Administracinė byla Nr. eA-308-575/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04223-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neaustima“ skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Neaustima“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. KS-317 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Neaustima“ (toliau – ir Sprendimas) ir panaikinus Sprendimą nutraukti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija)
2021 m. liepos 19 d. raštą Nr. 2D-2035(3.28E) „Dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos“.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Komisija skundžiamu Sprendimu nusprendė: 1) pripažinti, kad Bendrovė, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, Ministerijai 2021 m. birželio 18 d. raštu „Dėl Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 pakeitimų“ (toliau – ir Raštas) pateikusi konkrečius pasiūlymus dėl žemės ūkio ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 3D-779 „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 3D-2 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) patvirtinto Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas) (7 lentelės „Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą“) nuostatų pakeitimo, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – ir LVĮ) 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2) įpareigoti Komisijos lobistinės veiklos priežiūros skyriaus vyriausiąją specialistę surašyti protokolą dėl pareiškėjo Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo; 3) Sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt.
2.2. Komisija neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas Raštą siuntė ne tik Žemės ūkio ministerijai, bet ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturėjo tikslo daryti įtaką Ministerijai dėl teisės akto pakeitimo, t. y. vykdyti lobistinę veiklą. Rašte pareiškėjas tik išdėstė kritiką Ministerijos darbuotojams, kurie parengė ydingą teisės aktą bei norėjo atkreipti jos dėmesį į tai, kad minėto Reglamento nuostatos galbūt pritaikytos vienam tiekėjui.
2.3. Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnyje pateiktas lobistinės veiklos apibrėžimas, tačiau pareiškėjo vienkartinis kreipimasis Bendrovės vardu į viešojo administravimo subjektą – Ministeriją – dėl Reglamento neatitikimo ir prieštaravimo Europos Sąjungos (toliau – ir ES) darniesiems standartams ir LST EN 13252:2017 negali būti laikomas atitinkančiu minėtą apibrėžimą. Pareiškėjo Rašto vertinimas kaip neteisėta lobistinė veikla neatitinka LVĮ keliamų tikslų – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.
2.4. Akcentuotina, kad Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje nustatytos išimtys, kas nelaikoma lobistine veikla – tai juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas. Taigi, Sprendime nepagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas Rašte išdėstė parengtą konkretų Reglamento nuostatų projektą ir jam nėra taikoma anksčiau paminėta Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos išimtis.
2.5. Pareiškėjas Rašte buvo išreiškęs tik savo nuomonę, siekė ne asmeninės naudos ir veikė ne savo asmeniniais interesais. Pareiškėjas siekė, kad būtų pašalintas prieštaravimas tarp Reglamento ir ES bei nacionalinių standartų, t. y. kad būtų ištaisyta Reglamento galima klaida, kuri akivaizdžiai prieštarauja minėtiems standartams. Rašte suformuotą lentelę su galimomis geotekstilinių medžiagų charakteristikomis pareiškėjas pateikė kaip iliustruojantį pavyzdį, kokios charakteristikos galėtų būti, kad atitiktų ES darniuosius standartus, o būtent standartą LST EN 13252:2017. Juolab, kad Raštas Ministerijai visiškai neatitinka reikalavimų, keliamų teisės akto projektui (žr. teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas; Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117). Dėl aptartų aplinkybių pareiškėjas negali būti vertinamas kaip asmuo, galbūt neteisėtai vykdęs lobistinę veiklą.
2.6. Be to, pareiškėjo raštas vertintinas kaip paduotas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 933 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka, o ne LVĮ nustatytu pagrindu.
2.7. Nei pažeidimo mastas, trukmė, pobūdis, nei pareiškėjo veiksmai, motyvai nebuvo tokie, kuriuos būtų galima laikyti pareiškėjo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis ir dėl kurių nebūtų galima pareiškėjo veiksmus laikyti mažareikšmiais ir nutraukti tyrimą (LVĮ 15 str.). Tyrimo pradėjimas pareiškėjo veiksmų, tikėtina, yra jos persekiojimas už Ministerijos darbo kritiką, o tai reiškia, kad yra pažeidžiamos pareiškėjo konstitucinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje.
3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Komisija atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Atlikdama tyrimą Komisija nenustatė, kad Ministerija būtų prašiusi pareiškėjo pateikti konkrečius siūlymus dėl teisės akto tobulinimo,. Priešingai, pareiškėjas Raštą Ministerijai teikė savo iniciatyva ir teikė ne bet kokio pobūdžio Raštą, tačiau Raštą, kuriame išdėstyta ne tik pareiškėjo nuomonė ir kritika dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento, bet ir konkretūs pasiūlymai dėl šio teisės akto nuostatų keitimo.
3.2. Pagal Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas Bendrovė, siekdama daryti įtaką dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento pakeitimo, turėjo registruotis į lobistų sąrašą ir šio įstatymo nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti, kadangi Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų kontekste svarbu, jog vykdoma konkreti lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei. Taip pat Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte numatyta, kad jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla.
3.3. Pareiškėjas Rašte Ministerijai išdėstė savo parengtą Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės „Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą“ nuostatų projektą ir siūlė Ministerijai pakoreguoti Reglamento nuostatas (reikalaujamas charakteristikas papildant geotekstilinėmis medžiagomis, naudojamomis drenažo sistemose filtravimo, atskyrimo ir drenažo funkcijoms atlikti) ir inicijuoti Reglamento 7 lentelės nuostatų pakeitimą pagal Bendrovės parengtą ir Rašte išdėstytą Reglamento 7 lentelės nuostatų projektą (konkrečius pasiūlymus dėl Reglamento nuostatų keitimo). Taigi, nesutiktina su pareiškėju, kad pateikti konkretūs pasiūlymai keisti Reglamentą yra tik Bendrovės pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Kadangi pareiškėjas Rašte išdėstė konkrečius pasiūlymus, o ne tik nuomonę dėl aktualaus teisės akto, nagrinėjamas atvejis nepatenka į LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatytą išimtį.
3.4. Pažymėtina, kad Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, bet tokią veiklą vykdantis asmuo privalo registruotis lobistu ir už tokią savo veiklą Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei. Bendrovė, siekdama daryti įtaką, jog būtų pakeistas teisės aktas, privalėjo įsiregistruoti į lobistų sąrašą ir vykdomą lobistinę veiklą deklaruoti Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (toliau – ir IS) „Skaidris“.
3.5. Pareiškėjo pateikiamas lobistinės veiklos apibūdinimas nesuderinamas su vienu iš lobistinės veiklos tikslų – lobistinė veikla turi būti vieša ir skaidri. Lobistinės veiklos įstatyme nėra numatytas nei poveikio stiprumas, nei dažnumas, t. y. kiek kartų turi būti kreiptasi į asmenis, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė rengti teisės aktų projektus dėl teisės akto keitimo, jog būtų galima teigti, kad buvo vykdoma lobistinė veikla.
3.6. Bendrovė skunde netinkamai interpretuoja teisines nuostatas dėl Komisijos atliekamų tyrimų procedūros pagal Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEK įstatymas) nuostatas ir atsakomybės taikymo juridiniams asmenims už Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimą teisenos, kurios nustatytos Lobistinės veiklos įstatymo IV skyriuje „Atsakomybė“, kadangi tai yra dvi atskiros procedūros. Komisija, gavusi pranešimą apie galimą Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimą, pradeda tyrimą, jį atlieka ir atlikusi tyrimą priima sprendimą, vadovaudamasi VTEK įstatymo IV skirsnio nuostatomis. Nustačiusi Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimą, Komisija pradeda atsakomybės už nustatytą Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimą taikymo procedūrą, kuri reglamentuota Lobistinės veiklos įstatymo IV skyriuje („Atsakomybė“) bei Komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu KS-164 patvirtintose Juridinių asmenų lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimų protokolų, nutarimų ir kitų dokumentų surašymo bei pažeidimų bylų tvarkymo taisyklėse. Komisijos sprendimu įpareigotas pareigūnas, užbaigęs pažeidimo tyrimą, surašo protokolą dėl juridinių asmenų Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo. Komisija, išnagrinėjusi pažeidimą, priima vieną iš nutarimų, numatytų Lobistinės veiklos įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje. Pripažindama, jog Bendrovė pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus, Komisija priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Ministerija atsiliepime nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjas Raštą Ministerijai siuntė savo iniciatyva, nes Ministerija nėra sudariusi bendradarbiavimo sutarties su pareiškėju. Žemės ūkio ministro Įsakymo projektas kartu su lydimaisiais dokumentais Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) buvo paskelbtas
2020 m. rugsėjo 25 d. (reg. Nr. 20-13165), buvo nustatytas konsultavimosi su visuomene terminas iki 2020 m. spalio 13 d. Įsakymo projekto aiškinamuoju raštu visuomenė supažindinta su teisės akto projekto parengimo tikslais ir uždaviniais. Projektas pateiktas derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai kitoms įstaigoms bei visuomenei. Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu galėjo teikti pastabas, pasiūlymus dėl pateikto derinti Įsakymo projekto, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjo Raštas gautas ne tik pasibaigus konsultavimosi su visuomene terminui, bet ir priėmus Įsakymo projektą.
4.2. Įvertinus Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalis, 2 straipsnio 2 dalį bei 4 dalis, galima daryti išvadą, kad tokie pareiškėjo veiksmai, kuriais jis veikdamas savo privačiais interesais pateikė siūlymus Ministerijai keisti pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, visiškai atitinka lobistinės veiklos požymius. Pagal Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į lobistų sąrašą nėra įrašyta nei Bendrovė, nei jos direktorius. Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriems esant vykdyta veikla nelaikoma lobistine, Ministerija nenustatė, todėl siekdama nutraukti priešingą teisei veiklą ir užkirsti kelią galimiems pažeidimams, ji paprašė Komisijos pagal kompetenciją įvertinti, ar buvo pažeistos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos.
4.3. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, tinkamai vadovavosi ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjas vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir savo veika pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 16 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo UAB „Neaustima“ skundo reikalavimo nutraukti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms, kitą pareiškėjo skundo dalį tenkino ir panaikinto Komisijos Sprendimą bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
6.1. Bendrovė 2021 m. birželio 18 d. Raštu kreipėsi į Ministeriją dėl Įsakymu patvirtintų Reglamento pakeitimų, kuriame nurodoma, kad yra taisytini Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelėje numatyti reikalavimai. Rašte pareiškėjas teikia savo svarstymus, kad Reglamento 7 lentelėje numatyti Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą prieštarauja Europos Sąjungos darniesiems standartams bei LST EN 13252:2017, t. y. keliami kelis kartus didesni nei ankstesniuose normatyviniuose dokumentuose reikalavimai, kurie nepasiekiami mechaniniams kamšytiniu būdu pagamintos medžiagos parametrams ir eliminuoja tradicines rinkoje esančias medžiagas, galbūt pritaikyti vienam tiekėjui. Rašte Bendrovė siūlė pakoreguoti Reglamento nuostatas ir pateikė techninių charakteristikų lentelę, kaip turėtų atrodyti nurodytų medžiagų techninės charakteristikos;
6.2. Ministerija kreipėsi į Komisiją 2021 m. liepos 19 d. raštu Nr. 2D-2035 (3.28 E), kuriame nurodė, kad Ministerija 2021 m. birželio 21 d. gavo pareiškėjo Raštą, kuriame išdėstyta pareiškėjos pozicija apie būtinybę atkreipti dėmesį į Įsakymu patvirtinto Reglamento pakeitimų, įsigaliojusių nuo 2021 m. gegužės 1 d., prieštaravimą ES darniesiems standartams ir prašoma atsižvelgti į Rašte pateiktas pastabas bei inicijuoti Reglamento 7 lentelėje numatytų reikalavimų pakeitimus. Ministerija Komisiją informavo, kad pareiškėjas Raštą siuntė savo iniciatyva, taip pat, kad Ministerija nėra sudariusi bendradarbiavimo sutarties su pareiškėju. Komisijai nurodoma, kad Įsakymo projektas kartu su lydimaisiais dokumentais Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) buvo paskelbtas 2020 m. rugsėjo 25 d. (reg. Nr. 20-13165). Nustatytas konsultavimosi su visuomene terminas buvo iki 2020 m. spalio 13 d. Įsakymo projekto aiškinamuoju raštu visuomenė supažindinta su projekto parengimo tikslais, uždaviniais. Projektas teiktas derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungai, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai, Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, Visuomeninei techninei tarybai melioracijos klausimams nagrinėti, sudarytai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 377 „Dėl Visuomeninės techninės tarybos melioracijos klausimams nagrinėti sudarymo“ (2020 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3D-36 redakcija), bei visuomenei. Ministerija paprašė Komisijos pagal kompetenciją įvertinti, ar buvo pažeistos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos ir priimti atitinkamus Lobistinės veiklos įstatyme numatytus sprendimus dėl galbūt neteisėtą lobistinę veiklą vykdžiusios Bendrovės bei apie priimtus sprendimus informuoti Ministeriją.
6.3. Komisija ginčijamame Sprendime nusprendė pripažinti, kad Bendrovė, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, Ministerijai Raštu pateikusi konkrečius pasiūlymus (išdėstydama savo parengtą Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės nuostatų projektą) dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės „Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą“ nuostatų pakeitimo, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą.
7. Apžvelgęs LVĮ nuostatas (1 str. 1 d., 2 str. 3 d., 6 str. 2 d., 7 str., 8 str. 1 d., 11 ir 14 str.) ir VTEK įstatymo 30 straipsnį, teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas nustatyta tvarka nėra įrašytas į lobistų sąrašą. Teismo vertinimu, byloje ginčas kilo dėl lobistinės veiklos požymių.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas Sprendime ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad lobistinė veikla turi būti skaidri, taip pat, kad šiuo atveju pareiškėjo veikla neatitiko LVĮ 7 straipsnio 2, 4, 6 punktuose nustatytų išimčių. Buvo nustatyta, kad Komisija Sprendime pacitavo LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje parteiktą lobistinės veiklos apibrėžimą ir padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmas pateikiant prašymą jos siūlomu būdu nustatyti teisinį reguliavimą, reiškia lobistinę veiklą; Komisijos vertinimu, pareiškėjo Rašte atveju teiktas pasiūlymas buvo konkretus, jis neatitiko nuomonės dėl teisėkūros požymio, taip pat tai nebuvo konsultacija su visuomene ar ekspertinis vertinimas, nes veiksmą inicijavo pati Bendrovė.
9. Vertindamas pareiškėjo ir atsakovo argumentus, teismas pažymėjo, kad piliečių ir kitų asmenų aktyvus dalyvavimas teisėkūroje yra vienas iš demokratinės visuomenės (tuo pačiu – ir teisės viršenybės) elementų, Konstitucija laiduoja piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę (68 str.), teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat peticijos teisę (33 str. ). Teismas pabrėžė, kad Konstitucija piliečiams taip pat laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus ir draudžiama persekioti už kritiką (33 str.). Konstitucijoje taip pat įtvirtintas principas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (5 str.).
10. Įvertinęs SVĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021), teismas pažymėjo, kad be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką. Aiškindamas lingvistinę žodžio „įtaka“ reikšmę, teismas rėmėsi lietuvių kalbos žodyne pateiktu šio žodžio aiškinimu, kur žodžio „įtaka“ reikšmė apibūdinamas kaip „poveikis“. Teismo įsitikinimu, tai reiškia, kad šiam požymiui konstatuoti reikalingi tam tikri aktyvūs, kryptingi veiksmai, būtina nustatyti aktyvius veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką (poveikį).
11. Teismas konstatavo, kad aiškinimas, jog vien tik formalus, rašytinis kreipimasis su pasiūlymu, kaip reguliuoti tam tikrus santykius, savaime yra įtakos (poveikio) darymas, būtų plečiamas ir akivaizdžiai neatitiktų pusiausvyros tarp viešojo intereso užtikrinti teisėkūros skaidrumą ir asmens teisės dalyvauti valdžioje, kritikuoti valdžią ir reikalauti elgesio, kuris atitiktų jo teisėtą interesą. Buvo padaryta išvada, kad atsakovas Sprendime visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurios rodytų pareiškėjo aktyviais veiksmais darytą įtaką (poveikį) teisėkūros subjektui, siekiant jam palankaus sprendimo. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė Sprendimo konkrečiomis aplinkybėmis.
12. Pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, teismas darė išvadą, kad Komisija Sprendime nevertino ir nepasisakė dėl įtakos darymo aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotą Sprendimą. Teismas konstatavo, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio ir 10 straipsnio reikalavimų ir panaikino jį kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).
13. Vertindamas, ar pareiškėjas Raštu pateikė konkretų pasiūlymą dėl teisės akto nuostatų pakeitimo ir ar jam netaikytina LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis, teismas atkreipė dėmesį, kad panašioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame sprendime buvo pasisakęs, kad sąvokos „konkretus pasiūlymas“ ir „konkretus teisės akto projektas“ nėra tapačios, teisės akto projektas yra įstatymo reglamentuota sąvoka; LVĮ 7 straipsnio 6 punkte minima formuluotė „juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka“ turi būti suprantama taip, kad juridinis asmuo parengė konkretų teisės akto projektą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytus reikalavimus, bei siūlo inicijuoti parengto teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka (žr. 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-4546-860/2021).
14. Teismo įsitikinimu, Rašte buvo iškeltos tam tikros problemos dėl nustatyto melioracijoje naudojamų medžiagų reguliavimo (kuris, Bendrovės nuomone, nepagrįstai ribojo konkurenciją), pateiktas pasiūlymas kaip problemas spręsti. Teismas pripažino, kad ši pareiškėjo veikla negali būti laikoma neteisėta; tokiai veiklai vykdyti nėra būtina, kad asmuo būtų įrašytas į lobistų sąrašą, todėl darė išvadą, kad ir aptartu aspektu Sprendimas yra neteisėtas iš esmės ir naikintinas.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kaip papildomą reikalavimą suformulavo reikalavimą nutraukti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms, tačiau nurodė, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi teismas nėra viešojo administravimo institucija. Konstatavęs, kad ginčas dėl tokio reikalavimo negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, teismas administracinės bylos dalį nutraukė (ABTĮ 103 str. 1 p.).
III.
16. Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Sprendimą.
17. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
17.1. Pagrindiniai LVĮ tikslai yra du, t. y. kad lobistinę veiklą vykdytų į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų LVĮ nustatyta tvarka. Pabrėžtina, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas, vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą.
17.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Komisija priėmė nemotyvuotą Sprendimą, neatitinkantį VAĮ reikalavimų, kadangi jame visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl aplinkybių, kurios rodytų pareiškėjo aktyviais veiksmais darytą įtaką (poveikį) teisėkūros subjektui, siekiant jam palankaus sprendimo.
17.3. Remiantis LVĮ pateiktu lobistinės veiklos apibrėžimu ir teismų praktikoje suformuluotais šios sąvokos išaiškinimais, Sprendime Komisija išsamiai išanalizavusi tyrimo metu surinktus duomenis, Bendrovės veiksmus, Ministerijos pateiktą informaciją, IS „Skaidris“ esančius duomenis, teisinį reguliavimą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo veiksmai atitinka lobistinės veiklos sampratą (Bendrovė savo iniciatyva siųsdama Raštą Žemės ūkio ministerijai su konkrečiais pasiūlymais dėl teisės akto nuostatų pakeitimo, savo veiksmais siekė daryti įtaką, kad būtų pakeistas Įsakymu patvirtintas Reglamentas), taip pat, kad Bendrovė Rašte išdėstė savo parengtą Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės nuostatų projektą ir siūlė Ministerijai pakoreguoti Įsakymu patvirtinto Reglamento nuostatas (reikalaujamas charakteristikas papildant geotekstilinėmis medžiagomis, naudojamomis drenažo sistemose filtravimo, atskyrimo ir drenažo funkcijoms atlikti) ir inicijuoti Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės nuostatų pakeitimą pagal Rašte išdėstytą Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės nuostatų projektą (konkrečius pasiūlymus dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento nuostatų keitimo). Taigi, Komisija priėmė motyvuotą ir pagrįstą Sprendimą.
17.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo Raštą ir nepagrįstai sprendė, kad tai tik rašytinis kreipimasis (pasiūlymas) ir kad ginčo veiksmai savaime negali būti vertinami kaip įtakos (poveikio) dalymas teisėkūros subjektui. Tokios teismo išvados paviršutiniškos ir neatitinka LVĮ esmės bei tikslo. Komisija nekvestionuoja Bendrovės pateiktuose pasiūlymuose keltų problemų reikšmingumo, bet pabrėžia, kad siekdama daryti įtaką, jog būtų pakeistas teisės aktas, ji privalėjo įsiregistruoti į lobistų sąrašą ir vykdomą lobistinę veiklą deklaruoti IS „Skaidris“.
17.5. Teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais administracinėje byloje Nr. eA-984-520/202, kadangi šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, be to, minėtoje byloje vadovautasi LVĮ redakcija, galiojusia
iki 2020 m. gruodžio 31 d. (galiojusios redakcijos LVĮ nenumatė, kad juridiniai asmenys apskritai gali veikti kaip lobistai).
17.6. Dėl teismo išvados, kad Komisija Bendrovei nepagrįstai netaikė LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostatų, pažymi, kad Bendrovė Ministerijai Raštu teikė ne bet kokio pobūdžio Raštą, t. y.. Raštu Bendrovė pateikė ne tik savo nuomonę ir kritiką dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento, bet jame išdėstė savo parengtą Reglamento 7 lentelės nuostatų projektą ir siūlė Ministerijai pakoreguoti Reglamento nuostatas bei inicijuoti Reglamento 7 lentelės nuostatų pakeitimą pagal Bendrovės parengtą ir Rašte išdėstytą Reglamento 7 lentelės nuostatų projektą (konkrečius pasiūlymus dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento nuostatų keitimo).
17.7. Nesutiktina, kad pateikti konkretūs pasiūlymai keisti Reglamentą yra Bendrovės pareikšta nuomonė dėl teisėkūros. Bendrovės veiksmai atitinka lobistinės veiklos sampratą, todėl vertintina, kad LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis Bendrovei galėjo būti taikyta tik tuo atveju, jei Bendrovė Raštu būtų Ministerijai išdėsčiusi tik savo nuomonę dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento ir nebūtų pateikusi konkrečių pasiūlymų dėl minimo teisės akto keitimo. Priešingu atveju, jeigu Rašte pateikti pasiūlymai dėl teisės akto keitimo nebūtų vertinami kaip lobistinė veikla, juridiniai asmenys, nebūdami registruotais lobistais, galėtų kreiptis žodžiu ir raštu į LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis su konkrečiais pasiūlymais dėl teisės akto (-ų) nuostatų keitimo, suformuluotais pačiuose jų raštuose ar elektroniniuose laiškuose, ar žodžiu (juridiniam asmeniui nepridėjus konkretaus teisės akto projekto, atitinkančio Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 ir 14 straipsniuose nustatytus reikalavimus), ir tokia šių asmenų veikla nebūtų laikoma lobistine.
18. Pareiškėjas UAB „Neaustima“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja faktines aplinkybes, teisinius argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis, pareiškėjas atsiliepime akcentuoja, kad:
19.1. Teismas sprendime visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas nesiekė daryti poveikį ar įtaką Ministerijai, o tiesiog išreiškė savo nuomonę dėl ydingo teisinio reguliavimo. Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog turi būti atsižvelgiama ne į formalią dokumento formą, o į pareiškėjo tikrąją valią ir tikruosius ketinimus.
19.2. Nors teismas sprendimo ir negrindė šia aplinkybe, tačiau Komisija, priimdama Sprendimą, neatkreipė reikiamo dėmesio į tai, kad pareiškėjas Raštą siuntė ne tik Ministerijai, bet ir Lietuvos melioracijos įmonių asociacijai – tai aiškiai nurodyta pačiame Rašte ir pareiškėjo teiktuose paaiškinimuose atsakovui. Jei pareiškėjo tikslas ir valia būtų buvęs, kaip tai nurodo Sprendime atsakovas, daryti įtaką Ministerijai dėl teisės akto pakeitimo, t. y. vykdyti lobistinę veiklą, tai pareiškėjas tą galėjo daryti kreipdamasis vien tik į Lietuvos melioracijos įmonių asociaciją, kuri yra įrašyta į lobistų sąrašą (IS „Skaidris“ duomenimis Komisijos sprendimas Nr. KS-214, pažymėjimo Nr. LOB-JA-2021-0109). Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė daryti įtakos Ministerijai, o tik išdėstė kritiką dėl jos parengto ydingo teisinio reguliavimo, atkreipė dėmesį į tai, kad Reglamento nuostatos galbūt pritaikytos vienam tiekėjui.
19.3. Atsakovas savo Sprendime bei apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas Rašte išdėstė parengtą konkretų Reglamento nuostatų projektą ir todėl jam nėra taikoma LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nustatyta išimtis.
19.4. Pareiškėjas Rašte buvo išreiškęs tik savo nuomonę, t. y. kodėl Ministerijos nustatytas reglamentavimas Reglamente neatitinka ES ir nacionalinių standartų, ir pateikė iliustruojančius pavyzdžius, kokius pakeitimus padarius Reglamentas atitiktų minėtus standartus. Rašte nurodytos charakteristikos nebuvo ir nėra konkrečiai, kaip nurodyta Rašte, būdingos pareiškėjo gaminamam gaminiui, pareiškėjas paaiškinimus dėl savo gaminamos produkcijos ypatumų teikė ir Komisijai. Pareiškėjo tikslas buvo ne asmeninė nauda, o prieštaravimų tarp Reglamento nuostatų ir ES bei nacionalinių standartų, kurie turi aukštesnę galią, pašalinimo. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas Raštu neteikė teisės akto projekto.
19.5. Atkreiptinas dėmesys, kad Ministerija bylos nagrinėjimo teisme metu atsižvelgė į pareiškėjo kritiką ir pakeitė Reglamento nuostatas nuo 2022 m. lapkričio 22 d., kad jos atitiktų ES ir nacionalinius standartus.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į Komisijos apeliacinį skundą nurodo, kad su jo argumentais sutinka, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti Sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kuriuo pripažinta, kad Bendrovė, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, Ministerijai raštu pateikusi konkrečius pasiūlymus dėl norminio akto pakeitimo, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Byloje nustatyta, kad Komisija atliko tyrimą dėl Bendrovės elgesio atitikties Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms ir priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė, pripažinti, kad Bendrovė, būdama neįrašyta į lobistų sąrašą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai 2021 m. birželio 18 d. raštu „Dėl Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 pakeitimų“, pateikusi konkrečius pasiūlymus (išdėstydama savo parengtą Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės nuostatų projektą) dėl žemės ūkio ministro 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu „Dėl žemės ūkio ministro 2006 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 3D-2 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ patvirtinimo pakeitimo“ Nr. 3D-779 patvirtinto Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (7 lentelės „Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą“) nuostatų pakeitimo, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, numatytą Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 punkte, ir tokia veikla pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.
23. Pirmosios instancijos teismas Bendrovės skundą patenkino nurodęs, kad Rašte buvo iškeltos problemos dėl nustatyto melioracijoje naudojamų medžiagų reguliavimo, pateiktas pasiūlymas kaip problemas spręsti. Tokiai veiklai vykdyti nėra būtina, kad asmuo būtų įrašytas į lobistų sąrašą.
24. Apeliantas Komisija teigia, kad teismas netinkamai interpretavo ir vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu konkrečioje administracinėje byloje (žr. 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021). Raštu Bendrovė pateikė ne tik savo nuomonę ir kritiką dėl Įsakymu patvirtinto Reglamento, bet jame išdėstė savo parengtą Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės (,,Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą“) nuostatų projektą ir siūlė Ministerijai inicijuoti Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės nuostatų pakeitimą pagal Bendrovės parengtą ir Rašte išdėstytą Įsakymu patvirtinto Reglamento 7 lentelės nuostatų projektą.
25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Dėl apelianto argumentų teismas pažymi, kad Lobistinės veiklos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad įstatymo tikslas – užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai; įstatymas reglamentuoja lobistinę veiklą, jos priežiūrą ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos: lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą (LVĮ 2 str. 2 d.); lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai (LVĮ 2 str. 3 d.). Lobistinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnis nustato, kad lobistine veikla nelaikoma: 1) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla įstatymų nustatyta tvarka renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją; 2) asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą; 3) valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, veikla; 4) įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai; 5) peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka; 6) fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams arba fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms; juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas; 7) specialiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą; 8) asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami; 9) asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje; 10) politinių partijų veikla; 11) viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla; 12) religinių bendruomenių ir bendrijų veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės ir žmogaus orumo apsaugos klausimais. Lobistinės veiklos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti jį į lobistų sąrašą.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad be kitų tiesioginių ir išvestinių požymių, lobistinė veikla yra veikla, kuria siekiama daryti įtaką; įtaka daroma fizinio asmens ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio; įtaka daroma įstatyme apibrėžtiems asmenims; įtaka daroma lobistinės veiklos užsakovo interesais; veikla siekiama, kad būtų priimami / nepriimami teisės aktai; veikla nepatenka tarp Lobistinės veiklos įstatymo 7 straipsnyje numatytų išimčių (žr., pvz., 2021 m. kovo 10 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eA-984-520/2021; 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1062-629/2021; ir kt.).
28. Svarbu pažymėti, kad teisėkūrai daromos įtakos viešumas, visoms suinteresuotoms šalims sudarymas vienodų sąlygų, užtikrinančių lygias galimybes dalyvauti plėtojant ir įgyvendinant viešąją politiką, yra svarbūs viešieji interesai. Be to, iš aiškinamojo rašto dėl Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projekto (prieiga per https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/81e3b240aa2011ea8aadde924aa85003?jfwid=otkbk2hfw) matyti, kad įstatymų leidėjas siekė išplėsti įstatymo taikymo sritį, siekiant apimti visas veiklas, kurios pagal turinį laikytinos lobistine veikla. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad šios nutarties 26–27 punktuose nurodyta teisė neturėtų būti aiškinama ir taikoma pernelyg siaurai.
29. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas Komisija vertino, jog Bendrovės įvykdyta veika (2021 m. birželio 18 d. Rašto pateikimas Ministerijai) atitinka lobistinės veiklos sampratą ir pareiškėjas veikė kaip lobistas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas bei įvertinusi šioje byloje surinktus įrodymus, su tokiu vertinimu sutinka.
30. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
31. Nagrinėjamu atveju iš Rašto turinio matyti, kad tai yra dvejopas dokumentas – dalis jo yra skirta teisinio reglamentavimo kritikai ir Bendrovė išdėstė savo nuomonę, kuri, sutinkamai su LVĮ 7 straipsnio 6 punktu, nėra laikoma lobistine veikla. Kitoje Rašto dalyje Bendrovė išdėstė Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 7 lentelės „Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą“ pakeitimo projektą, nurodydama konkrečius reikalavimus geotekstilei, t. y. Bendrovė ne išreiškė bendro pobūdžio idėją dėl teisinio reguliavimo netikslumų, bet suformulavo konkrečias elgesio taisykles, kas iš esmės atitinka konkretaus teisės akto projekto sąvoką, numatytą LVĮ 7 straipsnio 6 punkto išimtyje. Iš Rašto turinio taip pat matyti, kad Bendrovė ne tik parengė konkretų teisės akto projektą, bet ir siūlė inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą. Iš šio rašto turinio ir šalių paaiškinimų seka, kad tokio norminio akto pakeitimo projekto priėmimas būtų naudingas Bendrovei dėl jos vykdomos ekonominės veiklos. Bendrovės paaiškinimai, kad ji siekė ne asmeninės naudos ir veikė ne savo asmeniniais interesais, nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais ir neįtikinami, todėl teismo atmetami. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Bendrovė Rašto pateikimo momentu nebuvo įrašyta į lobistų sąrašą. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas mano, kad šioje byloje įrodyta, kad Bendrovė vykdė neteisėtą lobistinę veiklą.
32. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-984-520/2021, kadangi šioje byloje buvo nagrinėjamas atvejis dėl Komisijos sprendimo, priimto fizinio asmens atžvilgiu (dėl jo elgesio atitikties LVĮ nuostatoms), teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjant bylą vadovautasi LVĮ redakcija, galiojusia iki 2020 m gruodžio 31 d., pagal kurią juridiniai asmenys, prieš kreipiantis į LVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, neturėjo pareigos įsirašyti į lobistų sąrašą ir tokią veiklą deklaruoti LVĮ nustatyta tvarka. Taigi, paminėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir taikytina teisė nėra tapačios.
33. Bendrovė teigia, kad ji pažeidimo nepadarė, nes jos rašte kuri konkrečiai lentelė turi būti keičiama, nenurodyta. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 7 lentelė buvo pavadinta „Minimalūs drenažo filtracinių apsauginių medžiagų techniniai parametrai pagal geotekstilės tipą“. Bendrovė rašte nurodo, kad „siūlo <....> pakoreguoti reikalaujamas charakteristikas geotekstilinėms medžiagoms, naudojamoms drenažo sistemose filtravimo, atskyrimo ir drenažo funkcijoms atlikti“ ir toliau pateikė konkrečios lentelės turinį. Atsižvelgiant į Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 7 lentelės turinį ir rašto formuluotes, teismas mano, kad Rašte yra pateiktas būtent 7 lentelės naujas išdėstymas. Todėl teismas atmeta Bendrovės paaiškinimus šiuo aspektu.
34. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino teisės normas bei vertino byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
35. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo procesiniuose dokumentuos suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. sausio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Nutraukti administracinę bylą dėl pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neaustima“ skundo reikalavimo dalies nutraukti tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 19 d. raštą Nr. 2D-2035(3.28E) „Dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos“.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Neaustima“ likusią skundo dalį atmesti.“
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan