Civilinė byla Nr. 3K–3–388/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 27.7; 44.5.2.17
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Autrolis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės ,,Autrolis“ ieškinį atsakovui G. Č. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 51 769,99 Lt turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2001 m. gegužės 3 d. iki 2004 m. birželio 1 d. dirbo AB ,,Autrolis“ generaliniu direktoriumi. 2004 m. rugsėjo 23 d. atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad atsakovas 2001-2004 m. laikotarpiu dešimčiai asmenų, kurie nedirbo bendrovėje, perdavė bendrovei priklausančius mobiliuosius telefonus. Atsakovo nurodymu šių asmenų pokalbiai buvo apmokėti iš bendrovės sąskaitos. Iš viso bendrovė sumokėjo 51 769,99 Lt. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo, galiojusio iki 2004 m. sausio 1 d., 38 straipsnio 12 dalies nuostatas, jei bendrovės administracijos vadovas sudarė sandorį, viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką, ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir taip bendrovei padarė žalą, bendrovė turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti patirtą žalą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Teismas konstatavo, kad atsakovas yra atsakingas už bendrovei padarytą žalą dėl netinkamo bendrovės turto – piniginių lėšų – panaudojimo apmokant telefoninius pokalbius mobiliaisiais telefonais, naudojamais ne bendrovės darbuotojų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija iš ieškovo atsakovui priteisė 2553,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 17,95 Lt už procesinių dokumentų įteikimą.
Teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog žala bendrovei buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (2002 m. gruodžio 27 d. redakcijos) 38 straipsnio 12 punktą, jei administracijos vadovas sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir taip bendrovei padarė žalos, bendrovė ir bendrovės akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą.
Atsakovas turėjo vadovautis AB ,,Autrolis“ įstatais, kurių 57.10 punkte įtvirtinta administracijos vadovo pareiga užtikrinti bendrovės turto apsaugą. Atsakovas privalėjo vadovautis administracijos darbo reglamentu, laikytis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo AB ,,Autrolis“ įstatais. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas nėra atsakingas už bendrovei padarytą žalą dėl netinkamo bendrovės turto – piniginių lėšų – panaudojimo apmokant telefoninius pokalbius mobiliaisiais telefonais, naudojamais ne bendrovės darbuotojų.
Pats atsakovas apeliaciniame skunde pripažino, kad ieškovui dėl neteisėto mobiliųjų telefonų išdavimo buvo padaryta žala.
2. Teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, nepagrįstai vertino liudytojo bendrovės Remonto ūkio naujų technologijų įdiegimo skyriaus viršininko V. P. parodymus, duotus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio reikalavimus teismas privalo visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti byloje esančią medžiagą ir įrodymus.
Liudytojas V. P. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad pagal jo užimamos pareigybės nuostatus jis privalėjo tik organizuoti bendrovei priklausančių mobiliųjų telefonų remontą, užtikrinti telefonų patikimą veikimą, organizuoti telefonų aparatų išdavimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. P. buvo atsakingas ir už telefoninių pokalbių sąskaitų apmokėjimą. Atsakovas nenurodė jokio dokumento, kuriuo, eidamas bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, būtų pavedęs V. P. organizuoti telefoninių pokalbių apmokėjimą.
3. Teismas pažeidė procesinės teisės normą, išnagrinėdamas apeliacinį skundą, kurį paduodant nebuvo sumokėtas žyminis mokestis.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Kasacinis skundas yra nepagrįstai grindžiamas Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 12 punktu. Atsakovas nėra sudaręs nė vieno sandorio, kuris būtų viršijęs atsakovo kompetencijos ribas, nėra padaręs jokių neteisėtų veiksmų, kuriais būtų padaręs bendrovei žalos.
Kasatorius nenurodė jokio rašytinio dokumento, kuriuo atsakovas būtų pavedęs kam nors iš darbuotojų perduoti neatlygintinai naudotis bendrovei priklausančiais mobiliaisiais telefonais. Pats ieškovas nežino, kas kalbėjo nurodytais telefonais, ar telefonai nebuvo naudojami bendrovės reikalams. 2004 m. rugsėjo 29 d. patikrinimo akte konstatuojama, kad asmenų, kam buvo perduoti bendrovei priklausantys telefonai, ir kas kalbėjo bendrovės sąskaita, nepavyko nustatyti.
Atsakovas, eidamas pareigas, vadovavosi administracijos darbo reglamentu, nepažeidė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Atsakovas nepriėmė nė vieno sprendimo, kuris būtų pažeidęs bendrovės įstatus.
2. Už bendrovei priklausančių mobiliųjų telefonų neteisėtą išdavimą atsakomybę turėtų prisiimti bendrovės naujų technologijų įdiegimo viršininkas V. P. . Jis pateikdavo bendrovės buhalterijai sąskaitas už mobiliuosius telefonus. Jis yra materialiai atsakingas asmuo. Ieškovo teismui pateikti bendrovės Remonto ūkio naujų technologijų įdiegimo skyriaus viršininko pareigybės nuostatai negali būti vertinami kaip įrodymas, nes V. P. nėra su šiais nuostatais susipažinęs ir jų pasirašęs.
3. Žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą buvo sumokėtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija) 38 straipsnio 12 punkte buvo nustatyta, kad jei administracijos vadovas sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir taip bendrovei padarė žalos, bendrovė ir bendrovės akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą.
Teismai padarė išvadas, kad atsakovui gali būti taikoma atsakomybė dėl žalos padarymo. Tačiau teismai, remdamiesi šia įstatymo norma, priėmė skirtingus sprendimus. Vertinant jų padarytus teisės normų aiškinimus ir taikymus būtina atsižvelgti į tai, kad pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: 1) padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), 2) žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis), 3) tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), 4) asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė visas sąlygas, kurioms esant atsakovui atsirado civilinė atsakomybė ir ją taikė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus. Kartu šis teismas nurodė, kad ieškovas turi galimybę išieškoti žalos atlyginimą iš buvusių ieškovo valdybos pirmininkų R. P. ir A. S. . Kasacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai išaiškino ir taikė įstatymo normas, reglamentuojančias deliktinės žalos atlyginimą.
Minėta, kad viena iš sąlygų deliktinei atsakomybei atsirasti būtina žala (CK 6.249 straipsnis). Taigi teismas turi išsiaiškinti ar ji buvo padaryta, o jeigu ji padaryta, tai turi būti nustatytas nuostolių dydis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškinys pareikštas dėl 51 769,99 Lt nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir tokio dydžio nuostolius priteisė. Tačiau 2004 m. rugsėjo 23 d. komisijos išvadoje (b. l. 6) nurodyta, kad ieškovo sąskaita buvo apmokėti ieškovo valdybos pirmininko A. S. ir buvusio ieškovo valdybos pirmininko R. P. telefoniniai pokalbiai. Pirmosios instancijos teismas neaiškino, ar šie asmenys, būdami ieškovo valdymo organo nariai telefonais naudojosi ne ieškovo interesais. Jeigu jie veikė ieškovo interesais, svarstytina, ar atsakovas privalo atlyginti visus nuostolius, t. y. ar kurio nors nurodyto asmens (asmenų) bendrovės sąskaita apmokėtų pokalbių suma neturi būti mažintinas nuostolių dydis. Taigi teismai nenustatė padarytos žalos ir atlygintinų nuostolių dydžio.
Pagal minėto Akcinių bendrovių įstatymo 22 straipsnio 1 dalį bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas. Ieškovo Įstatų 28 punkte nustatyta, kad valdyba yra bendrovės organas. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Minėta, kad komisijos išvadoje nurodyta, jog A. S. yra ieškovo valdybos pirmininkas, o R. P. – buvęs ieškovo valdybos pirmininkas. Pagal minėtos komisijos išvadą už jų telefoninius pokalbius apmokėjo ieškovas. Taigi nustatant žalos ir atlygintinų nuostolių dydį būtina išaiškinti, kieno interesais veikė minėti asmenys. Tai darytina įtraukus juos dalyvauti byloje, nes pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, jie, kaip juridinio asmens valdymo organo nariai, gali būti įpareigoti atlyginti jų padarytą žalą. Šiuo atveju atsakovui būtų nustatytas mažesnis atlygintinų nuostolių dydis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovas turi galimybę iš jų išieškoti žalos atlyginimą, motyvuose pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Toks civilinės procesinės teisės normos pažeidimas yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi neatskleista bylos esmė ir neįtraukti dalyvauti byloje asmenys, kurie gali būti įpareigoti atlyginti žalą, tai abiejų instancijų teismų sprendimai naikintini, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 1 d. ir Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. sprendimus panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Egidijus Laužikas
Algis Norkūnas