Administracinio nusižengimo byla Nr. II-243-873/2017

      Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01525-2017-5

      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei, dalyvaujant V. Z., J. N. – Z., išnagrinėjusi V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

            Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 17NTAN-98399485-17 nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Nutarimo duomenimis, santykiai tarp sutuoktinių yra įtempti, nepasitenkinimas vienas kito elgesiu kyla esant net ir paprasčiausiam nesusikalbėjimui. Tačiau tokie sutuoktinių tarpusavio santykiai turi būti sprendžiami abipusiu sutarimu, o to nepasiekus, kylančios elgesio problemos gali būti sprendžiamos ir pasitelkiant psichologus. Visų pirma tėvai privalo užtikrinti vaikų teises ir tesėtus interesus. Kadangi nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad sutuoktinių 2017 m. vasario 20 d. ir 2017 m. kovo 12 d. konfliktai namuose vyko jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, taip pat nėra nustatytas abiejų sutuoktinių girtumas, todėl negalima daryti prielaidos, kad tėvai buvo girti ir negalėjo tinkamai rūpintis savo vaikais, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje.

V. Z. skundu su nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nesutiko, prašė panaikinti nutarimą, pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą, o esant esminių įrodymų trūkumų, grąžinti bylą policijos komisariatui atlikti nusižengimo tyrimą. Skunde nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jis 2017 m. kovo 13 d. pateikė pareiškimą, kad 2017 m. vasario 20 d., apie 20.23 val., skambino pagalbos Nr. 112 dėl sutuoktinės J. N. – Z. netinkamo elgesio, t. y. minėtą vakarą jam būnant namuose kartu su nepilnamečiais sūnumis J., gim. 2009 m., ir J., gim. 1999 m., Z., sutuoktinė sukėlė žodinį konfliktą dėl šeimyninių dalykų, sutuoktinė pradėjo elgtis impulsyviai, garsiai šaukti, rėkti ant vyresniojo sūnaus, esant šalia kitam mažamečiui sūnui. Nutarime nurodoma, kad jis konfliktą (kilusį tarp sutuoktinės ir vyresniojo sūnaus) bandė nuraminti, pasiūlė sutuoktinei išeiti į kiemą pasivaikščioti, tačiau konfliktas tęsėsi toliau, sutuoktinei garsiai šaukiant ir psichologiškai veikiant vaikus. Situacija buvo sunkiai kontroliuojama, todėl buvo kviečiama policija. Taip pat nutarime nurodoma, kad panašūs sutuoktinės konfliktai kartojasi. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2017 m. kovo 8 d. tarnybinis pranešimas, kuriame kaimynė R. R. nurodė, kad dažnai girdi motinos, t. y. jo sutuoktinės, ir vyresniojo jo sūnaus tarpusavio konfliktus, kurių metu tiek motina, tiek sūnus vienas ant kito rėkauja, isteriškai šaukia. 2017 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad konfliktai vyksta tarp motinos ir vyresniojo sūnaus, kurių metu tiek jis, tiek mama šaukia vienas ant kito, nepagarbiai bendrauja. Kaip matyti vien iš aukščiau išdėstytų nutarime faktinių aplinkybių, kurie yra pagrįsti bylos medžiaga, akivaizdu, kad konfliktai vyksta tarp mamos J. N. – Z. ir jos sūnaus, kad 2017 m. vasario 20 d. konfliktas, kurio metu ji garsiai rėkė, šaukė ir psichologiškai veikė vaikus, įvyko taip pat tarp jų ir esant kitam mažamečiui sūnui. Šias aplinkybes taip pat galėtų patvirtinti aptariamo įvykio policijos registracijos lape nurodytas garso įrašas, kuriame girdėjosi, kaip ji garsiai rėkė esant nepilnamečiams vaikams kambaryje. Minėtais veiksmais ji nesudarė savo vaikams saugios aplinkos, tinkamų sąlygų vaikams harmoningai vystytis ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį, 3.165 straipsnį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 11 straipsnį, 21 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, nesutiktinta su nutarime padaryta išvada, kad konfliktas 2017 m. vasario 20 d. įvyko tarp sutuoktinių, kad šio konflikto dieną vaikų kambaryje nebuvo. Mano, kad šią ginčijamą esminę išvadą tyrėja padarė atvykusių policininkų įrašu, kad jiems atvykus vaikų kambaryje nebuvo, tačiau konfliktas įvyko prieš atvykstant policininkams, kurie konflikto nematė. Netinkamai nustačius minėtas faktines aplinkybes, buvo padaryta netinkama išvada, kad tos dienos įvykio metu J. N. – Z. padarytoje veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Be to, tyrėja neatsižvelgė į jo pateiktus byloje duomenis ir 2017 m. balandžio 26 d. paaiškinimus, todėl bylą išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai (b. l. 2-4).

Skundo nagrinėjimo metu skundą V. Z. palaikė, paaiškino, kad ginčas 2017 m. vasario 20 d. vyko tarp sutuoktinės ir vyresnio vaiko, tuo metu šalia esant mažamečiui vaikui. Šių aplinkybių tyrėja neištyrė. 2017 m. vasario 20 d. vakarieniaujant jis pasakė, kad su vyresniuoju sūnumi ruošiasi važiuoti į Čekiją slidinėti. Tuo metu ir įsiplieskė konfliktas. Tikriausiai, sutuoktinei nepatiko, kad jis važiuoja tik su sūnumi. Sūnui 17 metų. Nepasitenkinimas pasireiškė agresyviais sutuoktinės šauksmais, riksmais. Ji konfliktavo su vyresniuoju sūnumi. Tada sūnus atsivedė į kambarį jaunesnį sūnų, kad užgestų konfliktas, mama nustotų rėkti, tačiau ji nenustojo. Jis prieš tai sutuoktinei pasiūlė išeiti į lauką, pasivaikščioti, tačiau konfliktas tęsėsi. Vyresnysis sūnus paprašė pagalbos, kuri galėjo būti tik teisinė, t. y. policijos iškvietimas. Policija atvažiavo per 10-15 min., rado pakankamai ramią situaciją. Visi buvo namuose, vaikai buvo išsiskirstę į savo kambarius. Pareigūnai pakalbėjo su juo, su sutuoktine ir vyresniuoju sūnumi. Jis po Šv. Velykų išėjo gyventi nuomojamame bute, 400 m nuo namų, kad gyventų arčiau, galėtų padėti. Jis parašė skundą, nes jos skunde nurodyti melagingi faktai. Sūnaus santykiai su mama yra sudėtingi, jis kelia balsą prieš mamą. Jis sutinka, kad sutuoktinė turi emocinių problemų. Jos tėvo mirtis įtakojo. Jos emocijos būna neadekvačios, todėl jam nesinori sūnaus kaltinti. Esmė ta, kad kvalifikuotas tyrėjas nesugebėjo ištirti aplinkybių. Jis yra teisininkas Krašto apsaugos ministerijoje. Jiems reikėtų sprendimo, kad galėtų toliau racionaliau ir geriau bendrauti. Jis siekia, kad aplinkybės būtų įvertintos, pasilieka prie skunde suformuoto prašymo. Papildomai V. Z. paaiškino, kad policijos pareigūnų sprendimas nutraukti tyrimą buvo netinkamas, nes aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos. Garso įrašas patvirtina, kad konfliktas buvo aštrus, šauksmingas. Per telefoną girdisi triukšmas, konfliktas atrodė baisiai, o tai kenkia vaikų auklėjimui, ugdymui, jų vystymuisi. Jis norėjo, kad tas konfliktas turtų tam tikras pasekmes, kad kažkas atsakytų už tokius veiksmus. Jam nepatiko, kad sutuoktinės pareiškime buvo nurodytos klaidingos aplinkybės, t. y., kad kambaryje nebuvo vaikų. Tai buvo advokatės sugalvota versija. Mano, kad įrodyta jog konfliktas vyko tarp sūnaus ir sutuoktinės, konfliktas buvo rėksmingas, šauksmingas, jis psichologiškai veikė vaikus. Taigi, administracinio nusižengimo požymiai buvo, tėvų valdžia buvo panaudota priešingai vaikų interesams. Jis, kaip tėvas, ėmėsi teisinių priemonių, nesmurtavo.  Žmona patvirtino, kad gydosi, naudoja raminančius, deda pastangas. Tai yra sveikintinas dalykas. Bylos iškėlimas padėjo kitaip vertinti konfliktus namuose. Prašo to paties, kas nurodyta skunde.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariatas  atsiliepimu į V. Z. skundą prašoma jo netenkinti ir nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodoma, kad V. Z. skundas, atsižvelgiant į jame nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, yra nepagrįstas. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi priimtas įvertinus nusižengimo byloje turimus įrodymus, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais (b. l. 45).

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas į skundo nagrinėjimą neatvyko, apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta, skundas nagrinėtas Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

J. N. – Z. paaiškino, kad jų santykiai su vyru paskutiniu metu buvo pašliję. Po tėvo mirties jos jautrumas yra padidėjęs. Prieš tai jie su sutuoktiniu dvi dienas nebendravo ir nekalbėjo. Ji grįžo po darbo, paruošė vakarienę, visa šeima susėdo prie stalo. Bevalgant sutuoktinis netikėtai pareiškė, kad yra išpirkta kelionė važiuoti į Čekiją su vyresniuoju sūnumi. Mano, kad visi turi planuoti šeimos keliones, buvo keista, kad mokslo metų eigoje išveža paauglį. Jos reakcija buvo neigiama, kaip čia be jos važiuoja. Paauglys šoko prieš. Jie gana stipriai sukonfliktavo su vyresniuoju sūnumi. Sūnus gal panaudojo kelis necenzūrinius žodžius, trenkė kumščiu į stalą prie mažo brolio. Ji paprašė vyro, kad jis malšintų konfliktą. Vyras gana ramiai pasakė sūnui patylėti. Ji yra karšto temperamento, užsiplieskė, pradėjo verkti ir šaukti. Mažasis sūnus nuėjo į kambarį, užsidarė duris. Pas juos konfliktas tęsėsi toliau. Jie pykosi trise, gal daugiau su vyresniuoju sūnumi. Ji vis prašydavo vyro, kad šis atkreiptų dėmesį, jog sūnus negali taip konfliktuoti su mama. Ji yra garsiakalbė, dar stipriai  verkė. Tada vyresnysis sūnus pabandė atnešti mažesnį brolį, tačiau šis ištrūko, pabėgo į kambarį ir užsidarė. Vyras pradėjo sakyti, kad iškvies policiją. Kai suprato, jog policija jau iškviesta, iš karto paskambino auklei, kad ji paliudytų, jog jie yra tvarkinga šeima, prižiūri vaikus. Nusiraminimui ji nubėgo pas kaimynę parūkyti. Atvažiavo pareigūnai, pro duris jie įėjo visi kartu, t. y. ji, pareigūnai ir auklė. Vaikai buvo kambaryje. Pareigūnai juos apklausė. Pirmiausia apklausė paauglį viršuje, tada vyrą, galiausiai ją. Jie gyvena su vyru jau 20 metų. Ji dėl vaikų sutinka keistis, eiti pas psichologus. Vyras yra išėjęs iš namų. Ji jau yra prisiėmusi vaiko administracinę nuobaudą dėl alkoholio pirkimo. Jie šeimoje nutarė, kad ji turi prisiimti kaltę, nes vyras yra pareigūnas. Jai advokatai paaiškino, kad jei ji turės antrą nuobaudą ir įvyks skyrybos, jai bus labai blogai, todėl ji gynėsi. Sūnus labai pasipiktino, kai tėtis parašė pareiškimą dėl jos. Tarp jų įvyko konfliktas. Sutuoktinis sūnui pasakė, kad pasodins jį į kalėjimą. Vaikas isteriškai verkė. Jei vaikas pasipriešina tėvui, jie taip pat konfliktuoja. Papildomai J. N. – Z. paaiškino, kad ji pirmos apklausos metu pasakė, jog sužinojus netikėtą žinią susierzino. Vyras jai liepė pasirašyti jo parašytus popierius, kad ji davė melagingus parodymus, tačiau ji nesutiko, prieš šią bylą jis atnešė pasirašyti, bet ji pasakė, kad to nedarys. Vyras vaikams žadėjo grįžti po trijų mėnesių, paskui po keturių, rugsėjo mėnesį bus penki. Jai atrodo, kad vyras ruošiasi skyryboms, ją nuolat šantažuoja, kad atims mažiausią vaiką.

J. Z. paaiškino, kad jie su tėčiu planavo kelionę į Čekiją. Valgant vakarienę tėvas užvedė šią temą. Mamai nepatiko, kad jai pasakė tik tada, kai viskas buvo suplanuota. Pradėjo ginčytis, tėtis iškvietė policiją kad mama nusiramintų. Atvažiavo pareigūnai, mama jau buvo nusiraminusi. Pareigūnai kalbėjo su mama, su juo. Pareigūnai padavė skrajutę, telefono numerį. Mama buvo tuo metu nervuota, nes mirė jos tėvas. Dabar šeimoje ramiau, nes tėtis nuo balandžio mėn. gyvena atskirai. Šiuo metu gyvena trise – mama, jis ir brolis. Jis tėvo išvažiavimą supranta taip, kad šeimoje būtų ramiau, nes tarp mamos ir tėvo nėra sutarimo. Dažnai būdavo barniai, tėvai bardavosi tarpusavyje, jis bardavosi su tėvu, su mama. Toks įvykis, kad būtų iškviesta policija, buvo pirmas. Kai jis pagalvojo, nesupranta, kodėl tėvas iškvietė policiją, nes tai nebuvo pats baisiausias barnis. Jis bendravo su pareigūnu. Pareigūnas klausė, kokia situacija šeimoje, ar jis su broliu yra nuskriausti. Jis nesakytų, kad yra nuskriausti, tėvai tiesiog nesutaria. Protokolo mamai tikrai nereikėtų rašyti ir bausti. Tada jis irgi susinervino, buvo pakėlęs toną, ginčijosi su mama.

A. G., policijos pareigūnas, paaiškino, kad konkretaus įvykio neprisimena. Gavus pranešimą jie važiuoja ir klausia abiejų pusių, kas įvyko. Būna įvairių konfliktų. Būna santykiai ties skyrybų riba, tai kvietinėja policiją, kad paskui teisme įrodytų kažką. Jei nėra tarnybinio pranešimo, negavo pareiškimo, reiškia, kad smurto artimoje aplinkoje nebuvo. Jei namuose yra vaikų ir vyksta konfliktas, jie perduoda informaciją Operatyvinės veiklos skyriui. Būna iškvietimai dėl psichologinės ar psichinės būklės, dėl principo. Tokie iškvietimai pasibaigia policijos atvažiavimu. Ką jie gali padaryti, tai pateikti socialinių tarnybų telefono numerius. Papildoma informacija apie įvykį suvedama po iškvietimo. Jei dalina lankstinukus, tai problema šeimyniniuose santykiuose. Psichologinė pagalba yra ne vieno žmogaus problema, žmonės turi dviese dirbti šeimoje. Jei pareiškėjas nori rašyti pareiškimą, jis ir parašo. Jei žmonės patys negali susikalbėti, reikia kreiptis į specialistus. Buvo konfliktas lygioje vietoje, dėl nieko. Tai buvo policijos įsikišimas, kuris nieko nedavė. Buvo šeimyninis barnis, pretekstas – kelionė, kažkas su kažkuo nenorėjo važiuoti.

N. R., policijos pareigūnas, paaiškino, kad konfliktas lyg įvyko dėl kelionės. Vaikas sakė, kad motina konfliktuoja, jie gyvena strese. Smurto artimoje aplinkoje požymių jie neįžvelgė. Atrodo, porininkas bendravo su vaiku. Iš aplinkos matėsi, kad buvo kažkoks konfliktas, žmonės buvo susijaudinę. Atvykę į iškvietimą jie kalba su abiem pusėmis, kad susidarytų vaizdas, kas atsitiko. Tarnybinis pranešimas rašomas tada, jei įvyksta kažkas ypatingo, yra fizinis ar psichologinis smurtas. Čia buvo eilinis iškvietimas, jis negali visko detaliai prisiminti.

Garso įrašų duomenimis, pirmajame įraše 18 sekundžių niekas nekalba, fone girdimas garsus moters verksmas, po to V. Z. praneša, kad namuose triukšmas, mama triukšmauja, namuose yra vaikai. Moters balsas nuo 40 skambučio sekundės nutyla ir nesigirdi iki skambučio 1 minutės 28 sekundžių. Po to pasigirsta moters balsas, ji verkdama šaukia, kad nereikia pagalbos,  „aš nežinau, ką tu darai, tu provokuoji, tai yra psichologinis teroras“, pranešėjas tuo metu patyli. BPC darbuotoja klausia, ar jai nereikia greitosios, paklausia, gal atvažiuotų policija, ji tada apsiramintų, pareiškėjas atsako, kad jis mano, jog taip. Antrajame garso įraše girdėti, kaip V. Z. praneša, jog jis skambino, dabar apsiramino, gal reikia atšaukti. Jam pranešama, kad jau išvažiavo, sulauktų policijos. Trečiajame garso įraše girdėti, kaip J. N.-Z. kviečia policiją. 

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, pranešėjas 2017 m. vasario 20 d., 20.23 val., paskambinęs paprašė pagalbos, nes namuose yra mažamečiai vaikai, o motina triukšmauja, šūkauja, GMP nereikia. Pokalbio fone girdėjosi, kaip ji garsiai verkė, rėkė, kad pranešėjas jai kelia psichologinį smurtą. Adresas (duomenys neskelbtini). Papildoma informacija apie patikrinimą – atvykus kreipėsi pranešėjas V. Z., kuris paaiškino, kad žmona sukėlė žodinį konfliktą dėl neva pašlijusių šeimyninių santykių. Po žmonos tėvo mirties ji tapo emociškai nestabili, impulsyvi, dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių jų šeimoje nuolat kilo konfliktai. Smurto požymių nenustatė, patarė kreiptis pas psichologus. Namuose du vaikai, 7 ir 17 metų amžiaus, kurie konflikto metu buvo kitame kambaryje ( b. l. 13).

V. Z. 2017 m. kovo 13 d. pareiškimo duomenimis, jis 2017 m. vasario 20 d., apie 20.23 val., skambino pagalbos Nr. 112 dėl sutuoktinės J. N. – Z. netinkamo elgesio, t. y. yra minėtą vakarą, jam būnant namuose kartu su nepilnamečiais sūnumis Juru ir J. Z., sutuoktinė sukėlė žodinį konfliktą dėl šeimyninių dalykų, kurio metu pradėjo elgtis impulsyviai, garsiai šaukti, rėkti ant vyresniojo sūnaus šalia esant kitam mažamečiui sūnui. Jis bandė konfliktą nuraminti, pasiūlė išeiti į kiemą pasivaikščioti, parūkyti, tačiau konfliktas tęsėsi toliau, garsiai šaukiant ir psichologiškai veikiant vaikus. Situacija buvo sunkiai kontroliuojama, todėl kreipėsi pagalbos į policiją, prieš tai įspėdamas sutuoktinę apie policijos iškvietimą. Panašūs sutuoktinės konfliktai su nepilnamečiais vaikais kartojasi. Taip pat informuoja, kad 2017 kovo mėnesį, iš 11 dienos į 12 dieną, teko policijos pareigūnams apsilankyti namuose, nes sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus, būdama stipriai apsvaigusi, neva jis yra išgėręs ir daro psichologinį spaudimą. Atvykus pareigūnams jis pasiūlė pasitikrinti jo neblaivumą, tačiau pareigūnai tą daryti atsisakė ir pareiškė, kad akivaizdu, jog jis yra blaivus, o sutuoktinė stipriai išgėrusi. Mano, kad šis iškvietimas patvirtina, kad sutuoktinė pati terorizuoja šeimos narius. Ši aplinkybė taip pat patvirtina apie jos nepagrįstus teiginius, apie tai, kad jai sutuoktinis kelią psichologinį spaudimą. Į policiją kreipiasi, kad su sutuoktine pabendrautų, ją įspėtų, kad ateityje tas nesikartotų. Be to, prieš du metus kreipėsi į psichologą A. A., kuris sutuoktinei siūlė kreiptis ne tik į psichologą, bet ir kitus specialistus, tačiau ji atsisakė (b. l. 15).

V. Z. 2017 m. balandžio 26 d. paaiškinimų ir duomenų pateikimo dėl 2017 m. balandžio 3 d. pareiškimo ir kitų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje, sutuoktinės nurodytos aplinkybės, kurios įvyko 2017 m. kovo 12 d., apie 00.30 val., neatitinka tikrovės, jos yra grindžiamos jos subjektyviu suvokimu ir nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, įrodymais. Jos nurodyta aplinkybė, kad jis buvo išgėręs, ją pravokavo ir panašiai yra netiesa. Iš tikrųjų pati pareiškėja (sutuoktinė) buvo stipriai išgėrusi, tyčiojosi iš jo ir be jokio pagrindo kvietė policiją, prisidengdama savo tėvo netektimi ir dėl to sutrikusia savo sveikatos būkle. Aplinkybę, kad sutuoktinė buvo aiškiai neblaivi ir elgėsi net policijos pareigūnų akivaizdoje nepagarbiai, įžūliai ir įžeidinėjo jį, galėtų patvirtinti į šį jos iškvietimą atvykę policijos pareigūnai, kurie bylos medžiagoje įvardinti kaip patrulis V1741. Kadangi šių pareigūnų prašė alkotesterio pagalba nustatyti jo ir sutuoktinės neblaivumą, tačiau jie to nepadarė, todėl šioje byloje jie galėtų pateikti paaiškinimus, kuriais remiantis būtų išsiaiškintos minėtos aplinkybės, ypač sutuoktinės neblaivumas. Šie pareigūnai teigė, kad iš jos negali paimti pareiškimo, kadangi ji yra akivaizdžiai neblaivi. Todėl prašo iš šių pareigūnų paimti paaiškinimus dėl šių aplinkybių. Be to, sutuoktinė tą naktį buvo akivaizdžiai neblaivi, žemino jo orumą (kad jis yra blogas ministerijos pareigūnas, nevykėlis ir panašiai) važiuojant iš Balsių į namus (duomenys neskelbtini) taksi automobiliu jo vaiko akivaizdoje ir tokiu būdu drumstė vaiko ramybę bei nuteikinėjo jį prieš jį. Tai gali patvirtinti taksi automobilio vairuotojas, kurio vardas V.. Atlikus šiuos tyrimo veiksmus byloje būtų išsiaiškintos visos aplinkybės bei atsakomybėn patraukti asmenys. Taip pat šioje byloje turi būti įvertinta, ar ne tikslinga nagrinėjant šią bylą atskirti aplinkybes, kurios yra susijusios su sutuoktinės pareiškimu ir jo pateiktu pareiškimu dėl anksčiau įvykusio triukšmo namuose esant nepilnamečiams vaikams, kur yra tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad sutuoktinė padarė administracinį drausmės nusižengimą. Be to, turi būti įvertintos ir ANK numatytos prevencinės priemonės, užtikrinančios vaikų saugumą ir darnų vystymąsi. Policijos pareigūnams rekomenduojant, šiuo metu (1 savaitę) gyvena atskirai nuo šeimos. Pažymi, kad nuo išsamaus tyrimo gali priklausyti vaikių saugumas su sutuoktine, nes pateikti duomenys (psichologo nuomonė apie ją ir kt.) šiame tyrime net nebuvo įvertinti. Tikisi, kad pareigūnai tinkamai ir sąžiningai atliks savo pareigas ir užtikrins vaikų saugumą ir darnų jų vystymąsi (b. l. 22).

J. N. – Z. 2017 m. kovo 10 d. paaiškinimo duomenimis, 2017 m. vasario 20 d. tarp jos ir sutuoktinio įvyko paprastas žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų, kurio metu vaikai J. Z. ir J. Z. nedalyvavo, jie buvo kituose kambariuose. Sutuoktinis iškvietė pareigūnus, norėdamas pagąsdinti ją. Šeima yra normali, vaikai pilnai aprūpinti, prižiūrėti, gyvena pilnavertį visuomeninį gyvenimą (b. l. 14).

J. N. – Z. 2017 m. balandžio 3 d. pareiškimo duomenimis, 2017 m. kovo 12 d. pagal jos iškvietimą į namus buvo atvykę policijos pareigūnai. Iš karto pareiškimo nerašė, kadangi tuo metu buvo labai blogos emocinės būsenos dėl sutuoktinio sukelto psichologinio konflikto, ką matė ir atvykę pareigūnai. Be to, stengiasi visas šeimos konfliktines situacijas išspręsti gera valia su sutuoktiniu, tačiau dabar yra įsitikinusi, kad pati to viena padaryti negali. Jos iškvietimo pagrindas buvo sutuoktinio V. Z. netinkamas elgesys jos atžvilgiu, kuris pasireiškė tuo, jog nurodytą naktį sutuoktinis kėlė namuose konfliktines situacijas, nedavė ramybės, nors jau buvo vėlus metas, provokavo ją sakydamas, kad ji yra isterikė, kad jis iškvies policiją ir ją išveš, nes yra alkoholikė, netinkamai rūpinasi jų vaikais, kad neliko jos užtarėjo tėvo Valdemaro R. N.. Tą naktį sutuoktinis vartojo alkoholinius gėrimus, jo girtumo policijos pareigūnai netikrino, nes jie grįžo iš giminaičių taksi, automobilis buvo paliktas, nes ji automobilio nevairuoja. Šias aplinkybes gali paliudyti I. K. ir D. B.. Konflikto pradžia buvo dėl to, jog palikus automobilį, važiavo taksi ir ji paprašė sutuoktinio sumokėti už taksi paslaugas. Prašė sutuoktinio apsiraminti ir eiti miegoti, tačiau jis ir toliau tyčiojosi, psichologiškai smurtavo. Tai ne pirmas kartas kai sutuoktinis taip elgiasi. Jis išprovokuoja konfliktą, tada iškviečia policiją, o po to vėl tyčiojasi. Tai darosi nebepakeliama, po tokių konfliktų sutrinka miegas, sunku darbe, nes dirba atsakingą darbą, yra gydytoja - odontologė, jai būtina su pacientais ir klinikos darbuotojais bendrauti ramiai, įsiklausyti į jų problemas. Minimą naktį, atvykus policijos pareigūnams, jie rado ją beverkiančią, pasimetusią. Jai šiuo metu yra sunkus periodas, nes kol kas niekaip negali atsigauti po ištikusios nelaimės, staiga mirus jos tėvui V. R. N., su kuriuo jie buvo labai artimi. Jam esant gyvam sutuoktinis šeimyninių konfliktų privengdavo, todėl patyčios iš sutuoktinio pusės, jog nebeliko jos užtarėjo, yra labai skaudžios, nes vėl tenka prisiminti skaudžią netektį. Sutuoktiniui pradėjus tyčiotis dėl neva tai buvusio užtarėjo - jos tėvo netekties, ji negali susivaldyti ir pradeda verkti. Tada jau yra kaltinama, kad yra nestabilios psichikos moteris, neva tai turi alkoholio problemų ir jai yra būtinas gydymas ar psichologo pagalba. Toks psichologinis smurtas iš sutuoktinio pusės neigiamai veikia ją. Bendradarbiai gali paliudyti, jog ji gana dažnai į darbą ateina apsiverkusi, negyja tėvo netekties žaizda, tenka vartoti raminančius vaistus. Jos bendradarbiai šias aplinkybes gerai žino ir gali paliudyti. Prašo imtis atitinkamų priemonių jos sutuoktinio atžvilgiu pagal šį pareiškimą, kad jis nutrauktų psichologinio smurto veiksmus jos atžvilgiu (b. l. 17-18).

J. N. – Z. 2017 m. balandžio 3 d. prašymo dėl liudytojų apklausos ir papildomo paaiškinimo pagal V. Z. pareiškimą duomenimis, ji prašo papildomai apklausti liudytojus: Birutę, G. G., R. A., V. T.. Papildomai paaiškina, kad 2017 m. vasario 20 d. sutuoktinio V. Z. pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Jo minimo įvykio metu ji neatliko jokių veiksmų, priešingų nepilnamečių vaikų interesams, nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, nenaudojo jokio smurto tiek sutuoktinio atžvilgiu, tiek ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Kadangi buvo vėlus metas, tarp jų su sutuoktiniu įvyko žodinis buitinis konfliktas. Konflikto metu galimai jie abu kalbėjo garsiau nei įprasta, tačiau apklausus kaimynus dėl šio įvykio, nei vienas kaimynas nepatvirtino, jog girdėjo tą naktį šeimoje barnį, o tai reiškia, jog atsižvelgus į tai, kad buto sienos yra labai pralaidžios garsui, net jų konfliktinis pokalbis buvo faktiškai normalus. Yra įsitikinusi, kad abiejų tėvų pareiga yra tinkamai auklėti vaikus, vengti konfliktinių situacijų vaikų akivaizdoje, už netinkamą vaikų priežiūrą ar tėvų valdžios naudojimą priešingai vaikų interesams, atsakyti turi abu tėvai. Niekada nebūna, jog šeimyninis konfliktas kyla dėl vieno sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis V. Z. gana dažnai išprovokuoja konfliktus šeimoje, pastoviai grasina, jog kvies policiją, dažnai ji tokiomis situacijomis tiesiog išeina į lauką, kol jis aprimsta, tačiau nurodyto įvykio metu buvo jau gana vėlu. Nėra nė vieno įrodymo, jog 2017 m. vasario 20 d. ji naudojo tėvų valdžią priešingą vaikų interesams, todėl jos atžvilgiu administracinė teisena nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties (b. l. 21).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2017 m. kovo 12 d., 00.34 val.,  gautas J. N. – Z. pranešimas, kad namuose, (duomenys neskelbtini), triukšmauja, žodžiu grasina jai neblaivus sutuoktinis, yra mažametis vaikas. GMP nereikia, lauks vietoje. Papildomos informacijos apie patikrinimą duomenimis, smurto nebuvo, tik žodinis konfliktas. Pretenzijų vienas kitam neturėjo. Poreikiui esant pranešėja pati kreiptis į PK (b. l. 12).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės R. J. 2017 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatymo duomenimis, dirbant 2017 m. kovo 8 d. buvo bendrauta su R. R., kuri nurodė, kad dažnai girdi kaimynų iš 85 barnius, tiksliau motinos ir vyresniojo jos sūnaus tarpusavio konfliktus, kurių metų tiek motina, tiek sūnus vienas ant kito rėkauja, isteriškai šaukia, taip pat bendrauta su L. L., kuris jokio triukšmo ar konfliktų iš kaimynų, gyvenančių 85 bute negirdėjo. Pasak kaimynų, 91 butas yra negyvenamas (b. l. 20).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės R. J. 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatymo duomenimis, dirbant pagal 2017 m. kovo 15 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo bendrauta su nepilnamečiais J. Z. bei J. Z. jų tėvų akivaizdoje. Bendraujant nepilnamečiai nurodė, kad kartais tėvai tarpusavyje barasi, pykstasi, tačiau smurto atvejų nenurodė. Nepilnametis J. dar nurodė, kad pats kartais konfliktuoja su motina, kurių metu tiek jis, tiek mama šaukia vienas ant kito, nepagarbiai bendrauja vienas kito atžvilgiu (b. l. 19).

            Pareiškėjas kreipėsi su skundu nurodydamas, jog įvykio aplinkybės buvo ištirtos neišsamiai, buvo padaryta netinkama išvada, kad J. N.-Z. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, prašo panaikinti nutarimą, pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, skirti administracinę nuobaudą, o esant įrodymų trūkumų, grąžinti bylą tyrimui atlikti.

           Kaip nurodyta skundžiamame nutarime, santykiai tarp sutuoktinių yra įtempti, nepasitenkinimas vienas kito elgesiu kyla esant net ir paprasčiausiam nesusikalbėjimui. Tačiau tokie sutuoktinių tarpusavio santykiai turi būti sprendžiami abipusiu sutarimu, o to nepasiekus, kylančios elgesio problemos gali būti sprendžiamos ir pasitelkiant psichologus.

            Teismas neturi pagrindo nesutikti su šia skundžiamo nutarimo išvada.

            Kaip nustatyta iš skundo nagrinėjimo metu gautos ir ištirtos medžiagos, konfliktas kilo dėl to, kad pareiškėjas per vakarienę pasakė apie jau nupirktą kelionę, į kurią išvažiuoja jis su sūnumi. J. N.-Z. susijaudino, karštai sureagavo. Sūnus jai prieštaravo. Po 10-15 minučių atvykus pareigūnams, šie nenustatė smurto, patarė kreiptis į psichologus. Dėl įvykio pareiškimą V. Z. parašė tik po to, kai 2017 m. kovo 12 d. J. N.-Z. iškvietė policiją dėl jo elgesio (pareiškimo data – 2017 m. kovo 13 d.). Kaip matyti, pats pareiškėjas nuo balandžio mėnesio su šeima negyvena, vaikai palikti  mamos priežiūrai.

            Garso įraše užfiksuotas garsus moters verksmas, kaip teigia pareiškėjas, tuo metu namuose buvo vaikai. Antrajame garso įraše užfiksuota, kad pats pareiškėjas mano, jog galimai iškvietimą reikia atšaukti. Kaip matyti iš policijos pareigūnų informacijos, atvykus pagal iškvietimą, smurto jie nenustatė.

            Minėtų duomenų visumą teismas vertina patvirtinančia buvus šeimyninį konfliktą, kurį inicijavo pareiškėjas. Moters garsus verksmas užfiksuotas garso įraše.

            Teismas vertina, kad abu tėvai atsakingi už elgesį esant vaikams. Pareiškėjas, žinodamas apie žmonos emocines problemas po tėvo mirties, jai netikėtai, esant vaikams, praneša nemalonią naujieną, po ko žmona susijaudina, o jis skambina policijai. Teismas pasisako, kad sūnus, kuris ginčijosi su motina, įvykio metu buvo vyresnis nei 17 metų, į konfliktą buvo įtrauktas tėvo iniciatyva. Pats sūnus mano, kad policijos nereikėjo kviesti. Pareiškėjas, kaip teigiama, sprendžiantis problemas teisinėmis priemonėmis, yra kvalifikuotas teisininkas, netrukus po įvykio iš namų išeina ir palieka abu vaikus rūpintis žmonai, nebijodamas, kad ši netinkamai atliks savo pareigas.

            Teismas pasisako, kad ne kiekvienas įvykis yra teisės pažeidimas. Institucija, priešingai, nei teigiama skunde, tinkamai įsigilino į įvykio aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, jo keisti skunde nurodytais  motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato  2017 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 17NTAN-98399485-17, kuriuo nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos  teismui.

Teisėja                                                        (parašas)                                                   Nijolė Žimkienė

Nuorašas tikras:

Teisėja N. Žimkienė