Civilinė byla Nr. e2A-1078-603/2023

     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12511-2021-4

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.9; 2.6.8.12; 3.3.1.14.

                                                                    (S)

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                               

     

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ah code“ ir ieškovės pagal priešieškinį uždarosios akcinės bendrovės „AmberCell Solutions“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ah code“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Real Fusion“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, taip pat pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Real Fusion“ ir uždarųjų akcinių bendrovių „AmberCell Investment“ bei „AmberCell Solutions“ priešieškinį dėl restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo E. G..

 

 Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Ah code“ pateikė ieškinį atsakovei UAB „Real Fusion“, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 3751 Eur skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos ir aštuonių procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad:

1.1.       ieškovė su UAB „AE Medical“ 2020 m. vasario 12 d. sudarė sutartį dėl interneto svetainės www.aemedical.lt dizaino ir programavimo darbų. Ieškovės teigimu, pagal sutartį ji įsipareigojo sukurti svetainę ant WP (WordPress) turinio valdymo sistemos, o ne, kaip teigia atsakovė, turinio valdymo sistemą;

1.2.       ieškovė 2020 m. kovo 13 d. pranešimu buvo informuota apie tai, kad UAB „AE Medical“ reorganizuota į keturias bendroves „AmberCell Solutions“, „AmberCell Investment“, „AmberCell Industries“ ir „Real Fusion“, tačiau žodinio susitarimo pagrindu ieškovė paslaugas, kurias užsakė visų įmonių savininkas E. G., ir toliau teikė pagal 2020 m. vasario 12 d. sutartyje nustatytas sąlygas;

1.3.       ieškovės darbų prioritetus dėliojo užsakovas, todėl pačios įmonės atidėjo UAB „AmberCell Solutions“ svetainės kūrimo darbus. Pagal 2020 m. vasario 12 d. sutarties sąlygas sukūrė interneto svetaines bendrovėms „AmberCell Investment“, „AmberCell Industries“, už šias paslaugas jau atsiskaityta;

1.4.       atsakovei 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo perduoti interneto svetainės https://realfusion.eu/ failai, tačiau atsakovė neatsiskaito už ieškovės paslaugas, teigdama, jog šie darbai nebaigti, ir reikalaudama į svetainę įkelti naujos informacijos. Tokių darbų atlikti ieškovė neįsipareigojo. Kadangi atsakovė neatsiskaito už atliktus darbus, ieškovė nutraukė darbus UAB „AmberCell Solutions“, o tai neturi jokios įtakos atsakovės pareigai atsiskaityti su ieškove.

2. Atsakovė ir UAB „AmberCell Investment“ bei „AmberCell Solutions“, pakeitę reikalavimus teismo prašė:

1) ieškinį atmesti arba (alternatyvus reikalavimas) taikyti vienašalę restituciją – pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į visą atsakovės UAB „Real Fusion“ interneto svetainės dizainą ir programinį kodą, o ieškinį atmesti;

2) dėl bendrovės „AmberCell Solutions“ svetainės kūrimo darbų taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš ieškovės 1500 Eur sumokėto avanso;

3) dėl bendrovės „AmberCell Investment“ svetainės kūrimo darbų taikyti vieną iš šių teisinės gynybos būdų:

a) taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš ieškovės 3025 Eur iš anksto sumokėto atlyginimo;

b) (alternatyvus reikalavimas) taikyti dvišalę restituciją ir pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į visą interneto svetainės dizainą bei programinį kodą, o iš ieškovės priteisti 3025 Eur sumokėtą sumą;

4) bendrovei „AmberCell Solutions“ priteisti iš ieškovės 3025 Eur sumą, sumokėtą už bendrovės „AmberCell Industries“ svetainę.

Bendrovės nurodė, kad:

2.1. ieškovė ir UAB „AmberCell Solutions“ (tuometis pavadinimas „AE Medical“) 2020 m. vasario 12 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sukurti UAB „AmberCell Solutions“ interneto svetainės dizainą ir suprogramuoti svetainę (sukurti svetainės turinio valdymo sistemą ir patalpinti bendrovės prašomą turinį). Po UAB „AE Medical“ pavadinimo pakeitimo į „AmberCell Solutions“ šalys susitarė, kad interneto svetainė bus pritaikyta naujai bendrovės tapatybei ir bus prieinama adresu www.ambercell.eu. Ieškovei 2020 m. vasario 26 d. sumokėtas 1500 Eur avansas pagal sutartį, ieškovė nuo šio momento turėjo pradėti darbus;

2.2. 2020 m. pavasarį UAB „AmberCell Solutions“ patikėjo ieškovei su šia įmone susijusių bendrovių „AmberCell Industries“ ir „AmberCell Investment“ svetainių kūrimą, taip pat kitų informacinių technologijų paslaugų teikimą šioms įmonėms, o už nurodytus darbus atsiskaityti su ieškove įsipareigojo UAB „AmberCell Solutions“;

2.3. 2020 m. vasaros pradžioje greta bendrovių „AmberCell Industries“ ir „AmberCell Investment“ darbų, ieškovės atlikti darbus užsisakė ir atsakovė UAB „Real Fusion“. Šie darbai atsakovės užsakyti tiesiogiai, taip pat tiesiogiai įsipareigota ir atsiskaityti už darbus. Visus darbus, išskyrus UAB „AmberCell Solutions“ svetainės kūrimo darbus, ieškovė įsipareigojo atlikti ne pagal 2020 m. vasario 12 d. sutarties sąlygas, kadangi tai buvo papildomi darbai, jie atlikti ne sutarties šalies (atsakovės), o trečiųjų asmenų naudai. Dėl nurodytos aplinkybės ieškovė nereikalavo iš bendrovių ir avansinių įmokų, kurių turėtų teisę reikalauti pagal 2020 m. vasario 12 d. sutartį. Ieškovė ir tolimesniais savo veiksmais patvirtino, kad 2020 m. vasario 12 d. sutartis netaikoma vėliau atsiradusiems santykiams su kitomis bendrovėmis, kadangi viename iš laiškų nurodė, jog ateityje dėl aiškesnės darbų apimties bus sudaromos rašytinės sutartys;

2.4.ieškovė 2020 m. liepos 13 d. pateikė atsakovei 4356 Eur sumos sąskaitą už atliktus darbus, nors darbų tinkamumas ir kokybiškumas iki sąskaitos išrašymo nebuvo patvirtintas. Atsakovė neatsisakė priimti sąskaitos, tačiau pradėjo derinti su ieškove atliktų darbų kokybės ir vertės klausimus. Ieškovė, neinformavusi atsakovės, sustabdė svetainės kūrimo darbus. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 14 d. išrašė ginčo sąskaitą už atliktus darbus, kurių pagrindinis – interneto svetainės sukūrimas, kartu el. paštu nurodydama, jog atsakovei apmokėjus visą svetainės kūrimo darbų kainą perduos atsakovei internetinę svetainę ir apmokins ja naudotis. Tolesnės komunikacijos metu ieškovė pripažino, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. dar nebuvo tinkamai atlikusi atsakovės ir kitų bendrovių interneto svetainių kūrimo darbų, įsipareigojo atlikti atsakovės interneto svetainės koregavimą. Pripažino, kad kitų bendrovių svetainės nėra sukurtos ir nebus sukurtos tol, kol atsakovė neapmokės išrašytų sąskaitų, taip pat blokavo atsakovės pašto dėžutes. Atsakovė susitarė, kad apmokėjus 2020 m. liepos 13 d. sąskaitą darbai bus tęsiami, apmokėjo minėtą sąskaitą, tačiau bendravimas su ieškove nutrūko.

2.4. 2020 m. rugsėjo 22 d. ieškovei buvo pateikta pretenzija dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų (neužbaigtų darbų), nurodant padarytus pažeidimus. Kadangi ieškovė nurodytų trūkumų nepašalino ir šalys nutraukė sutartinius santykius, atitinkamas paslaugas bendrovėms suteikė kiti paslaugų teikėjai;

2.5. 2021 m. birželio 14 d. susitarimu bendrovės „AmberCell Solutions“, „AmberCell Industries“ ir „AmberCell Investment“ perleido atsakovei visas reikalavimo teises į ieškovę dėl nekokybiškais darbais bendrovėms padarytų nuostolių atlyginimo;

2.6. kadangi ieškovė nesukūrė visiškai funkcionuojančios atsakovės interneto svetainės, nepatalpino informacijos į internetinę svetainę ir jos neperdavė, nutraukus atsakovei santykius su ieškove pripažintina, jog atsakovė nėra skolinga ieškovei. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3751 Eur skolą netenkintinas, kadangi atsakovė, nesant pabaigtų darbų, neturi pareigos atsiskaityti;

2.7. ieškovė nesukūrė visiškai funkcionuojančios UAB „AmberCell Solutions“ interneto svetainės, todėl nutraukus su ieškove teisinius santykius (Pradinę sutartį), taikytina restitucija, priteisiant UAB „AmberCell Solutions“ iš ieškovės sumokėtą 1 500 Eur avansą. Vykdydama pradinę sutartį UAB „AmberCell Solutions“ sumokėjo 1500 Eur avansą už interneto svetainės (dizaino ir programavimo) kūrimo darbus. Ieškovei pažeidus prisiimtus įsipareigojimus ir nesukūrus interneto svetainės (sukūrus tik šios svetainės dizainą, kuris pats iš savęs neturi jokios vertės ir kurio bendrovė neturi pareigos priimti) ir neperdavus administratoriaus prisijungimų prie interneto svetainės bei nepateikus pasirašyti interneto svetainės priėmimo-perdavimo akto (todėl bendrovei turėjusių atitekti turtinių teisių į interneto svetainę kaip intelektinės nuosavybės objektą apimtis nėra žinoma ir aiški), buvo nutraukta su ieškove sudaryta sutartis. Dėl darbų atlikimo buvo kreiptasi į kitus tiekėjus (R. B. bei UAB THINKBIG LT), kurie už bendrą 4 430,70 Eur kainą įsipareigojo sukurti naują bendrovės interneto svetainę. Kadangi sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Todėl taikytina restitucija, iš ieškovės priteisiant bendrovei pastarosios sumokėtą avansą;

2.8. ieškovė nesukūrė visiškai funkcionuojančios „AmberCell Investment“ interneto svetainės, todėl nutraukus su ieškove teisinius santykius, taikytina restitucija, ieškovei priteisiant iš nebaigtą interneto svetainę (visas turtines teises į sukurtą interneto svetainės dizainą, programinį kodą), o bendrovei priteisiant iš ieškovės jos sumokėtus 3 025 Eur. Bendrovė iš anksto sumokėjo ieškovei minėtą sumą už interneto svetainės (dizaino ir programavimo) darbus, tačiau realiai šis interneto tinklalapis ieškovės nebuvo sukurtas. Ieškovė sukūrė tik laikiną pradinį „vieno puslapio“ šios interneto svetainės variantą, kuris yra pasiekiamas adresu www.ambercellinvestment.eu, kad iki interneto svetainės sukūrimo minėtu adresu pasiekiamas puslapis nebūtų tuščias. Ieškovė ne tik iki galo nesukūrė interneto svetainės programinio kodo, bet ir nesukūrė dizaino, o tai patvirtino pati ieškovė, nurodydama, jog realūs darbai bus atliekami tik po to, kai atsakovė atsiskaitys su ieškove. Šiuo metu santykiai yra nutraukti, o nutraukus sutartinius santykius privalo būti taikoma restitucija. Jeigu teismas spręstų, jog vien tas faktas, kad bendrovė apmoka šio tinklalapio talpinimo serveryje (hosting‘o) paslaugas, yra pakankamas pagrindas laikyti, kad „vieno puslapio“ bendrovės interneto svetainės turinys ieškovės buvo perduotas, tokiu atveju prašoma tenkinti alternatyvų reikalavimą – taikyti dvišalę restituciją, priteisti bendrovei iš ieškovės 3 025 Eur bei pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į visus www.ambercellinvestment.eu adresu pasiekiamo interneto svetainės šablono dizaino elementus bei programinius kodus;

2.9. ieškovė nesukūrė visiškai funkcionuojančios UAB „AmberCell Industries“ interneto svetainės, dėl ko bendrovė privalėjo kreiptis į išorės paslaugų teikėją, kad šis pašalintų ieškovės darbų trūkumus ir papildomai sumokėjo 500 Eur. Ieškovė darbų neatliko teigdama, kad jie galės būti tęsiami tik tada, jeigu atsakovė atsiskaitys pagal ieškovės iš anksto atsakovei išrašytą sąskaitą už atsakovės interneto svetainės kūrimą. Ieškovei 2020 m. rugsėjo 22 d. pateikta pretenzija, be kita ko, reikalaujant, kad ieškovė atliktų bendrovės interneto svetainės kūrimo darbus per protingą terminą, t. y. iki 2020 m. spalio 1 d., tačiau ieškovė šio reikalavimo neįvykdė. Priešingai, ieškovas tik paskutinę termino atlikti darbus dieną kreipėsi dėl dizainų suderinimo ir patvirtinimo. Likusiems svetainės kūrimo darbams atlikti pasitelktas kitas tiekėjas, o ieškovei 2020 m. spalio 2 d. pateiktas pranešimas, be kita ko, apie sutartinių santykių nutraukimą. Nutraukus sutartinius santykius su ieškove, atsirado pagrindas reikalauti ieškovės atlyginti dėl neteisėtų veiksmų (vengimo atlikti darbus) patirtus nuostolius, kuriais laikytina kitam paslaugų teikėjui sumokėta 500 Eur suma.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio netenkino.

4.       Teismas nustatė, kad nors byloje dalyvaujantys asmenys laikosi vieningos pozicijos, kad po nurodytos 2020 m. vasario 12 d. sutarties sudarymo buvo susitarta dėl ieškovės darbų sukuriant ir bendrovių „AmberCell Industries“, „AmberCell Investment“ bei „Real Fusion“ interneto svetaines (ir į bylą yra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad tokius darbus ieškovė tam tikru mastu atliko), tačiau ieškovė ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys laikosi skirtingų pozicijų dėl tokių sutartinių teisinių santykių turinio. Nustatė, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog interneto svetainių kūrimo darbai buvo atliekami pagal esmines 2020 m. vasario 12 d. sutarties sąlygas, o tuo tarpu atsakovė ir bendrovės laikosi pozicijos, jog aptariamų svetainių kūrimo darbus ieškovė įsipareigojo atlikti pagal kitokias negu 2020 m. vasario 12 d. sutartyje nurodytas sąlygas, pagal kurias, be kita ko, užsakovai įsipareigojo atsiskaityti vien tik už galutinį ieškovo darbų rezultatą.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovės įmonės vadovės 2020 m. rugsėjo 14 d. 12 val. 45 min. el. laiške atsakovės įmonės vadovui (G. Č.) ir trečiajam asmeniui E. G. nurodoma, kad ieškovė, kaip vykdytoja, į svetainę ne tik sudėjo jai užsakovo pateiktą medžiagą-informaciją, bet ir pati ieškovė į svetainę įkeltinos informacijos ieškojo „interneto platybėse“. Remdamasis šia aplinkybe teismas konstatavo, kad priešingai, negu nurodyta 2020 m. vasario 12 d. sutartyje (jos priede Nr. 1), vėliau susiklosčiusiuose sutartiniuose santykiuose ieškovė vis dėlto prisiėmė - vykdė pareigą ieškoti (rinkti) į interneto svetaines įkeltinos medžiagos (informacijos), o ne vien tik reikalavo tokios medžiagos pateikimo iš užsakovo.

6.       Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog vėliau prisiimtus įsipareigojimus ieškovė (vykdytoja) ėmėsi vykdyti tik užsakovams sumokėjus tam tikras avansines įmokas, kaip tai nurodyta 2020 m. vasario 12 d. sutarties 2.1.2 punkte. Šią aplinkybę vertino kaip pagrindą konstatuoti, jog ieškovė vėliau atsiradusių sutartinių santykių netapatino su santykiais, susiklosčiusiais pagal 2020 m. vasario 12 d. sutartį.

7.       Įvertinęs ieškovės įmonės vadovės susirašinėjimą su kitų sutartinių-teisinių santykių šalių vadovais –atstovais teismas pažymėjo, kad nors UAB „AmberCell Solutions“ (tuometis pavadinimas „AE Medical“) svetainės kūrimo darbų kaina jau buvo aiškiai nurodyta 2020 m. vasario 12 d. sutartyje, tačiau 2020 m. rugsėjo mėnesį abi sutarties šalys vis dar matė poreikį šią kainą koreguoti-tikslinti. Laikė, kad ši aplinkybė taip pat patvirtina ieškovės argumentą, kad 2020 m. vasario 12 d. sutarties šalys, jų atstovai vėlesniais žodiniais susitarimais ir (arba) konkliudentiniais veiksmais keitė-atidėliojo rašytinėje sutartyje įtvirtintus darbų atlikimo terminus. Todėl atmetė kaip nepagrįstus priešieškinio argumentus, kuriais apeliuojama į sutartyje įtvirtintų terminų nesilaikymą, spręsdamas, kad nėra pagrindo konstatuoti šių terminų vienašališko pažeidimo ir (arba) kad šių terminų ieškovė nesilaikė neturėdama tam atitinkamo(-ų) kontrahento(-ų) sutikimo (CK 6.64 straipsnio 1, 3 dalys). Taip pat laikė, kad vėlesnis sutarčių kainų derinimas sudaro pagrindą konstatuoti, jog vėlesniems santykiams negali būti taikoma ir 2020 m. vasario 12 d. sutartyje nustatyta sutarties suma, t. y. 3025 Eur (arba 2500 Eur ir PVM), ir kad šių (vėliau sutartų) darbų kainos vis dėlto nebuvo nustatytos, aiškiai apibrėžtos, o šalys dėl darbų kainų kiekviena turėjo savo atskirų lūkesčių-vizijų, kurie nebuvo galutinai šalių suderinti-apibrėžti.

8.       Teismas taip pat laikė, kad užsakovų atlikti mokėjimai ieškovei, kurių priteisimo reikalaujama priešieškinio reikalavimais, akivaizdžiai paneigia priešieškinį pateikusių bendrovių argumentus, kad vėlesnėmis (po 2020 m. vasario 12 d. sudarytomis) sutartimis užsakovai prisiėmė įsipareigojimus atsiskaityti su ieškove vien tik už galutinį darbų rezultatą (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Pažymėjo, kad šiuo aspektu byloje nėra jokių įrodymų (išskyrus subjektyvius priešieškinį pareiškusių bendrovių teiginius), kad ieškovei sumokėtos ginčo sumos iš tikrųjų buvo sumokėtos kaip avansas, o ne kaip ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytų (atliktų) darbų apmokėjimas.

9.       Teismas pažymėjo, kad sutarties kaina, atsiskaitymo tvarka, šalių tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai laikytinos sutarčių esminėmis sąlygomis. Tačiau byloje nepateikta nė vieno objektyvaus (rašytinio) įrodymo, kuris patvirtintų bent vieną iš nurodytų esminių sąlygų susiklosčiusiuose ieškovės ir bendrovių tarpusavio sutartiniuose santykiuose dėl atitinkamų svetainių kūrimo darbų. Teismo vertinimu, vien tik dalyvaujančių byloje asmenų žodiniai vienas kitam prieštaringi paaiškinimai nelaikytini nepakankamais įrodymais tam, kad būtų galima nustatyti susiklosčiusius tikruosius sutartinius santykius, jų turinį. Teismo nuomone, byloje pateikti objektyvūs įrodymai (susirašinėjimas el. laiškais), iš kurių turinio matyti, kad šalys jau atitinkamų sutartinių santykių vykdymo-įgyvendinimo metu dar tik derino tam tikras sąlygas (tarpusavio įsipareigojimus), sudaro pagrindą išvadai, jog šalys nebuvo susitarusios dėl esminių sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad nesant rašytinių įrodymų, o šalims remiantis priešingais argumentais, teismas neturi galimybių nustatyti vienokio ar kitokio ginčo sutartinių santykių turinio, kuris galėtų būti pakankamas pagrindas ieškiniui ar priešieškiniui patenkinti, t. y. kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi teikti ieškovei į svetainę keltinos medžiagos (informacijos), taip pat ar bendrovių pareiga atsiskaityti su ieškove siejama tik su galutiniu rezultatu ar ir su tarpiniais rezultatais.

10.       Teismas sprendė neturintis pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pagrįstai-teisėtai reikalauja atsakovės sumokėti 3751 Eur sumą (pagal pateiktą 2020 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20200914-1), t. y. ar ieškovo darbai, už kuriuos pateikta sąskaita, iš tikrųjų atitinka šalių susitarimą, ar atsakovė buvo įsipareigojusi atsiskaityti (ir kokią būtent sumą) už tokį ieškovo darbų mastą-kokybę (CPK 178, 185 straipsniai). Sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog už bendrovių interneto svetainių kūrimo darbus su ieškove nebuvo pagrindo atsiskaityti, t. y. lieka nepaneigti ieškovės atsikirtimai, kad priešieškiniu reikalaujamos grąžinti lėšos (atitinkama jų dalis) ieškovei buvo sumokėtos už tinkamai atliktus darbus (jų dalį), o ne kaip avansinės įmokos, kurios turėtų būti grąžinamos ieškovei nepasiekus tam tikro baigtinio rezultato.

11.       Teismas pažymėjo, kad ir ieškovės veiksmai (avanso įmokų nereikalavimas ir darbų kainų nurodymas-įvardijimas jau po darbų atlikimo) pagrindžia, jog net jei kažkuriuo momentu atitinkamų ginčo sutartinių santykių šalys ir buvo susitarę dėl kokios nors (šioje byloje nenustatytos) atsiskaitymo tvarkos ir darbų kainos, tai šios kainos ir atsiskaitymų tvarkos buvo skirtingos. Teismas vertino, kad svetainių kūrimo darbai buvo vykdomi ne ta pačia tvarka, ieškovės vykdytų darbų mastas nebuvo tapatus, todėl vienų sutartinių santykių nustatytos-apibrėžtos dalies (jos teisinio kvalifikavimo) negalima besąlygiškai perkelti ir kitų ginčo sutartinių santykių atitinkamoms dalims-aplinkybėms.

12.       Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimuose nurodomo avanso, sumokėto ieškovei pagal 2020 m. vasario 12 d. sutartį, priteisimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „AmberCell Solutions“ nepaneigė ieškovės argumento, kad ieškovė vis dėlto sukūrė UAB „AmberCell Solutions“ interneto svetainės prototipą, kai tai nurodyta ieškovo įmonės vadovės 2020 m. rugsėjo 16 d. el. laiške (https://xd.adobe.com/view/51a30d7a-5dda-47e7-5117-e9418521944e-2792/). Pažymėjo, kad ieškovė laikėsi ir nuoseklios pozicijos, jog tolimesni šios svetainės darbai neatlikti dėl paties užsakovo atidedamų terminų (prioritetą suteikiant kitiems darbams), o tokią ieškovės poziciją patvirtina E. G. 2020 m. rugsėjo 15 d. el. laiškas, kuriame siūloma ieškovei suderinti tolimesnius šios svetainės kūrimo darbų terminus ir kainas (nieko nenurodant apie ieškovo pažeistus šios svetainės darbų terminus). Todėl sprendė, kad ieškovė negali būti laikoma pažeidusia savo prievolę, ir ieškovei sumokėtas avansas neturi būti grąžinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.64 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 3 dalis).

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

 

13.       Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo prašo: 1) skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinio reikalavimas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo tokiu argumentus:

13.1.                      Ieškovė dar teikdama ieškinį nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. atsakovei buvo perduoti sukurtos internetinės svetainės https://realfusion.eu/ failai (jie šiuo metu yra saugomi UAB „AmberCell Solution“ serveryje), svetainė yra veikianti ir eksploatuojama atsakovės su jame esančiu ieškovės sukurtu ir patalpintu turiniu (autorystę galima patikrinti atitinkamą informaciją: svetainės adresą suvedus į šį įrankį: https://whatwpthemeisthat.com.) Tai patvirtina aplinkybę, jog byloje yra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė tam tikru mastu atliko ginčo internetinės svetainės kūrimo darbus, dėl kurių ginčo šalys susitarė žodžiu, ir kurie atsakovės yra naudojami reprezentaciniams tikslams;

13.2.                      Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė išrašytą atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už ginčo internetinės svetainės sukūrimą. Ieškovės sukurtos internetinės svetainės turinys, jo mastas bylos nagrinėjimo metu nekito. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu taip pat galima suprasti, jog ieškovės sukurta svetainė iki ginčo pradžios teisme buvo naudojama, nors atsakovė teisinosi nežinanti kaip sustabdyti internetinės svetainės veikimą. Apeliacinio skundo pateikimo dieną internetinė svetainė pagal pateiktą nuorodą: https://realfusion.eu/. taip pat yra veikianti. Taigi atsakovė svetainę pripažįsta naudojanti. Nors nei  viename el. laiške ar kitame rašytiniame įrodyme neužfiksuota sutartų darbų atlikimo tvarka (šalių įsipareigojimai, jų mastas), darbų kaina ir (arba) atsiskaitymo tvarka, tokios teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės negali paneigti ar iš esmės eliminuoti ieškovės pateiktos, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl atsakovei sukurtos internetinės svetainės adresu: https://realfusion.eu/  veikimo. Tuo tarpu teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė, netyrė ir nevertino ieškovės sukurtos internetinės svetainės adresu: https://realfusion.eu/ informacijos turinio, nevertino atsakovės elgesio;

13.3.                      Ieškovės pateikta informacija apie atsakovei sukurtą internetinę svetainę ir atsakovės elgesys ginčo svetainę naudojant sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog šalys buvo susitarusios dėl ginčo internetinės svetainės sukūrimo, nors tarp šalių nevyko susirašinėjimas, kuris pakankamu mastu patvirtintų bent vieną iš nurodytų esminių sąlygų susiklosčiusiuose santykiuose dėl svetainės sukūrimo darbų. Atsakovės įgaliotam asmeniui patvirtinus teismo posėdžio metu, jog ieškovės atstovė dirbo pas jį ofise ir vyko tiesioginė - žodinė komunikacija dėl ginčo bei kitų ieškovės kurtų internetinių svetainių, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog ginčo internetinės svetainės dizainas bei joje patalpintas turinys sugalvotas ne ieškovės, o derintas su atsakovės atsakingais ir/ar įgaliotais asmenimis;

13.4.                      teismui visiškai netyrus ieškovės byloje pateiktų įrodymų dėl sukurtos internetinės svetainės adresu : https://realfusion.eu/ , turinio ir jos apimties, sprendimu daromos nepagrįstos išvados, jog sutartinės internetinių svetainių sukūrimo darbų kainos nebuvo nustatytos. Be to, teismas nesivadovavo CK 6.198 straipsnio nuostatomis ir esant atviros kainos atvejui ginčo šalių sutartiniuose santykiuose nesistengė nustatyti ieškovės sukurtos ginčo internetinės svetainės adresu: https://realfusion.eu/ kainos, nors galėjo ir privalėjo ginčo internetinės svetainės sukūrimo kainą nustatyti remdamasis CK 6.198 straipsniu. Atsakovė neginčijo, kad pagal sąskaitą faktūrą nustatyta ginčo internetinės svetainės sukūrimo kaina aiškiai neatitiktų protingumo kriterijų, būtų neprotingai didelė, o ieškovė bylos nagrinėjimo metu vizualiai pademonstravo atsakovei sukurtą unikalią stiliaus knygą, dizaino darbus, jo elementus, kurie vėliau buvo naudojami ir kuriant ginčo internetinę svetainę.

14.       Atsakovė UAB „Real Fusion“ ir UAB „AmberCell Solutions“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

14.1.                      Sutartiniai santykiai su ieškove dėl interneto svetainių kūrimo nutraukti, ieškovė nutraukimo neginčija, todėl sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas, pagrįsta ir teisėta. Byloje nėra ginčo, jog visi šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2020 m. spalio 1-2 d., o skiriasi tik šalių pozicijos dėl sutarčių nutraukimo ir pagrindo. Ieškovė nereagavo į pretenziją, darbų netęsė, o 2020 m. spalio 1 d. pranešimu išreiškė valią nutraukti vienintelę šalis saisčiusią rašytinę sutartį, kas pagrindžia akivaizdžią aplinkybę, jog ieškovė kitų sutartinių darbų neketina vykdyti. Ieškovei nereaguojant į pretenziją, netęsiant darbų ir netgi aiškiai išreiškus valią nutraukti santykius, pasibaigus papildomai nustatytam terminui užbaigti darbus, 2020 m. spalio 2 d. pranešimu buvo nutraukti visi sutartiniai santykiai dėl visų interneto svetainių kūrimo. Taigi sutartiniai santykiai dėl ginčo svetainės kūrimo buvo teisėtai nutraukti dėl ieškovės kaltės, pasibaigus papildomam terminui, kurį užsakovai nustatė svetainės kūrimo darbams pabaigti ir darbų rezultatui perduoti. Ieškovė niekuomet neginčijo ir nereiškė jokių prieštaravimų (ar, juo labiau, ieškinio reikalavimų) dėl šio visų sutartinių santykių nutraukimo dėl ieškovės kaltės, taigi sutartinių santykių nutraukimas (savarankiškas sandoris) galioja ir sukelia teisines pasekmes (tame tarpe - restituciją), kurias teismas privalėjo taikyti priimdamas sprendimą. Nors tai ir nebuvo pakankamai akcentuojama bei vertinama, sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą ieškovės ieškinį atmesti, kadangi ieškovei negali būti priteista darbų kaina pagal teisėtai nutrauktą (teisiniu požiūriu neegzistuojančią) sutartį;

14.2.                      ieškovė nėra perdavusi užsakovams nė vienos iš ginčo svetainių nei iki sutarčių nutraukimo, nei kada nors vėliau. Kadangi šalys nesudarė rašytinės sutarties dėl atsakovės svetainės kūrimo darbų, šiai ginčo daliai aktualios įstatymo nuostatos dėl prievolės tinkamai perduoti sutartinių darbų rezultatą, be kita ko, įforminant tokį perdavimą darbų priėmimo - perdavimo aktu. Nesant tinkamo darbų priėmimo ir perdavimo užsakovas negali tinkamai naudotis darbų rezultatu, kadangi neturi prisijungimo prie svetainių turinio valdymo sistemų duomenų (prisijungimo nuorodų, vardų, slaptažodžių), nėra apmokytas naudotis ir negali tinkamai administruoti svetainių;

14.3.                      teismui vertinant, kad šalys apskritai net nebuvo susitarę dėl esminių sutarčių dėl svetainių kūrimo sąlygų, ieškovė neturi pagrindo reikalauti tokių sutarčių kainos (kuri net nebuvo šalių suderinta);

14.4.                      ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais yra priėmusi ginčo svetainę ir ją naudoja. Ieškovė niekuomet neperdavė ginčo svetainės užsakovui, o užsakovui pagrįstai ir teisėtai nutraukus visus sutartinius santykius su ieškove, perdavimui nebeliko teisinio pagrindo. Užsakovui visiškai nereikalinga ir neaktuali nebaigta svetainė, kurios prisijungimo duomenys neperduoti užsakovui ir užsakovas neturi jokių galimybių ja normaliai naudotis. Neatlikti ir jokie konkliudentiniai veiksmai, kurie patvirtintų ginčo svetainės priėmimą, o priešingai, užsakovai ne kartą reikalavo perduoti svetainę, tačiau ieškovė dėl nežinomų priežasčių to nedarė. Atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kodėl nesiėmė aktyvių veiksmų pašalinti ieškovės internete patalpintą atsakovės svetainę,  prieinamą adresu www.realfusion.eu., tačiau vien tai, kad svetainė viešai prieinama, nepatvirtina jos priėmimo ir naudojimo fakto. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė ar jos atstovas teismo posėdžio metu nenurodė ir nepripažino, kad naudoja ginčo svetainę, paaiškindamas, jog kol vyksta teisminis ginčas negali keisti įrodymų civiliniame procese, atsakovė nėra šios srities specialistė ir neturi reikalingų žinių pašalinti svetainę, be to, joje esanti informacija neaktuali.

15.        Bendrovė UAB „AmberCell Solutions“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:

1) bylos dalyje dėl UAB „AmberCell Solutions“ interneto svetainės kūrimo darbų taikyti vienašalę restituciją ir priteisti UAB „AmberCell Solutions“ 1 500 Eur sumokėto avanso;

2)       bylos dalyje dėl UAB „AmberCell Investment“ interneto svetainės kūrimo darbų taikyti vieną iš šių teisinių gynybos būdų:

a)       taikyti vienašalę restituciją ir priteisti UAB „AmberCell Solutions“ iš ieškovės 3 025 Eur už UAB „AmberCell Investment“ interneto svetainę iš anksto sumokėto atlyginimo;

b)       (alternatyvus papildomas reikalavimas) taikyti dvišalę restituciją - pripažinti ieškovės nuosavybės teisę į visą interneto svetainės, pasiekiamos adresu www.ambercellinvestment.eu, dizainą bei programinį kodą, o UAB „AmberCell Solutions“ iš ieškovės priteisti 3 025 Eur už UAB „AmberCell Investment“ interneto svetainę iš anksto sumokėto atlyginimo;

3)       bylos dalyje dėl UAB „AmberCell Industries” interneto svetainės kūrimo darbų priteisti „AmberCell Solutions“ iš UAB „Ah code“ 3025 Eur sumą, sumokėtą už UAB „AmberCell Industries“ interneto svetainę.

4)       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais;

15.1.                      pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad egzistuoja tik viena ginčui aktuali rašytinė sutartis – ieškovės ir UAB „AE Medical“ 2020 m. vasario 12 d. sutartis Nr. 20200212/1 dėl UAB „AmberCell Solutions“ svetainės sukūrimo už 2500 Eur kainą per 40 d. laikotarpį. Kadangi kitos įmonės nėra šios sutarties šalys, dėl sutarties uždarumo principo sutartis gali būti taikoma tik sprendžiant ginčą dėl šios interneto svetainės sukūrimo. Todėl apeliantė iš dalies sutinka su skundžiamo sprendimo išvada, jog nesant rašytinių sutarčių dėl kitų internetinių svetainių sukūrimo šalys nebuvo aiškiai aptarę svetainių kūrimo darbų kainos, terminų, taip pat šalys galimai turėjo ir skirtingus lūkesčius dėl sutarties dalyko. Atlikti du mokėjimai po 3025 Eur pagal ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras už UAB „AmberCell Industries“ ir UAB „AmberCell Investment“ pagal savo esmę buvo avansiniai mokėjimai, padaryti neatlikus sutartinių darbų ir nesuderinus žodinių sutarčių sąlygų. Todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog nesant galimybės nustatyti šalių žodinių sutarčių turinio, sumokėtos sumos turėtų likti ieškovei, kadangi šalių sutartiniams santykiams vėliau nutrūkus iki darbų rezultato sukūrimo ir/ar perdavimo užsakovei visi užsakovo sumokėti avansai privalo būti grąžinti mokėtojui. Teismas visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai ignoravo šias aplinkybes:

15.1.1.                      ieškovė neginčijo ir nereiškė jokių prieštaravimų dėl UAB „AmberCell Solutions“ atlikto visų sutartinių santykių nutraukimo dėl ieškovės kaltės. Todėl sutartinių santykių nutraukimas galioja ir sukelia teisines pasekmes – restituciją, kurią teismas privalėjo taikyti priimdamas sprendimą;

15.1.2.                      ieškovė nėra perdavusi apeliantei nė vienos iš ginčo svetainių nei iki sutarčių nutraukimo, nei vėliau, nors tiek pagal rašytinę sutartį, tiek pagal šalių žodinėms sutartims taikytinas materialinės teisės normas darbų rezultatas privalėjo būti tinkamai perduotos užsakovui. Ginčo nebuvo, jog ieškovė neperdavė duomenų, o iš esmės laikėsi pozicijos, kad apeliantė galėjo šiuos duomenis gauti ar prisijungti prie svetainių valdymo turinio pati. Ieškovei neperdavus darbų, užsakovas negali tinkamai naudotis darbų rezultatu;

15.1.3.                      šalims nutraukus sutartinius santykius, CK 6.222 straipsnio 1 dalis įpareigoja taikyti restituciją. Kadangi ieškovė nenuginčijo (ir niekuomet neginčijo) atlikto sutarčių nutraukimo dėl ieškovės kaltės, visi sumokėti avansai privalo būti grąžinti juos sumokėjusiam asmeniui;

15.1.4.                      sprendime konstatavus, jog šalys nebuvo susitarę dėl esminių sutarčių dėl svetainių kūrimo sąlygų, apeliantė privalo atgauti sumokėtas sumas, priešingu atveju jos turėtų būti laikomos nepagrįstu praturtėjimu;

15.2.                      Sprendimas dalyje, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai dėl 1500 Eur avanso, sumokėto pagal vėliau nutrauktą sutartį už svetainės kūrimo darbus yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas ir turi būti panaikintas. Nėra suprantama, kokiu pagrindu ieškovei lieka po sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės 1500 Eur sumokėta avanso suma. Apeliantė nesiekė ir nesutiko pirkti teismo nurodyto svetainės dizaino prototipo, o turėjo tikslą gauti pilnai funkcionuojančią interneto svetainę, juolab kad sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas sutarties objektas - pilnai veikianti interneto svetainė. Nutraukus sutartį apeliantė buvo priversta vėliau svetainės kūrimo paslaugas pirkti iš kitų tiekėjų, kas patvirtina, jog apeliantei dalinis darbų rezultatas neturėjo jokios prasmės ir už jį mokėti nesutiko. Priešingu atveju, jeigu egzistuotų pagrindas palikti svetainės dizaino prototipą mainais už 1500 Eur, teismas nemotyvavo, kodėl tokia suma vertinamas ieškovės sukurtas dizaino prototipas (piešinys), juolab kad ieškovė atsiliepime nurodė, kad sutartiniai darbai susideda iš 5 dalių, todėl už 1 iš 5 darbų etapų (20 proc.) ieškovei atitenkanti suma sudarytų 60 proc.;

15.3.                      Nepagrįstai atmestas ir reikalavimas priteisti 2020 m. gegužės 18 d. atliktą ieškovei 3025 Eur avansą už UAB „AmberCell Investment“ svetainės sukūrimą. Tam, kad iki pilnos apimties interneto svetainės bendrovė verslo partnerių tarpe neatrodytų nepatikimai, ieškovė pagal savo pačios svetainės šabloną patalpino laikiną nesudėtingą ir šabloninę svetainę adresu http://ambercellinvestment.eu. kuri turėjo būti laikinai naudojama iki ieškovė sukurs pilną ir galutinę svetainės versiją. Tuo tarpu avansu sumokėta už būsimą pilną svetainės versiją, kuri, vėliau kilus šalių konfliktui, taip ir nebuvo perduota. Tai, kad svetainė sukurta laikina, patvirtina neginčijama aplinkybė, jog ieškovė svetainę sukūrė naudodama WordPress technologiją (iš esmės nemokamą sistemą), leidžiančią susikurti interneto svetaines naudojant jau sukurtus šablonus ir kitas svetainės dalis (informacija apie WordPress sistemą - https://lt.wordpress.org/about/), o naudojant šią sistemą viešai prieinami svetainių šablonai ir įskiepiai praktikoje naudojami minimaliomis sąnaudomis kuriant funkcionuojančias svetaines, ypač nesudėtingas svetaines. Tokios svetainės apeliantė neplanavo naudoti kaip nuolatinės ir galutinės svetainės. Laikinoje svetainėje panaudoti grafiniai elementai (skraidantys raudonai mėlyni lašai) pati iš ieškovės sukurtos atsakovų stiliaus knygos, už kurią atskirai sumokėta, todėl šių elementų patalpinimo šabloninėje svetainėje negalima laikyti sutarties darbais, už kuriuos atsakovai turėtų atskirai susimokėti. Naudojamos nuotraukos nukopijuotos su minimaliomis korekcijomis iš kitų svetainių. Tokia laikina svetainė neverta sumokėtos avansu kainos, kadangi one-page tipo svetainės rinkos kaina yra apie 400 Eur. Todėl teismui sprendimu konstatavus, jog nė viena iš šalių neįrodė, koks buvo tikrasis susitarimas dėl šios svetainės kainos, teismas privalėjo vadovautis CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostata ir nustatyti, kokia buvo tokio pobūdžio darbų rinkos kaina, kurią pagrindžia atsakovų pateikti į bylą duomenys;

15.4.                      Ieškovė net teismui siūlant nepateikė į bylą įrodymų, kad UAB „AmberCell Industries“ svetainė kada nors buvo sukurta, byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus tik pirminius svetainės dizaino (piešinio) eskizus, kurie net nebuvo galutiniai ir suderinti su užsakovu (kitaip tariant, ieškovė nepabaigė net 1-ojo darbų etapo iš 5). Kadangi dar 2020 m. liepos 24 d. buvo apmokėti visi šios svetainės kūrimo darbai avansu, nutraukus sutartį dėl ieškovės kaltės visa sumokėta avanso suma privalo būti grąžinta. Byloje nėra duomenų, apie ieškovės tariamai sukurtą svetainę – nėra ieškovės svetainės kodo, jos failų (tik pirminiai / darbiniai dizaino eskizai, nesuderinti su užsakovu ir nepatvirtinti), ieškovė tariamai sukurtos svetainės (failų, kodo) nepateikė į bylą nepaisant apelianto prašymo ir teismo siūlymo ieškovei tai padaryti. Taigi šiuo atveju privalo būti taikomas contra spoliatorem principas ir prezumuotinas akivaizdus faktas, jog darbų rezultatas (svetainė) neegzistuoja (nebuvo sukurta). Šiuo metu internete prieinama svetainės versija sukurta ne ieškovės, o M. G. (bendrovės vadovo sūnaus, kuris tuo metu studijavo informacines technologijas).

16.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo dalies, kuria netenkinti priešieškinio reikalavimai, atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:

16.1.                      visos apmokėti pateiktos sąskaitos buvo išrašytos tik po svetainių sukūrimo darbų pabaigimo ir darbų perdavimo, t. y. svetainių įkėlimo į įmonėms priklausantį serverį, todėl apeliantė ir kiti ieškovai pagal priešieškinį nepateikė į bylą įrodymų dėl neva ieškovės prašymo avansu apmokėti pateiktų sąskaitų. Byloje nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo nesutikti su skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, nepagrįstumu;

16.2.                        sukurta visiškai funkcionuojanti UAB „AmberCell Investment“ interneto svetainė, jos sukūrimas derintas su užsakovu, ji perduota užsakovui, išrašyta ir apmokėta sąskaita. Darbai priimti ir pretenzijų nepareikšta (išskyrus priešieškiniu ir po kurio laiko), apmokėta ieškovės pateikta sąskaita už svetainės http://ambercellinvestment.eu sukūrimą. Šios bei visų kitų sukurtų internetinių svetainių autorystę galima patikrinti atitinkamą informaciją: svetainės adresą suvedus į šį įrankį: https://whatwpthemeisthat.com. Įrankis patvirtina, jog internetinės svetainės http://ambercellinvestment.eu autorystė priklauso ieškovei. Tuo tarpu byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ir užsakovo susitarimą dėl laikinos ir nesudėtingo turinio interneto svetainės sukūrimo. Nesant įrodymų apie sąskaitos apmokėjimą avansu, darytina pagrįsta išvada, jog užsakovas sąskaitą apmokėjo gavęs sutartą darbų rezultatą ir sumokėta kaina už atliktus darbus užsakovą tenkino, jam tiko ir interneto svetainės apimtis, jos turinys. Taigi šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nebuvo pagrindo nustatinėti tokios interneto svetainės kūrimo darbų rinkos vertės, kuri pasak apeliantės yra apie 400 Eur;

16.3.                      ieškovė taip pat sukūrė UAB „AmberCell Industries“ internetinę svetainę, ji buvo perduota užsakovui ir išrašyta 2020 m. liepos 24 d. sąskaita apmokėta 2020 m. liepos 28 d. Ieškovės atlikti darbai priimti, už juos atsiskaityta pagal ieškovės pateiktą sąskaitą. Užsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tariamai naujai M. G. sukurtą interneto svetainę, išskyrus 500 Eur sumokėjimą patvirtinančius įrodymus;

16.4.                      nepaneigta, jog šiai dienai apeliantės internetinėje svetainėje yra naudojami ieškovės sukurtos internetinės svetainės dizaino vizualiniai elementai, todėl nesutiktina, kad ieškovės sukurtas svetainės dizainas nenaudojamas pagal jo paskirtį ir neturi jokios prasmės bei neteikia tokios naudos užsakovei. Apeliantės nurodyti internetinės svetainės darbų etapai ir jų įkainojimas nelaikytinas pagrįstu argumentu keisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl UAB „AmberCell Solutions“, kadangi toks įkainojimas subjektyviai nustatytas pačios apeliantės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nenurodė internetinės svetainės kūrimo darbų etapų, jų kainos, jų teismas taip pat nenustatinėjo, nes tam nebuvo jokio pagrindo.

 

k o n s t a t u o ja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

18.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo netenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19.       Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su UAB „AE Medical“ (pavadinimas pakeistas į UAB „AmberCell Solutions“) sudarė 2020 m. vasario 12 d. sutartį Nr. 20200212/1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sukurti internetinę svetainę, pasiekiamą adresu www.aemedical.lt, sutartyje numatant tokius ieškovės darbus: 1) sukurti internetinės svetainės dizainą pagal užsakovo patvirtintą unikalų dizaino pavyzdį (1.1 punktas, sutarties priedo 1.1.1 punktas); 2) suprogramuoti internetinę svetainę bei patalpinti joje UAB „AmberCell Solutions“ prašomą turinį (sutarties 1.1 punktas, sutarties priedo 1.1.3 punktas). Nustatyta, kad UAB „AmberCell Solutions“ 2020 m. vasario 26 d. atliko 1500 Eur avansą.

20.       Byloje ginčo nėra, jog ieškovė susitarė su įmonių savininku E. G. ir dėl su UAB „AmberCell Solutions“ susijusioms įmonėms UAB  „AmberCell Investment“, UAB „AmberCell Industries“ interneto svetainių, kurios būtų pasiekiamos adresais www.ambercellindustries.eu ir www.ambercellindustries.eu, kūrimo (dizaino kūrimo, programavimo, tekstų ir kt.), taip pat kitų informacinių technologijų paslaugų teikimo. Dėl šių paslaugų atlikimo rašytinės sutartys nesudarytos, dėl to tarp šalių ginčo nėra. Taip pat ginčo byloje nėra, kad ieškovė susitarė, jog atliks UAB „Real Fusion“ interneto svetainės, kuri būtų pasiekiama adresu www.realfusion.eu, kūrimo (dizaino kūrimo, programavimo, tekstų ir grafinės medžiagos išdėstymo ir kt.) darbus, taip pat buvo sudaryta 2020 m. birželio 20 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. AH2020/06/02-1, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sukurti RF stiliaus knygą (angl. brand book), t. y. įvaizdžio, pozicionavimo ir dizaino (ne interneto svetainės, bet viso RF verslo) sprendinių rinkinį.  Ieškovė išrašė UAB „Real Fusion“ 3751 Eur sumos 2020 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20200914-1, kurioje išskirti darbai (interneto svetainės programavimas; logotipo animacija; tekstų rašymas) ir jų įkainojimas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėta PVM sąskaita faktūra apmokėta.

21.       Taigi byloje dalyvaujančios šalys sutinka, kad tarp jų egzistavo sutartiniai santykiai, kuriuose ieškovei buvo pavesta sukurti UAB „AE Medical“ (vėliau pavadinimas pakeistas į UAB „AmberCell Solutions“), UAB „AmberCell Investment“, UAB „AmberCell Industries“ ir UAB „Real Fusion“ internetines svetaines bei atlikti kitus darbus. Tačiau, kaip matyti iš šalių argumentų procesiniuose dokumentuose, šalys nesutaria dėl darbų apimties, jų masto, ir atsiskaitymo už (ne)atliktus darbus.

     Dėl ieškinio reikalavimų

22.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir šalių argumentų, ieškovę su atsakove UAB „Real Fusion“ siejo dvejopo pobūdžio sutartiniai santykiai: 1) žodinis susitarimas, jog atliks UAB „Real Fusion“ interneto svetainės, kuri būtų pasiekiama adresu www.realfusion.eu, kūrimo (dizaino kūrimo, programavimo, tekstų ir grafinės medžiagos išdėstymo ir kt.) darbus; 2) sudaryta 2020 m. birželio 20 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. AH2020/06/02-1, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo sukurti RF stiliaus knygą (angl. brand book), t. y. įvaizdžio, pozicionavimo ir dizaino (ne interneto svetainės, bet viso RF verslo) sprendinių rinkinį. Dėl pastarosios sutarties ginčo nekyla, ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad atsakovė atsiskaitė už šios sutarties pagrindu atliktus darbus, pretenzijų dėl to nereiškė.

23.        Tuo tarpu ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kyla dėl žodinio susitarimo ir jį įgyvendinant ieškovės išrašytos ir pateiktos apmokėjimui atsakovei UAB „Real Fusion“ 3751 Eur sumos 2020 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 20200914-1. Kaip jau buvo minėta, PVM sąskaitoje faktūroje išskirti darbai (interneto svetainės programavimas; logotipo animacija; tekstų rašymas) ir nurodytas jų įvertinimas pinigine išraiška. Iš šalių procesinių dokumentų nustatyta, kad ginčas yra kilęs dėl darbų atlikimo, ieškovei įrodinėjant, kad atsakovė patvirtino svetainės dizainą, pagal kurį svetainė ir buvo suprogramuota, svetainės turinys sukeltas į svetainę visa apimtimi ir tiek, kiek jos buvo pateikta iš atsakovės iki ginčo sąskaitos išrašymo ir pateikimo atsakovei, taigi atsakovės svetainės programavimas yra visiškai pabaigtas pagal dizaino prototipą, kurį patvirtino pati atsakovė. Atsakovė savo ruožtu įrodinėja, kad jos svetainės kūrimo darbai nėra pabaigti, kadangi ieškovė nesukūrė funkcionuojančios svetainės, jog neperdavė prisijungimų prie interneto svetainės, nesudarė ir nepateikė interneto svetainės priėmimo – perdavimo akto, neapmokė atsakovės darbuotojų interneto svetainės valdymo.

24.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė buvo įsipareigojusi atsiskaityti už tokį ieškovės faktiškai atliktų atsakovės interneto svetainės kūrimo darbų mastą (nežinoma, būtent už kokį darbų mastą atsakovė buvo įsipareigojęs atsiskaityti). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, taip pat aiškiai apibrėžto atsakovės interneto svetainės kūrimo darbų masto, sudėtinga įvertinti už kokius darbus atsakovė buvo įsipareigojusi atsiskaityti. Tačiau iš šalių pozicijos viso proceso metu, jų argumentų procesiniuose dokumentuose matyti, jog atsakovės tikslas pasirinkus ieškovę paslaugų teikimui buvo gauti sukurtą interneto svetainę ir ją valdyti.

25.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sandorių sudarymo forma, numatant, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).

26.        Kasacinio teismo praktikoje esminiai sutarčių aiškinimo principai yra išplėtoti. Nurodoma, kad aiškinant sutartis nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutartis aiškinama sąžiningai, aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgiama ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinamas sutarties šalių elgesys, jų subjektyvi nuomonė dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusio sąlygų suvokimo. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27.       Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3- 87-969/2017 47 punktą; 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281- 686/2016 17 punktą; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486- 687/2015; kt.).

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi nuoseklios pozicijos, jog atsakovės internetinė svetainė  https://realfusion.eu/ yra veikianti, o atsakovei perduoti sukurtos internetinės svetainės failai (jie šiuo metu yra saugomi UAB „AmberCell Solution“ serveryje). Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatyta, jog atsakovės svetainės darbai buvo derinami su atsakovės atstovu, ieškovės atstovė siuntė atsakovės direktoriui G. Č. atsakovės svetainės korekcijas, pastarasis patvirtino, jog korekcijos tinkamos, o atlikus jas turėtų būti paprasta ir patogu naudoti (susirašinėjimas 2020 m. rugpjūčio 3-4 elektroniniai laiškai). Iš ieškovės vadovės H. R. ir E. G. tarpusavio susirašinėjimo el. laiškais rugsėjo mėnesį matyti, jog ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės svetainės kūrimo darbai yra pabaigti, antai, kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 16 d. elektroninio laiško turinio ieškovės vadovė nurodo, jog „Visi: tiek dizaino, tiek programavimo darbai baigti, dizainas buvo patvirtintas G. 2020 07 21. Visus pataisymus, kurie buvo nurodyti taip pat atlikome. Tai atsispindi šioje nuorodoje: https://xd.adobe.com/view/ee767ed7-790a44d1-586c-768cdf97fbce-9847/ Pilnai veikianti svetainė patalpinta jūsų serveryje nuo 2020 08 15, darbas yra priduotas www.realfusion.eu . Sekantis etapas darbuotojų apmokymas, kurio laiką būtume aptarę su Gediminu, jei jis būtų atsiliepęs į mano skambutį, bet tai mes galime padaryti bet kuriuo jums patogiu metu“. Vėlesniuose susirašinėjimuose vėlgi patvirtinama, kad svetainė talpinama atsakovės serveryje, perduoti pilnai užbaigti produktai, lieka tik darbuotojų apmokymas naudotis svetaine, ir nėra suprantama, ką reiškia atsakovės atstovo teiginys, jog darbai nėra užbaigti ir ką ieškovė turėtų dėl to padaryti. Atsakovės atstovas E. G. tuo tarpu susirašinėdamas su ieškove elektroniniuose laiškuose nurodo apmokėsiantis pilnai už atsakovės svetainės kūrimą tuomet, kai darbai bus atlikti iki galo, priduoti Gediminui sutartu laiku bei apmokyti atsakovės įgalioti atstovai kaip atlikti savarankiškai svetainėje korekcijas. Taigi kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, šalių pozicijos yra skirtingos dėl atsakovės svetainės sukūrimo darbų atlikimo bei perdavimo atsakovei.

29.       Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias aplinkybes, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, jog esant priešingai šalių pozicijai, neaiškiai darbų apimčiai bei atsiskaitymui už darbus, ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės skolą netenkintini.

30.       Visų pirma, iš aukščiau aptartų elektroninių laiškų turinio matyti, jog atsakovės atstovas nedetalizuoja, kokie svetainės kūrimo darbai neatlikti iki galo net ir ieškovės atstovei nurodžius, kad jai nėra aišku, kokie svetainės darbai nėra pabaigti. Antra, atsakovės atstovas susirašinėjime neginčija ieškovės nurodomos aplinkybės, jog pilnai veikianti svetainė patalpinta atsakovės serveryje nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d., o darbas yra priduotas www.realfusion.eu. Trečia, neginčijama ieškovės aplinkybė, jog atsakovės internetinės svetainės https://realfusion.eu/ autorystė priklauso ieškovei. Ketvirta, atsakovės atstovas 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje atsakydamas į ieškovės atstovės klausimus patvirtino, jog atsakovė naudojasi tokia internetine svetaine, kuri ir buvo sukurta ieškovės (garso įrašo 1-1 failas). Taigi, teisėjų kolegija laiko labiau tikėtinais ieškovės argumentus, jog atsakovės svetainė vis tik buvo sukurta ieškovės, ji funkcionuojanti ir atsakovės yra naudojama (CPK 185 straipsnis). Atsakovės atstovo argumentas, jog vykstant ginčui atsakovė negali “liesti” internetinės svetainės, vertintina kaip gynybinė pozicija. Internetinė atsakovės svetainė sukurta ir perduota 2020 m. rugpjūčio mėnesį, ginčo sąskaita išrašyta 2020 m. rugsėjo 14 d., kai tuo tarpu ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m. gegužės 4 d. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), taigi, vadinasi atsakovė visa šį laiką turėjo internetinę svetainę, kurią, kaip patvirtino 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje, sukūrė ieškovė, ir ja galėjo naudotis. Be to, minėtame teismo posėdyje patvirtinta, jog internetinė svetainė patalpinta serveryje ir nors nurodo, kad dėl duomenų neperdavimo negalėtų jos koreguoti, kartu pripažino, kad M. G. kitoje svetainėje (kuri yra tame pačiame serveryje) atliko tam tikrą duomenų kėlimą. Minėti argumentai leidžia pagrįstai tikėti, kad atsakovei jos internetinė svetainė yra pasiekiama ir yra naudojama.

31.       Tai, jog ieškovė neapmokė atsakovės įgaliotų asmenų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog svetainės kūrimo darbai neatlikti ir atsakovė iš esmės ja negali naudotis. Iš elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, jog ieškovė ketino ir siūlė apmokyti atsakovės darbuotojus naudotis svetaine, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė derino su ieškove darbuotojų apmokymą, o ieškovė vėliau pakeitė savo poziciją ir atsisakė apmokyti. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, prisijungimai kuriami atskiriems darbuotojams su jų teisių nustatymais, ir tai niekaip nesusiję su pagrindiniu atsakovės prisijungimu prie serverio, kuriame patalpinta svetainė.

32.        Teisėjų kolegija laiko tikėtina ir aplinkybę, jog atsakovei jos svetainės administravimas yra prieinamas. Ieškovė nurodo, kad jos sukurtos ir perduotos internetinės svetainės kiekviename puslapyje buvo pateikta nuoroda į www.ahcode.lt, kuri šiuo metu yra nuimta. Taigi ir ši aplinkybė sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovė, priešingai nei ji nurodo, gali valdyti savo svetainę.

33.       Nors atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė nesukūrė pilnai funkcionuojančios jos svetainės, tačiau nedetalizuoja, kokie svetainės darbai neatlikti tam, kad pilnai svetainė funkcionuotų, nėra aišku, dėl kokių, atsakovės manymu, trūkumų ieškovės sukurta svetainė pilna apimtimi nefunkcionuoja. Teismo posėdyje E. G. paaiškino, jog ieškovės atstovė H. R. dirbo pas jį ofise adresu: (duomenys neskelbtini) ir vyko tiesioginė - žodinė komunikacija dėl ginčo bei kitų ieškovės kurtų internetinių svetainių. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimų matyti, jog ginčo svetainės dizainas bei joje patalpintas turinys derintas su atsakovės atsakingais ir /ar įgaliotais asmenimis, matyti, jog ieškovė nurodė laukianti duomenų (papildomos informacijos) iš atsakovės atstovų. Taigi atsakovei turėtų būti žinoma, kokių papildomų duomenų trūksta tam, kad svetainė būtų išbaigta, tačiau, kaip matyti, atsakovė nepagrindė šios savo pozicijos.

34.       Kaip matyti iš atsakovės pozicijos procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismo posėdžių metu, atsakovė nesirėmė argumentu, jog už atsakovės svetainės sukūrimo ir kitus ginčo PVM sąskaitoje faktūroje detalizuotus darbus paskaičiuota suma yra neprotingai didelė. Taigi vertintina, jog atsakovė laiko, kad ieškovės atliktų darbų kaina yra protinga ir iš esmės atitinka darbų pobūdį.

35.       Apibendrinant laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, neišsamiai vertino šalių elgesį sutartiniuose santykiuose, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė naudojasi ieškovės kurta internetine svetaine ir turi galimybę ją valdyti, todėl vertintina, kad ieškinys atmestas nepagrįstai. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog, nepaisant atsakovės pozicijos, ieškovės sukurta internetine svetaine yra naudojamasi, ji patalpinta į atsakovės serverį, todėl laikytina, jog ieškovė pagrindė savo reikalavimą ir atsakovė turi pareigą ieškovei atlyginti už internetinės svetainės sukūrimą (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis). Atitinkamai priešieškinio reikalavimas, susijęs su atsakovės internetine svetaine, netenkintinas.

36.       Ieškovė prašo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašomų priteisti procesinių palūkanų dydį ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Teisėjų kolegija ir šį ieškovės prašymą tenkina.

37.        MAPKSVPĮ tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 1 dalis). MAPKSVPĮ kontekste komercinė sutartis yra apibrėžiama kaip ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje apibrėžiami atvejai, kurie nepatenka į MAPKSVPĮ taikymo sritį.

38.       Taigi darytina išvada, jog šalių žodinė sutartis dėl internetinės svetainės sukūrimo savo prasme atitinka paminėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą komercinės sutarties sampratą. Kadangi MAPKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, jog sutarties forma neturi reikšmės šio įstatymo taikymui. Be to, paminėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog ir tais atvejais, kai palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas.

39.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje savo konsultacijų yra pasisakęs šiuo klausimu, kad MAPKSVPĮ yra specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti įstatyme nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 29 d. konsultacija Nr. A3-130).

40.        Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, darytina išvada, jog ieškovė turi teisę į palūkanų priteisimą, vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis.

41.       Ieškovė taip pat prašo priteisti 40 Eur remdamasi  MAPKSVPĮ 7 straipsniu. Minėtame straipsnyje apibrėžiama išieškojimo išlaidų kompensavimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis). Kadangi šioje byloje konstatuota, jog šalys sudarė žodinę paslaugų sutartį (internetinės svetainės sukūrimo) sutartį, kuri patenka į paminėto įstatymo taikymo sritį, ieškovė turi teisę į paminėtų išlaidų atlyginimą.

Dėl priešieškinio reikalavimų

42.       Atsakovė ir UAB „AmberCell Investment“ bei „AmberCell Solutions“ pateiktu priešieškiniu be kita ko reiškė tokius reikalavimus: 1) dėl bendrovės „AmberCell Solutions“ svetainės kūrimo darbų taikyti vienašalę restituciją ir priteisti iš ieškovės 1500 Eur sumokėto avanso; 2) dėl bendrovės „AmberCell Investment“ svetainės kūrimo darbų taikyti vieną iš priešieškinyje nurodytų alternatyvių teisinės gynybos būdų; 3) bendrovei „AmberCell Solutions“ priteisti iš ieškovės 3025 Eur sumą, sumokėtą už bendrovės „AmberCell Industries“ svetainę. Taigi priešieškinyje keliami reikalavimai susiję su bendrovių UAB „AmberCell Investment“, UAB „AmberCell Solutions“ ir UAB „AmberCell Industries“ internetinių svetainių sukūrimu. Kadangi dėl aplinkybių, susijusių su atsakovei sukurta internetine svetaine, pasisakyta vertinant ieškovės apeliacinį skundą ir sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimą, todėl argumentai nekartojami.

43.       Pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimų netenkino, nurodydamas, kad priešieškinį pareiškusios bendrovės neįrodė, jog ieškovei sumokėtos lėšos neatitiko tarp atitinkamų kontrahentų susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių, jų prisiimtų įsipareigojimų. Apeliantė UAB „AmberCell Solutions” su tokiomis išvadomis nesutinka.

44.       Byloje nėra ginčo, jog tarp ieškovės ir UAB „AE Medical“ (pavadinimas pakeistas į UAB „AmberCell Solutions“) 2020 m. vasario 12 d. Sutartis Nr. 20200212/1 dėl UAB „AmberCell Solutions“ svetainės sukūrimo už 2500 Eur plius PVM kainą per 40 dienų laikotarpį. Dėl kitoms dviems bendrovėms svetainių sukūrimo buvo susitarta žodžiu, šalys šios aplinkybės neneigia, o ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog šalys visą sutartinių santykių egzistavimo laikotarpį nebuvo aiškiai sutarę darbų apimties, kainos ir terminų. Nors šalys skirtingai vertina sutarčių nutraukimo priežastis ir pagrindą, byloje nėra ir ginčo, jog šalių sutartiniai santykiai nutrūko 2020 m. spalio mėnesio pradžioje (1-2 dienomis).

45.       Byloje nustatyta, kad vykdant ieškovės ir UAB „AE Medical“ (pavadinimas pakeistas į UAB „AmberCell Solutions“) 2020 m. vasario 12 d. Sutartį Nr. 20200212/1, UAB „AmberCell Solutions“ sumokėjo ieškovei 2020 m. vasario 26 d. 1500 Eur avansą (atliekant mokėjimą nurodyta, kad tai avansas pagal Sutartį Nr. 20200212/1). Apeliantė reiškė reikalavimą priteisti minėtą avanso sumą, nurodydama, jog UAB „AmberCell Solutions“ internetinė svetainė nesukurta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo sukurtas svetainės dizainas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė pažeidė savo prievolę, o sumokėtas avansas negali būti grąžinamas. Apeliantė su tokia teismo pozicija nesutinka.

46.       Byloje ginčo nėra, jog 2020 m. vasario 12 d. Sutarties Nr. 20200212/1 objektas - pagal užsakovo patvirtintą unikalų dizaino pavyzdį atliekami internetinės svetainės UAB „AmberCell Solutions“ dizaino ir programavimo darbai (sutarties Priedas Nr. 1). Taip pat ginčo nekyla dėl to, jog visa svetainė nėra sukurta, ieškovė nurodo, jog buvo sukurtas jos dizainas, o savo darbą už svetainės dizaino sukūrimą vertina 1500 Eur, t. y. sumokėta avanso suma. Apeliantė neginčija, jog nebuvo sukurtas svetainės dizainas, tačiau nesutinka, kad svetainės dizaino, kurio neįmanoma naudoti pagal tiesioginę paskirtį (talpinti kaip svetainės) sukūrimas, kuris nėra pats sudėtingiausias darbas, įkainojamas tokia suma, be to, tikslas buvo gauti pilnai funkcionuojančią svetainę.

47.       Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties Priedo Nr. 1, buvo susitarta dėl svetainės UAB „AmberCell Solutions“ dizaino ir programavimo darbų atlikimo, kurie įvertinti 2500 Eur plius PVM suma. Sutarties 2.1.3 punkte įtvirtinta, jog darbai atliekami per 40 kalendorinių dienų nuo internetinės svetainės dizaino ir turinio patvirtinimo datos. Taigi kaip matyti programavimo darbai prasideda po svetainės dizaino patvirtinimo. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo nustatyta, kad svetainės dizainas buvo patvirtintas, ieškovė nurodo, kad jis perduotas UAB „AmberCell Solutions“, o jį gali suprogramuoti bet kuris programuotojas. Ieškovė nurodo, kad savo šį darbą vertina 1500 Eur suma (ją atitinka sumokėtas avansas), o tai, kad UAB „AmberCell Solutions“ su tokiu darbų įkainojimu nesutinka, neturi teisinės reikšmės.

48.       Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentui, kad jos tikslas buvo gauti veikiančią internetinę svetainę, tačiau šis tikslas negali paneigti ieškovės darbuotojų indėlio kuriant svetainės dizainą, už kurį taip pat turi būti atlyginta, nepaisant to, kad sutartiniai santykiai tarp šalių nutrūko. Nepritartina, kad kaina turėtų būti skaičiuotina pagal apeliantės suskirstytus darbų etapus, kadangi toks skaičiavimas ir darbų įkainojimas subjektyvus apeliantės vertinimas, kuris nebūtinai sutampa su ieškovės savo atlikto darbo įvertinimu. Net jei laikytina, kad užsakovo tvirtinamas dizaino pavyzdys yra ne savarankiškas sutarties objektas (rezultato dalis), o tik darbinė priemonė pasiekti sutarties tikslui - sukurti sutartį ir užsakovo poreikius atitinkančią interneto svetainę, negali būti paneigiamas ieškovės darbuotojų indėlis į atliktą darbą, kuris taip pat atlygintinas. 

49.       Atmestini ir apeliantės argumentai, jog interneto svetainės dizainas neturi jokios vertės. Ieškovė nurodo, kad apeliantės internetinėje svetainėje yra naudojami ieškovės sukurtos internetinės svetainės dizaino vizualiniai elementai, o UAB „AmberCell Solutions“ šio argumento nepaneigė. Svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantė ieškovei dėl šios svetainės sukūrimo pretenzijų iki kilusio konflikto dėl sąskaitų išrašymo ir apmokėjimo nereiškė, kas patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog bendrovių svetainių sukūrimo seką ir prioritetus nustatė UAB „AmberCell Solutions“.

50.       Taigi aptartos faktinės aplinkybės pagrindžia pirmosios instancijos teismo teisingas išvadas, jog sumokėto avanso suma įkainotas interneto svetainės dizaino sukūrimas, jų apeliantė nepaneigė, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio priešieškinio reikalavimo.

51.       Apeliantė nesutikdama su tuo, jog pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą priteisti 2020 m. gegužės 18 d. atliktą ieškovei 3025 Eur avansą už UAB „AmberCell Investment“ svetainės sukūrimą, remiasi tuo, jog avansu buvo sumokėta už būsimą pilną svetainės versiją, kuri nebuvo perduota. Nustatyta, kad 2020 m. gegužės 18 d. išrašyta 8215,90 Eur sumos PVM sąskaita faktūra Nr. 20200518-1, detalizuojant darbus ir jų kainą, o tarp jų yra įrašyta ir ginčijama 3025 Eur suma už ambercellinvestment.eu internetinę svetainę. Apeliantė sutinka, jog UAB „AmberCell Investment“ turėjo internetinę svetainę, tačiau įrodinėja, kad svetainė šabloninė ir nesudėtinga, kuri turėjo laikinai naudojama iki ieškovė sukurs pilną ir galutinę svetainės versiją. Ieškovė su tokiu argumentu nesutinka, nurodydama, kad dėl tokio pobūdžio svetainės nebuvo tartasi, o svetainė yra sukurta ir patalpinta serveryje.

52.       Kaip jau buvo minėta, dėl UAB „AmberCell Investment“ internetinės svetainės sukūrimo rašytinės sutarties nėra. Tačiau nepaisant to, byloje nėra ir duomenų apie tai, kad ieškovei atliktas 3025 Eur suma yra išankstinis apmokėjimas už būsimą pilną svetainės versiją. Priešingai, iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovė, išvardija teiktas paslaugas ir atliktus darbus, tarp kurių nurodoma, kad atliktas http://ambercellinvestment.eu. el. svetainės dizainas / programavimas. Ieškovė nurodo, kad šios (kaip ir kitų) internetinių svetainių autorystę galima patikrinti atitinkamą informaciją: svetainės adresą suvedus į šį įrankį: https://whatwpthemeisthat.com., o įrankis patvirtina, jog internetinės svetainės http://ambercellinvestment.eu autorystė priklauso ieškovei. Byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, kad buvo tartasi tik dėl laikinos svetainės sukūrimo, tai, kad po laikinos svetainės bus kuriama pilna ir galutinė svetainės versija. Taip pat nėra jokių įrodymų (pvz. tarpusavio susirašinėjimų), jog minėta suma sumokama avansu iš anksto už internetinę svetainę, kurią apeliantė įvardija kaip galutinę, o ieškovė prašė sumokėti iš anksto, o ne už jau atliktus darbus. Apeliantė, įrodinėdama internetinės svetainės sukūrimo būdą, sistemos panaudojimą, galimas ieškovės sąnaudas kuriant svetainę, siekia paneigti ieškovės atliktus svetainės kūrimo darbus, tačiau tai vertinama kaip subjektyvaus pobūdžio argumentai, nekeičiantys vertinimo, jog ieškovė sukūrė internetinę svetainę ir ją patalpino serveryje (2020 m. gegužės 20 d. el. laiške ieškovės vadovė nurodė laukianti pastabų ir pataisymų, klausė, ar neturi papildomos informacijos, o E. G. atsakė, jog labai gražu ir teks padirbėti su “Trust in”). Byloje nėra duomenų, jog dėl to būtų kilę ginčai, išskyrus tuomet, kai tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymų už paslaugas (2020 m. rugsėjo – spalio mėn. susirašinėjimas). Atsakydama į apelintės kritiką, jog tokios one-page tipo svetainės rinkos kaina yra gerokai mažesnė, ieškovė paaiškino, kad svetainė yra dizaino sprendimas, jos tikslas – galimybė paprastai surasti informaciją, o UAB „AmberCell Investment“ nepateikė didelės apimties informacijos, kurios pagrindu būtų galima kurti sudėtingesnio turinio svetainę. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių susirašinėjimą, laiko tikėtinais ieškovės argumentus, kadangi, kaip matyti, talpintiną informaciją teikė užsakovų darbuotojai (ieškovės direktorė el. laiškuose nurodydavo laukianti informacijos), o paprastumas ir patogumas naudotis internetine svetaine buvo vertinamas kaip vienas iš teigiamų kriterijų kuriant ir kitas svetaines. Pažymėtina, kad apie tai, jog sukurta internetinė svetainė patvirtina ir ieškovės atstovės siųstas 2020 m. balandžio 23 d. el. laiškas, nurodant temoje „galutinis web“, o turinyje pažymint, kad tai galutinis dizaino variantas, patikslinta, kad lengvai galima bus pridėti informaciją ir kitus psl. pagal poreikius bei ieškovės atstovė laukia pastebėjimų; tuo tarpu E. G., atsakydamas į tai, nurodė, kad labai gražu ir ačiū. Byloje nėra duomenų, jog bendrovių atstovai būtų reiškę neigiamas pastabas dėl šios el. svetainės, kaip matyti, UAB „AmberCell Investment“ tiko svetainės turinys ir apimtis, o pretenzijos buvo reiškiamos tik tuomet, kai ieškovė paragino atsiskaityti už darbus, t. y. kilus šalių tarpusavio nesutarimams dėl atsiskaitymų.

53.       Taigi apibendrinant nurodytus argumentus laikytina, jog apeliantė nepagrindė priešieškinyje nurodomų aplinkybių, jog ieškovė nesukūrė elektroninės svetainės, o apmokėjimas atliktas avansu už dar nesukurtą svetainę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir šioje dalyje priešieškinio netenkinti.

54.       Apeliantė taip pat nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria atmestas prieškinio reikalavimas priteisti 3025 Eur avanso sumą, sumokėtą už UAB „AmberCell Industries“ svetainę. Vėlgi remiasi analogiškais jau išdėstytiems argumentams, nurodant, kad internetinės svetainės nėra sukurtos.

55.       Nustatyta, kad ieškovė 2020 m. liepos 24 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20200724-1, kurioje be kita ko nurodyta ir 3025 Eur suma už UAB „AmberCell Industries“ internetinės svetainės sukūrimą. Ginčo nekyla, jog ši suma ieškovei sumokėta. Nors apeliantė įrodinėja, kad ši suma taip pat sumokėta avansu net nepradėjus kurti internetinės svetainės, tačiau byloje šio teiginio nepagrindžia įrodymai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. el. laiško nustatyta, kad ieškovė, išvardindama atliktus darbus, nurodo, jog kuriant UAB „AmberCell Industries“ internetinę svetainę pateikta 10 skirtingi dizaino variantai, kai standartiškai kuria ne daugiau nei 3 skirtingus dizaino prototipus) https://xd.adobe.com/view/01240f96-6679-4ca7-72ee-28cdf8f0db68-7715/ https://xd.adobe.com/view/9d44beb2-c7e0-48e8-4f10- 7396d81d1229-eb75. Ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad buvo sudėtingas internetinės svetainės kūrimo darbų procesas. Siunčiant el. laišką, pavadinimu „sąskaita už liepą“ , nurodoma, jog: „ šiuo metu keičiame Industries sliderį pagal jūsų pataisymus iki 2020.07.27 bus baigta”, taip pat nurodomi darbai, kurie į sąskaitas neįtraukti ir prašoma apmokėti sąskaitas, kartu pažymint, kad tam, jog mažiau neaiškumų iškiltų bendradarbiaujant ateityje, ateityje tikisi labai tiksliai apibrėžtų užduočių, suderinamų sutarčių, bus laukiama avansinių mokėjimų. Taigi elektroninis susirašinėjimas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog ir ši elektroninė svetainė buvo sukurta, o ginčijamas mokėjimas yra ne išankstinis mokėjimas už svetainės sukūrimą. Argumentai, jog M. G. sukūrė naują internetinę svetainę už 500 Eur, neturi teisinės reikšmės, kadangi byloje nepateikti šią aplinkybę pagrindžiantys įrodymai, juolab kad išrašytoje 2020 m. spalio 29 d. sąskaitoje nurodyta paskirtis internetinės svetainės užbaigimo darbai. Net jei ir buvo atlikti darbai, susiję su bendrovės internetine svetaine, nėra aišku, kokio pobūdžio ir masto darbus atliko M. G. (ar buvo įkelti papildomi duomenys, papildant jau veikiančią svetainę, ar darbai buvo būtini tam, kad svetainė veiktų ir pan.). Teisėjų kolegija vertina, kad vien apmokėjimas už darbus nesudaro pagrindo konstatuoti, jog internetinė svetainė ieškovės nebuvo sukurta ir ji nebuvo perduota apeliantei.

56.       Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ir šioje dalyje priešieškinio reikalavimas nepagrįstas, todėl nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti ir šios skundžiamo sprendimo dalies.

Dėl bylos procesinės baigties

57.        Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas - ieškovės reikalavimas tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Laikytina, kad sprendimo dalis, susijusi su priešieškinyje išdėstytais reikalavimais, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti jos remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas dėl šioje dalyje atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

59.       Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

60.       Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

61.       Kadangi ieškovės reikalavimas tenkinamas, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 84 Eur žyminis mokestį ir 1520 Eur advokato teisinei pagalbai. Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus.

62.       Remdamasis CPK 93 straipsnio, 98 straipsnio nuostatomis bei teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ patvirtintomis nuostatomis (toliau – Rekomendacijos) bei atsižvelgęs į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį, sudėtingumą ir į advokato sugaišto laiko sąnaudas bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad ieškovės patirtos 1520 Eur advokato išlaidos pirmosios instancijos teisme pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai. Taip pat ieškovei priteistinas iš atsakovės ir 84 Eur žyminis mokestis. Viso atsakovė turi atlyginti ieškovei 1604 Eur bylinėjimosi išlaidų.

63.       Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei atlyginamos ir jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį, 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų rengiant apeliacinį skundą ir 210 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikti mokėjimo dokumentai.

64.       Atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą, ieškovės rengtų procesinių dokumentų apimtį bei kokybę, į galimas laiko ir darbo sąnaudas procesiniams dokumentams parengti, į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodomų maksimalių dydžių, spręstina, kad už teisinę pagalbą parengiant procesinius dokumentus bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis. Todėl ieškovei priteistinos iš atsakovės 995 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

 

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ah code“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Real Fusion“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės  uždarosios akcinės bendrovės „Ah code“ ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ah code“, juridinio asmens kodas 305281668, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Real Fusion“, juridinio asmens kodas 305575214, 3751 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną Eur) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt Eur) išieškojimo išlaidų kompensacijos, 8 (aštuonių) proc. procesines palūkanas už priteistą 3791 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1604 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ah code“, juridinio asmens kodas 305281668, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Real Fusion“, juridinio asmens kodas 305575214, 995 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt penkis Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                                                    Loreta Bujokaitė

 

                                                                                                                                Jadvyga Mardosevič

 

                                                                                                                                 Jūra Marija Strumskienė