama numatyti, kad tokia situacija galima (turėjo kvalifikuotą atstovą), pati pasirinko kelią didinti išlaidas.
14.7. Neaišku, kodėl pareiškėjas turi atlyginti išlaidas, jeigu L. J. prievolė vis dar yra asmeninė. Kreditorė turi galimybę, įrodžiusi, kad prievolė yra solidari, reikalauti patirtų išlaidų byloje dėl santuokos nutraukimo, kuri bus nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teisme ir apie kurią kreditorė yra informuota.
14.8. Kreditorės pirminiame prašyme priteisti išlaidas nebuvo nurodytas joks teisinis pagrindas tokiam prašymui pateikti. Iš kreditorės pateiktų procesinių dokumentų aišku, kad kreditorė, reikalaudama išlaidų, siekia bausti pareiškėją už tai, kad jis pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise pateikti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinų bendru sutikimu bei prašyti grąžinti prašymą.
14.9. Pareiškėjas sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, teikdamas prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jis būtent ir siekė minimalizuoti išlaidas ir neturėjo pagrindo manyti, jog kreditorė sugalvos, kad L. J. skola turi būti laikoma ir jo skola (solidari) (pareiškėjas niekada nebuvo gavęs iš UAB „Gruodė“ jokių pranešimų, iš kurių būtų galima spręsti apie kreditorės ketinimus).
Apeliacinės instancijos teismas
k o n t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas suinteresuoto asmens UAB „Gruodė“ prašymas priteisti jam iš pareiškėjų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
18. Nustatyta, kad pareiškėjai L. J. ir A. J. 2022 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą su prašymu, prašydami nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašymas priimtas 2022 m. gruodžio 12 d. rezoliucija, byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. sausio 17 d.
19. Suinteresuotas asmuo UAB „Gruodė“ 2023 m. sausio 16 d. pateikė teismui prieštaravimus, prašydamas netvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kadangi ši pažeidžia kreditorės teises (dėl pareiškėjos prievolės pobūdžio, dalintino turto apimties ir vertės, kt.). Prieštaravimuose taip pat pareiškė prašymą priteisti iš pareiškėjų jos patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
20. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 17 d. rezoliucija suinteresuoto asmens UAB „Gruodė“ prieštaravimus priėmė, nustatė terminą pareiškėjams iki 2023 m. vasario 23 d. pateikti atsiliepimus į prieštaravimus; teismo posėdį atidėjo 2023 m. vasario 23 d.
21. Negavus pareiškėjų atsiliepimų į suinteresuoto asmens UAB „Gruodė“ prieštaravimus iki 2023 m. vasario 23 d., teismo posėdis atidėtas 2023 m. balandžio 11 d.; pareiškėjai pakartotinai teismo įpareigoti iki 2023 m. kovo 17 d. pateikti atsiliepimus į prieštaravimus.
22. Teisme 2023 m. kovo 9 d. gautas pareiškėjo A. J. prašymas grąžinti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir prašymą palikti nenagrinėtą.
23. Suinteresuotas asmuo UAB „Gruodė“ 2023 m. kovo 13 d. teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjų prašymas būtų paliktas nenagrinėtas, tačiau, išsprendžiant šį prašymą, prašė teismo priteisti jam iš pareiškėjų jo patirtas 500 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
24. Pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens UAB „Gruodė“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal CPK 93 straipsnį negalimas, kadangi byloje nebuvo priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Pabrėžė, kad įstatymas numato šaliai, pateikusiai prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, šį prašymą atsiimti, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, paliekant prašymą nenagrinėtą, negalimas. Be to, teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui atlyginimas negalimas ir dėl to, kad suinteresuotas asmuo byloje nereiškė jokių reikalavimų ir jokie jo reikalavimai nebuvo patenkinti.
25. Suinteresuotas asmuo UAB „Gruodė“ atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad jis, pareiškėjų prašymą palikus nenagrinėtą, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl pareiškėjų inicijuoto proceso, atlyginimą. Suinteresuoto asmens teigimu, jam tokią teisę numato CPK 94 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuomet byla baigiama nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, ir kurio taikymui šiuo atveju yra visos sąlygos.
26. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo ir pareiškėjo atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl pagrindo pareiškėjų prašymą palikus nenagrinėtą atlyginti suinteresuotam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ne)buvimo
27. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos teisinių padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, turi patikrinti, ar joje nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Prašymo priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas, ir pan. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų teisėtumo klausimas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas, tas yra daroma nagrinėjant bylą iš esmės.
28. CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 540 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos, skirtos sutuoktinių kreditorių interesų apsaugai. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius, ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šio kreditorių informavimo tikslas yra sudaryti sąlygas sutuoktinio (sutuoktinių) kreditoriams įgyvendinti savo teises ir įvertinti, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių nepažeidžia kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-916/2022).
29. Kreditorius pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą nutraukti santuoką pateikė CPK XXXV skyriaus nustatyta tvarka (CPK 538–541 straipsniai), kuris nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka, taigi taikytinos ir CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai). Po pareiškėjų prašymo pateikimo kreditorė UAB „Gruodė“ byloje pareiškė prieštaravimus (atsikirtimus), kuriuose nurodė, kad nesutinka, jog būtų tvirtinama pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teigdama, kad pareiškėjos L. J. prievolė kreditorei yra ne asmeninė, tačiau solidari su sutuoktiniu A. J., taip pat nurodydama ir kitas sutarties nuostatas, kurios, jos manymu, pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises. Už prieštaravimų parengimą kreditorė patyrė 500 Eur išlaidas, kurias prašė priteisti iš pareiškėjų, ir kurios, pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškėjo prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu atsiėmimą ir palikus prašymą nenagrinėtą, kreditorei nebuvo atlygintos, sprendus, kad ji šiuo atveju neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
31. Kadangi ši byla buvo pradėta ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas), visų pirma yra aktualios CPK XXV skyriuje įtvirtintos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės. Pagal CPK 443 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis ir kiti įstatymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos byloje (CPK 442 straipsnio 6 punktas), kuri buvo nutraukta (šiuo atveju – prašymas paliktas nenagrinėtas), t. y. užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl joje kelto klausimo esmės, aktualios tiek CPK 443 straipsnio 6 dalies, tiek CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos (CPK 443 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022, 23 punktas).
32. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pažymėtina, kad pagal šios teisės normos dispoziciją teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant skirtingam dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumui dėl bylos baigties (ar jų interesų priešingumui) ir tik esant teismo procesiniam sprendimui, priimamam (priimtam) dalyvavusio byloje asmens naudai, ir šiuo remdamasis.
33. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad kreditorės UAB „Gruodė“ suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas – ji nesutiko su tam tikromis pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatomis, kaip pažeidžiančiomis jos teises, ir prašė teismo šios sutarties netvirtinti. Todėl, esant šioms aplinkybėms, kreditorei, turinčiai skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, pripažintina teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 443 straipsnio 6 dalies prasme. Visgi, įvertinus tai, kad šiuo atveju byloje nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo esmės – pareiškėjui pateikus prašymą dėl prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsiėmimo, prašymas buvo paliktas nenagrinėtas, CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatos nagrinėjamoje byloje aktualios ir taikytinos tik tiek, kiek yra susijusios su dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos dėl reikalavimo dalyko nustatymu (jų suinteresuotumo bylos baigtimi, interesų (ne)priešingumo įvertinimu) ir kartu pagrindo spręsti dėl suinteresuoto asmens UAB „Gruodė“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvimu. Kita vertus, konstatavus, kad toks pagrindas egzistuoja, o pareiškėjų prašymas paliktas nenagrinėtas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra negalimas (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-403/2022 26 punktą).
34. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
35. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas, vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas). Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).
36. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas).
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors anksčiau minimi kasacinio teismo išaiškinimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 94 straipsnį ir buvo pateikti civilinėse bylose, kurios baigėsi bylos nutraukimu, tačiau šie aiškinimai aktualūs ir kitais atvejais, kai byloje nėra priimamas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, taigi ir šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui priėmus pareiškėjo prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsiėmimą ir prašymą palikus nenagrinėtą.
39. Kadangi šiuo atveju prašymas buvo paliktas nenagrinėtas, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, byloje turėjo būti įvertintas dalyvaujančių byloje asmenų – šalių ir suinteresuoto asmens, procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek prašymo pareiškimą, tiek jo atsiėmimą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Visgi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė, nepagrįstai sprendęs, kad suinteresuotas asmuo apskritai neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjui atsiėmus prašymą ir prašymą palikus nenagrinėtą.
40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų jų bendru sutikimu, kartu prašydama patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kreditorė UAB „Gruodė“ dėl šios sutarties pareiškė prieštaravimus, prašė teismo jos netvirtinti, kadangi ji, jos teigimu, pažeidžia jos teises (dėl kreditorei turimos prievolės pobūdžio, dalintino turto apimties, kt.). Nors teismas net du kartus nustatė pareiškėjams terminą pateikti atsiliepimus į kreditorės prieštaravimus, dėl ko atidėjo ir bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, tačiau pareiškėjai savo pozicijos dėl kreditorės prieštaravimų į bylą nepateikė. Priešingai, pareiškėjas A. J., nesutikdamas su kreditorės pozicija, jog pareiškėjos L. J. įsipareigojimai UAB „Gruodė“ turi būti laikomi solidaria abiejų sutuoktinių prievole, 2023 m. kovo 9 d. pateikė teismui prašymą grąžinti prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir prašymą palikti nenagrinėtą. Tai, kad prašymo atsiėmimą būtent ir lėmė kreditorės pateikti prieštaravimai, pats pareiškėjas patvirtino tiek prašyme, kuriame pareiškė atsiimąs prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą.
41. Šios aplinkybės patvirtina, kad prašymo atsiėmimas iš esmės buvo nulemtas priežasčių, priklausiusių nuo pareiškėjo valios, t. y. sąmoningo pasirinkimo nebetęsti teisminio proceso byloje, kurioje kreditorė pateikė prieštaravimus dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tačiau tokie pareiškėjų veiksmai nėra pagrindas spręsti, kad pareiškėjams dėl to nekyla pagrindas atlyginti suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje būtent dėl pareiškėjų inicijuoto ir vėliau jų valia užbaigto teisminio proceso. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminį procesą inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio (pareiškimo, skundo) ar nutraukus civilinę bylą, jam gali tekti patirti su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, be kita ko, atlyginti kitų bylos dalyvių patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 17 punktas).
42. Kaip jau minėta, kreditorei pareiškus atsikirtimus, kuriais ji nesutinka su sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tam tikromis nuostatomis, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl tam tikros kreditoriaus teisės. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kontekste neturi teisinės reikšmės pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomi teiginiai, kad kreditorė nesiekė su šalimis rasti kompromisą, dėl ko šalys galėtų pakoreguoti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ji šioje byloje galėtų būti patvirtinta, nutraukiant šalių santuoką, ar dėl to, kad kreditorė nesikreipė į pareiškėją (-us) anksčiau, informuodama apie ketinimą reikšti pretenziją dėl prievolės pobūdžio, kadangi kreditorės UAB „Gruodė“ šioje civilinėje byloje pateikti prieštaravimai neužkirto kelio šios bylos tolimesniam nagrinėjimui ir ginčo išsprendimui iš esmės, sprendimo byloje priėmimui.
44. Pažymėtina tai, kad kreditorei pareiškus prieštaravimus dėl prievolės pobūdžio ir kitų sutarties nuostatų, su kuriomis kreditorė nesutiko, byla būtų buvusi nagrinėjama toliau ir dėl šių aplinkybių pasisakoma teismo sprendimu toje pačioje byloje, ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, pareiškėjams neinicijuojant naujo teisminio proceso. Šiuo atveju tai, kad kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, pareiškėjas dėl santuokos nutraukimo vėliau į teismą kreipėsi ginčo teisenos tvarka (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6358-1194/2023), kurioje, be kita ko, prašo pripažinti, kad L. J. įsipareigojimai kreditorei UAB „Gruodė“ yra jos asmeniniai įsipareigojimai, nesudaro pagrindo spręsti, kad ši kreditorė prarado teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą būtent šioje prašymo palikimu nenagrinėtu užbaigtoje civilinėje byloje, kurią pareiškėjai ir inicijavo bei kurioje proceso šalys turėjo galimybę įgyvendinti visas joms įstatymo suteiktas teises ir pareigas, neužbaigiant šio teisminio proceso (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
45. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo atveju nėra kvestionuojama pareiškėjų teisė atsiimti teismui pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tačiau akcentuojama tai, kad pareiškėjai, įgyvendindami jiems įstatymo suteiktą teisę į teisminę gynybą, kaip ir galimybę atsiimti jų pareikštą prašymą, turi būti apdairūs, rūpestingi ir elgtis taip, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik jų, bet ir kitų proceso dalyvių teisės, taip pat turi įvertinti ir galimas jų atliktinų procesinių veiksmų teisines pasekmes bei prisiimti dėl to galimai kilsiančią riziką, taigi ir atlyginti kitų bylos dalyvių bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl pareiškėjų inicijuoto proceso. Pareiškėjas šioje byloje yra atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės, todėl preziumuotina, kad nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir suprantamos.
46. Šiuo atveju kreditorė UAB „Gruodė“, siekdama apginti galimai jos pažeistas teises, nepriklausomai nuo to pagal kokią teiseną pradėtas teisminis procesas, turėjo teisę pareikšti prieštaravimus dėl pareiškėjų sutarties, o tai, kad pareiškėjai pasirinko neteikti byloje atsiliepimo į kreditorės prieštaravimus, o vietoje to procesą užbaigti atsiimdami prašymą, yra nulemta tik jų pačių apsisprendimo.
47. Be to, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal CPK 94 straipsnį, nėra svarbi aplinkybė, ar pati kreditorė byloje pareiškė savarankiškus materialaus pobūdžio teisinius reikalavimus ar ne. Atsikirtimų forma kreditorės pareikštas prieštaravimas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, yra pakankamas konstatuoti kilus ginčą dėl teisės ir nagrinėti bylą pasisakant ir dėl šių aspektų (prievolės pobūdžio ir pan.). Tokiu atveju trūkumų šalinimo institutas, nustatant pareiškėjams terminą sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atitinkančią keliamus reikalavimus, kilus ginčui dėl teisės, nėra taikomas. Dėl to pareiškėjo teiginiai, kad ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nei prašymo priėmimo stadijoje, nei vėliau neįpareigojo pareiškėjų pašalinti galimus prašymo trūkumus, neturi teisinės reikšmės. Be to, papildomai primintina ir tai, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų teisėtumo klausimas apskritai prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas, tas yra daroma nagrinėjant bylą iš esmės. O šiuo atveju pareiškėjui atsiėmus prašymą ir jį teismui palikus nenagrinėtą, byla iš esmės teismo posėdyje net nebuvo nagrinėjama.
48. Nors pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje kreditorė išlaidas už teisinę pagalbą patyrė savo pasirinkimu, kadangi prieštaravimams suformuluoti pakanka ir vieno sakinio, todėl pareiškėjai neturi būti įpareigoti jų atlyginti, tačiau su tuo nesutiktina.
49. Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo teiginiai, kad kreditorė, siekdama apginti galimai jos pažeistas teises, negalėjo šioje byloje pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, rengiant prieštaravimus dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašyti atlyginti dėl to jos patirtas išlaidas. Iš prieštaravimų turinio matyti, kad jie yra argumentuoti, grįsti tiek įstatymo nuostatomis, tiek teismų praktika, todėl nesutiktina, kad jų parengimo išlaidos nėra pagrįstos. Be to, pats pareiškėjas šioje byloje naudojasi advokatės teikiamomis paslaugomis, todėl, remiantis lygiateisiškumo principu, nepagrįsta ir neteisinga teigti, kad kitas byloje dalyvaujantis asmuo tokia teise negalėtų pasinaudoti.
50. Pabrėžtina, kad teisinio pagrindo (teisės normų), kuriuo remiantis prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas nenurodymas, nėra aplinkybė, kuriai esant bylinėjimosi išlaidos dalyvaujančiam byloje asmeniui apskritai gali būti nepriteistos. Vien tik prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškimas (net ir nenurodant teisinio pagrindo) yra pakankamas pagrindas teismui spręsti asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje apskritai išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio (pagal pareigas) privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 15 punktas). Dėl to šiuo aspektu pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomi teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
51. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo UAB „Gruodė“ bylinėjimosi išlaidas patyrė būtent dėl pareiškėjų inicijuoto ir vėliau jų pačių pasirinkimu baigto teisminio proceso, siekdama apginti galimai jos pažeistas teises – pareikšdama prieštaravimus dėl pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai, nesutikdami su kreditorės dėstoma pozicija, turėjo galimybę šioje byloje pateikti atsiliepimus į kreditorės prieštaravimus (ką padaryti pirmosios instancijos teismas juos ir buvo įpareigojęs net du kartus), ir teismas būtų sprendęs tokį šalių ginčą, tačiau vietoje to pareiškėjas prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu atsiėmė, dėl ko jis teismo buvo paliktas nenagrinėtas. Esant tokiai procesinei situacijai, konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo UAB „Gruodė“, savo procesinėmis teisėmis naudojęsis tinkamai ir sąžiningai, įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal CPK 94 straipsnį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti tokį suinteresuoto asmens prašymą.
52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad nors pareiškimą dėl prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsiėmimo ir šio prašymo palikimo nenagrinėtu teismui pateikė tik pareiškėjas A. J., tačiau įvertinus visą proceso eigą, tai, kad šioje byloje pareiškėjų procesinė pozicija buvo tokia pati – abu pareiškėjai inicijavo teisminį procesą, siekdami nutraukti santuoką abiejų jų bendru sutikimu, pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat abu pareiškėjai buvo teismo įpareigoti pateikti atsiliepimus į suinteresuoto asmens prieštaravimus, tačiau to nepadarė, o pareiškėjui A. J. 2023 m. kovo 9 d. teismui pateikus pareiškimą dėl prašymo atsiėmimo ir palikimo nenagrinėtu, pareiškėja L. J. iki pat skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo (2023 m. balandžio 17 d.) nepareiškė priešingos pareiškėjui pozicijos, laikytina, kad suinteresuoto asmens šioje byloje patirtas išlaidas turi atlyginti abu pareiškėjai lygiomis dalimis.
53. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neginčija suinteresuoto asmens patirtų išlaidų už parengtą procesinį dokumentą – prieštaravimus, dydžio, nedėsto su tuo susijusių argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šios išlaidos (500 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus išlaidų dydžio (Rekomendacijų 8.16 punktas), yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į parengto procesinio dokumento pobūdį, galimas laiko ir darbo sąnaudas, sprendžia, kad jos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistinos visa apimtimi (CPK 98 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
54. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą byloje, kurioje nebuvo priimtas teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, todėl nepagrįstai atmetė suinteresuoto asmens UAB „Gruodė“ prašymą priteisti jo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas suinteresuoto asmens UAB „Gruodė“ prašymas priteisti jam iš pareiškėjų jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, naikintina ir šis klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas tenkintinas ir suinteresuotam asmeniui UAB „Gruodė“ lygiomis dalimis iš pareiškėjų L. J. ir A. J. priteistinas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. po 250 Eur iš kiekvieno pareiškėjo (CPK 94, 98 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
55. Suinteresuoto asmens UAB „Gruodė“ atskirąjį skundą patenkinus yra pagrindas spręsti jos pateiktą prašymą priteisti patirtas 250 Eur išlaidas už atskirojo skundo parengimą pagal pateiktus jų patyrimą pagrindžiančius įrodymus.
56. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į jose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (Rekomendacijų 8.15 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos lygiomis dalimis jam priteistinos iš pareiškėjų (CPK 98 straipsnis).
57. Patenkinus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gruodė“ prašymas priteisti jam iš pareiškėjų L. J. ir A. J. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti.
Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gruodė“, juridinio asmens kodas 302948380, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, t. y. po 250 Eur iš kiekvieno pareiškėjo.
Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gruodė“, juridinio asmens kodas 302948380, 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. po 125 Eur iš kiekvieno pareiškėjo.
Teisėja Giedrė Čėsnienė