Nr. DOK-3504

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02682-2022-6

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. liepos 27 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2023 m. liepos 19 d. paduotu atsakovo M. J. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovams priklausančių pastatų ir žemės sklypo, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, o Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir priimti naują spendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.   

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui. Taigi, kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, taip pat nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:

1) teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 178, 181, 185 straipsniai) ir dėl šių normų suformuotą kasacinio teismo praktiką, nes grindė savo išvadas prieštaringais, nepatikimais įrodymais, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, padarė nelogiškų išvadų. Atsakovas nurodė, kad ieškovai neįgijo nuosavybės teisės į mūrinį 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatą, kurio bendras plotas yra 1 182,78 kv. m, nes jiems buvo perduotos atitinkamos dalys medinio gyvenamojo namo, kurio bendras plotas sudaro 120,14 kv. m. Nei turto pardavimo iš varžytynių akte, nei turto perdavimo išieškotojui akte nėra užsimename apie atliktą pastato rekonstrukciją, aktuose nurodytas tik medinis namas, apie kurio egzistavimą aktų surašymo metu byloje nėra jokių duomenų. Teismai, padarę išvadą, kad medinis namas nėra nugriautas, sutapatino jį su nauju mūriniu 3 aukštų gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatu, tačiau tokių išvadų jie nepagrindė teisiniais argumentais. Byloje yra statybos specialisto išvada, kad medinis namas yra nugriautas. Mūrinis pastatas yra naujai pastatytas ir visiškai nesusijęs su mediniu namu. Šis pastatas nėra nurodytas ieškovų nuosavybės teisę tariamai patvirtinančiuose dokumentuose;

2) atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo paskirti teismo statybinę ekspertizę, kurį paneigtų išvadą, kad medinis namas dar egzistuoja, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė paskirti teismo ekspertizę. Atsakovas reiškė tokį prašymą apeliacinės instancijos teisme, bet ir šis teismas netenkino atsakovo prašymo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą atsakovo teisę teikti įrodymus, pagrįsdamas savo atsisakymą neegzistuojančiais prejudiciniais faktais, kadangi nė viename iš jo nurodytų teismų sprendimų nėra konstatuota, kad mūrinis pastatas – tai rekonstruotas medinis namas arba kad medinis namas ar atskiros jo konstrukcijos yra išlikusios. Atsakovas turėjo teisę teikti įrodymus, paneigiančius medinio gyvenamojo namo teisinę registraciją;

3) teismai, pagrindę savo išvadas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-28-776/2016 ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-105-291/2018 nenustatytais prejudiciniais faktais, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Minėtuose sprendimuose nebuvo vertinamos medinio gyvenamojo namo rekonstrukcijos ar nugriovimo aplinkybės;

4) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos plečiamai aiškindami turto perdavimo išieškotojui ir turto pardavimo iš varžytynių aktų turinį ir konstatuodami, kad jais buvo parduotas ir medinio gyvenamojo namo rekonstrukcijos rezultatas. Minėtuose aktuose apie rekonstrukcijos rezultato perdavimą ieškovams nėra užsiminta ir nurodytas tik medinis namas. Todėl nekilnojamasis daiktas, iš kurio ieškovai reikalauja iškeldinti atsakovus, neegzistuoja, o į esamą mūrinį gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatą ieškovai neturi jokių teisių. Net jei ieškovai tariamai būtų įgiję teises į 120,14 kv. m ploto mūrinio gyvenamojo namo dalį, ieškovai neturi teisės iškeldinti atsakovą iš viso šio pastato.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Tačiau kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, kad toks šių normų aiškinimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. 

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 110 (vieną šimtą dešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. liepos 19 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 76.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Alė Bukavinienė

        Artūras Driukas 

        Virgilijus Grabinskas