Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-226-209/2012

Procesinio sprendimo kategorija :

1.2.14.6.2,  1.1.8.1.2,  2.1.15.3.3.2, (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012m. rugsėjo 6d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis

sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,

dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,

gynėjui Gintarui Petukauskui,

civilinio ieškovo UAB „T.“ atstovui Svetlanai Proninai,

vertėjui Dariui Lukaičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą  (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „N.“ direktoriumi,  neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d..

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

nustatė :

E. I. pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „T.“ didelės vertės turtą, o būtent :

E. I., pagal 2007 08 31 UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)direktoriaus N. A. N. S. išduota prokūrą jam suteiktus įgaliojimus bei nuo 2007 09 03 iki 2008 12 04 eidamas minėtos įmonės direktoriaus pareigas, ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti, naudotis ir disponuoti įmonės sąskaitose buvusiomis piniginėmis lėšomis bei įmonės kasoje esančiais grynais pinigais, nuo 2008 01 04 iki 2008 12 03 nuo UAB “T.” priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB  banke pagal čekius nuėmė  171 750 EUR (593 018,40Lt) bei nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB  banke pagal čekius nuėmė 141 647,02Lt., 2008-11-25 iš UAB „P.“ pagal kasos pajamų orderį Nr.11-01 paėmė 1 904,26Lt bei 2008 12 01 pagal kasos pajamų orderį Nr. 12-01 iš UAB „R. A.“ paėmė 10 620Lt, bendrai paėmė 747 189,68Lt, iš kurių 314 356,75Lt sumai pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus, o likusius – 432 832,93Lt pasisavino, t. y. bendrai laikotarpyje nuo 2008 01 04 iki 2008 12 03 pasisavino didelės 432 832,93Lt vertės UAB „T.“ priklausantį turtą.

Šiais veiksmais padarė  nusikaltimą, numatytą LR BK  183 str. 2 d.

Kaltinamasis E. I. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino ir parodė, kad su S. susipažino per vieną draugą 2006-2007 metais, tuo metu turėjo savo transporto įmonę ir jis pasiūlė jam kartu dirbti. Dirbo jie su vilkikais, bet buvo keletas ir lengvųjų automobilių. Įkūrę įmonę, turėjo po 50 % akcijų. Pradiniam kapitalui buvo sumokėta po 5000 litų.

Kiek prisimena, iš karto jis ir buvo direktoriumi. Įmonės klientai buvo iš (duomenys neskelbtini), apmokėjimai buvo išankstiniai, su konteineriais veždavo detales. Atvažiuodavo pervežimo įmonė ir išveždavo. Metalo laužynuose pjaustydavo automobilius. Sąskaitos buvo atidarytos įmonės vardu, o pinigais buvo galima laisvai disponuoti. Tačiau tokią teisę turėjo tik pats kaltinamasis. Jis važiuodavo į banką pinigų. Kartais dviese su S.. Kaltinamasis turėjo banko knygutę ir grynindavo pinigus. Dažniausiai po 15000 eurų, arba 20000 eurų. Įformindavo per čekį pinigus, buhalterė tvarkydavo tuos čekius, kitus dokumentus. Su žmonėmis atsiskaitymas vyko grynaisiais. Kaltinamasis iš įmonių imdavo sąskaitas faktūras, bet ne iš visų. Automobilius nuimdavo nuo įskaitos patys šeimininkai.

Į Klaipėdą būdavo vežamos detalės. Jeigu automobilis būdavo supjaustytas, dalis metalo būdavo paliekama kaip atlygis. Oficialiai atlyginimas kaltinamajam nustatytas nebuvo, tačiau S. mokėjo jam atlyginimą iki 5 000 Lt., tačiau tai niekur nebuvo žymima. Išimtus pinigus jis duodavo S., tai patvirtinančių raštelių nėra. Pinigų disponavimas nebūdavo raštu vedamas. 15 mėnesių jis dirbo direktoriumi.

            Darbas vyko su savo kompiuteriais namie. Kaltinamasis važinėdavo su nuomojamu automobiliu, kurio nuoma 14 litų į parą kainavo. Firmos vardu nuomojamas automobilis buvo. Turėjo jis dar savo įmonę. Kurui imdavo pinigus, jokių sutarčių nebuvo, grynais mokėdavo. Būdamas įmonės direktorius tvarkė ir savo įmonę, tačiau jai bendrų su S. pinigų neleisdavo.

Pinigų teigė nepasisavinęs. Negali paaiškinti, kur išleido beveik pusę milijono. Buvo padavęs pinigus S., kuris žinodavo, kad, pavyzdžiui, kaltinamasis dokumentus surašydavo 2 000 eurų, o iš tikrųjų imdavo 6 000 eurų.

              Teigė žinantis, kad S. Vilniuje nuomojosi butą, kiek jis savo įmonėje užsidirbdavo, jis nežino. Tačiau pinigus gaudavo iš užsienio. Sutinka, kad kaltinamajame akte nurodytą sumą pasisavino, tačiau sudarė susitarimą dėl pasisavintų pinigų grąžinimo.

Liudytojas N. A. N. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu, kai nusprendė įkurti įmonę su kaltinamuoju, neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje, lietuvių kalbos visiškai nemokėjo. Įkūrus UAB „T.“, liudytojas ir kaltinamasis po 5000 litų įnešė pradinio kapitalo. Pirko senus automobilius, supjaustydavo juos ir siųsdavome į Siriją. Visi pinigai eidavo per banką iš Sirijos. Visus reikalus tvarkė E.. Pinigai būdavo pervedami į įmonės sąskaitą. E. paimdavo iš sąskaitos pinigus, o liudytojui yra davęs pinigų tik kelis kartus. Kartais su kaltinamuoju į banką kartu važiuodavo ir liudytojas. Vilkikus pirko liudytojas iš tų nuimtų pinigų. Dokumentus, kuriais buvo grindžiami tokie sandoriai, jis turėjo ir atiduodavo juos E. , kuris juos ir tvarkydavo, nes liudytojas tam neturėjo teisės.

Liudytojas turėjo įmonę Vokietijoje, atvažiuodavo į Lietuvą tik darbo reikalais, gyvendavo tuo metu pas draugę. Lietuvoje jis gyvendavo už pinigus, kuriuos užsidirbdavo Vokietijoje. Liudytojas prašydavo kaltinamojo E. , kad jis parodytų jam, kaip dirba jų įmonė, o kaltinamasis tik žadėdavo, kad parodys skaičius vėliau. Todėl liudytojas pasamdė auditą, kuris suskaičiavo žalą. Teigia, kad jis nežino, kur kaltinamasis išleido pasisavintus pinigus. 

Jo nuomone, Sirija gavo viską, dėl ko su ja buvo pasirašomos sutartys. Buvo susitarta, kad Sirija jiems siųs daugiau pinigų nei kainavo metalas. Pirkėjus iš Sirijos rasdavo liudytojas, ryšius su jais taip pat palaikė jis, tačiau tiksliai nežinojo, kiek pinigų Sirija siuntė jiems. Už tai, kad įmonė veiktų pelningai, turėjo atsakyti E..

Šiuo metu vienintelis įmonės savininkas ir akcininkas yra liudytojas.  Jis iš E.  nusipirko įmonės akcijas. Už kiek, nepamena.

      Po įvykdyto audito įvyko konfliktas tarp liudytojo ir kaltinamojo ir jie nebebendravo.

Teigė, kad E. pats sau mokėjo algas, kokio dydžio jos buvo, jis nežino, o iš anksto dėl atlyginimų susitarta nebuvo.  Buhalteriją tvarkė E.  buhalterė O. Z..

            Įmonė buvo įregistruota 2007 08 31. Tą dieną buvo pasirašyta prokūra, reikėjo žmogaus, kuris galėtų nuolat veikti įmonės vardu, todėl E. tapo direktoriumi. Tačiau kažkurį laiką direktoriumi buvo ir liudytojas. E. buvo liudytojo atleistas iš pareigų 2008 12 04.  Jis ragindavo E. , kad jis parodytų jam buhalteriją, leistų O.  - buhalterei susipažinti su ja, bet E. vis atidėliodavo. Buvo ir pats nuėjęs pas buhalterę, tuomet ir pastebėjo, kad kažkas negero vyksta. Paprašė išskirti įmonę, E. buvo piktas,  nenorėjo bendrauti, bet po 3 mėnesių jiedu vis tik susitiko ir priėmė sprendimą atskirti verslą. E. dabar sutinka atlyginti žalą įmonei, dėl to jie pasirašė susitarimą ir jis jam pretenzijų neturi, o padarytą žalą įsipareigojo atlyginti.     

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. A. N. S. parodė, kad 2007 08 31 kartu su E. I. įkūrė UAB „T.“, kurios kiekvienas iš jų turėjo po 50 procentų akcijų. Nuo 2007 08 21 iki 2008 07 22 įmonės direktoriumi buvo paskirtas jis pats, bet pagal 2007 08 31 išduotą prokūrą E. I. buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonę. Prokūra buvo panaikinta 2009 11 02.  Nuo 2008 07 22 iki 2008 12 04 direktoriaus pareigas ėjo E. I..  2008 12 04 E. I. prašant, buvo nuspręsta atleisti pastarąjį iš užimamų bendrovės direktoriaus pareigų ir nutraukti darbo sutartį. E. I., tiek būdamas UAB „T.“, direktoriumi, ir užimamų pareigų pagrindu, tiek pagal UAB „T.“ suteiktą prokūrą, kurioje įtvirtinta teisė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti, t.y. turėdamas UAB „T.“ turtą, galimybę gauti bendrovės lėšų, neteisėtai pasinaudodamas jam suteiktais įgaliojimais, laikotarpiu nuo 2008 01 01 iki 2008 12 04, pasisavino 432 832,96 Lt įmonės piniginių lėšų, patvirtino tai savo parašais avansinėse apyskaitose. Prokūra E. I. buvo išduota todėl, kad  jis (N. A. N. S.) tuo metu neturėjo leidimo gyventi Lietuvoje ir todėl negalėjo tinkamai atlikti direktoriaus pareigų. UAB „T.“ veikla buvo sunkvežimių dalių supirkimas Lietuvoje ir eksportas į Siriją, Egiptą, Jungtinius Arabų Emyratus. Sunkvežimius ir sunkvežimių dalis įmonė pirkdavo iš fizinių asmenų ir iš įmonių. Jam einant direktoriaus pareigas už minėtus sunkvežimius paprastai buvo mokama grynais pinigais. Kasos išlaidų orderius dėl pinigų išmokėjimo visada pildė E. I., nes jis pats nemoka lietuvių kalbos. Pirkti automobilių jie beveik visada važiuodavo kartu su E. I.. UAB „T.“ banko sąskaitų, esančių SEB banke generatorius buvo pas E. I., mokėjimo kortelės susijusios su įmonės sąskaita nebuvo. Pavedimus iš banko sąskaitos darė E. I.. Kas buvo paskirtas įmonės kasininku, jis neatsimena. Sirijos įmonė, kuriai jie eksportavo sunkvežimius, su UAB „T.“ visada atsiskaitydavo pavedimais per banką.  Pagal 2010 01 25 audito sutartį, kurią UAB „T.“ sudarė su UAB „A.&A.“, auditorė L. M., remdamasi jai pateiktų UAB „T.“ metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, kurį sudaro 2008 12 31 balansas ir 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita ir svarbių apskaitos politikos principų santrauka, kitos aiškinamosios pastabos, pateikė nepriklausomą auditoriaus išvadą, kad bendrovės vadovas E. I. netinkamai įformindavo pirkimo, pardavimo sandorius, kurie iškreipia finansinių ataskaitų sumas ir atskleidimus, dėl šios priežasties neįmanoma tiksliai vertinti finansinių ataskaitų iškraipymo dydžio. Audito metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 01 01 iki 2008 12 04, E. I., kaip atskaitingo asmens, skola įmonei sudaro 432 832,93 Lt.,  atskaitingo asmens skola avansinėje apyskaitoje patvirtinta parašais, tačiau skola nėra padengta iki audito atlikimo pabaigos. Atskaitingas asmuo nėra perdavęs visų Bendrovės dokumentų (pirkimo, pardavimo) bei atsiskaitęs su įmone.

Jam buvo žinoma,  kad E. I. nuo įmonės sąskaitos banke nuima pinigus, tačiau nežinojo kiek ir kokiomis sumomis. E. I. aiškindavo, kad pinigus nuima įmonės veiklai, sunkvežimiams pirkti. Keletą kartų jis pats eidavo su juo į banką nusiimti pinigų, tačiau kiek E. I. nuimdavo - nematė. Nuėmęs pinigus nuo banko sąskaitos E. I. pinigų jam neduodavo,  turėjo pasilikti sau, nes atlikdavo visus apmokėjimus. Bet buvo vienas ar du atvejai, kai E. I. davė pinigų ką nors nupirkti įmonės reikmėms,  po pirkimo čekius jis atiduodavo E. I. perduoti buhalterei (t. 1,  b.l. 145-146, 149-150). Teisme liudytojas parodymus patvirtino ir paaiškino, kad jis E. I. atlyginimo nemokėjo, tiek, kiek reikėdavo, E. I. pasiimdavo pats.

Akistatos tarp liudytojo N. A. N. S. ir įtariamojo E. I. metu kiekvienas liko prie savo anksčiau duotų parodymų ( t. 4, b.l. 6).

Liudytoja L. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba audito įmonėje, kuri atliko auditą, kurį užsakė N. A. N. S.. Audito įmonė bendravo su moterimi, vardu Oksana. Su ja įmonės darbuotojai buvo keletą kartų susitikę. Buvo padaryta išvada, kad finansinėse ataskaitose yra reikšmingas neapibrėžtumas, todėl įmonė buvo priversta atsisakyti pareikšti nuomonę.

Taip pat liudytoja teigė, kad atlyginimų priskaitymas buvo ir tai buvo apžvelgta, bet nieko nepastebėta, kadangi mokėjimo operacijose įmonės darbuotojai nedalyvavo. Darbo užmokesčio sąskaitos judėjimai turėtų vykti per banką, sąskaitą ir tai nebuvo audito dalykas.

Visa tai, kas buvo apžvelgta, atitiko galiojančių mokesčių teisės aktus. Įmonė turi avanso apyskaitas, kurių pabaigos taškas -  2008 metai. Buvo tikrinamas atskaitingo asmens darbas. Šį aiškinamąjį raštą rengė Oksana, tai informacija, kuri yra teisinga ir atitinkanti apskaitos duomenis.

Eksporto procedūros minimos pastaboje. Įmonė rekomendavo surasti jų dokumentus. Yra galimybė atkurti nerastus dokumentus. Konstatuotas faktas, kad dokumentų nėra. Pardavimams yra, nėra pirkimo. Įmonė negali atsakyti, kaip reiktų vertinti kaltinamojo veiksmus : ar kaip turto pasisavinimą, ar kaip aplaidų buhalterijos tvarkymą. 96 000 litų kaip pardavimo pajamos, įeina į 700 000 litų, kuriuos per visą laikotarpį gavo įmonė. Prekės buvo pirktos, užpajamuotos, inventorizaciją audito įmonė atliko, prekių nerado.

Kadangi dokumentų nėra, audito įmonė negali vertinti, gali tik konstatuoti nenurodant pavardžių, kas tiksliai turėtų atsakyti.

Liudytoja O. Z. teisiamajame posėdyje parodė, kad juristai - tarpininkai pasiūlė įmonei, kurios direktorė ji šiuo metu yra, tvarkyti buhalteriją E. I. įmonėje. Tuo metu E. I. buvo vienintelis įmonės direktorius, visus įmonės dokumentus atveždavo ir sutvarkytus pasiimdavo jis. Dokumentuose pasirašydavo tik E. I.. Buvo tvarkomi pirkimo – pardavimo ir kiti įmonės dokumentai. Ginčijama suma paaiškėjo tuomet, kai S. ir kaltinamasis nutarė nebetęsti bendro verslo.

S. buvo pas ją atvažiavęs tuomet, kai buvo paskirtas įmonės vadovu ir tik tada pamatė, kokie likučiai yra. Banko išrašas parodė, kad E. I. išgrynino daugiau negu buvo išleista. Išlaidas sudarė automobilių supirkimas, išpirkimas, išlaidos kurui, ryšių paslaugoms. Įmonei, tvarkančiai buhalteriją, buvo mokama per banką arba grynaisiais. Liudytoja teigė, kad E. I. alga būdavo mokama iš kasos, kasos išlaidų orderis būdavo pristatytas. E. I. visus mokesčius mokėjo, iš pat pradžių pavedimus Sodrai darydavo pati buhalterė. Pagrindiniai klientai būdavo iš Sirijos bei Vakarų šalių. Pinigai atkeliaudavo iš Arabų šalių. Kur E. I. išleido pinigus, ji nežino. E. I. alga būdavo apie tūkstantis litų. Kad savininkas kažką gaudavo, ji nematė, yra jį patį mačiusi tik kelis kartus.

Tuomet, kai buvo daromas auditas, auditorė paėmė visus pardavimo dokumentus, bet nebuvo visų pirkimo dokumentų. Iš kur įmonė paimdavo automobilius, ji nežino. Be dokumentų užpajamuoti pinigų neįmanoma. Įplaukos yra apmokestinamos ir pripažįstamos pajamomis. Įmonė negavo 96 000 litų, buhalterė ir auditorė nesuprato, iš kur buvo pirkti automobiliai. Būtų galima kažką įrodinėti tada, jeigu E. I. surastų dokumentus ir tokiu būdu pagrįstų, iš kur gavo turtą.

Buhalterės nuomone, automobiliai buvo pirkti iš fizinių asmenų. E. I., kadangi S. nebuvo įdarbintas, kaip įmonės direktorius, pinigus grynindavo teisėtai, turėjo ir banko kortelę, ir čekių knygutę. Nebuvo jokios tvarkos, pagal kurią direktorius atsiskaitinėdavo.

Specialistų išvadoje dėl  UAB „T.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo, nurodyta, kad pagal pateiktas UAB „T.“ banko sąskaitų išklotines nustatyta, kad UAB „T.“ direktoriaus E. I. vardu buvo atlikti grynųjų pinigų išmokėjimai iš UAB „T.“ atsiskaitomųjų sąskaitų pagal banko čekius: iš banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) (EUR)- 171.750,0 EUR, perskaičiavus buhalterinius kursu į litus -593.018,40 Lt (1 EUR-3,4528 Lt) ir iš banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) (LTL)- 141.647,02 Lt. Tokiu būdu, direktoriaus E. I. vardu iš banko sąskaitų išmokėta grynų pinigų iš viso 734.665,42 Lt (detalūs duomenys pateikti lentelėje, 1-1 priedas).

        UAB „T.“ apskaitė iš banko sąskaitų išmokėtą direktoriaus E. I. vardu 734.665,42 Lt sumą sąskaitoje Nr.2561 „Gautinos sumos iš atskaitingų asmenų“ ir nurodė šią 734.665,42 Lt sumą avansinėse apyskaitose už 2008 m. sausio-gruodžio mėn. Avansinėse apyskaitose, šalia atskaitingo asmens - UAB „T.“ direktoriaus E. I. pavardės yra parašas (27, 44, 49, 63, 71, 82, 89, 95, 99, 118, 134 priedai).

        UAB „T.“ apskaitė per tiriamąjį laikotarpį 2008-01-01-2008-12-31 sąskaitoje Nr.2561 „Gautinos sumos iš atskaitingų asmenų“ prekių ir paslaugų pirkimus pagal direktoriaus E. I. vardu įformintas avansines apyskaitas ir apskaitos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir kasos čekius (kvitus)) iš viso už  314.356,75 Lt (detalūs duomenys pateikti lentelėje, 1-1 priedas).

        Iš UAB „T.“ atsiskaitomųjų sąskaitų: Nr.(duomenys neskelbtini) (EUR) ir Nr.(duomenys neskelbtini) (LTL), esančių AB „SEB“ išrašų bei apskaitos registrų nustatyta, kad UAB „T.“ direktoriaus E. I. vardu buvo atlikti grynųjų pinigų išmokėjimai iš viso už 747.189,68 Lt, iš jų:

-171.750,0 EUR pagal banko čekius iš sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) (EUR), perskaičiavus buhalterinius kursu į litus -593.018,40 Lt (1 EUR-3,4528 Lt);

-141.647,02 Lt pagal banko čekius iš sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) (LTL);

-12.524,26 Lt pagal kasos pajamų orderius iš bendrovių: UAB „R. A.“ ir UAB „R.“.

         UAB „T.“ direktoriaus E. I. vardu pateiktos avansinės apyskaitos su prekių ir paslaugų pirkimų dokumentais (PVM sąskaitų faktūrų ir kasos čekių (kvitų)) iš viso už  314.356,75 Lt.

          Tyrimui pateiktuose UAB „T.” direktoriaus E. I. avansinėse apyskaitose už 2008 m. sausio-gruodžio mėn. nurodytas 2008-12-31 direktoriaus E. I. nepanaudotų pinigų likutis - 432.832,93 Lt, t.y. skirtumas tarp 747.189,68 Lt gautų grynų pinigų ir 314.356,75 Lt E. I. vardu pateiktų prekių ir paslaugų pirkimų dokumentų. Avansinėse apyskaitose, šalia atskaitingo asmens - UAB „T.“ direktoriaus E. I. pavardės yra parašas.

         UAB „T.” per tiriamąjį laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 direktoriaus E. I. vardu apskaitė: gautus pinigus iš viso 747.189,68 Lt ir paslaugų bei prekių pirkimus iš viso 314.356,75 Lt. Tokiu būdu, bendrovė UAB „T.“ apskaitos registre sąskaitoje Nr.2561 „Gautinos sumos iš atskaitingų asmenų“ nurodė direktoriaus E. I. nepanaudotų 2008-12-31 pinigų likutį 432.832,93 Lt (747.189,68-314.356,75).

         Atlikus UAB „T.“ tiriamojo laikotarpio nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal pateiktus dokumentus užduotyje nurodytų klausimų apimtyje, LR buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų dėl kurių nebūtų galima nustatyti bendrovės UAB “T.” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nenustatyta. ( t. 3, b.l. 6-11).

           VĮ Registrų centras Vilniaus filialo dokumentai patvirtina apie  UAB „T.“ įsteigimą,  direktorių paskirimą bei atleidimą, prokūros E. I. išdavimą  bei panaikinimą , kad bendrovės buhalteriją tvarko UAB “F.“  ( t.2, b.l. 2-97).

            Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotas iš UAB “F.“ paėmimas UAB „T.“  buhalterinės apskaitos dokumentų nuo 2008-01-01 iki 2008-12-04 ( t. 2 , b.l. 98).

           Darbo sutartis  patvirtina, kad UAB „T.“ direktoriumi nuo 2007-09-03 iki 2008-12-04  buvo E. I. ( t. 2, b.l. 111).

           Sutartis tarp UAB „T.“, atstovaujamos E. I. ir UAB “F.“, atstovaujamos O. Z., sudaryta 2007-10-02 (t. 2, b.l. 188).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183str. 2d.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjus teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą,  kad kaltinamasis E. I. padarė jam inkriminuojamas veikas.

Kaltinamasis kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino, paaiškino, kad pinigus iš banko paimdavo tik jis, įmonės bendrasavininkas N. A. N. S.  tokios teisės neturėjo, visus dokumentus tvarkymui perduodavo buhalterei, kuri tvarkė visą įmonės dokumentaciją. Už darbą per mėnesį pasiimdavo 5 000 Lt, taip buvo susitarta su bendrasavininku, nors dokumentuose buvo rodoma, kad atlyginimui išmokama po 1 000 Lt. Jis visus pinigus iš banko paėmė, kur išleido apie pusė milijono litų, kurių išlaidos nepateisintos dokumentais, paaiškinti negali, bet sutinka visą sumą grąžinti, pats yra kaltas, kad neturi visų išlaidų pateisinamų dokumentų.

Baudžiamosios teisės teorijoje seniai nusistovėjo nuostata, kad nusikaltimai nuosavybei yra baigti nuo to momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę pagrobtu turtu naudotis ar juo disponuoti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 12 22 nutarime Nr. 8 “ Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo bylose (BK 274 ir 275str.)”, kur (11p) nurodyta, kad “Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti”. Be to, LAT Senatas nurodo, kad “pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, perdavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Ši Aukščiausiojo Teismo Senato nuostata dar daugiau išplėtota LAT 2003 04 01 nutartyje byloje Nr. 2K-267/2003, kur, be minėtų argumentų, nurodoma ir tai, kad “nusikaltimo sudėčiai nustatyti neturi reikšmės, ar kaltininkas turtą pasisavino laikinai naudoti, tikėdamasis jį kažkada grąžinti, ar ne”.

Šį nusikaltimą kaltinamasis baigė tada, kai paėmęs pinigus iš banko galėjo jais disponuoti, būdamas atsakingu už pinigų panaudojimą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių dėl kurių galima būtų abejoti, ar jis tokias galimybes turėjo. Kaltinamasis negali paaiškinti, kur išleido paimtus įmonei priklausančius pinigus. Tačiau tai, kur minėti pinigai buvo panaudoti, E. I. nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal BK 183str. reikšmės neturi, kadangi šie veiksmai buvo atlikti po to, kai svetimo turto pasisavinimas kaip nusikaltimas jau buvo baigtas. Tą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 12 09 nutartis (b/b Nr. 2K-368/2008), kurioje nurodoma, kad pagal BK 183str. 1d. dispoziciją nusikalstamos  veikos tikslas nėra nusikaltimo sudėties požymis ir jis neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas gali būti nustatomi tik siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir kaltininko asmenybę. Tokio tikslo nustatyti nepavyko.

Pagal minėtą LAT Senato išaiškinimą bei susiformavusią teismų praktiką, neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183str., sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-330/2006, Nr. 2k-396/2006, Nr. 2K-208/2008, Nr. 2k-368/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 05 08 nutartyje Nr. 2K-P-78/2012 pažymėta, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnio numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikaims tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas neteisėtai tokį turtą paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį panaudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 05 08 nutartyje išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis E. I., neneigdamas pinigų paėmimo fakto, nepateikė jokių įrodymų, kur šiuos pinigus panaudojo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183sr. 2d. BK 190 straipsnyje išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (32 500Lt), o E. I. pasisavino 432 832,93Lt, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 183sr. 2d.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41str. 2d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54str.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir teismų praktika. Padarytas sunkus nusikaltimas (BK 183str. 2d., 11str. 5d.), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59str. 1d. 2p.). Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis pasirašė susitarimą ir įsipareigojo visą padarytą žalą atlyginti.

Už padarytas nusikalstamas veikas įstatymų leidėjas numato itin griežtą bausmę. Už BK 183str. 2d. numatytos veikos padarymą turėtų būti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų. Tačiau skiriant bausmę, pirmiausia reikėtų vadovautis bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kartu būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų dėl atitinkamų nusikalstamų veikų, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad E. I. paskiriant BK 183str. 2d. sankcijoje numatytą bausmę būtų aiškiai prieštaraujama teisingumo principui. Įstatymo leidėjas, nustatytdamas sankciją už nusikalstamą veiką, kartu yra nustatęs ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, turi galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę (BK 54str. 3d.).

Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, Konstitucinio Teismo aiškinamas kaip reiškiantis, jog konstitucinė vertybė yra ne pats baigiamojo akto priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo baigiamojo akto priėmimas (2008 02 20 nutarimas). Atsižvelgiama į tai, kad bendrovės savininkai buvo tik 2 asmenys, vienas iš jų kaltinamasis, o kitas kaltinamajam atleido ir prašo realios laisvės atėmimo bausmės neskirti, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, kitos įmonės jokių pretenzijų neturi, su jomis atsiskaityta, numatytos paslaugos už prekes pateiktos, dėl to jos jokių nuostolių nepatyrė. Kaltinamasis E. I. teisiamas pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dirba, įsipareigojo atlygtini padarytą žalą ir tai realu. Teismas daro išvadą, jog nepaisant to, kad E. I. padarė sunkų nusikaltimą, bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo bei protingumo principus, nebus pažeisti ir nukentėjusiojo interesai – pastarasis kaltinamajam pretenzijų neturi, pritaikius BK 54str. 3d. nuostatas ir skyrus švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę. Nusikaltimas turtinio pobūdžio, todėl tikslinga skirti baudą, kurios dydis, atsižvelgus į įsipareigojimus dėl turtinės žalos atlyginimo, mažinamas. Baudos dydis nustatomas vadovaujantis BK 47 straipsnio 3d. 4p. (2003 04 10 įstatymo redakcija).

Dėl civilinio ieškinio

               UAB „T.“ pareiškė  civilinį ieškinį 432.832,93 Lt litų  sumai  (t. 1, b.l. 151-153).

Kaltinamasis E. I. ir UAB „T.“, atstovaujama direktoriaus N. A. N. S. , 2012 07 30 yra sudarę susitarimą dėl turtinės žalos atlyginimo, patirtos dėl pasisavinimo E. I. patikėto UAB „T.“ didelės vertės turto. Šalys susitarė, kad sutartyje nurodytą sumą – 432 832,93Lt skolininkas (kaltinamasis) mokės kreditoriui (UAB „T.“ atstovui) sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Susitarta, jog reikalaujama suma bus išmokėta iki 2032 metų rugpjūčio 31d.).

              Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal BPK 109-111str. nusikalstama veika padaryta turtinė žala turi būti atlyginama. Dėl UAB „T.“ direktoriaus E. I. nusikalstamų veiksmų įmonė patyrė turtinę žalą, neatlygintos žalos dydis 432 832, 93 Lt, todėl ją privalo atlyginti E. I..

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 – 308str., 115str. 1d.,

nusprendė :

              E. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183str. 2d. ir nuteisti, pritaikius BK 54str. 3d. 250 MGL (32 500 Lt) bauda.

              Nustatyti, kad nuteistasis E. I. paskirtą baudą privalo sumokėti  per 6 mėnėsius nuo nuosprendžio paskelbimo 2012 09 06 dienos.

              Priteisti iš E. I. 432 832,93Lt (keturis šimtus trisdešimt du tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du litus 93 centus) žalos atlyginimo UAB „T.“ (įmonės kodas 301082537) naudai.

              Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Laikiną nuosavybės teisių apribojimą (t. 4, b.l. 14) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikinti.

              Daiktinius įrodymus UAB „T.“ dokumentus, paimtus iš UAB „F.“, saugomus Vilniaus VPK NTVENTS saugojimo kameroje (t. 2, b.l. 100-101), perduoti UAB „F. “ (BPK 94str. 1d. 3p.).

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą. 

Teisėjas                             (parašas)                                                                               Stasys Lemežis

Nuorašas tikras :

Teisėjas                                                                                                                          Stasys Lemežis