Administracinė byla Nr. A-2672-520/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01598-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. PS1-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Paskirta nuobauda yra nepagrįsta ir neteisėta, nes, priimant Įsakymą, buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) imperatyviąsias nuostatas ir nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nuo įtariamo nusižengimo padarymo dienos praėjus daugiau nei 6 mėnesiams. NMA Personalo skyriaus 2020 m. vasario 14 d. išvada apie tyrimo rezultatus Nr. PS9-2 (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu pareiškėjui paskirta ginčijama nuobauda dėl tariamai padaryto tarnybinio pažeidimo, surašyta netinkamai vertinant faktines aplinkybes bei netinkamai aiškinant aktualias teisės normas, neatsižvelgus į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendime konstatavo, jog P. I. (toliau – ir P. I.) savo veiksmais pažeidė NMA nustatytą vykimo į komandiruotes tvarką, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo veiksmai (neveikimas nepasirašant P. I. tarnybinio pranešimo) nepagrįstai pripažinti neteisėtais, nes neegzistuoja joks konkretus teisės aktas, nustatantis terminą, per kurį privalo būti tvirtinamas tarnybinis pranešimas, ar įpareigojantis visais atvejais tokį pranešimą patvirtinti, taip pat pareiškėjo veiksmų vertinimas kaip neteisėtų neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo principų. Atsakovas neįvardijo konkrečių imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, kuriuos pareiškėjas būtų pažeidęs.
2.2. Pareiškėjas, 2019 m. liepos 5 d. turėdamas pagrįstų abejonių, nepatvirtino P. I. tarnybinio pranešimo, 2019 m. liepos 8 d. rezoliucijoje nurodė, kad „Tarnybinis pranešimas įkeltas į dokumentų valdymo sistemą nesilaikant nustatytos tvarkos, į komandiruotę išvykta nesuderinus ir negavus pritarimo“. Nepaisant to, kad šie veiksmai (neveikimas) buvo atlikti daugiau nei prieš pusę metų, pareiškėjas 2019 m. sausio 24 d. gavo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-2 (toliau – ir Pranešimas), o atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, NMA direktorius jam paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. 2020 m. kovo 16 d. skiriant tarnybinę nuobaudą, nuo joje nurodytų pareiškėjo veiksmų (atliktų 2019 m. liepos 5, 8 d.) buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, nesant jokių joje nustatytų išimčių, pateisinančių ilgesnio termino taikymą, pareiškėjui jokia tarnybinė nuobauda objektyviai negalėjo būti paskirta. Pareiškėjui paskyrus papeikimą, buvo šiurkščiai pažeista tarnybinės atsakomybės taikymo tvarka ir vien dėl šio pažeidimo Įsakymas privalo būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas.
2.3. Be minėto termino nepaisymo, skiriant ginčijamą nuobaudą, taip pat buvo pažeistos ir vidiniuose NMA teisės aktuose įtvirtintos procedūros, t. y. NMA direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. BR1-866 (NMA direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. BR1-290 redakcija) patvirtinto NMA Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašo (toliau – ir Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašas) 103 punktas. NMA personalo skyriaus vedėja R. K. 2019 m. spalio 25 d. parengė tarnybinį pranešimą NMA direktoriui A. M. Nr. PS26-960 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriame pranešama, kad, eidamas NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigas, pareiškėjas galbūt netinkamai atliko savo darbo funkcijas, t. y. nepatvirtino komandiruotės tarnybinio pranešimo „Dėl P. I. komandiruotės“. Ta pati darbuotoja 2019 m. lapkričio 5 d. parengė tarnybinį pranešimą Nr. PS9-17 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“, kuriame pareiškėjui yra pranešama, kad, jis, eidamas NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigas, galbūt netinkamai atliko savo darbo funkcijas, t. y. nepatvirtino komandiruotės tarnybinio pranešimo „Dėl P. I. komandiruotės“. Šio tarnybinio pranešimo turinys yra analogiškas pareiškėjui 2020 m. sausio 24 d. įteikto pranešimo apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą Nr. PS9-2 turiniui. 2019 m. lapkričio 5 d. NMA direktorius A. M. NMA personalo skyriaus vedėjos R. K. 2019 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. PS26-960 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“ savo ranka parašė „Tyrimo nepradėti, kol nebus VAAT sprendimo“. P. I. komandiruotės nepatvirtinimo aplinkybes ir visa su tuo susijusi informacija NMA direktoriui tapo žinoma dar 2019 m. lapkričio 5 d., tačiau joks pranešimas apie įtariamą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui nustatyta tvarka nebuvo įteiktas. Dėl to pripažintina, kad 2020 m. sausio 24 d. pareiškėjui įteikiant Pranešimą buvo pažeistos Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašo 103 punkto nuostatos, nesilaikyta tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros reikalavimų. Gerokai vėliau nei per 5 darbo dienas pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas negalėjo būti toliau tęsiamas ir privalėjo būti nutrauktas.
2.4. Papeikimas pareiškėjui paskirtas nesant visų tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygų, tinkamai nepagrindus tokio NMA direktoriaus sprendimo. Išvada parengta, neatsižvelgus į nurodytas aplinkybes, susijusias su darbuotojų komandiruočių tvirtinimu, neįvertinus aktyvių jo veiksmų, kurių jis ėmėsi siekdamas užtikrinti tinkamą jam pavestų funkcijų įvykdymą. Išvadoje nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad buvo padaryta neteisėta veika, kurios pagrindu jam galėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Pareiškėjui, kaip NMA direktoriaus įsakymu įgaliotam asmeniui, rezoliucija tvirtinti vienos dienos komandiruočių tarnybinius pranešimus, užduotis duomenų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) buvo suformuota 2019 m. liepos 5 d. (penktadienis) 13:03 val., o į komandiruotę P. I. išvyko 2019 m. liepos 8 d. (pirmadienis) 7:14 val., t. y. objektyviai egzistavo tik kelios darbo valandos, per kurias teoriškai galėjo būti patvirtinta komandiruotė. Toks terminas, net ir esant darbuotojo prašymui skubiai tvirtinti komandiruotę (tačiau nepateikus jokių šią skubą patvirtinančių duomenų), negali būti vertinamas kaip protingas, kad direktoriaus vyriausiasis patarėjas, atliekantis daug įvairių funkcijų, dalyvaujantis komisijų veikloje, susitikimuose ir pan., visais atvejais per šį ar panašų terminą privalėtų susipažinti ir vizuoti jam pateikiamus dokumentus, kurių atskirais atvejais gali būti ne viena dešimtis. Atitinkamai P. I. pranešimo nevizavimas 2019 m. liepos 5 d. negali būti laikomas pareiškėjo neteisėtu neveikimu, dėl kurio būtų skiriama tarnybinė nuobauda.
2.5. Pagal pareigybės aprašymą NMA direktoriaus vyriausiasis patarėjas turi plataus pobūdžio funkcijas, kurios reiškia ne tik didelį pareiškėjo, kaip šias pareigas einančio asmens, užimtumą, bet ir objektyvios galimybės tą pačią akimirką visiems atsakyti į siunčiamus el. laiškus ar DVS pateiktų pranešimų vizavimą nebuvimą. Pareiškėjas 2019 m. liepos 5 d. gavo 83 elektroninius laiškus, 55 dokumentus vizuoti. NMA nėra patvirtintas bei Išvadoje nėra nurodytas joks teisės aktas, kuriame būtų nustatyta pareiga per tam tikrą konkretų terminą atsakyti į elektroninius laiškus ar rezoliucija patvirtinti tarnybinius pranešimus dėl darbuotojų komandiruočių (šiuo atveju, per kelias darbo valandas nuo tokio pranešimo gavimo). Taip pat jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės kiekvienu atveju privalo būti patvirtintas, nes ne visi tarnybiniai pranešimai dėl komandiruotės yra patvirtinami.
2.6. Pareiškėjas 2019 m. liepos 5 d. nuo 11:00 val. iki 16:00 val. dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos įkūrimo 100-mečio ir atkūrimo 30-mečio minėjimo renginyje Kėdainiuose. Kadangi dalyvavimas renginyje ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais yra viena iš svarbiausių NMA veiklos krypčių, todėl tai buvo 2019 m. liepos 5 d. pareiškėjo darbo funkcijų atlikimo prioritetas. Nėra pagrįsta iš pareiškėjo reikalauti, kad, dalyvaudamas renginyje, jis būtų per mažiau nei per 3 val. iki darbo dienos pabaigos pasirašęs P. I. pranešimą dėl komandiruotės, kai nebuvo pateikti jokie skubios patikros poreikio įrodymai, nebuvo nurodytas konkretus vykimo į patikrą tikslas ir objektas.
2.7. Pagal NMA direktoriaus 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29 (NMA direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. BR1-322 redakcija) patvirtinto NMA Darbo reglamento (toliau – ir NMA Darbo reglamentas) 104 punktą, nėra numatyta, jog įgaliotas asmuo turi be sąlygų tvirtinti visas komandiruotes. Pareiškėjas negalėjo numatyti, tuo labiau negali būti laikomas atsakingu už tai, kad P. I., nesulaukęs leidimo, išvyks į tarnybinę komandiruotę.
2.8. Nepagrįsta ankstesniuose teismo sprendimuose suformuota pozicija, kad tarnybinių komandiruočių tvirtinimas vėliau nei prieš dvi darbo dienas yra įprasta NMA praktika. Naujasis (nuo 2019 m. spalio 16 d. paskirtas) NMA direktorius A. M., galbūt tinkamai nesusipažinęs ir gerai nežinodamas NMA vidiniais teisės aktais nustatytos tvarkos, 2019 m. gruodžio 13 d. pasirašytu raštu Nr. BR6-7768 (2.25) „Dėl pateikto apeliacinio skundo atsisakymo“ apeliacinio skundo NMA vardu atsisakė, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas įsiteisėjo. Nepaisant šios aplinkybės, negalima laikyti, kad yra suformuota aiški teismų praktika dėl prašymo išleisti į tarnybinę komandiruotę pateikimo termino ar tarnybinės nuobaudos skyrimo už išvykimą į komandiruotę be atsakingo asmens patvirtinimo (ne)teisėtumo, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (dėl jo nebuvo priimtas praktiką formuojantis galutinis ir neskundžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas), o vėliau priimtame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime buvo tiesiog cituojamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo išvados, papildomai neatliekant jokių aplinkybių tyrimo ir (ar) vertinimo. Administracinėje byloje Nr. 13-1063-595/2020 pareiškėjas nedalyvavo, be to, joje buvo sprendžiamas būtent P. I. tarnybinės atsakomybės klausimas ir nebuvo nagrinėjami su pareiškėjo tarnybine veikla (jos (ne)tinkamumu) susiję klausimai. Aplinkybės, nustatytos nagrinėjant minėtą administracinę bylą, neturi prejudicinės galios sprendžiant dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės. Kitų pagrįstų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pažeidė darbo tvarką, Išvadoje nenurodyta.
2.9. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo turi būti su aiškiai išdėstytos ir ištirtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, atliktas jų visų teisinis įvertinimas, lemiantis priimtiną sprendimą, be to, Įsakyme turi būti suprantamai pareiškėjui (ir ne tik jam) pateikiamas pareiškėjo veiklos vertinimas bei aplinkybės, kurių viseto pakanka, kad pareiškėjui būtų paskirta tarnybinė nuobauda, nurodyti konkretūs imperatyvūs teisės aktai, kurių reikalavimus pareiškėjas pažeidė. Tačiau Įsakymas nurodytų reikalavimų neatitinka, todėl naikintinas.
3. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad:
4.1. VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas; sąvoka „kitą patikrinimą“ reiškia, kad VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nebuvo įtvirtintas baigtinis tokių patikrinimų sąrašas. Administracinės bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime nustatytą teisės aktų pažeidimą atsakovas kvalifikuoja kitu kompetentingos institucijos patikrinimu, ko pasėkoje per 5 darbo dienas turėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo skirta tarnybinė nuobauda. Priešingu atveju kitiems kitos kompetentingos institucijos patikrinimo sprendimams nesant teisinio pagrindo būtų suteikta didesnė teisinė galia nei teismo sprendimams. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas padarytas 2019 m. liepos 5, 8 dienomis. Teismo sprendimas priimtas 2020 m. sausio 14 d., 3 metų terminas sueis 2022 m. liepos 5, 8 d. Galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas per 5 darbo dienas, t. y. 2020 m. sausio 20 d., o tarnybinė nuobauda skirta 2020 m. kovo 16 d., nepažeidus 5 darbo dienų termino tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti ir 3 metų termino nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos tarnybinei nuobaudai skirti. Apie priimtą Vilniaus apygardos administracinio tesimo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą NMA direktorius buvo informuotas 2020 m. sausio 20 d., kas ir yra Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašo 103 punkte minima oficiali informacija. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tą pačią dieną, todėl 5 darbo dienų terminas nebuvo pažeistas.
4.2. Pareiškėjas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, užima direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigas, t. y. užima vadovaujančias pareigas ir priklauso vadovybės lygiui. Vadovaujantis NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigybės aprašymu, jo priimami sprendimai / neveikimas daro tiesioginę įtaką kitų NMA tarnautojų / darbuotojų tarnybos / darbo funkcijų tinkamam vykdymui ir lemia pačios įstaigos veiklos rezultatus bei tikslų pasiekimą. Aplinkybės, kad pareiškėjas eina atsakingas pareigas – vykdo direktoriaus vyriausiojo patarėjo funkcijas, lemia didesnį jo atsakomybės laipsnį už pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, veiklos kontrolę. Kartu tai reiškia, kad jam yra žinomi teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys NMA veiklą, bei NMA įprasti veiklos metodai, kuriais užtikrinamas funkcijų įgyvendinimas. Pareiškėjo laikino nebuvimo darbe (atostogų, ligos, komandiruotės) atvejais, pareiškėjui įforminus pavadavimą, šias funkcijas turėjo atlikti personalo skyriaus vedėja R. K..
4.3. Darbuotojas, kurio tarnybinė komandiruotė pareiškėjo nebuvo patvirtinta, dirbo Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus (toliau – ir KOS) vyriausiuoju specialistu. Pagal NMA direktoriaus 2015 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. BR1-125 patvirtintus NMA Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus nuostatus, KOS ir jo specialistai, be kita ko, vykdo rizikingų pareiškėjų patikras vietoje, kartu su patikrų vietoje skyriaus darbuotojais, siekiant įsitikinti pareiškėjų atitikimui teisės aktų keliamiems reikalavimams. NMA KOS skyriaus funkcijos yra specifinės, o atliekami patikrinimai bei jų datos turi būti išlaikytos paslaptyje, kitaip patikrinimai netektų prasmės. Todėl DVS įkėlus tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės, yra svarbu aktualiu laiku gauti komandiruotės patvirtinimą, kad KOS skyriaus specialistai galėtų tinkamai vykdyti jiems priskirtas funkcijas, t. y. vykti į komandiruotę atlikti rizikingų pareiškėjų patikrinimus vietoje kartu su patikrinimų vietoje skyriaus darbuotojais. Laiku neužtikrinus galimybės išvykti į komandiruotę, minėti darbuotojai negali laiku ir tinkamai vykdyti savo tiesioginių funkcijų – atlikti rizikingų pareiškėjų patikrinimus vietoje, surašyti stebėjimų ataskaitų. KOS specialistų tarnybinių pranešimų dėl komandiruočių įkėlimas į DVS vėliau nei likus 2 darbo dienoms ir jų skubus tvirtinimas yra NMA susiklosčiusi praktika dėl būtinybės skubiai ir slaptai vykdyti patikrinimus vietoje.
4.4. Darbuotojas į DVS įkėlė tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės patvirtinimo, o el. paštu pareiškėjui pateikė komandiruotės tikslą, skubos priežastį ir kitas aplinkybes. Buvo ne tik įkelta užduotis į DVS, bet taip pat P. I. skambino pareiškėjui ir rašė el. laiškus dėl komandiruotės patvirtinimo tiek 2019 m. liepos 5 d., tiek liepos 8 d. iki komandiruotės pradžios, t. y. aktyviais veiksmais siekė, kad komandiruotė būtų patvirtinta. Darbuotojas 2019 m. liepos 5 d. el. laiško temoje nurodė, kad klausimas yra skubus (el. laiško tema nurodyta – „SKUBU!!! PATVIRTINTI TP REZOLIUCIJA“). Šios aplinkybės konstatuotos ir įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime.
4.5. Pareiškėjas, prieš išvykdamas į komandiruotę 2020 m. liepos 5 d., turėjo (1) perduoti komandiruočių tvirtinimą jį pavaduojančiam asmeniui – personalo skyriaus vedėjai arba (2) pats tinkamai ir laiku vykdyti jam priskirtas funkcijas – laiku patvirtinti 2019 m. liepos 5 d. P. I. tarnybinį pranešimą dėl 2019 m. liepos 8 d. komandiruotės. Pareiškėjas neužtikrino, kad jam priskirtos funkcijos būtų atliktos tinkamai ir laiku, nes nei iki darbuotojo komandiruotės pradžios, nei vėliau jos nepatvirtino, nesant tam svarbių priežasčių. Nepaisant būtinumo, P. I. aktyvių veiksmų (skambučiai, el. laiškai 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. liepos 8 d. iki komandiruotės pradžios), net ir 2018 m. liepos 8 d. 16:06 val. KOS patarėjai A. K. susisiekus su pareiškėju, jis atsisakė pasirašyti P. I. tarnybinį pranešimą dėl vienos dienos komandiruotės (2019 m. liepos 8 d.). Valstybės tarnautojas, pasirinkęs neuždėti DVS pavadavimo ir jo nebuvimo darbe metu (esant komandiruotėje) neperleisti jam pavestų funkcijų atlikti kitiems NMA direktoriaus įgaliotiems asmenims, jam esant komandiruotėje, privalėjo užtikrinti ir garantuoti, kad visas pareigas jis atliks laiku ir tinkamai bei prisiėmė riziką dėl atsakomybės jam taikymo, netinkamo tarnybinių pareigų vykdymo / nevykdymo atveju.
4.6. Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad „kai turėjau galimybę, atsiliepdavau į telefono skambučius“, tačiau į P. I. skambučius neatsakė ir jam neperskambino. Priežasčių, kodėl pareiškėjas neatskambino P. I. darbo valandomis, jis nepateikė ir skunde. Pareiškėjas turėjo įvertinti savo darbo krūvį iki savo komandiruotės 2019 m. liepos 5 d., taip pat situaciją minėto 2019 m. liepos 5 d. renginio metu ir, matydamas, kad negali / nesuspėja vykdyti užduočių DVS ar atsakyti į el. laiškus ir pan., bet kuriuo komandiruotėje buvimo metu galėjo ir turėjo informuoti atsakingą NMA asmenį (pavyzdžiui, personalo skyriaus vedėją, direktoriaus pavaduotoją, direktorių) apie atsiradusį pavadavimo poreikį DVS ir el. pašte ir tokiu būdu išvengti neteisėto elgesio / neveikimo ir jo pasekmių, tačiau tokių veiksmų sąmoningai neinicijavo ir nesiėmė.
4.7. Aplinkybės, kad buvo būtinybė tarnybinį pranešimą DVS įkelti vėliau nei prieš dvi dienas, patvirtina P. I. paaiškinimai, KOS skyriaus funkcijų pobūdis bei atlikimo specifika (rizikingų pareiškėjų patikros vietoje atliekamos suderinus su patikrų vietoje darbuotojais suderintu laiku, kuris turi būti laikomas paslaptyje), tai yra konstatuota ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime. Be to, visa reikiama informacija buvo pateikta DVS, el. laiškuose, ne kartą bandyta susisiekti su pareiškėju telefonu. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas neužtikrino objektyvių galimybių P. I. laiku ir tinkamai atlikti jo tarnybines funkcijas, esant komandiruočių poreikiui, o kartu ir pasiekti NMA tikslus. Darbuotojas buvo priverstas išvykti į komandiruotę, negavęs įgalioto asmens patvirtinimo dėl vykimo į ją.
4.8. Dėl pareiškėjo pažeidimų kilo neigiamos pasekmės – nebuvo laiku patvirtintas P. I. komandiruotės prašymas, dėk to P. I. negalėjo tinkamai vykdyti savo funkcijų, išvyko į komandiruotę be patvirtinimo, buvo priimtas ir jau teismo panaikintas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos P. I. skyrimo. NMA nepalankus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas sukėlė neigiamas finansines pasekmes – patirtas bylinėjimosi išlaidas (450 Eur) teisminiame procese, taip pat buvo sumenkintas NMA įvaizdis ir reputacija kitų NMA darbuotojų, klientų ir piliečių akyse. Komandiruotė turėtų būti patvirtinta iki jos pradžios, kad asmuo galėtų laiku išvykti ir tinkamai įvykdyti savo funkcijas komandiruotėje, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nėra vidaus teisės akto, nustatančio veiksmų atlikimo terminą, yra gynybinė pozicija, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės, o taip pat parodo ir pareiškėjo aplaidų ir neatsakingą požiūrį į tarnybos funkcijų vykdymą, neatitinkantį valstybės tarnybai reikiamo atidumo bei rūpestingumo.
4.9. Teisės aktai nesieja tarnybinio nusižengimo tyrimo inicijavimo (pradžios) su neigiamų pasekmių, finansinės žalos buvimu, šios aplinkybės nustatomos atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas objektyviai ir nešališkai, o pareiškėjo argumentai apie NMA šališkumą ar siekį pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra nepagrįsti. Priešingai, 2019 m. lapkričio 5 d. rezoliucija NMA direktorius nutarė nepradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo, kol nebus gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, t. y. oficiali informacija. Vienas iš pareiškėjo argumentų yra tai, jog darbuotojo tarnybinis pranešimas dėl komandiruotės buvo pateiktas pažeidžiant nustatytą tvarką (nenurodytas komandiruotės tikslas ir nesant pagrindo, pateiktas vėliau nei 2 darbo dienos iki komandiruotės pradžios), tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas jau nagrinėjo ir vertino šias faktines aplinkybes pagal P. I. skundą NMA ir 2020 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą. Įrodinėjimo dalykas bylose iš dalies sutampa, įrodinėjamas faktas reikšmingas abiejose bylose. Šios faktinės aplinkybės nebegali būti kitaip vertinamos nei buvo įvertintos įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime, nes taip būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, taip pat teismo sprendimo privalomumo principas.
4.10. Išvadoje dėl tarnybinės nuobaudos yra aiškiai išdėstytos ir ištirtos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, atliktas bei Išvadoje detaliai aprašytas jų teisinis įvertinimas, nustatyti tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, tarnybinė nuobauda skirta, atsižvelgiant į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (jų nenustatyta). Priimant Įsakymą buvo laikytasi teisės aktuose nustatytų procedūrinių taisyklių, todėl pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą tenkino – panaikino NMA direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. PS1-594 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. K.“.
6. Teismas aptarė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, NMA direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. BR1-189 patvirtintų NMA darbuotojų etikos taisyklių 5.3.2, 5.5, 5.5.1, 5.6 ir 11 punktų, NMA Darbo reglamento 104 ir 118, NMA direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. BR1-141 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymų dėl komandiruočių Lietuvos Respublikoje pasirašymo ir tarnybinių pranešimų dėl vienos dienos komandiruotės Lietuvos Respublikoje tvirtinimo“ (2019 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. BR1-173 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. birželio 19 d.) 1.1 punkto, NMA direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. BR1-262 patvirtintų NMA vidaus tvarkos taisyklių 1 punkto, NMA direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. PS1-1135 patvirtinto NMA valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pavadavimo bendrųjų nuostatų 5, 6 punktų, NMA direktoriaus 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. PS1-1135 patvirtinto NMA direktoriaus vyriausiojo patarėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 2, 3, 5.1 ir 5.10 punktų nuostatas.
7. Teismo vertinimu, iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, jog yra aiškiai įtvirtinta, kad NMA direktorius įgaliojo NMA direktoriaus vyriausiąjį patarėją – pareiškėją, pasirašyti įsakymus ir rezoliucijomis tvirtinti tarnybinius pranešimus dėl NMA (išskyrus Kontrolės departamento vyresniųjų patarėjų, skyrių vedėjų, skyrių patarėjų, skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis) valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, komandiruočių Lietuvos Respublikoje, be to, NMA direktoriaus vyriausiąjį patarėją pareiškėją (jo laikino nebuvimo darbe (atostogų, ligos, komandiruotės) ar atleidimo iš pareigų atvejais pavaduoja Personalo skyriaus vedėja R. K., t. y. aiškiai įtvirtinta pareiškėjo pareiga tvirtinti NMA darbuotojų komandiruotes ir laikino nebuvimo darbe atveju minėtą pareigą / atsakomybę perduoti jį pavaduojančiam darbuotojui. Teismas pažymėjo, kad aplinkybės, jog pareiškėjas eina atsakingas pareigas – vykdo direktoriaus vyriausiojo patarėjo funkcijas, lemia didesnį jo atsakomybės laipsnį už pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, veiklos kontrolę.
8. Teismas nurodė, kad pagal NMA Darbo reglamento 123 punktą, tarnybinis pranešimas dėl siuntimo į komandiruotę turi būti pateikiamas DVS rezoliucija tvirtinančiam asmeniui ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas (išskyrus atvejus, kai apie vykimą į komandiruotę sužinoma vėliau) iki planuojamos komandiruotės pradžios. Remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas pažymėjo, kad NMA darbuotojas P. I. ne tik įkėlė į DVS tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės patvirtinimo, bet ir el. paštu pareiškėjui pateikė komandiruotės tikslą, priežastis dėl skubos ir kitas aplinkybes. Teismas akcentavo, kad minėtos aplinkybės konstatuotos ir įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I3-1063-595/2020. Teismas atkreipė dėmesį, kad P. I. bandė susisiekti su pareiškėju ir telefonu, tačiau pareiškėjas neatsiliepė, teismo posėdyje pareiškėjas to nepaneigė. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl ko jis (kuris tvirtino susipažinęs ir net įsigilinęs bei suabejojęs P. I. komandiruotės tikslingumu) negalėjo atsiliepti renginio metu į P. I. telefoninius skambučius / perskambinti. Pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo aiškūs P. I. tarnybinės komandiruotės tikslai, teismas vertino kaip pareiškėjo gynybinę versiją, kadangi, esant neaiškumams, pareiškėjas galėjo pats susisiekti su P. I. ar išsiaiškinti ginčo komandiruotės tikslus ir visus su ja susijusias aplinkybes su P. I. tiesioginiu vadovu (laikinai einančia tiesioginės vadovės pareigas), kuris ir vizavo komandiruotę.
9. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neužtikrino, kad jam priskirtos darbinės funkcijos būtų atliktos tinkamai ir laiku. Pareiškėjas, kuriam kaip vadovaujantį darbą dirbančiam asmeniui keliami didesni reikalavimai, turėjo įvertinti renginio metu būsimą krūvį, o neketindamas atlikti tinkamai minėtų savo darbinių funkcijų, t. y. laiku patvirtinti 2019 m. liepos 5 d. P. I. tarnybinį pranešimą dėl 2019 m. liepos 8 d. komandiruotės, privalėjo prieš išvykdamas į vienos darbo dienos komandiruotę, t. y. 2020 m. liepos 5 d., perduoti komandiruočių tvirtinimą jį pavaduojančiam asmeniui – personalo skyriaus vedėjai. Tačiau pareiškėjas minėtų veiksmų neatliko.
10. Teismas akcentavo, kad NMA vidaus teisės aktai nedraudžia, esant būtinumui, tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės pateikti ir vėliau nei prieš 2 darbo dienas. Be to, aplinkybės, kad buvo būtinybė tarnybinį pranešimą DVS įkelti vėliau nei prieš 2 dienas, patvirtina P. I. paaiškinimai, KOS skyriaus funkcijų pobūdis bei atlikimo specifika (rizikingų pareiškėjų patikros vietoje atliekamos suderinus su patikrų vietoje darbuotojais suderintu laiku, kuris turi būti laikomas paslaptyje), t. y. konstatuota ir įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime.
11. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog pareiškėjas turėjo įvertinti savo darbo krūvį iki komandiruotės 2019 m. liepos 5 d., taip pat situaciją minėto 2019 m. liepos 5 d. renginio metu ir matydamas, kad negali / nesuspėja vykdyti užduočių DVS ar atsakyti į el. laiškus ir pan., bet kuriuo komandiruotėje buvimo metu galėjo ir turėjo informuoti atsakingą NMA asmenį (pavyzdžiui, personalo skyriaus vedėją, direktoriaus pavaduotoją, direktorių) apie atsiradusį pavadavimo poreikį DVS ir el. pašte, ir tokiu būdu išvengti neteisėto elgesio / neveikimo ir jo pasekmių, tačiau tokių veiksmų pareiškėjas, kuris turėjo užtikrinti sklandų NMA darbą pagal priskirtas atsakomybes, neinicijavo ir nesiėmė. Minėtais savo veiksmais pareiškėjas neužtikrino objektyvių galimybių NMA P. I. laiku ir tinkamai atlikti jo tarnybines funkcijas, esant komandiruočių poreikiui, be to, būdamas komandiruotėje, pareiškėjas nesugebėjo užtikrinti tinkamo pareigų atlikimo, nesuvaldė darbų ir informacijos srauto, netinkamai teikė prioritetą darbams, todėl P. I. buvo priverstas išvykti į komandiruotę, negavęs įgalioto asmens patvirtinimo dėl vykimo į ją.
12. Teismo vertinimu, pareiškėjo kaltė (tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė) pasireiškia tuo, kad pareiškėjas žinojo apie savo darbines funkcijas bei pareigas (be kita ko, tvirtinti NMA darbuotojų komandiruotes), nuo kurių priklauso kitų NMA darbuotojų funkcijų tinkamas ir savalaikis vykdymas (darbuotojų galimybė laiku išvykti į komandiruotes ir vykdyti pareiškėjų patikras vietoje), be to, žinojo, kad 2019 m. liepos 5 d. jis vyksta į komandiruotę, tačiau neįformino savo pavadavimo. Taip pat pareiškėjas, žinodamas apie P. I. 2019 m. liepos 5 d. tarnybinį pranešimą DVS, gavęs papildomus P. I. el. laiškus 2019 m. liepos 5, 8 d. temoje įvardytus kaip „skubius“ ir pateikus informaciją apie komandiruotės tikslą, būtinumą ir kt., neužtikrino P. I. komandiruotės patvirtinimo. Tokiu būdu pareiškėjas nevykdydamas savo tiesioginių funkcijų, netinkamai organizuodamas savo darbą, sukūrė P. I. nepalankias aplinkybes, todėl P. I. buvo priverstas vykti į komandiruotę, negavęs patvirtinančios rezoliucijos.
13. Teismas pažymėjo, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, dėl jo pažeidimų kilo neigiamos pasekmės: nebuvo laiku patvirtintas P. I. komandiruotės prašymas, dėl to P. I. negalėjo tinkamai vykdyti savo funkcijų, išvyko į komandiruotę be patvirtinimo. Be to, P. I. buvo taikyta tarnybinė nuobauda. Dėl NMA įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos P. I. skyrimo kilo teisminis ginčas, kuris baigėsi NMA nepalankiu teismo sprendimu ir sukėlė neigiamų finansinių pasekmių, t. y. NMA turėjo atlyginti P. I. patirtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tokiu būdu buvo sumenkintas NMA kaip valstybinės institucijos įvaizdis ir reputacija.
14. Teismas konstatavo, kad NMA pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą.
15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, teismas nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra valstybės tarnautojo įvykdytas tarnybinis nusižengimas, kuris nustatomas VTĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Teismas aptarė VTĮ 34 straipsnio 1 dalies, Aprašo 3 punkto nuostatas.
16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo veiksmai (neveikimas) buvo atlikti daugiau nei prieš 6 mėnesius (2019 m. liepos 5, 8 d.), pareiškėjas gavo 2020 m. sausio 24 d. Pranešimą, o, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, NMA direktorius Įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Teismo vertinimu, yra akivaizdu, jog 2020 m. kovo 16 d. skiriant tarnybinę nuobaudą, nuo joje nurodytų pareiškėjo veiksmų / neveikimo (atliktų 2019 m. liepos 5, 8 d.) buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, todėl, vadovaujantis VTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, nesant jokių joje nustatytų išimčių, pateisinančių ilgesnio termino taikymą, pareiškėjui jokia tarnybinė nuobauda objektyviai negalėjo būti paskirta.
17. Teismas nurodė, kad pagal NMA Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašo 103 punktą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas dėl darbuotojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, pažeidimą, veiklos per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo. Įvertinęs NMA Personalo skyriaus vedėjos R. K. 2019 m. spalio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. PS26-960 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, 2019 m. lapkričio 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. PS9-17 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ turinį, teismas sprendė, kad pareiškėjo neveikimas – nepatvirtinant NMA P. I. komandiruotės ir su tuo susijusios faktinės aplinkybės, NMA direktoriui tapo žinomos dar 2019 m. lapkričio 5 d., tačiau NMA tyrimas nepradėtas. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad 2020 m. sausio 24 d. jam įteikiant Pranešimą, buvo pažeistos Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašo 103 punkto nuostatos, nesilaikyta tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūros reikalavimų, t. y. vėliau nei per 5 darbo dienas pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas NMA negalėjo būti toliau tęsiamas ir privalėjo būti nutrauktas.
18. Teismo vertinimu, atsakovo minimas 3 metų terminas šiuo atveju netaikomas, kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendime nevertino konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas negali būti priskiriamas prie kitos kompetentingos institucijos, atliekančios tyrimą, ar kitų institucijų VTĮ 34 straipsnio prasme.
19. Teismas pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Įsakymą dėl NMA padarytų esminių procedūrinių pažeidimų.
III.
20. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
21. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nemotyvavo sprendimo, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.
21.2. Egzistuoja visi pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kurie 2020 m. vasario 14 d. Išvadoje yra konkrečiai ir aiškiai konstatuoti, todėl pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Be to, NMA argumentams dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo sudėties pritarė ir teismas.
21.3. Pagal suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-145-552/2020) teismai gali remtis ankstesnių teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis taip pat ir tais atvejais, kai viena iš šalių nedalyvavo ankstesnėje byloje. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime aiškiai konstatuota, kad P. I., nepažeisdamas NMA galiojančios tvarkos bei praktikos, laiku ir tinkamai pateikė tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės, nurodė komandiruotės tikslą, įrodė skubotumą, tačiau, nepaisant šio asmens aktyvių veiksmų, jo komandiruotė nebuvo patvirtinta. Kadangi pareiškėjas buvo įgaliotas tvirtinti komandiruotes NMA, todėl yra akivaizdu, kad būtent Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimas buvo vada pradėti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. NMA, gavusi tokią informaciją, pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalį bei Aprašo 3 punktą, privalėjo sureaguoti ir pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, kadangi tai imperatyviai nustatyta šiuose teisės aktuose.
21.4. VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje (buvusi VTĮ 30 straipsnio 1 dalis) įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3814-575/2020). Teismas nemotyvavo, kodėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimo NMA negalėjo laikyti kompetentingo subjekto / institucijos patikrinimu.
21.5. Teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, į pareiškėjui pradėto tyrimo dėl galimo tarnybinio pažeidimo teisinį ir faktinį pagrindą (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą) bei aktyvius, teisėtus ir pagrįstus NMA veiksmus. Tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą, buvo galima objektyviai įvertinti pareiškėjo neteisėtų veiksmų pasekmes, nes tik po šio sprendimo ir jame konstatuotų aplinkybių kyla teisinis pagrindas vertinti pareiškėjo veiksmų, nulėmusių nepagrįstai skirtos tarnybinės nuobaudos paskyrimo P. I. ir papildomai patirtų beprasmių bylinėjimosi išlaidų pasekmes ir jų konstatavimą. Todėl, priešingai nei nurodo teismas, NMA, siekdama tinkamai ir teisėtai ištirti galimą tarnybinį pažeidimą bei priimti pagrįstą sprendimą, laukė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. NMA, siekdama nepažeisti teisės aktų ir tyrimą dėl galimo tarnybinio pažeidimo pradėti tik gavusi konkretų teisinį pagrindą (šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą), elgėsi teisėtai ir pagrįstai.
21.6. Apie priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą NMA direktorius buvo informuotas 2020 m. sausio 20 d., tai ir yra Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašo 103 punkte minima oficiali informacija. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas tą pačią dieną, todėl 5 darbo dienų terminas nebuvo pažeistas. Tačiau teismas sprendime šių aplinkybių neaptarė.
22. Pareiškėjas R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
23. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
23.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo atsiliepimo į skundą argumentus, kuriuos teismas išnagrinėjo ir jiems pritarė, todėl ši apeliacinio skundo dalis neturėtų būti nagrinėjama ir turėtų būti atsisakyta priimti.
23.2. Atsakovo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakyta ne dėl teismams nagrinėjant bylas nustatytų aplinkybių vertinimo kaip kompetentingų institucijų patikrinimo, tačiau dėl kitų institucijų, turinčių specialiuosius įgaliojimus, vykdant savo funkcijas atliktų patikrinimų. Nurodytoje teismo praktikoje pateikti išaiškinimai suformuoti sprendžiant bylas, kurių aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas galėtų būti laikomas kompetentinga institucija VTĮ 34 straipsnio 1 dalies taikymo prasme tais atvejais, kai, pirma, įsiteisėja teismo sprendimas, antra, šiame teismo sprendime yra konstatuota, kad institucija ar įstaiga arba konkretus valstybės tarnautojas pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Tik nustačius, kad egzistuoja abi šios sąlygos, tarnybinė nuobauda dėl teismo nustatytų pažeidimų galėtų būti skiriama ir pasibaigus naikinamajam 6 mėnesių terminui. Toks aiškinimas atitiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje VTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos siaurai, t. y. teismo pripažįstama, kad nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (žr., pvz., 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012); draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais tais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5082-662/2018). Teismas tinkamai taikė VTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vadovavosi nurodyta teismo praktika.
23.3. VTĮ nustatytas 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, ši nuostata yra imperatyvi ir taikoma siaurai. Tokio termino praleidimas negali būti pripažįstamas formaliu procedūriniu pažeidimu, t. y. esminis pažeidimas, dėl kurio pareiškėjo ginčytas Įsakymas negalėjo būti laikomas teisėtu. Šio aiškinimo nepakeičia faktas, ar byloje nustatoma, kad valstybės tarnautojas galbūt padarė tarnybinių pareigų pažeidimą, ar ne – jeigu nuo pažeidimo padarymo praėjo 6 mėnesiai, atsakomybė tarnautojui bet kokiu atveju negali būti taikoma.
23.4. Apeliacinis skundas grindžiamas neteisinga prielaida, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime tariamai buvo nustatyti pareiškėjo padaryti pažeidimai. Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2020 m. sausio 14 d. sprendimą, neatliko jokio atskiro būtent pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ar jų (ne)teisėtumo vertinimo bei dėl jų teismo sprendime nepasisakė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. PS1-594 skirti pareiškėjui (NMA direktoriaus vyriausiajam patarėjui) R. K. tarnybinę nuobaudą – papeikimą, pagrįstumas ir teisėtumas.
25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas, 2019 m. liepos 5 d. ir liepos 8 d. nepatvirtinęs darbuotojui P. I. leidimo vykti į vienos dienos komandiruotę (2019 m. liepos 8 d.), tinkamai neatliko jam pavestų funkcijų – pažeidė Pareigybės aprašymo 2, 5.1 ir 5.10 punktų nuostatas; VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 16 straipsnio 1, 4 ir 6 punktus; Etikos taisyklių 5.3.2, 5.5.1, 5.6, 11 ir 14 punktus; NMA Vidaus tvarkos taisyklių 1 punktą; NMA darbo reglamento 104 punktą; NMA direktoriaus įsakymo dėl komandiruočių 1.1 punktą; NMA bendrųjų pavadavimo nuostatų 5 ir 6 punktus. Tačiau pirmosios instancijos teismas panaikino Įsakymą, padaręs išvadą, jog atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, pažeidė tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, nes pagal VTĮ 34 straipsnio 1 dalį, tarnybinė nuobauda pareiškėjui turėjo būti paskirta per naikinamąjį 6 mėnesių terminą nuo pareiškėjo neteisėtų veiksmų atlikimo / neatlikimo. Nepripažinti pagrįstais atsakovo argumentai, kad turi būti taikomas 3 metų terminas, nes Vilniaus apygardos administracinio teismas, kuris 2020 m. sausio 14 d. priėmė sprendimą dėl P. I. paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo, negali būti priskiriamas prie kitos kompetentingos institucijos atliekančios tyrimą (ar kitų institucijų) VTĮ 34 straipsnio prasme.
26. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniu skundu apskundė atsakovas, kuris nors apeliaciniame skunde kartoja tiek Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padarytu pažeidimu, tačiau iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl naikinamojo 6 mėnesių termino taikymo ir laikosi pozicijos, jog administracinės bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl P. I. tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir 2020 m. sausio 14 d. sprendime nustatytas pareiškėjo teisės aktų pažeidimas turi būti kvalifikuotas kitu kompetentingos institucijos patikrinimu, dėl ko per 5 darbo dienas nuo informacijos apie priimtą teismo sprendimą gavimo dienos (2020 m. sausio 20 d.) turėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl 6 mėnesių naikinamojo termino taikymo.
27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad VTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
28. Taigi įstatymų leidėjas išskyrė keturias atvejų grupes, kai netaikomas bendrasis 6 mėnesių terminas nuobaudai paskirti: 1) kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją); 2) kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą; 3) kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas; 4) kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Tiek antru, tiek trečiu atvejais nėra reikalaujama, kad tarnybinis nusižengimas būtų nustatomas atliekant atitinkamą tyrimą ar patikrinimą. Vien Seimo kontrolieriaus tyrimo ar kompetentingos institucijos patikrinimo atlikimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti specialų – 3 metų nuo nusižengimo padarymo dienos – terminą nuobaudai paskirti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2802/2012; 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020).
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas teikia argumentus, kad būtent Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl P. I. paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo, yra „kita kompetentinga institucija“, kuriai atlikus patikrinimą, buvo nustatytas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas.
30. Vertinant šių argumentų pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina, kad kompetentingo subjekto tarnybinis patikrinimas gali būti atliekamas turint tikslą įvertinti institucijos, skyriaus ar pareigūno veiklą ir būti apskritai nesusijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu, tai savo paskirtimi yra viena iš tarnybinės veiklos vidaus ar išorinės kontrolės formų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1159/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad VTĮ įtvirtintas nebaigtinis „kompetentingų institucijų“, galinčių atlikti patikrinimą, kurio metu gali būti nustatomas tarnybinis nusižengimas, sąrašas; sąvoka „kitą patikrinimą“ reiškia, kad nebuvo įtvirtintas baigtinis tokių „patikrinimų“ sąrašas (žr. 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019). Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, jog regionų aplinkos apsaugos departamentai, atlikdami jiems pavaldžių agentūrų (jų pareigūnų) patikrinimą, yra laikomi patikrinimą atliekančiomis kompetentingomis institucijomis VTĮ 34 straipsnio 1 dalies (iki 2019 m. sausio 1 d. buvusi 30 straipsnio 1 dalis) prasme (2018 m. spalio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5082-662/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-10-575/2019; 2020 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-483-520/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3778-575/2021).
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. birželio 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-3814-575/2020) Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos atliktą patikrinimą pagal gautą trečiojo asmens skundą įvertino kaip „kitos kompetentingos institucijos patikrinimą“.
32. Teismų praktikoje Specialiųjų tyrimų tarnyba laikoma kompetentinga institucija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3247-575/2018). Taip pat teismų praktikoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos atlikti tyrimo veiksmai buvo įvertinti kaip kompetentingos institucijos patikrinimas, ir konstatuota, kad yra teisinis pagrindas taikyti 3 metų terminą skirti tarnybinę nuobaudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-146-415/2021).
33. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar administracinio teismo nagrinėjimas konkretaus ginčo ir sprendimo priėmimas byloje gali būti traktuojamas kaip kompetentingos institucijos tyrimas ar patikrinimas, pažymėtina, kad administracinis teismas pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, iš jų ir tarnybinius ginčus (ABTĮ 17 str. 1 d. 5 p.); priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas taikomas turi būti taikomas byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Taigi, administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, neatlieka institucijos, jos tarnautojų (pareigūnų) skyriaus ar pareigūno veiklos patikrinimo, o nagrinėja konkretų ginčą, kilusį tarp bylos šalių.
34. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 14 d. sprendimu išsprendė tarnybinį ginčą, kilusį tarp NMA ir jos tarnautojo P. I. dėl šiam tarnautojui paskirtos tarnybinės nuobaudos. Šiuo sprendimu buvo panaikintas NMA direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. PS1-1363, kuriuo P. I. paskirta tarnybinė nuobauda, nes nustatyta, kad šio tarnautojo padarytas tarnybinis nusižengimas, kuomet jis išvyko į komandiruotę negavęs įgalioto asmens patvirtinimo, buvo išimtinai formalaus pobūdžio ir nesukėlė neigiamų pasekmių NMA, t. y. buvo padarytas mažareikšmis pažeidimas. Pažymėtina, kad nustatyta, jog P. I. padarė tarnybinį nusižengimą – esant jo kaltei (žinojo (turėjo) žinoti), kad komandiruotė turi būti patvirtinta įgalioto asmens, bet nenustatyta, jog P. I. padarė tarnybinį nusižengimą, tarnybinį pranešimą dėl komandiruotės įkeldamas vieną dieną prieš komandiruotę.
35. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime yra nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad pareiškėjas buvo 2019 m. liepos 5 d. buvo išvykęs į komandiruotę, kad jis galėjo atlikti įprastines darbo funkcijas (pasirašyti dokumentą), pareiškėjas 2019 m. liepos 5 d. buvo atsidaręs P. I. elektroninį laišką su antrašte („SKUBU!!! PATVIRTINTI TP REZOLIUCIJA“), kuriame buvo nurodyta, kad patikrą reikia derinti, kad bus atliekamos patikros stebėjimas, ir kad tai skubu, tačiau visos šios aplinkybės atsakovui buvo žinomos (išsiaiškintos) atliekant P. I. tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. atsakovui buvo akivaizdūs pareiškėjo veiksmai (neveikimas), ir jokios naujos aplinkybės priėmus minėtą teismo sprendimą atsakovui nepaaiškėjo. Iš šioje byloje pateikto P. I. 2019 m. liepos 22 d. paaiškinimo dėl nepadaryto tarnybinio nusižengimo matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie tas aplinkybes, kurios šiuo atveju siejamos su pareiškėjo padarytu nusižengimu.
36. Byloje nustatyta, kad atsakovo direktorius gavo 2019 m. lapkričio 5 d. tarnybinį pranešimą Nr. PS9-17, iš kurio sužinojo apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą. Pranešime nurodyta, kad pareiškėjas galbūt netinkamai atliko savo darbo funkcijas, t. y. nepatvirtino komandiruotės tarnybinio pranešimo „Dėl P. I. komandiruotės“, išvykęs į komandiruotę neskyrė pavadavimo, todėl nebuvo galimybės patvirtinti P. I. tarnybinio pranešimo. Taigi nuo šio pranešimo gavimo per 5 darbo dienas turėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o per 6 mėnesius turėjo būti paskirta tarnybinė nuobauda (VTĮ 34 str. 1 d., NMA Personalo skyriaus darbo tvarkos aprašo 103 p.).
37. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis VTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostata ir sprendime aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio praktika, pagrįstai 6 mėnesių termino praleidimo nevertino kaip formalaus procedūrinio pažeidimo, nes šis 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, t. y. jis negali būti atnaujintas ar pratęstas, o pasibaigus šiam terminui nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytą tarnybinį nusižengimą.
38. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė