Civilinė byla Nr. e2-269-883/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00203-2021-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.5.2.; 2.6.10.5.2.; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,
sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“ atstovui advokatui P. J.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Caverion Lietuva“ atstovui advokato padėjėjui A. B.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“ atstovui advokato padėjėjui R. K.,
atsakovės R. P. įmonės atstovei advokatei A. B.,
trečiojo asmens mažosios bendrijos „Visų darbų centras“ atstovams V. J. ir advokatui Z. B.,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „ESA construction“ atstovei advokatei A. U.,
trečiajam asmeniui V. J. ir jo atstovei advokatei D. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „TeleTower“ ieškinį atsakovams UAB „Caverion Lietuva“, UAB „Šiltas namas“ ir R. P. įmonei dėl statybos padarinių šalinimo išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje V. J., MB „Visų darbų centras“, UAB „ESA construction“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, Lloyd‘s of London Syndikate, atstovaujama įgalioto atstovo Lietuvoje UADBB „Colemont draudimo brokeris“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB „TeleTower“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų 49 870,26 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą tokiomis dalimis: iš atsakovės UAB „Šiltas namas“ priteisti 5 541,14 Eur, iš atsakovės R. P. įmonės priteisti 11 082,28 Eur, iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ priteisti 33 246,84 Eur; jei bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, atnaujinti ieškovei praleistą ieškinio senaties terminą šiame ieškinyje reiškiamiems reikalavimams pareikšti; priteisti iš atsakovų UAB „Šiltas namas“, R. P. įmonės, UAB „Caverion Lietuva“ proporcingomis dalimis turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „TeleTower“ nurodė, kad 2015 m. kovo 30 d. UAB „TeleTower“ (užsakovas) ir R. P. įmonė (projektuotojas) sudarė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei statinio techninių darbų projektų rengimo, UAB „TeleTower“ mobiliojo ryšio bazinių stočių statybai sutartį (projektavimo sutartis), kurios pagrindu projektuotojas 2017 metais parengė „Dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių krantinėje prie (duomenys neskelbtini), pritaikyto mobiliojo ryšio bazinės stoties antenų ir stebėjimo kamerų tvirtinimui, rekonstravimo projektą Nr. NER08-01-TP (Statinio adresas (duomenys neskelbtini))“. 2018 m. kovo 9 d. užsakovas ir UAB „Caverion Lietuva“ (rangovas) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 18-RS-0041, kurios pagrindu rangovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal rekonstravimo projektą atlikti rangos (rekonstravimo) darbus. 2018 m. kovo 30 d. ieškovė ir UAB „Šiltas namas“ (techninis prižiūrėtojas) sudarė Statinio statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 5N-18040-013 (techninės priežiūros sutartis), kurios pagrindu techninis prižiūrėtojas įsipareigojo atlikti judriojo skaitmeninio radijo ryšio tinklo anteninio stiebo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų techninės priežiūros darbus.
3. Rangovui atliekant dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių krantinėje prie (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus pagal rekonstravimo projektą, bei techninę priežiūrą vykdant techniniam prižiūrėtojui, buvo nupjautos dvi Kuršių marių krantinės inkarinės templės, kurios laikė krantinę ir kurios nebuvo rekonstruojamo inžinerinio statinio dalis, t.y. jos yra kito nekilnojamojo daikto – Kuršių marių krantinės – konstrukcinė dalis, jos nebuvo pažymėtos rekonstravimo projekte, parengtame projektuotojo, tačiau, kadangi jos yra rekonstruojamų apšvietimo atramų statybos darbų vietoje, jos atitinkamai turėjo būti ne tik pažymėtos rekonstravimo projekte, bet ir pateikti su tuo susiję rekonstravimo projekto sprendiniai, kaip rekonstruoti statinį jo rekonstrukcijos vietoje esant kito statinio (Kuršių marių krantinės) konstrukcijoms. Atitinkamai, rangovas, net ir nesant rekonstravimo projekte sprendinių, susijusių su rangos darbų atlikimu dalyje, kur yra kito statinio konstrukcijos (inkarinės templės), neturėjo teisės vykdyti rangos darbų pagal rekonstravimo projektą taip, kad iš esmės būtų sugriaunamas kitas statinys – nupjaunamos Kuršių marių krantinės inkarinės templės, o techninis prižiūrėtojas, vykdydamas rangovo atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą, savo ruožtu turėjo tikrinti ir kontroliuoti rangovo vykdomus darbus ir rangovui atkasus kito statinio konstrukcijas bei nustačius, kad rekonstravimo projekte nurodyti statybos darbai suprojektuoti klaidingai – neaptariant kaip turi būti vykdomi statybos darbai kito statinio konstrukcijų buvimo vietoje ir rekonstravimo projekto sprendiniuose į šią aplinkybę neatsižvelgiant – privalėjo statybos darbus stabdyti, tačiau to nepadarė, maža to – rangovui nupjovus inkarines temples, techninis prižiūrėtojas šio pažeidimo ir rangovo atliktų darbų trūkumų nefiksavo. Tuo iš esmės buvo padaryta žala kitam statiniui – Kuršių marių krantinei – dalį šio statinio laikančiųjų konstrukcijų sugriaunant.
4. Siekiant pašalinti atsiradusią žalą ir atstatyti nutrauktas inkarines temples, atsakovė R. P. įmonė 2018 m. liepos mėnesį parengė rekonstravimo projekto papildymą „Dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių krantinėje prie (duomenys neskelbtini), pritaikyto mobiliojo ryšio bazinės stoties antenų ir stebėjimo kamerų tvirtinimui, rekonstravimo projektas. Techninis darbo projektas. Nr. NER08-01-TDP-KK (Statinio adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statinio pavadinimas Krantinė, statybos darbų rūšis – statinio kapitalinis remontas)“, tarp ieškovės ir rangovo UAB „Caverion Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 18-RS-0107. Užsakovas pagal šią rangos sutartį 2019 m. liepos 15 d. sumokėjo rangovui 55 411,40 Eur be PVM sumą už nukirstų inkarinių templių sutvarkymo darbus. Ieškovė, remdamasi CK 6.696 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad šiuo atveju padaryta žala – dviejų inkarinių templių, kurios yra kito statinio – Kuršių marių krantinės – laikančioji konstrukcija, nupjovimas, buvo visų statybos dalyvių atidumo ir rūpestingumo vykdant savo veiklą stokos padarinys, todėl ir atsakomybė turi kilti visiems statybos dalyviams bendrai. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju tarp užsakovo ir projektuotojo, rangovo bei techninio prižiūrėtojo, projektavimo sutarties, rangos sutarties, techninės priežiūros sutarties pagrindu dėl netinkamai vykdytų atsakovų minėtomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų bei įstatyminio reglamentavimo nuostatų nesilaikymo yra kilusi sutartinė atsakomybė.
5. Dėl statybos proceso dalyvių netinkamo pareigų vykdymo užsakovas patyrė 55 411,40 Eur be PVM nuostolius, todėl, atsižvelgiant į kiekvieno statybos dalyvio pareigų apimtis statybos procese, ieškovės patirtus nuostolius atsakovai turėtų atlyginti tokiomis dalimis: techninis prižiūrėtojas 10% nuostolių sumos – 5 541,14 Eur; projektuotojas 20% nuostolių sumos – 11 082,28 Eur; rangovas 60% nuostolių sumos – 33 246,84 Eur. 10 proc. dydžio suma atitenka pačiam užsakovui. Ieškovės teigimu, užsakovo, atlyginusio žalą tretiesiems asmenims, reikalavimams dėl tokios žalos atlyginimo pareikšti yra nustatytas 3 metų senaties terminas ir šis terminas nėra praleistas.
6. Atsakovė R. P. įmonė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad apie tai, jog atkasta senoji krantinė, projektuotoja buvo informuota 2018 m. balandžio 11 d., užsakovė nepageidavo atlikti krantinės remonto iš karto, stulpo pamatas galėjo būti įrengiamas rekonstravimo projekte nurodytu būdu, nekeičiant technologijos ir nepažeidžiant krantinės inkarinių templių, tačiau užsakovas ir jo raginamas rangovas sąmoningai nusprendė darbus vykdyti kuo greičiau, neatsižvelgiant į galinčius kilti padarinius; rekonstravimo projektas nenumatė nei templių nupjovimo, nei kitų konstrukcijų ardymo tam, kad būtų įrengti pamatai, todėl šie darbai atlikti savavališkai, ne projektuotojo, o kitų statybos dalyvių sprendimu. R. P. įmonė rekonstravimo projektą parengė laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų, atidžiai ir rūpestingai, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes; nepaisant to, kad žala krantinei padaryta dėl paties užsakovo, taip pat kitų statybos dalyvių kaltės, projektuotojas veikė geranoriškai ir dėjo visas pastangas padėti statybos dalyviams. Projektuotojas yra įsitikinęs, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tarp jo veiksmų ir atsiradusios žalos nėra jokio – nei tiesioginio, nei netiesioginio – priežastinio ryšio. Projektuotojas negalėjo jokiais būdais ar priemonėmis nustatyti kito po žeme esančio statinio – senosios krantinės – buvimo vietos, parametrų, ir į šiuos duomenis atsižvelgti rekonstravimo projekte; projektuotojas, rengdamas rekonstravimo projektą, neturėjo nei pareigos, nei galimybės atlikti papildomus tyrinėjimus, projektuotojas ėmėsi visų atsargumo priemonių ir užsakovą bei rangovą įspėjo, kaip turi būti elgiamasi iškilus aplinkybėms, kurių rekonstravimo projekte projektuotojas negalėjo ir neturėjo numatyti. Projektas buvo pateiktas Neringos savivaldybės administracijai, kuri projekto atitiktį reikalavimams tikrino ir išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Užsakovas neabejotinai praleido Civilinio kodekso 6.667 straipsnyje nustatytą ieškinio senaties terminą.
7. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Šiltas namas“ (techninis prižiūrėtojas) nurodė, kad ieškinyje atsakovo atžvilgiu pareikštas reikalavimas dėl 5 541,14 Eur nuostolių priteisimo yra nepagrįstas, neįrodytas, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nesutikimą argumentuoja tuo, kad jokių teisės aktais nustatytų ar sutartimi prisiimtų pareigų nepažeidė, jas vykdė tinkamai. Atsakovas jokiais savo veiksmais nesukėlė žalos ir neturėjo jokios įtakos žalos, kurią ieškovė vėliau savanoriškai šalino, atsiradimui. Atsakovas nėra ir negali būti laikomas jokia apimtimi atsakingu dėl ieškovės patirtų nuostolių ir neturi pareigos jokia apimtimi jų atlyginti. Taip pat nurodo, kad atsakingu asmeniu – statybos techninės priežiūros vadovu objekte paskyrė tuometinį bendrovės darbuotoją V. J., kuris vos gavęs informaciją apie rangos darbų metu nutrauktas inkarines temples, nedelsiant atvyko į objektą ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų situacijai išspręsti. Ieškovo atstovas A. L. techninės priežiūros vadovui V. J. ir kitiems tuo metu objekte buvusiems asmenims įsipareigojo padarytą žalą krantinei atstatyti, t. y., prisiėmė dėl to atsakomybę. Ieškovas, nesiėmęs reikiamų pastangų užtikrinti, kad nuostoliai būtų kuo mažesni, privalo prisiimti su tuo susijusią riziką, kad prašomi atlyginti nuostoliai bus sumažinti iki adekvataus ir protingo dydžio ar atsakovas apskritai bus atleistas nuo atsakomybės CK 6.259 straipsnio pagrindu. Ieškinys byloje pareikštas tik 2021 m. vasario 26 d., praleidus ieškinio senaties terminą (CK 6.667 straipsnio 1 dalis), o tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas.
8. Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareikšti reikalavimai nepagrįsti, nes rangovas rangos sutarties vykdymo metu nebuvo pažeidęs jokių sutartinių ar įstatyme įtvirtintų prievolių; ieškovė yra praleidusi įstatymu įtvirtintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimus dėl statybos darbų trūkumų (CK 6.667 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad rangovas statybos darbų vykdymo metu nuolat bendradarbiavo su užsakove, 2018 m. balandžio 11 d. kreipėsi į užsakovės atstovą, teiraudamasis, ar toliau tęsti vykdomus statybos darbus ir ardyti atkastą senąją krantinę bei siurbti besisunkiantį Kuršių marių vandenį, ar pradėtus statybos darbus galutinai nutraukti. Nesant projekte pažymėtų krantinės inkarinių templių, neįmanoma jas atskirti nuo gelžbetoninių senosios krantinės konstrukcijų ir toje vietovėje esančio statybinių medžiagų laužo (statybinių medžiagų betono, metalo atliekų). Inkarinės templės, kaip metaliniai trosai, niekaip neišsiskiria, niekaip nepažymėti ir be jų atžymėjimo projekte – objektyviai nebuvo įmanoma jų atpažinti. Nei senoji krantinė, nei krantinės laikančiosios konstrukcijos (inkarinės templės) nebuvo nurodytos projekte, nors privalėjo būti įvertintos ir pažymėtos projektuotojo. Užsakovas neįrodinėja aplinkybių, jog rangovas nesilaikė projekto sprendinių ar nukrypo nuo normatyvinių dokumentų reikalavimų ir dėl to atsirado reikalaujami atlyginti nuostoliai. Rangovas vykdydamas statybos darbus objekte pagal projektą, neturėjo pagrindo spręsti, jog šalia ardomų senosios krantinės liekanų, galėtų būti saugotinos krantinės laikančiosios konstrukcijos (inkarinės templės), nes šios konstrukcijos nebuvo pažymėtos projekte, už kurio tinkamą parengimą ir pateikimą rangovui buvo atsakingas pats užsakovas. Rangovo darbuotojai ginčo statybos darbų vykdymo metu negalėjo net vizualiai pamatyti senosios krantinės inkarinių templių dėl statybvietės užliejimo Kuršių marių vandeniu ir užsakovui šios aplinkybės buvo žinomos. Statybos darbų pagal rangos sutartį vykdymo metu atliekant žemės kasimo darbus, objekte buvo ne tik atkastos senosios krantinės gelžbetonio liekanos, bet ir visa žemės kasimo darbų teritorija buvo apsemta Kuršių marių vandeniniu. Rangovas buvo priverstas 24 valandas per parą laikyti įjungtus vandens siurblius, siurbti iš statybvietės kasamos duobės vandens perteklių vien tam, kad būtų išlaikoma kasimo darbų faktinė padėtis ir neįgriūtų duobės šlaitai. Dėl vandens pertekliaus su užsakovu buvo suderinti sprendiniai, kuriais iš esmės pakeistos (perprojektuotos) apšvietimo atramų pamatų konstrukcijos, jų įrengimą pritaikant vandeniu semiamai liejamų pamatų konstrukcijai. Dėl besisunkiančio Kuršių marių vandens atsiradus poreikiui keisti pamato liejimo konstrukcijai ir technologijai, buvo parengtas (ir vėliau įgyvendintas) probleminio pamato liejimo sprendimo būdas. Aprašant problemą dėl netinkamo parinko pamato liejimo būdo, buvo pabrėžta, kad Kuršių marių vanduo semia statybvietę.
9. Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras” atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka, kad ieškinys šioje byloje kvalifikuotinas kaip reikalavimas atlyginti žalą. Mano, kad byloje ieškovo pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovų už atliktus darbus sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio, grindžiamas atsakovų atliktų darbų netinkama kokybe, ir dėl šios nurodomos netinkamos kokybės reikalavo grąžinti jo sumokėtas sumas, o tai atitinka CK 6.667 straipsnyje nustatytas sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino taikymo sąlygas. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė apie trūkumus vykdant rangos darbus pagal 2018 m. kovo 9 d. Statybos rangos sutartį Nr. 18-RS-0041 pareiškė dar iki 2019 m. sausio 23 d., todėl CK 6.667 straipsnio 1 dalimi apibrėžtas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas pagal CK 6.667 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškovės pareiškimo apie trūkumus momento, yra praleistas ir ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad kadangi inkarinės templės buvo rekonstruojamų apšvietimo atramų statybos darbų vietoje, jos atitinkamai turėjo būti ne tik pažymėtos rekonstravimo projekte, bet ir pateikti su tuo susiję rekonstravimo projekto sprendiniai, kaip rekonstruoti statinį jo rekonstrukcijos vietoje esant šioms templėms; nuo pat rangos sutarties sudarymo, darbų pradžios ir viso darbo eigoje, niekas ne tik neinformavo, kad objekte yra naujos krantinės dalis - inkarinės templės, niekas to net neįtarė - atkasus senąją krantinę, dar neplūstant vandeniui, jokių inkarinių templių nebuvo matyti. Tai paaiškėjo vėliau, jau išmontavus senąją krantinę. O naujos krantinės dalies – inkarinių templių nesimatė todėl, kad jos buvo sumontuotos prie senosios krantinės ir vizualiai sudarė vientisą užkastos senosios krantinės įrenginį. Projektuotojo dėmesys projektuojant objektą turėjo būti skirtas naujajai krantinei – nutrauktos naujosios krantinės laikančios konstrukcijos, o ne senosios. Techninis prižiūrėtojas susipažinęs su projektu ir žinodamas, kad objektas projektuojamas krantinės zonoje, privalėjo visapusiškai įvertinti galimybę vykdyti projektą Nidos uosto teritorijoje, kuri be to, kad dar yra ir saugomoje teritorijoje, patikrinti, ar yra darbų technologinis projektas. Projektuotojui, tiek techniniam prižiūrėtojui tinkamai atlikus savo sutartinius įsipareigojimus, būtų išvengta krantinės inkarinių templių nutraukimo. Kadangi teisinė – ekspertinė išvada, kuria remiasi ieškovas, atlikta ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, ji laikytina ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes.
10. Trečiasis asmuo UAB „ESA construction" atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šioje byloje ieškinio pagrindas neatitinka ieškinio dalyko; reikšti reikalavimus dėl žalos krantinei padarymo galėjo šio statinio savininkas/valdytojas; pažymėjo, kad krantinė – tai vienas statinys; vadinama „senoji“ krantinė buvo rekonstruota, dėl ko „senoji“ krantinė tiesiog tapo krantinės dalimi. Mano, kad žala krantinei ją griaunant įvyko iš esmės dėl paties ieškovo kaltės; ieškovas, suprasdamas kad krantinė nėra ištyrinėta, privalėjo stabdyti darbus, bei kreiptis į projektuotoją dėl krantinės ištyrimo, galimų krantinės sudedamųjų dalių (tame tarpe konstrukcijų), galinčių kliudyti toliau vykdyti darbus, vietos nustatymo; tokio žalos dydžio nebūtų, jei ieškovas būtų iškart sustabdęs darbus ir sprendęs, kaip atstatyti nupjautas temples. Žala kilo iš delikto, todėl turi būti įrodyta, kad žalą be ieškovo padarė ir atsakovai; kita vertus, ieškovą ir atsakovus siejo sutartiniai santykiai, o pats ieškovas įrodinėja esant jų kaltę netinkamai vykdant sutartis; ieškovas, kilus kliūtims nustačius, kad darbų atlikimui kliudo esantys krantinėje įrenginiai, nesiėmė protingų priemonių, nesikreipė nei į projektuotoją, nei į techninį prižiūrėtoją, netyrė krantinės ir neturėdamas leidimo (ir projekto) griauti krantinę, „kliūtis“ pašalino neteisėtu būdu duodamas nurodymą griauti krantinę, arba kitaip, iš esmės „kliūčių“ nepašalino, leisdamas atsirasti žalai. Pažymėtina, kad neteisėtas „kliūčių“ pašalinimas negali būti pagrindas reikalauti atlyginti žalą.
11. Trečiasis asmuo V. J. (pagal 2018 m. sausio 23 d. darbo sutartį iki 2020 m. kovo 31 d. dirbo projektų vadovu UAB „Šiltas namas“) posėdžio metu paaiškino, kad statybos techninės priežiūros vykdant statybos rangos darbus pagal 2018 m. kovo 9 d. rangos sutartį objekte nevykdė, statybos techninės priežiūrą turėjo vykdyti UAB „Šiltas namas“ darbuotojas O. R., kuris paprašė, turint laiko, nuvykti į objektą pažiūrėti, ar jau pradėti ir vykdomi statybos darbai, tačiau jokiu UAB „Šiltas namas“ vidaus aktu nebuvo paskirtas atlikti techninę priežiūrą ginčo objekte. Atvykęs į objektą, matė vykdomus kasimo darbus ir apie tai pranešė O. R.. Taip pat paaiškino, kad paaiškinimą dėl padėties objekte pateikė kaip lojalus įmonės darbuotojas ir tas paaiškinimas buvo panaudotas teikiant atsakymą draudimo bendrovei.
12. Trečiasis asmuo byloje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad yra apdraudęs rangovo ir techninio prižiūrėtojo civilinę atsakomybę. Draudiko nuomone, ieškovė, teikdama ieškinį, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų egzistuojant atsakovų civilinę atsakomybę. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai perkelia rangovei projektuotojai tenkančius įsipareigojimus ir atsakomybę už darbų atlikimo vietos/sklypo tyrinėjimo trūkumus; ieškovė nesidomėjo, kokias konstrukcijas aptiko rangovas, taip pat ieškovė patvirtino papildomus darbus, kurių reikalingumas iškilo atkasus krantinę – išreiškė įpareigojimą rangovui tęsti darbus, kuriuos atliekant buvo nutrauktos inkarinės templės. Draudiko įsitikinimu, inkarinių templių nupjovimas niekaip nesusijęs su techninio projektuotojo teiktomis techninės priežiūros paslaugomis. Byloje nėra duomenų, kad techninis prižiūrėtojas būtų pritaręs/davęs leidimą/ nurodymą nukirsti inkarines temples. Taip pat nėra duomenų, kad iki 2018 m. balandžio 18 d. techninis prižiūrėtojas būtų žinojęs ar turėjęs žinoti apie inkarinių templių egzistavimą ir būtų galėjęs informuoti objekto statybos dalyvius apie kylančias grėsmes, todėl ginčo atveju neegzistuoja techninio projektuotojo civilinė atsakomybė dėl ieškovei galimai padarytos žalos. Pažymėjo, kad inkarinės templės buvo nupjautos iki draudikui išduodant polisą. Draudiko nuomone, nagrinėjamoje byloje yra suėjęs LR Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalies nustatytas senaties terminas.
13. Trečiasis asmuo Lloyd‘s of London Syndikate, atstovaujama įgalioto atstovo Lietuvoje UADBB „Colemont draudimo brokeris“, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procese nedalyvavo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
14. 2015 m. kovo 30 d. tarp ieškovės UAB „TeleTower“ ir R. P. įmonės buvo sudaryta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų bei statinio techninių darbų projektų rengimo, UAB „TeleTower“ mobiliojo ryšio bazinių stočių statybai sutartis (toliau – projektavimo sutartis).
15. Tarp R. P. įmonės ir Lloyd‘s of London Syndicate: AEGIS 1225, atstovaujamos Lietuvoje UADBB „Colemont draudimo brokeris“, sudaryta statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (Poliso Nr. PR160053), pagal kurią draudimo bendrovė apdraudė R. P. įmonės atsakomybę laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2018 m gegužės 27 d.
16. 2018 m. sausio 1 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rangovui UAB „Caverion Lietuva“ išdavė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisą Nr. 230 0005635/2018, kuriuo apdraudė rangovės turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe prieš trečiuosius asmenis už žalą, padarytą rangovei vykdant apdraustą veiklą.
17. 2018 m. kovo 9 d. UAB „TeleTower“ (užsakovas) ir UAB „Caverion Lietuva“ (rangovas) sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 18- RS-0041 (rangos sutartis) dėl dviejų gatvės apšvietimo atramų rekonstravimo statybos rangos darbų atlikimo krantinėje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas).
18. 2018 m. kovo 30 d. UAB „TeleTower“ su UAB „Šiltas namas“ sudarė Statinio statybos techninės priežiūros sutartį Nr. 5N-18040-013 (techninės priežiūros sutartis) nustatyta tvarka.
19. 2018 m. kovo 29 d. UAB „Caverion Lietuva“ (rangovas) ir MB „Visų darbų centras“ (subrangovas) sudarė Statybos Subrangos Sutartį NR. 18- SB-0028, pagal kurią subrangovas įsipareigojo pagal projektą (Dviejų gatvės apšvietimo atramų (duomenys neskelbtini), rekonstravimas) atlikti darbus bei visas kitas subrangovo prievoles pagal sutartį. Subrangovas įsipareigojo atlikti darbus pagal pateiktą ir prie sutarties pridėtą projektą.
20. 2018 m. balandžio 3 d. MB „Visų darbų centras“ (subrangovas) ir UAB „ESA construction“ (subsubrangovas) sudarė Rangos darbų sutartį Nr. ST-18/03/27-1 dėl statybos rangos darbų pagal projektą Dviejų gatvės apšvietimo atramų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo.
21. 2018 m. gegužės 9 d. draudikas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ techniniam prižiūrėtojui UAB „Šiltas namas“ išdavė statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. 1376/1002181, kuriuo apdraudė civilinę atsakomybę už žalą, padarytą tretiesiems asmenims dėl statinio statybos darbų techninės priežiūros, vykdant judriojo skaitmeninio radijo ryšio tinklo anteninio stiebo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų techninės priežiūros paslaugas.
22. 2018 m. gegužės 18 d. UAB „TeleTower“ (užsakovas) ir UAB „Caverion Lietuva“ (rangovas) pasirašė objekto civilinių darbų priėmimo aktus Nr. CT/05 -01(67 949,30 Eur) ir Nr. CT/05-02 (22 364, 56 Eur), darbų priėmimo aktai pasirašyti be pastabų.
23. 2018 m. rugsėjo 14 d. UAB „TeleTower“ (užsakovas) ir UAB „Caverion Lietuva“ (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį Nr. 18-RS-0107 dėl krantinės rekonstravimo darbų (krantinės plokščių demontavimas, išvežimas, utilizavimas, tranšėjų kasimas, plieninių lakštų montavimas, templių įrengimas, suvirinimo darbai, grubto tankinimas, tranšėjų užkasimas, aplinkos sutvarkymas, plokščių gamyba ir montavimas; plokščių tarpų armavimas ir kt.). Rangos sutarties kaina – 55 411,40 be PVM (7.2 punktas).
Dėl ieškovės reikalavimo pobūdžio
24. Ieškovė UAB „TeleTower“ nurodo, kad 2018 metų balandžio mėnesį rangovui UAB „Caverion Lietuva“ atliekant dviejų gatvės apšvietimo atramų rekonstravimo darbus buvo padaryta žala sutarties objektu nebuvusiam turtui – nutrauktos UAB „Neringos komunalininkas“ priklausančios Nidos krantinės inkarinės templės. Ieškovės vertinimu, žala šiam UAB „Neringos komunalininkas“ turtui padaryta dėl netinkamų projektuotojos R. P. įmonės, statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Šiltas namas“ ir rangovo UAB „Caverion Lietuva“ veiksmų. Ieškovė nurodo, kad pažeistos inkarinės templės yra atstatytos, atstatymo išlaidas sumokėjo ieškovė ir prašo pripažinti, kad rangos sutarties vykdymo metu nutrauktų inkarinių templių atstatymo išlaidas atitinkamomis dalimis privalo padengti taip pat ir atsakovai – projektuotojas, statybos techninis prižiūrėtojas ir rangovas.
25. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, jog žala padaryta ginčo rangos sutarties objektui (dviem gatvės apšvietimo atramoms) ar kad ji kilo dėl šio objekto defektų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad rangos sutartis nebuvo įvykdyta, kad sulygti darbai neatlikti ar atlikti su defektais. Nagrinėjamu atveju, ieškovė iškėlė teisme ginčą dėl krantinės pažeidimo šalinimo rezultato – ieškovės turėtų nuostolių atlyginimo, o ne dėl rangos sutarties dalyko – darbų trūkumų pašalinimo.
26. Byloje nustatyta, kad dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių krantinėje, prie (duomenys neskelbtini) pritaikymo mobiliojo ryšio bazinės stoties antenų ir stebėjimo kamerų tvirtinimui, rekonstravimo darbai buvo vykdomi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Žemės sklypas išnuomotas UAB „Neringos komunalininkas“ (šiuo metu UAB „Komunalinio turto valdymas“), kuriam nuosavybės teise priklauso šiame sklype esančios susisiekimo komunikacijos - krantinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
27. 2017 m. spalio 3 d. Susitarimu plėtoti infrastruktūrą Nr. V31-179 Neringos savivaldybė ir ieškovė UAB „TeleTower“ susitarė, kad ieškovė savo jėgomis ir lėšomis Nidos gyvenvietėje įrengs dvi stulpo pavidalo apšvietimo konstrukcijas. Ieškovė įsipareigojo vykdant bet kokią veiklą konstrukcijų sumontavimo teritorijoje nepažeisti trečiųjų asmenų interesų, atlyginti žalą, jei tokia būtų padaryta (2.1.7 punktas). UAB „Neringos komunalininkas“ nuosavybės teise priklausiusios susisiekimo komunikacijos - krantinė buvo apgadinta vykdant statybos rangos darbus pagal ieškovės sudarytą statybos rangos sutartį. Byloje esantis susirašinėjimas elektroniniais laiškais taip pat patvirtina ieškovės įsipareigojimą tuometinei krantinės savininkei UAB „Neringos komunalininkas“ atlyginti padarytus nuostolius, todėl teismo vertinimu, ieškovė UAB „TeleTower“ buvo suinteresuota atlyginti UAB „Neringos komunalininkas“ padarytą žalą ir turėjo pagrindą atlikti nutrauktų inkarinių templių atstatymo darbus.
28. Reikalavimo perėjimą regreso tvarka pagal įstatymus reglamentuojančio CK 6.114 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad regreso tvarka reikalavimas pagal įstatymus pereina trečiajam asmeniui, kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais arba kurią įvykdyti buvo pagrįstai suinteresuotas.
29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 47 punktas).
31. Teismas taikydamas civilinę atsakomybę konkrečioje byloje turi identifikuoti jos rūšį, kad būtų galima tinkamai nustatyti tos atsakomybės rūšies taikymo sąlygas. Vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal statybų rangos sutartį, šalims atsiranda ne tik pagrindinės pareigos dėl statybų objekto tinkamo sukūrimo, bet ir paskirstomi sutartiniai įsipareigojimai, susiję su rizikos, kurią kelia statybų rangos darbų pobūdis, paskirstymu. Sutartinių įsipareigojimų dalimi tampa ir visi papildomi šalių įsipareigojimai, įskaitant tuos, kurie susiję su įstatymuose nustatytų pareigų vykdymu. Bendrosios sutarčių teisės ir sutartinės atsakomybės taisyklės reikalauja, kad sutartį vykdanti šalis jos vykdymo metu laikytųsi ne tik sutarties, bet ir visų įstatymais nustatytų imperatyviųjų viešosios teisės reikalavimų.
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Šioje teisės normoje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutarties tinkamo vykdymo pareigos gali būti pažeistos tiek pažeidus konkrečias šalių susitarimo nuostatas, tiek dispozityvias ir imperatyvias įstatymo nuostatas, kuriomis įtvirtinamos tam tikrų sutarčių tinkamo vykdymo taisyklės. Vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės (tiek sutartinės, tiek deliktinės) sąlyga gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas. Įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
33. Nagrinėjamu atveju žala padaryta atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ ir tretiesiems asmenims MB „Visų darbų centras“ ir UAB „ESA construction“ vykdant ieškovės užsakytus statybos rangos darbus, žala padaryta ne rangos sutarties objektui, bet su rangos sutarties vykdymu nesusijusiam UAB „Neringos komunalininkas“ turtui – krantinei. Šiuo atveju buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga, ji pažeista vykdant rangos sutartį, dėl to konstatuotina, kad ieškovės patirti nuostoliai kyla iš neteisėtų veiksmų vykdant sutartį, t. y. nesilaikant bendrosios rūpestingumo pareigos ir taip padarant užsakovei žalos, todėl taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės.
Dėl projektuotojos R. P. įmonės civilinės atsakomybės
34. Ieškovės teigimu, projektuotoja R. P. įmonė, rengdama projektą nesilaikė pareigos visapusiškai ištirti krantinę, neįvertino krantinės konstrukcijų, parengė projektą nenurodydama esamų inkarinių templių; projektuotojos neveikimas sąlygojo netinkamą rekonstravimo projekto parengimą, todėl vykdant statybos darbus objekte buvo nutrauktos inkarinės templės, ieškovė turėjo pašalinti trečiojo asmens turtui sukeltą žalą (sutvarkyti nupjautas inkarines temples), dėl ko reikėjo atlikti statybos darbus, kurių būtinybė nebūtų iškilusi (nuostoliai), jeigu rekonstravimo projektas būtų atliktas laikantis projektavimo sutarties 4.2.2.1 punkte projektuotojo nustatytų įsipareigojimų. Pati projektuotoja teigia, kad nagrinėjamu atveju negali būti reikalaujama jokios jos atsakomybės, nes savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė tinkamai, parengtas projektas atitinka projekto rengimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, atlikti projektavimo darbai trūkumų neturi.
35. CK 6.703 straipsnio 1 dalis nustato, kad projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą.
36. Statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalis nustato, kad statinio projektuotojas, vadovaudamasis šiame įstatyme nurodytais dokumentais, privalo parengti statinio projektą; pasirašyti statinio projektą, tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; ir kt.
37. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad nesudėtingojo statinio rekonstravimui privalo būti rengiamas supaprastintas rekonstravimo projektas. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 29 straipsnyje nurodyta supaprastinto projekto sudėtis.
38. Pažymėtina, kad veikdamas pagal profesionalumo ir atidumo standartus, dalyvaudamas statybos procese, projektuotojas, prisiimdamas riziką, privalo suvokti apie galinčias kilti pasekmes bei atitinkamai atsirasiančią atsakomybę (CK 6.690 straipsnis).
39. 2015 m. kovo 30 d. projektavimo sutarties objektas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, statinio techninių darbo projektų rengimas UAB „TeleTower“ bazinių stočių statybai. Projektavimo sutarties 4.2.2 punktu projektuotoja įsipareigojo parengti ir gauti privalomus dokumentus bei atlikti sklypo visapusišką analizę, pateikti patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir suderintą techninį darbo projektą bei statybą leidžiantį dokumentą (4.2.2.15.2 punktas). Nagrinėjamoje byloje aktualus yra techninis darbo projektas ir užsakovo nurodyta projektavimo paslaugų apimtis: 15 m aukščio plieno konstrukcinės dalies pritaikymo projektas, atlikti stiebo pamato projektą; atlikti pagrindo geotechninius tyrinėjimus; atlikti sklypo plano projektą (lauko tinklai), atlikti statybos organizavimo projektą (Supaprastinto rekonstravimo projekto 5 lapas).
40. Vykdydama 2015 m. kovo 30 d. projektavimo sutartį, R. P. įmonė 2017 metais parengė „Dviejų gatvės apšvietimo atramų, esančių krantinėje prie (duomenys neskelbtini), pritaikyto mobiliojo ryšio bazinės stoties antenų ir stebėjimo kamerų tvirtinimui, rekonstravimo projektą Nr. NER08-01-TP (Statinio adresas (duomenys neskelbtini))“ Rekonstravimo projektas buvo pateiktas Neringos savivaldybės administracijai, kuri išdavė leidimą rekonstruoti statinį Nr. (duomenys neskelbtini).
41. Kaip jau minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini) yra registruota krantinė (susisiekimo komunikacijos), kurios adresas (duomenys neskelbtini) pastatyta 1993 metais, nuosavybės teise priklausanti UAB „Neringos komunalininkas“ (šiuo metu UAB „Komunalinio turto valdymas“). Atkreiptinas dėmesys, kad organizuoti (arba pavesti tai padaryti statinio projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrimus ir sudaryti sąlygas tyrėjui juos atlikti, yra būtent statytojo (užsakovo), o ne projektuotojo pareiga (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju tokio pavedimo ieškovė projektuotojai nedavė.
42. Nors byloje nėra duomenų, kad projektuotoja rengdama projektą ieškojo Nidos uosto/krantinės statybos projekto, tačiau byloje pateikti duomenys, kad Neringos savivaldybės administracija, tuometinis kantinės savininkas UAB „Neringos komunalininkas“, Nidos uosto kapitonas krantinės techninio paso neturėjo, o UAB „Neringos komunalininkas“ atstovės D. S. 2018 m. balandžio 25 d. el. paštu pateiktas krantinės konstrukcijų ties atramomis brėžinys neatspindėjo buvusios faktinės padėties: esamas krantinės konstruktyvas neatitinka 1987 m. parengto projekto dokumentacijoje numatytų sprendinių, tai yra, natūroje įrengtas konstruktyvas yra mažesnių parametrų, seklesnis, trumpesnis (2018 m. Krantinės konstrukcijos rekonstravimo projekto 4.1 punktas).
43. 2018 m. balandžio 11 d. projektuotoja buvo informuota apie tai, kad atkasta senoji krantinė, tačiau nebuvo nurodyta, kad krantinės konstrukcijos trukdo tolesniam darbų vykdymui pagal projektą ar kad kokios nors konstrukcijos būtų pažeistos, sugriautos. 2018 m. rugsėjo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad „Buvo atkastos dvi templės ties nutraukimo/nupjovimo vietomis (antras apšvietimo stulpas) užfiksuota, kad dvi templės yra nupjautos“ (protokolą pasirašė G. K. (UAB „TeleTower“), statinio techninis prižiūrėtojas V. J., Z. S. (UAB „Caverion Lietuva“) projektuotoja R. P.), nors rekonstravimo projektas nenumatė nei templių nupjovimo, nei kitų konstrukcijų ardymo.
44. Bet kuris projektuotojas privalo savo darbą atlikti taip, kad statinio projekte numatyti projektiniai sprendiniai užtikrintų esminius statinio reikalavimus, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų trečiųjų asmenų interesų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad projektavimo eigoje būtų reiškiamos projektuotojai pretenzijos dėl projektinės dokumentacijos sprendinių. Taip pat nėra duomenų, jog esant netinkamai ar neaiškiai parengtam projektui rangovas, vadovaudamasis statybos techniniais reglamentais, kreipėsi į statinio projektuotoją, reikalaudamas pataisyti projektą. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, jog R. P. parengta projektinė dokumentacija neatitinka teisės aktų reikalavimų, anaiptol, ieškovei jos pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas (Leidimas rekonstruoti statinį N Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nelaikytina, kad projektuotojui dėl parengtų projektų kokybės galėtų kilti civilinė atsakomybė.
45. Nagrinėjant situaciją teisiniu aspektu ir sprendžiant dėl atsakovės R. P. įmonės atliktų veiksmų priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, teismas įvertina tai, kad byloje nepateikta duomenų, kad užsakovas buvo pavedęs projektuotojai atlikti statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių statybinius tyrimus, kad dėl neaiškumų projektinėje dokumentacijoje rangovas stabdė darbus ir raštu kreipėsi į užsakovą, prašydamas patikslinti ar papildyti projektinę dokumentaciją, o užsakovas savo ruožtu būtų kreipęsis į projektuotoją su reikalavimu ištaisyti projekto klaidas arba apginti projektinius sprendinius. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog projektuotoja pažeidė sutarties ar įstatymo nuostatas ir kad inkarinių templių nutraukimas yra sąlygotas projektuotojo netinkamų veiksmų, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.
Dėl atsakovės UAB „Šitas namas“(techninio prižiūrėtojo) civilinės atsakomybės
46. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 76 punkte numatyta, kad statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalį - statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat, jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti ir kt.
47. Galiojantis teisinis reglamentavimas nurodo, jog statinio statybos techninė priežiūra, jeigu statybos darbai atliekami vadovaujantis statybos projektu, yra privaloma, išskyrus Statybos įstatyme numatytas išimtis. Statybos techninis prižiūrėtojas yra savo srities profesionalams, kuriam keliami atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai.
48. Šiuo atveju statybos techninę priežiūrą vykdė UAB „Šiltas namas“ pagal su ieškove sudarytą 2018 m. kovo 30 d. techninės priežiūros sutartį. UAB „Šiltas namas“ įsipareigojo vykdyti bendrosios techninės priežiūros rangovo funkcijas, nuo darbų objekte pradžios du mėnesius kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties, įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (7.1, 7.2 punktai); lankytis statybvietėje ne mažiau nei 5 kartus per visą sutarties vykdymo laikotarpį, stebėti statybos eigą ir spręsti su statinio projekto įgyvendinimu susijusius klausimus, dalyvauti numatytuose gamybiniuose pasitarimuose (7.5. punktas). Statybos techninės priežiūros sutartyje nėra nurodytas konkretus atsakingas asmuo, turintis techninės priežiūros kvalifikaciją.
49. Kaip jau minėta, apie statybos pradžią 2018 m. balandžio 5 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos išsiųstas Pranešimas Nr. ANN-100-180405-01533, kuriame nurodyta, kad statybos pradžia 2018 m. balandžio 9 d., statinio statybos techninės priežiūros vadovas O. R..
50. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punktu, statytojas, statantis naują, rekonstruojantis ar griaunantis ypatingąjį ir neypatingąjį statinį, atnaujinantis (modernizuojantis) pastatą, informaciją apie numatomą statybos pradžią, rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo bei statinio statybos techninės priežiūros vadovo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
51. Statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 5 punkte numatyta, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas (užsakovas) Statybos įstatymo nustatyta tvarka pateikė informaciją apie statybos pradžią, nustatytąja tvarka gavo ir perdavė statinio statybos techniniam prižiūrėtojui statybą leidžiantį dokumentą arba jo išdavimo datą ir numerį.
52. 2018 m. balandžio 5 d. UAB „Šiltas namas“ direktoriaus įsakymu statinio techniniu prižiūrėtoju paskirtas O. R. apklaustas byloje liudytoju paaiškino, kad informaciją sistemoje „Infostatyba“ mato tik informacijos pateikėjas, todėl jis nagrinėjamu atveju, nors ir buvo paskirtas statybos techniniu prižiūrėtoju, neturėjo informacijos apie darbų ginčo objekte pradžią; turėdamas sutartį ir negavęs informacijos apie pradėtus darbus, savo iniciatyva paprašė Klaipėdoje dirbančio kolegos V. J. pasidomėti, ar darbai objekte yra pradėti, susitarė dėl pavadavimo ir apie tai pranešė įmonės administracijai, nesidomėjo, ar kokiu nors vidiniu įmonės aktu buvo pakeistas ginčo objekto statybos techninis prižiūrėtojas.
53. Trečiasis asmuo V. J. nurodė, kad nebuvo oficialiai paskirtas techniniu prižiūrėtoju pagal 2018 m. kovo 9 d. techninės priežiūros sutartį, į objektą atvyko pagal žodinį O. R. prašymą jau po inkarinių templių pažeidimo.
54. Nustatytos aplinkybės, nurodytas teisinis reglamentavimas ir sutarties nuostatos leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovės UAB „Šiltas namas“ įgaliotas darbuotojas, kaip techninis prižiūrėtojas, turėjo sekti rangovės atliekamų statybos darbų eigą, tačiau remiantis bylos medžiaga darytina išvada, kad darbai objekte pradėti 2018 m. balandžio 9 d. neinformavus statybos techninio prižiūrėtojo, nesuteikus tinkamam vykdymui būtinos informacijos, nepateikus darbams atlikti reikalingų dokumentų (sutarties 8.2, 8.4 punktai). Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad statybos techninis prižiūrėtojas UAB „Šiltas namas“ apie darbų pradžių nebuvo informuotas ir UAB „Šiltas namas“ darbuotojas V. J. į objektą atvyko jau po inkarinių templių pažeidimo, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad tarp atsakovės UAB „Šiltas namas“ veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Dėl atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ (rangovo) civilinės atsakomybės
55. Ieškovės teigimu, rangovas UAB „Caverion Lietuva“ neparengė statybų darbų technologijos projekto, atlikdamas darbus nepakvietė atitinkamų objektų savininkų ar naudotojų atstovų, atkasęs inkarines temples kasimo darbų nestabdė, juos tęsė toliau ir pats nusprendė nupjauti inkarines temples. Rangovo teigimu, esant sudėtingoms statybos darbų vykdymo sąlygoms bei atsižvelgiant į faktą, kad rangovas darbus vykdė pagal projektą, kuriame nebuvo nurodytos inkarinės templės, ieškovė nepagrįstai teigia, kad rangovas galėjo atpažinti atkastas inkarines temples ir jas apsaugoti nuo sugadinimo.
56. 2018 m. kovo 9 d. Statybos rangos sutartimi atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ kaip rangovė įsipareigojo pagal projektą (Dviejų gatvės apšvietimo atramų (duomenys neskelbtini), rekonstravimo) atlikti darbus bei visas kitas rangovo prievoles pagal sutartį. Sutarties 11.3 punktas numatė, kad rangovas neturi teisės perduoti jokių savo teisių pagal sutartį tretiesiems asmenims be užsakovo raštiško sutikimo. Nors byloje nepateiktas užsakovo raštiškas sutikimas dėl dalies darbų perdavimo subrangovams, byloje nustatyta, kad ieškovės statybos objekte pamatų montavimo darbus atliko subrangovas MB ,,Visų darbų centras“ ir subsubrangovas UAB „ESA construction“ (2018 m. kovo 29 d. UAB „Caverion Lietuva“ ir MB „Visų darbų centras“ (subrangovas) Statybos Subrangos Sutartis NR. 18- SB-0028 ir 2018 m. balandžio 3 d. MB „Visų darbų centras“ ir UAB „ESA construction“ statybos rangos sutartis).
57. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą; pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu; to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsakovui, su generalinio rangovo sutikimu sudarius sutartis dėl darbų atlikimo su kitais asmenimis, šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovui.
58. Už sukeltą žalą dėl bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimo, kai šis pažeidimas patenka į sutarties vykdymo sferą, pagal CK 6.650 straipsnio 3 dalį atsako generalinis rangovas. Įvertinus paminėtą nuostatą šioje byloje įrodinėtina tik UAB ,„Caverion Lietuva“ atsakomybė dėl netinkamo 2018 m. kovo 9 d. rangos sutarties vykdymo.
59. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2007; 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014). Rangos sutarties 2.4 punktas numatė, kad visi darbai vykdomi rangovo rizika ir atsakomybe, rangovas visiškai atsako, kad darbų vykdymo metu būtų griežtai laikomasi normatyvinių statybos techninių ir kitų reikalavimų.
60. Rangovo teigimu, vykdant žemės kasimo ir senosios krantinės betoninių liekanų ardymo darbus objekte, nebuvo galimybės identifikuoti ar tiesiog žmogaus akimi pamatyti (atpažinti) krantinės inkarinių templių (kurios nebuvo pažymėtos jokiuose projekto dokumentuose) ir jas apsaugoti nuo pažeidimų; statybos darbai buvo vykdomi iš esmės apsemtoje statybvietėje, negalint vizualiai matyti kasimo darbų duobės dugno ar jos pakraščių.
61. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apie senosios krantinės buvimą darbų atlikimo vietoje buvo žinoma dar iki darbų pradžios. Rangos sutarties 2.7. punkte buvo numatyta, kad pamatų įrengimo kaina paskaičiuota pagal atliktus geologinius tyrimus ir pamatų projektą; jei paaiškėtų, kad pradėjus kasimo darbus būtų pasiekta senoji krantinė, darbai nedelsiant stabdomi, informuojamas užsakovas, priimami tolimesni veiksmai.
62. Statybos techninio reglamento 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 41 punktas numato, kad kai statybos aikštelėje požeminių inžinerinių statinių vietos tiksliai nežinomos, turi būti iškviesti šių statinių savininkai (naudotojai, valdytojai) ar jų atstovai, kurie privalo būti žemės darbų vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli šių statinių vieta. Jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose ar plane (topografinėje geodezinėje nuotraukoje) nenurodyti inžineriniai statiniai, archeologinis paveldas ar kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, darbai laikinai sustabdomi. Rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) išsiaiškina, kam priklauso inžineriniai statiniai, pareikalauja iš naudotojų juos užfiksuoti brėžiniuose, suderina tolesnės žemės darbų vykdymo priežiūros tvarką ir leidžia tęsti darbus. Už inžinerinių tinklų, kitų inžinerinių statinių ar archeologinio paveldo sugadinimą, saugomų augalų rūšių ir bendrijų radviečių ar augaviečių sunaikinimą ar sugadinimą vykdant žemės darbus atsako rangovas ar statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato kitaip (43 punktas).
63. 2018 metų Krantinės konstrukcijos rekonstravimo projekto aiškinamajame rate nurodyta, kad išanalizavus UAB „Sweco Lietuva“ Kauno skyrius 1987 m. parengto projekto (stadija „P“) dokumentaciją matyti, jog Nidos keleivinio vidaus vandenų uosto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis požeminio vakarinės krantinės konstruktyvo kertasi su rekonstruojamų apšvietimo atramų įrengimui numatytais gelžbetoniniais pamatais.
64. Nagrinėjamu atveju prieš pradėdamas žemės kasimo darbus krantinėje, siekdamas patikslinti esamų komunikacijų buvimo vietas bei gylį, prieš kasimo darbų pradžią į objektą rangovas privalėjo iškviesti krantinės savininko UAB „Neringos komunalinis ūkis“ atstovą, tačiau byloje nėra duomenų, kad krantinės savininko atstovas dalyvavo vykdant žemės kasimo darbus.
65. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atkasus senąją krantinę, UAB „ESA construction" (subsubrangovas) darbus sustabdė, pranešė apie tai subrangovui MB „Visų darbų centras"; rangovo UAB „Caverion Lietuva“ darbuotojas 2018 m. balandžio 11 d. elektroniniu laišku informavo užsakovo atstovą A. L., kad nukasus maždaug 0,5 metrų sluoksnį pasirodė senoji krantinė, kuri sumontuota iš 16 cm storio viena ant kitos uždėtų penkių gelžbetonio plokščių, bendras krantinės storis sudaro apie 80 cm armuoto gelžbetonio; nurodė, kad iš po plokščių pasirodė vanduo marių lygyje; pasiūlė du sutartyje numatytus problemos sprendimo būdus: tęsti darbus papildomai pasitelkiant daugiau technikos ir žmogiškųjų resursų arba nutraukti darbus ir sutvarkyti aplinką. Užsakovo atstovas 2018 m. balandžio 11 d. elektroniniu laišku nurodė „Dirbkit 24/7 jei reikia. Laikykit mane informuotu“. Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“, atlikdama žemės (kasinėjimo) darbus ir aptikusi inžinerinius statinius, nesustabdė darbų ir nesiėmė priemonių išsiaiškinti, kam priklauso inžineriniai statiniai.
66. Trečiojo asmens MB „Visų darbų centras“ atstovas V. J. posėdžio metu paaiškino, kad gavus leidimą demontuoti senąją krantinę, nebuvo žinoma, kad ten yra ir naujosios krantinės templės; žemės kasimo darbai buvo vykdomi ekskavatoriumi, pjaustymo įrenginiais, buvo naudojami perforatoriai; kadangi už keleto metrų buvo marios, statant po žiemos sąlygos buvo sudėtingos, nes kaupėsi gruntinis vanduo ir jį pašalinti adatiniais filtrais ne visada pavykdavo iki galo; statybos darbų objekte nebuvo galima atskirti senosios ir naujosios krantinės konstrukcijų; ardant senąją krantinę buvo daužomos gelžbetoninės plokštės ir susidaręs statybinės laužas išvežamas; begriaunat senąją krantinę, buvo pašalintos ir naujosios krantinės inkarinės templės. Liudytoju apklaustas MB „Visų darbų centras“ darbuotojas D. V. taip pat nurodė, kad nukasus žemių sluoksnį, pasirodė senoji krantinė, gavus leidimą ardyti senąją krantinę, darbai vyko vandenyje ir niekam nebuvo žinoma apie esančias temples, nebuvo jokių brėžinių; buvo daug metalinių konstrukcijų ir nesuprato, kad tai templės; apie inkarinių templių buvimą sužinojo iš UAB „Neringos komunalininkas“ atstovo. Pateiktos 2018 metų balandžio mėnesio nuotraukos patvirtina, kad žemės kasimo darbų teritorija buvo apsemta Kuršių marių vandeniniu.
67. Nors rangovas teigia, kad inkarinės templės buvo nutrauktos ardant senąją krantinę, templių neatskiriant nuo statybinio laužo, tačiau UAB „ESA construction" darbuotojas A. D., apklaustas liudytoju, nurodė, kad inkarines temples atpažino ir pamatų įrengimui templės netrukdė; templės buvo nupjautos tuo metu, kai jo objekte nebuvo. Inkarinių templių nutraukimą 2018 m. balandžio 27 d. nuotraukomis fiksavo ekspertas T. Č. (Bylos dokumento Nr. Dok - 2384 nuotraukos) ir komisija 2018 m. rugsėjo 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (43 sprendimo punktas).
68. Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 25 punkte numatyta, kad rekonstruojant statinius saugomose teritorijose yra privalomas statybos darbų technologijos projektas, kuris nustato konkretaus statinio statybos, kaip technologijos proceso, reikalavimus, nurodo statinio projekto įgyvendinimo būdus bei metodus. Statybos darbų technologijos projektą iki statybos darbų pradžios turi parengti rangovas arba, jam pavedus, statinio statybos vadovas. Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad rangovas buvo parengęs statybos darbų technologjjos projektą, kuriame turėjo būti detalizuota, kaip, kokiomis priemonėmis ir būdais turi būti atliekami statybos darbai, tačiau byloje nustatyta, kad dėl besisunkiančio Kuršių marių vandens atsirado poreikis keisti pamato liejimo konstrukciją ir technologiją.
69. Statybos rangovo civilinė atsakomybė ypatinga tuo, kad statybos rangovas veikia kaip ypatingos profesijos atstovas, kurio darbo pobūdis reikalauja ypatingos profesinės atsakomybės, ypatingo kruopštumo ir atidumo, pasirengimo savo darbui ir tinkamo darbų atlikimo. CK 6. 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Statybos rangovo kaltė tokiu atveju suprantama kaip nesugebėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kas yra būtina atitinkamomis sąlygomis. Viena iš tokių statybos rangovo pareigų yra atlikti darbus, prižiūrėti jų eigą taip, kad dėl jo darbo ar neveikimo nebūtų padaryta žala kitų asmenų turtui,
70. Verslininkas, įsipareigojęs vykdyti statybos rangos sutartį, turi žinoti apie statybos rangos sutartimi siekiamam tikslui įgyvendinti tinkamus ir netinkamus darbų atlikimo būdus, medžiagas, kt. ir turėti atitinkamus darbo įgūdžius, tai yra jo pareiga (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).
71. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, priešingai nei užsakovas, privalėjo numatyti galimus neigiamus rangos darbų vykdymo būdo ir technologijos padarinius ir apie juos įspėti užsakovą. Statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, jis veikia savo rizika, todėl būtent rangovui taikomi aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai. Atsakingas ir patyręs verslininkas ir jo darbuotojai, turintys reikiamą kvalifikaciją, turi numatyti ir būti pasirengę tikimybei, kad pralaužus krantinės gelžbetonines konstrukcijas galimas marių vandens pritekėjimas į pamatams kasamas duobes, darbo zona prisipildys vandens, kaip ir atsitiko, ir imtis veiksmų išvengti žalingų padarinių arba juos sumažinti. Teismo vertinimu, atkasus inžinerines konstrukcijas statybos darbai turėjo būti stabdomi ir kreipiamasi į projektuotoją dėl projekto patikslinimo, o aplinkybė, kad užsakovė nurodė toliau vykdyti darbus, gali būti reikšminga sprendžiant dėl papildomų darbų atlikimo/apmokėjimo, tačiau tai negali pateisinti žalos trečiųjų asmenų turtui padarymo.
72. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad krantinės inkarinių templių pažeidimą lėmė netinkamai pasirinktas rangos darbų vykdymo būdas ir technologija, padėties rangos objekte nesuvaldymas, už ką buvo atsakingas rangovas. Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad rangovas, kaip protingai, apdairiai ir rūpestingai veikiantis teisinių santykių subjektas turėdamas pareigą nepadaryti žalos kitų asmenų nuosavybei, pažeidė sutartyje ir teisės aktuose nustatytas pareigas; inkarinių templių pažeidimas ir atitinkamai nuostolių jo pašalinimui atsiradimas gali būti laikomi rangovo veiksmų rezultatu, todėl priežastinis ryšys tarp rangovo neapdairių ir nerūpestingų rangos sutartį bei teisės aktus pažeidžiančių veiksmų ir inkarinių templių pažeidimo yra įrodytas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, CK 6.247 straipsnis).
Dėl nuostolių dydžio
73. Ieškovė nurodo, kad statybos rangos darbų metu pažeistų inkarinių templių atstatymo bendros išlaidos buvo 55 411,40 Eur, kad tai yra realūs ir pagrįsti ieškovės nuostoliai. Pateiktu ieškiniu ieškovė UAB „TeleTower“ prašo priteisti iš atsakovų 49 870,26 Eur rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų: iš UAB „Šiltas namas“ priteisti 5 541,14 Eur; iš R. P. įmonės priteisti 11 082,28 Eur; iš UAB „Caverion Lietuva“ priteisti 33 246,84 Eur.
74. Ieškovė savo reikalavimus šioje civilinėje byloje formuluoja ir grindžia 2020 m. lapkričio 12 d. parengta teisine ekspertine išvada. Teismas nesiremia pateikta ekspertine išvada, nes ji parengta ne teismo nutarties pagrindu, joje pateiktas ne tik aktualus teisinis reglamentavimas, bet ir daromos konkrečios išvados dėl atsakovams tenkančių atsakomybės dalių.
75. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši nuostata teisę į regresą sieja su padarytos žalos dydžiu, regresinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui pareiškęs asmuo turi pagrįsti realų žalos dydį, kuris grindžiamas patirtais nuostoliais, atlyginant nukentėjusiajam jo patirtą žalą.
76. Šioje byloje ieškovė prašo atlyginti tas išlaidas, kurias ji patyrė siekdama pašalinti dėl inkarinių templių nutraukimo atsiradusią žalą. Ieškovė iš atsakovų prašo priteisti 90 procentų sumos, kurią ji sumokėjo rangovui pagal 2018 m. rugsėjo 14 d. rangos sutartį bei pagal 2018 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą 55 411,40 Eur (be PVM) sumai. Sąskaitą ieškovė apmokėjo 2019 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymu. Byloje pateiktas krantinės konstrukcijų rekonstravimo darbų, kuriuos atliko MB „Visų darbų centras“ pagal su UAB „Caverion Lietuva“ sudarytą 2018 m. rugsėjo 14 d. sutartį, 2018 m. spalio 18 d. priėmimo – perdavimo aktas, kuriame detalizuoti atlikti darbai.
77. Teismo vertinimu, atsiradusi žala (nuostoliai) yra netinkamo tiek užsakovės, tiek rangovo bendrosios rūpestingumo pareigos nesilaikymo pasekmė. Bylos duomenimis patirtų nuostolių dydžiui esminės įtakos turėjo ir pačios ieškovės veiksmai: dar 2018 m. balandžio 27 d. iš nuotraukų sužinojusi apie inkarinių templių pažeidimą, ieškovė inkarinių templių atstatymo darbų iš karto neatliko. Delsimą iš karto imtis templių atstatymo darbų ieškovė argumentuoja tuo, kad iki poilsio sezono pradžios turėjo sutvarkyti krantinę, todėl sutvarkė statybvietę, paklojo dangas ir darbus baigė 2018 m. gegužės pabaigoje. Teismo vertinimu, nutrauktų templių atstatymo darbus atlikus iš karto po jų pažeidimo, dalies išlaidų, patirtų išardant dangą ir ją vėl paklojant, nebūtų patirta. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad prie prašomų priteisti nuostolių atsiradimo prisidėjo ir pati ieškovė, neužtikrinusi operatyvaus padarytos žalos pašalinimo.
78. Nuostoliai, kaip ieškovės patirtos išlaidos, turi būti būtinos ir tą būtinumą turi nulemti objektyvios aplinkybės, o ne subjektyvaus pobūdžio pageidavimai. Teismas pagrįstais pripažįsta 2018 m. spalio 18 d. priėmimo – perdavimo akto pozicijose 2.2 – 2.6 nurodytus darbus (adatinių siurblių sumontavimas/demontavimas, plieninių lakštų sukėlimas į duobę kranu, plieniniai lakštai, templių įrengimas, konstrukcijų suvirinimo darbai), kurių kaina be PVM yra 15637,07 Eur, ir sprendžia, kad likusią nuostolių dalį turi prisiimti pati ieškovė. Teismui nustačius, kad dėl inkarinių templių pažeidimo yra atsakinga rangovė, ši suma 15637,07 Eur priteistina iš rangovo UAB „Caverion Lietuva“.
Dėl ieškinio senaties termino
79. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).
80. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).
81. CK 6. 667 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl rangos darbų trūkumų, aiškintinos atsižvelgiant į iškelto ginčo pobūdį. Tuo atveju, kai pagal rangos sutartį atliktus darbus užsakovui perduoda ir už jų kokybę atsako generalinis rangovas, užsakovo ir generalinio rangovo reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikomas CK 6. 667 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Tačiau šioje byloje yra iškeltas ginčas ne dėl atliktų darbų trūkumų vykdant rangos sutartį, o dėl žalos atlyginimo pažeidus bendrąją rūpestingumo pareigą vykdant statybos rangos darbus. Ieškovės reikalavimas dėl šių nuostolių atlyginimo yra ne reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų, o užsakovo regresinis reikalavimas rangovui dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo, kuriam taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1. 125 straipsnio 9 dalyje. Bylos duomenimis, žala padaryta 2018 m. balandžio mėnesį, ieškovė nuostolius patyrė 2019 m. liepos 15 d. mokėjimo pavedimu sumokėjusi 55 441,40 Eur už inkarinių templių ir krantinės sutvarkymo darbus, ieškinys pareikštas 2021 m. vasario 26 d., todėl teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Dėl procesinės bylos baigties
82. Teismas, išnagrinėjęs bylos šalių pateiktus procesinius dokumentus ir jų priedus, įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus teismo posėdžių metu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kiekvieno iš statybos proceso dalyvių veiksmai yra individualūs, jie nulemti sudarytų sutarčių sąlygų ir imperatyviųjų teisės normų bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas sprendžia, kad rangovas UAB „Caverion Lietuva“ nesilaikė statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų, bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, pažeidė su ieškove sudarytą statybos darbų rangos sutartį, todėl ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia ieškovei iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ 15 637,07 Eur išlaidų, patirtų inkarinių templių atstatymo darbams apmokėti; kita ieškinio dalis atmetama.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
83. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pažymėtina, kad pagal šiose teisės normose nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
84. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).
85. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas). Teismas vertina, jog nagrinėjamu atveju bylos apimtis, nagrinėjamo klausimo sudėtingumas, byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičius, teismo posėdžių kiekis ir trukmė pateisina šalių reikalaujamas priteisti išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.
87. Atsakovė UAB „Caverion Lietuva“ nurodo, kad patyrė 7 133,44 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal APB „SPC legal“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurios yra visiškai apmokėtos.
88. Ieškinio reikalavimai atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ atžvilgiu tenkinti 47 procentais, kitų atsakovų atžvilgiu ieškinio reikalavimai atmesti, bendrai ieškinio reikalavimai tenkinti 31 procentu. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ iš ieškovės priteistina 3781 (7133,44x53:100) Eur bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ priteistina 3040 (9806x31:100) Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ iš ieškovės priteistina 741 Eur bylinėjimosi išlaidų.
89. Atsakovė UAB „Šiltas namas“ patyrė 6 903,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodoma teisinių paslaugų, už kurias patirtos bylinėjimosi išlaidos, detalizacijos, ir mokėjimo pavedimus. Reikalavimą atsakovės UAB „Šiltas namas“ atžvilgiu atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „TeleTower“.
90. Atsakovė R. P. įmonė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad patyrė 1500 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai (procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas, konsultavimas) pateikė pagrindžiančius dokumentus (2021 m. balandžio 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 323, 2021 m. balandžio 21 d. mokėjimo pavedimą 1 500 Eur sumai), reikalavimą atsakovės R. P. įmonės atžvilgiu atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „TeleTower“.
91. Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ nurodo, kad už susipažinimą su byla, atsiliepimo paruošimą ir atstovavimą patyrė 1600 Eur išlaidų pagal 2021 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas; už rašytinio paaiškinimo paruošimą, dalyvavimą posėdžiuose 2022 m. kovo 3 ir 10 dienomis, 2022 m. balandžio 13 d. patyrė 860 Eur bylinėjimosi išlaidas; pateikė pagrindžiančius dokumentus: 2022 m. kovo 4 d. sąskaitą už teisines paslaugas, 2022 m. kovo 4 d. mokėjimo nurodymą. Trečiasis asmuo MB „Visų darbų centras“ be savarankiškų reikalavimų dalyvavo atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ pusėje, todėl MB „Visų darbų centras“ priteisiamos išlaidos už advokato teisinę pagalbą proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ daliai -1304 (2460x53:100) Eur.
92. Trečiasis asmuo UAB „ESA construction" byloje patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (700 Eur už atsiliepimą į ieškinį; 300 Eur už atstovavimą teisme; 2021 m. spalio 11 d. mokėjimo nurodymas). Trečiasis asmuo UAB „ESA construction" be savarankiškų reikalavimų dalyvavo atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ pusėje, todėl UAB „ESA construction" priteisiamos išlaidos už advokato teisinę pagalbą proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ daliai - 530 (1000x53:100) Eur.
93. Trečiasis asmuo V. J. patyrė 1250 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nurodė, kad prašo priteisti iš ieškovės arba atsakovės UAB „Šiltas namas“, kurios prašymu nepagrįstai buvo įtrauktas į bylą. Trečiasis asmuo V. J. įtrauktas dalyvauti byloje atsakovo UAB „Šiltas namas“ prašymu, tačiau proceso metu paaiškėjo, jog trečiuoju asmeniu įtrauktas asmuo V. J. nebuvo paskirtas statybos objekte techniniu prižiūrėtoju, ir ši aplinkybė atsakovei UAB „Šiltas namas“ turėjo būti žinoma ir įvertinta. Atsižvelgiant į tai, nors ieškinio reikalavimas UAB „Šiltas namas“ atžvilgiu atmestas, tačiau teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo remtis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu“ pralaimėjęs moka“, o turi būti vadovaujamasi bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties teorija, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į šalių elgesį bylinėjimosi teisme metu, todėl trečiojo asmens V. J. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo UAB „Šiltas namas“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „TeleTower“ (j. a. k. 302453251) iš atsakovės UAB „Caverion Lietuva“ (j. a. k. 211495540) 15 637,07 Eur (penkiolika tūkstančių šešis šimtus trisdešimt septynis eurus 7 ct) nuostolių atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „Caverion Lietuva“ (j. a. k. 211495540) iš ieškovės UAB „TeleTower“ (j. a. k. 302453251) 741 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei UAB „Šiltas namas“ (j. a. k. 220618020) iš ieškovės UAB „TeleTower“ (j. a. k. 302453251) 6 903,50 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti atsakovei R. P. įmonei (j. a. k. 145887771) iš ieškovės UAB „TeleTower“ (j. a. k. 302453251) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui MB „Visų darbų centras“ (j. a. k. 303071564) iš ieškovės UAB „TeleTower“ (j. a. k. 302453251) 1304 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „ESA construction“ (j. a. k. 304426032) iš ieškovės UAB „TeleTower“ (j. a. k. 302453251) 530 Eur (penkis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Šiltas namas“ (j. a. k. 220618020) 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėja Irena Stasiūnienė