Civilinė byla Nr. 2S-1315-601/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19688-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1967-713/2020 pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. A., Ž. V. dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. J. 2019 m. lapkričio 26 d. (antstolės kontoroje registruotas 2019 m. lapkričio 27 d.) pateikė antstolei A. A. skundą dėl antstolės priimto 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymo, kuriuo netenkintas skolininko 2019 m. spalio 29 d. skundas dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjas prašė panaikinti antstolės 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymą ir dėl E. L. bei jo bendrininkų veiksmų prieš pareiškėją, kreiptis į Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą. Skunde pareiškėjas nurodė, jog antstolė privalo kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą dėl informacijos apie E. L. ir kitų teisėjų kriminalinius nusikaltimus, kuriais V. J. tapo savo skolininkės skolininku ir tuo pagrindu nusavinamas jo turtas.

2.       Antstolė 2019 m. lapkričio 28 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. skundo dėl antstolės 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymo pareiškėjas neturėjo teisės pateikti, kadangi to nenumato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnis. Be to, antstolė pažymėjo, kad antstolė neturi kompetencijos bei įgalinimų spręsti dėl galimai nusikalstamų skunde nurodomų minimo E. L. bei kitų asmenų veiksmų.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. 2019 m. lapkričio 26 d. skundą dėl antstolės A. A. 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymo.

4.       Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Todėl, antstolei netenkinus pareiškėjo 2019 m. spalio 29 d. skundo dėl antstolio veiksmų ir perdavus skundą su antstolės 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymu ir vykdomąja byla teismui, antstolės 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymas nebegali būti skundžiamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

III.       Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu V. J. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad nors pareiškėjas formaliai 2019 m. lapkričio 26 d. skundu skundė antstolės 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymą, tačiau faktiškai pareiškėjas V. J. skundė neteisėtus antstolės veiksmus ir neveikimą, o patvarkymas yra tik neteisėtų antstolės veiksmų ir neveikimo pasekmė, t. y. CPK 510 straipsnio 3 dalis numato, kad neskundžiamas tik patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas, o ne jo priežastis – neteisėtas antstolės (ne)veikimas;

1.2.                        Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 26 d. skunde, be kita ko nurodė, kad antstolė neteisėtai nepanaikina arešto V. J. turtui, neteisėtai neperdavė ne jos kompetencijoje esančių klausimų kitų institucijų žiniai bei nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo 2019 m. liepos 18 d. skundo. Tačiau šie klausimai iki atskirojo skundo surašymo dienos (2020 m. liepos 10 d.) nebuvo išspręsti;

1.3.                        Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, nors turėjo vadovautis CPK 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis;

1.4.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė skundo trūkumų šalinimo instituto, jei manė, kad tokių trūkumų buvo. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

7.       Šioje byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 26 d. skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. 

8.       Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, CPK 510 straipsnio

9.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas V. J. 2019 m. lapkričio 26 d. skunde, adresuotame antstolei A. A. (antstolės kontoroje skundas užregistruotas 2019 m. lapkričio 27 d.) ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, nurodė, jog „skundžia antstolės A. A. veiksmus: 1. 2019-11-06 patvarkymą dėl 2019-10-29 V. J. skundo netenkinimo, prašo jį panaikinti, dėl nusikalstamų E. L. ir jo bendrininkų veiksmų prieš V. J. kreiptis į [G]eneralinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT)“ (b. l. 9–10). Antstolė A. A., išnagrinėjusi pareiškėjo V. J. 2019 m. lapkričio 27 d. pateiktą skundą, 2019 m. lapkričio 28 d. patvarkyme (b. l. 3–4) nurodė, kad „nagrinėjamo 2019 m. lapkričio 27 d. skundo dėl jau išnagrinėto 2019 10 29 d. skundo pareiškėjas neturėjo teisės pateikti“, nes antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Antstolė minėtame patvarkyme taip pat nurodė, kad neturi kompetencijos bei įgalinimų spręsti dėl galimai nusikalstamų skunde minimo E. L. bei kitų asmenų veiklos. Iš antstolės A. A. 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymo turinio matyti, kad šiuo patvarkymu antstolė išnagrinėjo pareiškėjo V. J. 2019 m. spalio 29 d. pateiktą skundą, pastarojo netenkino ir jį perdavė Kauno apylinkės teismui (b. l. 168–170).

10.       Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. J. neturėjo teisinio pagrindo skųsti antstolės A. A. 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymo (toks patvarkymas neskundžiamas), nes tai draudžia CPK 510 straipsnio 3 dalis. Todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. J. 2019 m. lapkričio 26 d. skundą dėl antstolės A. A. 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymo, yra teisėta ir pagrįsta.

11.       Kritiškai vertintinas apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad nors jis formaliai 2019 m. lapkričio 26 d. skundu skundė antstolės 2019 m. lapkričio 6 d. patvarkymą, tačiau faktiškai skundė neteisėtus antstolės veiksmus ir neveikimą. Kaip jau minėta šios nutarties 9 punkte, minėtame skunde pats pareiškėjas nurodė, jog skundžia konkretų antstolės patvarkymą, todėl interpretuoti kitaip skundo dalyką pirmosios instancijos teismas neturėjo jokios teisės. Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas, tačiau ši teisė yra įgyvendinama laikantis tam tikrų taisyklių. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, be kita ko, įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo/pareiškėjo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio/pareiškimo dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio/pareiškimo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Taigi, būtent pačiam pareiškėjui kyla pareiga tinkamai suformuluoti dalyką, kuris šiuo atveju ir lėmė tai, jog skundą buvo atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Išaiškintina pareiškėjui, kad jis, siekdamas skųsti konkrečius antstolės veiksmus ir/ar neveikimą, privalo laikytis įstatymų leidėjo nustatytos tvarkos.

12.       Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat teigia, kad 2019 m. lapkričio 26 d. skunde, be kita ko nurodė, jog antstolė neteisėtai nepanaikina arešto V. J. turtui, neteisėtai neperdavė ne jos kompetencijoje esančių klausimų kitų institucijų žiniai bei nepagrįstai ir neteisėtai nenagrinėjo 2019 m. liepos 18 d. skundo, tačiau šie klausimai, anot apelianto, iki atskirojo skundo surašymo dienos (2020 m. liepos 10 d.) nebuvo išspręsti. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės patvarkymo, neturėjo pareigos vertinti skundo pagrindo (aplinkybių, kuriomis pareiškėjas grindė skundo dalyką).

13.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė skundo trūkumų šalinimo instituto, nes iš skundo turinio neabejotinai aišku, kad pareiškėjas skundė konkretų antstolės patvarkymą, kuris yra neskundžiamas civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, t. y. skirtas operatyviam neesminių procesinių dokumentų trūkumų pašalinimui nenutraukiant bylos nagrinėjimo proceso. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo skundas turėjo neesminių trūkumų. O juo labiau, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio objektyvaus pagrindo nagrinėjamu atveju vietoje CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto vadovautis CPK 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnis reglamentuoja ieškinio (skundo) priėmimo klausimus, tuo tarpu CPK 3 straipsnyje reglamentuojamos bendrosios bylų nagrinėjimo pagal galiojančią teisę taisyklės.

14.       Šioje nutartyje aptartų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, todėl nėra teisinių prielaidų panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 22 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl šios išlaidos valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas