Administracinė byla Nr. I-2695-414/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00330-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2;   37.3; 55.1.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 25 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,

sekretoriaujant Kristinai Kančelkytei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose „Prašymas“, „Skundas“ (b. l. 2, 7, 40; toliau – ir skundas) nurodė ir posėdžio metu paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka 19-ame būryje, kuriame nėra patalpos rūkymui. Nors gyvenamojoje patalpoje nuteistieji nerūko, tačiau yra prirūkyta visose bendro naudojimo patalpose, koridoriuje, prausykloje. Ant sienos yra ženklas draudžiantis rūkyti, tačiau jo nepaisoma. Tokios problemos atsirado nuo 2018 m. sausio 1 d., kai nuo 17 val. pradėjo rakinti bendrabučio duris ir rūkantieji priversti rūkyti patalpose. Jis yra nerūkantis, turi nedarbingumą (invalidumą), todėl tabako dūmai labai kenkia. Taip pat nėra gesintuvų, priešgaisrinės dėžės, nėra atsarginių išėjimų į lauką, langai su grotomis. Iki patalpų, kuriose budi pareigūnai 100 m., todėl gaisro budintieji nematytų. Jis patiria baimę dėl galimo gaisro, nemiega naktimis. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN), su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą ir procesiniame dokumente „Pašymas dėl sutrumpinto senaties termino taikymo“ (b. l. 12-17, 35-36) nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas jam paskirtą bausmę atliko 191-oje brigadoje, 19-ame būryje. Akcentavo, kad bausmę pareiškėjas atliko ne kamerų tipo patalpose, o bendrabučio tipo patalpose, po kurias ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą jis galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro (nuo 2017 m. birželio mėnesio 17.00 val.), todėl, esant galimybei didžiąją paros dalį naudotis kitomis patalpomis ir erdvėmis, neatsirado prielaidų jo kankinimui, žiauriam elgesiui su juo, žeminimui ar jo orumo pažeidimui. Akcentavo, kad patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų. Pareiškėjas turėjo galimybę į atitinkamų institucijų tikrintojus kreiptis ir pats, tačiau, jų žiniomis, to nedarė. Bausmių vykdymą reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės kaupti duomenis apie rūkančius asmenis ar nuteistuosius būriuose skirstyti į rūkančius ir nerūkančius. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės PN nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose patalpose. Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai 2015 m. balandžio 23 d. tikrino, ar nuteistieji būriuose, koridoriuose rūko, ar jaučiamas rūkalų kvapas, tačiau pažeidimų nenustatė, todėl pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Marijampolės PN gesintuvai ir kitas priešgaisrinis inventorius yra laikomi kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įstaigoje atlieka priešgaisrinį techninį patikrinimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl tariamos gaisro baimės yra subjektyvūs, niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir reikalavimui taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, jam atliekant bausmę 19-ame būryje.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 19-ame būryje laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. kovo 22 d., išskyrus laikotarpius, kuriais iš įstaigos buvo išvykęs ir reikalavimui prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Marijampolės PN 19-ame būryje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų kalinimo sąlygų jautė jo nurodytus nepatogumus (baimę, nemigą), akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą nuo pat apgyvendinimo 19-ame būryje, t. y. 2014 m. gegužės 26 d., tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2018 m. vasario 14 d. (b. l. 3). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2015 m. vasario 13 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. vasario 13 d. atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingi ir analizuotini pareiškėjo nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2018 m. kovo 22 d.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pareiškėjas žalą, kildina iš kitų nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y. laikotarpiu, galiojant Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 7 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog blogai jaučiasi tarp rūkančiųjų ir prašė perkelti jį į Alytaus pataisos namus. Atsakovas 2018 m. vasario 27 d. raštu atsakė, kad kamerose ir patalpose rūkyti draudžiama, o pasivaikščiojimų kiemeliuose yra įrengtos rūkymo vietos. Paaiškino aplinkybes, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo perkėlimo į kitus pataisos namus ir kad tokių aplinkybių jo skundo (prašymo) tyrimo metu nenustatyta. Taip pat išaiškino galimybę informuoti administracijos atstovus apie asmenis, kurie nesilaiko draudimo rūkyti tam neskirtose vietose (b. l. 45).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalį, pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nuteistieji nakčiai yra rakinami teisėtai, t. y. pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 732 punkte įtvirtintą reglamentavimą, kuriame nurodoma, jog iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką. Aplinkybės, kad nuteistieji nuo 17 val. yra rakinami, atsakovas neginčijo. Taigi, nuo 17.00 val. rūkantys nuteistieji negali rūkyti būrių kiemeliuose pažymėtose, leistinose rūkymo vietose. Byloje nėra duomenų, kad specialios rūkymo vietos, būtų įrengtos būriuose. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas gavęs informaciją iš pareiškėjo, jog jis blogai jaučiais tarp rūkančiųjų, atsakyme išaiškino galimybę informuoti apie neleistinose vietose rūkančius asmenis, tačiau jokių organizacinių veiksmų, kaip išspręsti rūkančiųjų problemą po 17.00 val., kai nuteistieji negali pasinaudoti rūkymo vietomis pasivaikščiojimų kiemeliuose, iš esmės nesprendė. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. Higienos normos HN 134:2015 7 punkto pažeidimą, nes nuteistųjų apgyvendinimas yra organizuotas neužtikrinant, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Atsakovo į bylą pateikti patikrinimo aktai patvirtina Marijampolės visuomenės sveikatos centro ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2015 m. ir 2016 m atliktus patikrinimus (b. l. 20-21, 22-24), tačiau pareiškėjas žalą dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose kildina nuo 2018 m. sausio 1 d., todėl minėti patikrinimo aktai nagrinėjamo ginčo kontekste teisinės reikšmės neturi.

Pareiškėjas nurodo, jog neturtinę žalą patiria dėl to, kad atsakovas nesilaiko priešgaisrinės saugos reikalavimų ir to pasėkoje jis patiria baimę, nemigą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Pareiškėjas darė prielaidą, kad priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikoma, kad galimai kilusį gaisrą gali per vėlai pastebėti budintys pareigūnai, tačiau objektyviais duomenimis tokių aplinkybių nepagrindė.

Atsakovas į bylą pateikto oficialiu dokumentu (Marijampolės PN Ūkio skyriaus pažyma (b. l. 27), kurioje nurodoma, jog Marijampolės PN visų pastatų patalpų evakavimo planai yra atnaujinami ir išduodami pataisos namų direktoriaus budintiesiems padėjėjams, kad visuose koridoriuose, laiptinėse yra iškabinti nurodomieji ženklai. Gaisro gesinimo priemonės (gesintuvai ir kitas gaisrinis inventorius) laikomas kontroliniuose postuose ir direktoriaus budinčiojo padėjėjo patalpoje. Gesintuvų patikra ir remontas atliekami pagal nustatytą grafiką. Yra parengtos ir patvirtintos priešgaisrinės saugos instrukcijos, atliekamas darbuotojų ir nuteistųjų mokymas gaisrinės saugos klausimais, direktoriaus įsakymu yra paskirti asmenys atsakingi už priešgaisrinę saugą atskiruose padaliniuose ir objektuose.

Pareiškėjas nedetalizavo ir jokiais duomenimis nepagrindė, kokie konkretūs veiksniai (įvykiai) sąlygojo jo baimės dėl galimo gaisro ir jo padarinių atsiradimą, nepateikė duomenų apie buvusius įvykius, kurie tokią baimę galėjo sąlygoti. Bylos duomenimis teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyta baimė dėl galimo gaisro ir galimo jo nepastebėjimo yra subjektyvaus pobūdžio, neturi objektyvaus pagrindo ir negali būti pagrindas pataisos namų įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimui. Atitinkamai, pareiškėjo skundo argumentai dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis nemiega naktimis, patiria baimę, tabako dūmai jam labai kenkia. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui 2016 metais buvo operuotas auglys galvoje (b. l. 42), jam nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (b. l. 43), epizodiškai konsultuojamas Psichologinėje tarnyboje, vartoja gydytojo psichiatro jam paskirtus vaistus, pasiūlyta lankyti „Relaksacijos“ užsiėmimus, tačiau juose dalyvavo tik vieną kartą (b. l. 25). Pagal bylos duomenis teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodytus neigiamus potyrius galėjo sąlygoti jam diagnozuota liga, kuri nėra kalinimo sąlygų pasekmė, taip pat jo paties pasirinktas elgesio modelis (nesilankymas jam paskirtuose „Relaksacijos“ užsiėmimuose). Pareiškėjui nenurodžius, jog po 2018 m. sausio 1 d. jam itin pablogėjo sveikata ir teismui tokių duomenų nenustačius, nėra pagrindo vertinti, kad išimtinai vien tik bendrojo naudojimo patalpose juntamas tabako kvapas, galėjo sukelti itin reikšmingas pasekmes jo sveikatai, fizinei ar psichinei savijautai. Todėl pareiškėjui galėjusios kilti pasekmės dėl kitų nuteistųjų rūkymo tam neskirtose vietose po 17.00 val., laikytinos mažareikšmėmis (ABTĮ 56 str.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT; pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Byloje nenustačius, kad dėl nuteistųjų rūkymo tam neskirtose vietose, pareiškėjui kilo itin reikšmingi padariniai, nenustačius, kad sukelti nepatogumai pareiškėjui buvo itin intensyvūs, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigoja veikti (pažeidžiant pareiškėjo teisę laisvės atėmimo bausmę atlikti saugiomis sveikatai sąlygomis) laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę saugioje sveikatai aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią sveikatai aplinką, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. Š. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę saugiomis sveikatai sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                                                                  Rimantas Giedraitis