Administracinė byla Nr. eAS-1244-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03891-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų              Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „AC invest“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas UAB „AC invest“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 28 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. liepos 7 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir nesąžiningą, bei patenkinti bendrovės skundo ir prašymo reikalavimus rasti galimybę sumažinti arba atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo. Taip pat pareiškėjas 2015 m. liepos 28 d. skunde prašė iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui skundą padavusio asmens subjektiškumą patvirtinančius dokumentus, tinkamai nurodyti bylos proceso šalis, pateikti dokumentus, kuriais grindžiami skundo reikalavimai, pateikti įrodymus, patvirtinančius ginčijamo MGK sprendimo gavimą datą, patikslinti skundo reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teismas konstatavo, kad skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, nurodytai ABTĮ 40 straipsnyje, todėl teismui turi būti pateiktas mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjas prašo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, motyvuodamas, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti jį (juos) nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.). Juridinio asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatyme nenumatytas, todėl pareiškėjas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį.

Pareiškėjas UAB „AC invest“, šalindamas 2015 m. liepos 28 d. skundo trūkumus, 2015 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu būdu per LITEKO EPP teismui padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti MGK 2015 m. liepos 7 d. sprendimą; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. 69-35; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (23.31-08)-323-498; 4) įpareigoti išnagrinėti pareiškėjos prašymus iš naujo bei patenkinti bendrovės skundo ir prašymo reikalavimus rasti galimybę sumažinti arba atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo. Taip pat pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 26 d. skunde prašė teismo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Toks pareiškėjo prašymas motyvuotas sunkia įmonės turtine padėtimi.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą nutarė laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 38, 39 straipsnių nuostatas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, skundai administraciniame teisme priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas 28 eurų žyminis mokestis (paduodant teismui skundą tik elektroninių ryšių priemonėmis mokamas 21 eurų žyminis mokestis). ABTĮ 41 straipsnyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės atleisti (iš dalies atleisti) juridinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Paduodamas 2015 m. liepos 28 d. skundą teismui pareiškėjas nesumokėjo ABTĮ 39 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio. 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje pareiškėjai buvo paaiškinta, kad juridinio asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatyme nenumatytas ir ji įpareigojamas sumokėti žyminį mokestį, tačiau šalindamas nurodytus skundo trūkumus pareiškėjas žyminio mokesčio nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas UAB „AC invest“ per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje iki šio skundo ir ginčo tarp bylos šalių nagrinėjimo pabaigos.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, priimta neįsigilinus į šios bylos visas faktines esmines aplinkybes ir šalių tarpusavio ginčo esmę. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, nes pareiškėjo skundu ginčijamas delspinigių dydis yra neprotingai ir neproporcingai mažas lyginant su teismo nustatytu žyminiu mokesčiu (21 Eur), ir teismas priimdamas nutartį dėl pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio nuostatas. Teismo nutartis pažeidė apeliacijos ir sąžiningumo principus bei užkirto kelią panaikinti neteisėtą mokesčių administratoriaus sprendimą. Teismas nagrinėdamas šį skundą neatsižvelgė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalies, 2 straipsnio, ABTĮ 41 straipsnio nuostatas, nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais. Su skundo prašymu teismui buvo pateikti argumentai ir faktinės aplinkybės, kurios rodė, kad pareiškėjo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki ir jis negalėjo sumokėti visos žyminio mokesčio sumos, o tai apsunkino jo pažeistų teisių gynybą. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas dalyvauja dar ir kituose teisminiuose ginčuose kitose ginčo bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą nutarta laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas šalindamas teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatytus trūkumus nesumokėjo žyminio mokesčio, nors teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo buvo išaiškinta, jog juridinio asmens atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatyme nenumatytas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ numato, jog teismui pateikiamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24, 39 straipsniuose numatytus reikalavimus.

Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Iš bylos duomenų matyti, pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje aiškiai įvardijo pareiškėjo skundo trūkumus ir nustatė terminą iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, tarp jų ir sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytą pareiškėjo skundo trūkumą, pabrėžia, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 28 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose (ABTĮ 39 str. 1 d.). Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 39 str. 3 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjo skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, nurodytai ABTĮ 40 straipsnyje, ir įpareigojo pareiškėją sumokėti žyminį mokestį. Taip pat pabrėžtina, kad nors pareiškėjas pateiktame skunde prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau ABTĮ 41 straipsnis numato, jog administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kaip matyti iš ABTĮ 41 straipsnio normos konstrukcijos, atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas išimtinai siejamas tik su sunkia fizinio asmens finansine padėtimi, ABTĮ nesuteikia pagrindo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo juridinį asmenį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS3-90/2004, 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-536/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-589/2012, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-5/2014) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo pareikšto prašymo ir, negavęs žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, padarė teisingą išvadą, jog aptariamas skundo trūkumas liko nepašalintas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliktina galioti.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ar netaikymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai skundas byloje jau yra priimtas ir teisme pradedama nagrinėti administracinė byla. Nagrinėjamu atveju nepriėmus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010, 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-174/2015).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo UAB „AC invest“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                               Ramūnas Gadliauskas

                                                                                                                                          Arūnas Sutkevičius

                                                                                                                                             Virginija Volskienė