Civilinės bylos Nr. 2-21/2014

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.

                                                                      (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutarties, kuria netenkintas nurodytos pareiškėjos prašymas dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankrutavusios 16-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-807-585/2013),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartimi buvo iškelta atsakovo 16-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – Bendrija, BGNSB) bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Draugo petys“, nustatytas 45 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos (1 b. t., 231-233 l.); 2011-10-03 nutartimi pratęstas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo pateikimo terminas iki 2011-11-03 (2 b. t., 39 l.). Vilniaus apygardos teismo 2012-05-10 nutartimi atsakovas BGNSB pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto (4 b. t., 58-59 l.).

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtinti atsakovo bankroto administratoriaus 2011-11-04 pateiktas teismui atsakovo kreditorių sąrašas bei jų finansinai reikalavimai, tarp jų ir kreditoriaus E. J. M. 5 591 024,76 Lt sumos finansinis reikalavimas, kurį sudaro 5 383 785,88 Lt pagrindinė skola ir 207 238,88 Lt netesybos (2 b. t., 41-43 l.).

Pareiškėja N. M. 2011-12-14 pareiškimu, pateiktu atsakovo BGNSB bankroto administratoriui, prašė kreiptis į apygardos teismą, įtraukti ją į BGNSB kreditorių sąrašą su 6 340 567,24 Lt finansiniu reikalavimu (2 b. t., 73 l.). Nurodė, jog būdama vienintele BGNSB nare, pajininke ir pirmininke, pagal paskolų sutartis suteikė atsakovui 5 860 785,88 Lt sumos paskolą, pinigines lėšas pervesdama bankiniais pavedimais iš savo ir sutuoktinio sąskaitų, iš kurių jai buvo grąžinta 1 303 204,8 Lt, be to, ji įnešė 1 782 985,62 Lt sumos pinigines lėšas kaip pajus, kurie nėra grąžinti.

Atsakovo bankroto administratorius 2012 m. sausio 12 d. pateikė apygardos teismui prieštaravimą dėl pareiškėjos prašymo, kuriame prašė teismo netvirtinti pareiškėjos 6 340 0567,34 Lt sumos finansinio reikalavimo BGNSB bankroto byloje (2 b. t., 86-88 l.). Nurodė, kad pareiškėja prašymą įrašyti ją į Bendrijos kreditorių sąrašą pateikė 2011-12-15 (1,5 mėn. praleidusi teismo nustatytą terminą, nors žinojo apie terminus bei jų neigiamas praleidimo pasekmes), be to, pareiškėjos finansinis reikalavimas iš esmės yra tapatus apygardos teismo 2011-11-14 nutartimi patvirtintam kreditoriaus E. J. M. 5 591 024,76 Lt finansiniam reikalavimui, kurį kreditorius pagrindė, pateikdamas savo asmeninių sąskaitų išrašus bei 2008-11-24 tarptautinio mokėjimo pavedimą. Pasak bankroto administratoriaus, nors pareiškėja N. M. nurodo, jog jos finansinį reikalavimą atsakovui BGNSB sudaro 4 557 581,08 Lt atsakovui suteiktos paskolos ir 1 782 985,62 Lt dydžio pajiniai įnašai, paskola Bendrijai buvo suteiktas iš pareiškėjos kartu su sutuoktiniu bendrai naudojamos sąskaitos, kurioje esančių lėšų savininkas buvo kreditorius E. J. M., o pareiškėja turėjo tik naudotojo teises, pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pinigų perdavimo BGNSB faktą, o jos nurodytos paskolos sutartys nepatvirtina pinigų perdavimo Bendrijai fakto (CK 6.870 str.). Bankroto administratoriaus teigimu, pareiškėjos nurodytas 1 782 985,62 Lt sumos pajinis įnašas yra Bendrijos turtas, o ne jos nario, todėl su pareiškėja būtų atsiskaitoma, jeigu atsiskaičius su visais Bendrijos kreditoriais ir likvidavus Bendriją, liktų turto (Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 1 d. 6 p.).

Pareiškėja N. M. 2012-05-04 pateikė prašymą apygardos teismui, kuriame prašė patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2011-11-14 nutartį, įrašant pareiškėją į bankrutuojančios 16-osios GNSB kreditorių sąrašą kartu su kreditoriumi jos sutuoktiniu E. J. M., kurio vardu patvirtintas 5 591 024,76 Lt sumos finansinis reikalavimas atsakovo bankroto byloje turi būti patvirtintas kaip solidarius sutuoktinių reikalavimas (3 b. t., 1-6 l.). Pareiškėjos teigimu, ji su E. J. M. sudarė santuoką 1993 metais Dominikos Respublikoje, todėl sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė; iš bendro sutuoktinių turto paskolintos pinigų sumos turi būti pripažįstamos bendromis ir abu sutuoktiniai laikomi kreditoriais. Pasak pareiškėjos, nuo santuokos sudarymo momento savo nuosavybę sutuoktiniai laikė bendra, kartu pirko ir valdė jiems priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, 1999-06-18 sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria įsipareigojo veikti bendrai, statant gyvenamąjį namą su garažais, o jos sutuoktinis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nėra taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjos N. M. prašymo dėl jos finansinio reikalavimo patvirtinimo kartu su kreditoriaus E. J. M. 5 591 024,76 Lt finansiniu reikalavimu (5 b. t., 52-54 l.).

Nurodė, jog bankroto byloje kylantis ginčas iš esmės yra sutuoktinių ginčas dėl nuosavybės teisės, kurio išsprendimas neturi tiesioginės įtakos kitų kreditorių teisėms, todėl ginčo pobūdis yra privatus ir neturi bankroto bylai būdingo viešojo intereso elemento, dėl ko teismo aktyvumas, sprendžiant ginčą, yra ribotas.

Teismo teigimu, bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad sutuoktiniai tretiesiems asmenims skirtingai nurodė savo turto teisinį režimą, ir nors Ispanijos notarų biuro notarė M. M. P. N. S. T., tvirtindama nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, nurodė, jog sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį, tačiau ji teismui nėra pateikta. Teismas sprendė, kad bylos rašytiniai įrodymai (tarp jų pirkimo – pardavimo sutartys) patvirtina pareiškėjos N. M. teiginius, kad lėšas sutuoktiniai sukaupė, pirkdami ir parduodami nekilnojamąjį turtą, be to, sutuoktiniai vertėsi turto pardavimu tiek bendrai, tiek atskirai vienas nuo kito, nekilnojamąjį turtą pirkdami ir parduodami ne tik bendrosios nuosavybės, bet ir asmeninės nuosavybės teisėmis. Teismo teigimu, neįrodytas pareiškėjos N. M. teiginys, jog visas santuokoje sutuoktinių kartu arba atskirai įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta 1999-06-18 bendrosios jungtinės veiklos sutartimi sutuoktiniai kartu su kitais asmenimis susitarė bendros veiklos pagrindu sukurti (pastatyti) daugiabutį gyvenamąjį namą šalia namo, esančio Vilniuje, Paribio g. 8, visą veiklą finansuojant E. J. M. lėšomis, bei veiklą vykdant kitiems sutartį pasirašiusiems asmenims dalyvavimu ar kitokia forma pagal tarpusavio susitarimą. Pasak teismo, susitarimas, jog bendra veikla finansuojama E. J. M. lėšomis ir vykdoma bendru kitų asmenų, tarp jų ir pareiškėjos, darbu, paneigia CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą prezumpciją, jog pajamos iš bendros komercinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu sutuoktiniai veikia kartu ir nėra sudarę kitaip jų santuokinio turto teisinį režimą nustatančios sutarties. Todėl pareiškėjos reikalavimas patvirtinti jos finansinį reikalavimą atmestinas.

Apygardos teismas taip pat nurodė, kad teismo nutartis iškelti bankroto bylą priimta 2011-07-10, o teismo nustatytas terminas finansiniam reikalavimui pareikšti pratęstas iki 2011-11-03, tačiau pareiškėja prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą pateikė tik 2011-12-16, todėl papildomas reikalavimo atmetimo pagrindas yra ir praleistas procesinis terminas finansiniam reikalavimui pareikšti (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja N. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį ir patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2011-11-14 nutartį, kuria patvirtinti finansiniai reikalavimai bankroto byloje, įrašant pareiškėją į bankrutuojančios 16-osios Gyvenamųjų namų statybos bendrijos kreditorių sąrašą kartu su sutuoktiniu E. M. su 5 591 024,76 Lt patvirtinta finansinio reikalavimo suma (5 b. t., 67-74 l.). Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1) Sutuoktiniai nėra sudarę ikivedybinių ar povedybinių sutarčių dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, o teismo minima Portugalijos notarų biuro Nr. 1 notarės M. M. P. N. S. T. patvirtintos 2013-12-18 ir 2005-03-01 pirkimo – pardavimo sutartys yra išverstos padarius klaidą vertime. Be to, notarės nuostatos nei patvirtina, nei paneigia, jog šalys yra sudarę vedybinę sutartį, tačiau nebuvo pasirašyta tokia sutartis, o Portugalijos valstybėje, priešingai nei Lietuvoje, sutuoktiniams parduodant nekilnojamąjį turtą, nėra tikrinamas santuokinio turto režimas. Pirkimo – pardavimo sutartys pagrindžia aplinkybę, jog sutuoktiniai disponavo turtu bendrai, bet ne kiekvienas atskirai;

2) Teismas neatsižvelgė į prezumpciją, jog partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita (CK 6.970 str. 2 d.), neįvertino, kad partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos, vaisiai, yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 str.). Taigi E. J. M. finansinis įnašas, kaip ir pareiškėjos darbas, tampa bendra sutarties dalyvių nuosavybė. Apygardos teismas taip pat neįvertino to, jog jungtinės veiklos sutarties sudarymo metu šalys buvo santuokoje, jog statinys, esantis Paribio gatvėje, buvo įregistruotas pareiškėjos vardu;

3) Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų, tarp jų 2006-10-26 įgaliojimo, kuriuo sutuoktiniai pripažino savo turto bendrumą, 16-osios GNSB 2010-07-02 vienintelio nario ir pajininko sprendimo, patvirtinančio aplinkybę, jog pareiškėja skolino pinigus Bendrijai, buvo Bendrijos direktorė bei viskuo rūpinosi, be to, AB SEB banko pažymų apie bendras pareiškėjos su sutuoktiniu nuo 1998-06-22 AB SEB banke turimas sąskaitas, kuriomis sutuoktiniai disponavo ir iš jų mokėjo už bendrus daiktus;

4) Pareiškėja suinteresuota būti įrašyta kreditoriumi kartu su sutuoktiniu, kadangi su sutuoktiniu nebendrauja, o šis švaisto bendrą sutuoktinių turtą, įgytą santuokos metu;     

5) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į pareiškėjos reikalavimą, kadangi pareiškėja neprašė patvirtinti naujo finansinio reikalavimo, o tik įrašyti ją kartu su sutuoktiniu į kreditorių sąrašus, patikslinant Vilniaus apygardos teismo 2011-11-14 nutartį, kuria buvo patvirtinti finansiniai reikalavimai BGNSB bankroto byloje;

6) Apygardos teismas neturėjo taikyti ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kadangi pareiškėja neprašo patvirtinti naujo finansinio reikalavimo. Be to, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi bankroto administratorius siuntė korespondenciją pareiškėjai adresu, kuriuo ji nebegyvena, nors bankroto administratorius bendradarbiauja su kreditoriumi E. J. M., žinojusiu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresą, o bankroto administratorius yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl buvo nesuinteresuotas informuoti pareiškėją apie bankroto byloje vykstančius procesus; be to, atstovavimo sutartyje, sudarytoje su advokatu, šalys nebuvo susitarę dėl atstovavimo apimties ir nebendravo finansinio reikalavimo pareiškimo metu.

Atsakovas bankrutavusi 16-oji GNSB atsiliepime į pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (5 b. t., 119-127 l.). Nurodo, jog pareiškėja turėjo įrodyti, kad Bendrijai buvo suteiktos bendros abiejų sutuoktinių, o ne asmeninės E. J. M. lėšos (CPK 12 str.). Pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, ar sutuoktiniai buvo sudarę vedybinę sutartį, kadangi pareiškėja neįrodė, jog E. J. M. Bendrijai pervestos lėšos yra abiejų sutuoktinių nuosavybė. Atsakovo teigimu, kreditorius E. J. M. pateikė savo sąskaitų išrašus bei 2008-11-24 tarptautinio mokėjimo pavedimą, patvirtinančius, jog paskolos buvo suteiktos kreditoriaus asmeninėmis lėšomis, be to, Bendrija, vadovaujama pareiškėjos, 5 862 786,88 Lt suteiktos paskolos dalį - 479 000 Lt grąžino kreditoriui E. J. M., bet ne abiems sutuoktiniams, o kreditorius E. J. M. dėl 5 862 786,88 Lt paskolos negrąžinimo ir kreipėsi į teismą dėl Bankroto bylos bendrijai iškėlimo. Pasak atsakovo, pareiškėjos finansinis reikalavimas buvo tapatus Vilniaus apygardos teismo 2011-11-14 nutartimi patvirtintam kreditoriaus E. J. M. finansiniam reikalavimui, tačiau pareiškėja pakeitė savo poziciją, atsisakydama ankstesnio pareiškimo dėl 6 304 567,24 Lt dydžio finansinio reikalavimo, prašė patikslinti teismo 2011-11-14 nutartį, ją įrašant į Bendrijos kreditorių sąrašą su 5 591 024,76 Lt sumos finansiniu reikalavimu kartu su sutuoktiniu. Atsakovo teigimu, kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami, vertinant naujai pateiktus įrodymus, patvirtinančius bankroto procese naujai įvykusius įvykius ar paaiškėjusias aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių po bankroto bylos iškėlimo, kadangi pareiškėja ir kreditorius, prieš iškeliant Bendrijai bankroto bylą, buvo sutuoktiniai, kreditoriaus reikalavimas po bankroto bylos iškėlimo nepasikeitė, o apygardos teismo 2011-11-14 nutartis nebuvo ginčijama (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

Kreditorius E. J. M. (ieškovas atsakovo bankroto byloje) atsiliepime prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą, priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas (5 b. t., 128-132 l.). Nurodo, kad paskolos Bendrijai buvo suteiktos iš kreditoriaus asmeninių lėšų, o pareiškėja neįrodė, jog visas santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pasak kreditoriaus, nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių po bankroto bylos iškėlimo, todėl nėra pagrindo tikslinti teisėtą ir pagrįstą apygardos teismo 2011-11-14 nutartį.

                  IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, prašydami patvirtinti jų finansinius reikalavimus, teismui nurodo finansinių reikalavimų dydį ir pagrindą (ĮBĮ 26 str., CPK 178 str.). Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.). Pagal teismų praktiką, bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo patikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl tai turėtų būti daroma išimtiniais atvejais, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas; tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujam reikalavimo teisiniam ir faktiniam pagrindui bei dalykui, kurie iki tol nebuvo žinomi ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013).

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo patvirtinti pareiškėjos nurodyto finansinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje.

Bylos duomenimis, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančios BGNSB kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir kreditoriaus E. J. M. (pareiškėjos N. M. sutuoktinio) 5 591 024,76 Lt finansinis reikalavimas (2 b. t., 43 l.). Pareiškėja, reikalaudama patikslinti 2011-11-14 apygardos teismo nutartį ir įrašyti ją į atsakovo kreditorių sąrašą kartu su kreditoriumi E. J. M. (sutuoktiniu) dėl teismo patvirtinto finansinio reikalavimo, iš esmės reikalauja revizuoti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria patvirtintas kito asmens - (kreditoriaus) E. J. M. finansinis reikalavimas, kurio neginčija nei kreditorius E. J. M., nei kiti byloje dalyvaujantys asmenys, o tai neatitinka įstatymo (ĮBĮ 26 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013). Tačiau, turint omenyje ginčo pobūdį ir faktines bylos aplinkybes, apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad pareiškėja reiškia reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, prašydama papildomai įrašyti ją į atsakovo kreditorių sąrašą kartu su sutuoktiniu E. J. M. dėl teismo patvirtinto finansinio reikalavimo, o šio ginčo išnagrinėjimui yra reikšmingas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai N. M. ir E. J. M. buvo sudarę vedybų sutartį, kuria būtų susitarta dėl jų turto teisinio režimo, tačiau apygardos teismas suklydo, nustatydamas, kad bylos įrodymai patvirtina, jog šioje byloje paneigta CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta prezumpcija, jog kreditorius E. J. M. finansavo Bendriją jo asmeninėmis lėšomis. Kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina nurodytų išvadų, ir nėra pagrindo teigti, kad kreditoriaus E. J. M. finansinis reikalavimas atsakovui yra jo asmeninė turtinė teisė. Juolab kad, nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 str.).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. CK 3.81 straipsnyje numatyta, kad sutuoktinių turto teisinis režimas nustatomas pagal įstatymus ir pagal sutartis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos bei pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.). Pagal CK 3.82 straipsnį, sutuoktiniams nesudarius vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja N. M. ir atsakovo kreditorius E. J. M. 1993-11-11 sudarė santuoką (1 b. t., 148-149 l.); 1999-06-18 tarp E. J. M., N. M. ir kitų sutartyje nurodytų asmenų sudaryta bendrosios jungtinės veiklos sutartis, kuria susitarta statyti daugiabutį gyvenamąjį namą su garažais Vilniuje, Paribio g., ir nutarta, kad jo statybą finansuoja E. J. M.; kiti dalyviai susitarė veikloje dalyvauti savo darbu arba kitokia forma pagal tarpusavio susitarimą (toliau – Jungtinės veiklos sutartis; 3 b. t., 46 l.). Nustatyta, kad kreditorius E. J. M. suteikė 16-ajai GNSB 5 862 786 Lt paskolą, kurios 5 383 786 Lt negrąžinta (1 b. t., 5-15 l., 38 l.), o iš BGNSB vienintelio nario ir pajininko N. M. sprendimo bei pareiškėjos pateiktų narių sąrašų matyti, kad N. M. - vienintelė Bendrijos narė, pajininkė ir pirmininkė (1 b. t., 121-123 l.).

Apygardos teismas teisingai nurodė, kad pagal Jungtinės veiklos sutartį bankrutuojančios 16-osios GNSB veikla buvo finansuojama lėšomis, suteiktomis kreditoriaus E. J. M. pagal jo pasirašytas paskolos sutartis, kad abu sutuoktiniai vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, nekilnojamojo turto sandorius sudarydami tiek atskirai, tiek abu kartu (3 b. t., 118-214 l.), tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjos sutuoktinio E. J. M. įnašas pagal Jungtinės veiklos sutartį (5 383 786 Lt) yra jo asmeninė nuosavybė. Juolab kad nepateikta įrodymų, kad verslo duodama nauda buvo naudojama tik E. J. M. interesų tenkinimui, ar kad sutuoktiniai buvo pasidaliję santuokoje įgytą turtą; be to, turtas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas nepriklausomai nuo to, ar jis yra įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).

Taigi nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad piniginis įnašas įneštas į 16 – ąją GNSB E. J. M. vardu, priklausė tik kreditoriui E. J. M. asmeninės nuosavybės teisėmis.

Pagal įstatymą turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.), o CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad kito sutuoktinio sutikimas yra preziumuojamas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas; kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, kai pareiškiamas ieškinys dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo (CK 3.92 str. 2 d. 4 p.). Taigi vienas iš sutuoktinių, reiškiantis ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo (arba pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje), kartu atstovauja ir kito sutuoktinio interesus, preziumuojant, kad tai daroma abiejų sutuoktinių sutikimu.

Nagrinėjamu atveju neįrodžius, jog pareiškėjos sutuoktinis E. J. M., finansuodamas daugiabučio gyvenamojo namo statybą, disponavo asmeniniu turtu, o ne bendru sutuoktinių turtu, yra pagrindo teigti, kad, pareikšdamas finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje kreditorius E. J. M. galėjo atstovauti ir pareiškėją, kuri iš esmės tai pripažino Jungtinės veiklos sutartimi. Juolab kad pagal CK 6.17 straipsnį galimas kreditorių daugetas, kuriame vienas iš kreditorių gali atstovauti kitus kreditorius, o kreditorius, gavęs iš skolininko įvykdymą, privalo kitiems kreditoriams atlyginti jiems priklausančias dalis (CK 6.18 str. 4 d.). Tuo atveju, jeigu pareiškėja nesusitaria su kitu kreditoriumi (sutuoktiniu E. J. M.) dėl reikalavimų apimties atsakovo bankroto byloje, ji turi teisę pareikšti reikalavimus teisme dėl sutuoktinių turto padalijimo (CK 3.116 str. 1 d.), o teismui išsprendus tokį ginčą, pareikšti finansinį reikalavimą atsakovui. Juolab kad vieningos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, sutuoktinių santuokos nutraukimo procesas vyksta Tailando karalystėje, o pareiškėja buvo pareiškusi ieškinį Lietuvos teismuose dėl santuokoje įgyto turto padalijimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-4291-567/2013, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-26678-96/2013). Todėl tikėtina, kad bendro santuokinio turto padalinimo klausimai gali būti išspręsti šalių santuokos nutraukimo byloje.

Taigi apygardos teismas neturėjo pagrindo įrašyti pareiškėjos N. M. į atsakovo BGNSB kreditorių sąrašą kartu su sutuoktiniu E. J. M. BGNSB bankroto byloje su nurodytu finansiniu reikalavimu. Juolab kad pagal CK 3.115 straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Be to, pareiškėja, būdama atsakovo kreditoriaus E. J. M. sutuoktinė, yra ir atsakovo BGNSB dalyvė (savininkė), o nagrinėjant kreditoriaus E. J. M. pareiškimą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, buvo atsakovo atstovė (Bendrijos pirmininkė), todėl teismas teisingai nurodė, kad ji pareiškė reikalavimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, praleidusi teismo nustatytą terminą. Taigi teismas, netenkindamas pareiškėjos reikalavimo, nepažeidė įstatymo bei teisingumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 str.; CPK 37 str., ĮBĮ 21 str. 1 d.).

Dėl pasakyto paliktina iš esmės nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, pašalinant iš jos teismo argumentus, jog šioje byloje paneigta CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, kad atsakovo kreditorius E. J. M. finansavo Bendriją asmeninėmis lėšomis (CPK 329 str., 338 str.). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų atskirajame skunde ir atsiliepime į jį, kurie neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį.

Teisėjai                                                                                              Artūras Driukas

                                                                                                                  Audronė Jarackaitė

                                                                                                                            Gintaras Pečiulis