Civilinė byla Nr. e2-616-967/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00082-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.9.1; 2.5.1; 2.5.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

       VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė–Montvilienė,

sekretoriaujant Audingai Petrauskienei ir Olgai Fadejevai,

dalyvaujant ieškovei D. K. ir jos atstovei advokatei Vilmai Sabaliauskienei,

atsakovei I. K., bei jos ir atsakovės I. K. atstovei advokatei
Aurelijai Puzinienei,

atsakovui M. K. bei jo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams I. K., M. K., I. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, tretieji asmenys notarė Danguolė Bieliūnaitė, sodininkų bendrija „Diemedis“.

        Teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia sodininkų bendrijos „Diemedis“ 2020 m. gegužės 27 d. patikslintą 2016 m. liepos 7 d. pažymą; 2) pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. K. po S. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo: pastatą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti ieškovės nuosavybės teises į santuokos su palikėju V. K. metu įgytą turtą: pastatą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovei priklauso ½ aukščiau nurodyto turto; 4) atidalinti turtą pastatą – sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – šulinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtą natūra paliekant atsakovams I. K., M. K., I. K. (toliau kartu – atsakovai), o ieškovei priteisiant iš atsakovų, kaip palikėjo V. K., turto paveldėtojų, 130 275 Eur piniginę kompensaciją tokiomis dalimis – iš atsakovo M. K. 16 284,37 Eur piniginę kompensaciją, iš atsakovės I. K. 16 284,37 Eur pinginę kompensaciją, iš atsakovės I. K. 97 706,26 Eur piniginę kompensaciją; 5) pripažinti iš dalies negaliojančiu 2020 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 6) priteisti byline?jimosi is?laidų atlyginimą.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji ir palikėjas V. K., mirties data (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas), (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, kuri apskaityta įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). 1986 m. rudenį ieškovė ir palikėjas, gavę paramą ir finansinę pagalbą iš ieškovės tėvų bei močiutės, pradėjo vykdyti sodo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – sodo namas su priklausiniais), statybą. Statybų eigoje, esant papildomų piniginių lėšų poreikiui bei leidus ieškovės tėvams, ieškovė ir palikėjas palikėjo bendradarbiui pardavė ieškovės tėvų dovanotą transporto priemonę ZAZ ir toliau taupė finansus sodo namo su priklausiniais statybai. Ieškovės močiutė A. T. padovanojo ieškovės ir palikėjo šeimai apie 2 000 rublių sumą, iš kurios buvo pradėti lieti pamatai sodo namui. Gavę tokį sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), šeima jį įregistravo palikėjo motinos S. K. vardu, kadangi tuometiniais laikais, dauguma būtent taip registravo nekilnojamąjį turtą, nes bijojo savo vardu turėti daug nuosavybės, bijojo, kad turtas gali būti atimtas. 1987 m. pavasarį sodo namo statybos buvo tęsiamos. Ieškovės močiutė A. T. (senelis jau buvo miręs) atidavė likusias plytas nuo 1985 m. pastatyto ieškovės senelių namo. Šias plytas ieškovė ir palikėjas pervežė į sodo sklypą, kadangi močiutės plytų neužteko, jos papildomai buvo perkamas iš bendrų ieškovės ir palikėjo šeimos lėšų, taip pat ieškovės močiutė padovanojo šeimai medienos. 1989 m. Vilniaus pieno kombinatas paskyrė ieškovės ir palikėjo šeimai butą (duomenys neskelbtini). Šeima iš bendrabučio persikėlė gyventi į butą, kartu su ieškove bei palikėju atsikraustė gyventi ir palikėjo mama, kurios sveikata blogėjo ir reikėjo dalinės priežiūros, kaip ir ieškovės ir palikėjo dukrai, kuri vaikystėje labai daug sirgdavo (chronišku sinusitu nuo 3 metų).

3.       1986 m. balandžio 14 d. sutarties nuorašas ir fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovės giminaičiai prisidėjo prie sodo namo statybų, taip pat, kad sodo namas su priklausiniais buvo statomas santuokos metu, pačios ieškovės ir palikėjo, jų šeimai, ir faktiškai nuosavybės teise visuomet priklausė ieškovei bei palikėjui, o ne jo mamai.

4.       Paaiškino, kad palikėjui pakilus pareigose atsirado naujos pažintys, galimybės, todėl šeima iš tarybinio ūkio namo statybai įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Tuo metu nebuvo privačių sklypų, tai buvo tarybinio ūkio nuosavybė, todėl tik vėlesniu laikotarpiu (1993 m. gegužės 13 d.) atsirado galimybė patvirtinti šį sklypą, kaip privačią valdą – privačią nuosavybę. Tai paaiškina priežastis dėl kurių faktiniame ieškovės ir palikėjo valdyme žemės sklypas buvo anksčiau, nei teisinė registracija valstybės registruose. Kadangi padėtis šeimoje stabilizavosi (nuo pat ieškovės ir palikėjo pažinties ir vestuvių palikėjas buvo linkęs vartoti alkoholį, po santuokos sudarymo praėjus porai metų palikėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudodavo smurtą ieškovės atžvilgiu, vėliau atsiprašinėdavo ir žadėdavo, jog tai nepasikartos) ieškovė ir palikėjas priėmė sprendimą pradėti namo statybas žemės sklype (buvo apie 1991 m.) 1993 m. žiemą name, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), jau buvo pradėti apdailos darbai (tai reiškia, kad namas faktiškai buvo pastatytas). Užbaigus namo apdailos darbus, 1995 m. pavasarį buvo pradėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai, kuriuos ieškovės ir palikėjo šeima planavo jau kurį laiką.

5.       Pažymėjo, kad tų pačių metų vasarą ieškovės ir palikėjo šeima planavo atostogas prie jūros, tačiau dėl ieškovei nežinomų priežasčių palikėjas su dukra išvyko atostogauti vieni (ieškovė grįžusi po darbų palikėjo ir dukters namuose neberado). Palikėjui ir dukrai grįžus, ieškovė sužinojo, kad prie jūros palikėjas atostogavo su dukra ir nauja drauge. Taip pat ieškovė sužinojo, kad palikėjas galimai įregistravo sprendimą dėl santuokos nutraukimo (Vilniaus miesto pirmojo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 29-3125/90 ieškovės ir palikėjo santuoka buvo nutraukta, tačiau sprendimas turėjo įsigalioti tik nuvykus į santuokos rūmus ir jį įregistravus oficialiai, tuo tarpu palikėjas po sprendimo dėl santuokos nutraukimo buvo pradėjęs labiau stengtis, ribojo alkoholio vartojimą, kadangi žinojo, jog ieškovė pati bet kada gali įregistruoti sprendimą dėl santuokos nutraukimo, kas sąlygotų ir ieškovės bei palikėjo santuokos pabaigą), tai sukėlė itin skaudžius išgyvenimus ieškovei ir jos dukrai, todėl palikėjas pradėjo gyventi name, o ieškovė su dukra toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo išregistruota (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apie įrašo metrikų knygoje atlikimą ieškovė oficialiai sužinojo 1996 m. birželio 11 d., atvykusi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių.

6.       Paaiškino, kad 1996 m. birželio 14 d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo padovanotas ieškovei. Ieškovė liudininko S. P. akivaizdoje perdavė palikėjui 6 000 JAV dolerių kompensaciją už šį turtą grynaisiais pinigais. Jokio kito santuokoje įgyto turto šalys nesidalino ir dalintis neplanavo – toliau bendravo, gyveno kaip šeima, pykosi, taikėsi, palaikė tarpusavio santykius. Galutinis taškas šeimos santykiuose buvo padėtas 2000 m. ieškovei sužinojus apie palikėjo planuojamą santuoką su atsakove I. K. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), iki palikėjo mirties tarp ieškovės ir palikėjo joks santuokos bei bendro gyvenimo metu įgytas nekilnojamasis turtas padalintas nebuvo. Po palikėjo mirties visą jo turtą 2006 m. kovo 27 d. oficialaus testamento pagrindu paveldėjo atsakovai.

7.       Ieškovės teigimu, 2019 m. pavasario pabaigoje ji buvo pakviesta į Vilniaus miesto 7–ąjį notarų biurą, kur jai buvo suteikta informacija apie tai, kad nėra padalintas palikėjo ir ieškovės turtas: sodo namas su priklausiniais, žemės sklypas bei namas. Notarė be kita ko patikino, kad kol nebus išspręstas turto pasidalinimo klausimas, arba ieškovė neatsisakys savo turto dalies, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebus.

8.       Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė kreipėsi į atsakovę I. K. su pasiūlymu susiklosčiusią situaciją spręsti taikiai, tačiau ji vilkino paklausimo derinimą motyvuodama tuo, kad yra išvykusi atostogų, turi daug darbų, ruošiasi palikėjo mirties metinėms, ieškovės parengtas paklausimas yra nesuprantamas, netinkamas, tačiau nepasiūlydama jokių alternatyvų. 2020 m. lapkritį paaiškėjo, kad notarė 2020 m. liepos 17 d. išdavė Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – paveldėjimo teisės liudijimai) dėl sodo namo su priklausiniais nuosavybės teisių atsakovams. Iš esmės paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti be jokio teisėto pagrindo. Sužinojus, jog atsakovams buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai paaiškėjo ir vilkinimo bei nesąžiningų derybų faktas – atsakovė I. K. veikė nesąžiningai, kadangi siekė laimėti laiko, kad atliktų sodo namo su priklausiniais registraciją atsakovų vardu. Be to, kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ išrašo su istorija, sodo namas su priklausiniais buvo įregistruotas palikėjo vardu sodininkų bendrijos pažymos pagrindu, tačiau po palikėjo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), asmens prašymu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė registruota palikėjo vardu buvo išregistruota ir įregistruota S. K., mirusios dar (duomenys neskelbtini) vardu. Atlikus sodo namo su priklausiniais registracijos S. K. vardu veiksmus, 2020 m. birželio 29 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu sodo namą su priklausiniais paveldėjo tuo metu jau miręs palikėjas. Taigi šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad visi klausimai, susiję su sodo namo su priklausiniais nuosavybės teisių registracija buvo atlikti po to, kai ieškovė kreipėsi į atsakovus siekdama geranoriškai išspręsti bendro ieškovės ir palikėjo turto padalinimo klausimus, siekiant pažeisti ieškovei priklausančias nuosavybės teises, sumažinant bendro tarp ieškovės ir palikėjo po santuokos pasibaigimo nepadalinto turto apimtis. Tokiais veiksmais nesąžiningai ir neteisėtai buvo pažeista ieškovės teisė į nuosavybę, kadangi palikėjas negalėjo paveldėti to, kas niekada jokiu pagrindu nepriklausė S. K., ko pasekoje atsakovai negalėjo paveldėti to, kas palikėjui niekada nepriklausė asmeninės nuosavybės teise.

9.       Ieškovės ir palikėjo santuoka formaliai pasibaigė galiojant Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), (duomenys neskelbtini), t. y. kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose (SŠK 40 straipsnis), tačiau faktiniai šeimos teisiniai santykiai tęsėsi toliau – šalys vedė bendrą ūkį, kartu augino dukrą, šventė šeimos šventes, kūrė bendrą šeimos gerovę. SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai).

10.       Teigė, kad faktą, kad turtas, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, po ieškovės ir palikėjo santuokos nutraukimo nebuvo atidalintas patvirtina ir tai, kad sprendime dėl santuokos nutraukimo nebuvo aptartas turto pasidalinimo klausimas, aplinkybę dėl turto yra pažymėjusi ir palikėjo paveldėjimo bylą vedanti notarė, susitarimas tarp šalių buvo sudarytas tik dėl kilnojamojo turto dalybų.

11.       Taigi vien faktas, kad turtas įregistruotas tik palikėjo vardu ir oficialiuose šaltiniuose ieškovės nuosavybės teisės nėra pažymėtos ir atspindėtos, nereiškia, kad nuosavybės teisių ieškovė neįgijo, dar daugiau – šių nuosavybės teisių nepaneigia. Registracija atlieka išimtinai tik viešinimo funkciją, o SŠK ir CK nuostatos aiškiai numatė (numato), jog santuokoje įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas.

12.       Ieškovei tenkančią kompensaciją skaičiuoja vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, oficialiais duomenimis, skelbiamais VĮ Registrų centre bei UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2021 m. birželio 22–23 d. konsultacija dėl galimos rinkos kainos Nr. (duomenys neskelbtini) bei konsultacija dėl galimos rinkos kainos (duomenys neskelbtini), taigi bendra palikėjo ir ieškovės santuokos metu įgyto bet nepadalinto turto vertė, ieškovės vertinimu, sudaro 260 550 Eur dydžio sumą. Ieškovei iš šio turto tenkanti dalis sudaro 130 275 Eur sumą. Šios sumos, kaip kompensacijos dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė civilinėje byloje ir reikalauja iš atsakovų, kaip palikėjo turto paveldėtojų.

13.       Atsakovės I. K. ir I. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2021 m. kovo 17 d.; 2021 m. birželio 1 d.; 2021 m. rugpjūčio 30 d.), kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, dėl ieškovės pripažinimo į santuokos metu su palikėju įgytą turtą taikyti trijų metų ieškinio senatį bei priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės I. K. sutuoktinis (santuoka sudaryta – (duomenys neskelbtini) ir atsakovų I. K. bei M. K. tėvas V. K. (palikėjas). Palikėjas 2006 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto 25 notarų biure sudarė oficialų testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą – visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, aš palieku sutuoktinei I. K., o jeigu sutuoktinė numirtų anksčiau negu aš, palieku lygiomis dalimis vaikams: sūnui M. K. ir dukrai I. K., gyvenantiems (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 7–ame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 5.20 straipsnį palikėjo nepilnamečiams vaikams – atsakovams galiojo įstatymu nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį, nes palikėjo mirties dieną jiems buvo, o I. K. ir iki šiol yra reikalingas išlaikymas. Taigi, nepilnamečiai vaikai, nepaisant testamento turinio, pagal 2019 m. balandžio 24 d. antstolės Aurelijos Puodžiukienės padėjėjos Giedrės Marcinkevičienės sudarytą paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjo pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų būtų tekusi paveldint pagal įstatymą. Atsakovų turimais duomenimis, kitų įpėdinių prašymų priimti palikimą nebuvo pateikta, todėl 2019 m. birželio 3 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. birželio 28 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 17 d. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai – palikėjo nepilnamečiai vaikai, 2019 m. birželio 3 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. birželio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimų, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 17 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė – atsakovė I. K. Palikimo liudijimas iki šiol neišduotas į namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini).

14.       Atsakovės I. K. teigimu, sutiktina su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad palikėjas prieš sudarydamas santuoką su ja, turėjo sudaręs pirmąją santuoką su ieškove (duomenys neskelbtini), kurioje susilaukė dukters V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nurodo pati ieškovė ieškinyje bei patvirtina iš Vilniaus regioninio archyvo gautas Vilniaus miesto Lenino rajono teismo, o nuo 1990 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto pirmojo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas priimtas civilinėje byloje Nr. 29-3125/90, pačios ieškovės iniciatyva santuoka su palikėju buvo nutraukta. Vilniaus miesto pirmojo teismo (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiame sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. 29-3125/90, yra nustatyti iš abiejų šalių parodymų, duotų teismui bei ieškovės ieškininio pareiškimo prejudiciniai faktai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas ir 5 punktas), t. y. aplinkybės, kurių nebereikia įrodinėti, jog nors ieškovė ir palikėjas gyveno viename bute – „bendro ūkio neveda, tapo visiškai pašaliniais žmonėmis“, „nieko bendro, išskyrus dukrą, neliko“. Palikėjas taip pat patvirtino, kad nors šalys gyvena viename bute, tačiau bendro ūkio nebeveda“.

15.       Paaiškino, kad ieškovė nesąžiningai nutyli, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, t. y. 1990 m. rugsėjo 28 d. sutuoktiniai sudarė notariškai tuo metu turėto viso santuokinio turto pasidalijimo sutartį. Vilniaus valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės G. Šilovienės notariškai patvirtintoje sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog nutraukdami santuoką, sutuoktiniai sudarė šią sutartį – ieškovei atitenka virtuvės baldų komplektas „Fina“, šaldytuvas „Biriusa“, virtuvės kampas, svetainės baldai „Katet“, televizoriaus staliukas, dulkių siurblys „Audra“, magnetof. „Telefunkin“, sidabrinių įrankių rinkinys, paauksuotų šaukštų rinkinys, mikseris, kavos virimo aparatas, šviestuvai miegamajam, šviestuvai virtuvei, užuolaidos, trijų durų spinta, veidrodis, tumbos, vazos, patalynė, spalvotas televizorius „Šilelis“, šviestuvas svetainei, kilimas 2x3; palikėjui atiteko lengvasis automobilis GAZ-24, 1975 m. laidos, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią 1990 m. rugsėjo 28 d. ieškovė Vilniaus notarinei kontorai pateikė pareiškimą, jog nereiškia pretenzijų į piniginį pajų, įmokėtą į Vilniaus miesto garažų statybos kooperatyvą, Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, priešingai, nei dabar nurodo ieškinyje ieškovė, kai nebėra palikėjo gyvo bei tikėdamasi, kad tokia sutartis ir pareiškimas galimai nebus išsaugoti, pažymėtina, kad ji su palikėju santuokoje visą užgyventą turtą ir turtines teises pasidalijo „iki šaukštų“ ir nepriklausomai nuo to, jog nors faktiškai jie ir toliau buvo priversti gyventi viename bute – bendro ūkio nevedė ir kito dalintino turto neturėjo ir bendrai nesukūrė. Palikėjas ilgus metus vardan dukters V. K., siekė palaikyti su ieškove civilizuotus santykius – stengėsi dalyvauti vaikui svarbiose visose šventėse, su ja kartu atostogavo, tačiau švenčių metu padarytos nuotraukos niekaip negali pagrįsti, jog buvę sutuoktiniai toliau vedė bendrą ūkį ir / ar buvo sudarę bendros jungtinės veiklos sutartį. Visi pačios ieškovės per 31 m. po santuokos nutraukimo konkliudentiniai veiksmai, o tiksliau – neveikimas bei juridiniai faktai, paneigia ieškovės šiuo metu ieškinyje nurodytus nepagrįstus teiginius, jog: 1) žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), palikėjo ir ieškovės iniciatyva buvo įregistruotas palikėjo motinos S. K. vardu, nes neva sutuoktiniai „bijojo savo vardu turėti daug nuosavybės“, nors tuo metu, akivaizdu, kad sutuoktiniai neturėjo jokio turto, valdomo nuosavybės teise; 2) ant žemės sklypo pastatytas sodo namas su priklausiniais taip pat neva buvo pastatytas ieškovės ir palikėjo lėšomis, tačiau jei S. K. sodo namo įrengimo darbai buvo baigti 1989 m. pavasarį (nurodyta ieškinyje), o santuoka buvo nutraukta 1990 m. rudenį, būtų buvę logiška 1990 m. rugsėjo 28 d. sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pasidalinti ne tik „šaukštus“, bet ir šiuo metu tapusį ginčo turtą; 3) prieštaraudama pati sau, ieškovė aiškina ir aplinkybes apie palikėjo žemės sklypo bei ant jo esančio gyvenamojo namo pastatymo aplinkybes, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau jei žemės sklypas su ant jo esančiu namu priklauso ieškovei, nes buvę sutuoktiniai toliau vedė bendrą ūkį, tai kaip logiškai reikėtų paaiškinti pačios ieškovės nurodytas aplinkybes, kad 1996 m. birželio 14 d. sudarytos Dovanojimo sutarties pagrindu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), už jai padovanotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ji palikėjui sumokėjo 6 000 JAV dolerių kompensaciją, taigi, ieškovė pati sau analogiškai prieštaraudama teigia, kad „visas ieškovės ir palikėjo šeimai priklausantis turtas buvo registruotas palikėjo bei jo mamos vardu“, tačiau tokiu atveju turtas ne tik galėjo, bet pagal logiką turėjo būti perleistas neatlygintinai; 4) ieškovė negali pateikti nė su vienu iš ginčo objektų susijusio rašytinio įrodymo, galinčio patvirtinti ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, t. y. susijusių su jų įsigijimu, sukūrimu, išlaikymu, priežiūra, nors pagal CPK 178 straipsnį turi pareigą – įrodyti aplinkybes, kurias nurodo. Be to, neįtikėtinai atrodo, jog 29 m., turėdama neatidalintą santuokinį turtą bei būdama pakankamai sunkioje finansinėje padėtyje (dukters paaiškinimai išlaikymo byloje) ir žinodama, jog palikėjo sveikatos būklė yra bloga, ji nei geranoriškai, nei ginčo teisena nebandė su buvusiu sutuoktiniu išspręsti turto pasidalijimo klausimo, o šį savo reikalavimą reiškia palikėjo sutuoktinei, kuri niekaip nėra susijusi su pirmosios santuokos iširimu, bei palikėjo nepilnamečiams vaikams, kurie net negali žinoti 1990 m. ir anksčiau buvusių faktinių aplinkybių, o tai reiškia, kad negali apsiginti nuo bandomos išgalvoti ieškovės naujos gyvenimo istorijos.

16.       Taip pat pažymėjo, kad faktiškai gyventi su palikėju pradėjo nuo 1995 m. liepos mėnesio, tai patvirtina tiek pačios ieškovės ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog palikėjas vasarą išvažiavo atostogauti su dukra ir kita moterimi, tiek atsakovės I. K. pateikiamos nuotraukose fiksuotos atostogų akimirkos, kuriose matyti ir ieškovės dukra V. K., tiek palikėjo bei atsakovės I. K. pasuose Latvijos Respublikos pasienio tarnybos antspaudai, patvirtinantys jų 1995 m. liepos 15 d. išvykimo ir 1995 m. liepos 22 d. grįžimo į Lietuvą faktus, tiek 1995 m. rugpjūčio 5 d. iš Vokietijos firmos atsiųstas pakvietimas atvykti į Vokietiją AB „Vilniaus pienas“ darbuotojams R. K. ir atsakovei I. B. (K.), kuri niekada pieno kombinate nedirbo ir būtent šio pakvietimo pagrindu buvo nupirkta balta Audi – 100, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už kurią buvo sumokėtas muitas, ir kuri toliau buvo naudojama atsakovės I. K. ir palikėjo, kas paneigia ieškovės nesąžiningas interpretacijas prie nuotraukų, kurios buvo fiksuotos dukrai lankantis pas tėvą, o ne ieškovei su palikėju vedant bendrą ūkį.

17.       Nurodė, kad palikėjas išimtinai tik dukters interesais bei užtikrindamas jai gyvenamą būstą 1996 m. birželio 14 d. sudarė su ieškove Dovanojimo sutartį ir jai padovanojo 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), visada bendravo su dukra, ją rėmė finansiškai. Mokėjo alimentus ir išlaikymą iki 24 metų, tačiau dukra ir po tokių dovanų buvo nuteikinėjama prieš tėvą, padovanotas butas buvo parduotas, o pinigai galimai išleisti netinkamai, todėl ieškovės iniciatyva V. K. 2005 m. spalio 18 d. kreipusis į teismą su ieškiniu, prašant jai teikti išlaikymą po 1 200 Lt per mėnesį, kol ji studijuoja Tarptautinės aukštosios vadybos mokyklos dieniniame skyriuje, palikėjas buvo giliai įžeistas, jog su dukra turėjo piniginius klausimus aiškintis teisme. Būtent dėl šio ginčo 2006 m. kovo 27 d. palikėjas savo aiškiai išreikšta valia – testamentu, eliminavo įstatyminę įpėdinę, atimdamas jai teisę į palikimą, o V. K. netgi neatvyko priimti palikimo. Šioje vietoje pažymėtina, jog įsiteisėjusiuose Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-572-465/2008, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo buvo nustatinėjama V. K. tėvų turtinė padėtis – bylos nagrinėjime dalyvavo tiek ieškovė, tiek palikėjas, tiek ir atsakovė I. K., todėl joje nustatyti prejudiciniai faktai, t. y. aplinkybės, kurių atsakovei nebereikia įrodinėti. Akivaizdu, kad ieškovė pati inicijavusi konfliktą bei aktyviai dalyvavusi procese, tuo metu pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo bei neteikė parodymų, jog šis ginčo turtas yra nepadalintas, t. y. yra buvusių sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė.

18.       Ieškovės pareikštame reikalavime prašoma pripažinti iš dalies negaliojančiu 2020 m. liepos 17 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad šis liudijimas yra išduotas ne pagal testamentą, o pagal įstatymą palikėjo nepilnamečiams vaikams (CK 5.20 straipsnio) į privalomąją palikimo dalį. Ieškovė pareikštais reikalavimais siekia neteisėtai užvaldyti nekilnojamąjį turtą, kurie buvo ir iki šiol yra nepilnametės atsakovės I. K. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo gimimo.

19.       Nurodė, kad palikėjo motina, S. K., mirusi (duomenys neskelbtini), į Vilnių pas sūnų atvažiavo gyventi, priešingai nei teigia ieškovė, turėdama pakankamai piniginių lėšų ir sveikatos, kad pasistatyti sodo namą. Jos atsikėlimo priežastis tikrai buvo ne liga, o vykdoma kolūkiuose melioracija. Pažymėjo, kad po S. K. mirties teisę į palikimą turėjo trys įstatyminiai įpėdiniai – sūnūs R. K., A. K. bei palikėjas, kurie 2008 m. balandžio 16 d. Ukmergės rajono 1–ajame notarų biure sudarė paveldėjimo teisių pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią palikėjas iš kitų dviejų įpėdinių asmeninės nuosavybės teise įsigijo už 10 000 Lt, t. y nusipirko iš kitų įpėdinių jiems priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, atsiradusias po motinos mirties. Visi trys įpėdiniai palikimą priėmė 2002 m. spalio 8 d., t. y. jei 2008 m. balandžio 16 d. tarp įpėdinių nebūtų buvęs pasiektas susitarimas, tai visas S. K. turtas ir turtinės teisės būtų paveldėjimo teisės liudijimais asmeninės nuosavybės teise perėjusios trims asmenims. Taigi, vertina, kad ginčo nėra ir negali būti, jog žemės sklypo savininke ir bendrijos „Diemedis“ nare iki (duomenys neskelbtini) (t. y. mirties) buvo S. K., todėl pagal teisės aktus nuosavybės teisė į sodo namą ir kitus priklausinius, pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. galėjo būti įregistruota tik mirusiosios vardu. S. K. ginčo turtą valdė kaip vienintelė savininkė, o jos lėšomis sukurtas ir valdytas turtas nebuvo kvestionuojamas nuo 1990 m. iki pat jos mirties bei po jos mirties daugiau nei 30 m. Nevalingai kyla klausimas, kur ieškovė tokiu atveju buvo, siekdama apginti savo įsivaizduojamas turimas turtines teises 30 m., t. y. kai nutraukė santuoką su palikėju, kai mirė jos dukters V. K. močiutė S. K., kai paveldėjimo teisės buvo išpirktos iš kitų įpėdinių, nes ne tik po daikto sukūrimo, bet ir po turto savininkės mirties jau praėjo daugiau nei 18 m. Bendrasis ieškinio senaties terminas pagal dabartinį CK yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), todėl mano, jog šiems teisiniams santykiams yra taikytinas ir ieškinio senaties institutas.

20.       Ieškovė, turėdama pakankamai gyvenimiškos ir netgi teisinės patirties (santuokos nutraukimo byla, vaiko išlaikymo bylos), negalėjo nesuvokti ir nežinoti, jog įstatyme yra įtvirtintas vaikų ir tėvų turimo turto visiško atskyrimo principas. Po 2008 m. balandžio 16 d. sudarytos paveldėjimo teisių pirkimo sutarties į visą palikėjo motinos turtą bei turtines teises palikėjui buvo išduoti 2009 m. vasario 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu neginčytinai nustatytina, jog šis turtas palikėjo yra įgytas asmenine nuosavybe, nes atitinka visus asmeniniam turtui CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį, todėl pareikštas reikalavimai, susiję su šiuo turtu yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neteisėti.

21.       Teigė, kad kiek jai iš palikėjo pasakojimų yra žinoma, palikėjo pirminis sprendimas išsipirkti žemės sklypą namo statybai buvo priimtas po to, kai nepavyko išsikeisti buto, kuriame po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai liko gyventi, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu – turėti kur gyventi. Tada jis pradėjo aktyvias paieškas kaip įsigyti žemės sklypą, tačiau apie jokius tarybinius ūkius (nes juose nei palikėjas, nei ieškovė nedirbo) palikėjas niekada nepasakojo, o ir pasakoti negalėjo nes jo palikti dokumentai apie žemės sklypo įsigijimą ir apmokėjimą yra rašytiniai oficialūs įrodymai (priešingai, nei teigia ieškovė, kad niekas nieko neduodavo), patvirtinantys, kad palikėjas pagal 1993 m. gegužės 13 d. sudarytą Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypo planą už 1 799 talonus įsigijo 1 564 kv. m. namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį buvo sumokėta pagal 1992 m. rugpjūčio 21 d. pranešimą ir kvitą nuskaitant 1 725 iš jo investicinės sąskaitos, pagal 1993 m. kovo 4 d. pranešimą ir kvitą 74 rublius; papildomai pagal kvitus sumokant 354 rublius už dokumentų parengimą ir 300 rublius valstybinį mokestį taupomojoje kasoje. 1993 m. gegužės 24 d. pažyma apie palikėjo nuosavybės teisę į žemės sklypą buvo įregistruota laikinajame registre, dėl jos niekada nebuvo ginčo tarp ieškovės ir palikėjo. Palikėjo nuosavybės teisė į žemės sklypą bei ant jo pastatytą gyvenamąjį namą buvo pripažinta nustatant šalių turtinę padėtį įsiteisėjusiuose Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-572-465/2008, kurių ieškovė neginčijo.

22.       Pasisakydama dėl gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas palikėjo vardu pagal 1998 m. gegužės 12 d. Statinio priėmimo naudoti aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog pats palikėjas yra ne kartą jai pasakojęs dar draugystės pradžioje, kad namo statybas pradėjo tada, kai pirmoji santuoka su ieškove buvo nutraukta. Šias jo nurodytas aplinkybes, t. y. kad namas buvo statomas ir įrenginėjamas jau nutraukus pirmąją santuoką, patvirtina rašytiniai įrodymai: 1994 m. sausio 9 d. ir 1994 m. birželio 9 d. Paslaugų teikimo sutartys, 11 sudarytos su UAB „Jaura“ dėl magistralinės kanalizacijos ir vandentiekio tinklų, privažiavimo kelio, už kurią atsiskaityta turėjo būti iki 1994 m. lapkričio 10 d.; dėl telefono tinklo įrengimo ir abonentinio numerio įforminimo, 1994 m., 1996 m. žemės mokesčių apmokėjimo kvitai, 1996 m. kovo 28 d. Elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartis su įvadinio apskaitos skydo schema, sudaryta su Vilniaus elektros tinklais, atsiskaitymo knygelė Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti, kad elektra į namą buvo pradėta tiekti nuo 1996 m. balandžio mėn. (pateikiama atsiskaitymo knygelė Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. balandžio 9 d. Telekomunikacijų paslaugų sutartis, sudaryta su Lietuvos telekomu, 1997 m. kovo 27 d. Vandens apskaitos mazgo techninio priėmimo aktas, 1997 m. birželio 16 d. Prisijungimo prie miesto vandentiekio ir kanalizacijos apmokėjimo už suvartotą vandenį aktas, pasirašytas su UAB Vilniaus vandenimis. Abejonių tokia palikėjo nurodyta aplinkybė nekėlė, nes nei pradėjus jai gyventi 1995 m. liepos mėnesį kartu su palikėju, nei (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką, buvusi sutuoktinė jokių pretenzijų dėl jokio jo nuosavybės teise valdomo turto neturėjo.

23.       Visus tuos 25 m., kuriuos atsakovė I. K. kartu su sutuoktiniu pragyveno santuokoje (19 m.) ir ne santuokoje (6 m.), jie kartu statė, įrenginėjo, gerino namą, buvo pakeisti visi namo langai, visa namo šildymo sistema (pakeistas katilas iš skysto ir kieto kuro katilų į dujinį, radiatoriai, vamzdynas iš ketinio į varinį) ir kitus ant žemės sklypo statinius (pastatyta pavėsinė su lauko židiniu, metalinis šiltnamis, apie visą žemės sklypą – tvora), juos išlaikė bendromis lėšomis ir asmeniniu darbu, net nenutuokdama, kad ieškovė gali pareikšti pretenzijas į šį palikėjo turtą. Akivaizdu, kad per 19 m. santuokoje namo remontams ir išlaikymui patirtos išlaidos, turbūt ne ieškovei, o atsakovei I. K., kuri ne žodžiais, o rašytiniais į bylą pateikiamais įrodymais gali pagrįsti, jog šis ginčo namas ir žemės sklypas (kurio buvo sutvarkytas visas gerbūvis, privežta juodžemio, privažiavimui suformuotos iš trinkelių aikštelės ir kiemas, apželdintas ir apsodintas vaismedžiais) yra palikėjo ir atsakovės I. K. santuokos metu iš esmės pagerinti, todėl egzistuoja CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu galimybė reikalauti jį pripažinti palikėjo ir atsakovės I. K. asmenine nuosavybe.

24.       Pabrėžė, kad pagal SŠK 23 straipsnį turtas galėjo būti padalijamas tiek sutuoktiniams esant santuokoje, tiek ją nutraukiant ar vėliau. Tačiau turto padalijimui po santuokos nutraukimo buvo nustatyti tam tikri ribojimai – pagal SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas 3 m. ieškinio senaties terminas. Nors objektyviai ieškovė turėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimą (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinyje ji teigia, kad apie nutrauktą santuoką sužinojusi tik 1996 m. birželio 11 d., kai pati atėjo išsiimti ištuokos liudijimo kopijos, tačiau tokie ieškovės teiginiai yra nesąžiningi, nes nuo 1995 m. liepos mėnesio atsakovė I. K. su palikėju pradėjo gyventi kartu ir jau tolimesnės faktinės aplinkybės yra jai pačiai gerai žinomos apie ginčo turto valdymo aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad ir nuo ieškovės subjektyviai nurodyto fakto, ji, kaip buvusi palikėjo sutuoktinė, nesiėmė jokių veiksmų, niekada neišreiškė valios naudotis ir nesinaudojo turtu, neišreiškė valios jį valdyti kaip savo ir jo nevaldė (nemokėjo mokesčių, neprižiūrėjo, nedeklaravo kaip savo turto, nesiekė turto įregistruoti savo vardu), t. y. buvo pasyvi visomis tiek faktinio, tiek teisinio valdymo prasmėmis.

25.       Atsakovė I. K. nesutinka su ieškovės dėstomomis aplinkybėmis ir mano, kad tikrai nėra tokios teisminės praktikos, kad vykstant ginčui, t. y. pretenduojant neaišku kokiais teisiniais pagrindais tapti palikėjo asmenine nuosavybės teise valdyto turto bendraturte, t. y. ja dar nesant, būtų reiškiamas reikalavimas šį turtą padalinti (nėra aiškių bendraturčių dalių) ir iš nepilnamečiams vaikams privalomosios įstatymu dalies priteisti už jiems natūra liekantį turtą piniginę kompensaciją. Dar kartą pažymint, kad vieši ir nenuginčyti registro duomenys patvirtina, jog visas nekilnojamasis turtas, į kurį po palikėjo mirties pretenduoja ieškovė yra asmeninis palikėjo turtas, kuris jam liko po santuokos pasidalijus turtą arba buvo po santuokos išregistravimo sukurtas, arba įgytas paveldėjimo teisės pagrindu.

26.       Pažymėjo, kad ieškovė, reikalaudama priteisti piniginę kompensaciją, ją grindžia tik UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2021 m. birželio 22- 23 d. konsultacijomis dėl galimos rinkos kainos Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ teismo eksperto kvalifikaciją turinčią ekspertę K. V., kuri Konsultacinėje vertinimo 3 išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog „Ekspertas neturi duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklype buvo įregistruoti statiniai, todėl statinių rinkos vertės nustatyti negali“. Taigi, jei ieškovė vadovautųsi ne savo samprotavimais, o kaip pati nurodo – viešais ir objektyviais duomenimis, tai akivaizdu, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, galinčio patvirtinti, kad jų santuokos išregistravimo datai, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas šiuo metu byloje ginčo objektu tapęs pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal viešus registro duomenis buvo įregistruotas 1998 m. rugpjūčio 1 d., o pirma kadastro duomenų nustatymo data viešame registre fiksuota 1995 m. spalio 25 d. Be to, UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ Konsultacinių išvadų dalyje „Konsultacijos surašymo pagrindas“ yra nurodyta, kad „Konsultacinė pažyma yra informacinio pobūdžio, juridinės galios neturintis dokumentas“, „konsultacija skirta užsakovui, ji neatitinka turto vertinimo dokumento (turto vertinimo ataskaitos) turinio, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei kiti susiję normatyviniai teisės aktai“. Tai jei tai yra tik rašliava, kuri neturi jokios juridinės galios, net logiškai nesuvokiama kaip remiantis tokia rašliava, kuri paties konsultanto pripažįstama „kaip raštu pateikta informacija, negalinti sukelti jokių teisinių pasekmių“, gali tapti pagrindiniu įrodymu didelei piniginei kompensacijai paskaičiuoti ir ieškinio reikalavimui iš atsakovų pagrįsti.

27.       Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti iš ieškovės jo patirtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jam po jo tėvo – V. K. mirties, kuri įvyko (duomenys neskelbtini), buvo išduoti 2019 m. birželio mėn. 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 28 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 17 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovas priėmė jam priklausančią pagal įstatymą palikimo dalį po savo tėvo mirties.

28.       Atsakovas gimė (duomenys neskelbtini), todėl neturi objektyvių galimybių pateikti visus argumentus dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomų vykusių ar nevykusių faktinių aplinkybių, tik pabrėžia, kad kiek save atsimena – jų šeima, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė jo sesuo, nuolat ir visada gyveno gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas buvo ir remontuojamas, ir atnaujinamas, ir atliekami kiti jo priežiūros ir išlaikymo darbai, kuriuos kaip reikalingus atlikti nuspręsdavo ir atlikdavo jo abu tėvai. Atsakovas gali patvirtinti, kad ieškovė, kiek jam yra žinoma, niekada nėra reiškusi kokių nors reikalavimų ir / ar pretenzijų į šį turtą ar kitą turtą, todėl atsakovas mano, kad ieškovės ieškinys negali būti teismo tenkinamas ir turi būti atmestas.

29.       Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodomos patikslinto ieškinio faktinės aplinkybės nėra pagrįstos įrodymais, yra tik pačios ieškovės teiginiai, kurių patikrinti šiandien teismas neturi objektyvios galimybės. Paminėtina, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie pagrįstų neva įvykusias faktines aplinkybes dėl neva jos 1986 m. gautos paramos iš ieškovės tėvų bei močiutės sodo namo su priklausiniais statybai, taip pat, kad ieškovės močiutė dovanojo šeimai 2 000 rublių, kurie būtent buvo panaudoti šio sodo namo statybai, ar kad 1987 m. ieškovės močiutė atidavė plytas, kurios būtent būtų buvusios panaudotos šio sodo namo statybai, todėl, teismas šių faktinių aplinkybių nustatyti ir pripažinti, esant dėl to ginčui, ir nesant gyvų asmenų, kurie atliko ieškovės nurodomus veiksmus, negalės.

30.       Nors ieškovė mini, kad neva gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos prasidėjo 1991 m., tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir palikėjas buvo ištuokti, todėl po šio juridinio fakto atsiradimo, jokia bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybės ieškovės ir atsakovo tėvo objektyviai negalėjo būti sukurta ir / ar atsirasti. Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti ir / ar pastatytas ieškovės nurodomomis datomis. Atvirkščiai byloje yra VĮ „Registrų centras“ išrašas, kuriame užfiksuota, kad gyvenamojo namo teisinė registracija atlikta 1998 m., šio gyvenamojo namo kadastrinė byla buvo suformuota 1995 m. spalio mėn., t. y. gerokai praėjus laiko po ištuokos registracijos fakto. Tai rodo, kad ieškovė neturi jokių nuosavybės teisių į šį gyvenamąjį namą, todėl jos reikalavimai yra nepagrįsti ir atmestini.

31.       Nuo 1995 m. liepos mėnesio atsakovo tėvai pradėjo gyventi kartu, todėl bet kokios ieškovės nurodomos aplinkybės po šios datos, tiesiog neatitinka tikrovės. Ta aplinkybė, kad 1995 m. Šv. Kalėdas atsakovo tėvas pasikvietė kartu švęsti ne tik savo dukrą V. K., bet ir buvusią sutuoktinę, niekaip neliudija apie tariamus šeimos santykius tarp ieškovės ir atsakovo tėvo, kadangi tai buvo vienkartinis vienos šventės sutikimas atsakovo tėvui priklausančioje nuosavybėje, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini).

32.       Pažymėjo, kad joks turtas ieškovės ir palikėjo nebuvo sukurtas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po 1990 m. gruodžio 4 d., kadangi šalys po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo nevedė bendro ūkio, jų šeima buvo iširusi, todėl ir bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė negalėjo būti sukurta ir atsirasti šiuo teisiniu pagrindu po (duomenys neskelbtini).

33.       Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 1993 m. gruodžio 8 d. įgijo atsakovo močiutė S. K. Byloje yra šį juridinį faktą patvirtinantys įrodymai, kurie nėra nuginčyti, jie galiojantys, todėl ieškovės teiginiai, apie tai, kad neva tai ji su buvusiu sutuoktiniu jų santuokos metu ant šio S. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio sklypo, pastatė sodo namą, ir dėl ko, ieškovei ir jos buvusiam sutuoktiniui galėtų atsirasti nuosavybės teisė į sodo namą, yra visiškas teismo klaidinimas, ir toks reikalavimas absoliučiai nepagrįstas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina S. K. nuosavybės teisę į šį turtą. Ginčo dėl to, kad sodo namas buvo pastatytas iki 1991 m. liepos 25 d. tarp šalių nėra. Atsakovė I. K. su atsiliepimu į ieškinį yra pateikusi visą eilę rašytinių įrodymų dėl statybinių ir kitokių sodo namo įrengimo medžiagų pirkimo, kas liudija, kad šias sodo namo statybos ir įrengimo išlaidas patyrė būtent šio turto savininkė S. K., todėl akivaizdu, kad nekilnojamas daiktas buvo sukurtas S. K. ant jai nuosavybės teise priklausančio sklypo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad prie šio atsiliepimo prideda bendrą atsakovės I. K. ir atsakovo M. K. prašymą VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės teisinės registracijos pagrindo klaidos ištaisymo, kas aiškiai patvirtina, kad ieškovės reiškiamos abejonės dėl atsakovų veiksmų nesąžiningumo yra nepagrįstos. 2016 m. liepos 7 d. Bendrijos pažymoje yra tik nurodoma, kad pažymos surašymo datai žemės sklypą su jame esančiais statiniais nuosavybės teise valdo palikėjas V. K., nes pažymos surašymo datai palikėjas V. K. buvo šio turto savininkas, nes jį paveldėjo iš savo motinos (2009 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės liudijimas). Taigi, ši pažyma yra teisinga, tačiau ji negalėjo būti teisinis pagrindas įregistruoti palikėjo V. K. nuosavybės teises VĮ „Registrų centras“ į sodo namą ir priklausinius, kadangi teisinis pagrindas palikėjui V. K. registruoti nuosavybės teises buvo paveldėjimo teisės liudijimas.

34.       Pažymėjo, kad palikėjui V. K. po S. K. mirties išduotame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, yra aiškiai įvardinta, kad palikėjas V. K. paveldi žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir taip pat turtines teises į šiame sklype esančius statinius, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi minėtų statinių daiktinės teisės tuo metu VĮ „Registrų centras“ nebuvo registruotos. Be to, ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis 1990 m. rugsėjo 28 d. pasirašė notarinę sutartį dėl turto pasidalijimo faktiškai nutraukdami santuoką ir pareiškimą, kuriuo nereiškia pretenzijų į piniginį pajų, įmokėtą į Vilniaus miesto garažų statybos kooperatyvą, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais pasidalino visą sutuoktinių turėtą turtą, kas dar kartą patvirtina pačios ieškovės iš esmės tokio sandorio sudarymu pripažintą aplinkybę, kad sodo namas su priklausiniais niekada nebuvo nei ieškovės, nei jos buvusio sutuoktinio nuosavybė, tai buvo S. K. nuosavybė, kurią po jos mirties teisėtai paveldėjo jos trys sūnūs.

35.       Nurodė, jog ieškovė tiksliai nenurodo jos galimai pažeistų teisių sužinojimo faktinių aplinkybių, todėl atsiliepime nurodoma visų galimų taikyti senačių taikymas, ir visi terminai jau yra suėję, t. y. tiek pagal 1964 m. CK 84 straipsnio – 3 m. ieškinio senaties bendrasis terminas, tiek pagal SŠK 23 straipsnį – 3 m. bendros sutuoktinių jungtinės nuosavybės padalijimo ieškinio senaties terminas, tiek pagal 2000 m. CK – bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ir atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį visiems ieškovės reikalavimams dėl nuosavybės teisių jai pripažinimo.

36.       Paaiškino, kad ieškovė sudarydama dovanojimo sandorį iš esmės jau pripažino, kad po (duomenys neskelbtini) šalys jokio bendro turto nesukūrė ir neįgijo, ir dar daugiau, šio sandorio turinys ir esmė, absoliučiai prieštarauja visiems ieškovės teiginiams dėl tariamai ištuoktų sutuoktinių likusio nepadalinto turto po santuokos nutraukimo. Atvirkščiai, šis sandoris tik patvirtina, kad buvę sutuoktiniai visą turtą pasidalino iki teismo sprendimo, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas nėra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, todėl, atsakovui neturint nuosavybės teisių į šį turtą, ieškovė teisiškai negali reikalauti atidalinti jos nuosavybės teisių iš bendro turto su atsakovu, kurį dar atsakovas tik paveldės ateityje. Atsakovas turi tik turtines teises į šį turtą, bet ne daiktines nuosavybės teises, todėl ieškovės reikalavimas dėl atidalinimo jos nuosavybės teisių į šį turtą, yra nepagrįstas ir atmestinas.

37.       Nesutinka su UAB „Centro kubas“ 2021 m. birželio 22 d. ir 2021 m. birželio 23 d. konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini) bei konsultacija Nr. (duomenys neskelbtini), kurios, ieškovės manymu, yra leistinas ir tinkamas įrodymas patvirtinantis nekilnojamų daiktų vertę, tačiau pačios konsultacijos turinys liudija, kad tai nėra nekilnojamo daikto rinkos vertę galimai įvardijanti konsultacija, o konsultacija dėl nekilnojamo daikto galimos pardavimo kainos. Todėl, rinkos vertę liudijančių įrodymų, kuriuos buvo pati pateikusi ieškovė, šios konsultacijos nekeičia ir negali pakeisti, nes tai nėra tinkamas įrodymas patvirtinti nekilnojamų daiktų vertei. Be to, ieškovė taip pat nepateikia jokios argumentacijos, kodėl, skaičiuojant piniginę kompensaciją, turėtų būti atsižvelgiama į šiai dienai esančią nekilnojamojo turto vertę, kadangi konkretus nekilnojamas turtas, kurį, kaip teigia ieškovė, buvo sukūrusi ir įgijusi su atsakovo tėvu, yra visiškai kitokios būklės ir stovio.

38.       Ieškovė pateiktame dublike nurodė iš esmės patikslintame ieškinyje dėstomas aplinkybes.

39.       Atsakovas M. K. pateiktame triplike nurodė iš esmės atsiliepime į patikslintą ieškinį dėstomas aplinkybes.

40.       Atsakovė I. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo dangą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo dangą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), I. K. ir V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei priteisti iš ieškovės jos patirtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad nuo 1995 m. liepos mėnesio su palikėju pradėjo gyventi ir vesti bendrą ūkį kaip sugyventiniai, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) atsakovės I. K. sutuoktinis mirė. Santuokos metu sutuoktiniai nesudarė nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties, t. y. jų tarpusavio turtiniai klausimai buvo ir yra reguliuojami įstatymo. Sutuoktiniai gyvendami santuokoje susilaukė dviejų vaikų: sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters I. K., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėjas V. K. 2006 m. kovo 27 d. Vilniaus miesto 25 notarų biure sudarė oficialų testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą – visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų palikdamas sutuoktinei I. K., o jeigu sutuoktinė numirtų anksčiau negu jis, palikdamas lygiomis dalimis vaikams: sūnui M. K. ir dukrai I. K. Kadangi palikėjo mirties dieną abu jo vaikai buvo nepilnamečiais, tai pagal įstatymą jiems priklauso privalomoji palikimo dalis (CK 5.20 straipsnis), tačiau paveldėjimo liudijimas iki šiol yra neišduotas nė vienam nei testamentinei, nei įstatyminiams įpėdiniams į palikėjo V. K. vardu registruotus pastatą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Tarp sutuoktinių niekada nekilo ginčų dėl šio turto valdymo, 19 m. jis buvo abiejų sutuoktinių darbu ir piniginėmis lėšomis iš esmės pagerintas bei tik jų bendromis lėšomis išlaikomas. Šioje vietoje pažymėtina, kad abu sutuoktiniai bendrai dirbo savo įkurtoje bendrovėje UAB „Krivita“, t. y. kartu kūrė ir įgyvendino verslo planus, iš kurio buvo generuojamos visos sutuoktinių bendrai uždirbamos pajamos, todėl nė vienas iš sutuoktinių net negalėjo įtarti, jog į šį turtą gali pretenduoti bet koks trečiasis asmuo, ypač buvusi sutuoktinė D. K. (ieškovė), reikalaudama nuosavybės teisių pripažinimo bei dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo.

41.       Šis ginčo turtas po santuokos sudarymo yra iš esmės pagerintas – žemės sklypas aptvertas metaline tvora su įbetonuotais mūriniais stulpais, apželdintas daugiamečiais augalais, apsodintas veja, išklotas trinkelėmis ir dekoratyvine skalda, metalinis šiltnamis, padarytas žemės sklypo lauko apšvietimas su judesio davikliais; gyvenamasis namas rekonstruotas – sutvarkyta namo išorinė dalis: 2004 m. viso namo seni stalių darbo nesandarūs mediniai langai pakeisti į modernius, klijuoto medžio su stiklo paketais, 2007–2008 m. pamatai apšiltinti ir hidroizoliuoti, o vėliau 2016–2020 m. ir apklijuoti dekoratyvinėmis klinkerio plytelėmis, nuo gatvės pusės prie verandos įrengti skaldyto lauko akmens laiptai, senieji lauko laiptai apklijuoti klinkerio plytelėmis, pravesta nauja lietaus kanalizacijos sistema, 2015 m. pakeisti palėpės langai į plastikinius, 2016 m. rudenį apšiltintos namo sienos ir nutinkuotos dekoratyviniu tinku, renovuoti mediniai stogo pakalimai, įrengta nauja lietaus nuvedimo nuo stogo sistema, stogas valcuotas, 2017–2018 m. pakeistos naujos išorinės metalinės palangės, 2020 m. įdėtos naujos šarvuotos lauko durys, pakeliami garažo vartai su automatiniu valdymu, išbetonuotas garažas, iš kiemo pusės išvestas vanduo laistymui, įrengtas kranas; namo viduje sienos pertinkuotos, perdažytos, išklijuotos plytelėmis, apkaltos medinėmis dailylentėmis su gobeleno intarpais, lubos pertinkuotos, perdažytos, grindys išklotos mozaikiniu medžio parketu, virtuvėje viena siena išklijuota plytelėmis, įstatytos naujos vidaus durys – ąžuolinės, filinginės, kai kur su stiklais, įrengti ąžuoliniai laiptai su turėklais, 2002 m. pakeista visa šildymo sistema, 1999 m. pastatytas naujas dujinis Therm katilas, pakeisti metaliniai radiatoriai su termoreguliatoriais, katilinėje įrengti variniai vamzdynai, seni ketiniai radiatoriai ir vamzdžiai demontuoti, o nauji plastikiniai vamzdžiai išvedžioti sienose, naujai įrengti sanitariniai mazgai, 2013 m. nupirkta Jacuzzi masažinė dvivietė vonia, nauji praustuvai, maišytuvai ir veidrodis ,,Antonio Lupi“ su apšvietimu, UAB „Baltijos marmuras“ lieto akmens stalviršis, pakeistos vidinės palangės, priestatas iškaltas dailylentėmis, antrame aukšte vietoj balkono įrengtas kambarys, rekonstruotas ir kapitaliai įrengtas namo rūsys – padaryti į rūsį nusileisti mediniai laiptai, naujai išbetonuota siena prie laiptų iš pirmo aukšto į rūsį, sienos tinkuotos dekoratyviniu mineraliniu tinku, pakeisti langai į stiklo paketus, įrengtas grindinis kolektorinis šildymas, įrengta pirtis su elektriniu pečiumi HELO (grindys išklijuotos akmens masės plytelėmis), priepirtis, baseinas, dvi masažinio dušo kabinos Jacuzzi, naujai padaryta elektros instaliacija, pakeista elektros spinta su automatais (2020 m.), įrengti vandens valymo įrenginiai.

42.       Nepriklausomai nuo to, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje ir 3.88 straipsnio 2 dalyje yra preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovė į bylą su atsiliepimu jau yra pateikusi 19 m. trukusioje santuokoje išsaugotus tiesioginius rašytinius įrodymus, patvirtinančius ginčo turto išlaikymo ir iš esmės atlikto ginčo turto pagerinimo išlaidas patvirtinančius įrodymus, taip pat papildomai pateikia kitus tiesioginius rašytinius įrodymus – 2015 m. langų pirkimo sutartį, garažo vartų ir laukinių durų komercinius pasiūlymus, gautus rašytinius įrodymus iš bankų – sutuoktinių AB Snoro, AB Swedbank,
AB SEB banko bankų sąskaitų išrašus, patvirtinančius, jog jie turėjo pakankamai piniginių lėšų turto pagerinimo darbams atlikti, naujiems daiktams sukurti ir jiems išlaikyti. 2021 m. kovo 19 d. iš AB „Ignitis“ gauta priskaitymų ir mokėjimų ataskaita nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 29 d. už dujas, objektui (duomenys neskelbtini), išsaugoti ir išlaikyti, kliento kodas (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad vien už šildymą yra sumokėta 38 813,73 Eur, pateiktos namo rekonstrukcijai patirtos išlaidos, pagrįstos tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, kurių bendra suma sudaro 76 108,25 Eur. Viešame registre esanti fiksuota vidutinė rinkos vertė 1998 m. rugpjūčio 1 d. yra 61 562 Eur, o pagal Kadastrinių matavimų bylą, rekonstravus pastatą, jo vidinį išplanavimą, įrengus priestatą, sutuoktinių lėšomis gyvenamojo namo vertė pagerinta iki 247 000 Eur vidutinės rinkos vertės. Visumoje atlikti žemės sklypo pagerinimo darbai iš esmės pakėlė vidutinę žemės sklypo vertę iki 82 900 Eur. Šias aplinkybes pagrindžia UAB „Tiksli riba“ matininko V. K. 2021 m. kovo 4 d. Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos pagrindu išduotas naujas registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) bei registro išrašo 2.1.p. Akivaizdu, kad žemės sklypo vertė nuo 520 Eur (nustatyta 1993 m. gruodžio 11d. Kadastro nustatytais duomenimis) pakilo iki 6 563 Eur. Žemės sklype esančių augalų ir apželdinimo apskaičiuota vertė – 50 849,20 Eur.

43.       Vertintina, kad leistinais tiesioginiais ir netiesioginiais rašytiniais (CPK 178 straipsnis) įrodymais įrodė, kad asmeninė sutuoktinio nuosavybė turi būti pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, nes iš bylos medžiagos nustatytinos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021), ketvirta, ne tik turto puoselėjimui, bet ir turto išsaugojimui santuokos metu buvo naudojamos bendros lėšos.

44.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, jos ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų jos patirtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad jokio bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo nuo 1995 m. liepos mėnesio palikėjas ir atsakovė I. K. nepradėjo ir pradėti negalėjo. Jei atsakovė I. K. ir dalyvavo palikėjo ir ieškovės šeimos gyvenime tai tik epizodiškai, kaip asmuo, kuris įsiterpė į palikėjo ir ieškovės šeimą ir ją ardė. Priešingai nei siekia pateikti atsakovė I. K., ieškovės ir palikėjo santuoka 1990 m. nepasibaigė, palikėjas nesiekė „palaikyti“ santykių su ieškove tik dėl dukters, kadangi šalys gyveno kaip šeima, toliau vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą ateitį ir tai yra pagrįsta byloje pateiktomis fotonuotraukomis.

45.       Ieškovė neneigia, kad šalių bendru sutarimu jai buvo paskirti svetainės baldai, šaukštai, mikseriai, tuo tarpu palikėjui naudojimui palikta transporto priemonė. Pažymi, kad nei ieškovė, nei palikėjas, sprendimo dėl santuokos nutraukimo neįregistravo, faktiškai turto nesidalino
ir nesiskirstė, kadangi ir toliau gyveno ir bendrą ūkį vedė kaip šeima. Klausimų
dėl nekilnojamojo turto padalinimo iš viso nesprendė.

46.       Ieškovė į civilinę bylą yra pateikusi akivaizdžiai užfiksuotus faktus – 1995 m. Šv. Kalėdas ieškovės ir palikėjo šeima šventė bute (duomenys neskelbtini). Antrą Kalėdų dieną ieškovė ir palikėjas kartu nuvyko į namą. Tuo atveju, jeigu, kaip nurodo atsakovė I. K., ji ir palikėjas nuo liepos mėnesio būtų gyvenę kaip šeima, kaip sugyventiniai, pagrįstai tikėtina, kad palikėjas su ieškove didžiausių metų švenčių nebūtų sutikęs arba mažų mažiausia jose būtų dalyvavusi ir atsakovė I. K. Po didžiųjų metų švenčių ieškovė ir palikėjas toliau bendravo, gyveno kaip šeima, pykosi, taikėsi, palaikė tarpusavio santykius: 1997 m. ieškovė ir palikėjas kartu, kaip šeima, dalyvavo dukros pirmos komunijos šventėje, 1997 m. ieškovė ir palikėjas organizavo dukters gimtadienio šventę šeimos name, 1997 m. vėlų rudenį ieškovė ir palikėjas pirko kiaulę, tvarkė mėsą namuose. Tai reiškia, kad palikėjas ne tik faktiškai negalėjo, tačiau ir nevedė bendro ūkio su atsakovė I. K. jos nurodomu laikotarpiu, joks sugyventinių statusas palikėjo ir atsakovės I. K. nesiejo ir sieti negalėjo.

47.       Be to, iš „Gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma“ nustatyta, kad gyvenamąją vietą name atsakovė I. K. deklaravo tik 2000 m. rugpjūčio 11 d. Pagrįstai tikėtina, kad atsakovei I. K. name gyvenant nuo 1995 m., investuojant į namą, kaip nurodoma priešieškinyje, atsakovei I. K. priklausančias lėšas, gyvenamąją vietą atsakovė I. K. būtų deklaravusi žymiai anksčiau; „Namų knyga“ knyga pradėta vesti tik 2000 m. balandžio 4 d., iki 2000 m. tiek palikėjas, tiek palikėjo motina S. K. gyveno (duomenys neskelbtini) (kur buvo gyvenamoji ieškovės vieta), atsakovė I. K. į namų knygą buvo įrašyta tik 2000 m. rugpjūčio 11 d.

48.       Teigė, kad tiek palikėjui, tiek atsakovei I. K. neabejotinai buvo ir negalėjo nebūti žinoma, jog nekilnojamasis turtas po palikėjo ir ieškovės santuokos pasibaigimo nebuvo padalintas ir ieškovei priklauso dalis gyvenamojo namo bei žemės sklypo. Dar kartą atkreipė dėmesį, kad namas ir žemės sklypas niekada nepriklausė palikėjui asmeninės nuosavybės teise, todėl nėra teisinio pagrindo ir sąlygų, kurioms esant namas ir žemės sklypas galėtų būti pripažįstamas bendrąja jungtine palikėjo ir atsakovės I. K. nuosavybe. Pati atsakovė I. K. savo priešieškinyje nurodo, kad santuoką palikėjas ir ji sudarė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu žemės sklypas yra įgytas 1993 m. gegužės 13 d. (dar iki palikėjo ir ieškovės ištuokos įregistravimo), namo statyba baigta 1995 m. (tas fiksuota VĮ „Registrų centras“ išraše), t. y. dar iki tariamo bendro palikėjo ir atsakovės I. K. gyvenimo ir bendro ūkio vedimo, pripažintas tinkamu naudoti – 1998 m. gegužės 12 d., t. y. dar iki palikėjo ir atsakovės I. K. santuokos sudarymo. Pastebėtina ir tai, jog byloje nėra nei vieno įrodymo patvirtinančio, kad atsakovė I. K. iki santuokos sudarymo dienos būtų investavusi lėšas į namą, žemės sklypą. Logiška ir pagrįsta teigti, kad abejotina ir atsakovės I. K. galimybėmis iki santuokos sudarymo savo investicijomis prisidėti ir turtą gerinti – 1995 m. I. K. buvo vos 21 m. (iš kur ir kokį kapitalą tokio amžiaus turėjo I. K. nėra žinoma), ji ir palikėjas negyveno ir negalėjo gyventi kaip šeima, kadangi palikėjas faktiškai nebuvo nutraukęs santykių ir ryšių su ieškove.

49.       Paaiškino, kad nepaisant palikėjo ir atsakovės I. K. atliktų pagerinimų namo vertė šiai dienai vienaip ar kitaip būtų padidėjusi ir tai patvirtina į bylą pateikiama UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacija dėl galimos rinkos kainos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje aiškiai pažymėta, jog galima namo kaina 158 000 Eur ir ji nustatyta remiantis prielaida, jog konsultuojamas turtas nuo 1994 m. buvo negyvenamas ir neremontuojamas (neatnaujinamas), tik šildomas, todėl lyginamuoju metodų nustatytai galimos rinkos kainai (2021 m. birželio 18 d.), remiantis „Statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais“ pritaikomas fizinis nusidėvėjimo koeficientas (laikotarpiui nuo 1994 iki 2021 m.). Žemės sklypo vertė, ypač turint galvoje, kad žemės sklypas yra Vilniaus mieste, augo nepaisant atsakovės I. K. nurodomų atliktų pagerinimų, maža to, esminės įtakos žemės sklypo vertei nei tvoros uždėjimas, nei kiemo trinkelių išklojimas bei apželdinimas neturi ir turėti negali.

50.       Nurodė, kad ieškovė neneigia, jog nuo faktinio ieškovės ir palikėjo šeimos iširimo be jos sutikimo bei pritarimo namas buvo remontuojamas, gerinama jo būklė (bet kuriuo atveju kyla pagrįstų klausimų dėl kokių priežasčių atsakovės I. K. nurodoma namo rekosntrukcija buvo vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento, t. y. neteisėtai), tačiau neatmetamas ir faktas, kad ieškovės namo dalyje buvo gyvenama, už naudojimąsi ieškovei priklausančiu turtu nebuvo mokama jokia kompensacija, ieškovė pati namu nesinaudojo, jos nuosavybės teisė faktiškai buvo apribota.

51.       Sodininkų bendrija „Diemedis“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovės reikalavimą dėl pažymos pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad jos teritorijoje esantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje ir jame pastatytus statinius iki mirties (duomenys neskelbtini) valdė S. K. Po S. K. mirties, sodo žemės sklypą ir statinius pagal galimybes prižiūrėjo, nario mokestį mokėjo ir susirinkimuose kartu su sutuoktine dalyvaudavo jos sūnus V. K., kuris 2009 m. kovo 5 d. priėmė motinos palikimą. Dėl to, tapo teisėtu sodo sklypo su pastatais savininku ir bendrijos nariu. Dėl to, 2016 m. liepos 7 d. V. K. buvo išduota tai patvirtinanti pažyma, taip pat išduotoje pažymoje nurodyta, kad sodo sklypą ir sklype esančius statinius nuosavybės teise valdo V. K., nes pažymos išdavinio metu jis ir po motinos mirties buvo paveldėjęs sodo sklypą su sodo namu ir jį prižiūrėjo. Po V. K. mirties jo sutuoktinei I. K. priimant palikimą, paaiškėjo, kad 2016 m. liepos 7 d. išduotoje pažymoje įsivėlė klaida: sklypo ir jame pastatytų statinių savininku buvo nurodytas faktinis valdytojas V. K., tačiau nepaminėta, kad sklypą iš Valstybės įsigijo, o vėliau sklypą ir jame esančius statinius iki mirties valdė V. K. motina S. K. Remiantis viešo registro duomenimis, tik S. K., kaip bendrijos narė įgijo turtinę teisę ir 1993 m. sudarė Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) bei įsigijo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise. Iki jos mirties šio žemės sklypo ir ant jo esančių statinių nevaldė joks kitas bendrijos narys ir / ar žemės sklypo savininkas. Todėl ir nuosavybės teisė į iki 1991 m. liepos 25 d. sklype pastatytus statinius V. K. negalėjo būti įregistruota iš karto tapus bendrijos nariu. Pastatai pirmiausiai privalėjo būti registruoti mirusiosios S. K. vardu. Šios informacijos pagrindu, 2020 m. gegužės 27 d. buvo išduota patikslinta pažyma, kurioje aukščiau minėti faktai yra nurodyti.

52.       Nagrinėjant bylą vykusiuose teismo posėdžiuose byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.

Teismas

konstatuoja:

II.                      Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas
ir teismo išvados

53.       Byloje nustatyta, kad V. K. ir D. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, po kurios sutuoktinės pavardė – K. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu (sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nenagrinėti). Įrašas apie santuokos nutraukimą ištuokos metrikų knygoje įrašytas tik (duomenys neskelbtini), liudijimas išduotas D. K. – (duomenys neskelbtini). Santuokoje, (duomenys neskelbtini), gimė duktė V. K., bei 1990 m. rugsėjo 28 d. sutartimi sutuoktiniai pasidalino tik kilnojamuosius daiktus. Ginčų dėl santuokos sudarymo ir / ar santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nebuvo, išskyrus buvusių sutuoktinių ginčus dėl tėvo pareigos išlaikyti dukrą. Be to, (duomenys neskelbtini) V. K. sudarė antrąją santuoką su I. B., pavardė po santuokos – K., (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. K. ir (duomenys neskelbtini) duktė I. K.

54.       V. K. 2006 m. kovo 27 d. sudarė testamentą, kurį patvirtino (priėmė saugoti) notarė Janina Girnienė, Vilniaus m. 25–jame notaro biure. Testatorius V. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, gyvenęs (duomenys neskelbtini), visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sutuoktinei I. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jeigu sutuoktinė numirtų anksčiau negu jis arba palikimo nepriimtų, tai visą turtą, jis palieka lygiomis dalimis vaikams: sūnui M. K. ir dukrai I. K., gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Mirus V. K., (duomenys neskelbtini), gyvenusiam (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. 7–ame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje paveldėjimo byloje pirmoji sutuoktinė D. K. nėra įpėdinė, nors, ieškovės teigimu, pirmojoje santuokoje per laikotarpį (duomenys neskelbtini), V. K. įgijo: žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), žemės sklypą ir statinį (duomenys neskelbtini). Palikėjo V. K. testamentiniai įpėdiniai – antroji sutuoktinė I. K. ir jų vaikai: duktė I. K. bei sūnus M. K.

55.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio statybos pabaiga – 1995 m., vidutinė rinkos vertė 1998 m. rugpjūčio 1 d. – 61 562 Eur., nuosavybės teise priklausė V. K. pagal 1998 m. gegužės 12 d. statinio priėmimo naudos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruota 1998 m. spalio 22 d.). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 520 Eur, nuosavybės teise priklausė V. K. remiantis 1993 m. gegužės 13 d. kitu juridiniu dokumentu Nr. (duomenys neskelbtini).

56.       Pagal ieškovės suformuluotą ieškinio pagrindą ir dalyką, yra aišku, kad ieškovė įrodinėja, kad santuokos su palikėju galiojimo metu buvo sukūrę/įgiję tam tikrus nekilnojamo turto objektus, tačiau santuokos su palikėju nutraukimo metu šių nuosavybės objektų tarpusavyje nepasidalino.

Dėl 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso normų taikymo

57.       1969 m. liepos 16 d. įsako Nr. VII-327 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo (Dėl Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo)“ (Vyriausybės žinios, 1969, Nr. 21-186) (toliau – ir SŠK, netekęs galios 2001 m. liepos 1 d.) trečiajame skirsnyje „santuokos sudarymas“, 12 straipsnyje buvo nustatyta, jog <...> sutuoktinių teises ir pareigas sukuria tik santuoka, sudaryta valstybiniuose civilinės metrikacijos organuose; šios teisės ir pareigos atsiranda nuo santuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose momento. SŠK 40 straipsnyje – santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose; santuokos įregistravimas civilinės metrikacijos organuose yra neginčijamas santuokos buvimo patvirtinimas ir gali būti nuginčijamas tik teismine tvarka. Remiantis SŠK 199 straipsniu, <...> jeigu santuokos nutraukimas įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių pareiškimu, santuoka laikoma pasibaigusia, tačiau antrasis sutuoktinis neturi teisės registruoti naują santuoką, iki jis gaus ištuokos liudijimą.

58.       Sutuoktinių V. K. ir D. K. teismo sprendimu nutraukus santuoką, tačiau santuokos nutraukimo neįregistravus civilinės metrikacijos organuose, 1990–1994 m., galiojusio SŠK 21 straipsnyje, kaip minėta, buvo nustatyta bendroji taisyklė, jog santuokos metu įgytas turtas yra pripažįstamas abiejų sutuoktinių turtu. Šioje byloje, kilęs yra ginčas dėl nekilnojamojo turto dėl kurio po V. K. ir D. K. santuokos nutraukimo (įrašas apie santuokos nutraukimą ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Nagrinėjamu atveju D. K. teigia, kad vadovaujantis tiek SŠK, tiek CK normomis, buvusių sutuoktinių įgytas visas nekilnojamasis turtas, turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Be to, D. K. ir I. K. viena kitai pareiškusios priešpriešinius reikalavimus dėl to paties ginčo nekilnojamo turto. Tiek D. K., tiek I. K. teismui yra pateikusios reikalavimus dėl santuokoje su V. K. įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.

59.       Pažymėtina, kad teismo sprendimo dėl V. K. ir D. K. santuokos nutraukimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame SŠK nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių yra sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto įstatyminis šeimos teisinių santykių reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus įgalino spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). SŠK penktajame skirsnyje „turtinės sutuoktinių teisės ir pareigos“, 21 straipsnyje buvo numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti; sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio; turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu; sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notarinis tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu.

60.       Remiantis 23 straipsniu, padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis; atsižvelgdamas į vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę bendro turto dalį; dalijant sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais turi būti atsižvelgta į šių vaikų turtinius interesus; turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu; reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, nustatomas trejų metų ieškininės senaties terminas.

61.       Teismo vertinimu, SŠK 21–22 straipsniuose įtvirtinta, kad asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas taip pat turtas, jų įgytas po ištuokos įregistravimo, kadangi tokiu atveju turtas įgytas ne santuokos metu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalijama pagal SŠK 23 straipsnyje nustatytas taisykles, kurios negali būti taikomos asmeninei sutuoktinių nuosavybei, nes kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė tarp sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių iš viso nedalijama. Sprendžiant civilines bylas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, visų pirma, turi būti išaiškinta, kokį turtą ir kokios vertės sutuoktiniai įgijo santuokos metu, t. y. koks turtas sudaro sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, po to pagal įstatymo reikalavimus (SŠK 23 straipsnis) turi būti sprendžiama dėl kiekvieno iš sutuoktinių dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir tik tada priklausomai nuo kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies bei jos vertės pasirenkamas bendrosios nuosavybės padalijimo būdas – turtą padalinti tarp sutuoktinių natūra ar turtą perduoti natūra vienam iš sutuoktinių, kitam sutuoktiniui priteisiant atitinkamą piniginę kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-979/2000). 

62.       Teismas pažymi, jog SŠK 21 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas – abiejų sutuoktinių nuosavybė. Kita vertus, SŠK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti visi pagrindai, kuriems esant turtas gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe – santuokos metu dovanotas arba paveldėtas turtas. Nagrinėjamu atveju ginčo nekilnojamojo turto įgijimo, laikotarpiu, V. K. ir D. K. buvo faktiškai nutraukę santuoką, o ištuoką V. K. įregistravo (duomenys neskelbtini), dėl to visam turtui įgytam iki 1990 gruodžio 4 d. (ar (duomenys neskelbtini) galiojo SŠK penktojo skirsnio, 21–32 straipsniuose nustatytos turtinės sutuoktinių teisės ir pareigos bei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės prezumpcija, įtvirtinta ir 2000 m. CK 3.87–3.100 straipsniuose. Teismo pažymima, jog prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (SŠK 21 straipsnis; 2000 m. CK 3.88 straipsnio 2 dalis), kaip ir bet kuri kita prezumpcija, gali būti nuginčyta.

63.       Santuokos nutraukimas nepanaikina turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teisinio statuso. Turtas, santuokos metu įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, po santuokos nutraukimo ir toliau išlieka bendrąja jungtine nuosavybe iki buvę sutuoktiniai jį pasidalina įstatymo nustatyta tvarka. SŠK 23 straipsnio 4 dalis nustato trijų metų ieškininės senaties terminą reikalavimui dėl turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo. Ši teisės norma neapibrėžia momento, nuo kurio pradedamas skaičiuoti trijų metų ieškininės senaties terminas. <...> Kadangi SŠK 23 straipsnio 4 dalis neapibrėžia senaties termino eigos pradžios momento, t. y. nesant specialios normos, turi būti taikomos bendrosios normos, reglamentuojančios ieškininės senaties terminus. Tokią išvadą patvirtina SŠK 3 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad „<...> ieškininę senatį teismas taiko sutinkamai su civiliniais įstatymais, jeigu įstatyme nenustatyta kitaip“. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad „teismas, taikydamas ieškininę senatį nustatančias normas, vadovaujasi atitinkamomis taisyklėmis, nustatytomis CK penktajame ir šeštajame skirsniuose“. Taigi šeimos įstatymai tiesiogiai nurodo taikyti CK normas, reglamentuojančias ieškininę senatį. Pagal SŠK 10 straipsnį ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje. Taigi SŠK 10 straipsnis numato tokį patį ieškininės senaties termino eigos pradžios nustatymo principą, koks yra nustatytas CK 86 straipsnyje (t. y., „ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Išimtis iš šios taisyklės, taip pat pagrindus, kuriais ieškininės senaties terminų eigą sustabdoma ir nutraukiama, nustato Lietuvos Respublikos įstatymai“). Kaip minėta, SŠK 23 straipsnio 4 dalis šio principo išimčių nenustato, todėl SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas trijų metų ieškininės senaties terminas turi būti pradedamas skaičiuoti ne nuo santuokos nutraukimo dienos, o nuo tos dienos, kada vienas iš buvusių sutuoktinių sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo, kaip bendrasavininkio, nuosavybės teisės pažeidimą (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2000).

Dėl senaties termino

64.       Po V. K. ir D. K. santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) buvusi sutuoktinė D. K. liko gyventi su jų dukterimi bute (duomenys neskelbtini). Vėliau, po dešimties metų, V. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. K., šeima gyveno name (duomenys neskelbtini), iki V. K. mirties (duomenys neskelbtini) Teismo pažymima, kad iki V. K. mirties tarp bylos šalių nebuvo kilę nesutarimų dėl ginčo nekilnojamo turto. Tai reiškia, kad nei V. K., nei D. K., nei I. K. nelaikė, jog yra pažeidžiama – bendrosios jungtinės nuosavybės teisė. Dėl to, teismo pripažįstama, kad SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto trijų metų ieškininės senaties termino eiga šiuo atveju nebuvo prasidėjusi iki pat V. K. mirties. Kaip minėta, SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto ieškininės senaties termino eigos pradžia prasideda ne nuo santuokos nutraukimo momento, o nuo tos dienos, kai vienas iš bendrasavininkių sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo nuosavybės teisės pažeidimą. Ieškovė D. K. nėra praleidusi ieškinio senaties termino, todėl kitų bylos šalių teiginiai apie praleistą senaties terminą atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl V. K. turto, įgyto laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)

65.       V. K. ir D. K. nuo (duomenys neskelbtini) buvo faktiškai nutraukę santuoką, o ištuoką V. K. įregistravo (duomenys neskelbtini). Nepriklausomai nuo to, kad ieškovė teigia, jog apie ištuokos įregistravimą sužinojo tik 1996 m., pagal galiojusias teisės normas laikytina, jog ginčo objektu nagrinėjamoje byloje galėtų būti laikomas tik tas turtas, kurį V. K. įgijo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), kadangi būtent (duomenys neskelbtini) jis aiškiai išreiškė savo valią dėl santuokos nutraukimo.

66.       Pasisakant dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad byloje yra rašytiniai įrodymai, kad šį žemės sklypą 1993 m. gegužės 13 d. pirko V. K., t. y. jis už šį žemės sklypą faktiškai ir realiai sumokėjo pinigus, todėl teismui kyla pareiga nustatyti, ar šis turtas buvo įgytas jo asmeninės nuosavybės teise ar ieškovės ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

67.       Teismas sprendžia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog kad šalys nevedė bendro ūkio, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad už sklypą būtų mokėjusi ir ieškovė, ji negalėjo paaiškinti iš kokių pajamų ar lėšų buvo nupirktas sklypas, ieškovė, įprastai labai konkrečiai ir detaliai dėstanti visas jai žinomas aplinkybes, negalėjo aiškiai paaiškinti, kaip įvyko šio turto įsigijimas, ieškovė jokios jungtinės veiklos vykdymo su V. K. faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, ieškovė ir V. K. tuo metu faktiškai šalys gyveno atskirai, teigtina, kad palikėjas turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise iš asmeniškai priklausančių jam lėšų, nes šalys bendrai savo uždirbamų lėšų nevaldė ir jomis disponavo savarankiškai ir nepriklausomai vienas nuo kito.

68.       Pažymėtina, kad ieškovė tvirtino, jog ji ir V. K. vedė bendrą ūkį ir tai neva patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos bei liudytojų parodymai.

69.       Byloje nei vienas iš apklaustų asmenų neliudija apie kokį nors galimą ieškovės ir palikėjo susitarimą įgyti turtą po ištuokos bendros dalinės nuosavybės teise. Pati ieškovė iš esmės irgi patvirtino, kad visus klausimus dėl žemės sklypo išsirinkimo (duomenys neskelbtini), sprendė asmeniškai pats V. K., V. K. tarėsi dėl sklypo išsirinkimo irgi ne su ja, o tai, jog į bylą yra pateiktos nuotraukos iš negausių bendrų šeimos švenčių (dukros (duomenys neskelbtini) pirmosios komunijos šventė, šv. Kalėdos), patvirtina tik tą aplinkybę, jog buvę sutuoktiniai sugebėjo civilizuotai bendrauti, tikėtina – vardan bendros dukros.

70.       Kita vertus, ieškovės 1999 m. kovo 26 d. pareiškimas, kuriuo ieškovė kreipėsi į teismą su dėl išlaikymo priteisimo dukrai, nurodydama apie jai žinomą ištuokos (duomenys neskelbtini) datą, įsiteisėję Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-572-465/2008, kuriuose yra aiškiai nustatyta po santuokos esanti šalių turtinė padėtis bei jų turimas turtas, t. y. prejudiciniai faktai, kurių šalys nebeturi įrodinėti. Priešingu atveju kiltų abejonių ieškovės sąžiningumu, kai tuos pačius faktus vienoje civilinėje byloje ji traktuoja vienaip, o kitoje – kitaip, priklausomai nuo to, kokia pozicija jai palankesnė.

71.       Pažymėtina, kad net ieškovės iniciatyva į teismą pakviestų liudytojų S. P. ir R. B. parodymai, kad D. K. V. K. mokėdavo pinigus už išnuomotą mašiną, patvirtina, jog bendro ūkio po santuokos nutraukimo nebuvo.

72.       Pasisakant dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėtina, kad nors ieškovė mini, kad neva gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos prasidėjo 1991 m., tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie tai. Byloje nėra jokių duomenų, apie tai, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti ir/ar pastatytas ieškovės nurodomomis datomis. Atvirkščiai byloje yra VĮ Registrų centro išrašas, kuriame užfiksuota, kad gyvenamojo namo teisinė registracija atlikta 1998 m., šio gyvenamojo namo kadastrinė byla buvo suformuota 1995 m. spalio mėn. 25 d., statybos leidimas išduotas 1994 m. spalio mėn., t. y. jau po ištuokos registracijos fakto (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad ieškovė neturi jokių nuosavybės teisių į šį gyvenamąjį namą, todėl jos reikalavimai yra atmestini. Ieškovė nepateikė į bylą jokių objektyvių įrodymų, kad ji būtų įdėjusi kokias nors konkrečias lėšas šio namo statybai.

73.       Teismo vertinimu, visai nėra svarbu kokie ieškovę ir V. K. santykiai siejo po (duomenys neskelbtini), kadangi jokia bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė objektyviai negalėjo atsirasti. Net jei ieškovė ir nurodo, kad po 1990 m. ištuokti asmenys toliau tęsė šeiminius santykius, teismas tokių aplinkybių patikrinti negali, o į bylą pateikti įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina.

74.       Byloje nei vienas iš apklaustų asmenų neliudija apie kokį nors galimą ieškovės ir palikėjo susitarimą įgyti turtą po ištuokos bendros nuosavybės teise. Pati ieškovė iš esmės irgi patvirtino, kad visus klausimus dėl žemės sklypo išsirinkimo (duomenys neskelbtini), sprendė asmeniškai pats V. K., jos dalyvavimo tame nebuvo, V. K. tarėsi dėl sklypo išsirinkimo irgi ne su ja, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių dėl to, kas sumokėjo už sklypą, nenurodė, kad ji būtų už jį nors kiek mokėjusi, todėl akivaizdu, kad nebuvo jokio ieškovės ir V. K. susitarimo įgyti bendros dalinės nuosavybės teise turtą po santuokos nutraukimo.

75.       Šalių 1996 m. birželio 28 d. sudarytas dovanojimo sandoris, kuriuo V. K. padovanojo 100 proc. jam priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), D. K. tik patvirtina, kad šis butas buvo V. K. įgytas 1992 m. sausio 22 d. asmeninės nuosavybės teise, o D. K. sudarydama šį dovanojimo sandorį, iš esmės jau pripažino, kad šalys jokio bendro turto nesukūrė ir neįgijo. Nors ieškovė liudytojo parodymais bandė įrodyti, jog iš tikrųjų sandoris buvo kitas – neva ji nusipirko V. K. dalį, tačiau liudytojo parodymai nėra pakankamas pagrindas laikyti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytiniai įrodymai paprastai laikomi aiškiais ir patikimesniais nei kitos įrodinėjimo priemonės, nes jie atsparūs laiko poveikiui, skirtingai nei šalių, liudytojų parodymai, kuriems neišvengiamai įtaką daro tiek laiko veiksnys, tiek požiūris į aplinkybes, apie kurias jie duoda parodymus (LAT 2013-06-18 Nr. 3K-3-351/2013). Juolab, kad ieškovės veiksmai būtų labai nelogiški, kai ji ketina mokėti piniginę sumą už dovanojamą jai butą, nors, jos pačios nuomone, tarp jos ir V. K. yra likęs dar nepadalintas kitas turtas, kurių dalis registruoti netgi ne buvusių sutuoktinių vardu, o S. K. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovė nebūtų mokėjusi piniginės sumos V. K., jei jis disponuotų galimai ieškovei priklausančiu turtu. Visų aplinkybių kontekstas leidžia daryti išvadą, kad 1996 m. dovanojimo sandoris tik patvirtina, kad šalys neturėjo jokių kitų tarpusavio pretenzijų dėl dar galimai kito likusio ir tarp šalių nepadalinto turto.

76.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, pažymėtina, jog nėra pagrindo nesutikti su atsakovų pozicija, kad ieškovė apie bendrą su buvusiu sutuoktiniu turtą nei užsiminė, nei pretenzijas reiškė, nei valdė, nei naudojo, nei gyveno jame, nei išlaikė, nei rūpinosi, beveik trisdešimt metų. Todėl laikytina, kad ieškovė šio ginčo turto niekada nelaikė ir nepripažino savu ar bent bendru su buvusiu sutuoktiniu. Tokią išvadą be kita ko patvirtina ir tai, jog ieškovė taip pat dvejose vaiko išlaikymo ir paramos priteisimo civilinėse bylose sutiko su tuo, ir neiškėlė klausimo dėl jos nuosavybės teisių į ginčo turtą, nes abejose bylose visas ginčo turtas buvo nurodytas, kad priklauso (duomenys neskelbtini). Ieškovė niekur nenurodė, kad ginčo turtas yra jos bendras su V. K.

77.       Teismas iš byloje esančių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų sprendžia, kad buvę sutuoktiniai V. K. ir D. K. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) negyveno kiekvieną dieną kartu, t. y. šeimoje, netvarkė bendro ūkio, todėl teismas daro išvadą, jog santuoka faktiškai nutraukta – (duomenys neskelbtini).

78.       Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, patvirtinančius, kad buvę sutuoktiniai šešerius metus nuo jų santuokos nutraukimo iki kol buvusi sutuoktinė sužinojo apie įrašą dėl santuokos nutraukimo ištuokos metrikų knygoje negyveno šeimoje, – turi pagrindą išvadai, jog ginčo turtas įgytas V. K. asmeninėn nuosavybėn, kai jo santuoka su D. K. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) – nelaikytinas bendrąja jungtine jų nuosavybe. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, konstatuoja, kad buvę sutuoktiniai V. K. ir D. K. nepretendavo pasidalyti ginčo turtą, kurį kiekvienas iš jų įgijo laikotarpiu nuo 1990 m. iki 1994 m., kadangi jų santuoka faktiškai jau buvo iširusi. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog po V. K. ir D. K. santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) buvę sutuoktiniai negyveno kartu, nevedė bendro ūkio, bendrai neįgijo jokio turto, tame tarpe ir ginčo nekilnojamojo turto, kurį įgijo V. K. asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, ieškovės tikslas pateikiant teismui ieškinį iš esmės neatitiko jos pareikštų reikalavimų – teismo posėdžio metu ieškovė ne kartą užsiminė, jog ieškinys teismui buvo pareikštas tik dėl to, kad mirusysis nepaliko palikimo savo dukrai iš pirmos santuokos - V. K. Ieškovės paaiškinimai apie tai, kad iš esmės ją tenkino, jei V. K. būtų perleidęs kažkokią dalį turto dukrai (duomenys neskelbtini), leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad turtas buvo sukurtas V. K. asmeninės nuosavybės teise, o ne santuokos metu su ieškove.

Dėl S. K. vardu buvusio įregistruoto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

79.       Žemės sklypas su sodo pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė: žemės sklypo – 13 700 Eur (2020 m. liepos 9 d.), sodo pastato, statybos pabaiga – 1990 m. – 51 800 Eur (2020 birželio 25 d.), kiemo aikštelė – 108 Eur (2020 m. birželio 25 d.), šulinys – 54 Eur (2020 m. birželio 25 d.), – asmeninės nuosavybės teise priklauso – M. K. ir I. K. po 1/8 žemės sklypo ir statinių bei I. K. 3/4 žemės sklypo ir statinių pagal 2020 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimus.

80.       Prieš tai, minėtas nekilnojamasis turtas priklausė V. K. pagal 2009 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą – ¼ žemės sklypo bei kitas žemės sklypas; remiantis 2020 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu – po ¼ pastato ir kitų dviejų statinių, taip pat kiti statiniai. Anksčiau visas turtas priklausė S. K. pagal 2020 m. gegužės 27 d. sodininkų bendrijos pažymą bei V. K. remiantis 2016 m. liepos 7 d. ir 2020 m. gegužės 27 d. sodininkų bendrijos pažymomis bei 2020 m. birželio 5 d. asmens prašymu.

81.       Ukmergės rajono notarų biuro notarė, 2002 m. spalio 8 d. liudijo juridinį faktą, kad V. K., padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus motinai S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vėliau, Ukmergės rajono 1–ojo biuro notarė, 2008 m. balandžio 16 d. liudijo juridinį faktą, jog V. K., nusipirko paveldėjimo teises, mirus motinai. 2008 m. balandžio 16 d. notarinės sutarties pagrindu, sudarytos tarp pardavėjų R. K., A. K. ir pirkėjo V. K., kurie gera valia sudarė paveldėjimo teisių pardavimo sutartį bei susitarė, – pagal šią sutartį pardavėjai (broliai) pardavė visas jiems priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises pagal įstatymą, atsiradusias po S. K. mirties, pirkėjas (brolis) įsigijo asmeninės nuosavybės teise visas pardavėjams priklausančias paveldėjimo teises į visą turtą ir turtines teises, atsiradusias po motinos mirties. Paveldėjimo teisės patvirtintos 2002 m. spalio 8 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą, patvirtintą Ukmergės rajono 1–osios notarės A. Poškuvienės.

82.       Ukmergės rajono 1–ojo notaro biuro notarė, 2009 m. vasario 27 d. patvirtino, kad S. K. turtą paveldi mirusiosios sūnus V. K., paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro: žemės sklypas, kartu su miško plotu, adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, Ukmergės rajono 1–ojo notaro biuro notarė 2020 m. birželio 29 d. tvirtino, kad įpėdinis V. K., mirusios sūnus, kuris mirė 2019 m. sausio 19 d., paveldi turtą (asmeninė nuosavybė), kurio savininkė buvo palikėja S. K., mirusi (duomenys neskelbtini). Paveldimą turtą, kuriam išduotas liudijimas, sudaro: sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė S. K. pagal Sodininkų bendrijos pažymą; kiemo aikštelę, esančia (duomenys neskelbtini), kuri taip pat priklausė remiantis sodininkų bendrijos pažymą; šulinį, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat pagal sodininkų bendrijos pažymą.

83.       Sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybė VĮ „Registru centras“ V. K. vardu buvo įregistruota remiantis, prašomais pripažinti negaliojančiais: 2020 m. gegužės 27 d. patikslinta 2016 m. liepos 7 d. pažyma; 2020 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini).

84.       Bylos medžiaga patvirtina, kad sodo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais nuosavybės teisė buvo registruota 2020 m. gegužės 27 d. S. K., kadangi šie statiniai yra pastatyti ant jos 1993 m. gruodžio 8 d. nupirkto žemės sklypo, už kurį pastaroji sumokėjo per du kartus 613 rublių ir 1226 rublių sumas. Byloje nėra jokių duomenų, kad už šį žemės sklypą būtų atlikę mokėjimus ieškovė ir/ar V. K. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis sandoris yra teisėtas ir galiojantis, todėl, akivaizdu, kad nors nuosavybės daiktinės teisės į sodo pastatą ant šio sklypo su priklausiniais ir nebuvo registruoti S. K. vardu iki jos mirties, tačiau po jos mirties tiek žemės sklypą, tiek ant jo esančius statinius paveldėjo pagal įstatymą trys jos įstatyminiai įpėdiniai, kurių vienas buvo palikėjas. Tai yra patvirtinta 2009 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, kur nurodyta, kad V. K. paveldėjo žemės sklypą, esantį SB „Diemedis“ ir šiame sklype esančius statinius, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos daiktinės teisės paveldėjimo metu mirusiosios vardu nebuvo įregistruotos.

85.       Taigi, vienas iš ginčo objektų – sodo namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne palikėjui, o S. K., ir šie faktai nėra ginčijami, nėra nuginčyti, galiojantys, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovės nuosavybės teisės į šį ginčo objektą.

86.       Byloje atsakovės I. K. yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad sodo namo statybos medžiagos buvo perkamos S. K., ji jas buvo įsigijusi, pastaroji turėjo piniginių lėšų tokio sodo namo statybai, ir dar daugiau, šis sodo namas buvo statomas jai tikslu, kad ji ten nuolat gyventų (namelis buvo apšildomas), kadangi pagal pačios ieškovės, liudytojos R. B. paaiškinimus S. K. turėjo iš savo namų persikraustyti po įvykusios melioracijos jos gyvenamojoje vietovėje proceso.

87.       Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovų pozicija, jog ieškovės paaiškinimų dėl to, kad šis sodo namas buvo statomas iš jos giminaičių teikiamų piniginių lėšų ir/ar finansų, yra neįmanoma šiuo metu patikrinti, ir/ar įsitikinti jų tikrumu, todėl vien jais remtis nėra jokios galimybės, be to, jų nepatvirtina jokia kita objektyvi bylos medžiaga. Subjektyviais tik pačios ieškovės nurodomais liudijimais teismas neturi galimybės nustatyti, jog tikrieji šio turto savininkai buvo sutuoktiniai D. K. ir V. K. Juolab, kaip minėta, šio objekto nuosavybės teisės yra registruotos kito asmens vardu, t. y. nuosavybės teisė priklauso S. K., ir ši jos nuosavybės teisė net nėra ginčijama.

88.       Ieškovė 2022 m. sausio 12 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad jai buvo žinoma, kad šis turtas yra užregistruotas S. K. vardu, be to patvirtino, kad sodo namas nebuvo parduodamas, kai buvo poreikis turėti pinigų, ir išsikeisti 3 kamb. butą, į dviejų ir vieno atskiro kambario butus, nes „motina paims pinigus ir neaišku kur padės“. Tai reiškia, kad ieškovė pati pripažino, kad realiai ir faktiškai sodo namas su žemės sklypu priklausė nuosavybės teise S. K., o ne jai ir palikėjui.

89.       Taigi iš bylos rašytinių įrodymų, darytina išvada, kad žemės sklypą, kuriame stovi ginčo sodo namas su priklausiniais, nuosavybės teise 1993 m. įgijo S. K., ji yra ir šiame sklype esančių statinių savininkė, ir po jos mirties, yra įvykęs ir neginčijamas juridinis faktas, t. y. visą šį turtą kaip palikimą paveldėjo V. K. ir dar du jo broliai, todėl esant galiojančiam 2009 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės liudijimui, nuginčyti jo nėra galimybės, nes yra praleistas 10 metų senaties terminas. Pažymėtina, kad ieškovė pati ne kartą teismo posėdžio metu kartojo, jog jos giminaičiai labai mylėjo V. K. ir jam dovanojo statybines medžiagas, padėjo dirbti tam tikrus darbus. Todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovės artimieji galbūt padėjo atliekant tam tikrus darbus ir ūkio būdu statant ginčo pastatus, savaime neleidžia spręsti, jog ieškovė ir V. K. įgijo šį turtą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę.

90.       Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės nuosavybės teises į santuokos su palikėju V. K. metu įgytą sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius negali būti tenkinamas.

Dėl priešieškinio reikalavimo

91.       Remiantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis).

92.       Teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Sprendžiant turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties Nr. 3K-3-594-687/2016).

93.       Kaip minėta, V. K. 2006 m. kovo 27 d. sudarė testamentą ir visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, jis paliko sutuoktinei I. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jeigu sutuoktinė numirtų anksčiau negu jis arba palikimo nepriimtų, tai visą turtą, jis paliko lygiomis vaikams: sūnui M. K. ir dukrai I. K., gyvenantiems (duomenys neskelbtini). CK 5.19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims.

94.       V. K., sudarydamas testamentą, preziumavo, kad ginčo nekilnojamasis turtas įregistruotas jo vardu kaip asmeninė nuosavybė (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl testamentu išreiškė savo valią palikti antrajai sutuoktinei ir jų vaikams visą asmeninę nuosavybę priklausantį turtą. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati atsakovė I. K., jie abu su sutuoktiniu kartu sudarė testamentus ir tų testamentų sąlygos buvo identiškos, todėl I. K. labai gerai žinojo, jog testatorius V. K., palikdamas visą ginčo turtą sutuoktinei bei jų bendriems vaikams, laikė šį turtą savo asmenine nuosavybe.

95.       Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, jog šalys santuokos metu pagerino turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atlikdamos statybos – remonto darbus, nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto pagerinimas negali būti vertinamas kaip esminis, kuris keistų nuosavybės formą iš asmeninės į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

96.       Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-05 įsakymas Nr. 622 Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo. Minėto įsakymo 10 straipsnis apibrėžia kapitalinio remonto sąvoką ir numato, kad statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Manoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 straipsnis numato, kad statinio rekonstravimu laikomas esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymas, pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Minėto įstatymo 12 straipsnis numato, kad statinio paprastasis remontas yra esamo statinio atnaujinimas jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. Į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.9 p.); architektūros detalių pakeitimas (12.10 p.); statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas (12.11 p.); kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 p.) ir kt. Taigi, iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakovės I. K. nurodomi atlikti statybos darbai nelaikytini ginčo turto kapitaliniu remontu, o yra paprastasis remontas. Ieškovė nenurodė, kad atliekant esminį ginčo turto remontą buvo pakeistos statinio laikančios konstrukcijos, todėl, vadovaujantis Reglamentu STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, nėra pagrindo pripažinti, kad name, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo atliktas kapitalinis remontas.

97.       Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK (duomenys neskelbtini) straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Taigi, atsakovė I. K., prašydama pripažinti ginčo turto dalį jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turtui buvo atliktas kapitalinis remontas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių neįrodė.

98.       CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejai. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad net ir laikant, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas pagrįstas, V. K. mirus, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė būtų pasibaigus, o palikėjo sutuoktinė paveldėjo savo sutuoktinio turto dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

99.       Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas ir ieškovės ieškinį atmeta, ir atsakovės priešieškinį atmeta.

100.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kadangi kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, teismas dėl jų nepasisako, taip pat nepasisakoma ir dėl likusių ieškinio reikalavimų, nes jie yra išvestiniai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

101.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus bylos ieškovės ir atsakovės I. K. reikalavimus, jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginti nėra pagrindo. Byloje yra duomenų, jog atsakovas M. K. patyrė bylinėjimosi išlaidų pagal 2022 m. balandžio 25 d. prašymą, iš viso – 800 Eur už teisines paslaugas. Dėl to, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas atsakovui iš ieškovės.

102.       Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 25,55 Eur, ši suma priteisiama iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ir ieškinį, ir priešieškinį.

Priteisti iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 25,55 Eur (dvidešimt penkis eurus penkiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                             Sigita Zubavičiūtė–Montvilienė