Civilinė byla Nr.3K-3-527/2007 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 30.2;
30.9.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. G. ir J. G. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams A. G., J. G., trečiajam asmeniui A. K. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo bei atsakovų priešieškinį ieškovui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. M. nurodė, kad jis yra buto Nr. 4, o atsakovai A. G. ir J. G. – butų Nr. 2 ir Nr. 3 gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkai. Jo (ieškovo) butas Nr. 4 ir atsakovų butas Nr. 3 yra išsidėstę antrame gyvenamojo namo aukšte. Šie butai turi vieną bendrą sieną ir bendrą balkoną. Atsakovams pradėjus be jo (ieškovo) žinios vykdyti jų bendro turto – balkono – remontą, jis yra priverstas kreiptis į teismą dėl naudojimosi balkonu, kuris yra bendroji dalinė jo ir atsakovų nuosavybė, tvarkos nustatymo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Ieškovo teigimu, atsakovai balkono remontą pradėjo nesuderinę su juo planuojamų atlikti darbų pobūdžio, apimties, naudotinų medžiagų ir darbų atlikimo laiko. Kadangi balkonas visu savo ilgiu yra prisišliejęs prie jo (ieškovo) buto sienos, be to, du jo buto langai ir balkono durys išeina į ginčo balkoną, tai jam (ieškovui) ypač svarbi balkono išvaizda ir bendra būklė. Dėl to atsakovų vienašališkai atliekami balkono remonto darbai ne tik pažeidžia jo, kaip bendraturčio, teises, bet gali padaryti žalos visam pastatui, nes darbai vykdomi be statybos leidimo ir be suderinimo su statybos valstybinę priežiūrą vykdančiomis institucijomis. Pateikdamas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo ginčo balkono, kurio plotas 12,10 kv. m, naudojimosi tvarkos nustatymo planą, ieškovas pažymėjo, kad jo ir atsakovų balkono (priklausinio) nuosavybės teisės dalys yra proporcingos jiems priklausančių butų (pagrindinių daiktų), esančių tame pačiame (antrame) namo aukšte, kaip ir balkonas, plotui, t. y. ieškovo buto Nr. 4, kuris visas yra antrame aukšte, plotui (133,28 kv. m) ir atsakovų buto Nr. 3 patalpos 3-3, esančios antrame aukšte, plotui (28,77 kv. m). Ieškovas taip pat nurodė, kad jam ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpos, dalį kurių – patalpas, plane pažymėtas a-3, atsakovai savavališkai, be ieškovo žinios, pasisavino ir naudoja tik savo reikmėms. Atsakovai atskyrė rakinamomis durimis bendrojo naudojimo patalpas a-2 ir a-3, kurių teisėti bendraturčiai yra visi gyvenamojo namo butų savininkai, ir dėl to jis (ieškovas) negali naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklausančiomis patalpomis ir per jas patekti į kitą bendrojo naudojimo patalpą – palėpę. Laikydamas, kad tokiais savo veiksmais atsakovai pažeidžia jo, kaip bendraturčio, nuosavybės teises, ieškovas prašė teismo: 1) nustatyti jam ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio balkono gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, atsakovams nustatant teisę naudotis 2,15 kv. m dydžio balkono dalimi ties jų balkono durimis (atsakovų naudotinos dalies plotą apribojant 2,15 m ilgio išorinės balkono sienelės dalimi nuo atsakovų balkono durų ir 0,47 m ilgio namo sienos dalimi tarp atsakovų balkono durų ir ieškovo lango), o jam (ieškovui) – teisę naudotis likusia 9,95 kv. m ploto balkono dalimi; 2) įpareigoti atsakovus išmontuoti durų, skiriančių bendrojo naudojimo patalpas a-2 ir a-3, esančias nurodytame gyvenamajam name, užraktus, nes būtent ši kliūtis trukdo jam (ieškovui) naudotis bendrojo naudojimo patalpomis a-3.
Priešieškiniu atsakovai A. G. ir J. G. prašė teismo atidalyti natūra jų valdomą balkono, priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butams Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pateiktą planą: atsakovams priteisiant 5,63 kv. m ploto, o ieškovui – 6.47 kv. m ploto balkono dalį. Priešieškinyje atsakovai nurodė, kad ieškovas neteisėtai siekia naudotis net 9,95 kv. m ploto balkono, kurio bendras plotas 12,10 kv. m, dalimi. Jų (atsakovų) ir ieškovo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame priklausinyje (balkone) yra proporcinga nuosavybės teise valdomų visų pagrindinių daiktų (buto Nr. 2, buto Nr. 3 ir buto Nr. 4) plotui, nes jų (atsakovų) nuosavybės teise valdomi butai yra funkciniu ir konstrukciniu ryšiu susiję su antrame pastato aukšte esančiu balkonu, į kurį įrengti įėjimai (durys) iš butų Nr. 3 ir Nr. 4. Balkonas tarnauja visiems trims butams. Butus su balkonu sieja bendra ūkinė paskirtis, todėl butai pripažintini pagrindiniais daiktais, o balkonas – butų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 priklausiniu. Atsakovų teigimu, ieškovui netinkamai vykdant bendraturčio pareigas ir taip pažeidžiant jų teises bei teisėtus interesus, bendrosios dalinės nuosavybės naudojimas pagal paskirtį yra itin sudėtingas ir konfliktiškas. Dėl to, nepavykus su ieškovu susitarti dėl daikto padalijimo būdo gera valia, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, bendrosios dalinės nuosavybės objektas – balkonas – įstatymuose nustatyta tvarka padalytinas natūra šį objektą valdantiems bendraturčiams tokia tvarka: bendras butų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 plotas yra 249,43 kv. m; ieškovo valdomo buto Nr. 4 plotas yra 133,28 kv. m, todėl šiam atidalytina 13328/24943 dalis priklausinio (balkono), t. y. 6,47 kv. m, o jų (atsakovų) valdomų butų Nr. 2 ir Nr. 3 plotų suma yra 116,15 kv. m, todėl jiems atidalytina 11615/24943 dalis priklausinio (balkono), t. y. 5,63 kv. m, pagal prie priešieškinio pridedamą atidalijimo planą. Atsakovų manymu, jų siūlomas balkono atidalijimo planas atitinka visų šio daikto bendraturčių interesus ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Atidalijant balkoną jų siūlomu būdu, nebus padaryta neproporcingos žalos šiam daiktui, nes toks atidalijimas atitinka tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius ir faktinį priklausinio naudojimą – ieškovui tenkanti balkono dalis ribojasi su durimis į jo butą, o atsakovų – su durimis į jų butą. Be to, siūlomas atidalijimo variantas nepažeis bendraturčių teisių ir jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme, nes atidalytinos balkono dalys faktiškai yra vienodos vertės. Padalijus balkoną natūra, kiekviena šalis galės ir toliau naudotis jai tenkančia balkono dalimi pagal įprastinę balkono paskirtį ir nevaržomai įgyvendinti įstatymo suteikiamas teises, bus išvengta konfliktinių situacijų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patekino, priešieškinį atmetė. Nustatęs, kad konstrukciniu ir funkciniu ryšiu ginčo balkonas yra susijęs su visu ieškovo butu Nr. 4 ir tik su viena atsakovų buto Nr. 3 patalpa, pastato plane pažymėta indeksu 3-3, teismas pripažino ieškovo siūlomą naudojimosi balkonu tvarką visiškai pagrįsta ir teisėta, užtikrinančia tiek ieškovo, tiek atsakovų privataus gyvenimo neliečiamumą naudojant šį objektą, nes ieškovo pateiktas naudojimosi ginčo balkonu tvarkos nustatymo planas parengtas atsižvelgiant į tai, kad balkonas visu savo ilgiu yra prisišliejęs prie ieškovo buto ir į jį išeina du ieškovo buto langai, o su atsakovų butu Nr. 3 šliejasi tik prie šio buto durų į balkoną ir į jį išeina tik balkono durys. Nustatęs, kad atsakovams priklausantys butai Nr. 2 ir Nr. 3 yra du savarankiški nekilnojamojo turto objektai ir butas Nr. 2 nėra prisišliejęs prie ginčo balkono, teismas sprendė, jog į šio buto plotą, skaičiuojant ginčo balkono nuosavybės dalis, neatsižvelgtina. Šią aplinkybę, teismo nuomone, patvirtina ir tas faktas, kad tretysis asmuo A. K. (buto Nr. 1 savininkas) taip pat nepretenduoja į ginčo balkoną. Dėl nurodytų aplinkybių, be to, atsakovams nepateikus norminiuose aktuose nustatyta tvarka parengto ir su atitinkamomis institucijomis suderinto balkono atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto, atsakovų priešieškinyje nurodytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės planą teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 177, 178 straipsniai). Įvertinęs šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovai, savavališkai, be ieškovo ir trečiojo asmens sutikimo atskyrę bendrojo naudojimo patalpas, plane pažymėtas indeksu a-3, ir šias patalpas naudojantys tik savo reikmėms, neleisdami jomis naudotis kitiems bendraturčiams (ieškovui ir trečiajam asmeniui), ne tik pažeidžia ieškovo ir trečiojo asmens, kaip bendraturčių, teises, bet ir sudaro jiems kliūtis patekti į bendrojo naudojimo palėpę, todėl tenkino ir ieškovo reikalavimus įpareigoti atsakovus leisti jam naudotis patalpomis a-3 bei išmontuoti durų, skiriančių bendrojo naudojimo patalpas a-2 ir a-3, užraktus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovų apeliacinį skundą atmetė ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nustačiusi, kad šalys ginčo butus įsigijo iš asmenų, kurie nuosavybės teises į šiuos butus įgijo pagal Butų privatizavimo įstatymą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal butų privatizavimo tvarką detalizavusio Vyriausybės nutarimo Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ 7 punktą, apskaičiuojant parduodamo buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, balkono plotas į jį nebuvo įskaičiuojamas, tačiau atkreipė dėmesį tai, kad, nustatant parduodamo buto kainą, buvo atsižvelgiama į tai, turi butas balkoną ar ne. Buto, kuriame nebuvo balkono, kaina buvo mažinama 2 procentais (Nutarimo 7 punktas). Šių teisės normų analizė, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad balkonas buvo laikomas parduodamo buto priklausiniu. Nustačiusi, kad ginčo balkonas bendra ūkine paskirtimi yra susijęs su dviem pagrindiniais daiktais – ieškovo butu Nr. 4 ir atsakovų butu Nr. 3, esančiais antrame namo aukšte, teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčo balkonas negali būti laikomas ir atsakovams priklausančio buto Nr. 2, esančio namo pirmame aukšte, priklausiniu. Šią išvadą teisėjų kolegija motyvavo tuo, kad butus Nr. 2 ir Nr. 3 privatizavimo sandorių pagrindu įsigijo visiškai atskiri asmenys (1992 m. rugsėjo 24 d. sutartimi butą Nr. 2 privatizavo A. L., kuri vėliau šį butą pardavė A. G., o ši – atsakovui A. G.; butą Nr. 3 1992 m. rugsėjo 24 d. sutartimi įsigijo G. G., kuris vėliau pardavė jį atsakovams), todėl antrame namo aukšte esantis balkonas, į kurį galima patekti tik iš butų Nr. 3 ir Nr. 4, teisėjų kolegijos vertinimu, niekaip negalėjo būti funkciškai susijęs su butu Nr. 2 ir jam tarnauti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovai, būdami butų Nr. 2 ir Nr. 3 pardavėjų teisių perėmėjai, negalėjo įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo butus parduodantys asmenys. Pripažindama pagrįsta teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas šalių ginčas dėl naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais a-2 ir a-3, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad nė vienas iš asmenų, įsigijusių nuosavybėn privatizavimo būdu butus, esančius (duomenys neskelbtini), neįsigijo ginčo patalpų a-2 ir a-3, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai neginčija fakto, jog nė vienoje iš pirkimo-pardavimo sutarčių nėra duomenų, kad šios patalpos būtų buvę parduotos atsakovams ar jų pirmtakams, tačiau laiko, jog tokie registro duomenys neteisingi, šią savo poziciją grįsdami statybos techninių norminių aktų nuostatų, reglamentuojančių buto sąvoką, netinkamu taikymu. Nesutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija nurodė, kad ginčo atveju visų pirma būtina nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso ginčo patalpos a-2 ir a-3, ir tada spręsti naudojimosi jomis klausimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šių patalpų plotai į parduodamų butų plotą negalėjo būti ir nebuvo įskaičiuoti, nes dar 1978 m. registro duomenyse šios patalpos buvo įskaitytos kaip bendrojo naudojimo, ir toks šių patalpų statusas yra savaime suprantamas, nes atsakovai neginčija, kad namo pastogė priklauso visiems namo gyventojams bendrai naudotis, jokio kito patekimo į bendrojo naudojimo patalpas šiame name nėra. Nustačiusi, kad atsakovai pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu nuosavybės teisių į patalpas a-2 ir a-3 neįgijo, o kitokio nuosavybės teisės į jas atsiradimo pagrindo neįrodė, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovų veiksmai, kuriais ieškovui kliudoma patekti į šias bendrojo naudojimo patalpas, pažeidžia jo teises.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai Algirdas Gulbinas ir Jūratė Gulbinienė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad ginčo balkonas konstrukciškai ir funkciškai susijęs su visu ieškovo butu Nr. 4 ir tik su vienintele atsakovams priklausančio buto Nr. 3 patalpa, pastato inventorinėje byloje pažymėta indeksu 3-3, ir taip pripažindami, kad ginčo balkonas yra ne viso pagrindinio daikto (atsakovų buto Nr. 3), o tik jo dalies (patalpos 3-3) priklausinys, netinkamai aiškino ir taikė antraeilių daiktų bei vienos jų grupės – priklausinių – sampratas reglamentuojančias materialinės teisės normas (CK 4.12–4.19 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, pažeidė Konstitucijos 23 straipsnį ir 29 straipsnio 1 dalį. Tai lėmė nepagrįstą teismų išvadą, kad atsakovams priskirtina ginčo balkono dalis skaičiuotina tik pagal buto Nr. 3 patalpos 3-3 dydį, bei neteisėtą ieškovams priklausančios ginčo balkono dalies padidinimą atsakovams priklausančios dalies sąskaita.
2. Bylą nagrinėję teismai, patenkindami ieškovo reikalavimą dėl ginčo balkono naudojimosi tvarkos nustatymo ir atmesdami atsakovų priešieškinio reikalavimą dėl ginčo objekto padalijimo, netinkamai taikė CK 1.5, 4.75 ir 4.80 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-1016/2003, Nr. 3K-3-572/2004 ir kt. suformuotos praktikos, pagal kurią, nustačius, kad naudojantis bendrosios dalinės nuosavybės objektu kyla konfliktinės situacijos, protingumo principą labiausiai atitinka padalijimo būdas, kuriuo kiekvienai šaliai tektų kiek įmanoma daugiau izoliuotų patalpų ir liktų kuo mažiau bendrosios nuosavybės teise valdomų objektų. Kasatorių teigimu, priešieškiniu pareikšti reikalavimai labiau atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus bei visų bendraturčių interesus, nes, naudojantis šalių bendrai valdomu balkonu, nuolat kyla konfliktai, kurių šalys savo iniciatyva ir pastangomis negali įveikti.
3. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami patalpą, plane pažymėtą indeksu a-3, bendro naudojimo patalpa, priklausančia ieškovui, atsakovams (kasatoriams) ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei įpareigodami atsakovus leisti ieškovui ja naudotis ir išmontuoti durų, skiriančių bendrojo naudojimo patalpas a-2 ir a-3, užraktus, netaikė teisės normų, kurias turėjo taikyti – Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį 5.5 punkto ir Aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtinto Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka 7 punkto, apibrėžiančių buto sąvoką ir nustatančių jo požymius, bei pažeidė CK 4.47 straipsnį, reglamentuojantį nuosavybės teisių įgijimo pagrindus.
4. Bylą nagrinėję teismai neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, neatsakė į visus atsakovų pateiktus argumentus ir taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis) bei 263 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nukrypo nuo kasacinio teismo šiais klausimais suformuotos praktikos. Bylos duomenys, kuriuos vertino apeliacinės instancijos teismas, nepatvirtina, kad patalpa a-3 yra visų gyvenamojo namo butų savininkų, o ne tik tų, kurių butų kambarius jungia patalpos a-3 plotas, bendrojo naudojimo patalpa.
Atsiliepimais į kasacinį skundą ieškovas A. M. ir tretysis asmuo A. K. prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Ieškovas atsiliepime nurodo, kad pastato aukšte, kuriame yra ginčo balkonas, yra visas ieškovo butas Nr. 4 ir vienintelė atsakovų buto Nr. 3 patalpa 3-3. Atsakovai į patalpą 3-3 patenka per bendrojo naudojimo patalpas, todėl, ieškovo teigimu, neabejotina, kad ginčo balkonas konstrukciniu ir funkciniu ryšiu yra susijęs ne su visu atsakovų butu Nr. 3, o tik su šio buto patalpa 3-3, nes kitos buto Nr. 3 patalpos yra kitame pastato aukšte. Bendrojo naudojimo patalpos, pastato plane pažymėtos a-2 ir a-3, įstatymuose nustatyta tvarka nebuvo ir nėra priskirtos kasatorių butams Nr. 2 ir Nr. 3 (byloje esanti kasatorių užsakyta ir VĮ Registrų centro parengta butų Nr. 2 ir Nr. 3 sujungimo į vieną butą medžiaga nekeičia patalpos a-3, kaip bendrojo naudojimo patalpos, statuso), todėl kasatoriai nepagrįstai teigia, kad šie butai kartu su bendrojo naudojimo patalpa a-3 turėtų būti laikomi vientisa gyvenamąja vieno buto erdve, t. y. vienu butu. Atsakovai, įsigydami butus Nr. 2 ir Nr. 3, priklausiusius skirtingiems savininkams, negalėjo nepastebėti, kad perkamiems butams nepriklauso bendrojo naudojimo patalpos a-3 su jose esančiais laiptais, skirtais patekti į kitą bendrojo naudojimo patalpą – palėpę. Trečiojo asmens atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai visiškai pagrįstai pripažino ginčo balkoną butų Nr. 3 ir Nr. 4 priklausiniu, nes šis ribojasi tik su šiais butais ir tik iš jų galima patekti į balkoną. Teismai teisingai sprendė ir naudojimosi patalpomis a-3 klausimą – tiek ieškovas, tiek atsakovai, tiek jis (tretysis asmuo) naudojasi šiomis patalpomis VĮ Registrų centre įregistruotomis kaip bendrojo naudojimo patalpomis (laiptine), nes tik per jas (vienintelį esamą kelią) galima patekti į kitas bendrojo naudojimo patalpas (palėpę). Atsakovai, įsigydami butus Nr. 2 ir Nr. 3, žinojo jų struktūrą bei kambarių išsidėstymą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
Ieškovas A. M. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buto Nr. 4, o atsakovai A. G. ir J. G. – butų Nr. 2 ir Nr. 3 savininkai. Buto Nr. 1 savininkas yra tretysis asmuo A. K. Visi butai, esantys ginčo gyvenamajame name, priklausė valstybei, o privačia asmenų nuosavybe tapo privatizavimo būdu. Ieškovo butas Nr. 4 ir atsakovų butas Nr. 3 turi vieną bendrą sieną ir bendrą balkoną, kurio plotas 12,10 kv. m. Antrame gyvenamojo namo aukšte, kuriame yra ginčo balkonas, išsidėstęs visas ieškovui priklausantis butas Nr. 4, kurio plotas 133,28 kv. m, ir vienintelė atsakovų buto Nr. 3 (83,39 kv. m) patalpa, plane pažymėta indeksu 3-3, kurios plotas 28,77 kv. m.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad šalys butus Nr. 3 ir Nr. 4 įsigijo iš asmenų, kurie nuosavybės teises į šiuos butus įgijo pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą. Butų privatizavimo tvarką detalizavo Vyriausybės 1991 m. liepos 31 nutarimas Nr. 309, kurio 7 punkte buvo nustatyta, kad, apskaičiuojant parduodamo buto bendrąjį (naudingąjį) plotą, balkono plotas į jį neįskaičiuojamas. Tačiau, nustatant parduodamo buto kainą, buvo atsižvelgiama, turi butas balkoną ar ne. Butų nuomininkai, privatizavę butus, konstrukciškai susijusius su balkonu, įgijo nuosavybės teisę į balkoną. Tokias pačias teises įgijo ir šalys, vėliau įsigijusios butus Nr. 3 ir Nr. 4 iš juos privatizavusių asmenų. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytų teisės normų analize ir faktine situacija, sprendžia, kad balkonas, konstrukciškai priklausantis dviem butams, kurių savininkai skirtingi, priklauso abiejų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jeigu yra galimybė abiem savininkams tuo balkonu naudotis. Tokia praktika yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-506/1999. Ginčai dėl naudojimosi bendru turtu sprendžiami CK ketvirtosios knygos IV skirsnyje nustatyta tvarka. Teismai, nustatydami naudojimosi balkonu tvarką pagal ieškovo pasiūlytą projektą, atsižvelgė į faktinę butų savininkų galimybę naudotis balkonu, procesinių sprendimų motyvuose nurodė faktinius ir teisinius argumentus, kuriais vadovavosi darydami išvadas. Iš byloje esančio butų plano matyti, kad balkonas visu savo ilgiu yra prisišliejęs prie ieškovo buto, iš kurio į ginčo balkoną išeina du ieškovo buto langai ir durys, o iš atsakovų buto į balkoną išeina tik balkono durys. Atsakovams paskyrus naudotis balkono dalimi pagal jų pasiūlytą projektą, būtų pažeista ieškovo teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, nes atsakovai naudotųsi balkono dalimi, kurioje yra langai ir stiklinės durys, vedančios į ieškovo butą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, suteikdami atsakovams naudotis minimalia balkono dalimi, atsižvelgė į abiejų šalių teises ir teisėtus interesus, šalių interesų pusiausvyros nepažeidė (CK 4.83 straipsnio 1 dalis) ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/1999, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nenukrypo. Teismai, nustatydami naudojimosi balkonu tvarką, nagrinėjamu atveju vadovavosi faktine butų savininkų galimybe juo naudotis ir pagrįstai neatsižvelgė į butų savininkams priklausančias balkono nuosavybės teisės dalis.
Kasatorių argumentas, kad teismai, nustatę naudojimosi balkonu tvarką pagal ieškovo pasiūlytą projektą, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio ir 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra teisiškai nepagrįstas, nes byloje dėl atsakovų nuosavybės paėmimo nebuvo spręsta. Dėl to kasacinio skundo pirmąjį ir antrąjį argumentus teisėjų kolegija atmetą kaip nepagrįstus.
Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, pripažindami patalpą a-3 bendrojo naudojimo patalpa bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia ieškovui, atsakovams ir trečiajam asmeniui, pažeidė CK 4.47 straipsnį, reglamentuojantį nuosavybės teisių įgijimo pagrindus, ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovai, teigdami, kad patalpa a-3 yra tik jų butų Nr.2 ir Nr. 3 priklausinys, turėjo pateikti teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Teismai, padarydami išvadą, kad ginčo patalpa a-3 šalims ir trečiajam asmeniui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir skirta patekti į palėpę, įvertino butų privatizavimo ir butų pirkimo-pardavimo sutartis, kurios atsakovų nurodytos aplinkybės nepatvirtina. Priešingai, dar 1978 m. registro duomenyse ši patalpa buvo nurodoma kaip bendrojo naudojimo. Dėl to teismai, nustatę, kad atsakovai savavališkai užrakino tarp patalpų a-2 ir a-3 esančias duris ir taip trukdo ieškovui patekti į bendrojo naudojimo patalpas, pagrįstai įpareigojo atsakovus leisti ieškovui naudotis patalpa a-3 ir išmontuoti tarp patalpų a-2 a-3 durų užraktus (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir CPK 185 straipsnio nuostatų nepažeidė. Dėl to teisėjų kolegija trečiąjį ir ketvirtąjį kasacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Dangutė Ambrasienė
Virgilijus Grabinskas