Administracinė byla Nr. eA-453-822/2022

 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02151-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.6

                  (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aksel“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aksel“ su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NŽT sudaryti komisiją pareiškėjo skundui išnagrinėti bei nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad: 

2.1.       Jam nuosavybės teise priklauso maitinimo paskirties pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir statinys), esantis Rietavo savivaldybėje. Rietavo savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. AV-166 žemės sklypui ir statiniams, tarp jų kavinei, suteikė adresą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2017 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių, prašydamas išnuomoti 8,2694 ha ploto žemės sklypo dalį, o vėliau pateikė ir 2017 m. liepos 5 d. pasiūlymą organizuoti šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Prie pareiškėjo kavinės taip pat yra įrengti vietiniai inžineriniai nuotekų ir vandens tinklai. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2017 m. liepos 26 d. raštu informavo, kad vykdydamas NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. pavedimą nusprendė rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – atidalinti žemės sklypus, reikalingus pastatams eksploatuoti. Pareiškėjo atstovė 2017 m. spalio 17 d. kreipėsi į Valstybinės žemės fondo (toliau – ir VŽF) Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyrių su prašymu paaiškinti, kokio dydžio sklypas formuojamas pareiškėjui. 2017 m. spalio 18 d. elektroniniu laišku buvo nurodyta, kad žemės pertvarkymo ir formavimo projektas yra rengiamas, o VŽF Šiaulių žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vadovė informavo pareiškėją 2018 m. vasario 21 d. raštu, kad suformuotas 0,2172 ploto kelio servitutas. Šie duomenys patvirtina, kad NŽT nurodymu pareiškėjui buvo formuojamas žemės sklypas prie jo statinio.

2.2.       Po to, kai Plungės apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-943-514/2018 patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį ir panaikino nuo sudarymo momento visas sutartis ir susitarimus dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo UAB „Rietavo turgus“, neliko formalių kliūčių dalį šio sklypo suformuoti pareiškėjui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Rietavo turgus“ ieškinį dėl įpareigojimo pareiškėją nukeldinti jo statinį ir priteisti 8 612,32 Eur skolos bei delspinigius. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi prie šios civilinės bylos buvo prijungta civilinė byla Nr. e2-2124-225/2018, kuri buvo iškelta pagal NŽT ieškinį pareiškėjui dėl valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, deklaracijos ir statinio registracijos panaikinimo. Šiuo ieškiniu NŽT prašė teismo panaikinti UAB „Aksel“ maitinimo paskirties pastato 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigoti atsakovą atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28-904/2020 UAB „Rietavo turgus“ ieškinį atmetė, o NŽT ieškinį tenkino iš dalies, t. y. panaikino 2012 m. kovo 29 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įpareigojo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant jame esančią kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, kuris iš dalies patenkino apeliaciją ir 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 konstatavo, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė. Teismas nusprendė, kad šiuo atveju UAB „Aksel“ turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, nes byloje nenustatyta, jog atlikti statybos darbai toje vietoje apskritai negalimi ir kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų (nutarties 75–81 p.).

2.3.       Siekdamas įteisinti statinį, pareiškėjas pateikė NŽT Plungės ir Rietavo skyriui 2020 m. birželio 29 d. raštą, kuriuo prašė nurodyti, ar NŽT atnaujino 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimą su tikslu suformuoti pareiškėjui sklypą. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. raštu nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai projekto ZSFP-39286 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Toks teritorinio NŽT skyriaus atsakymas į pareiškėjo prašymą yra nekonkretus ir neaiškus. Dėl to pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakymą apskundė neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka NŽT direktoriui. NŽT, praleidusi skundo nagrinėjimo terminus, atsiuntė pareiškėjui paštu Sprendimą, pasirašytą NŽT direktoriaus pavaduotojo A. B., kurį pareiškėjas gavo tik 2020 m. spalio 21 d.

2.4.       NŽT Sprendime konstatuota, kad NŽT neturi teisinio pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti pareiškėjui žemės sklypą (jo dalį) prie nelegaliai pastatyto jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Tokiu būdu atsakovas veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), nes neatsižvelgė į minėtą įsiteisėjusią Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 ir netinkamai šią nutartį aiškino. Kadangi Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog pareiškėjo statinys gali minėtoje vietoje stovėti, tai norėdamas įteisinti statinį pareiškėjas visų pirma turi išsinuomoti (ar nusipirkti) sklypą ar jo dalį prie statinio. Tokia sąlyga nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Be to, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas gali leisti asmeniui per teismo nustatytą terminą pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir/arba statinį, jeigu toks pertvarkymas galimas pagal galiojančius teritorinio planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos ir paveldosaugos reikalavimams. NŽT nagrinėdama pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka pažeidė bendrą principą, kad ginčą nagrinėjanti institucija negali priimti blogesnio sprendimo negu yra skundžiamas. Šiuo konkrečiu atveju NŽT Plungės ir Rietavo skyrius pareiškėjui nebuvo nurodęs, kad negali būti formuojamas sklypas prie statinio. Pareiškėjas skundą teikė dėl to, kad teritorinio skyriaus atsakymas buvo nekonkretus. Be to, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tokiu būdu įstatymas apibrėžia, kokie skundai NŽT yra nagrinėjami ikiteismine tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios numato, kad NŽT nenagrinėja skundų dėl žemės sklypų nuomos, o tokie ginčai nagrinėjami betarpiškai teisme. Taigi NŽT nagrinėdama pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka neturėjo teisės nuspręsti, kad pareiškėjui sklypas negali būti suformuotas ir išnuomotas. Jeigu teritorinis padalinys būtų atsisakęs pareiškėjui suformuoti sklypą/jo dalį ir jį išnuomoti, tai tokiu atveju pareiškėjas būtų teikęs skundą tiesiogiai teismui.

2.5.       NŽT nesilaikė jos pačios patvirtintų Taisyklių, nes pagal šias Taisykles sprendimą gali priimti Tarnybos direktorius, o ne jo pavaduotojas (Taisyklių 3 p.). Be to, ginčo nagrinėjimui galėjo būti sudaryta komisija (Taisyklių 3 p.), o ne pavesta skundą nagrinėti eilinei NŽT darbuotojai, nes nagrinėjant skundą turėjo būti įvertintas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Taip pat akivaizdžiai buvo pažeistas Taisyklių 6 punktas, kuriame deklaruojama, kad nagrinėjant skundus valstybės tarnautojai privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

3.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1.       Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020, nutarta suteikti UAB ,,Aksel“ 6 mėnesių, skaičiuojamų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius Statybos įstatyme numatyta tvarka, o, neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą 6 mėnesių terminą, įpareigoti UAB „Aksel“ per 1 mėnesį nuo 6 mėnesių termino pabaigos dienos savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nugriauti joje esantį pastatą – kavinę-barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti statinį, pateikė NŽT Plungės ir Rietavo skyriui 2020 m. birželio 29 d. prašymą dėl 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimo atnaujinimo. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. rašte nurodė, kad tolimesni formavimo ir pertvarkymo veiksmai projekto ZSFP-39286 žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo nutartimi. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 25 d. ikiteismine tvarka pateikė skundą Nacionalinės žemės tarnybai. Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. spalio 14 d. sprendimu buvo atsakyta į 2020 m. rugpjūčio 25 d. skundą.

3.2.       Šioje byloje neįrodyta, kad pareiškėjas, statydamas ginčo pastatą, teisėtai valdė žemės sklypo dalį, kuriame vykdė statybos darbus, ir gavo žemės sklypo savininko sutikimą statyti ginčo pastatą. Pareiškėjo nurodomas pastatas – kavinė-baras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma įpareigoti NŽT Plungės ir Rietavo skyrių spręsti klausimą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų atnaujinimo ir suformuoti UAB „Aksel“ žemės sklypą (jo dalį) prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nepagrįstas. Nacionalinė žemės tarnyba šiuo atveju neturi teisinio pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti UAB „Aksel“ žemės sklypą (jo dalį) prie nelegaliai pastatyto jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.3.       UAB „Aksel“, prieš statydama statinį kitam asmeniui priklausančioje žemėje, privalėjo susitarti dėl žemės naudojimo statiniams statyti su jos savininku. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Aksel“ statinį pastatė valstybinėje žemėje ir UAB „Aksel“ pagal teisės aktų nuostatas neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo statinio statybai valstybinėje žemėje, todėl tai yra savavališkas statinys. Kadangi pareiškėjas pažeidė imperatyvias statybą reguliuojančias teisės aktų nuostatas, todėl savavališkos statybos pasekmės turi būti šalintinos šiuos statinius nugriaunant. Pareiškėjas siekia įsiteisinti neteisėtai pastatytą statinį ir tokie veiksmai pažeidžia teisingumo principą, nes „iš ne teisės negali atsirasti teisė“. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009). Šiuo atveju pareiškėjas neturėjo ir neturi jokio teisinio pagrindo įsiteisinti valstybinėje žemėje pastatyto viešojo maitinimo paslaugų statinio.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.), kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pareiškėjui UAB „Aksel“ iš atsakovo NŽT priteisė 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą, kitos pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo dalies netenkino.

5.       Teismas, apibrėždamas šios bylos nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas, įvertino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-58-520/2021 buvo konstatuota, jog NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) teisėtumas buvo įvertintas neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka ir pareiškėjas, nepraleidęs sprendime nurodyto skundo padavimo termino, su skundu dėl sprendimo panaikinimo kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegija nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartyje pagrįstai nustatyta, jog NŽT sprendimą priėmė pareiškėjo skundą išnagrinėjusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, o tai reiškia, kad turėjo būti nurodyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apskundimo tvarka. Teismas, įvertinęs tai, nurodė, kad šis ginčas išnagrinėtas neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl būtina įvertinti visos administracinės procedūros teisėtumą, pasisakant tiek dėl cituojamo teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo, tiek dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka NŽT priimto sprendimo teisėtumo.   

6.       Teismas nustatė, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 36FPĮ-123-(14.36.124.) nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), atidalijant žemės sklypą (-us), reikalingą (-us) pastatams eksploatuoti. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 36SD-883-(14.36.104.) pareiškėjas informuotas, kad kol vyksta teisminiai ginčai, formavimo ir pertvarkymo projektas ZSFB-39286 žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sustabdomas. Pasibaigus teisminiams procesams bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnio formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Pareiškėjas 2020 m. birželio 29 d. kreipėsi prašymu į NŽT informuodama apie pasibaigusį teisminį procesą, prašydama informuoti, ar yra atnaujintas 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimas. Taip pat nurodyta, kad pagal užsakymą matininkas yra parengęs UAB „Aksel“ priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų kadastrinių matavimų bylas, šie tinklai turi įeiti į UAB „Aksel“ formuojamą sklypo dalį. Kartu su prašymu pateiktas 2018 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo planas. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) pacitavo Klaipėdos apygardos teismo nutarties rezoliucinę dalį ir nurodė, kad vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi Nr. e2A-742-524/2020 informuoja, jog tolimesni formavimo ir pertvarkymo projekto ZSFP-39286 žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis minėta teismo nutartimi.

7.       Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės) 21 ir 68 punktais (2020 m. sausio 31 d. Nr. 3D-57/D1-58 redakcija), pagal kuriuos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūra yra tęstinio pobūdžio, ji pradedama priimant sprendimą pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, ir baigiama priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas šis projektas arba atsisakoma jį tvirtinti, 13 punktu, kuris detalizuoja asmenis, kurie turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, tarp jų minimi ir statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai bei pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Teismas nurodė, kad šio taisyklių punkto ir Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatos reiškia, kad tokie asmenys gali inicijuoti to žemės sklypo, kuriame stovi statiniai, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, suformuojant tokiems statiniams naudoti reikalingus žemės sklypus.

8.       Teismas iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020, konstatuojamosios dalies 78–81 punktų ir rezoliucinės dalies nustatė, kad teismas konstatavo, jog net ir esant nustatytai aplinkybei, kad statinys yra savavališka statyba, atsakovei turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, prieš imantis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų, kadangi, vadovaujantis aptartais šioje nutartyje nurodytais konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) nuostatomis ir nuosekliai formuojama teismų praktika, statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, kurios turi būti imamasi tik asmeniui per nustatytą laikotarpį neįteisinus savavališkos statybos padarinių. Teismas taip pat akcentavo, kad savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga. Teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Statybos įstatymo 28 str. 9 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Teismas pažymėjo, kad cituojamoje nutartyje teismas nevertino ir nepasisakė dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo ir jo tęstinumo. Teismas nusprendė, kad ginčijamu aktu teikiant nuorodą į anksčiau cituojamą teismo nutartį ir neišdėstant iš vis jokios savarankiškos teisinės argumentacijos ar nepateikiant informacijos dėl kurios pateikimo kreiptasi į atsakovą, akivaizdu, kad nebuvo išspręstas klausimas nei dėl projekto rengimo tęstinumo atnaujinimo, nei pateikta prašoma informacija apie projekto rengimo eigą.

9.       Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju atsakovas spręsdamas dėl pateikto prašymo pirmiausia privalėjo įvertinti rašte cituojamo teismo nutarties teisines pasekmes, o neapsiriboti vien tik jos citavimu. Būtent tokia prievolė kyla ir iš kasacinės instancijos teismo suformuotos teisminės praktikos tokios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013 dėl situacijos, kai atsakovei savavališkai pastatytą pastatą atsisakoma įteisinti dėl to, kad ji nėra įgijusi teisių į žemę, ant kurios stovi pastatas, o žemės sklypą atsisakoma formuoti, nes jame yra be statybos leidimo pastatytas namas, yra pažymėjęs, kad neleistina tokia situacija, jog atskirų teisių įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės realizavimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima realizuoti, kol neįgyvendinta pirmoji. Negali būti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį atskirų teisių įgyvendinimas būtų susijęs taip, jog neįgyvendinus vienos teisės negalimas kitos teisės įgyvendinimas ir atvirkščiai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl pirmiausia turėtų būti nagrinėjama galimybė suteikti asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises. Tokiu atveju turi būti aiškinamasi dėl asmens galimybės įgyti sklypą nuosavybėn pirkimo būdu, jį nuomoti, nustatyti servitutą ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas net ir savavališkos statybos atveju konstatavo, kad kai statiniai savavališkai yra pastatyti ne ant teisiniu pagrindu valdomos žemės (valstybinės žemės), yra labai svarbus visų suinteresuotų asmenų glaudus bendradarbiavimas, siekiant išsiaiškinti galimybes suteikti tokiam asmeniui žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises prie šio valdomo neteisėtai pastatyto namo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017 44 p. ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

10.       Teismas pažymėjo ir tai, kad 2020 m. birželio 29 d. pareiškėjas kreipėsi ir prašymu dėl informacijos apie projekto rengimą, taigi šį teisinį santykį reguliuoja ir Viešojo administravimo įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės). Teismas, įvertinęs pareiškėjo 2020 m. birželio 29 d. rašto turinį, konstatavo, kad pareiškėjos raštas VAĮ prasme laikytinas prašymu (VAĮ 2 str. 14 d.). Teismas, įvertinęs VAĮ 14 straipsnio 1, 3 dalių, Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių 1, 35 punktų nuostatas, nurodė, kad vertinant tai, ar atsakovas tinkamai sprendė pareiškėjo prašymą ir pateikė išsamų ir argumentuotą atsakymą, teismas turi vadovautis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad turi būti nustatyta, ar konkrečiu atveju viešojo administravimo subjekto priimtais aktais, veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Teismas pažymėjo, kad pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį (aktuali ginčui akto redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Teismas taip pat rėmėsi administracinių teismų praktika aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, be kita ko, pasisakant dėl gero viešojo administravimo, atsakingo valdymo (gero administravimo) principų.

11.       Teismas nusprendė, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) nebuvo atsakyta į pareiškėjo prašyme keliamus klausimus, t. y. atsakymas iš vis neatitiko prašymo turinio. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.), jį 2020 m. rugpjūčio 25 d. skundu apskundė NŽT direktoriui, prašydamas įpareigoti NŽT Plungės ir Rietavo skyrių skubiai išspręsti klausimą dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų atnaujinimo ir įpareigoti suformuoti sklypą. NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimu konstatuota, kad nėra pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti sklypą prie nelegaliai pastatyto jam nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro. Teismas, sistemiškai įvertinęs Taisyklių 29, 30, 30.1–30.5 punktų nuostatas, konstatavo, kad kaip neteisminio ginčo nagrinėjimo institucija NŽT gali revizuoti ir atlikti tam tikrą teisinių santykių kvalifikaciją vertindama teritorinio skyriaus sprendimo turinį ir formą, jeigu juo iš esmės yra atlikta teisinių santykių kvalifikacija. Teritorinis skyrius iš esmės jokios teisinių santykių kvalifikacijos neatliko, aktas neatitiko jam keliamų reikalavimų, taigi NŽT pati atliko teisinių santykių kvalifikavimą už teritorinį skyrių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte, kuris šiuo atveju buvo skundo neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijai dalyku. Taigi neteisminio ginčo nagrinėjimo institucija nesant ginčijamame akte jokio teisinio kvalifikavimo iš esmės turėjo priimti vieną iš Taisyklių 30.2 arba 30.5 punkte numatytų sprendimų. Teismas akcentavo, kad neteisminio ginčo nagrinėjimo institucijos teisė panaikinti ir priimti naują sprendimą gali būti realizuojama jeigu akte yra atliktas teisinis vertinimas, nurodytos aplinkybės ir atlikta teisinių santykių kvalifikacija. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju teritorinio skyriaus sprendimas šių reikalavimų neatitiko. Teismas pažymėjo ir tai, kad NŽT Sprendimas yra priimtas NŽT direktoriaus pavaduotojo, o Taisyklių 30 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas, jog sprendimo priėmimas išnagrinėjus skundą neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka yra išimtinė NŽT direktoriaus teisė. Šiuo atveju šio reikalavimo nesilaikyta. Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-842-556/2020 ir kt.).

12.       Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. raštas Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1938-(8.5) yra vientisos procedūros sudedamosios dalys, todėl nustatęs įvardintas aplinkybes dėl šių aktų neteisėtumo pagrindų teismas priėjo prie išvados, kad abu aktai turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais. Teismas nurodė, kad panaikinus skundžiamus aktus kaip neteisėtus, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (ankstesnę padėtį) ir sukuria atsakovui NŽT pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. birželio 29 d. prašymą.

13.       Pareiškėjui teismui pateikus tik žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, kitų bylinėjimosi išlaidų nepagrindus, priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios patirtos sumokant žyminį mokestį.

III.

14.       Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta panaikinti NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 liepos 28 d. sprendimą Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 1SS-1938-(8.5.) ir pareiškėjui iš atsakovo NŽT priteista 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.       Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 10 punkte buvo numatyta, kad panaudos gavėjas, t. y. viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Žemaitijos kolegija, kuri šiuo metu yra likviduota, „be panaudos davėjo sutikimo savo teisių negali perleisti kitam asmeniui, padalyti panaudos teisės, taip pat sklypą įkeisti“. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, VšĮ Žemaitijos kolegija negalėjo išduoti sutikimo įregistruoti statinio daiktinių teisių UAB „Aksel“ vardu Nekilnojamojo turto registre. Tuometinis panaudos davėjas bei vienintelis minimo žemės sklypo patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba, neišdavė jokio sutikimo ar kitokios formos leidimo vykdyti statybos darbus. Pastatas-kavinė-baras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma įpareigoti NŽT Plungės ir Rietavo skyrių spręsti klausimą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų atnaujinimo ir suformuoti UAB „Aksel“ žemės sklypą (jo dalį) prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro, yra nepagrįstas. Valstybinės žemės sklypas, kuriame yra nelegaliai UAB „Aksel“ pastatytas statinys, Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026 „Dėl žemės suteiktos kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašų patvirtinimo“ mokslo ir mokymo reikmėms buvo suteiktas VšĮ Žemaitijos kolegijai. Šis nutarimas dar nėra panaikintas, sklypas yra priskirtas mokymo reikmėms. Ši sąlyga taip pat neleidžia jo pertvarkyti rengiant sklypo formavimo pertvarkymo projektą. UAB „Aksel“ pažeidė imperatyvias statybą reguliuojančias teisės aktų nuostatas, todėl savavališkos statybos pasekmės turi būti šalintinos šiuos statinius nugriaunant. Pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Dėl šios priežasties pareiškėjas neturi ir subjektinės teisės reikalauti išsinuomoti valstybei priklausančią žemės sklypo dalį.

14.2.       NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1938-(8.5.) yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra pakankamai motyvuoti. Be to, NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 liepos 28 d. sprendime Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendime Nr. 1SS-1938-(8.5.) yra suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

14.3.       Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos nuostatai). Nacionalinės žemės tarnybos nuostatų 13.6.2 papunktyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos darbo reglamentą. NŽT direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86 (NŽT 2018 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. 1P-13-(1.3.) redakcija) (2021 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 1P-56-(1.3 E.) redakcija nuo 2021 m. kovo 12 d.) yra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamentas (toliau – ir Darbo reglamentas), kuris nustato Nacionalinės žemės tarnybos darbo tvarką. Darbo reglamento 14 punkte nustatyta, kad direktorius turi du pavaduotojus, kurie yra jam tiesiogiai pavaldūs. Darbo reglamento 15 punkte nustatyta, kad direktoriaus pavaduotojai užtikrina efektyvų Nacionalinei žemės tarnybai iškeltų uždavinių ir pavestų funkcijų vykdymą, pagal koordinuojamas ir kontroliuojamas sritis, nurodytas NŽT direktoriaus pavaduotojų pareigybės aprašymuose, organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos darbą, prižiūri, kuruoja jiems priskirtų struktūrinių padalinių veiklą, atstovauja Nacionalinei žemės tarnybai visų lygių institucijose, darbo grupėse ir tarptautinėse organizacijose, įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo srityse. Darbo reglamento 24 punkte (2021 m. sausio 7 d. įsakymo Nr. 1P-5-(1.3 E.) redakcija nuo 2021 m. sausio 7 d.) nustatyta, kad direktoriaus pavaduotojai pagal koordinuojamas ir kontroliuojamas sritis, nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojų pareigybės aprašymuose, pasirašo dokumentus, kuriais kreipiamasi ar atsakoma į fizinių ir juridinių asmenų prašymus ir skundus, išskyrus tuos skundus, kurie nagrinėjami Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nustatyta tvarka (24.1 p.).; kitus dokumentus, kuriuos pasirašyti jiems suteiktas direktoriaus įgaliojimas (24.5 p.). Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1P-172-(1.3.) yra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas (toliau – ir Pareigybės aprašymas), kurio 21 punkte nustatyta, kad NŽT direktoriaus pavaduotojas pagal kompetenciją dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus prašymus, paklausimus, pareiškimus ir skundus, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis. Vadovaujantis Pareigybės aprašymu, NŽT direktoriaus pavaduotojas A. B. taip pat galėjo pasirašyti NŽT Sprendimą. Šiuo atveju institucija nagrinėdama pareiškėjo skundą veikė ne vadovaujantis Taisyklėmis, o veikė Darbo reglamento 24.1 papunkčio pagrindu, kai direktoriaus pavaduotojas pagal koordinuojamą ir kontroliuojamą sritį, kurios nurodytos NŽT direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme, pasirašė sprendimą dėl pareiškėjo skundo išnagrinėjimo. Be to, direktoriaus pavaduotojas turi įgaliojimą pavestą NŽT direktoriaus įsakymu, kuriame nurodyta, kad nesant laikinai direktoriui, jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas (pridedamas žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 11 d. įsakymas Nr. 3P-98 „Dėl žemės ūkio ministro 2018 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. 3P-116 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus funkcijų“ pakeitimo). 

14.4.       NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1938-(8.5.) yra teisėti, nes juos priėmė kompetentingi NŽT vadovai, patys sprendimai buvo pakankamai išsamūs, pagrįsti teisės aktais ir teismo sprendimais.

15.       Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

15.1.       Apeliacinis skundas didžiąja dalimi neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktų reikalavimų, t. y. skundas neturi juridinio pagrindo. Apeliaciniame skunde cituojamos jau išnagrinėtų bylų aplinkybės bei sprendimai, tačiau neaiškus jų sąsajumas su teismo išnagrinėta byla ir teismo išvadomis. Atsakovas nenurodė, kodėl nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020 vertinimu, kurį atliko teismas. Kita vertus, skundas iš dalies yra prieštaringas ir nelogiškas. Iš apeliacinio skundo teiginių matyti, kad pareiškėjas turi visas galimybes įteisinti savo kavinės pastatą, tik neaišku, kodėl NŽT nesutinka pareiškėjui suformuoti sklypo prie statinio.

15.2.       Apeliacinio skundo 26 punkto teiginiai akivaizdžiai neatitinka Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties ir pažeidžia teismo sprendimo privalomumo prezumpciją. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovo sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės normomis bei atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tačiau atsakovas niekaip nepaneigia teismo motyvų ir teismo cituojamos administracinių teismų praktikos tuo klausimu.

15.3.       Apeliaciniame skunde plačiai cituojamas Darbo reglamentas ir NŽT direktoriaus pavaduotojų funkcijos, nors atsakovas pats pripažįsta, kad NŽT direktoriaus pavaduotojas pasirašo dokumentus, kuriais kreipiamasi ar atsakoma į asmenų skundus, išskyrus tuos skundus, kurie nagrinėjami pagal Taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

16.       Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir panaikinti NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimas (raštas) Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1938-(8.5.), pagrįstumas ir teisėtumas. 

17.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 29 d. kreipėsi prašymu į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių informuodamas apie pasibaigusį teisminį procesą priėmus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020, kurioje nurodyta, jog UAB „Aksel“ turi teisę įteisinti kavinės pastatą. Pareiškėjas prašė raštu atsakyti, ar yra atnaujintas 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimas. Taip pat nurodyta, kad pagal užsakymą matininkas yra parengęs UAB „Aksel“ priklausančių vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų kadastrinių matavimų bylas, šie tinklai turi įeiti į UAB „Aksel“ formuojamą sklypo dalį. Kartu su prašymu pateiktas 2018 m. gruodžio 7 d. žemės sklypo planas. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius, išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) pacitavo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties rezoliucinę dalį ir vadovaujantis šia nutartimi informavo, jog tolimesni formavimo ir pertvarkymo projekto ZSFP-39286 žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis minėta teismo nutartimi. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.), jį 2020 m. rugpjūčio 25 d. skundu apskundė NŽT direktoriui, prašydamas įpareigoti NŽT Plungės ir Rietavo skyrių skubiai išspręsti klausimą dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų atnaujinimo ir įpareigoti suformuoti sklypą prie bendrovei priklausančio kavinės pastato. NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjo  2020 m. rugpjūčio 25 d. skundą, 2020 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 1SS-1938-(8.5.) konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti sklypą prie nelegaliai pastatyto jam nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro.

18.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) nebuvo atsakyta į pareiškėjo prašyme keliamus klausimus, t. y. atsakymas apskritai neatitiko prašymo turinio. Teismas, sistemiškai įvertinęs Taisyklių 29, 30, 30.1–30.5 punktų nuostatas, nusprendė, kad NŽT, kaip neteisminio ginčo nagrinėjimo institucija, gali revizuoti ir atlikti tam tikrą teisinių santykių kvalifikaciją vertindama teritorinio skyriaus sprendimo turinį ir formą, jeigu juo iš esmės yra atlikta teisinių santykių kvalifikacija, o šiuo atveju NŽT pati atliko teisinių santykių kvalifikavimą už NŽT teritorinį skyrių. Teismas taip pat priėjo prie išvados, kad NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1938-(8.5.) yra priimtas NŽT direktoriaus pavaduotojo (nekompetentingo administravimo subjekto), t. y. nesilaikant Taisyklių 30 punkte numatyto imperatyvaus reikalavimo, jog sprendimo priėmimas išnagrinėjus skundą neteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka yra išimtinė NŽT direktoriaus teisė.

19.       Atsakovas NŽT, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ginčo pastatas-kavinė-baras yra pastatytas nelegaliai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma įpareigoti NŽT Plungės ir Rietavo skyrių spręsti klausimą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūrų atnaujinimo ir suformuoti UAB „Aksel“ žemės sklypą (jo dalį) prie jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro, yra nepagrįstas. UAB „Aksel“ pažeidė imperatyvias statybą reguliuojančias teisės aktų nuostatas, todėl savavališkos statybos pasekmės turi būti šalintinos šiuos statinius nugriaunant. Atsakovo teigimu, NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) ir NŽT 2020 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 1SS-1938-(8.5.) yra teisėti, nes juos priėmė kompetentingi NŽT vadovai, patys sprendimai buvo pagrįsti teisės aktais ir teismo sprendimais, pakankamai išsamūs, motyvuoti.

20.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

21.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad NŽT Sprendimą priėmė, pareiškėjo skundą išnagrinėjusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-58-520/2021), tinkamai apibrėžė bylos nagrinėjimo dalyką ir bylos nagrinėjimo ribas, ir vertino visos administracinės procedūros teisėtumą, pasisakant tiek dėl NŽT teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo, tiek dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto NŽT sprendimo teisėtumo.

22.       Vertinant šioje byloje ginčijamo NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. sprendimo (rašto) Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1183-415/2021). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu padaryta išvada, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 36SD-2788-(14.36.104.) nebuvo atsakyta į pareiškėjo prašyme keliamus klausimus, sprendžia, kad jie yra pagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjas prašė raštu atsakyti, ar yra atnaujintas 8,2694 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo projekto rengimas. NŽT Plungės ir Rietavo skyrius 2020 m. liepos 28 d. raštu informavo, jog tolimesni formavimo ir pertvarkymo projekto žemės sklypui rengimo klausimai bus sprendžiami vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-742-524/2020. Nustatyta, kad šia Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartimi konstatuota, jog net ir esant nustatytai aplinkybei, kad UAB ,,Aksel“ statinys yra savavališka statyba, atsakovei turi būti suteikta galimybė įteisinti statinį, prieš imantis neteisėtos statybos pašalinimo veiksmų, kadangi statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, kurios turi būti imamasi tik asmeniui per nustatytą laikotarpį neįteisinus savavališkos statybos padarinių. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartyje nepasisakyta dėl ginčo žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo. Apibendrinus, darytina išvada, kad NŽT Plungės ir Rietavo skyrius neišdėstė jokios savarankiškos teisinės argumentacijos, nepateikė atsakymo dėl ginčo žemės sklypo projekto rengimo eigos.

23.       Vertinant NŽT priimto Sprendimo, kuriuo konstatuota, kad nėra pagrindo atnaujinti kitos paskirties 8,2694 ha ploto žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo procedūrų ir suformuoti UAB ,,Aksel“ žemės sklypą (jo dalį) prie nelegaliai pastatyto jai nuosavybės teise priklausančio pastato-kavinės-baro, teisėtumą ir pagrįstumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs Taisyklių 29, 30, 30.1–30.5 punktų nuostatas, pagrįstai konstatavo, kad NŽT, nesant NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus ginčijamame akte jokio teisinio kvalifikavimo, neturėjo teisinio pagrindo pati atlikti teisinių santykių kvalifikavimą už teritorinį skyrių.

24.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad NŽT Sprendimas yra priimtas nekompetentingo administravimo subjekto – NŽT direktoriaus pavaduotojo (Taisyklių 30 p.). Atsakovas apeliaciniame skunde pats nurodo, kad pagal Darbo reglamentą direktoriaus pavaduotojai pagal koordinuojamas ir kontroliuojamas sritis, nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojų pareigybės aprašymuose, pasirašo dokumentus, kuriais kreipiamasi ar atsakoma į fizinių ir juridinių asmenų prašymus ir skundus, išskyrus tuos skundus, kurie nagrinėjami Taisyklių nustatyta tvarka. Atsakovas taip pat teigia, kad direktoriaus pavaduotojas turi įgaliojimą pavestą NŽT direktoriaus įsakymu, kuriame nurodyta, jog NŽT direktoriaus laikinai nesant, jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad NŽT direktorius priimant ginčijamą Sprendimą negalėjo atlikti savo pareigų.

25.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

26.       Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 450 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pareiškėjo patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais.

27.       ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę gauti iš atsakovo atstovavimo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

28.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 450 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Aksel“ iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                      Iveta Pelienė

         Ernestas Spruogis

         Skirgailė Žalimienė