Civilinė byla Nr. e2-373-241/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00250-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Panplasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties, priiimtos civilinėje byloje Nr. eB2-812-480/2021, kuria patvirtintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Panplasta“ finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-604-480/2021).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Salinta“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė V. K.; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi patvirtino nemokumo administratoriaus neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus; ginčijamą kreditorės UAB „Panplasta“ reikalavimą išskyrė į atskirą bylą.
2. UAB „Panplasta“ pateikė administratoriui prašymą tvirtinti jos 66 500,02 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad pagal 2015 m. gegužės 4 d. gamybos paslaugų sutartį Nr. 1 atsakovė UAB „Salinta“ įsipareigojo pagal susijusių įmonių UAB „Panplasta“ ir Tradepolymer Ltd užsakymus gaminti gaminius patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Nepateikusi išankstinio įspėjimo ir nebaigusi jau pateiktų užsakymų vykdymo atsakovė 2020 m. sausio 17 d. nutraukė savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Tokie neteisėti atsakovės veiksmai sukėlė žalą kreditorei ir su ja susijusiai įmonei Tradepolymer Ltd. Kreditorė patyrė nuostolius, kurie buvo nurodyti 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. pateiktose pretenzijose, t. y.: 1) 10 333,16 Eur negauto pelno dėl 2019 m. lapkričio 12 d. pateikto ir neįvykdyto užsakymo Nr. 6344036-00-PP; 2) 36 142,84 Eur negauto pelno dėl 2019 m. lapkričio 12 d. pateikto ir neįvykdyto didžiųjų plastikinių kubilų gamybos užsakymo Nr. 111219-00-PP; 3) 14 460,56 Eur negauto pelno dėl 2020 m. vasario 14 d. pateikto ir neįvykdyto didžiųjų plastikinių kubilų gamybos užsakymo Nr. NL341636-PP. Iš viso pareiškėja negavo 60 936,56 Eur pelno. Kitus patirtus nuostolius sudaro: 1 313,46 Eur nuostolių, susidariusių dėl 60 528 vienetų mažųjų plastikinių kubilų gamybos kainos skirtumo perdavus atsakovės neužbaigtą gaminti produkciją UAB „DSF“; 800 Eur nuostolių, susidariusių perkeliant neužbaigtą gaminti produkciją bei gamybai reikalingas formas ir medžiagas UAB „DSF“; 500 Eur nuostolių dėl atsakovės įsiskolinimo už elektrą dengimo UAB „Bangos energetika“; 2 250 Eur teisinių išlaidų, patirtų sprendžiant atsakovės įsipareigojimų nevykdymo klausimus, valdant klientų pretenzijas dėl vėluojančių užsakymų bei skubiai perkeliant gamybą į UAB „DSF“; 700 Eur, kuriuos UAB „Panplasta“ sumokėjo už atsakovę tiesiogiai jos darbuotojams; iš viso – 5 563,46 Eur. Už nebaigtą gaminti produkciją atsakovė yra išrašiusi kreditorei dvi PVM sąskaitas faktūras (2020 m. sausio 30 d. Nr. 0010695, Nr. 0010696), kurias UAB „Panplasta“ atsisakė priimti ir apmokėti, kadangi jos buvo išrašytos už nepabaigtą gaminti produkciją.
3. Nemokumo administratorius prašė patvirtinti UAB „Panplasta“ 1 200 Eur finansinį reikalavimą (500 Eur už sunaudotą elektros energiją ir 700 Eur sumokėtus atsakovės darbuotojams), o kitoje dalyje reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kreditorė nepateikė įrodymų, jog atsakovė nutraukė gamybos sutartį. Kreditorė neįvardijo ir nepateikė užsakymų, kurių atsakovė neįvykdė, nors pripažįsta, jog 2020 m. sausio 30 d. atsakovė jai už patiektą produkciją išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, kurių UAB „Panplasta“ nėra apmokėjusi. Ginčijamą finansinio reikalavimo dalį kreditorė kildina iš sutartinės atsakomybės, tačiau neįrodinėja visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi patvirtino UAB „Panplasta“ 1 200 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Salinta“ bankroto byloje; UAB „Panplasta“ prašymą dėl 64 100,02 Eur reikalavimo patvirtinimo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad UAB „Panplasta“ finansinis reikalavimas kildinimas iš tarp Tradepolymer Ltd, UAB „Panplasta“ ir UAB „Salinta“ 2015 m. gegužės 4 d. sudarytos gamybos paslaugų sutarties Nr. 1, pagal kurią Tradepolymer Ltd perdavė įrenginius į UAB „Salinta“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kad jie būtų naudojami tik Tradepolymer Ltd arba UAB „Panplasta“ produktų gamybai (Sutarties 2 punktas), o UAB „Salinta“ įsipareigojo gaminti gaminius (Sutarties 10 punktas). Sutarties 18 punkte susitarta, kad šalys privalo pranešti viena kitai apie šios sutarties nutraukimą prieš 3 mėnesius; visi užsakymai, pateikti iki šios sutarties pabaigos privalo būti įvykdyti.
6. Teismas nustatė, kad kreditorės nurodomi neįvykdyti užsakymai (tiesioginiai 60 936,56 Eur nuostoliai): 2019 m. lapkričio 12 d. užsakymas Nr. 6344036-00-PP, 2019 m. lapkričio 12 d. užsakymas Nr. 111219-00-PP ir 2020 m. vasario 14 d. užsakymas Nr. NL341636-PP, yra priedai prie 2019 m. rugsėjo 1 d. ilgalaikio bendradarbiavimo sutarties, kurią sudarė UAB „Panplasta“ ir Tradepolymer Ltd, ir kuria UAB „Panplasta“ įsipareigojo pagal Tradepolymer Ltd pateiktus užsakymus savo lėšomis gaminti didžiuosius ir mažuosius plastikinius kubilus, o Tradepolymer Ltd įsipareigojo pateikti šiuos gaminius klientams ir sumokėti UAB „Panplasta“ kainą, kuri apskaičiuojama vadovaujantis šioje sutartyje nustatyta metodika (Sutarties 1 punktas). Teismas padarė išvadą, kad šiuos užsakymus Tradepolymer Ltd pateikė kreditorei, o ne atsakovei, todėl sutiko su nemokumo administratoriaus argumentais, jog šiuo atveju kreditorė neįvykdė jai pateiktų užsakymų pagal 2019 m. rugsėjo 1 d. ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį, todėl ir negavo planuoto pelno.
7. Teismas nepritarė kreditorės pozicijai, kad tarp šalių susiklosčiusią įprastą praktiką, jog oficialūs rašytiniai užsakymai atsakovei dėl produkcijos pagaminimo nebuvo teikiami, tačiau tokie užsakymai neabejotinai buvo perduoti, patvirtina kartu su rašytiniais paaiškinimais pridedamas Tradepolymer Ltd ir kreditorės vadovo S. K. (S. C.) 2019 m. gruodžio 11 d. siųstas elektroninis laiškas BUAB „Salinta“ darbuotojams, kuriame nurodyta, kad vasario mėnesį bus reikalinga pagaminti 13 340 vienetų didelės talpos kubilų. Iš elektroninio laiško turinio teismas nustatė, jog jame nurodytas užsakymas neatitinka nei vieno iš trijų užsakymų, kurių, anot kreditorės, UAB „Salinta“ neįvykdė. Įvertinęs užsakymų turinį, jų įvykdymo terminus, teismas nurodė, kad vienintelis sutapimas su minimu kreditorės įrodymu yra užsakyme Nr. 6344036-00-PP užsakomų vienetų kiekis, t. y. 13 340, tačiau, teismo manymu, 2019 m. gruodžio 11 d. elektroniniame laiške ir 2019 m. gruodžio 11 d. (turėtų būti 2019 m. lapkričio 11 d.) užsakyme Nr. 6344036-00-PP nurodytas ne tas pats užsakymas, nes elektroniniame laiške nurodoma pagaminimo data yra „apie vasario 19 iki 26“, o 2019 m. užsakyme Nr. 6344036-00-PP – 2020 m. vasario 5 d.
8. Teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, kad tokie užsakymai buvo pateikti BUAB „Salinta“, o kadangi tarp kreditorės ir BUAB „Salinta“ sudaryta gamybos sutartimi šalys neaptarė užsakymų pateikimo tvarkos, teismas laikė, jog kreditorė savo rizika prisiėmė galinčias kilti pasekmes. Teismas sprendė, kad kreditorė nepateikė į bylą įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti, jog nurodomos 60 936,56 Eur dydžio negautos pajamos kilo dėl BUAB „Salinta“ kaltės, todėl nėra pagrindo tvirtinti šią finansinio reikalavimo dalį BUAB „Salinta“ bankroto byloje. Kreditorei neįrodžius, kad užsakymai buvo pateikti BUAB „Salinta“, dėl negauto pelno dydžio ir jo apskaičiavimo teismas nepasisakė.
9. Nemokumo administratoriui sutinkant su 1 200 Eur (skolos už suteiktą elektros energiją padengimą ir darbo užmokesčio sumokėjimą BUAB „Salinta“ darbuotojams) dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimu, šią finansinio reikalavimo dalį teismas patvirtino plačiau jo neanalizuodamas.
10. Teismas nurodė, kad 1 313,46 Eur dydžio tiesioginius nuostolius, susidariusius dėl 60 528 vienetų 7 litrų talpos mažųjų plastikinių kubilų gamybos kainos skirtumo perdavus BUAB „Salinta“ neužbaigtą gaminti produkciją kitai įmonei – UAB „DSF“, kreditorė įrodinėja 2019 m. lapkričio 26 d. elektroniniu susirašinėjimu tarp S. K., P. Š. ir M. A., tačiau jis yra susijęs su sąlygų derinimu dėl žaliavų gamybai atvežimo, ir nepatvirtina, jog yra derinamos sąlygos būtent dėl 60 528 vienetų 7 litrų talpos mažųjų plastikinių kubilų gamybos. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų tokio kreditorės užsakymo BUAB „Salinta“ pateikimą į bylą nėra pateikta. Teismas sprendė, kad šiuo atveju kreditorė taip pat neįrodė 1 313,46 Eur dydžio tiesioginių nuostolių dėl 60 528 vienetų mažųjų plastikinių kubilų gamybos kainos skirtumo atsiradimo dėl BUAB „Salinta“ kaltės. Atsižvelgęs į tai, kad kreditorė neįrodė užsakymo BUAB „Salinta“ dėl 60 528 vienetų 7 litrų talpos mažųjų plastikinių kubilų produkcijos pagaminimo užsakymo pateikimo, finansinio reikalavimo dalį dėl 800 Eur dydžio tiesioginių nuostolių, atsiradusių dėl įrangos, gamybai reikalingų formų ir medžiagų pervežimo iš BUAB „Salinta“ patalpų į UAB „DSF“ patalpas teismas taip pat laikė nepagrįsta.
11. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 4 d. gamybos paslaugų sutartyje Nr. 1 nebuvo numatyta BUAB „Salinta“ pareiga apmokėti Tradepolymer Ltd turto (sutarties 3, 4 punktai patvirtinta, kad įrenginiai ir liejimo formos, buvę BUAB „Salinta“ patalpose, priklausė Tradepolymer Ltd) išvežimo išlaidų. Iš kreditorės į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nėra galimybės nustatyti, jog buvo pervežta įranga, gamybai reikalingos formos ir medžiagos iš BUAB „Salinta“ patalpų į UAB „DSF“ patalpas, nes sąskaitose yra pateikta tik informacija, jog buvo atlikti pervežimai iš Kauno į Šiaulius, tačiau nėra nurodytas, pavyzdžiui, tikslus pakrovimo ir iškrovimo adresas, o krovinių pervežimo važtaraščiai į bylą nėra pateikti. Teismas sprendė, kad kreditorė neįrodė 800 Eur dydžio tiesioginių nuostolių atsiradimo dėl BUAB „Salinta“ kaltės.
12. Pasisakydamas dėl kreditorės prašomų patvirtinti 2 250 Eur dydžio išlaidų, susijusių su derybų vykdymu, vertėjavimu, konsultacijų teikimu, susitarimų projektų rengimu ir kt., teismas sprendė, kad kreditorė neįrodė, jog šias išlaidas sąlygojo neteisėti BUAB „Salinta“ veiksmai, o tai, kad kreditorės vadovas nekalba lietuviškai ir deryboms su kitomis įmonėmis bei tarpininkavimui vertėjauti pasitelkia trečiuosius asmenis, yra pačios kreditorės vadovo pasirinkimas, todėl ši finansinio reikalavimo dalis BUAB „Salinta“ bankroto byloje taip pat netvirtinta.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti kreditorės UAB „Panplasta“ prašymo dėl 64 100,02 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Salinta“ bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Kreditorė UAB „Panplasta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio14 d. nutartį ir klausimą dėl kreditorės UAB „Panplasta“ 66 500,02 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Didžioji finansinio reikalavimo dalis, t. y. 60 936,56 Eur netiesioginiai nuostoliai (negautas pelnas), yra atsiradusi atsakovei neįvykdžius jai pateiktų produkcijos pagaminimo užsakymų pagal trišalę Gamybos paslaugų sutartį. Rašytiniuose paaiškinimuose apeliantė nurodė, kad šalys kiekvieną kartą oficialių rašytinių užsakymų dėl produkcijos pagaminimo neteikdavo; visi užsakymai būdavo perduodami žodžiu (susitikus gyvai arba telefonu) ir (arba) susirašinėjant elektroniniais laiškais. Dėl rašytinių užsakymų tarp šalių nebuvimo teismui buvo teiktas prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų tinkamai atskleista bylos esmė, nustatytos visos faktinės aplinkybės ir apklausti liudytojai, galintys patvirtinti aplinkybes, kad produkcijos užsakymai BUAB „Salinta“ buvo pateikti. Teismui netenkinus prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, apeliantė neteko galimybės įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumo liudytojų parodymais, buvo pažeistas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principas.
14.2. Bankroto bylose egzistuojant viešajam interesui teismas turi būti aktyvus. Teismui manant, jog apeliantė nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių užsakymų pateikimą atsakovei, teismas turėjo savo iniciatyva imtis priemonių išsiaiškinti tokias aplinkybes (pvz. skirti žodinį bylos nagrinėjimą, leisti pasisakyti ir paaiškinti visas faktines aplinkybes, apklausti apeliantės vadovą, atsakovės darbuotojus, kt.), tačiau buvo apsiribota formaliu konstatavimu, kad apeliantė, sutartimi neaptarusi užsakymo pateikimo tvarkos, pati prisiėmė riziką dėl galimai iš to kilsiančių neigiamų pasekmių.
14.3. Argumentas, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje yra paskelbtas karantinas ir pagal Vyriausybės nutarimą, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, nėra pakankamas atmesti motyvuotą apeliantės prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi teisės aktuose yra įtvirtinta galimybė organizuoti žodinius teismo posėdžius ir nuotoliniu būdu. Skirdamas rašytinį bylos nagrinėjimo procesą, teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.
14.4. Didžiąją dalį apeliantės finansinio reikalavimo sudarė negautas 60 936,56 Eur pelnas dėl trijų neįvykdytų užsakymų: 2019 m. lapkričio 12 d. užsakymo Nr. 6344036-00-PP, 2019 m. lapkričio 12 d. užsakymo Nr. 111219-00-PP ir 2020 m. vasario 14d. užsakymo Nr. NL341636-PP. Išvadą, kad BUAB „Salinta“ negali būti laikoma atsakinga dėl paminėtų užsakymų neįvykdymo ir kreditorės negauto pelno, nes byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, kad tokie užsakymai buvo pateikti BUAB „Salinta“, teismas padarė iš esmės apsiribodamas vieninteliu kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktu įrodymu – 2019 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku.
14.5. Teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantės ir Tradepolymer Ltd 2019 m. gruodžio 11 d. užsakyme Nr. 6344036-00-PP ir 2019 m. gruodžio 11 d. elektroniniame laiške tarp apeliantės ir BUAB „Salinta“ yra kalbama apie skirtingus užsakymus. Užsakymai yra pateikti tą pačią dieną, t. y. 2019 m. gruodžio 11 d., be to, nurodoma produkcija ir jos kiekis yra identiški, t. y. 13 340 vienetų didelės talpos kubilai. Teismas vertindamas, kad tai nėra tas pats užsakymas, nepasisakė ir nenagrinėjo, apie kokį kitą užsakymą galėjo būti kalbama 2019 m. gruodžio 11 d. elektroniniame laiške tarp kreditorės ir BUAB „Salinta“.
14.6. Teismas neatsižvelgė, kad nuo pat 2015 m. užsakymai buvo pateikiami žodžiu ar bendraujant elektroniniu paštu, kiekvienam užsakymui neteikiant atskiro rašytinio užsakymo ir vertindamas ar minėti užsakymai buvo pateikti, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais. Visos aplinkybės, susijusios su užsakymų pateikimu atsakovei, galėjo būti išaiškintos skiriant žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausiant BUAB „Salinta“ darbuotojus, kuriems tiesiogiai buvo teikiami užsakymai.
14.7. Teismo patvirtinta reikalavimo dalis patvirtina, kad apeliantė siekė finansiškai padėti UAB „Salinta“, turėdama tikslą, kad pateikti produkcijos gamybos užsakymai būtų vykdomi, tačiau teismas į šias reikšmingas faktines aplinkybes neatsižvelgė, jų tarpusavio santykio su užsakymų pateikimu nevertino.
14.8. Tarp šalių vykusios derybos dėl priedo prie Gamybos sutarties pasirašymo liudija užsakymų egzistavimą; atsakovė patvirtino nebegalinti jų įvykdyti ir netgi buvo sutikusi dėl to sumokėti apeliantei kompensaciją.
14.9. Neteisingos teismo išvados, kad apeliantė neįrodė, jog 1 313,46 Eur dydžio tiesioginiai nuostoliai buvo patirti dėl 60 528 vienetų 7 litrų talpos mažųjų plastikinių kubilų gamybos kainos skirtumo perdavus BUAB „Salinta“ neužbaigtą gaminti produkciją kitai įmonei – UAB „DSF“. Nors elektroniniai laiškai tiesiogiai nepatvirtina, jog buvo derinamos sąlygos būtent dėl šių kubilų gamybos, tačiau šios aplinkybės taip pat galėjo būti nustatytos žodinio bylos nagrinėjimo metu apklausiant BUAB „Salinta“ darbuotojus apie kokį užsakymo vykdymą buvo susirašinėjama šiais elektroniniais laiškais.
14.10. Nepagrįstai atsisakius skirti žodinį bylos nagrinėjamą, apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikia jos vadovo chronologine tvarka surašytas faktines aplinkybes, atspindinčias visą veiksmų ir bendradarbiavimo eigą tarp apeliantės ir BUAB „Salinta“ laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. lapkričio mėnesio, kurios pagrindžia, kad byloje nebuvo atskleista jos esmė ir nenustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės.
14.11. Teismas bylos įrodymus vertino formaliai, atsietai vieną nuo kito ir priimdamas nutartį, vadovavosi tik dalimi įrodymų, o ne jų visuma, nevertino ir nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių; be to, neįvykdė pareigos būti aktyviu, neatsižvelgė į apeliantės prašymą ir įstatymo suteikiamą žodinio nagrinėjimo galimybę, todėl buvo neatskleista ginčo esmė, netinkamai įvertintos ginčo faktines aplinkybes ir byloje esantys įrodymai. Pagal bylos faktines aplinkybes ir įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka.
15. BUAB „Salinta“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; nepriimti apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Nagrinėjama byla vedama elektronine forma, skundžiama nutartis į EPP buvo įkelta 2021 m. sausio 14 d., apskundimo terminas pasibaigė 2021 m. sausio 21 d. imtinai. Apeliantė atskirąjį skundą pateikė praleidusi terminą, nepagrįstai nurodo, kad nutartis jai įteikta 2021 m. sausio 16 d. ir terminas nėra praleistas.
15.2. Apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo buvo pagrįstai atmestas atsižvelgiant į paskelbtą karantiną. Šalims buvo sudarytos visos sąlygos pateikti rašytinius paaiškinimus ir visus turimus įrodymus, susijusius su ginčo dalyku. Per kelis procesinius dokumentus apeliantė pateikė dokumentus ir paaiškinimus, todėl jos vadovo, nekalbančio lietuvių kalba, papildomi žodiniai paaiškinimai nebūtų padarę įtakos bylos esmės atskleidimui. Be to, apeliantė naudojosi profesionalia teisine pagalba. Procesiniuose dokumentuose neįvardino liudytojų ir nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes jie gali patvirtinti.
15.3. Teismas pagrįstai nurodė, jog pagal teismų praktiką aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo.
15.4. Apeliantei finansinį reikalavimą kildinant iš patirtų nuostolių, ji turėjo pareigą įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodinėjo. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir dėl to apeliantė patyrė žalą (nuostolius); tarp tariamos žalos ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio.
15.5. Apeliantė į bylą pateikė visus turimus įrodymus, susijusius su ginču, teismas dėl šių įrodymų pasisakė. Tai, kad teismo išvados nesutampa su apeliantės nuomone, neturi reikšmės skundžiamos nutarties pagrįstumui.
15.6. Apeliantė neįvardijo ir nepateikė užsakymų, kurių, anot apeliantės, atsakovė neįvykdė. 2019 m. rugsėjo 1 d. ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis sudaryta tik tarp apeliantės ir Tradepolymer Ltd. Tradepolymer Ltd apeliantei pateikti užsakymai, kurių pagrindu ji reiškia pretenzijas atsakovei, atsakovės nebuvo priimti, todėl apeliantės negauto pelno pretenzijos jai negali būti reiškiamos. Nepagrįstas reikalavimas ir dėl 1 313,46 Eur nuostolių dėl gamybos kainų skirtumo.
15.7. Nei apeliantė, nei Tradepolymer Ltd pretenzijų dėl turto atsiėmimo atsakovei nėra pareiškusios, atsakovė nebuvo įsipareigojusi apmokėti Tradepolymer Ltd turto išsivežimo išlaidų, todėl 800 Eur reikalavimas nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas reikalavimas dėl 2 250 Eur teisinių išlaidų, neįrodžius, kad jos patirtos dėl atsakovės kaltės.
15.8. Apeliantė savo finansinio reikalavimo nepagrindė sandoriais, ūkinėmis operacijomis, apskaitos ir mokėjimo dokumentais bei kitais įrodymais; byloje esančių rašytinių įrodymų negalima nuginčyti žodiniais paaiškinimais, todėl atskirasis skundas yra nepagrįstas.
15.9. Apeliantė prie atskirojo skundo pridėjo naujus dokumentus. Nepaisant to, kad nauji dokumentai neįrodo atskirojo skundo pagrįstumo, jie nepriimtini ir dėl to, kad apeliantei niekas netrukdė šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria dalis kreditorės finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje patvirtinta, o dalis atmesta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
17. Teisėjų kolegija nepritaria atsakovės pozicijai, kad atskirąjį skundą apeliantė padavė praleidusi nutarties apskundimo terminą. Nagrinėjama byla yra elektroninė, abi ginčo šalys yra EPP vartotojai. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį dėl teismo nutarties, priimtos rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK 1751 straipsnio 10 dalį CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais nagrinėjamos bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis byloje dalyvaujantiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsta 2021 m. sausio 15 d. (penktadienį), todėl laikytina įteikta 2021 m. sausio 18 d. (pirmadienį), o pagal CPK 73 straipsnio 3 dalį nutarties apskundimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 19 d. Pareiškėjos atskirasis skundas elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas 2021 m. sausio 25 d., teisme užregistruotas 2021 m. sausio 26 d. Nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyto rašytinio proceso tvarka priimtos nutarties apskundimo termino praleidimą.
18. Nors apeliantė UAB „Panplasta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą dėl viso jos pareikšto 66 500,02 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tačiau argumentų dėl teismo nutarties dalies, kuria patvirtintas 1 200 Eur reikalavimas, neteikia ir teismo išvadų šioje dalyje nekvestionuoja, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė skundžia tik Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties dalį, kuria atmestas 64 100,02 Eur reikalavimas.
19. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.
20. JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. JANĮ 42 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
21. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, palyginus su anksčiau galiojusio ĮBĮ nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga vadovautis šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimui nesant patvirtintam įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011, kt.).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
23. Taigi sistemiškai aiškinant JANĮ 41 ir 42 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrą teisme, taip pat atsižvelgus į ankstesnę kasacinio teismo praktiką, kurioje pabrėžiama kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūros reikšmė bankroto procese, darytina išvada, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius pateikia teismui tvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus ir juos patvirtinančius įrodymus, teismas, atlikęs preliminarų įrodymų vertinimą, ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos rašytinio proceso tvarka patvirtina kreditorių reikalavimus (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Ginčijamų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas įprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tačiau nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
24. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, patvirtindamas BUAB „Salinta“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, bylos dalį dėl UAB „Panplasta“ 65 300,02 Eur finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo išskyrė į atskirą bylą ir paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. gruodžio 10 d.; išaiškino nemokumo administratoriui ir kreditorei, kad jie turi teisę iki 2020 m. gruodžio 5 d. pateikti teismui visus su ginčijamu klausimu susijusius įrodymus (paaiškinimus). Kreditorė UAB „Panplasta“ 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė teismui prašymą skirti žodinį bylos nagrinėjimą bei nustatyti jai 14 d. terminą paaiškinimų, prašymų ir įrodymų pateikimui. Prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pareiškėja grindė tuo, kad tokiu būdu bus geriau atskleista bylos esmė. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo, kreditorės prašymo skirti žodinį posėdį netenkino, formaliai remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ bei 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1364 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo“, kuriuo karantino režimo trukmė nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00:00 val. iki 2020 m. gruodžio 31 d. 24:00 val., nurodymais, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu.
25. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad teismas, formaliai remdamasis paskelbtu karantinu, neatsižvelgė į galimybę žodinį bylos nagrinėjimą organizuoti nuotoliniu būdu. Teisėjų taryba yra pateikusi teismams rekomendacijas, pagal kurias rekomenduojama teismo posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu, aktyviai naudojantis teisės aktuose numatytomis galimybėmis proceso dalyvių dalyvavimą teismo posėdyje užtikrinti nuotoliniu būdu (centralizuota teismų sistemos vaizdo konferencine įranga, vaizdo konferencijų programomis (pvz., Zoom), vadovaujantis Vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant civilines ir administracines bylas tvarkos apraše, patvirtintame 2012 m. gruodžio 7 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-309 (nauja redakcija patvirtinta teisingumo ministro 2020 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-355), nustatytų reikalavimų dėl asmens tapatybės nustatymo, tekstų ar rašytinių pasižadėjimų perdavimo teismui ir kt.
26. Apeliantė savo finansinį reikalavimą iš esmės kildina iš trišalės 2015 m. gegužės 4 d. Gamybos paslaugų sutarties Nr. 1, sudarytos tarp Tradepolymer Ltd, UAB „Panplasta“ ir UAB „Salinta“. Šia sutartimi Tradepolymer Ltd perdavė įrenginius į UAB „Salinta“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kad jie būtų naudojami tik Tradepolymer Ltd arba UAB „Panplasta“ produktų gamybai (Sutarties 2 punktas). Pagal sutartį Tradepolymer Ltd ar UAB „Panplasta“ (atitinkamai) nuosavybės teise priklauso visos jų patiektos žaliavos ir jos privalo būti naudojamos tik Tradepolymer Ltd arba UAB „Panplasta“ produktų gamybai (Sutarties 6 punktas). UAB „Salinta“ įsipareigojo atlikti visus gamybos darbus (Sutarties 10 punktas). Sutarties 18 punkte susitarta, kad šalys privalo pranešti viena kitai apie šios sutarties nutraukimą prieš 3 mėnesius; visi užsakymai, pateikti iki šios sutarties pabaigos privalo būti įvykdyti. Taigi sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti gamybos darbus pagal Tradepolymer Ltd arba UAB „Panplasta“ užsakymus ir jų pateiktas žaliavas. Sutartyje nėra aptarta užsakymų pateikimo tvarka, tačiau numatytas šalių bendravimas el. paštu, pvz., Sutarties 13 punkte numatyta, kad UAB „Salinta“ el. paštu informuos Tradepolymer Ltd arba UAB „Panplasta“ apie visų plastiko žaliavų bei spalvų koncentratų atsargas, dėžių etikečių ir kitų naudojamų medžiagų/daiktų kiekį po kiekvieno užsakymo; Sutarties 14 punkte numatyta, kad UAB „Salinta“ po kiekvieno užsakymo el. paštu informuos Tradepolymer Ltd arba UAB „Panplasta“ apie pagamintų produktų skaičių, nurodytą mašinų ekranuose.
27. Civiliniuose santykiuose galiojantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Todėl vien aplinkybė, kad sudaryta gamybos sutartimi šalys neaptarė užsakymų pateikimo tvarkos, savaime nelemia kreditorei tenkančios įrodinėjimo pareigos neįgyvendinimo ir dėl to galinčių kilti pasekmių prisiėmimo. Juolab, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
28. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, taip pat šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
29. Nagrinėjamu atveju šalių sutartyje nesant įtvirtintų nuostatų apie užsakymų pateikimo tvarką ir kreditorei nuosekliai teigiant, kad pagal tarp šalių susiklosčiusią užsakymų pateikimo tvarką nuo sutarties sudarymo pradžios užsakymai buvo pateikiami žodžiu ar tiesiog bendraujant elektroniniu paštu, kiekvienam užsakymui nesudarant atskiro rašytinio užsakymo, kreditorei pateikus elektroninio susirašinėjimo duomenis bei prašant skirti žodinį bylos nagrinėjimą siekiant nustatyti užsakymų pateikimo bei vykdymo aplinkybes, teismas, tik formaliai dėl paskelbto karantino neskyręs žodinio bylos nagrinėjimo ir apsiribojęs tik pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų vertinimu, neatskleidė šalių sutartinių santykių vykdymo esmės ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdama į teismų praktikos išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, jog esant kreditorės pateiktiems rašytiniams paaiškinimams ir įrodymams, kuriais įrodinėjamas nuolatinis žodinių užsakymų ar užsakymų elektroniniu susirašinėjimu pateikimas, atsakovės nemokumo administratoriui nedalyvavus tokių užsakymų priėmime ir vykdyme bei apie pateiktus užsakymus galint spręsti tik iš jam perduotų dokumentų (kurių galimai nėra dėl jų žodinės formos ar elektroninio susirašinėjimo), UAB „Panplasta“ finansinio reikalavimo dalies nepatvirtinimas atsakovės bankroto byloje negali būti laikomas pagrįstu. Juolab, kad ir tiesioginių nuostolių reikalavimą teismas iš esmės atmetė dėl rašytinių įrodymų apie užsakymų pateikimą nebuvimo.
30. Bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl teismo pareiga būti aktyviu išlieka ir sprendžiant klausimus dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos tinkamai neįvykdė, ginčo klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgęs į kreditorės prašymą jos reikalavimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, formaliai remdamasis karantino paskelbimu ir neįvertinęs galimybės žodinį bylos nagrinėjimą organizuoti nuotoliniu būdu bei apsiribodamas tik formaliu byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šalių santykių pobūdžio, susiklosčiusios užsakymų pateikimo bei vykdymo praktikos, neapklausė užsakymus pateikusių ir priėmusių (vykdžiusių) asmenų ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręstas kilęs ginčas. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Dėl tokių aplinkybių skundžiama nutarties dalis panaikinama ir ginčijamo kreditorės reikalavimo tvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis). Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismas turės spręsti ir dėl apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų priėmimo.
31. Atskirąjį skundą iš esmės patenkinus, advokatui R. R. grąžintinas už apeliantę UAB „Panplasta“ sumokėtas 37,50 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
32. Kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, byloje dalyvaujančių asmenų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas apeliaciniame teisme nespręstinas, šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, ginčą išnagrinėjęs iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartie dalį, kuria atmestas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Panplasta“ prašymas dėl 64 100,02 Eur finansinio reikalavimo atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Salinta“ bankroto byloje patvirtinimo, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutartį dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Panplasta“ atstovui advokatui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 centų) žyminį mokestį, už atskirąjį skundą, sumokėtą SEB banke 2021 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 417026899.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Rasa Gudžiūnienė
Vigintas Višinskis