Administracinė byla Nr. A-2606-822/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03968-2014-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1; 3.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo P. B. K. A. (P. B. K. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Imigracijos reikalų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-1009(00157) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Indijos Respublikos piliečiui P. B. K. A.“ ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. balandžio 14 d. iš Lietuvos Respublikos piliečio Š. B. įgijo 50 vnt. UAB „Pan Pacific Trading“ akcijų ir 2014 m. birželio 16 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakovas skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti minėtą leidimą.
Pareiškėjo teigimu, nė vienas teisės aktas neriboja, kiek tam tikru adresu gali būti registruota bendrovių buveinių. Pažymėjo, kad adresu Šv. Stepono g. 5, Vilnius tikrai yra steigiami juridiniai asmenys, tačiau negalima teigti, jog tuo adresu įsteigti juridiniai asmenys nevykdo ūkinės-komercinės veiklos, o bendrovės steigiamos ir parduodamos tik užsieniečiams, kurie siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, bet neketina realiai vykdyti ūkinės-komercinės veiklos. Pabrėžė, kad minėtu adresu veiklą sėkmingai vykdo UAB „Tako plius“, UAB „Ekovardas“, UAB „Didieji ežerai“.
Be to, pareiškėjo nuomone, Departamentas, taikydamas statybos bei kitas specialiąsias normas, higienos, priešgaisrinės saugos ir kitus reikalavimus, negali nustatyti, jog gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam jame gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 14 kv. m. Taip pat atsakovas nežino, ar kitų asmenų gyvenamoji vieta vis dar bus deklaruojama tuo adresu, nes sutikimas įsigalioja tik nuo to momento, kai išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) nereglamentuoja gyvenamojo ploto minimalios kvadratūros vienam asmeniui, nenustato jokių reikalavimų gyvenamajai patalpai, todėl asmuo, vadovaudamasis savo poreikiais, žinodamas, kiek asmenų toje patalpoje deklaruoja savo gyvenamąją vietą, nusprendžia, ar atitinkama gyvenamoji vieta yra tinkama. Pareiškėjo teigimu, jam gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tinkama, o turto savininkė sutinka ir neprieštarauja, kad jis tose patalpose gyventų ir deklaruotų savo gyvenamąją vietą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1V-596 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 40.7 punktas nustato, kad Departamento tarnautojas privalo pareikalauti pateikti veiklos aprašymą ir papildomus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklą Lietuvos Respublikoje (ūkinę komercinę veiklą patvirtinančią (-ias) sutartį (-is), metinę pelno mokesčio deklaraciją, patalpų nuomos sutartį ar pan.), jeigu tai būtina. Nors atsakovas teigia, jog tokių dokumentų pareiškėjas nepateikė, nes jų neturi, tačiau, anot pareiškėjo, Departamentas to negalėjo žinoti, nes nesikreipė su tokiu paklausimu. Pabrėžė, kad nei UTPĮ, nei Aprašas nereglamentuoja privalomai kartu su prašymu pateikti sutartis ir / ar išsilavinimą pagrindžiančius dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas sprendimas priimtas paskutinę sprendimo priėmimo termino dieną, taigi tikėtina dėl to nebuvo paprašyta pateikti papildomus dokumentus, jeigu jie buvo būtini. Pareiškėjo teigimu, jei Departamentas būtų nurodęs pateikti sutartis ir dokumentą, liudijantį turimą išsilavinimą, jie būtų buvę pateikti. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą prašyti patikslinti ar papildyti dokumentus, siekdamas tinkamai išnagrinėti sprendimą, ir tik negavęs prašomų dokumentų, gali priimti sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas Migracijos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad UAB „Pan Pacific Trading“ yra registruota Šv. Stepono g. 5, Vilniuje. Departamento Imigracijos reikalų skyriaus duomenimis šiuo adresu yra nuolat steigiamos įmonės ir parduodamos užsieniečiams, kurie teisėtos veiklos pagrindu siekia įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o sprendimo priėmimo metu šiuo adresu buvo įregistruoti 77 juridiniai asmenys, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas įsigijo UAB „Pan Pacific Trading“ ne ketindamas realiai vykdyti veiklą, o tik siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi.
Pažymėjo, kad kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktame aiškinamajame rašte pareiškėjas nurodė, kad ketina užsiimti informacinių technologijų importu ir didmenine prekyba, viešuoju maitinimu, specializuotų maisto produktų importu ir eksportu, taip pat nurodė užsienio valstybėse įregistruotas įmones, su kuriomis ketina bendradarbiauti, vykdydamas veiklą Lietuvos Respublikoje, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šių ketinimų realumą. Atkreipė dėmesį, jog šių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir kartu su skundu teismui. Atsakovo teigimu, pareiškėjo įmonės patalpos nėra tinkamai įrengtos veiklai vykdyti, nėra sudaryta sutarčių, būtinų įmonės veiklai.
Taip pat nurodė, kad pareiškėjo nurodytos būsimos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buto naudingasis plotas sudaro 38,18 kv. m, o gyvenamasis plotas sudaro 25,11 kv. m), Gyventojų registro duomenimis skundžiamo sprendimo priėmimo metu savo gyvenamąją vietą jau buvo deklaravę 2 asmenys. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:200 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 (toliau – ir STR 2.02.01:200) 4.10 punkte nurodyta, kad tinkamas būstas – būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt. reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kv. m. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog gyvenamoji patalpa neatitinka teisės aktuose įtvirtintų minimalių vienam asmeniui tenkančių gyvenamojo ploto reikalavimų, vertintina kaip vienas iš argumentų patvirtinančių, kad pareiškėjas neketina gyventi tokioje minimalių reikalavimų neatitinkančioji patalpoje. Nurodė, kad pagal Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 11.1 papunktį laikoma, kad užsienietis yra tinkamai apgyvendintas, kai jis: apgyvendinamas gyvenamojoje patalpoje, kurioje kiekvienam pilnamečiam asmeniui deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, įskaitant ir kviečiamą užsienietį, tenka ne mažiau kaip 14 kv. m naudingojo ploto, arba viešbutyje, motelyje ar kitoje apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūlomoje vietoje. Departamento nuomone, į šias teisės aktų nuostatas gali būti atsižvelgiama kaip į reikšmingus teisės aiškinimo šaltinius. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, tačiau visi surinkti duomenys vertinti sistemiškai ir jie, Departamento įsitikinimu, vienareikšmiškai patvirtina atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (15/4-1)31-1009(00157) ir įpareigojo Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 19 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad ketina gyventi adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas – ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. dirbti UAB „Pan Pacific Trading“, Šv. Stepono g. 5, Vilniuje. Kaip pragyvenimo šaltinį nurodė 1 000 Lt darbo užmokestį einat UAB „Pan Pacific Trading“ direktoriaus pareigas (b. l. 20–26). Prie šio prašymo, be kita ko, pridėjo UAB „Pan Pacific Trading“ steigimo aktą ir įstatus (b. l. 37–41), UAB „Pan Pacific Trading“ akcininkų sprendimą, kuriuo pareiškėjas išrinktas minėtos bendrovės vadovu (b. l. 42–43), UAB „Pan Pacific Trading“ su pareiškėju sudarytą darbo sutartį (b. l. 52–54), UAB „Pan Pacific Trading“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas 2014 m. balandžio 14 d. įsigijo 50 proc. bendrovės akcijų (b. l. 44–50), D. G. sutikimą pareiškėjui gyventi jos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 58), UAB „Pan Pacific Trading“ aiškinamąjį raštą (b. l. 33–35). UAB „Pan Pacific Trading“ aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslai yra didmeninė ir mažmeninė prekyba, paslaugų teikimas. Bendrovė gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Numatytos bendrovės veiklos sritys yra importas ir didmeninė prekyba firmos „Xpro“ IT priedais, viešasis maitinimas (kavinių, restoranų, klubų ir kt. atidarymas) bei specializuotų maisto produktų importas ir eksportas. Paaiškinta, kad Lietuva bus gaminių paskirstymo centras Baltijos regionui ir kitoms kaimyninėms šalims. Pagrindiniai užsienio verslo partneriai yra „Xpro“, „P. K. Hospitality Service LTD“ ir „Al Musheer Vending LLC“. Šiuo metu UAB „Pan Pacific Trading“ buveinė yra registruota adresu Šv. Stepono g. 5, Vilnius, bet bendrovė planuoja nuomotis sandėliavimo patalpas, saugoti IT priedus.
Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2014 m. rugpjūčio 19 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/4-1)31-1009(00157) atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (b. l. 68–70). Sprendimas motyvuotas tuo, kad išnagrinėjus pareiškėjo pateiktus dokumentus atsakovui kilo įtarimas, kad pareiškėjas neketina gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, nes konkretaus verslo plano neturi, nėra pasirašęs jokių ūkinės-komercinės paskirties sutarčių, neturi profesinę patirtį ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, be to, pareiškėjas neturi teisės aktų reikalavimus atitinkančios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, kadangi gyvenamosios patalpos dydis neatitinka tinkamam būstui keliamų reikalavimų. Departamentas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra ne užsiimti teisėta veikla, o tik legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.
Pagal ginčui aktualios redakcijos UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą. Be to, užsienietis turi atitikti UTPĮ 26 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Dokumentų leidimui laikinai gyventi gauti pateikimą, leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimą reglamentuoja Aprašas, kurio 17 punkte nurodyta, kokius dokumentus kartu su prašymu išduoti leidimą turi pateikti užsienietis, norintis gauti leidimą laikinai gyventi, o Aprašo 22.21 punkte nurodyti papildomi dokumentai, kuriuos turi pateikti užsienis, siekiantis leidimą gauti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė visus Aprašo 17 ir 22.21 punktuose nurodytus dokumentus (b. l. 27–58), tačiau Departamentas suabejojo pateiktuose dokumentuose esančios informacijos tikrumu. Teismas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 55.4 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, kai UTPĮ nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindui, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi, patvirtinti pateikiami Aprašo 22.21 ar 22.22 punkte nurodyti dokumentai ir yra įtarimų, kad užsieniečio atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne užsiimti teisėta veikla (konsulinė įstaiga pateikė informaciją, kad užsienietis, pateikdamas prašymą išduoti leidimą, negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla, įmonė, įstaiga ar organizacija įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir pan.) įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas, privalo nedelsiant parašyti užsieniečiui pranešimą pateikti Departamentui tiesiogiai arba per konsulinę įstaigą ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo termino pabaigos veiklos aprašymą ir, jeigu tai būtina, papildomus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklą Lietuvos Respublikoje, ir šį pranešimą išsiųsti užsieniečiui ar konsulinei įstaigai, kuriai buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas minėtos procedūros nesilaikė, nes kaip matyti iš skundžiamo sprendimo ir iš pareiškėjo skundo argumentų, pareiškėjui nepalankus sprendimas buvo priimtas nepaprašius iš jo papildomų dokumentų atsakovo įtarimams paneigti. Teismo vertinimu, minėtas procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, nes pastarasis buvo priimtas neįvertinus visų aplinkybių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.) bei tokiu būdu pareiškėjui, be kita ko, mažiausiai vieneriems metams buvo užkirstas kelias kreiptis dėl leidimo išdavimo (UTPĮ 35 str. 2 d.).
III.
Atsakovas Departamentas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas visiškai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą objektyviais duomenimis ir neteisėtą sprendimą. Ginčijamas sprendimas yra neinformatyvus, pirmos instancijos teismas apsiribojo vien tik teisės aktų nuostatų citavimu, tačiau nepateikė jokio faktinių bylos aplinkybių įvertinimo. Taigi iš sprendimo turinio visiškai nėra aišku, kokių būtent aplinkybių neįvertino Migracijos departamentas, priimdamas 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą.
Pažymi, kad kaip matyti iš pareiškėjo atstovo teismo posėdyje pateiktų papildomų dokumentų, iki Migracijos departamento 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo priėmimo buvo sudaryta tik viena sutartis (2014 m. liepos 14 d. tiekimo ir platinimo sutartis), kurios pareiškėjas Migracijos departamentui pateikęs nebuvo, nors tokią galimybę turėjo. Be to, kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateiktame 2014 m. birželio 13 d. aiškinamajame rašte dėl bendrovės veiklos pareiškėjas net neužsiminė apie savo planus sudaryti šią sutartį ir vėliau, po šios sutarties sudarymo, nepateikė jos Migracijos departamentui (užsieniečiams nėra draudžiama teikti papildomus dokumentus Migracijos departamentui jų prašymų nagrinėjimo metu arba kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, pavyzdžiui, pareiškėjas su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė aiškinamąjį raštą dėl bendrovės veiklos, kurio pateikimas nėra būtinas, tačiau jis buvo priimtas ir vertinamas pateiktų dokumentų ir duomenų visumoje). Kitos dvi sutartys, kurias pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškėjo atstovas, buvo sudarytos jau po Migracijos departamento 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo, taigi nėra aišku, kaip Migracijos departamentas turėjo įvertinti aplinkybes, kurios sprendimo priėmimo metu net neegzistavo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime šių aplinkybių nedetalizavo ir nevertino.
Migracijos departamento 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriuo pagrindu sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimui užtenka nustatyti, kad bent vienas duomuo ar dokumentas, kurį pateikė užsienietis, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (gyvenimiškos, faktinės situacijos). Pažymėtina, kad Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas įvertinus visus pateiktus duomenis. Vien nustatymas, kad duomenys apie būsimą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kuriuos pateikė pareiškėjas, neatitinka tikrovės, būtų pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino ir ginčijamame sprendime dėl jų nepasisakė.
Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Aprašo 55.4 papunkčio reikalavimai yra taikomi tik tais atvejais, kai yra vertinama, ar užsienietis iš tikrųjų ketina vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, ar tik siekia gauti leidimą laikinai gyventi, bet ne tais atvejais, kai yra vertinami kiti užsieniečio pateikti duomenys (pavyzdžiui, duomenys apie būsimą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje). Taigi nesutinkama su ginčijamo teismo sprendimo argumentu, kad Migracijos departamentas padarė esminį procedūrinį pažeidimą, nepaprašęs pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, nes iš jau pateiktų dokumentų ir duomenų visumos Migracijos departamentas galėjo padaryti išvadą apie pareiškėjo pateiktų duomenų neatitikimą tikrovei ir Aprašo 55.4 papunkčio reikalavimų nesilaikymas negalėjo ir neturėjo įtakos Migracijos departamento 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014. Migracijos departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybių, kad pareiškėjas teisėtą veiklą gali vykdyti ir nebūdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba atvykdamas į Lietuvos Respubliką su viza (tokia galimybe pareiškėjas naudojosi ir teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos valdybai). Atsakovas pažymi, kad teisė gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra užsieniečio prigimtinė teisė. Užsienietis, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pats turi elgtis atidžiai ir rūpestingai, užtikrinti, kad visi jo teikiami duomenys atitiktų tikrovę ir nekeltų abejonių dėl jų realumo. Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas teikti pakartotinį prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamento vertinimu yra proporcingas siekiamiems tikslams – užkirsti kelią užsieniečiams piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių darbu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje, ir neužkerta kelio užsieniečiui vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Leidimo laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, – viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Šiuos migracijos politikos tikslus įtvirtina Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29.
Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo jo netenkinti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Migracijos departamento tarnautojas nesikreipė su Aprašo 55.4 punkte nurodytu paklausimu pateikti papildomus dokumentus, nors Migracijos departamento tarnautojui kilo įtarimų, jog neketinama realiai vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik siekiama įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, ir buvo nuspręsta, jog tokių dokumentų pateikti negalima. Taip pat nei Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, nei Aprašas nereglamentuoja privalomai kartu su prašymu pateikti sutartis ar / ir pelno mokesčio deklaracijas, lėšų veiklai pradėti šaltinio pagrindžiančius dokumentus, tai Migracijos departamento diskrecija jų pareikalauti.
Pažymėtina, jog nei Aprašas, nei Įstatymas dėl užsieniečio teisinės padėties (redakcija iki 2014 m. lapkričio 1 d.) nenustato, jog užsienietis turi pareigą ir teisę teikti Migracijos departamentui papildomus dokumentus prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos nagrinėjimo metu. Tačiau Aprašo 39.3, 40.7, 55.4 punktai nurodo, jog kilus įtarimui, arba kai nėra pateikti visi reikalaujami dokumentai, Migracijos departamento, Migracijos valdybos tarnautojai privalo pareikalauti pateikti papildomus dokumentus.
Atsakovui pateiktame 2014 m. birželio 18 d. aiškinamajame rašte dėl bendrovės veiklos, buvo nurodyta, jog pagrindiniai UAB „Pan Pacific Trading“ užsienio verslo partneriai yra XPRO LTD, bei kitos įmonės. Todėl Migracijos departamento teiginys, jog nebuvo užsiminta apie planus sudaryti sutartį yra nepagrįstas ir neteisingas.
Pažymėtina, kad pagal prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu galiojančio UTPĮ 45 straipsnio nuostatas, leidimo išdavimo pagrindas yra asmens ketinimas vykdyti veiklą, o ne rezultatas, t. y. prašymo pateikimo metu jau vykdoma teisėta veikla.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2750/2011, teigia, kad neprivalomų dokumentų nepateikimas savaime nereiškia, kad užsienietis neketina vykdyti veiklos, o pateikti dokumentai neatitinka tikrovės. Vėliau pateikti dokumentai tik patvirtina atsakovo išvados dėl tikrovės neatitikimo nepagrįstumą.
Ginčui aktuali UTPĮ redakcija nereglamentavo gyvenamojo ploto minimumo vienam asmeniui, nenustatė jokių reikalavimu gyvenamajai patalpai. Atsakovo nurodomame STR 2.02.01:2004 nėra naudojama sąvoka gyvenamasis plotas, tik buto naudingasis plotas, kuris negali būti prilyginamas gyvenamajam. STR taikymo sritis neapima UTPĮ ir negali būti taikomas kaip bendroji teisės norma. Duomenys apie būsimą pareiškėjo gyvenamąją vietą nėra melagingi ar neatitinkantys tikrovės. Atsižvelgiant į tai, atsakovo neigiamas sprendimas negali būti grindžiamas pateiktos informacijos neatitikimu tikrovei arba neteisėtai įgytų ar suklastotų dokumentų pateikimu.
Akcentuotina, jog pareiškėjas nėra vien bendrovės akcininkas, bet ir vykdo jos vadovo pareigas, todėl leidimo gyventi Lietuvoje neturėjimas apsunkina veiklos vykdymą, pvz. pareiškėjas negali atidaryti įmonės banko sąskaitos ar dirbti su elektronine valdžios vartų sistema. Vizos išdavimo procedūra užtrunka, o skubių susitikimų su verslo partneriais metu tai turi neigiamos įtakos verslo plėtrai. Pareiškėjo poreikį gyventi Lietuvoje lemia ir visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytos bei darbo sutartyje numatytos sąlygos. Pareiškėjo buvimas Lietuvoje yra būtinas įmonės veiklos tęstinumui ir sėkmingai veiklai.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei nurodė įstatymus, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą, todėl atsakovo argumentai apie sprendimo neatitikimą Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams taip pat nepagrįsti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Ginčo dalykas – Migracijos departamento 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (15/4-1)-3I-1009(00157), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Ginčui taikomame Įstatymo (ginčui aktuali 2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-548) 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2014 m. birželio 19 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas – ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. dirbti UAB „Pan Pacific Trading“, Šv. Stepono g. 5, Vilniuje. Kaip pragyvenimo šaltinį nurodė 1 000 Lt darbo užmokestį einat UAB „Pan Pacific Trading“ direktoriaus pareigas (b. l. 20–26). Prie šio prašymo, be kita ko, pridėjo UAB „Pan Pacific Trading“ steigimo aktą ir įstatus (b. l. 37–41), UAB „Pan Pacific Trading“ akcininkų sprendimą, kuriuo pareiškėjas išrinktas minėtos bendrovės vadovu (b. l. 42–43), UAB „Pan Pacific Trading“ su pareiškėju sudarytą darbo sutartį (b. l. 52–54), UAB „Pan Pacific Trading“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėjas 2014 m. balandžio 14 d. įsigijo 50 proc. bendrovės akcijų (b. l. 44–50), D. G. sutikimą pareiškėjui gyventi jos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 58), UAB „Pan Pacific Trading“ aiškinamąjį raštą (b. l. 33–35). UAB „Pan Pacific Trading“ aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad bendrovės veiklos tikslai yra didmeninė ir mažmeninė prekyba, paslaugų teikimas. Bendrovė gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Numatytos bendrovės veiklos sritys yra importas ir didmeninė prekyba firmos „Xpro“ IT priedais, viešasis maitinimas (kavinių, restoranų, klubų ir kt. atidarymas) bei specializuotų maisto produktų importas ir eksportas. Paaiškinta, kad Lietuva bus gaminių paskirstymo centras Baltijos regionui ir kitoms kaimyninėms šalims. Pagrindiniai užsienio verslo partneriai yra „Xpro“, „P. K. Hospitality Service LTD“ ir „Al Musheer Vending LLC“. Šiuo metu UAB „Pan Pacific Trading“ buveinė yra registruota adresu Šv. Stepono g. 5, Vilnius, bet bendrovė planuoja nuomotis sandėliavimo patalpas, saugoti IT priedus.
Pirmosios instancijos teismui pareiškėjas papildomai pateikė UAB „Pan Pacific Trading“ 2014 m. gruodžio 30 d. subnuomos sutartį su UAB „Baltic Escape“ dėl dviejų pilnai įrengtų darbo vietų negyvenamosiose patalpose, adresu Smolensko g. 10C, Vilnius; 2014 m. liepos 14 d. Tiekimo ir platinimo sutartį su įmone Xpro India Ltd; 2015 m. kovo 27 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 32 su UAB „Vilta“ dėl sandėliavimo patalpų adresu Dariaus ir Girėno g. 40, Vilnius (nuomos terminas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.) (b. l. 84–100).
Kaip minėta, pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl ketinimo užsiimti teisėta veikla (UTPĮ 45 str.).
Pagal UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas arba bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą.
Vadovaujantis UTPĮ 26 straipsnio 1 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1V-596 patvirtinto Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas tam, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašo (2013 m. lapkričio 28 d. įsakymo redakcija Nr. 1V-984) 17 punkte nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti (pakeisti) leidimą turi pateikti: 1) galiojantį kelionės dokumentą; 2) galiojančią Šengeno arba nacionalinę vizą, jei jam netaikomas bevizis režimas, arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę, nurodytą Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, arba leidimą gyventi, nurodytą Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje, kai prašymą išduoti leidimą pateikia migracijos tarnybai; 3) leidimą laikinai gyventi, kai jį keičia; 4) vieną nuotrauką (40 x 60 mm), atitinkančią užsieniečio amžių; 5) Aprašo 22.1–22.3, 22.7–22.17, 22.18.2–22.29 ir 25 punktuose nurodytus dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 22.18.1 punkte nurodytus dokumentus užsienietis gali pateikti iki prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo termino pabaigos; 6) dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, ne mažesnių už Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi; 7) dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise arba naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 8) sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, galiojantį užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, arba dokumentą, patvirtinantį, kad jis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo numatytais atvejais yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarime Nr. 715 „Dėl įsipareigojimo apmokėti gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu užsieniečiui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas“numatytu atveju Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio pasirašytą įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir ne mažiau kaip 3 draudimo įmonių raštus, patvirtinančius, kad dėl užsieniečio senyvo amžiaus ar sveikatos būklės atsisakoma jį drausti sveikatos draudimu. Šiuos dokumentus užsienietis gali pateikti kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo.
Aprašo 22.21 punkte nurodyti papildomi dokumentai, kuriuos turi pateikti užsienis, siekiantis leidimą gauti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu pagrindu, t. y. 1) kai užsienietis Lietuvos Respublikoje įregistruoja įmonę, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kaip savininkas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant šios įmonės tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, kurios įstatinis kapitalas sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, įstatai, dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra tokios įmonės savininkas, ir dokumentai, patvirtinantys, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant šios įmonės tikslų ir vykdant veiklą; 2) kai užsienietis įregistruoja įstaigą ar organizaciją Lietuvos Respublikoje kaip savininkas ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įstaigos, organizacijos tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įstaigos ar organizacijos nuostatai, dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra tokios įstaigos ar organizacijos savininkas, ir dokumentas, patvirtinantis, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įstaigos ar organizacijos tikslų ir vykdant veiklą (leidimas dirbti); 3) kai užsienietis įregistruoja įmonę kaip bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą – Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės įstatai ir šios įmonės tarpininkavimo raštas, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra šios įmonės bendraturtis, kurio turimo įmonės įstatinio kapitalo dalies nominalioji vertė sudaro ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, ir dokumentai, patvirtinantys, kad šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas siekiant įmonės tikslų bei vykdant veiklą.
Atsakovas Migracijos departamentas, atsisakęs išduoti leidimą pareiškėjui savo sprendimo motyvuose nurodė, kad išnagrinėjus užsieniečio pateiktus dokumentus, kyla įtarimas, kad jis neketina gyventi ir dirbti Lietuvoje, nes jis neturi konkretaus verslo plano (nepateikė jokių komercinės paskirties pirkimo ar nuomos sutarčių), nėra pasirašęs (nepateikė) jokių ūkinės-komercinės paskirties sutarčių, neturi profesinę patirtį ir kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Taip pat, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės aktų reikalavimų atitinkančios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nes gyvenamosios patalpos dydis neatitinka tinkamam būstui keliamų reikalavimų (mažesnis nei 14 kv. m). Atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, ir jo vykimo į Lietuvos Respublika tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti.
Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, patikrinęs tokio Migracijos departamento sprendimo teisėtumą, padarė išvadą, kad atsakovas, suabejojęs pateiktuose dokumentuose esančios informacijos tikrumu, nesilaikė Aprašo 55.4 punkte nustatytos procedūros, t. y. nepaprašė iš pareiškėjo papildomų dokumentų atsakovo įtarimams paneigti. Minėtą procedūrinį pažeidimą teismas įvertino kaip esminį, sudarantį pagrindą panaikinti atsakovo sprendimą, kaip priimtą neįvertinus visų aplinkybių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.)
Atsakovas su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad Aprašo 55.4 papunkčio reikalavimai yra taikomi tik tais atvejais, kai yra vertinama, ar užsienietis iš tikrųjų ketina vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, ar tik siekia gauti leidimą laikinai gyventi, bet ne tais atvejais, kai yra vertinami kiti užsieniečio pateikti duomenys (pavyzdžiui, duomenys apie būsimą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje).
Aprašo 55 punkte numatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti leidimą ir kartu su juo pateiktus dokumentus iš konsulinės įstaigos, per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo Migracijos departamente dienos privalo: patikrinti duomenis apie užsienietį Užsieniečių registre, o jei šis užsienietis Užsieniečių registre neįregistruotas – Gyventojų registre ir padaryti atitinkamas žymas jo prašymo išduoti leidimą 13 eilutėje (55.1 p.); kai Įstatymo nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui, kuriuo užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi, patvirtinti reikalinga pateikti Aprašo 22.21.1, 22.21.2, 22.22.1, 22.22.2, 22.22.3 ar 22.22.4 punkte nurodytus dokumentus, bet užsienietis tokių dokumentų nėra pateikęs, – patikrinti duomenis Juridinių asmenų registre, išspausdinti šio registro duomenų lapą ir įdėti į užsieniečio bylą (55.3 p.); kai Įstatymo nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindui, kuriuo užsienietis siekia gauti arba pasikeisti leidimą laikinai gyventi, patvirtinti pateikiami Aprašo 22.21 ar 22.22 punkte nurodyti dokumentai ir yra įtarimų, kad užsieniečio atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne užsiimti teisėta veikla (konsulinė įstaiga pateikė informaciją, kad užsienietis, pateikdamas prašymą išduoti leidimą, negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veikla, įmonė, įstaiga ar organizacija įregistruota Lietuvos Respublikoje adresu, kuriuo nuolat registruojamos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir pan.) – nedelsiant parašyti užsieniečiui pranešimą pateikti Migracijos departamentui tiesiogiai arba per konsulinę įstaigą ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo termino pabaigos veiklos aprašymą ir, jeigu tai būtina, papildomus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos veiklą Lietuvos Respublikoje (ūkinę komercinę veiklą patvirtinančią (-ias) sutartį (-is), metinę pelno mokesčio deklaraciją, patalpų nuomos sutartį ar pan.), ir šį pranešimą paštu arba elektroniniu paštu (nuskaitytą) išsiųsti užsieniečiui, o jei užsienietis prašymo išduoti leidimą 10 eilutėje nurodė, kad pranešimas apie priimtą sprendimą turi būti siunčiamas konsulinei įstaigai, kuriai buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą, tai pranešimą elektroniniu paštu (nuskaitytą) ar faksu persiųsti šiai įstaigai (55.4 p.); sutikrinti, ar kartu su prašymu išduoti leidimą užsienietis pateikė visus reikiamus dokumentus. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, tai nedelsiant parašyti užsieniečiui pranešimą apie dokumentus, kuriuos būtina pateikti Migracijos departamentui tiesiogiai arba per konsulinę įstaigą ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki prašymo išduoti leidimą nagrinėjimo termino pabaigos norint gauti leidimą laikinai gyventi, ir šį pranešimą paštu arba elektroniniu paštu (nuskaitytą) išsiųsti užsieniečiui, o jei užsienietis prašymo išduoti leidimą 10 eilutėje nurodė, kad pranešimas apie priimtą sprendimą turi būti siunčiamas konsulinei įstaigai, kuriai buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą, tai pranešimą elektroniniu paštu (nuskaitytą) ar faksu persiųsti šiai įstaigai (55.5 p.); jei gautas prašymas išduoti leidimą Užsieniečių registre neužregistruotas – nedelsiant jį užregistruoti. Jeigu užsieniečio asmens duomenų Užsieniečių registre ir (ar) Gyventojų registre nėra arba jo asmens duomenys, įrašyti jo pateiktuose dokumentuose leidimui gauti, nesutampa su registrų duomenimis, prašymas užregistruojamas tik tada, kai duomenys apie užsienietį įrašomi, pakeičiami ar patikslinami Užsieniečių registre Užsieniečių registro nuostatų nustatyta tvarka ir (ar) Gyventojų registre Asmens duomenų teikimo Lietuvos Respublikos gyventojų registrui taisyklių nustatyta tvarka (55.6 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, su atsakovo pozicija nesutinka, nes vadovaujantis Aprašo nuostatomis, atsakovas, jam kilus įtarimų dėl pareiškėjo deklaruojamo atvykimo į Lietuvos Respubliką ir nurodyto laikino gyvenimo šalyje tikslo tikrumo, turėjo laikytis Aprašo 55.4 punkte nustatytos procedūros ir prašyti pateikti papildomus dokumentus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pareiškėjo pateikti duomenys apie būsimą gyvenamąją vietą šiuo atveju negali pagrįsti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte (ir Aprašo 17.7 punkte) numatyta asmens, prašančio išduoti jam leidimą laikinai gyventi pareiga pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise arba naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.
Pareiškėjas pateikė šiuos reikalavimus atitinkantį dokumentą – notaro patvirtintą D. G. sutikimą pareiškėjui gyventi jos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 58).
Kaip minėta, atsakovas sprendė, jog aplinkybė, kad pareiškėjo nurodyta gyvenamoji patalpa neatitinka teisės aktuose įtvirtintų minimalių vienam asmeniui tenkančių gyvenamojo ploto reikalavimų, vertintina kaip vienas iš argumentų patvirtinančių, kad pareiškėjas neketina joje gyventi. Tokią išvadą atsakovas grindė STR 2.02.01:200 „Gyvenamieji pastatai“ ir Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo nuostatomis, kad būsto naudingasis plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 14 kv. m vienam asmeniui, bei Gyventojų registro duomenimis, kad adresu, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buto naudingasis plotas – 38,18 kv. m, gyvenamasis plotas – 25,11 kv. m) skundžiamo sprendimo priėmimo metu savo gyvenamąją vietą jau buvo deklaravę 2 asmenys.
Teisėjų kolegija pažymi, kad UTPĮ ir Aprašas jokių reikalavimų gyvenamajai patalpai nenustato, o atsakovo minėti teisės aktai (STR ir Tvarkos aprašas) nėra skirti ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti, t. y. užsieniečio laikino gyvenimo šalyje legalizavimo klausimams spręsti. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu dėl minimalaus asmeniui tenkančio naudingojo ploto negalima vienareikšmiškai teigti, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, taip pat darytina išvada, kad atsakovas nenustatė, ar pareiškėjui faktiškai tenkantis naudingasis plotas bus mažesnis nei 14 kv. m, nes tai, kad nurodytu adresu gyvenamąją vietą yra deklaravę kiti asmenys nereiškia, kad šie asmenys nurodytu adresu faktiškai gyvena ar gyvens tuo metu, kai ten gyvens pareiškėjas.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė ir į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją (riboto naudojimo 2014 m. liepos 4 d. raštas) ir priimdamas sprendimą visus surinktus duomenis vertino sistemiškai. Tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateikta riboto naudojimo medžiaga, jos nenurodė kaip vieno iš pagrindų atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo, dėl to teisėjų kolegija minėtos medžiagos nevertina kaip ginčijamo sprendimo pagrindo. Dėl atsakovo nurodomų priežasčių, kuriomis grindžiamas ginčo sprendimas, teismas išsamiai pasisakė.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė