Civilinė byla Nr. e2-10039-534/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03898-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.8.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,
sekretoriaujant K. P.,
dalyvaujant ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ atstovui R. K.,
atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės atstovui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB “Gatvių statyba“ dėl žalos regreso teise atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas ieškinį palaiko, nes atsakovas privalo prižiūrėti statinius. Žala atsirado, kai 2013-02-21 Olimpiečių g., Vilniuje, automobiliui Mazda 6, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir apgadino ratą ir priekinį buferį. Automobilis buvo apdraustas ieškovo, kuris draudėjui išmokėjo 481,54 eurų draudimo išmoką, atskaičius detalių nusidėvėjimą. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti žalą subrogacijos teise iš atsakovų.
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas prašo ieškinį atmesti, nes ieškovas kelia nepagrįstus reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybei. Nurodo, kad kelio ruožas, kur įvyko autoįvykis, 2011-05-27 sutartimi tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ buvo perduotas iki 2013-05-27 dangos remonto ir priežiūros darbų funkcijoms vykdyti UAB „Gatvių statyba“. Pagal pasirašytos sutarties 16.5. punktą atsakovas UAB „Gatvių statyba“ turėjo prievolę šalinti kelio defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyviams.
Atsakovas UAB „Gatvių statyba“ raštu procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nėra kelio valdytoja, o dalį atsakomybės turi prisiimti vairuotojas, kuris nepasirinko saugaus greičio. Nurodo, kad vairuotojas, esant 30 kilometrų per valandą greičiui negalėjo sugadinti ratą ir kėbulą. Prašo taikyti 1 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ teismui pateikė transporto priemonių draudimo liudijimą (e.b.l.9,10), pinigų sumokėjimo draudėjui kvitą (e.b.l.21,22), iš kurių nustatyta, kad draudikas draudėjui sumokėjo 481,54 eurus už patirtą žalą pagal draudimo sutartį. Iš Kelių policijos pažymos (e.b.l.16) nustatyta, kad 2013-02-21 apie 21 val. važiuojamojoje kelio dalyje Olimpiečių gatvėje, Vilniuje, vairuotojas S. Š., vairuojantis Mazda, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, sugadino ratą. Rašytinis įrodymas (e.b.l.13) nurodo, kad duobė buvo 0,3 metro ant 0,6 metro matmenų, nepažymėta važiuojamojoje kelio dalyje (e.b.l.schema 15). Transporto priemonės apžiūros akte (e.b.l.18,19) užfiksuota keičiamos detalės - buferio apdaila, padanga, remontuotinos detalės - remontuotinas buferis, važiuoklė. PVM sąskaita-faktūra (e.b.l.25,26) rodo, kad padanga ir remonto darbai kainavo atitinkamai 543 litus ir 1157,82 litus. Remontą atlikusį įmonė pateikė sąmatą (e.b.l.27-33), kur detaliai nurodyti konkretūs automobilio remonto, dažymo darbai, jų kaina. Nuotraukose (e.b.l.34-37) užfiksuoti automobilio apgadinimai, jų tarpe įskilęs bamperis, ratlankio pažeidimai. Įrodymų visuma rodo, kad automobilio pažeidimai atsirado įvažiavus tamsiu paros metu į kelyje esančią duobę, ką nurodė ne tik automobilio Mazda vairuotojas S. Š., bet ir policijos pareigūnai. Draudimo liudijimas ir draudimo išmokos draudėjui išmokėjimo faktas rodo, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę iš asmenų, atsakingų už kelių priežiūrą, prisiteisti žalos atlyginimą. Įvyko subrogacija. Ieškovas iš atsakovo prašo priteisti žalą. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.266 str. 1 d., 6.1015 str., ieškovui žalą priteisia iš atsakovo UAB „Gatvių statyba“. 2011-05-27 darbų atlikimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalinto asmens, 16.5. punktas numatė pareigą atsakovui UAB „Gatvių statyba“ stebėti pavestų gatvių ir kiemų dangos būklę, prisiima prievolę atlyginti žalą padarytą tretiesiems asmenims. Sutarties ir techninės darbų specifikacijos pagrindu atsakovas UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo ne tik sniegą valyti, bet ir kelio defektus šalinti (e.b.l.47-67,84-99). Techninėje darbų specifikacijos 5.1.7. punkte 50 mm gylio duobė priskiriama prie gilių duobių. 2012-05-25 papildomas susitarimas tarp atsakovų (e.b.l.99) numatė UAB „Gatvių statyba“ vykdyti gatvės priežiūrą iki 2013-05-27.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Nurodyta norma nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ( force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje nustatyta, kad ieškovui, išmokėjusiam draudimo išmoką trečiajam asmeniui (draudėjui), kurio vairuojamas automobilis, važiuodamas keliu Olimpiečių g., Vilniuje, eismo juosta įvažiavo į duobę ir dėl to buvo apgadintas, atsirado reikalavimo teisė sutarties pagrindu į asmenį, atsakingą už žalos padarymą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjo automobilis įvažiavo važiuojamojoje kelio dangoje esančią duobę, atsakovo (savivaldybės) perduotoje UAB „Gatvių statyba“ prižiūrėti. Vilniaus miesto savivaldybė ieškovo nepagrįstai vertinama nurodytu atveju kaip atsakomybės subjektas. Būtent atsakovas UAB „Gatvių statyba“ prisiėmė neigiamų padarinių, t. y. žalos kitiems asmenims kelio važiuojamojoje dalyje, kelkraštyje atsiradimo, riziką.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 9, 11 dalyse nustatyta, kad automobilių keliai (gatvės) yra susisiekimo komunikacijos, esančios viena iš inžinerinių statinių rūšių. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį galima naudoti pripažinus tinkamu naudoti. Taigi kelias, kaip inžinerinis statinys, laikomas baigtu nuo jo perdavimo naudoti pagal pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal aptariamą teisės normą statinių (tarp jų ir tiesiamų ar nutiestų kelių) atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Tai nuginčijama prezumpcija. Dėl to, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešajame registre. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartyje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė „Automagistralė“, bylos Nr. 3K-3-62/2009, konstatuota, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.
Teismas atsakovo UAB „Gatvių statyba“ atsikirtimą atmeta. 2011-05-27 darbų atlikimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Gatvių statyba“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagrindu, konkrečiai 16.5. punkto pagrindu, atsakovas UAB „Gatvių statyba“ prisiėmė prievolę stebėti pavestų gatvių ir kiemų dangos būklę, atsakyti tretiesiems asmenims už patirtą žalą. Sutartyje nurodyti Vilniaus miesto rajonai, kurių kelių dangą prižiūri atsakovas. Olimpiečių gatvė, Vilniuje, priklauso Žirmūnų rajonui, todėl atsakovas turėjo prievolę pašalinti kelio defektus šioje gatvėje. Autoįvykis įvyko tamsiu paros metu, kelio ruožas su duobe buvo nepašviestas, policijos darbuotojai neturėjo jokios galimybės apžiūrėti automobilio apačią, važiuoklę, todėl nurodė tik vizualia matomus automobilio pažeidimo defektus - nurodė, kad pažeistas priekinės pusės ratas. Autoserviso įmonėje automechanikai turi galimybę atidžiau apžiūrėti transporto priemonės pažeidimus – pamatė įskilusį bamperį, užfiksavo nuotraukoje. Nesąžiningi meistrai, esant tokiam pažeidimui, įrašytų ir važiuoklės remontą – šarnyrą, geometrijos suvedimą. Šiuo atveju remontas minimalus – buvo remontuojamos pažeistos detalės. Ieškinio senaties terminas yra trys metai. Subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Ieškinio senatis subrogacijos atveju turi būti skaičiuojama nuo draudimo išmokos išmokėjimo, t. y. pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę, pažymėtina, kad nurodyta taisyklė taikoma nustatant iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino pradžią, tuo tarpu minėta, jog subrogacija nėra nauja regresinė prievolė – tai yra asmenų pasikeitimas toje pačioje žalos atlyginimo prievolėje. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia (CK 1.128 straipsnis) ir šio termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: minėta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).
Tokia ieškinio senaties subrogacijos atveju skaičiavimo tvarka pateisinama ir CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostata. Šioje normoje įtvirtinta taisyklė, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, reiškia ir tai, jog draudikas, reiškiantis subrogacinį reikalavimą, negali turėti daugiau teisių, negu būtų turėjęs žalą patyręs asmuo. Autoįvykis įvyko 2013-02-21, o ieškinys pareikštas 2016-02-04. LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas 3 metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti nebuvo suėjęs.
CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Teismas patenkino ieškinio reikalavimus, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis 15 Eurų (e.b.l.8).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti AB „Lietuvos draudimas“, į.k.110051834, naudai iš UAB „Gatvių statyba“, j.a.k. 122570826, 481 eurų 54 centų žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Audrius Žiedelis