Administracinė byla Nr. I-4941-473/2017

 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02832-2017-8

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3

 (S)

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

n u s t a t ė :

        Pareiškėjas M. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės už diskriminaciją 5 000,00 Eur, už mitybos normų neatitikimą tarp nedirbančių vegetarų ir ne vegetarų 11 150,00 Eur, už netinkamą vegetarų maitinimą ir diskriminaciją religiniu aspektu 7 200,00 Eur, už netinkamai subalansuotą vegetarų mitybą 3 000,00 Eur. Paaiškino, kad buvo kalinamas Vilniaus pataisos namuose nuo 2012 metų balandžio mėnesio iki 2017-06-20. Nuo 2014 metų gegužės mėnesio Vilniaus pataisos namuose dėl pasikeitusių religinių įsitikinimų atsisakė maisto, gauto smurtu, todėl pradėjo maitintis vegetariškai. Kalėjimų departamento 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 buvo patvirtinti valgiaraščiai laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims: dirbantiems vegetarams, nedirbantiems, nedirbantiems vegetarams. Šiais valgiaraščiais: 1) nedirbantys nuteistieji vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbančių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu; 2) nedirbantys vyrai vegetarai valgiaraščio patiekalais ir fiziologinėmis mitybos normomis yra diskriminuojami nedirbančių vyrų ne vegetarų atžvilgiu; 3) vegetarams sudarytas netinkamas valgiaraštis, per mažas vegetariškų produktų asortimentas, kuris užtikrintų pilnavertę mitybą, teikiami produktai, kurių vegetarai nevalgo, taigi negauna pilnaverčio maitinimo ir tokiu būdu yra diskriminuojami dėl religinių įsitikinimų. Dėl netinkamo maitinimo ne kartą kreipėsi į Vilniaus pataisos namų administraciją ir Kalėjimų departamentą, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Taigi, nuo 2014-06-01 iki 2017-06-20 yra laikomas netinkamomis sąlygomis dėl netinkamo maitinimo. Nedirbantys nuteistieji vegetarai ir ne vegetarai yra diskriminuojami maisto davinio kiekiu bei svoriu dirbančiųjų nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu. Neskaitant gaunamų didesnių maisto davinių pagal svorį, dirbantys vyrai dažniau gauna pieno, varškės, sūrio ir kiaušinių. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę visi asmenys, kaip ir nuteistieji, yra lygūs, tačiau įkalinimo įstaigose dirbantys vyrai turi kitokį statusą ir jiems suteikiamos privilegijos – duodamas geresnis maitinimas, dažniau duodami geresni produktai ir didesnės įprasto maisto porcijos. Kalėjimų departamento 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 buvo patvirtinti Valgiaraščiai, kuriais vegetarai yra grubiai diskriminuojami, jiems nustatytos sumažintos maitinimo normos, neatitinkančios fiziologinių mitybos normų. Vegetarai pietums gauna mažesnes maisto porcijas pagal svorį, rečiau gauna pieną, varškę ir fermentinį sūrį. Be to, pagal teikiamą maitinimą neatitinka maistinių medžiagų energetinė vertė procentais. Vegetarai gauna ne tik mažesnės energetinės vertės maistą, tačiau yra diskriminuojami ne vegetarų atžvilgiu. Papildomų vegetariškų produktų davimas ne vegetarams, kai visi kiti produktai (patiekalai) tiek vegetarams, tiek ne vegetarams yra pateikiami vienodai, yra vegetarų diskriminavimas. Pataisos namuose vegetariškai maitintis pradėjo nuo 2014 metų gegužės mėnesio. Yra budistas, todėl vegetaru tapo dėl religinių įsitikinimų, atsisakė valgyti smurtu gautą maistą, t. y. mėsą, žuvį, kiaušinius. Pagal Kalėjimų departamento 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintą Valgiaraštį tiek vegetarams, tiek ne vegetarams vakarienės metu mėnesio 1, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 16, 18, 21, 23, 26, 29, 30 dieniomis yra pateikiama žuvis ir žuvies kotletai, bei 24 dieną žuvies kotletai pietums. Kiaušiniai pateikiami 10 dieną 2 vnt., 16 dieną 1 vnt., 21 dieną 2 vnt., 25 dieną 2 vnt., 31 dieną 2 vnt. Taigi, atsižvelgiant į religinius įsitikinimus, Kalėjimų departamentas sudarė netinkamą ir diskriminacinį valgiaraštį vegetarams. Dėl netinkamai nustatyto maitinimo, negauna reikiamos maistinės ir energetinės vertės, taigi maitinimas yra nepilnavertis. Dėl žuvies ir kiaušinių pakeitimo kitais produktais kreipėsi į administraciją, tačiau jo prašymas tenkintas nebuvo. Susumavus dienos maisto davinio energetinę vertę akivaizdžiai matosi, jog mityba nėra tinkamai subalansuota, vegetarai visomis dienomis gauna per mažai energijos iš baltymų, o iš riebalų vieną dieną per daug, kitą per mažai. Vilniaus pataisos namuose gaudavo mažiau maisto nei dirbantys nuteistieji. Dirbantiems nuteistiesiems buvo sudarytos geresnės sąlygos, duodamas geresnis maitinimas, didesnės maisto porcijos. Toks dirbančiųjų išskyrimas ir geresnių sąlygų sudarymas yra nedirbančių vyrų diskriminavimas. Dėl pažeidimų, susijusių su maitinimu, patyrė nepatogumus ir nuolatinį alkį. Nesubalansuotas maitinimas sukėlė fizinę ir psichologinę kančią, sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais neviltimi, bejėgiškumo jausmu, skriaudos jausmu, liūdesiu. Ilgai trukę negatyvūs išgyvenimai buvo nuolatiniai ir dėl savo intensyvumo bei trukmės padarė jam psichologinę traumą, taigi jis patyrė neturtinę žalą.

        Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51–55). Paaiškino, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį statusą, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikras asmeninių laisvių suvaržymas yra sąlygotas paties pareiškėjo neteisėtos veiklos ir yra neišvengiamas. Vertinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 ir 27 straipsniuose, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnyje išdėstytą teisinį reglamentavimą, galima daryti išvadą, jog nuteistieji asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, negali naudotis absoliučiomis teisėmis pagal savo norus ir religinius įsitikinimus. Šias teises riboja Konstitucijos 26 straipsnio 4 dalis, 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodeksas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) bei kituose teisės aktuose numatytos pareigos bei draudimai, kurių nuteistieji privalo laikytis ir savo teises bei laisves, tarp jų religines, gali įgyvendinti tik laikydamiesi įstatyme nustatytų pareigų bei draudimų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Vilniaus pataisos namuose nuteistieji maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-04-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintais Valgiaraščiais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintas mitybos normomas. Minėtame Vyriausybės nutarime nustatyta, kad dienos maisto davinio kaloringumas turi būti 2 298 kcal nedirbantiems vyrams. Faktiškai pagal vegetarinio maitinimo patvirtintus valgiaraščius mėnesio davinio dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2 375 kcal. Dienos maisto davinio kaloringumas yra 77 kcal didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos fiziologinės mitybos normos. Maitinimas pagal vegetarinio maitinimo valgiaraštį atitinka patvirtintas fiziologines mitybos normas ir visiškai atitinka tame tarpe ir reikalingą baltymų paros normą. Vilniaus pataisos namai nuo 2015-01-15 perka maitinimo paslaugą iš UAB „Pontem“. Pagal pasirašytą sutartį UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti paslaugą Vilniaus pataisos namams pagal sutarties 3.1 punkte nurodytą maitinimo paslaugos kainą, savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai ir efektyviai, įskaitant, be neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodama visus reikiamus įgūdžius, žinias. Teikti paslaugą, kurios kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties 1 priede „Maitinimo paslaugos techninė specifikacija“ nurodytus reikalavimus (sutarties 6.1.1 punktas). Sutarties 1 priede „Nuteistųjų maitinimo paslaugos teikimo techninėje specifikacijoje“ numatyta, kad įstaigos nuteistiesiems maistas turi būti gaminamas ir pateikiamas tris kartus per parą. Įstaigos pateikiamas maistas turi atitikti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas valgiaraštyje nustatytas normas ir kiekius. Valgiaraštyje nurodyti patiekalai turi būti gaminami pagal patiekalų receptūras, panaudojant valgiaraščių prieduose nurodytus maisto produktų ir žaliavų kiekius, atsižvelgiant į faktiškai maitinamų asmenų skaičių. Vilniaus pataisos namų teritorijoje yra veikianti parduotuvė, kurioje nuteistieji turi galimybę įsigyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse leidžiamus įsigyti ir turėti maisto produktus, būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus. Iš atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraščio išrašo matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 metų sausio mėnesio iki 2017 metų birželio mėnesio nuolat apsipirkdavo pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas skunde neįvardija kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu Vilniaus pataisos namai būtų pažeidę pareiškėjo teises ar teisėtus interesus. Minėta, kad nuteistųjų valgiaraščiai yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu, o Vilniaus pataisos namai, kaip Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga privalo užtikrinti, kad priimti sprendimai būtų vykdomi. Pareiškėjas teismui nėra pateikęs objektyvių duomenų, kad Vilniaus pataisos namų administracija savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę jo teises ar teisėtus interesus. Pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinės žalos.

        Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 78–81). Paaiškino, kad fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, iš kurių matyti, kad fiziologinės normos priklauso nuo lyties, amžiaus ir nuo to, ar asmuo yra dirbantis, t. y. teikiamo maisto kaloringumas skiriasi vyrams ir moterims, dirbantiems ir nedirbantiems bei pilnamečiams ir nepilnamečiams. Šiuo metu nuteisti / suimti asmenys, kurie dėl religinių ar kitų priežasčių atsisako įprasto, patvirtinto maitinimo, maitinami pagal vegetarinį maitinimą. Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos užtikrina, kad jose laikomi asmenys būtų maitinami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat užtikrinama, kad visi nuteisti / suimti asmenys turėtų pasirinkimo galimybę ir patys nuspręsti pagal kokį patvirtintą valgiaraštį jie būtų maitinami. Nenustačius, kad Vilniaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą mitybą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

        Skundas atmetamas

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnis nustato, jog žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Konstitucijos 27 straipsnis nustato, kad žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisinamas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio  4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos. Šiuo nutarimu patvirtintos fiziologinės mitybos normos dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, fiziologinės mitybos normos dirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, fiziologinės mitybos normos nedirbančioms moterims, laikomoms kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose ir fiziologinės mitybos normos nepilnamečiams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Fiziologinėse mitybos normose nedirbantiems vyrams, laikomiems laisvės atėmimo vietose nustatyta, jog fiziologinė norma (kiekis vienam asmeniui per parą) yra 2 298 kcal. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtinti valgiaraštis nedirbantiems vyrams; valgiaraštis dirbančioms moterims, valgiaraštis nedirbančioms moterims; valgiaraštis nepilnamečiams; valgiaraštis nėščioms moterims; valgiaraštis krūtimi maitinančioms moterims; valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams); valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms); valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms) ir dietinio maitinimo valgiaraštis (toliau kartu – Valgiaraščiai).

Pareiškėjo M. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.