Civilinė byla Nr. 2A-36/2012
Procesinio sprendimo kategorijos 11.9.12; 11.10; 14.3.16.1; 14.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,
dalyvaujant ieškovui P. K. ,
jo atstovui advokatui Vytautui Kelpšui,
atsakovo UAB ,,DannemandR. D. “ atstovams: vadovui B. L. (C. L. ) ir advokatui Henrikui Mackevičiui,
vertėjoms Eglei Židoninei ir Alvyrai Klipčiuvienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. K. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dannemand“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-135-159/2010 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dannemand“ dėl atleidimo iš darbo nustatymo, dėl darbo užmokesčio, komandiruotės dienpinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimą atsiskaityti priteisimo ir atsakovos uždarosios akcinės bendrovės „Dannemand“ priešieškinį ieškovui P. K. dėl 183 209,35 Lt materialinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovui UAB ,,Dannemand“ ir prašė nustatyti, kad P. K. nuo 2008 m. sausio 22 d. atleistas iš darbo UAB „Dannemand“ pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį); priteisti iš atsakovo 1 600 Lt neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2007 m. sausio 7 d. iki 2007 m. kovo 8 d.; 8 452,50 Lt komandiruotės dienpinigių; 666,01 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 18 980 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2010 m. kovo 22 d. Paaiškino, kad nuo 2006 m. balandžio 26 d. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbo atsakovo tolimųjų reisų vairuotoju, jam buvo nustatyta 730 Lt mėnesinė alga. 2006 m. liepos 1 d. darbo sutartis buvo papildyta, ieškovui mėnesinis darbo užmokestis nustatytas 800 Lt. Atsakovo direktoriaus C. L. 2007 m. liepos 4 d. įsakymu „Dėl siuntimo į komandiruotę“ vairuotojas-ekspeditorius P. K. buvo išsiųstas į komandiruotę, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 4 d. iki 2007 m. kovo 8 d. krovinių pervežimui, t. y. į Danijos Karalystę 40 dienų, Nyderlandų Karalystę 15 dienų ir Belgijos Karalystę 8 dienas. Ieškovas taip pat paaiškino, kad grįžęs iš komandiruotės, parašė darbdaviui pareiškimą atleisti jį iš darbo, nes atsakovas nemokėjo jam darbo užmokesčio, tačiau darbdavys nurodė jam palaukti dvi savaites. 2008 m. sausio 9 d. paštu išsiuntė atsakovui, adresu Lietuvininkų a. 4–18, Klaipėda, pareiškimą atleisti jį iš darbo ir iki 2008 m. sausio 23 d. su juo atsiskaityti, tačiau vokas su pareiškimu nebuvo atsakovui įteiktas ir buvo jam sugrąžintas. „Sodroje“ sužinojo, kad išleistas nemokamų atostogų. Ieškovas pažymėjo, kad 2006 m. balandžio 26 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį ir vilkiko komplektaciją pasirašė Lietuvoje, nors su vilkiku MAN, valst. Nr. AGS 056 (toliau tekste - vilkikas), krovinius perveždavo tik Danijoje. 2007 m. kovo 8 d. pasibaigus komandiruotės laikui firmos „Blue Water Shiping A/S“ vadybininko, vardu B., nurodymu atkabino nuo vilkiko puspriekabę ir paliko firmoje „Blue Water Shiping A/S“, adresu Birkedam 18–20, Kolding, Danija, vilkiką paliko firmoje „Dannemand Trucking ApS“, esančioje Arhus mieste, Danijoje, jo dokumentus ir raktelius perdavė firmos „Dannemand Trucking ApS“ savininkui I. R. D. (I. R. D. ). Palikęs vilkiką, firmoje „Dannemand Trucking ApS“, gavo iš atsakovo vadybininkės O. Z. nurodymą telefonu vilkiką, palikti firmoje „Blue Water Shiping A/S“, tačiau R. D. jam pasakė, kad nei vilkiko, nei raktelių, nei dokumentų jam negrąžins. Ieškovo nuomone, jis vilkiko neprarado, jo nepasisavino, paliko R. D. , manydamas, kad tarp UAB „Dannemand“, registruotos Lietuvoje, ir firmos „Dannemand Trucking ApS“, esančios Danijoje, akcininkų yra nesutarimų.
Atsakovas UAB „Dannemand“ priešieškiniu prašė teismo pripažinti, kad atsakovas ieškovui sumokėjo visą jam priklausantį darbo užmokestį; pripažinti, kad atsakovas ieškovui nesumokėjo 6 339,15 Lt komandiruotės dienpinigių ir 562,99 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas; nustatyti, kad ieškovas P. K. padarė atsakovui 190 111,49 Lt materialinę žalą; padaryti tarpusavio reikalavimų užskaitą ir iš ieškovo P. K. atsakovui UAB „Dannemand“ priteisti 183 209,35 Lt materialinei žalai atlyginti. Nurodė, kad: 1) ieškovui vairuotojui-ekspeditoriui, komandiruotės užsienyje metu, žodžiu buvo pranešta, kad vilkiką jis turi palikti pas atsakovo klientą firmoje „Blue Water Shiping A/S“, adresu Birkedam 18–20, Kolding, Danija, tačiau 2007 m. kovo 8 d., pasibaigus jo komandiruotės užsienyje laikui, ieškovas vilkiko nurodytoje vietoje nepaliko; 2) darbdavys ar jo įgaliotas asmuo ieškovui nedavė tiesioginio nurodymo palikti vilkiką kitoje vietoje ir kad atsakovas iki šiol neturi duomenų apie vilkiko buvimo vietą ir neturi galimybės disponuoti jam priklausančia nuosavybe; 3) ieškovas pažeidė Vidaus tvarkos taisykles, nes pasibaigus jo komandiruotės užsienyje laikui, per 3 dienas neatvyko į atsakovo biurą ir raštu nepateikė ataskaitos apie komandiruotę ir raštu nepaaiškino apie dingusį vilkiką, tačiau žodžiu pranešė, kad vilkiką perdavė kitos įmonės akcininkui, tačiau jo perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų nepateikė; 4) 2006 m. balandžio 26 d. ieškovas su atsakovu pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal ją ieškovas įsipareigojo tausoti saugojimui arba kitiems reikalams jam perduotas įmonės materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai, 2007 m. sausio 5 d. pasirašė vilkiko komplektacijos aktą, būdamas komandiruotėje užsienyje Danijoje jį pagal minimą vilkiko komplektacijos aktą vilkiką priėmė savo žinion, tačiau ieškovas nepaliko darbdavio nurodytoje vietoje jam patikėto vilkiko ir atsakovui padarė realią 186 969,44 Lt materialinę žalą; 5) iš turimų susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis atsakovui yra pagrindas teigti, kad ieškovas iš anksto buvo suplanavęs vilkiką perduoti kitam asmeniui, perdavęs jį ne atsakovo nurodytam asmeniui suprato savo veiksmų žalingumą ir numatė jų padarinius ir jų norėjo, todėl būdamas materialiai atsakingu asmeniu privalo visiškai atlyginti atsakovei padarytą 186 969,44 Lt materialinę žalą.
Atsakovas pripažino, kad atsakovas ieškovui nesumokėjo 6 339,15 Lt komandiruotės dienpinigių, 562,99 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas paaiškino, kad ieškovas, pasibaigus 2007 m. kovo 8 d. komandiruotei, privalėjo per tris dienas atvykti į bendrovės biurą ir pateikti ataskaitą apie komandiruotę, tačiau ieškovui neatvykus į darbą, ieškovui buvo fiksuojamos pravaikštos, pranešta VSDFV Klaipėdos skyriui, kad P. K. nuo 2007 m. kovo 12 d. nebedraudžiamas socialiniu draudimu dėl pravaikštų. Ieškovui P. K. nereaguojant į atsakovo 2007 m. kovo 14 d. jam siųstą registruotu laišku pranešimą, taip pat ieškovui P. K. neatsiliepus į raginimą iki 2008 m. balandžio 30 d. atvykti į atsakovės biurą, adresu Naujoji Uosto g. 8A–30, Klaipėda, paaiškinti raštu neatvykimo į darbą nuo 2007 m. kovo 9 d. iki šiol priežastis, ir įspėjus apie numatomą ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 str. 2 d. 9 p), 2008 m. gegužės 7 d. atsakovo įsakymu vairuotojas-ekspeditorius P. K. iš darbo buvo atleistas minėtu pagrindu.
- Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Atmetė P. K. ieškinio reikalavimą nustatyti, kad jis nuo 2008 m. sausio 22 d. atleistas iš darbo UAB „DannemandRR. D. . D. “ pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį). Priteisė iš UAB „Dannemand“ P. K. , 1 552 Lt (privalomosios įmokos VSDF biudžetui išskaitytos) neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 7 d. iki 2007 m. kovo 8 d.; 562,99 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas (privalomosios įmokos VSDF biudžetui išskaitytos), 6 339,15 Lt komandiruotės dienpinigių, 18 980 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2010 m. kovo 22 d. ir 1 500 Lt patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą. Kitą ieškovo P. K. reikalavimą dėl komandiruotės dienpinigių priteisimo teismas atmetė. Priteisė iš P. K. UAB „Dannemand“ 186 969,44 Lt materialinei žalai atlyginti, 4 739, 38 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų, 3 540 Lt patirtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ir 634 Lt išlaidų, sumokėtų už vertėjo paslaugas ir už bylos dokumentų vertimą. Atsakovo UAB „Dannemand“ priešieškinio reikalavimą dėl 3 142, 05 Lt materialinės žalos atlyginimo atmetė. Atsakovo UAB „Dannemand“ priešieškinio reikalavimus pripažinti, kad atsakovas ieškovui sumokėjo visą priklausantį darbo užmokestį, kad atsakovas ieškovui nesumokėjo 562,99 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 6 339,15 Lt komandiruotės dienpinigių ir padaryti tarpusavio reikalavimų užskaitą, teismas atmetė. Klaipėdos apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje P. K. vardu esančius 2 445,56 Lt teismas nusprendė išmokėti atsakovui UAB „Dannemand“ iš P. K. priteistos materialinės žalos atlyginimui. Teismas taip pat priteisė iš UAB „Dannemand“ 823 Lt žyminį mokestį valstybei.
Teismas nurodė, kad ieškovas pripažino, kad iš Danijos į Lietuvą sugrįžo 2007 m. balandžio 5 d. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2007 m. kovo 8 d. ieškovas P. K. dirbo užsienio firmoje KLB Handel aps, todėl į darbą apskritai neatvyko ir darbdaviui nepateikė nei ataskaitos apie avanso panaudojimą, nei dokumentus apie faktines komandiruotės išlaidas, taip pat neturėjo realios galimybės atsakyti į atsakovo 2007 m. kovo 14 d. jam siųstą raštą, raginantį jį nedelsti ir atvykti į atsakovo biurą, adresu Naujoji Uosto g. 8A-30, Klaipėda, pateikti paaiškinimus apie vilkiką ir ataskaitą apie komandiruotę. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas P. K. ir aiškino, kad grįžęs iš komandiruotės kreipėsi į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau į bylą tokius aiškinimus patvirtinantys įrodymai nepateikti. Taip pat į bylą nepateikti įrodymai, kad P. K. atsakovui UAB „Dannemand“ pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2008 m. sausio 22 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalies (jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį), nes P. K. pripažino, jog į bylą pateikto prašymo UAB „Dannemand“ atleisti jį iš darbo nuo 2008 m. sausio 9 d. ir su juo atsiskaityti iki 2008 m. sausio 23 d. atsakovas negavo, jam nurodžius neteisingą atsakovės adresą – Lietuvininkų g. 4–18, Klaipėda. Teismas darė išvadą, kad ieškovas pažeidė darbuotojo pareigas, nustatytas DK 228 straipsnyje, ir darbo sutartimi prisiimtą įsipareigojimą dirbti pas atsakovą vairuotoju-ekspeditoriumi, nes tinkamai nepranešė darbdaviui neatvykimo į darbą priežasčių pasibaigus jo komandiruotės užsienyje laikui. Atsakovas, nežinodamas darbuotojo tikrųjų neatvykimo į darbą priežasčių, negavęs iš darbuotojo prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo ir negavęs iš jo ataskaitos apie komandiruotę užsienyje ir jam priklausančio vilkiko buvimo vietą, turėjo darbuotojo neatvykimą į darbą 2007 m. kovo 9 d. nenutraukus darbo santykių vertinti kaip pravaikštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-644/2004) ir pagrindą nuo 2007 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 07/03-12 žymėti vairuotojui-ekspeditoriui P. K. pravaikštas ir jam nepriskaičiuoti atlyginimo. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovas turėjo pagrindą ieškovą atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 str. 2 d. 9 p), nes jis 2008 m. balandžio 30 d. neatvyko pas atsakovą ir nepateikė neatvykimo į darbą priežasčių nuo 2007 m. kovo 9 d. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti P. K. ieškinio reikalavimą nustatyti, kad jis nuo 2008 m. sausio 22 d. atleistas iš darbo UAB „DannemandR. D. “ pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį).
Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo dėl 186 969, 44 Lt materialinės žalos priteisimo iš ieškovo P. K. , teismas nurodė, kad atsižvelgiant į visiškos materialinės atsakomybės sutartį, į tai, kad ieškovas iš R. D. nepareikalavo ir nepaėmė raštiško patvirtinimo apie jam perduotus vilkiką, jo dokumentus ir raktelius, į tai, kad ieškovas pasirašytinai yra susipažinęs su „Pareigine instrukcija vairuotojams, važiuojantiems į komandiruotes į tolimus reisus (daugiau nei vieną pamainą) ir atliekantiems vienkartinius užsakymus“, į tai, kad ieškovas nepaėmė raštiško įrodymo iš R. D. apie jam perduotą vilkiką ir nesikreipė į policiją Danijoje R. D. atsisakius sugrąžinti vilkiką, jo dokumentus ir raktelius, į P. K. duotų paaiškinimų nenuoseklumą, kad vykdė „Dannemand Trucking ApS“ direktoriaus – savininko R. D. – nurodymą ir kad tokį nurodymą jam perdavė firmos „Blue Water Shiping A/S“, bendravusios su juo komandiruotės metu, vadybininkas, vardu B. (M. S. ) ir, kaip jis suprato, tokį nurodymą B. davė R. D. , į liudytojo C. L. parodymus, patvirtinančius, kad R. D. yra tik atsakovės akcininkas, tačiau pas atsakovą nedirba, kad atsakovas niekada automobilių nestatydavo prie firmos „Dannemand Trucking ApS“, esančios Arhus mieste, Danijoje, tačiau juos statydavo firmoje „Blue Water Shiping A/S“, kad ieškovas nurodytoje firmoje paliko atsakovui nepriklausančią puspriekabę, tačiau vilkiko nepastatė, kad iki šiol atsakovui nežinoma jo buvimo vieta ir kad R. D. neatsako į atsakovo paklausimus apie vilkiką, į 2008 m. balandžio 1 d. antstolės V. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, į tai, kad ieškovas į Lietuvą sugrįžo tik 2007 m. balandžio 5 d., pripažindamas kad nelegaliai dirbo kitoje Danijos firmoje KLB Handel aps., teismui buvo pagrindas padaryti išvadas, kad ieškovas P. K. , atliko veiksmus, kurie kvalifikuotini neteisėtais ir kaltais, dėl šių veiksmų atsakovas prarado 186 969,44 Lt vertės turtą – vilkiką. Teismas pažymėjo, kad 2004 m. lapkričio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis, 2004 m. lapkričio 4 d. sąskaita faktūra, 2006 m. vasario 2 d., 2006 m. kovo 2 d. ir 2007 m. vasario 7 d. tarptautinio mokėjimo pavedimai, VĮ „Regitra“ pažyma įrodo ir patvirtina, kad atsakovas UAB „Dannemand“ iš firmos „Dannemand Trucking ApS“ už 241 935,48 Lt nupirko vilkiką – krovininį automobilį MAN TGA TGA 18 463 FLLS, valst. Nr. AA 72153, sumokėjo pardavėjui visą kainą ir kad 2004 m. lapkričio 13 d. jo savininku įregistruotas atsakovas UAB „Dannemand“, adresu Lietuvininkų a. 4–18, Klaipėda, nauju valst. Nr. AGS 056. Teismas atkreipė dėmesį, kad, atskaičiavus nusidėvėjimą, vilkiko MAN likutinė vertė – 186 969, 44 Lt.
Pasisakydamas dėl atsakovo UAB „DannemandR. D. “ priešieškinio reikalavimo dėl 3 142,05 Lt materialinės žalos priteisimo iš ieškovo P. K. , teismas pažymėjo, kad atsakovas priešieškinio reikalavimą dėl 3 142,05 Lt materialinės žalos priteisimo grindė ieškovo P. K. 2007 m. vasario 8 d. saugaus eismo taisyklių pažeidimu, autoįvykio metu treilerio apgadinimo, P. K. kaltės pripažinimo, atsakovei padarytos 3 142,05 Lt (910 EUR) žalos, draudimo bendrovei nekompensavus franšizės, faktais. Ieškovas P. K. nepripažino tokio atsakovo priešieškinio reikalavimo. Teismas šį atsakovo reikalavimą atmetė, nes atsakovas nepateikė įrodymų, jog apmokėjo firmos „Blue Water Shiping A/S“ jai pateiktą 2007 m. balandžio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1921263 ir patyrė realią 3 142,05 Lt (910 EUR) materialinę žalą (CPK 178 str.).
Pasisakydamas dėl kitų atsakovo priešieškinio reikalavimų teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo teismo jam iš atsakovo priteisti 1 600 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, 666,01 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 8 452,50 Lt komandiruotės dienpinigių. Nurodė, kad iš atsakovo į bylą pateiktų pažymų nustatyta, kad ieškovui už 2007 metų sausio, vasario mėnesius iki 2007 m. kovo 9 d. buvo priskaičiuotas 1 866, 67 Lt darbo užmokestis ir turėjo būti išmokėtas 1 552 Lt darbo užmokestis, atskaičiavus privalomąsias įmokas VSDF biudžetui ir priskaičiuota 666,01 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas ir turėjo būti išmokėta minima 562,99 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas atskaičiavus privalomąsias įmokas VSDF biudžetui. Teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovui tris kartus po 200 EUR iš viso buvo sumokėta 600 EUR, tai sudaro 2 071,68 Lt, darbo užmokestis ir nepagrįstai nurodė minimos sumos dydį ir ją nepagrįstai du kartus skaičiuoja ir kaip ieškovo gauto darbo užmokesčio dalį, ir kaip sumokėtų komandiruotės dienpinigių dalį, nes 600 EUR, tai sudaro 3 995,85 Lt, ieškovui buvo sumokėta komandiruotės metu ir įskaityta į komandiruotės dienpinigius, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisingai nurodytos 2 071,68 Lt sumos įskaityti į ieškovo gautą atlyginimą. Dėl to teismas sprendė, kad esant įrodymams, patvirtinantiems atsakovo ieškovui nesumokėtus jam priklausantį priskaičiuotą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš atsakovo ieškovui priteistinas 1 552 Lt darbo užmokestis (atskaičiavus privalomąsias įmokas VSDF biudžetui). Nors ieškovas patikslintame ieškinyje prašė priteisti 1 460 Lt neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau tokią sumą nurodė ne nuo jam padidintos 800 Lt darbo užmokesčio sumos, tačiau nuo 730 Lt darbo užmokesčio, todėl ieškovui priteistinas 1 552 Lt neišmokėtas darbo užmokestis už 2007 metų sausio, vasario iki 2007 m. kovo 9 d. ir 562,99 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas (atskaičiavus privalomąsias įmokas VSDF biudžetui) (DK 186 str., 177 str., 201 str.,). Atsižvelgdamas į atsakovo į bylą pateiktas pažymas, teismas nustatė, kad ieškovui P. K. priklauso išmokėti 6 339,15 Lt komandiruotės dienpinigių, todėl minima dienpinigių suma ieškovui iš atsakovo priteistina, nes ieškovas patikslintu ieškiniu prašydamas jam iš atsakovės priteisti 8 452,50 Lt komandiruotės dienpinigių nepateikė tikslios minimos sumos skaičiavimo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimo padaryti tarpusavio reikalavimų užskaitą vadovaujantis DK 224 straipsnio nuostatomis, nes minima teisės norma yra imperatyvi ir reglamentuoja išskaitų ir darbo užmokesčio pagrindus. Pagal DK 258 straipsnio nuostatas draudžiama darbdaviui išieškoti žalą, viršijančią darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, DK 226 straipsnis draudžia atlikti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš jų iš kompensacinių išmokų vykstant į komandiruotę, dengti darbuotojo įsiskolinimus iš minimų kompensacinių išmokų.
Pasisakydamas dėl P. K. patikslinto ieškinio reikalavimo dėl 18 980 Lt vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo laiką nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2010 m. kovo 22 d., teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog 2007 m. balandžio 5 d. atvykęs į atsakovo biurą ir pateikė pareiškimą atsakovo vadybininkei O. Z. jį atleisti iš darbo nuo 2007 m. balandžio 5 d. pagal DK 128 straipsnį, taip pat ieškovas neįrodė, kad 2008 m. sausio 9 d. atsakovui siuntė registruotu laišku prašymą atleisti jį iš darbo ir su juo visiškai atsiskaityti, nes pripažino, kad minimas registruotas laiškas nebuvo įteiktas atsakovui ir jam sugrįžo, kad atsakovas apie ieškovo pageidavimą nutraukti su juo darbo sutartį sužinojo 2008 m. kovo 12 d., nes iš pažymos matyti, kad atsakovui minimą dieną buvo įteiktos P. K. ieškinio ir jo priedų kopijos. Todėl teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovas nuo 2007 m. kovo 9 d. nevykdamas pas atsakovą į darbą, nepranešdamas darbdaviui neatvykimo į darbą priežasčių, nepateikdamas prašymo nutraukti su juo darbo sutarties iki 2008 m. vasario 7 d. kreipimosi su ieškiniu į teismą, buvo nerūpestingas, nes neprotingai ilgą laiką, t. y. apie 10 mėnesių, nesikreipė į darbdavį ir neišsiaiškino savo padėties pas atsakovą; tiek atsakovas neprotingai ilgai, t. y. nuo 2007 m. kovo 9 d. iki 2008 m. gegužės 7 d., beveik 1 metus du mėnesius, sprendė darbo sutarties su ieškovu nutraukimo klausimą, 2008 m. kovo 12 d. sužinojęs apie reikalavimą atsiskaityti visiškai su ieškovu neatsiskaitė, nors buvo reikalaujama iš viso sumokėti 15 813, 63 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais. Teismas nustatė, kad ieškovas atleidimo iš darbo dieną, t. y. 2008 m. gegužės 7 d., nedirbo, todėl pagal DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punktą visos darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba, iš jų ir dėl pravaikštos. Įvertinus atsakovo gautas ieškovo ieškinio ir jo priedų kopijas, teismui yra pagrindas konstatuoti, kad 2008 m. kovo 12 d. ieškovas pareikalavo atsakovo su juo atsiskaityti, nes ieškovas kitokių įrodymų nepateikė. Atsakovui iki šiol neatsiskaičius su ieškovu, yra pagrindas jam iš atsakovo priteisti 18 980 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2010 m. kovo 22 d., ieškovui priklausytų didesnė vidutinio darbo užmokesčio išmoka, tačiau jis didesnės minimos išmokos nereikalauja (DK 141 str. 3 d.).
Iš dalies tenkindamas tiek ieškinį, tiek priešieškinį, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas. P. K. prašo šį teismo sprendimą pakeisti dalyje, kuria tenkintas priešieškinis – priešieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismas nepagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovui žalai atlyginti 186,969,44 Lt, kadangi ieškovo veikoje nėra DK 246 straipsnyje numatytų visų sąlygų atsakomybei atsirasti. Visų pirmiausia, ieškovo veikoje nėra kaltės. Tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytoje 2006m. balandžio 26d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties 2 punkto „a“ papunktyje nurodyta, kad administracija įsipareigoja sudaryti darbuotojui sąlygas, reikalingas normaliai dirbti ir jam patikėtoms materialinėms vertybėms visiškai išsaugoti. UAB „Dannemand“ nebuvo nustatyta jokių rašytinių taisyklių, tvarkos, kaip ir kur palikti automobilius, kai kroviniai buvo vežiojami Danijoje. Į bylą pateiktoje pareiginėje instrukcijoje, kurią ieškovas pasirašė 2006 m. balandžio 26 d. nenurodyta, kam baigęs darbą, ieškovas turi palikti vilkiką. Pareiginės instrukcijos 7-7.1 punktuose nurodyta, kad baigęs darbą jis privalo pastatyti automobilį į garažą ar kitą nurodytą vietą. Pagal žodinę tvarką nuvykus į Daniją ir paėmus vilkiką ieškovas Danijoje vežiodamas krovinius turėjo vykdyti „Blue Water Shipping A/S“ vadybininko, kurį vadindavome „B.“, nurodymus. 2010 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu apklaustas UAB „Dannemand“ direktorius C. L. pripažino, kad ieškovas turėjo vykdyti „Blue Shipping A/S“ firmos nurodymus. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovas neįvykdė atsakovo vadybininkės O. Z. nurodymų vilkiką palikti firmoje „Blue Water Shiping A/S“. Ieškovas teisme nurodė, kad vadybininkės nurodymą palikti vilkiką šioje firmoje gavo jau po to, kai „Blue Water Shiping A/S“ vadybininko B. nurodymu vilkiką taip pat jo dokumentus buvo palikęs firmoje „Dannemand Trucking ApS“. Teismas nepagrįstai kaip ieškovo kaltės įrodymą nurodė aplinkybes, kad ieškovas supratęs, kad nurodymą vilkiką pastatyti firmoje „Dannemand Trucking ApS“ per „Blue Water Shiping A/S“ vadybininką B. davė R. D. . Į bylą yra pateiktas 2006 m. gegužės 14 d. UAB „Dannemand“ akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad I. R. D. yra atsakovo UAB „Dannemand“ akcininkas. Šiuo atveju ieškovo veiksmuose jokios kaltės nėra, kadangi jis turėjo pagrindą tikėti, kad įmonės vadovas, akcininkai žino ką daro ir per vadybininką B. duoda nurodymus. Pareiginės instrukcijos 6.5-6.7 punktuose nurodyta, kad ieškovas, dirbdamas užsienyje turi viską derinti su ekspedijavimo įmone. Šiuo atveju ieškovas viską derino su ekspedijavimo įmonės „Blue Water Shiping A/S“ vadybininku.
- Atsakovas neįrodė, kad jiems padaryta žala. Teismas iš ieškovo atsakovui UAB „DannemandR. D. “ priteisė pagal atsakovo pateiktus duomenis apie vilkiko likutinę vertę, tai yra 186 969,44 Lt. Kadangi ieškovas šiuo vilkiku dirbdavo atvykęs į Daniją ir ten jį paliko, todėl jis tebėra Danijoje, jis nėra prarastas ir sugadintas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad šio vilkiko Danijoje nėra. Teismas nepagrįstai patikėjo UAB „Dannemand“ direktoriaus C. L. vien tik žodiniu patvirtinimu, kad jiems nėra žinoma vilkiko vieta Danijoje. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, ar iš tikrųjų šis vilkikas yra dingęs. Akivaizdu, kad tarp atsakovo UAB „Dannemand“ akcininkų yra kilę turtiniai nesutarimai, konfliktas. Ir ieškovas kaip darbuotojas ir silpnesnioji šalis, yra kaip įrankis tarp akcininkų kilusiems nesutarimams išspręsti.
Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Dannemand“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą bei priimti nutartį, kuria patenkinti priešieškinio reikalavimą dėl 3 142,05 Lt materialinės žalos atlyginimo atsakovo naudai; atmesti ieškinio reikalavimą dėl darbo užmokesčio nesumokėjimo; atmesti ieškinio reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteisimo; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas - apmokėjimą už vertimo teismo posėdžio metu paslaugas, viso 400 Lt. Skundui pagrįsti nurodo tokius argumentus:
- Pateikti dokumentai įrodo, jog ieškovas padarė žalą atsakovui priklausančiam treileriui, kurį reikėjo remontuoti, dėl kurio remonto buvo išrašyta sąskaita 910 EUR (3 142,05 Lt) sumai. Atsakovas nuolatos laikėsi tos pačios pozicijos, jog minima suma bendru sutarimu su ,,Blue Water Shipping A/S“ buvo įskaityta į atsakovui mokėtinas už atliktą darbą sumas, todėl atsakovas negavo 910 EUR pajamų. Be to, pagrindo abejoti, jog atsakovas neapmokėjo jai išrašytos sąskaitos 910 EUR sumai, ar nebuvo ši suma užskaityta, nėra.
- Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimus dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, nepagrįstai priteisė iš atsakovo 8 454,14 Lt išmokų, susijusių su darbo santykiais, t. y., 1 552 Lt daugiau, nei ieškovui priklauso.
- Teismas nurodė, jog 600 EUR sudaro 3 995,85 Lt, nors atsakovas nurodė jog ši suma sudaro 2 071,68 Lt. Taigi neaišku, kokiu būdu pirmosios instancijos teismas nustatė 3 995,85 Lt sumą. Gali būti, kad tai skaičiavimo arba spausdinimo klaida, kuri sukelia neigiamas pasekmes atsakovui.
- Nepagrįsta teismo nuostata, jog ieškovui sumokėti 600 EUR ta pačia apimtimi buvo skaičiuojami ir kaip sumokėtas darbo užmokestis ir kaip komandiruotės dienpinigiai. Ieškovui sumokėti 2 071,68 Lt (600 EUR) sudarė ir ieškovui priklausantis darbo užmokestis ir jam priklausančių komandiruotės dienpinigių dalis, ir šia visa suma nebuvo daromi du atskiri mokėjimo skaičiavimai, t. y., iš šios sumokėtos sumos ieškovui buvo sumokėtas jam priklausantis 1 552 Lt darbo užmokestis ir 519,68 Lt dienpinigių dalis, bet ne 2 071,68 Lt darbo užmokesčio ir 2 071,68 Lt komandiruotės dienpinigių. Tai įrodo atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai už sausio ir vasario mėnesius, darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščiai už sausio, vasario ir kovo mėnesius, ,,Blue Water Shipping A/S“ pateikti važtaraščiai. Kadangi atsakovas yra sumokėjęs visą ieškovui priklausantį darbo užmokestį – 1 552 Lt, visus reikiamus mokesčius valstybės biudžetui bei privalomąsias įmokas VSDF biudžetui, ieškinio dalis dėl darbo užmokesčio išieškojimo turėjo buti atmesta.
- Nors teismas savo sprendime nurodė teisingą nesumokėtų dienpinigių sumą, kuri atitinka atsakovo pateiktus buhalterinius dokumentus, bet nenurodė šių dienpinigių paskaičiavimo būdo, kuris turėjo įtakos darbo užmokesčio priteisimui. Dėl šios priežasties teismas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti naikinamas. Teismas, atlikdamas neteisingus paskaičiavimus, neatsižvelgdamas į tai, jog ieškovui iki 2007 m. sausio 1 d. buvo padaryta permoka, priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 1 552,00 Lt daugiau, nei jam priklauso, nors atsakovas ieškovui sumokėtas sumas teisingai apskaičiavo bei paskirstė, o nesumokėtų sumų išmokėjimą sulaikė, iki ieškovas grąžins atsakovui jam nuosavybės teise priklausantį didelės vertes vilkiką, bei pateiks komandiruotės ataskaitą.
- Teismas nevertino ieškovo kaltės dėl neatsiskaitymo su juo jo atleidimo dieną. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų įmonei buvo padaryta didelė žala, todėl siekiant apsaugoti įmonės turtinius interesus atsakovas sustabdė išmokų mokėjimą ieškovui, taip siekdamas sumažinti įmonės nuostolius, kurie privertė įmonę stabdyti savo veiklą. Tuo tarpu ieškovas pats teismo posėdžio metu pripažino, jog jis liko Danijoje ir ten nelegaliai dirbo, t. y., savo neatsakingais veiksmais sužlugdydamas įmonės veiklą, pats gaudamas pajamų bei naudos iš nelegalaus darbo. Tokie ieškovo P. K. veiksmai nesąžiningi, neteisėti bei netoleruotini, todėl už juos jis turi atsakyti. Ieškovas dėl neišmokėtų sumų nuostolio nepatyrė - jis turėjo nelegalų darbą (pats pripažįsta) bei gavo nuolatines pajamas. Ieškovas piktnaudžiauja silpnesnės darbo sutarties šalies teisėmis, taip sudarydamas nepalankią situaciją atsakovui, todėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei bendruosius moralės principus.
- Teismas neteisingai pritaikydamas galiojančias teisės normas netinkamai skaičiavo laikotarpį, už kurį turėtų būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, t. y., šiuo atveju, ieškovas iš darbo buvo atleistas 2008 m. gegužės 7 d., todėl vidutinis darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, pagal DK 141 straipsnio 1 dalį, turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2008 m. gegužės 8 d. iki 2010 m. kovo 22 d. (iki ieškovo reikalaujamos datos), ir uždelstas atsiskaityti laikotarpis sudaro 22 mėnesius, todėl priteistina suma neatskaičius mokesčių turėtų sudaryti 17 600 Lt (800 Lt x 22 mėn. = 17 600 Lt).
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas bando paneigti savo kaltę ir paneigti padarytą žalą remdamasis tomis aplinkybėmis, kurių patvirtinti ar paneigti neįmanoma, bei kurios nėra susijusios su šios bylos nagrinėjimu. Ieškovas yra kaltas dėl atsakovui padarytos materialinės žalos, jo kaltę atsakovas įrodė, be to, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ieškovas nėra sąžiningas asmuo - dar oficialiai dirbdamas atsakovo įmonėje, nepateikęs paskutinės komandiruotės ataskaitos, praradęs atsakovui priklausantį vilkiką, liko Danijoje ir ten nelegaliai įsidarbino. Tokia ieškovo veiksmai charakterizuoja jį kaip asmenį, bei verčia abejoti ieškovo veiksmų sąžiningumu perduodant vilkiką tretiesiems asmenims.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį ieškovas prašo šio skundo netenkinti. Nurodo, kad sutinka su atsakovo argumentu, kad teismas neteisingai paskaičiavo komandiruotės dienpinigius, kadangi kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas iš bendros paskaičiuotos komandiruotės sumos 10 335 Lt sumos atėmė ieškovo gautus 600 eurų, o tai sudaro 2 071,68 Lt, todėl likusi suma būtų 8 263,32 Lt. Teismas 600 EUR prilygino 3 995,85 Lt, nors neaišku, kaip teismas šią sumą nustatė. Nors teismas paskaičiavo mažesnius komandiruotės dienpinigius, negu ieškovui priklauso, tačiau šios sprendimo dalies ieškovas neskundė.
- Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo P. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Atsakovo UAB ,DannemandR. D. “ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ieškovo P. K. pareigos atlyginti atsakovui materialinę žalą ir atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu P. K. .
Dėl ieškovo P. K. apeliacinio skundo
DK 93 straipsnis apibrėžia darbo sutartį kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime.
Apeliantas dirbo pas atsakovą 2006 m. balandžio 26 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu - ėjo vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas. Tą pačią dieną susipažinęs su Pareigine instrukcija vairuotojams, važiuojantiems į komandiruotes, tolimus reisus ir atliekantiems vienkartinius užsakymus instrukcija, ją pasirašęs, įsipareigojo kokybiškai atlikti dabą, laikytis kelių eismo ir įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių, tausoti jam perduotą turtą (1 t., 8, 157-163 b. l), o 2006 m. balandžio 26 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartimi prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam perduoto UAB ,,Dannemand“ turto – vilkiko MAN, valst. Nr. AGS 056, saugumą (1 t. 28-29 b. l.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) P. K. 2007 m. sausio 4 d. UAB ,,Dannemand“ direktoriaus įsakymu Dėl siuntimo į komandiruotę nuo 2007 m. sausio 5 d. iki 2007 m. kovo 8 d. dirbo Danijos Karalystėje ir minėtu vilkiku vežiojo krovinius (1 t., 80 b. l.). Baigęs darbą, atkabinęs puspriekabę ir ją palikęs atsakovo kliento bendrovėje Blue Water Shipping A/S, esančioje Birkedam 18-20, Koldinge, Danijos karalystėje, vilkiką nuvarė į kitą bendrovę, esančią Arhus mieste (100 km nuo Koldingo), Danijoje, pastarosios bendrovės vadovo nurodymu, ir ten jį (vilkiką), jo dokumentus bei raktelius paliko. Baigęs darbą Danijoje, P. K. į darbovietę negrįžo. Vilkikas atsakovui negrąžintas.
Apeliantas P. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pripažino, kad jam patikėtą vilkiką 2007 m. kovo 8 d. jis paliko kitoje bendrovėje, vykdydamas jos vadovo I. R. D. nurodymą, apie tokus savo veiksmus neinformavęs atsakovo UAB ,,Dannemand“ (1 t.,89, 138-139, 180-181, 202-205, 2 t., 134- b. l.).
Taip pat nustatyta (atsakovo atstovo direktoriaus C. L. paaiškinimai, bendrovės vadybininkės liudytojos O. L. (buvusi pavardė Z.) parodymai, duoti pirmosios ir apeliacnės instancijų teismuose), kad nors rašytinė vilkiko priėmimo-perdavimo tvarka nebuvo nustatyta, tačiau egzistavo žodinė tvarka ir praktika, pagal kurią vilkikas buvo saugomas atsakovo kliento bendrovėje Blue Water Shipping, iš kur vairuotojas P. K. jį paimdavo ir, baigęs darbą, ten pat palikdavo. Tokią tvarką pripažįsta ir apeliantas P. K. .
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apelianto P. K. nurodytas asmuo I. R. D. yra atsakovo UAB ,,Dannemand“ vienas iš akcininkių, valdantis 33 proc. šios bendrovės akcijų, tačiau jis nėra šios bendrovės vadovas (administratorius), todėl apeliantas P. K. neturėjo pareigos vykdyti jo (I. R. D. ) nurodymų. Rašytinais įrodymais taip pat įrodyta, kad ginčo vilkikas – atsakovo – bendrovės, nuosavybė (1 t. 126-134 b. l.), todėl perduoti vilkiko niekam kitam, net ir bendrovės akcininkui, be atsakovo vadovo patvarkymo, apeliantas neturėjo teisės (DK 228 str., Akcinių bendrovių įstatymas).
Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1 punkto b papunktyje nustatyta P. K. pareiga laiku pranešti įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo vadybininkė apie tai, kad P. K. paliko vilkiką I. R. D. vadovaujamoje bendrovėje, kitame mieste, buvo informuota jau po įvykio. P. K. jos nurodymo atsiimti vilkiką arba bent paimti raštišką patvirtinimą apie turto perdavimą minėtam asmeniui, neįvykdė. Šias faktines aplinkybes įrodo Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame užfiksuotas susirašinėjimo UAB ,,Dannemand“ mobiliuoju telefonu SMS žinučių turinys. Tai pripažino ir apeliantas P. K. , kuris negalėjo paaiškinti tokio savo poelgio priežasties. Teisėjų kolegija sprendžia kad apeliantas P. K. , vykdydamas Visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1 punkto b papunktyje nustatytą pareigą, gavęs nurodymą vilkiką palikti kitoje nei darbdavio nustatytoje vietoje, privalėjo nedelsiant informuoti darbdavį ir gauti nurodymą dėl tolesnių veiksmų, tačiau šią pareigą ignoravęs pasielgė neteisėtai, dėl ko atsakovas prarado turtą. Nustatyta, kad P. K. su atsakovo vadybininke palaikė ryšį mobiliuoju telefonu ir turėjo realią galimybę informuoti darbdavį apie aplinkybes dėl kurių kyla grėsmė jam (P. K. ) patikėtos materialinės vertybės – vilkiko, saugumui. Atsižvelgiant į tai, kad P. K. su vilkiku dirbo užsienyje, atsakovas neturėjo kitos galimybės kontroliuoti P. K. veiksmų kaip tik mobiliojo ryšio pagalba.
Įvertinus P. K. paaiškinimus bei SMS žinučių turinį, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliantas, nuvarydamas ir palikdamas vilkiką kitoje bendrovėje, veikė tyčia: privalėjo suprasti savo veiksmų neteisėtumą ir žalingumą ir numatyti tokių veiksmų neigiamas pasekmes, todėl privalo dėl prarasto vilkiko atlyginti atsakovui visą jo patirtą žalą – 186 969,44 Lt. Visos sąlygos materialinei atsakomybei atsirasti egzistuoja (DK 245, 246, 247, 256, 257 str.).
Apeliantas P. K. nepaneigė savo kaltės ir pareigos atlyginti – žalą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo specifiką (CPK 414 str.), nežiūrint to, kad apeliantas P. K. atstovaujamas profesionalaus teisininko - advokato, siekdamas teisingai išspręsti bylą, sudarė sąlygas šalims teikti papildomus įrodymus, ir reikalavo papildomų įrodymų savo iniciatyva, tačiau tuo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nebuvo paneigtos. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinių taisyklių ir dėl šio ginčo priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Jį naikinti ar keisti P. K. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.
Dėl atsakovo UAB ,,Dannemand“ apeliacinio skundo
Darbuotojui už atliktą darbą pagal darbo sutartį turi būti atlyginta – sumokėtas sulygtas darbo užmokestis, o taip pat dienpinigiai, kompensuojamos komandiruotės išlaidos, kai darbuotojas dirba pasiųstas į tarnybinę komandiruotę (DK 186, 220 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo 2007 m. sausio 4 d. ieškovas P. K. (vairuotojas-ekspeditorius) nuo 2007 m. sausio 5 d. iki 2007 m. kovo 8 d. turėjo dirbti (vežioti krovinius) užsienyje: 40 d. Danijoje, 15 d. Nyderlanduose ir 8 d. Belgijoje (1 t., 30 b. l.). Byloje nėra ginčo, kad jis (P. K. ) užsienyje dirbo iki 2007 m. kovo 8 d., iš kur, palikęs jam patikėtą vilkiką, į darbą pas atsakovą negrįžo. Ieškiniu P. K. reikalavo, kad atsakovas jam sumokėtų 1 600 Lt (neatskaičiuos privalomų mokesčių) darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 7 d. iki 2007 m. kovo 8 d.; 8 452, 50 Lt (neatskaičiuos privalomų mokesčių) komandiruotės dienpinigių; 666,01 Lt (neatskaičiuos privalomų mokesčių) už nepanaudotas atostogas. Ieškinį grindė nuomone, rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes dėl konkrečių neišmokėtų sumų, nepateikė; teismo neprašė išreikalauti ieškinį pagrindžiančių dokumentų, nors tokios sąlygos buvo sudarytos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 177, 178, 179 str.). Nežiūrint to, teismas, vadovaudamasis CPK 414 straipsnio pagrindu, savo iniciatyva rinko įrodymus – dokumentus, susijusius su ginčo mokėjimais.
Pirmosios instancijos teismas byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu teisingai nustatė (dėl to ginčo nėra), kad ieškovo darbo užmokestis iki 2006 m. liepos 1 d. buvo 730 Lt, o po to - 800 Lt. Teisingai nustatyta ir tai, kad atsakovas neišmokėjo ieškovui 6 339,15 Lt komandiruotės dienpinigių bei 562,99 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas (sumos nurodytos atskaičiuos privalomus mokesčius), tačiau nepagrįstai nustatė, kad atsakovas skolingas ieškovui dar ir 1 552 Lt darbo užmokestį, nes teismas tokią išvadą padarė neįvertinęs visų byloje esančių rašytinių įrodymų, suklydo apskaičiuodamas lito ir euro santykį (CPK 177, 185 str.). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais: buhalteriniu išrašu, buhalterinėmis pažymomis, kasos išlaidų orderiais, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais (1 t., 31, 53-54, 2 t. 17-23, 30-69, 74-78), nustatyta, kad išvykstant į komandiruotę P. K. grynais pinigais buvo išmokėta 600 eurų, ir tai yra ne 3 995,85 Lt, kaip nurodė teismas sprendime, o 2 071,68 Lt (3,4528 x 600). Tokia suma nurodyta buhalteriniuose dokumentuose ir su tuo sutinka ieškovas. Nepaneigti atsakovo įrodymai, kad į šią sumą buvo įskaičiuotas 1 552 Lt darbo užmokestis ir 562,99 Lt dienpinigių. Nustatyta, tai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovui už komandiruotės laiką buvo priskaičiuota, bet neišmokėta, 10 335 Lt dienpinigių. Ieškovas šių duomenų nenuginčijo. Tokia suma apskaičiuota vadovaujantis tuo metu galiojančiu finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“. Atskaičius ieškovui permokėtas sumas, atsakovas liko skolingas ieškovui 6 339,15 Lt. Nors teismas nustatė šią sumą neteisingai atskaičiavęs išmokėtą ieškovui 600 eurų sumą, nurodęs vietoje 2 071,68 Lt - 3 995,85 Lt, neatkreipęs dėmesio į atsakovo atliktą apskaičiavimą pagal pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau, nežiūrint teismo pasirinkto dienpinigių skolos apskaičiavimo būdo, iš esmės neišmokėta suma sutapo su atsakovo nurodoma suma. Ieškovas neskundė teismo sprendimo dėl darbo užmokesčio, dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo ir priteisė iš atsakovo ieškovui 1 552 Lt darbo užmokesčio, atsakovo apeliacinis skundas dėl šios dalies tenkinamas ir teismo sprendimas dėl šios priteistos sumos naikinamas ir ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Dėl atsakovo prievolės sumokėti vidutinio darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką
DK 141 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymas ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalis nustato darbdaviui pareigą sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-82/2008 ir 3K-3-350/2011), aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatą, yra pasisakęs apie tai, kad sankcija-vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką taikomas tik tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1 552 Lt darbo užmokestis P. K. buvo išmokėtas, o dienpinigiai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką – tokios sumos neįskaičiuojamos į vidutinį darbo užmokestį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 650 „Dėl Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 p.). Pagal DK 206 straipsnio 1 dalį atsakovas turėtų mokėti P. K. delspinigius už pavėluotas išmokėti minėtas išmokas, kai pavėluojama sumokėti dėl darbdavio kaltės, tačiau ieškovas P. K. priteisti delspinigius neprašė ir apeliacinio skundo dėl to nepadavė, todėl spręsti dėl delspinigių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Be to, tam, kad taikyti sankcijas, pagal DK 141 straipsnio 3 dalį ir 207 straipsnio 1 dalį, darbdavys dėl pavėluotų mokėjimų turi būti kaltas. Atsakovas neigia savo kaltę, įrodinėdamas, kad ieškovas P. K. nesirūpino savo teise laiku gauti išmokas, ignoravo raginimus atvykti į darbovietę atsiskaityti už komandiruotę, gauti priskaičiuotas išmokas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, nes juos įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai.
DK 35 straipsnis įpareigoja ne tik darbdavį, bet ir darbuotoją, įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, o taip pat draudžia piktnaudžiauti savo teise. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas P. K. , pasirašydamas Darbo sutartį, Pareiginę instrukciją, įsipareigojo šių nuostatų laikytis. Nustatyta, kad ieškovas, pasibaigus komandiruotės laikui, privalėjo grįžti į Lietuvą 2007 m. kovo 9 d. ir darbdaviui pateikti Pareiginės instrukcijos 6.9 punkte nurodytus dokumentus, taip pat pinigų ataskaitą ir kvitus, tačiau minėtą dieną darbdavio nupirktu bilietu į keltą nepasinaudojo, į Lietuvą negrįžo, būtinų dokumentų nepateikė. Ieškovas pripažino, kad liko dirbti nelegaliai Danijoje, o vėliau įsidarbino kitoje Lietuvos įmonėje. Nors ieškovas teigė, kad rašė prašymą atleisti iš darbo, bet jo darbdaviui neįteikė, nes išsiuntė netinkamu adresu, tačiau šį faktą patvirtinančių patikimų įrodymų į bylą nepateikta: nors prašymas atleisti iš darbo byloje yra, tačiau nėra įrodymų, kad jis buvo išsiųstas darbdaviui, nes vokas nepridėtas, o pateiktame kvite duomenų apie siųstą siuntą ir adresatą nėra. Pripažįsta, kad rašytinio prašymo atleisti jį iš darbo ir su juo visiškai atsiskaityti darbdaviui nei paštu, nei tiesiogiai nepateikė, atleidimu iš darbo nesirūpino. Priešingai, byloje yra rašytiniai įrodymai, kurie įrodo, kad darbdavys (atsakovas) siekdamas išsiaiškinti P. K. neatvykimo į darbą, vilkiko praradimo aplinkybes bei gauti komandiruotės ataskaitą, tuoj po to (2007 m. kovo 14 d., 1 t., 36 b. l.) kai ieškovas neatvyko į darbą, raštu ragino jį nedelsiant atvykti ir pateikti kelionės dokumentus bei ataskaitas, tačiau P. K. raginimą ignoravo ir toliau pats dėl tolesnių darbo santykių bei atsiskaitymo į darbdavį nesikreipė. Tik po metų - 2008 m. vasario 7 d. jis kreipėsi su ieškiniu į teismą, reikalaudamas, kad atsakovas sumokėtų, jo manymu, nesumokėtą darbo užmokestį, užmokestį už priverstinę pravaikštą, kitas išmokas bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką; pripažinti, kad jis atleistas pagal DK 127 straipsnio 2 dalį (jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį). Nustatyta, kad gavęs ieškinį, atsakovas toliau siekė bendradarbiauti, raštu ragino atvykti ieškovą į darbovietę paaiškinti dėl pravaikštų, tačiau ieškovas su atsakovu nebendradarbiavo. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą (neatvykus į darbą be svarbių priežasčių). Ieškovas atleidimo iš darbo neskundė. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas taip pat negalėjo pagrįsti tokio savo elgesio, t. y. kodėl apie 10 mėnesių nevyko į darbą, nepranešė darbdaviui neatvykimo priežasčių, nesikreipė dėl atleidimo iš darbo, ignoravo darbdavio raginimus atvykti, neteikė komandiruotės ataskaitų, delsė kreiptis dėl išmokų sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo elgesį, pripažindamas, kad P. K. elgėsi nerūpestingai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors įstatymas darbuotoją pripažįsta silpnesne šalimi, tačiau tai nesuteikia jam teisės piktnaudžiauti teise. Bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas pažeidė pareigą rūpintis savo teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl, kaip pažeidęs šias pareigas, turi prisiimti dėl to kilusius neigiamus padarinius. Pripažinti atsakovą pažeidus pareigas, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas įžvelgė atsakovo nerūpestingumą tik dėl to, kad šis delsė ieškovą atleisti iš darbo, tačiau ginčo dėl atleidimo iš darbo šioje byloje nėra, o delsimą atleisti ieškovą iš darbo šioje situacijoje, atsižvelgiant į nustatytas priežastis (siekiant išsiaiškinti jau paminėtas faktines aplinkybes), galima vertinti labiau pozityviai nei priešingai. Teisėjų kolegija nenustatė atsakovo kaltės dėl kurios jam galėtų atsirasti pareiga taikyti DK nustatytas sankcijas. Apeliacinis skundas šioje dalyje (dėl 18 980 Lt) tenkintinas.
Dėl 3 142,05 Lt žalos
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu netenkinti priešieškinio dėl 3 142,05 Lt žalos priteisimo iš P. K. . Nurodo, kad ieškovas neatsargiais veiksmais pažeidęs Kelių eismo taisykles apgadino treilerį ir padarė žalą, kurią iš dalies atlygino draudimo bendrovė. Reikalaujama žala – frančizė, kurios draudimo bendrovė nekompensavo. Žalą grindžia DK 257 straipsniu ir įmonės Blue Water Shipping A/S sąskaita faktūra (1 t., 34-35 b. l.). Ieškovas šios žalos nepripažįsta.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovas neįrodė žalos (CPK 178 str.). Reikalaudamas priteisti nurodytą žalą, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė ne tik žalą pagrindžiančių įrodymų, bet ir faktines aplinkybes, kurios lėmė žalos atsiradimą, pagrindžiančių įrodymų, nenurodė nei kada, nei prie kokių aplinkybių buvo padaryta žala, kokio dydžio, kada atlyginta, kokiu pagrindu reikalaujama ginčo suma. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros negalima padaryti vienareikšmė išvados, kad joje nurodyta suma siejama su transporto priemonės sugadinimu. Be to, nepateikti įrodymai, kad atsakovas šią sumą PVM sąskaitą faktūrą išrašiusiam ir pateikusiam asmeniui sumokėjo. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šios žalos pagrįstumo, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Dėl iš dalies patenkinto atsakovo apeliacinio skundo ir jo patenkintų, o ieškovo nepatenkintų reikalavimų, iš dalies perskaičiuojamos pirmosios instancijos teisme paskirstytos bylinėjimosi išlaidos: ieškovo reikalavimas patenkintas dėl 4 558.84 Lt dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, todėl atsakovas valstybei turi sumokėti 137 Lt žyminį mokestį, o ieškovui 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo reikalavimas patenkintas dėl 20 532 Lt, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 616 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 338 Lt vertimo išlaidų (2 t., 158-160 b. l., CPK 83 str. 1 d. 1 p., 93, 96 str.) .
Ieškovas įmokėjo į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą 2 000 Lt, už tikrinant galimas bylinėjimosi išlaidas (kviečiant liudytojus iš Danijos) (2 t., 191 b. l.). Išnykus priežasčiai dėl kurios buvo pareikalauta užstato, jis grąžinamas ieškovui P. K. .
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti.
Teismo sprendimo dalį, kuria priteista ieškovui P. K. iš atsakovo UAB ,,Dannemand“ 1 552 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt du litai) neišmokėto darbo užmokesčio ir 18 980 Lt (aštuoniolika tūkstančių devyni šimtai aštuoniasdešimt litų) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą laiką atsiskaityti panaikinti ir P. K. ieškinį šioje dalyje atmesti. Kitą šio sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Sumažinti iš atsakovo UAB ,,Dannnemand“ ieškovui P. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 1 500 Lt iki 300 Lt.
Priteisti iš ieškovo P. K. atsakovui UAB ,,Dannemand“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme: 616 Lt (šešis šimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio ir 338 Lt (tris šimtus trisdešimt aštuonis litus) už vertėjo paslaugas.
Sumažinti iš atsakovo UAB ,,Dannemand“ valstybei pirmosios instancijos teismo priteistą žyminį mokestį nuo 823 Lt iki 137 Lt (vieno šimto trisdešimt septynių litų).
Kitą Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti P. K. 2 000 Lt (du tūkstančius litų) užstatą, sumokėtą 2012 m. sausio 20 d. Mokėjimo nurodymu Nr. 447 į Lietuvos apeliacinio teismo (jur. asm. k. 191831183) sąskaitą Nr. LT627044060000286878 AB SEB banke.
Teisėjai | Danutė Gasiūnienė |
| |
| Marytė Mitkuvienė |
| |
| Nijolė Piškinaitė |