Administracinė byla Nr. AS-209-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02819-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų              Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei L. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su prašymu į teismą, kuriuo prašė iš atsakovės L. P. priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašymas pareiškėjo vardu paduotas pareiškėjo atstovo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras), veikiančio pagal sutartį. Iš prašymo turinio matyti, jog atstovavimas grindžiamas 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 nuostatomis, kuriomis Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui suteikė teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.  

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 7 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus prašymą su priedais grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, jog, sprendžiant skundo (prašymo) priėmimo klausimą, teismas visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 konstatavo, jog tuo atveju, kai savivaldybė nusprendžia pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatytos šios teisės realizavimo sąlygos vietos savivaldos institucijoms yra privalomos. Pastarąją įstatymo nuostatą analizuojant lingvistiniu ir loginiu teisės aiškinimo metodais matyti, jog, skirtingai nei teigia pareiškėjas, įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius aptariamos savivaldybės teisės įgyvendinimo būdus: – pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą; – organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą, o tais atvejais, kai yra įvedama vietinė rinkliava iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, – organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, šios alternatyvos yra savarankiškos, todėl reikalavimas organizuoti paslaugų viešojo pirkimo konkursą, kai įvedama minėta vietinė rinkliava, nėra taikomas atvejams, kai savivaldybė pasinaudoja galimybe aptariamas funkcijas pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos regiono atliekų centrui, kaip Klaipėdos, Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų bei Neringos savivaldybių bendrai įsteigtai ir kontroliuojamai atliekų tvarkymo bendrovei, koncesijos sutartimi buvo pavesta eksploatuoti Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, konstatuotina, jog aptariamu atveju paslaugų viešojo pirkimo konkursas neturėjo būti organizuojamas. Cituojamoje LVAT nutartyje konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams ir pavedė (kaip privalomą užduotį) kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 1-206 „Dėl pritarimo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkų sutarčiai“, 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831, nurodė, kad akivaizdu, jog, Klaipėdos miesto savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei, pastaroji jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, o tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis). Teismas konstatavo, jog prašymas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu jį atsisakyta priimti.

III.

Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas bei tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vykdo vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pervestos vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“ pavedė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui būti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, įgaliojo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos rinkimą bei suteikė teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo (koncesijos sutarties 47 p.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.756 straipsnio 1 dalis numato, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Iš to darytina išvada, kad teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą, nes iš minėtos koncesijos sutarties (viešai skelbiama www.kratc.lt) turinio aišku, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu. Iš kartu su šiuo atskiruoju skundu teikiamo įgaliojimo akivaizdu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne tik koncesijos sutartimi, bet ir atskiru įgaliojimu yra suteikusi teisę UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atitinkamai yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Teismas, būdamas aktyvus šiose kategorijos bylose ir kilus abejonei dėl prašymą pasirašiusio asmens įgaliojimo atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl vietinės rinkliavos priteisimo, galėjo ir privalėjo įpareigoti pareiškėją pateikti tai patvirtinančius įrodymus, bet ne atsisakyti priimti prašymą dėl to, kad pateiktas netinkamas įgaliojimas. Manytina, kad po per 8 metus nusistovėjusios administracinių teismų praktikos dėl prašymų priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą apmokestinimo žyminiu mokesčiu netikėto pasikeitimo, skubos pateikti teismui didelį kiekį prašymų priteisti 2010 metais nesumokėtą vietinę rinkliavą dėl suformuotos teismų praktikos taikant senaties terminą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnį, bei 2015 metų pabaigoje pasikeitus UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro įgaliojimams (perįgaliojimams), UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas, pateikęs prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, per klaidą prie prašymo pridėjo ne tą įgaliojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakyta priimti, kadangi jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.), teisėtumas bei pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje paneigdamas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro teisę kreiptis į teismą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.). Kitaip tariant, vertinant tikrinamos nutarties turinį, yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad, įgyvendindama Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi, iš tokių pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau iš administracinių teismų praktikos matyti, kad reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada sprendžiant skundo priėmimo klausimą yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., LVAT 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad tikrinamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai taip pat negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį, kontroliuojant jos surinkimą (Rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d.). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, savaime nepaneigia pareiškėjo (Klaipėdos miesto savivaldybės) galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais.

Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo (skundo) trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomus duomenis apie suteiktus įgalinimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012; 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ABTĮ nenustato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, svarbu tik tai, kad subjekto įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminti (2015 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-160-602/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai aiškino ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias atstovavimą pagal pavedimą (ABTĮ 49–50 str.). Tokia pozicija atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą analogiškose bylose (žr., pvz., 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-179-602/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-203-520/2016).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, todėl ši nutartis naikintina, o prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                                              Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                              Arūnas Sutkevičius