Civilinė byla Nr. 2-460-955/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26228-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.1.7.4; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

sekretoriaujant Juditai Šovaitei,

dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei,

atsakovei L. B., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

atsakovo R. B. atstovui advokatui Martynui Antanaičiui,

trečiajam asmeniui J. U.,

trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Eglei Grucytei,

trečiojo asmens P. B. atstovei advokatei Neringai Šalčiuvienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir atsakovės L. B. patikslintą priešieškinį ieškovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, kitas atsakovas R. B., trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – (duomenys neskelbtini), J. U., (duomenys neskelbtini).

Teismas

nustatė:

ieškovas V. B. (toliau – ir ieškovas) patikslintu ieškiniu (12 t., b. l. 66–75) prašo:

1.       santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2.       pripažinti, kad santuoka tarp sutuoktinių nutrūko 2010 m. sausio 1 d.

3.       Santuokos metu įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo, padalinti abiem sutuoktiniams po ½ dalį, tai yra priteisti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

4.       Lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

5.       (duomenys neskelbtini), įsteigtą 1996 m. balandžio 11 d. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo, kartu su visomis skolomis, palikti atsakovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisiant 5 000 Eur kompensaciją.

6.       Revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, kurio vertė yra 150 Eur, pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe.

7.       Atsakovės L. B. priešieškinį, dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimui akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) tenkinti.

8.       1999 m. birželio 10 d. Paskolos sutarties pagrindu įgytas teises ir pareigas trečiajam asmeniui P. B., priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės.

9.       Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

10.       Iš atsakovės priteisti 6 390,55 Eur kompensaciją už jos asmeninio turto pagerinimus.

11.       Kitoje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti.

12.       Priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė L. B. (toliau – ir atsakovė) patikslintu priešieškiniu (13 t., b. l. 36-50) prašo:

1.       L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltės.

2.       Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

3.       Išduoti teismo liudijimą – leisti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), be V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo VĮ „Registrų centre“ įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

4.       Pripažinti, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti dalis yra 56/100 (penkiasdešimt šešios šimtosios), o R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 44/100 (keturiasdešimt keturios šimtosios).

5.       56/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 32 704 Eur), pastatą–kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 22 200 Eur), su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 122,8 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 55 026,00 Eur), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybe.

6.       Po santuokos nutraukimo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti:

6.1.       56/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 32 704 Eur), su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 122,08 Eur), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 32 826,08 Eur);

6.2.       žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 28 100 Eur).

Viso tenkančio turto vertė – 60 926,08 Eur.

7.       Po santuokos nutraukimo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti:

7.1.       pastatą–kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 22 200 Eur), esantį (duomenys neskelbtini);

7.2.       lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. B. vardu (vertė – 2 740 Eur);

7.3.       1996 m. balandžio 11 d. įregistruotą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (vertė – 0 Eur);

7.4.       revolverį KORA 6 mm ME Flobe RT 2,5 626947, registruotą V. B. vardu (vertė – 150 Eur).

Viso tenkančio turto vertė – 25 090 Eur.

8.       Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 6 879,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

9.       Pripažinti solidaria L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole šiuos skolinius įsipareigojimus:

9.1.       (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 19 983,78 Eur skolos (likutis 8 518,78 Eur).

9.2.       (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 31 278,96 Eur skolos (likutis 13 557,53 Eur).

Viso negrąžinta skolos suma – 22 076,31 Eur.

10.       Pripažinti negaliojančiu 1999 m. birželio 10 d. Paskolos raštelį, pasirašytą tarp V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir P. B., gimusios (duomenys neskelbtini), dėl 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolos, kaip sudarytą dėl akių.

11.       Pripažinti asmenine V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole šiuos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolinius įsipareigojimus kreditoriams:

11.1.       (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini) (dėl 889,24 Eur skolos),

11.2.       (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini) (dėl 1 554 Eur skolos).

12.       Po santuokos nutraukimo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti santuokinę – (duomenys neskelbtini) pavardę.

13.       Priteisti iš V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2021 m. kovo 3 d. ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) įsiskolinimus kreditoriams (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sumokėjo, tuo pagrindu 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi minėti juridiniai asmenys buvo nebelaikomi trečiaisiais asmenimis, sprendžiant, jog (duomenys neskelbtini) kreditorių neturi.

2021 m. vasario 5 d. atsakovė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus jog vadovaujantis 2018 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų duomenimis bei 2021 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) atlikto dalies gyvenamojo namo 1A2P (duomenys neskelbtini), Turto vertės nustatymo ataskaita, atsakovė sutinka, kad jos priešieškinyje reiškiamas reikalavimas būtų tenkinamas iš dalies, teismui pripažįstant, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), L. B. ir V. B. nuosavybės teise priklausanti dalis yra 43/100, o R. B. – 57/100. Atitinkamai pripažįstant namo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei 43/100 dalis namo priteisiant atsakovei.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B. prašo priteisti jai solidariai iš ieškovo V. B. ir atsakovės L. B. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolą ir bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus (5 t., b. l. 48–51).

Ieškovas V. B. ir jo atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Patikslinto ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių pareigų neatlikimo. Ieškovas laiko, kad jų, kaip sutuoktinių, gyvenimas pasibaigė maždaug 2010 m. Ieškovas nurodė, kad pilnavertės ir darnios šeimos su atsakove jam sukurti nepavyko – jis iš atsakovės nesulaukė nei palaikymo, nei paramos ar supratimo. Be to, atsakovė paskutiniuosius metus niekur nedirbo, jokių pajamų negavo, materialiai prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. Be to, ji visą santuokinį gyvenimą naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovą, tai yra nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo, būdavo kviečiama policija, ieškovas nuolat buvo žeminamas draugų bei kitų šeimos narių akivaizdoje. Atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai, kad jis iššvaistė 126 719,20 Lt sumą, kurią gavo 2014 m. gruodžio 17 d. pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kad ji nuolat kviesdavo pareigūnus, kad jis dažnai nebūna pas savo motiną, kad susirado kitą moterį, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl turi būti atmesti. Mano, kad yra abu kalti dėl santuokos iširimo, nes abu iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Kadangi nuo 2010 m. ieškovas ir atsakovė neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, prašo nustatyti, kad santuoka nutrūko 2010 m. sausio 1 d. Nesutinka su atsakovės priešieškinyje nurodytais argumentais ir mano, kad atsakovei nebuvo sukelta jokių nepatogumų bei emocinių išgyvenimų, nepadaryta jokia turtinė žala, nepatirta reputacijos pablogėjimo ir bendravimo galimybių sumažėjimo. Be to, kadangi su atsakove abu yra darbingo amžiaus ir turi galimybes gauti pakankamas pajamas save išlaikyti, todėl mano, kad pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra priteisiamas. Santuokos metu dovanojimo sutarčių pagrindu įgytą nekilnojamąjį turtą, prašo laikyti asmeniniu kiekvieno iš sutuoktinių turtu. Sutuoktiniai, gyvendami santuokoje, 1995 m. rugsėjo 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas ieškovo vardu. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl minėtą žemės sklypą prašo padalinti abiem sutuoktiniams po ½ dalį. Taigi, gyvendami santuokoje įgijo nekilnojamojo turto už 36 997 Eur. Jau negyvendami santuokoje, 2015 m., sutuoktiniai įgijo lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 3 880 Eur. Ši transporto priemonė yra registruota ieškovo vardu ir naudojama tik jo. Minėta transporto priemonė buvo įgyta 2015 m. sausio 22 d. iš ieškovo asmeninių lėšų, tai yra 2014 m. gruodžio 17 d. pardavus žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat ši transporto priemonė buvo įgyta jau sutuoktiniams nevedant bendro ūkio ir negyvenant santuokinio gyvenimo. Be to, gyvenant santuokoje 1996 m. balandžio 11 d. buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovė L. B. nurodo, kad šios įmonės vertė yra 10 000 Eur. Prašo šį turtą palikti atsakovei L. B., o ieškovui išmokėti 5 000 Eur kompensaciją. 2011 m., sutuoktiniams negyvenant santuokoje, buvo įgytas revolveris KORA 6 mm Flobe RT 2,5, kurio vertė yra 150 Eur. Šį turtą prašo palikti jam, neišmokat atsakovei L. B. kompensacijos. Ieškovas prašo atmesti atsakovės reikalavimus pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe 39/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pastatą–kioską, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 39/100 dalis kitų statinių–kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nes atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie realius turto pagerinimus. Pažymėjo, kad nuo 1986 m. iki 1988 m. ir nuo 1996 m. iki 2000 m. vidurio ieškovo tėvas atliko namo, kurį vėliau ieškovui padovanojo, rekonstrukcijos darbus. Tad šiuo atveju visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai apie neva jų šeimos investicijas į dovanotą gyvenamąjį namą ar žemės sklypą. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1999 m. birželio 10 d. paskolos sutartį su P. B.. Kadangi atsakovė L. B. sutinka, kad kreditoriniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini) liktų jos asmeninėmis prievolėmis, tai ieškovas sutinka, kad šie įsipareigojimai liktų asmenine atsakovės L. B. prievole. 1999 m. birželio 10 d. paskolos sutarties su P. B. pagrindu sutuoktiniams buvo suteikta 40 000 Lt arba 11 584 Eur paskola. Už šiuos pinigus ieškovas su atsakove L. B. įsigijo buitinę techniką ir virtuvės komplektą. Taigi P. B. suteikta paskola buvo panaudota jų šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto remontui (duomenys neskelbtini) buvo paimta paskola pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 28 d. kreditorius raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad negrąžintos bankui kredito dalies likutis 2019 m. sausio 28 d. buvo 9 315,55 Eur. Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. jis mokėjo pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tai yra iš viso per šį laikotarpį sumokėjo 12 781,10 Eur sumą. Kreditas buvo imamas asmeniniam atsakovės turtui pagerinti, todėl teismo prašo pusę sumokėtos sumos kredito dengimui priteisti iš atsakovės L. B. ieškovo naudai. Po santuokos nutraukimo prašo ieškovui palikti prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovei santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Ieškovas V. B. 2019 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. reikalavimą, kadangi šeimos poreikių tenkinimui 1999 metais trečiasis asmuo paskolino 40 000 Lt sumą. Paaiškino, jog apie trečiojo asmens suteiktą paskolą atsakovė L. B. žinojo bei nuolat skatino ieškovą skolintis iš trečiojo asmens, tačiau paskolos grąžinimui prieštaravo, todėl šiai dienai jokia paskolos dalis trečiajam asmeniui nėra grąžinta. Už trečiojo asmens pinigus buvo perkama buitinė technika, automobilis sūnui, laikrodis, kailiniai L. B. ir kt. 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad prieš atsakovę L. B. nesmurtavo, tai patvirtina ir tai, jog byla dėl smurto artimoje aplinkoje buvo nutraukta. Paaiškino, jog pas psichologus dėl piktnaudžiavimo alkoholiu nesilankė, „Minesotos“ programoje nedalyvavo. Patvirtino, jog namo tūris buvo padidintas 2000 metais, kai baigėsi namo rekonstrukcija. Pastato rekonstrukcija buvo atlikta iš ieškovo tėvų lėšų, o ne iš ieškovo ir atsakovės bendrų lėšų, todėl ieškovas nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl pastato dalių perskaičiavimo. 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad palėpės įrengimo darbai pagal 1986 m. projektą buvo vykdomi 1987 – 1989 metais. Vėliau darbai buvo pristabdyti, tačiau 1995 metais palėpės įrengimo darbai buvo atnaujinti. Kambariai palėpėje buvo įrengti 2000 metais. 2005 metais buvo įrengtas vonios kambarys. 1988 metais mansardos stogas buvo iš šiferio lakštų, o 2000 metais stogas buvo pakeistas skardiniu. Skardinis stogas pradėjo rūdyti, todėl 2008 metais buvo pakeista stogo danga bei įrengta stoginė. 1999 – 2000 metais buvo atlikta kiosko rekonstrukcija, tačiau ieškovas dėl atliktos rekonstrukcijos įregistravimo į Registrų centrą nesikreipė. 2021 m. kovo 3 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad 6 390,55 Eur kompensacijos už atsakovės asmeninio turto pagerinimus prašo, kadangi paskolą, už kurios lėšas buvo suremontuotas atsakovei priklausantis butas, bankui mokėjo ieškovas, todėl jis turi teisę gauti iš atsakovės pusę bankui sumokėtos sumos. Bute buvo atliktas kapitalinis remontas, t. y. išgriautos sienos, suformuota bendra erdvė, pakeistos durys, grindys, santechniniai mazgai. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovas nurodė, jog jis įsigytas santuokos metu už investicinius čekius, todėl turėtų būti padalintas abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Atsakovė L. B. ir jos atstovė prašė patikslinto priešieškinio reikalavimus patenkinti. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu su sutuoktiniu neveda bendro ūkio, santuokinio gyvenimo negyvena, šalių nesieja bendri interesai, šeimos vertybės. Ieškovas 2008 m. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išgėręs ne kartą smurtavo prieš atsakovę. Dėl nevaldomo potraukio alkoholiui ieškovas nežinia kur iššvaistė 126 719,20 Lt sumą, kurią gavo 2014 m. gruodžio 17 d. pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusią dalį žemės sklypų. Be to, paaiškėjo, kad ieškovas yra atsakovei neištikimas – susirado kitą moterį, išnuomojo jai gyvenamąją vietą, sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomą, supirko jai buitinę techniką, tokiu būdu bendrus šeimos pinigus naudodamas asmeninių poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ieškovas maždaug 2015 m. lapkričio mėnesį apsigyveno atskirai (gyvenamojo namo pirmajame aukšte, kartu su savo motina P. B., antrajame aukšte ir įrengtoje pastogėje liko gyventi atsakovė), tačiau ieškovas labai dažnai nebūdavo namuose, vis išvažiuodavo nakvoti pas kitą moterį. Ieškovas atsakovę šantažavo, jai grasino, 2015 m. gruodžio 16 d. pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą nutraukti elektros energijos tiekimą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atjungus elektros tiekimą atsakovė nebegalėjo žiemos laikotarpiu gyventi šiame name. Kauno apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tokį ieškovo elgesį, tenkino atsakovės prašymą ir 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-31829-944/2015 taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė ieškovui imtis bet kokių veiksmų, susijusių su elektros energijos tiekimo objektui, adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimu, į kurį nuosavybės teisė registruota V. B. vardu. Tik gavus minėtą teismo nutartį buvo atnaujintas elektros tiekimas ir atsakovė vėl galėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. 2016 m. kovo 24 d. (šįkart prieš Šv. Velykų šventę) nutrauktas dujų tiekimas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atjungus dujų tiekimą atsakovės gyvenimo sąlygos name vėl tapo nepakenčiamos, kadangi dujomis šildomas tiek pats namas, tiek vanduo. Susisiekus su (duomenys neskelbtini) darbuotojais paaiškėjo, kad dujų tiekimas atjungtas V. B. prašymu. Minėta situacija vėl buvo išspręsta tik Kauno apylinkės teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi žiaurus elgesys ir neištikimybė yra sutuoktinio kaltės prezumpcijos atvejis, todėl šiuo atveju santuoka turi būti nutraukta dėl ieškovo kaltės. Dėl minėtų ieškovo veiksmų atsakovę pradėjo kamuoti nemiga, sunku susikaupti, ji jaučiasi pažeminta ir išduota. Atsižvelgdamas į atsakovės patirtus išgyvenimus, nepatogumus, taip pat vertindama susidariusią situaciją teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pagrindu, atsakovė padarytą neturtinę žalą vertina 2 000 Eur suma. Šiuo metu atsakovė materialiai išlaiko save pati, išlaikymo iš ieškovo nereikalauja. Sudarius santuoką, 2000 m. lapkričio 7 d. ieškovui jo tėvas V. B. padovanojo 200/1563 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 39/100 dalis jame stovinčio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pastatą - kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su 39/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors minėtas turtas yra įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau šalys jame apsigyveno iškart sudarius santuoką. Santuokos metu (laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2015 m.) tiek gyvenamasis namas, tiek kioskas buvo iš esmės pagerinti. Santuokos metu, 2000-2014 m., buvo atlikta pastato rekonstrukcija (2008 m. gegužės mėn. pradėti pastogės rekonstrukcijos darbai), kurios pagrindu turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: pakeltas gyvenamojo namo stogas, suformuojant ir įrengiant palėpę, pirmajame pastato aukšte patalpoje 1-12/9,66 suformuoti laiptai į antrąjį aukštą, panaikintos durys į patalpą, kurioje yra laiptai į rūsį), antrajame pastato aukšte griautos sienos (panaikintos sienos tarp patalpų l/-7/16,41 ir 1-8/9,97, panaikinta siena tarp patalpos 1-11/9,69 ir laiptinės, laiptus perkeliant į patalpą 1-11/9,69, patalpoje 1-6/13,18 panaikintas langas, panaikintos durys iš buvusios laiptinės į patalpą 1-5/4,38, suformuota patalpa 1-10/33,24), sudėtos grindys, dažytos sienos, atskirai nuo broliui R. B. tenkančios pastato dalies įvesta elektra, vanduo, dujos, pastatyti laiptai į naujai suformuotą mansardos patalpą, joje įrengiant du kambarius ir vonios (tualeto) patalpą, naujai pastatytas kioskas ir garažo patalpa). Be to, santuokos metu, 1996 m., buvo nupirktas namelis, kurio rekonstrukcija pradėta 1999 m. (I etapas), 2008 m. vykdytas kitas rekonstrukcijos etapas, kuris užbaigtas 2015 m. įregistruojant pakeitimus viešajame registre. Taigi, dėl atliktos kiosko rekonstrukcijos šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: suformuotos naujos išorinės sienos padidinant kiosko plotą, suformuotas naujas stogas, įrengti vidaus inžineriniai tinklai (elektra, vandentiekis). Atsakovė laiko, kad ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismo ekspertės Z. B. 2019 m. vasario 26 d. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ekspertizės aktas) patvirtina, jog asmeninis ieškovo turtas (pastatas ir kioskas) buvo pagerintas iš esmės, o nekilnojamojo turto vertės padidėjimas yra susijęs su jo esminiais pagerinimais, kurie atlikti nuo 1996 m. iki 2015 m. Civilinėje byloje esantis teismo ekspertės Z. B. 2019 m. vasario 26 d. Ekspertizės aktas bei byloje pateiktos sąskaitos, mokėjimo kvitai, patvirtina, jog asmeninis ieškovo turtas (pastatas ir kioskas) iš esmės pagerintas santuokos metu, t.y. laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2015 m. Ekspertizės aktas patvirtina, jog investicijos (pagerinimai) laikotarpiu nuo 1996 m. iki 2015 m. į pastatą yra 51 843,28 Eur, į kioską - 14 827,93 Eur, t.y. iš viso 66 671,21 Eur. Asmeninis ieškovo turtas (pastatas ir kioskas) iš esmės buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kadangi remonto ir rekonstrukcijos darbams buvo naudojamos tiek sutuoktinių santaupos, tiek 51 262,74 Eur dydžio kredito lėšos. Be to, minėtas Ekspertizės aktas patvirtina faktą, kad po 2006 m. sutuoktinių lėšomis užbaigtos rekonstrukcijos pastato plotas padidėjo 85,71 kv. m. (307,28-221,57=85,71). Šis pastato plotas yra sukurtas išimtinai sutuoktinių santaupomis ir kredito lėšomis, kuris buvo grąžinamas iš jų abiejų gaunamų darbo pajamų. Taigi, atsakovė reikalauja, kad pripažinus pastato dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe būtų nustatyta, jog ieškovui su atsakove priklauso 56/100 dalys pastato, o R. B. priklauso 44/100 dalys pastato. Atsakovė prašo pripažinti 1999 m. birželio 10 d. Paskolos raštelį, kuriuo P. B. ieškovui suteikė 40 000 Lt paskolą, negaliojančiu, kaip sudarytą dėl akių, kadangi paskolos raštelio sudarytojai jį surašė tik tam, kad pateiktų į nagrinėjamą civilinę bylą. Be to, paskolos raštelis nėra pasirašytas atsakovės, jeigu tokia pinigų suma ir buvo paskolinta ieškovui, tai ji buvo panaudota jo asmeniniams poreikiams tenkinti, kadangi atsakovė niekada nežinojo apie tokią pinigų sumą. Atsakovė prašo santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovui asmeninėn nuosavybėn priteisiant pastatą - kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 m. balandžio 11d. įregistruotą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), revolverį KORA 6 mm ME Flobe RT 2,5 626947, tai yra viso ieškovui tenkančio turto vertė 25 090 Eur, ir atsakovei asmeninėn nuosavybėn priteisiant 56/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 56/100 dalimis kitų statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), viso atsakovei tenkančio turto vertė - 60 926,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenka didesnė dalis santuokoje įgyto turto, iš jos ieškovui priteistina 6 879,89 Eur dydžio piniginė kompensacija. Atsakovė po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokinę (duomenys neskelbtini) pavardę.

Atsakovė L. B. 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios iširo ieškovo ir atsakovės santuoka, yra ieškovo piktnaudžiavimas alkoholiu. 2008 m. visa šeima stengėsi padėti ieškovui dėl jo priklausomybės alkoholiui, vyko pas psichologus, tačiau minėtos pastangos rezultatų nedavė. Ieškovas tapo agresyvus, dėl ieškovo smurto prieš atsakovę, atsakovė penkis kartus kreipėsi į policiją. Ieškovas atsiprašydavo už smurtą ir ieškovė jam atleisdavo, kadangi norėjo turėti šeimą. Ieškovas ne tik smurtavo, bet ir buvo neištikimas, pinigus leisdavo savo poreikių tenkinimui. Iki šios bylos nagrinėjimo, atsakovei apie trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. paskolą ieškovui nebuvo žinoma. Nuo 2014 m. ieškovas pradėjo girtauti, o nuo 2015 m. gruodžio mėnesio atsakovė nebegyvena kartu su ieškovu. Nurodė, kad kompensacijai lėšų neturi. Atsakovės pajamas šiuo metu sudaro 238,00 Eur senatvės pensija bei 420,00 Eur darbo užmokestis. Proceso metu atsakovė nurodė, jog ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė tuo, jog ieškovas ją šantažavo, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, nors į medikus nesikreipė. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė nurodė, jog jis paliktinas ieškovui, kadangi jį padalijus natūra tarp sutuoktinių gali kilti konfliktai dėl jo valdymo, atidalijimo.

Trečiasis asmuo P. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiojo asmens atstovė nurodė, kad P. B. 1999 m. birželio 10 d. paskolos raštelio pagrindu paskolino ieškovui V. B., kaip jis nurodė, šeimos poreikių tenkinimui, o būtent buitinės technikos, virtuvės baldų pirkimui, 40 000 Lt / 11 584,80 Eur sumą. Kadangi P. B. užsiėmė daržovių auginimu šiltnamiuose ir užaugintas daržoves pardavinėjo bei nuomojo žemės sklypus, už kurių nuomą gaudavo nuompinigius, todėl P. B. turėjo sutaupiusi pinigų, kuriuos grynaisiais laikė namuose. Ieškovui paprašius paskolinti pinigų, P. B. sutiko pinigus paskolinti, kadangi ieškovas yra jos sūnus ir tuo metu sūnui reikėjo pinigų. P. B. pinigus skolino sūnui, ieškovui, grynaisiais pinigais įvairiomis kupiūromis, tačiau kokios nominalios vertės kupiūros buvo, negali prisiminti, kadangi praėjo labai daug laiko. Atsakovei buvo žinoma apie tai, jog ieškovas skolinasi iš P. B. minėtą sumą. Be to, ne kartą P. B. buvo užsiminusi tiek ieškovui, tiek ir atsakovei apie skolos grąžinimą, tačiau skola nėra grąžinta iki šiol. Trečiojo asmens atstovė mano, kad šiuo atveju 40 000,00 Lt prievolė, kylanti iš 1999 m. birželio 10 d. paskolos raštelio yra bendra sutuoktinių prievolė, kadangi paskola buvo teikta ieškovo šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovė apie pinigus žinojo, matė 1999 m. birželio 10 d. paskolos raštelį.

Atsakovas R. B. pateikė teismui atsiliepimą, kur prašo atmesti L. B. patikslintą priešieškinį dalyse dėl reikalavimo pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esamų savininkų V. B. ir R. B. nuosavybės teisės dalis bei dėl reikalavimo pripažinti V. B. dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine nuosavybe; priteisti R. B. iš L. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal jų dydį pagrindžiančius įrodymus (13 t., b. l. 188–193).

Atsakovo R. B. atstovas posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas nesutikimo argumentus. Paaiškino, kad pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. B. (61/100 dalis) ir V. B. (39/100 dalis). R. B. 61/100 dalį į minėtą pastatą įgijo pagal 2003 m. birželio 5 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, o V. B. 39/100 dalį į minėtą pastatą įgijo pagal 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutartį. Nuosavybės teisės abiem asmenims perleido jų tėvai V. B. ir P. B.. Nors L. B. teigia, kad pastatas–gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1996 m. iki 2015 m. buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis, o santuokos metu, nuo 2000 m. iki 2014 m., buvo atlikta jo rekonstrukcija, kad dėl atliktų pagerinimų pastato–gyvenamojo namo bendras plotas padidėjo nuo 221,57 kv. m iki 307,28 kv. m., todėl sutuoktinio 39/100 dalis turi būti pripažintina bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau tokie kadastro duomenų pakeitimai nebuvo įregistruoti, o kadastriniai duomenys, parengti (duomenys neskelbtini), nebuvo pateikti pastato–gyvenamojo namo savininkams susipažinti. 2003 m. birželio 5 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu R. B. nuosavybės teise priklauso 61/100 pastato dalis, o L. B. reikalauja sumažinti šią dalį iki 44/100, sau su sutuoktiniu paskiriant 56/100 pastato dalies. Pažymėtina, kad pastato pagerinimo darbai, prieš šį turtą perleidžiant sūnums dovanojimo ir išlaikymo iki gyvos galvos sutartimis, laikotarpyje 1986 m. - 2000 m. buvo atlikti V. B. ir išskirtinai jo lėšomis. Kaip matoma iš bylos medžiagos, ši rekonstrukcija nebuvo įteisinta, jai nebuvo gauta nei būtinų leidimų, nei projekto. Vis dėlto pastato rekonstrukcija buvo atlikta prieš V. B. ir R. B. įgyjant į jį nuosavybės teises. Tam iš esmės neprieštarauja ir L. B., nurodydama, jog rekonstrukcijos darbai buvo atliekami nuo 1996 m. Atsakovo nuomone, L. B. neturi jokio pagrindo reikalauti pripažinti pastatą jos ir V. B. bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi pagerinimo darbai buvo atlikti iki jos sutuoktiniui įgyjant nuosavybės teises į pastatą, pagerinimai buvo atlikti išskirtinai V. B. lėšomis, pastatas rekonstruotas tinkamai neįteisinant, todėl jį pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe nėra pagrindo. Šioje situacijoje ginčo turtas negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juos disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. L. B. savo procesiniuose dokumentuose pati pripažįsta, kad atlikta rekonstrukcija nėra įteisinta, jai nebuvo nei projekto, nei būtinų leidimų, todėl remiantis išsamia kasacinio teismo praktika galima teigti, jog pastatas negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. L. B. savo reikalavimą, kuris sukelia teisines pasekmes ir R. B., grindžia 2019 m. vasario 26 d. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - „Ekspertizės aktas“) (t. 11, b. l. 81-127). Atkreiptinas dėmesys, jog Ekspertizės akto atsakymuose į nutarties klausimus nurodyta, jog pagerinimai (rekonstrukcija) Pastatui atlikta nuo 1990 m. iki 2015 m. Šis laikotarpis sudaro net 25 metus ir visiškai sutampa su L. B. procesiniuose dokumentuose nurodytu laikotarpiu, bet neatitinka faktinio rekonstrukcijos laikotarpio. Kaip jau minėta, pastato pagerinimo darbai laikotarpyje 1986 m. - 2000 m. buvo atlikti V. B. ir išskirtinai jo lėšomis. Todėl kyla abejonės kaip Ekspertizės akte buvo nustatytas šis laikotarpis. Ekspertizės akte nėra nurodyta kada konkrečiai atlikti pastato pagerinimai darbai, nėra nurodyti kurie iš jų buvo esminiai ir jog jie padaryti būtent santuokos metu iš santuokinių ar L. B. lėšų. Todėl lieka nenustatyta ar pastato esminiai pagerinimai buvo atlikti būtent L. B. (jos darbu arba iš jos ar santuokinių lėšų), ar buvo atlikti dar iki V. B. 39/100 dalies pastato nuosavybės įgijimo. Ekspertizės akte  nurodyta, jog investicijos (pagerinimai) laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m. į nekilnojamąją turtą-gyvenamą namą yra 51 843,28 Eur. L. B. patikslintame priešieškinyje nurodė, jog remontui neva skyrė tiek sutuoktinių santaupas, tiek pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis gautas paskolas. Kaip matyti kredito sutartys buvo sudarytos 18 metų po pagerinimų pradžios. Todėl kyla abejonių dėl to, kad Ekspertizės akte nurodyta 51 843,28 Eur pastato pagerinimų visa suma buvo būtent sutuoktinių lėšos, kaip bando įteigti L. B.. Gerinimo darbus vykdė ir V. B. iš savo lėšų. Ekspertizės akte nėra nustatyta kieno lėšomis buvo pagerintas turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad Ekspertizės akte nurodyta, jog „iš byloje pateiktų atsakovės mokėjimų, kvitų negalima spręsti, kad minėtais dokumentais pirktos prekės buvo panaudotos būtent nekilnojamojo gyvenamo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastato- parduotuvės, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių-kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) pagerinimo darbams laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m., nes juose nėra ginčo objekto adreso, kiti dokumentai - sutartys, kelis kartus dubliuojasi, neatitinka reikalingiems medžiagų kiekiams. Nekilnojamojo turto vertės padidėjimas yra susijęs su jo esminiais pagerinimais, kurie atlikti 2006 m. ir 2015 m. metų laikotarpis rodo ekonomikos pokyčius. Ar tai yra atsakovės galimai padaryti pagerinimai - nenustačiau. Ji yra mokėjusi už elektros suvartojimą“. Tai reiškia, jog Ekspertizės aktas nepatvirtina, kad pastatas buvo iš esmės pagerintas L. B. lėšomis. Byloje pateiktos dokumentų kopijos rodančios, jog sutuoktiniai galbūt bendrą ūkį vedė iki 2015 m., kad remontas pastato palėpėje vyko neva 2008-2010 metais vis tiek dėl anksčiau išdėstytų argumentų nesudaro pagrindo taikyti LR CK 3.90 straipsnį, o gali būti vertinamas tik kompensacijos už pirktas medžiagas priteisimas, jeigu jos panaudotos bendram turtui. Vis dėlto medžiagų vertė lieka neaiški, nes Ekspertizės akto išvados rodo, jog L. B. pateikti dokumentai (dėl medžiagų ir kt.) nebuvo pripažinti kaip pastato pagerinimo įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog L. B. neįrodė, kad pastato rekonstrukcija buvo atlikta būtent jos, jog darbai būtų atlikti iš jos ar sutuoktinių bendrų lėšų. Taip pat atlikta rekonstrukcija nėra įteisinta, todėl remiantis kasacinio teismo praktika, pastatas net negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, ekspertinio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad L. B. pateikti dokumentai apie remonto medžiagas yra susiję su pastato pagerinimu. Dėl teismo liudijimo išdavimo L. B. nurodė, jog kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama įregistruoti kadastro duomenis užfiksuotus (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą prašymą atmesti, kadangi atsakovei nepriklauso nuosavybės teisės į pastatą. Dėl tos priežasties L. B. prašo išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę be V. B. ir R. B. sutikimo VĮ Registrų centre užregistruoti kadastro duomenis. Atsakovas su tokiu L. B. prašymu visiškai nesutinka. Teismų praktikoje nuosekliai nurodoma, kad toks leidimas reiškia nusprendimą ne dėl procesinių (pateikti dokumentus, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnio 1 dalis), bet dėl materialiųjų ieškovo teisių ir pareigų, nes atlikus atsakovės nurodytus veiksmus (kadastrinius matavimus) galimai pakistų ieškovo valdomų sklypų ribos bei jo kaip savininko teisių apimtis. Pažymima, kad 2019 m. spalio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas netenkino L. B. prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo aptariamu klausimu. Pagal aktualių teismų praktiką, tokios teismų nutartys yra neskundžiamos. Todėl R. B. šiuo klausimu plačiau nepasisako. Vis dėlto dar kartą pažymėtina, jog pastato rekonstrukcijos neįteisinus sutuoktinių vardu, jis negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Tai reiškia, kad nėra pagrindo spręsti ir dėl pastato savininkų dailų keitimo.

Atsakovas R. B. 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su atsakovės L. B. reikalavimu dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo. 2003 metais atsakovui R. B. tėvai perleido dalį pastato, (duomenys neskelbtini). Pastato rekonstrukcija buvo atlikta maždaug 1990 – 1995 metais. Rekonstrukcijos metu buvo atlikta stogo rekonstrukcija ir nugriautas garažas bei pastatyta patalpa virš garažo. Pastato rekonstrukcija rūpinosi jo tėvas V. B., o statybas finansavo atsakovo tėvai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojams atvykus atlikti kadastrinių matavimų, atsakovas leido juos atlikti, tačiau minėtos įmonės parengti kadastriniai duomenys nebuvo pateikti atsakovui susipažinti. Nurodė, kad kiosko rekonstrukcijos pakomentuoti negali. Paaiškino, kad žino, jog tėvas V. B. padėdavo ieškovui finansiškai, tačiau įvardinti tikslių sumų negali. Jam taip pat žinoma, kad mama P. B. skolindavo žmonėms pinigus, todėl galėjo paskolinti pinigų ir ieškovui, tačiau tikslių sumų įvardinti negali. Duomenų apie tai, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja, neturi. Atsakovas paaiškino, jog atsakovė dažnai konfliktavo su P. B.. Visą namo rekonstrukciją vykdė V. B. ir P. B.. Rąstai, reikalingi rekonstrukcijai buvo atsivežti iš (duomenys neskelbtini), statybines medžiagas pirko tėvai. Tuo metu tėvai gyveno (duomenys neskelbtini), augino gyvulius, daržoves, turėjo šiltnamius, todėl tėvai gyveno pasiturinčiai. Tėvai sodybą (duomenys neskelbtini) dėl atliekamų melioracijos darbų perleido, už tai gavo didelę kompensaciją.

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B. atsiliepimuose į patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį nurodė, jog sutinka su ieškovo V. B. argumentais dėl 1999 m. birželio 10 d. paskolos sandorio ir jo sudarymo aplinkybių. Ieškovas V. B. skolindamasis pinigus nurodė, jog ketina pagerinti šeimos buitį ir nusipirkti buitinę techniką ir virtuvės komplektą. Ieškovas nurodė, jog su žmona atsakove L. B. pasitarė ir nusprendė pinigų skolintis iš trečiojo asmens, kadangi žinojo, jog trečiasis asmuo turi pinigų. Tuo metu trečiasis asmuo užsiėmė daržovių auginimu šiltnamiuose ir užaugintas daržoves pardavinėjo, taip pat nuomojo žemės sklypus, už kurių nuomą gaudavo nemažus nuompinigius. Ieškovas su atsakove nusprendė skolintis dar ir dėl to, jog žinojo, kad trečiasis asmuo, būdama ieškovo mama, nereikalaus iš ieškovo ir atsakovės jokių palūkanų. Ieškovui ir atsakovei pasakė, kad pinigus tikrai reikės grąžinti, kai pagerės jų abiejų finansinė padėtis. Skolos raštelį buvo pasiruošusi, nes 40 000 Lt buvo didelė pinigų suma, todėl norėjo užsitikrinti, kad pinigus sūnus su žmona grąžins. Kadangi sūnaus (ieškovo) šeima sunkiai vertėsi, jiems trūko pinigų, skolos raštelyje nenurodė tikslaus skolos grąžinimo termino. Parašė, kad skolina neribotam terminui. Atsakovė matė skolos raštelį, tačiau skola nėra grąžinta iki šiol. Atsakovei tikrai turėjo būti žinoma apie pasiskolintą pinigų sumą ir todėl ji, kaip ir ieškovas, turi prievolę ją grąžinti solidariai. Ieškovui pradėjus skyrybų procesą nusprendė spręsti šį klausimą, todėl byloje buvo pareikšti savarankiški reikalavimai.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – Bankas) nurodė, jog tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų (ieškovo) V. B., (atsakovės) L. B. ir (trečiojo asmens) J. B. (U.) iš kitos pusės, sudaryta (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 1), pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 19 983,78 Eur kreditas būsto remontui, terminui iki 2025 m. liepos 31 d. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: buto/patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2019 m. gegužės 23 d. negrąžinto kredito likutis sudarė 8 860,59 Eur. Be to, tarp Banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų (ieškovo) V. B., (atsakovės) L. B. ir (trečiojo asmens) J. B. iš kitos pusės, sudaryta (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2), pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariems bendraskoliams, suteiktas 31 278, 96 Eur vartojimo kreditas, terminui iki 2025 m. liepos 31 d. Įsipareigojimų Bankui vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: 0,1508 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. 2019 m. gegužės 23 d. negrąžinto kredito likutis sudarė 14 085,13 Eur. Dėl prievolių pagal Kreditavimo sutartį Nr. 1 ir Kreditavimo sutartį Nr. 2 modifikavimo iš bendrųjų solidariųjų sutuoktinių ir trečiojo asmens prievolių į asmenines atsakovės L. B. prievoles Bankas prieštarauja, nes toks prievolių modifikavimas pažeistų Banko, kaip sąžiningo sutuoktinių ir trečiojo asmens kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus išsiieškoti skolą netinkamo prievolių vykdymo atveju.

Trečiasis asmuo J. U. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškinyje nėra nurodyta tikslūs kredito gavėjai bei neteisingai nurodyta suteiktų kreditų suma. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini), L. B., V. B. ir trečiojo asmens buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 19 983,78 Eur kreditas buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini), L. B., V. B. ir trečiojo asmens buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 31 278,96 Eur kreditas vartojimo reikmėms. Ieškiniu yra keliamas reikalavimas dėl skolinių įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) priteisimo lygiomis dalimis po ½, tačiau nėra nurodoma kuriems kredito gavėjams keliamas šis reikalavimas, kadangi kredito gavėjai kaip jau minėta, yra trys. Trečiasis asmuo sutinka su L. B. reikalavimu skolinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytas kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine L. B. prievole bei jos siūlomu sutuoktinių bendro turto padalijimo būdu bei prašo ieškovo ieškinį dalyje dėl skolinių įsipareigojimų atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 70–72, 89-91).

Trečiasis asmuo J. U. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su patikslintame ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, jog pagal kreditavimo sutartis gautos piniginės lėšos buvo naudojamos išimtinai L. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir pagerinimui. Piniginės lėšos buvo skirtos ieškovo ir atsakovės šeimos poreikių tenkinimui – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir pagerinimui bei pastato – kiosko, esančio tuo pačiu adresu remontui ir pagerinimui (5 t., b. l. 99-100).

Trečiasis asmuo J. U. 2019 m. rugsėjo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad apie trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. suteiktą paskolą jai nėra žinoma. Paaiškino, kad daiktus panašius į tuos, apie kuriuos kalbėjo ieškovas, pavyzdžiui, perlinė vonia, buvo jų namuose. Nurodė, jog pakomentuoti to, ar buvo broliui perkamas automobilis, negali. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais yra padovanojęs ieškovui žemės sklypą, kurį ieškovas pardavęs turėjo grąžinti paskolą, tačiau to nepadarė. 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, jog kartu su ieškovu ir atsakove L. B. 2014 – 2015 metais ne kartą lankėsi Priklausomybės ligų centre, tačiau psichiatro vardo ir pavardės nurodyti negali. Vieno apsilankymo metu pas gydytoją buvo užėję ieškovas ir atsakovė, o kitą kartą tik ieškovas. Trečiasis asmuo kartu su ieškovu ir atsakove dalyvavo ir paskaitoje apie alkoholio žalą. Nurodė, kad gali patvirtinti, jog ieškovas lankėsi ir Anoniminių alkoholikų susirinkimuose bei vartojo vaistus nuo depresijos. Taip pat nurodė, kad ieškovas smurtavo prieš atsakovę L. B., kadangi ji ne kartą matė sumuštą atsakovę, išrautų plaukų kuokštus. Trečiasis asmuo nurodė, jog iki 2008-2009 metų namuose vyravo tvarka, visa šeima dirbo (duomenys neskelbtini), dalyvaudavo parodose.

Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. 2-460-955/2021 Kauno apylinkės teisme pradėta nagrinėti 2015 m. gruodžio 31 d. Dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo išskirta į keturias atskiras civilines bylas, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiami tik likę reikalavimai, kurie nebuvo išspręsti jau išnagrinėtose civilinėse bylose.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-334-955/2019, kurioje ieškovas V. B. prašė priteisti jam iš (duomenys neskelbtini) ir subsidiariai iš V. B. solidariai su L. B. 16 468,16 Eur nuostolių atlyginimą, 2 823,80 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas teismas nusprendė priimti ieškovo V. B. atsisakymą nuo patikslinto ieškinio reikalavimų dėl 3 696,41 Eur nuostolių atlyginimo ir 2 823,80 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti. Patikslintą ieškinį atmesti. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 10 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-335-955/2019, kurioje ieškovas V. B. prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ramutės Siliūnienės, kaip sudarytą dėl akių; taikyti restituciją – įpareigoti L. B. grąžinti V. B. butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė ieškinį atmesti. Kauno apylinkės Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Ne. 2A-1241-390/2019 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikus nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-504-955/2019, kurioje ieškovė (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir L. B. 499,90 Eur skolą už sunaudotas gamtines dujas ir suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, teismas nusprendė patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir atsakovės L. B. 367,99 Eur skolos dalį ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iš atsakovės L. B. 127,92 Eur skolos dalį ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iš atsakovų V. B. ir atsakovės L. B. 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. vasario 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai. Priteisti iš atsakovų V. B. ir atsakovės L. B. po 7,44 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2019 m. gegužės 18 d.

Taip pat atskiroje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2-639-955/2020, kurioje ieškovė J. U. prašė solidariai priteisti iš atsakovų L. B. ir V. B. 12 150,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovų L. B. ir V. B. ieškovei J. U. 8 100,00 Eur skolą už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. gegužės 10 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo t. y. iš L. B. 4 050,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 050,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš atsakovo V. B. 4 050,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (4 050,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmesti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-72-657/2021 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikus nepakeistą.

Taip pat atskiroje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-4945-475/2020 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams V. B., R. B. dėl teisės pripažinimo įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenis, kurioje ieškovė prašė leisti be atsakovų sutikimo VĮ Registrų centre įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 29 d.

Teismas

konstatuoja:

patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkinami iš dalies.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CM skyriuje buvo įregistruota V. B. ir L. B. santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16; 2 t., b. l. 8). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Bankas) ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bankas suteikė minėtiems asmenims 19 983,78 Eur kreditą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti (2 t., b. l. 9–17). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bankas suteikė minėtiems asmenims 31 278,96 Eur kreditą vartojimo reikmėms (2 t., b. l. 18–27). 2009 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)) ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo (2 t., b. l. 28–31). 

1999 m. birželio 10 d. tarp P. B. ir V. B. buvo pasirašytas Paskolos raštelis, patvirtinantis, kad P. B. paskolino V. B. 40 000,00 Lt (2 t., b. l. 32). 

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis V. B. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus:

1) 200/1563 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažo patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kioską, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/100 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 39/100 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

3) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34–40).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis L. B. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41–43; 4 t., b. l. 7–9). 

Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis V. B. savo vardu yra įregistravęs transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 46; 5 t., b. l. 20). (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio mėn. duomenimis lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) kaina su PVM 2 740 Eur (13 t., b. l. 118). 

2014 m. gruodžio 17 d. V. B., R. B. (pardavėjai) ir A. S. (pirkėjas) sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavėjai pardavė, o pirkėjas nupirko nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24–37). Bendra parduotų nekilnojamųjų turto objektų kaina, kurią gavo pardavėjai sudarė 253 438,40 Lt (73 400,83 Eur).

2000 m. lapkričio 7 d. V. B. padovanojo sūnui V. B. 200/1563 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius statinius: 39/100 dalis gyvenamojo namo su dalimi kiemo statinių, kioską (1 t., b. l. 39–43). 

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), vadovas ir savininkas nuo 1996 m. balandžio 11 d. yra V. B. (1 t., b. l. 116; 3 t., b. l. 38, 71). 

Į bylą pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog buvo perkamos statybinės medžiagos (5 t., b. l. 22–35, 8 t., b. l. 3–116, 9 t., b. l. 108–158; 10 t. b. l. 4–63). 

Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris patvirtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė (duomenys neskelbtini) parašė pareiškimus, jog tarp jų įvyko konfliktas. Ikiteisminio tyrimo institucija sprendė, jog šalių išsakyti grasinimai nėra pakankamai realūs, todėl nėra pagrindo manyti, jog grasinimai bus įvykdyti. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, konstatuodama faktą, jog nėra padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. 1 d. (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities VPK nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ieškovo atžvilgiu (5 t., b. l. 36–43). 

Duomenys apie V. B. draudžiamąsias pajamas, metinės pajamų deklaracijos, taip pat V. B. įmonės metinės pelno deklaracijos patvirtina, jog 2017 m. atsakovo draudžiamosios pajamos sudarė 6 247,26 Eur, 2016 m. – 3 878,30 Eur, 2015 m. – 5 930,40 Eur, 2014 m. – 30 473,03 Lt, iš Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn 2014 m. ieškovas gavo 126 719,20 Lt, 2013 m. ieškovo pajamos sudarė 15 934 Lt, taip pat ieškovui nuo 2004 m. mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija, kuri nuo 2004 m. iki 2018 m. gegužės kito (didėjo) ir per šį laikotarpį padidėjo nuo 247,44 Lt iki 195,54 Eur (9 t., b. l. 13–67).

2018 m. balandžio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (7.16)S-27882 patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2005-05-11 iki 2014-03-31 atsakovės L. B. draudžiamųjų pajamų suma sudarė 33 575,62 Lt (9 724,17 Eur), iš kurių įmokų suma sudarė 12 568,24 Lt (3 640,01 Eur) (9 t., b. l. 13–67).

(duomenys neskelbtini) Metinės pelno mokesčio deklaracijos patvirtina, jog 2006 m. įmonė turėjo 32 392 Lt nuostolių, 2007 m. – 39 495 Lt nuostolių, 2008 m. – 7 417 Lt nuostolių, 2009 m. – 67 603 Lt nuostolių, 2010 m. – 34 322 Lt nuostolių, 2011 m. – 32 044 Lt nuostolių, 2012 m. – 13 065 Lt nuostolių, 2013 m. – nenurodoma nei pelno, nei nuostolių dydžiai. 2016 m. Metinė pelno mokesčių deklaracija patvirtina, jog įmonė 2015 metais jokių pajamų neturėjo, 2016 m. - jokių pajamų neturėjo, 2017 m. - jokių pajamų neturėjo (9 t., b. l. 69-110).

2018 m. rugsėjo 7 d. (duomenys neskelbtini) matininkė informavo, kad L. B. prašymu, atliekant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų surinkimą vietoje 2018 m. rugsėjo 7 d., nebuvo sudarytos sąlygos patekti į visas gyvenamojo namo patalpas. Minėtame gyvenamajame name sutiktas patalpų savininku prisistatęs asmuo R. B. pripažino, kad patalpomis faktiškai naudojasi jis, tačiau atrakinti negali (11 t., b. l. 7). 

Į bylą pateiktas 2019 m. vasario 26 d. Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas), kuriuo padarytos išvados, jog:

1)       Nekilnojamojo turto gyvenamojo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė (kaina) 2018-10-04 kadastro duomenimis nustatyta yra 94 600 Eur. Nekilnojamojo turto turto-parduotuvės, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė (kaina) 2015-01-26 kadastro duomenimis nustatyta yra 21 900 Eur. Kitų statinių-kiemo statinių unik. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė (kaina) 2007-02-13 kadastro duomenimis nustatyta yra 218 Eur. Bendra vertė (kaina): 94 600 Eur + 21 900 Eur + 218 Eur = 116 718 Eur; 2) 1990 m. rinkos kainų duomenų nėra. 2015 m. rinkos kainomis duomenys yra tik pastatui- parduotuvei ir tai yra 21 900 Eur; 3) Investicijos (pagerinimai) laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m. į nekilnojamąjį turtą-gyvenamą namą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 51 843,28 Eur, į pastatą-parduotuvę, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 14 827,93 Eur, į kitus statinius- kiemo statinius, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) investicijos (pagerinimai) neatlikti. 39/100 minėto turto pagerinimai yra 66 671,21 x 39 : 100 = 26 001,77 Eur; 4) Padidėjimo procentas gyvenamam namui, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 51 843,28 Eur : 94 600 Eur x 100% = 54.8%. Pastatui-parduotuvei, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 14 827, 93 Eur : 21 900 Eur x 100% = 67,71%. Kiemo statiniams, unik. Nr(duomenys neskelbtini) investicijų (pagerinimų) neatlikta; 5) Atlikti nuo 1990 m. iki 2015 m. statybos darbai su jiems panaudotomis medžiagomis yra esminiai pagal STR 1.01.08:2002 “Statinio statybos rūšys” 9p., 9.1. p., 9.6. p., 9.9.1. p., 9.9.2. p., 9.10 p., 9.13. p.; 6) Iš byloje pateiktų atsakovės mokėjimų, kvitų negalima spręsti, kad minėtais dokumentais pirktos prekės buvo panaudotos būtent nekilnojamojo-gyvenamo namo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-parduotuvės, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių-kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbams laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m., nes juose nėra ginčo objekto adreso, kiti dokumentai - sutartys, kelis kartus dubliuojasi, neatitinka reikalingiems medžiagų kiekiams; 7) Nekilnojamojo turto vertės padidėjimas yra susijęs su jo esminiais pagerinimais, kurie atlikti 2006 m. ir 2015 m. metų laikotarpis rodo ekonomikos pokyčius. Ar tai yra atsakovės galimai padaryti pagerinimai - nenustačiau, ji yra mokėjusi už elektros suvartojimą (11 t., b. l. 81–127). 

2019 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) V. B., L. B. ir J. B. buvo suteiktas 19 983,78 Eur kreditas butui remontuoti. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2018 m. sausio 28 d. pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 10 668,23 Eur kredito dalis, 6 038,01 Eur palūkanos, 44,85 Eur delspinigiai, 2,16 Eur įsipareigojimo mokestis. Negrąžintos bankui kredito dalies pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2019 m. sausio 28 d. buvo 9 315,55 Eur.  Be to, (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas 31 278,96 Eur kreditas vartojimo reikmėms. Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 29 d. iki 2018 m. sausio 28 d. pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 16 492,52 Eur kredito dalis, 9 628,23 Eur palūkanos, 89,14 Eur delspinigiai. Negrąžintos Bankui kredito dalies pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2019 m. sausio 28 d. buvo 14 786,44 Eur (12 t., b. l. 35). 

Byloje pateiktas V. B. sąskaitos išrašas, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimą dėl kompensacijos už atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą (12 t., b. l. 36–61). 

Atsakovė į bylą pateikė sąsiuvinio „Parduotuvė“ nuorašą, kuriame, kaip teigė atsakovė, fiksavo remonto darbų išlaidas (13 t., b. l. 57-108).

Į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini)  šeimos fotonuotraukos, kuriomis atsakovė grindžia, jog santuoka tarp sutuoktinių nutrūko ne 2010 m. sausio 1 d. Nuotraukose užfiksuota 2012 m. rugpjūčio 18 d. J. U. dukters krikštynos, 2014 m. rugpjūčio 30 d. J. U. sūnaus krikštynos, 2015 m. rugpjūčio 29 d. J. U. vestuvės, kuriose dalyvavo ir ieškovas V. B.. Pateiktos namo remonto eigos nuotraukos (14 t. b. l. 65-87).

Į bylą pateikta 2021 m. sausio 20 d. (duomenys neskelbtini) atlikta Dalies gyvenamojo namo 1A2P (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaita Nr. KA0-10154, kurioje konstatuojama, jog 43/100 dalys gyvenamojo namo 1A2p, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 53 800 Eur (15 t., b. l. 117).

Atsakovas R. B. į bylą pateikė 1996 m. gruodžio 5 d. LR VĮ „Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras“ Detalizuotą pažymėjimą, kuris patvirtina, jog V. B. priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) yra: gyvenamasis namas su 3 priestatais, 2 terasomis, 4 ūkio pastatai, garažas, šiltnamis, prekybinis kioskas, kiemo įrenginiai, kurių bendra vertė yra 147 870 Lt; pateikti 1970 - 1974 m. V. B. ir P. B. pirktų statybinių medžiagų apmokėjimą patvirtinantys kvitai. Taip pat atsakovas pateikė 1996 m. lapkričio 25 d. Gyvenamojo namo techninį pasą, 1986 m. Kauno rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto gamybinės grupės Kauno rajono architekto pažymą Nr. 97 dėl statytojo V. B., A., gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos, 1986 m. vasario 12 d. statytojo B. V., A., Statytojo pasižadėjimą, 1986 m. vasario 12 d. Pažymą, kuria patvirtinama, jog B. V., A., individualaus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos atliekama (duomenys neskelbtini) LŽŪA mokomojo bandomojo ūkio (duomenys neskelbtini) apytikriai kainuoja 4,5 tūkst. rublių; pateikti 1996 m. gruodžio 5 d. pažyma apie pastatus po rekonstrukcijos, iš kurios matyti, jog žemės sklype yra pastatyti 9 nekilnojamojo turto objektai: gyvenamasis namas, 3 priestatai, 2 rūsiai, 2 terasos, 4 ūkiniai pastatai, garažas, kiemo įrenginiai, kiti kapitaliniai pastatai; pateiktas 1996 m. gruodžio 5 d. V. B. priklausančio turto projektai, namo brėžiniai po rekonstrukcijos; pateiktas 1996 m. spalio 11 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos viršininko Aktas, kuris patvirtina, jog statybos vyko pagal projektą Nr. rekonstr., kurį parengė gamybinio personalo grupė prie Kauno r. architekto ir patvirtino rajono architektas 1986 m. vasario 13 d., Statyba įregistruota valdyboje 1986 m. spalio 3 d., registracijos Nr. 2I4-R, suderinta rajono architekto A. U. 1994-03-7, 1994-04-11 ir Leidimas Nr. 174 R, 1996-09-09. Pažymoje padaryta išvada, jog statinys ir išvardinti jo priklausiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir priimami naudoti (15 t., b. l. 154-200, 16 t., b. l. 3-8).

Liudytojas V. B. 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo ir atsakovės sūnus. Nurodė, kad 2013 metais tėvai pradėjo konfliktuoti, kadangi ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu ir smurtavo prieš atsakovę. Ne kartą dėl ieškovo elgesio buvo kviečiami policijos pareigūnai, jam taip pat teko važiuoti į tėvų namus gelbėti mamos nuo smurtaujančio tėvo. Paaiškino, jog bandė padėti tėvui dėl priklausomybės alkoholiui, nuveždavo į konsultacijas. Namo rekonstrukcija buvo pradėta maždaug 1996 metais. Namo rekonstrukcija buvo atlikta iš tėvų lėšų bei iš paskolos gautos iš banko. Nurodė, kad tėvai ir jis pats su R. B. ir jo vaikais nebendravo. Tėvai nebegyvena kartu nuo 2015 metų.

Liudytoja V. P. 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo ir atsakovės šeimos draugė. Jai susipažinus su ieškovo ir atsakovės šeima, jų šeima jai pasirodė normali, tačiau santykiai jų šeimoje pradėjo blogėti maždaug 2010 metais, kai ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Ieškovas ne tik vartojo alkoholį, bet ir smurtaudavo prieš atsakovę L. B.. To, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu ir smurtauja, liudytoja pati nėra mačiusi. Nurodė, kad 2002 metais ginčo name jau buvo įrengti atskiri įėjimai. Ieškovas ir atsakovė gavę paskolą pakėlė namo stogą, įrengė kambarius. Liudytoja V. P. 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, jog apie P. B. paskolą ieškovui sužinojo iš L. B. prieš teismą. L. B. niekada neminėjo jokių paskolų, išskyrus paskolą gautą iš banko.

Liudytoja D. P. 2019 m. lapkričio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra L. B. vaikystės draugė. Nurodė, jog ieškovas nuo 2010 metų piktnaudžiauja alkoholiu, smurtavo prieš atsakovę L. B., todėl ir nutrūko šalių santuoka. 2013 metais atsakovė skambino ir skundėsi, jog ieškovas išmetė atsakovę L. B. iš namų ir ji nežino ką daryti. Tuo metu ji patarė atsakovei kviesti policijos pareigūnus, tačiau jiems atvykus L. B. pareiškimo neparašė. Liudytoja D. P. 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, jog L. B. niekada neminėjo P. B. suteiktos paskolos ieškovui. Mano, jog tokia paskola nebuvo suteikta, kadangi P. B. ir ieškovo bei atsakovės santykiai nebuvo artimi. L. B. niekada neminėjo jokių paskolų, išskyrus paskolą gautą iš banko. Paaiškino, kad su ieškovo ir atsakovės šeima susitikdavo 2-3 kartus per metus, bendraudavo ir telefonu.

Liudytojas A. B. 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo dėdė, t. y. V. B. brolis. Ieškovo ir atsakovės santykiai santuokos pradžioje buvo geri, tačiau vėliau santykiai pablogėjo. Priežasčių, dėl kurių pablogėjo ieškovo ir atsakovės santykiai, negali nurodyti. Apie smurtą šeimoje pasakyti nieko negali. Ieškovo ir atsakovės šeima pragyvendavo, tačiau ir pasiskolindavo lėšų. V. B. vesdavo užrašus apie tai, kiek pinigų paskolino sūnums. Nurodė, kad motina P. B. skolino pinigų ieškovui, tačiau ar pinigus ieškovas grąžino, pasakyti negali. Namo rekonstrukciją rėmė V. B. ir P. B., tačiau ieškovas turėjo verslą, todėl galimai ir pats prisidėjo prie rekonstrukcijos. V. B. ir P. B. turėjo santaupų, buvo pardavę sodybą, miško dalį. Namo rekonstrukcija buvo baigta prieš 2007 metus. Iki 2008 metų, kai V. B. buvo gyvas, name buvo perstatytos sienos, įrengta pastogė, padaryti kiti laiptai, įėjimai, pakeisti langai. Liudytojas nurodė, jog V. B., pardavęs sodybą (duomenys neskelbtini), taip pat pardavė 6 ha miško, gautus pinigus V. B. padalino sūnums R. B. ir V. B.. Liudytojas patvirtino, jog namo rekonstrukcija buvo užbaigta apie 2007-2008 metus. V. B. buvo rekonstravęs stogą, sienos buvo perstumdytos, įrengta pastogė. Darbus atliko V. B., buvo įrengti sienos, pastogė, laiptai, įėjimas, užmūrytos apdailos, langai.

Liudytojas J. Š. 2019 m. lapkričio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo ir atsakovės kaimynas. Ieškovo ir atsakovės šeimą pažįsta nuo jų santuokos sudarymo. Aplinkybių, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, smurtavo prieš atsakovę L. B., patvirtinti negali. Nurodė, jog namo rekonstrukcija vyko, kai ieškovo tėvas V. B. dar buvo gyvas. Duomenų apie tai, iš kokių lėšų buvo vykdoma rekonstrukcija, neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos priteisimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9969/2016; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nurodo, jog pilnavertės ir darnios šeimos su atsakove jam sukurti nepavyko – jis iš atsakovės nesulaukė nei palaikymo, nei paramos ar supratimo. Be to, atsakovė paskutinius metus niekur nedirbo, jokių pajamų negavo, materialiai prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. Be to, ji visą santuokinį gyvenimą naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovą, tai yra nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo, būdavo kviečiama policija, ieškovas nuolat buvo žeminamas draugų bei kitų šeimos narių akivaizdoje. Atsakovės priešieškinyje nurodyti argumentai, kad jis iššvaistė 126 719,20 Lt sumą, kurią gavo 2014 m. gruodžio 17 d. pardavęs jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kad ji nuolat kviesdavo pareigūnus, kad susirado kitą moterį, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Mano, kad yra abu kalti dėl santuokos iširimo, nes abu iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Kadangi nuo 2010 m. ieškovas ir atsakovė neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.

Atsakovė L. B. patikslintu priešieškiniu paršo pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo V. B. kaltės bei priteisti jai 2 000 Eur neturtinę žalą. Atsakovė nurodė, jog su sutuoktiniu neveda bendro ūkio, santuokinio gyvenimo negyvena, šalių nesieja bendri interesai, šeimos vertybės. Ieškovas 2008 m. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, išgėręs ne kartą smurtavo prieš atsakovę. Dėl nevaldomo potraukio alkoholiui ieškovas nežinia kur iššvaistė 126 719,20 Lt sumą, kurią gavo 2014 m. gruodžio 17 d. pardavęs asmeninės nuosavybės teise priklausiusią dalį žemės sklypų. Be to, paaiškėjo, kad ieškovas yra atsakovei neištikimas – susirado kitą moterį, išnuomojo jai gyvenamąją vietą, sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomą, supirko jai buitinę techniką, tokiu būdu bendrus šeimos pinigus naudodamas asmeninių poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, ieškovas maždaug 2015 m. lapkričio mėnesį apsigyveno atskirai (gyvenamojo namo pirmajame aukšte, kartu su savo motina P. B., antrajame aukšte ir įrengtoje pastogėje liko gyventi atsakovė), tačiau ieškovas labai dažnai nebūdavo namuose, vis išvažiuodavo nakvoti pas kitą moterį. Ieškovas atsakovę šantažavo, jai grasino, 2015 m. gruodžio 16 d. pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą nutraukti elektros energijos tiekimą objektui, esančiam

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja V. P. nurodė, jog santykiai šalių šeimoje pradėjo blogėti maždaug 2010 metais, kai ieškovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Ieškovas ne tik vartojo alkoholį, bet ir smurtaudavo prieš atsakovę L. B.. Fakto, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu ir smurtauja, liudytoja pati nėra mačiusi. Liudytoja D. P. paaiškino, kad ieškovas nuo 2010 metų piktnaudžiauja alkoholiu, smurtavo prieš atsakovę L. B., todėl ir nutrūko šalių santuoka. 2013 metais atsakovė skambino ir skundėsi, jog ieškovas išmetė atsakovę L. B. iš namų ir ji nežino ką daryti. Tuo metu ji patarė atsakovei kviesti policijos pareigūnus, tačiau jiems atvykus L. B. pareiškimo neparašė. Liudytojas J. Š. paaiškino, kad ieškovo ir atsakovės šeimą pažįsta nuo jų santuokos sudarymo. Aplinkybių, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, smurtavo prieš atsakovę L. B., patvirtinti negali. Byloje liudiję šalių vaikai V. B. ir J. U. nurodė, jog ieškovas vartojo alkoholį, yra smurtavęs prieš atsakovę.

Išklausęs šalių paaiškinimų, ištyręs rašytinius įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pripažinti, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo V. B. kaltės nėra pagrindų.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ilgą laiką iki kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo šalys konfliktavo. Kaip matyti, tiek ieškovas, tiek atsakovė rašydavo pareiškimus ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl konfliktų šeimoje. Tačiau ikiteisminiai tyrimai, administracinės teisenos buvo nepradedami arba nutraukiami nesurinkus pakankamai duomenų. Be to, atsakovė teismui taip pat nurodė, jog dėl neva ieškovo smurtinių veiksmų, sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė, ieškovė nerašydavo pareiškimų dėl ieškovo smurto arba juos atsiimdavo. Teismas pažymi, jog į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė būtų realiai fiziškai sužalota, nėra duomenų, jog dėl sužalojimų ieškovė būtų kreipusis į medikus. Byloje liudijusios V. P. ir D. P. taip pat negalėjo nurodyti reikšmingų bylai aplinkybių, susijusių su sutuoktinių tarpusavio santykiais, kadangi nei neblaivaus ieškovo, nei paties ieškovo smurto fakto prieš atsakovę nėra pačios mačiusios. Byloje liudijusių šalių vaikų V. B., J. U. pateiktus paaiškinimus, jog ieškovas smurtavo prieš atsakovę, vartojo alkoholį teismas vertina kaip neobjektyvius, niekuo nepagrįstus rašytiniais įrodymais. Byloje nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad ieškovas gydėsi nuo alkoholizmo, vartojo raminamuosius vaistus. Taip pat nepateikti duomenys, jog ieškovas būtų registruotas priklausomybių ligų centruose. Priešingai, byloje nustatyta, jog ieškovas valdo šaunamąjį ginklą, jam yra išduotas leidimas šaunamajam ginklui laikyti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog viso šios bylos teisminio proceso metu, iš šios bylos išskirtose kitose civilinėse bylose, kuriose priimti sprendimai yra įsiteisėję, šalių vaikai V. B. ir J. U. liudijo išimtinai tik atsakovės naudai. Toks liudytojų elgesys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog šių liudytojų liudijimai yra neobjektyvūs, dėl to teismas jais nesiremia nagrinėjamoje byloje. Liudytojas J. Š. teismui patvirtino, jog, nors ir būdamas šalių kaimynas, negali patvirtinti, jog ieškovas vartojo alkoholį ar smurtavo prieš ieškovę. Atsakovė, įrodinėdama ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo teigė, jog ieškovas turi kitą moterį, išnuomojo jai gyvenamąją vietą, sumokėjo už buto dviejų mėnesių nuomą, supirko jai buitinę techniką, tokiu būdu bendrus šeimos pinigus naudodamas asmeninių poreikių tenkinimui, iššvaistė pinigines lėšas, gautas už parduotą asmeninį nekilnojamąjį turtą, tačiau ir šie argumentai taip nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais. Pažymėtina, jog atsakovė, nors ir įrodinėjo ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau į bylą teikė fotonuotraukas, kurios pagrindžia, jog iki atsakovės nurodomų 2015 metų, nuo kurių, pasak atsakovės nebevedė bendro ūkio, šalys bendravo, dalyvavo šeimyninėse šventėse: anūkų krikštynose, dukters J. vestuvėse.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad šalys konfliktuoja daugelį metų. Teismas nurodo, kad asmens būdas pats savaime negali būti laikomas išimtinai kaltais asmens veiksmais. Šalys teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokių konkrečių priemonių ėmėsi, kad išsaugotų šeimą, išspręstų kilusius sunkumus, atkurtų šeiminius santykius.

Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių charakterių nesutapimo, nenoro spręsti kilusių konfliktų abipusių nuolaidų derybų būdu, neieškojimo profesionalios pagalbos šeimai, pasyvumas ir apatija lėmė tarpusavio konfliktus, bendrų interesų išnykimą ir pan. Atsižvelgus į tai, kad tiek ieškovo ar atsakovės paaiškinimai bei liudytojų parodymai nėra pakankami vieno sutuoktinių kaltei nustatyti, t. y. abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).

Pripažinus, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmetamas atsakovės L. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Todėl atsižvelgiant atsakovės norą pasilikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo ieškovui V. B. paliktina prigimtinė pavardė – B., o atsakovei L. B. paliktina jos santuokinė pavardė – B.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių momento

CK 3.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata (CK 3.127 straipsnio 2 dalis) neatsiejamai yra taikytina su CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią tokio prašymo (dalinti tik turtą, kuris įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium) negali reikšti sutuoktinis, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo.

Teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtines pasekmes sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Teismo sprendimas, nustatantis santuokos nutraukimo turtinių pasekmių atsiradimo momentą, turi įtakos tiek sutuoktinių tarpusavio teisėms ir pareigoms, tiek jų kreditorių teisėms, todėl gali būti priimtas tik sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) prašymu bei išanalizavus ir nustačius sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium aplinkybes, taip pat įvertinus, ar šiuo prašymu nėra siekiama dirbtinai išvengti prievolių kreditoriams. Draudimas kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui remtis CK 3.67 straipsnio 2 dalimi grindžiamas kaltės dėl santuokos iširimo teisiniu reglamentavimu, lemiančiu neigiamas santuokos nutraukimo pasekmes kaltam sutuoktiniui. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo), tačiau tokia nauda neturi būti teikiama asmeniui, kuris savo kaltais veiksmais lėmė santuokos iširimą. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai. Remiantis CK 3.61 straipsnio 3 dalimi, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai). Kai dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, abu jie laikomi iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esant abiejų sutuoktinių kaltei išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, kartu nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms. Sisteminis CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir CK 3.61 straipsnio 3 dalies aiškinimas lemia, kad kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas nuo kada konkrečiai šalys faktiškai kartu nustojo gyventi. Ieškovas V. B. prašo nustatyti, jog bendras šalių gyvenimas pasibaigė 2010 m. sausio 1 d., tuo tarpu atsakovė L. B. nurodo, jog šalių bendras gyvenimas pasibaigė tik 2015 metais. Ieškovas šią datą grindžia tik savo paaiškinimais, atsakovė remiasi savo paaiškinimais, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Teismas pakartotinai nurodo, kad nesiremia liudytojų J. U. ir V. B. parodymais, laikydamas juos subjektyviais, nepakankamai patikimais dėl galimo suinteresuotumo ir palankumo atsakovei.

Byloje nustatyta, jog šalių tarpusavio santykiai daugelį metų buvo konfliktiški, tą patvirtino ir liudytojos D. P., V. P., tačiau šios liudytojos dėl sutuoktinių tarpusavio santykių nutrūkimo momento reikšmingų aplinkybių teismui negalėjo nurodyti.

Spręsdamas dėl ieškovo V. B. reikalavimo nustatyti, kad bendras šalių gyvenimas pasibaigė 2010 m. sausio 1 d., reikšmingais rašytiniais įrodymais teismas pripažįsta atsakovės į bylą pateiktas fotonuotraukas, kurios patvirtina, jog bent jau iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. šalys palaikė šeiminius santykius. Atsakovės pateiktose fotonuotraukose užfiksuota, jog 2011 metais ieškovas dalyvavo parodoje kartu su dukra J. ir atsakove (13 t., b. l 142.) Į bylą pateiktos B. šeimos fotonuotraukos patvirtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė 2014 m. rugpjūčio 30 d. kaip šeima dalyvavo J. U. sūnaus krikštynose, 2015 m. rugpjūčio 29/30 d. dalyvavo J. U. vestuvėse (14 t. b. l. 65-68). Nors ieškovas teismui aiškino, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko 2010 metais, tačiau į šias šeimos šventes atvyko ir jose dalyvavo tik dėl to, jog buvo dukters tėvas ir anūkų senelis. Teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip neįrodytus. Teismas sprendžia, jog ieškovo dalyvavimas kartu su atsakove bei kitais šeimos nariais šeimos šventėse patvirtina faktą, jog šeiminiai santykiai iki 2015 metų nebuvo nutrūkę tiek, jog būtų pagrindas nustatyti bendrą gyvenimo skyrium faktą 2010 m. sausio 1 dienai. Be to, 2018 m. balandžio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (7.16)S-27882 patvirtina, jog atsakovė L. B. net iki 2014 m. kovo 31 d. dar tebedirbo bendroje šeimos įmonėje - (duomenys neskelbtini).

Kitų objektyvaus pobūdžio duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl šalių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, šalys nepateikė. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms apie ieškovo V. B. bendravimą su šeima šeimos šventėse, atsakovės darbą (duomenys neskelbtini), tačiau abiem sutuoktiniams nesutarus dėl šios datos, ieškovo prašymas atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl santuokos metu įgyto turto

Iš bylos duomenų nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo šį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, vertė 150 Eur, (duomenys neskelbtini), įsteigtą 1996 m. balandžio 11 d. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)).

Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo

Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašo santuokos metu įgytą žemės sklypą (toliau – Žemės sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo, padalinti abiem sutuoktiniams po ½ dalį, tai yra priteisti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, jog žemės sklypas įgytas santuokos metu, todėl abiems sutuoktiniams dalintinas lygiomis dalimis.

Atsakovė L. B. patikslintu priešieškiniu prašo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 28 100 Eur) priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, priteisiant ieškovui atitinkamą kompensacijos dalį už atsakovei tenkantį didesnę dalį santuokoje įgyto turto. Atsakovė savo prašymą grindžia tik tuo, jog priteisus Žemės sklypą jai asmeninės nuosavybės teise bus išvengta konfliktų su ieškovu dėl Žemės sklypo naudojimo ir valdymo, atidalijimo.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T. , bylos Nr. 3K-3-115/2012 ir kt.).

Nors byloje nustatyta, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tačiau teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju turto padalijimas natūra yra prioritetinis ir labiausiai atitinka ir apsaugo abiejų sutuoktinių teises. Teismas šią išvadą išvadą daro dėl to, jog dalintinas bendras turtas – Žemės sklypas, yra tokio pobūdžio, jog naudojantis, valdant ar disponuojant turtu šalys nebus įpareigojamos neatsiejamai bendrauti, kas gali sukelti dar didesnius konfliktus tarp sutuoktinių. Ypatingai svarbia aplinkybe šioje byloje teismas laiko ir tai, jog atsakovė L. B. teismo posėdžio metu patvirtino teismui, jog šiuo metu asmeninių piniginių lėšų, kurias galėtų panaudoti išmokant ieškovui kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, neturi. Atsakovė paaiškino, jog jos pajamas šiuo metu sudaro 238,00 Eur senatvės pensija bei 420,00 Eur darbo užmokestis. Atsižvelgdamas į tokius atsakovės paaiškinimus teismas sprendžia, jog tinkamiausias šio turto padalijimas tarp sutuoktinių būtų Žemės sklypo padalijimas natūra. Priešingu atveju teismas savo sprendimu sudarytų prielaidas sprendimo neįvykdymo grėsmei kilti. Atsakovei nurodžius, jog neturi piniginių lėšų bet kokio dydžio kompensacijai ieškovui išmokėti, o teismui patenkinus atsakovės reikalavimą, šalys gali susidurti su tolimesniais teisminiais procesais dėl piniginių lėšų iš atsakovės L. B. išieškojimo priverstine tvarka. Teismo vertinimu toks teismo sprendimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principams.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo prašymą tenkina, o atsakovės prašymą atmeta, t.y. teismas santuokos metu įgytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalija abiem sutuoktiniams V. B. ir L. B. po ½ dalį.

Dėl automobilio ir revolverio pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe

Teismas nustatė, jog šalių santuokos metu buvo įgytas lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo V. B. vardu bei revolveris KORA 6 mm ME Flobe RT 2,5 626947 (toliau – Revolveris), registruotas V. B. vardu.

Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, jog šis kilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, kadangi turtas buvo įgytas jau šalims nebevedant bendro ūkio (Automobilis – 2015 metais, Revolveris – 2011 metais). Be to, ieškovas nurodo, jog transporto priemonė yra registruota ieškovo vardu ir naudojama tik jo. Minėta transporto priemonė buvo įgyta 2015 m. sausio 22 d. iš ieškovo asmeninių lėšų, tai yra 2014 m. gruodžio 17 d. pardavus žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2011 m., sutuoktiniams negyvenant santuokoje, buvo įgytas revolveris KORA 6 mm Flobe RT 2,5, kurio vertė yra 150 Eur. Minėtą turtą ieškovas prašo palikti jam, neišmokat atsakovei L. B. kompensacijos.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu sutinka, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovo V. B. vardu bei revolveris KORA 6 mm ME Flobe RT 2,5 626947 po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausytų ieškovui, šį turtą įtraukia į dalintino turto balansą ir Automobilio, kurio vertę nurodo 2 740 Eur, bei Revolverio, kurio vertę nurodo 150 Eur, verčių dalimis mažina atsakovei priklausančią išmokėti ieškovui kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgytą turto dalį.

Kaip matyti, dėl Automobilio ir Revolverio padalijimo, jų verčių, tarp šalių ginčo nėra, tačiau teismas pažymi, jog šalys savo reikalavimuose skirtingai įvardija turto įsigijimo pagrindą, kuris gali sukelti teisines pasekmes dalijant turtą. Kaip matyti, atsakovė sutikdama, jog kilnojamais turtas po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, jo įsigijimo pagrindu nurodo tai, jog turtas įgytas santuokoje, todėl dalintinas tarp sutuoktinių. Tuo tarpu ieškovas, prašydamas turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe, nurodo, kad pagrindas pripažinti šį turtą asmenine ieškovo nuosavybe yra tai, jog šio turto įsigijimo momentu šalys nebevedė bendro ūkio bei turtas įsigytas iš asmeninių ieškovo lėšų. 

Teismas pažymi, jog jau pasisakė byloje dėl ieškovo argumentų dėl faktinio gyvenimo skyrium momento (žr. aukščiau), todėl pakartotinai nepasisako dėl šių ieškovo argumentų dėl teisinių Automobilio ir Revolverio įsigijimo pagrindų. Taip pat teismas nepagrįstais laiko ir ieškovo argumentus, jog Automobilis buvo įsigytas išimtinai tik iš ieškovo asmeninių lėšų pardavus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog viso proceso metu ieškovas įrodinėjo, jog iš nekilnojamojo turto – Žemės sklypų, kuriuos ieškovui ir atsakovui R. B. padovanojo jų tėvai, pardavimo gautas lėšas ieškovas investavo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontą ir rekonstrukciją. Atsižvelgdamas į tai, jog teismas pasisakydamas dėl kitų ieškovo argumentų dėl nekilnojamojo turto padalijimo laikė pagrįstais ieškovo argumentus dėl asmeninių lėšų panaudojimo asmeninio turto - namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių pagerinimams (plačiau žr. žemiau), ir ieškovui nepateikus kitų rašytinių įrodymų apie Automobilio įsigijimą iš asmeninių lėšų, teismas sprendžia, jog tiek Automobilis, tiek Revolveris buvo įsigytas santuokos metu šalims vedant bendrą ūkį, todėl šis turtas įtraukiamas į santuokoje įgyto turto balansą ir atitinkamai dalijamas tarp sutuoktinių.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 3 880 Eur, revolverio KORA 6 mm Flobe RT 2,5, vertė yra 150 Eur. Atsakovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 2 740 Eur, revolverio KORA 6 mm Flobe RT 2,5, vertė yra 150 Eur. Byloje šalys dėl turto verčių nesiginčijo. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio mėn. duomenimis lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 2 740 Eur (13 t., b. l. 118). Kadangi nei viena iš šalių byloje nepateikė objektyvių duomenų apie Automobilio vertę, byloje nebuvo atliekamas konkretaus Automobilio vertės nustatymas, teismas sprendžia, jog objektyvu ir teisinga būtų nustatyti Automobilio vertę pagal ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytą Automobilio vertę. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) pažymos pripažįstamos teismuose, jų duomenimis apie automobilių vidutines rinkos kainas naudojasi Valstybinė mokesčių inspekcija bei muitinė, tačiau šiose pažymose nustatyta turto vertė yra orientacinė ir naudojama tik tada, jeigu tarp šalių kyla ginčas dėl turto vertės. Teismai laikosi pozicijos, jog (duomenys neskelbtini) pažymose nurodyta automobilių vertė yra orientacinė, tačiau ji neatspindi tikrosios automobilio vertės, šioje pažymoje neaptariami individualūs automobilio privalumai ar trūkumai, neatsižvelgiama į konkretaus automobilio komplektaciją, techninę būklę ir pan. Atsižvelgiant į tai, jog pats ieškovas nurodė, jog automobilio rinkos vertė yra 3 880 Eur, teismas sprendžia jog yra pagrindas vadovautis ieškovo nurodyta Automobilio verte.

Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ginčo dėl kilnojamojo turto padalijimo nėra, įvertinus teismo argumentus dėl šio turto įtraukimo į dalintino turto balansą, teismas tenkina ieškovo ir atsakovės prašymus ir lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė 3 880 Eur, revolverį KORA 6 mm Flobe RT 2,5, vertė 150 Eur, po santuokos nutraukimo priteisia ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovei L. B. iš ieškovo V. B. priteisiama 2 015,00 Eur kompensacija už ieškovui V. B. tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį (3 880 Eur +150 Eur) / 2 = 2 015 Eur).

Dėl (duomenys neskelbtini) priskyrimo ir kreditorinių reikalavimų paskirstymo

Teismas nustatė, jog 1996 m. balandžio 11 d. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (toliau – Įmonė), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo Įmonę su visomis skolomis palikti atsakovei L. B., ieškovui priteisiant iš atsakovė 5 000 Eur kompensaciją.

Atsakovė L. B. patikslintu priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo Įmonę, kurios vertė 0 Eur, palikti ieškovui V. B..

Teismas pažymi, jog ieškovo ir atsakovės pateikti reikalavimai patikslintuose ieškinyje ir priešieškinyje dėl Įmonės priskyrimo buvo įtakojami anksčiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose išsakytų reikalavimų. Atsakovė L. B., reikšdama reikalavimus dėl Įmonės padalijimo, ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jos vertinimu, Įmonės vertė galėtų būti 10 000 Eur. Atsižvelgdamas į tai, netrukus ieškovas teikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog, jeigu atsakovė tokia verte vertina Įmonę, tokiu atveju Įmonė atsakovei ir turėtų atitekti, ieškovui priteisiant 5 000 Eur kompensaciją. Teismas pažymi, jog paskutiniame pateiktame patikslintame priešieškinyje atsakovė L. B. Įmonės vertę jau nurodo 0 Eur.

Byloje surinktos V. B. įmonės Metinės pelno mokesčio deklaracijos patvirtina, jog 2006 m. Įmonė turėjo 32 392 Lt nuostolių, 2007 m. – 39 495 Lt nuostolių, 2008 m. – 7 417 Lt nuostolių, 2009 m. – 67 603 Lt nuostolių, 2010 m. – 34 322 Lt nuostolių, 2011 m. – 32 044 Lt nuostolių, 2012 m. – 13 065 Lt nuostolių, 2013 m. – nenurodoma nei pelno, nei nuostolių dydžiai. 2016 m. Metinė pelno mokesčių deklaracija patvirtina, jog įmonė 2015 metais jokių pajamų neturėjo, 2016 m. - jokių pajamų neturėjo, 2017 m. - jokių pajamų neturėjo (9 t., b. l. 69-110).

Taigi, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Įmonė veiklos nebevykdo nuo 2015 m., visa Įmonės veikla nuo 2006 m. iki 2015 m. buvo nuostolinga. Taip pat teismas nustatė, jog Įmonės vardu nėra registruotas joks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. 2021 m. kovo 3 d. ieškovas pateikė teismui įrodymus, jog trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) įsiskolinimus kreditoriams (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sumokėjo, tuo pagrindu 2021 m. kovo 3 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi minėti juridiniai asmenys buvo nebelaikomi trečiaisiais asmenimis, sprendžiant, jog (duomenys neskelbtini) kreditorių neturi. 

Atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus, į tai, jog jokiomis kitomis leistinomis priemonėmis šalys neįrodinėjo Įmonės vertės, teismas sprendžia, jog Įmonė jokios materialios vertės neturi, todėl vertina, jog atsakovė L. B. pagrįstai nurodė, jog Įmonės vertė yra 0 Eur. Teismo nuomone, Įmonę asmeninės nuosavybės teise priskyrus vienam iš sutuoktinių, kitam sutuoktiniui jokių materialinių teisinių padarinių nekyla. Priešingą išvadą pagrindžiančių duomenų šalys byloje nepateikė.

Atsakovė L. B. patikslintu priešieškiniu prašė po santuokos nutraukimo Įmonę priskirti ieškovui. Kaip matyti, Įmonė registruota ieškovo V. B. vardu. Esant nustatytoms aplinkybėms dėl neigiamų teisinių padarinių eliminavimo priskyrus Įmonę vienam iš sutuoktinių, atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkinamas, (duomenys neskelbtini), įsteigta 1996 m. balandžio 11 d. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo paliekama ieškovui V. B..

Kaip jau buvo minėta aukščiau 2021 m. kovo 3 d. ieškovas V. B. pateikė teismui įrodymus, jog trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) įsiskolinimus kreditoriams (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sumokėjo. Atsakovė L. B. nagrinėjant bylą nepareiškė, jog esant tokiai situacijai, atsisako savo reikalavimo dėl skolinių įsipareigojimų Įmonės kreditoriams pripažinimo asmenine V. B. prievole. Teismui neturint pagrindo nutraukti bylos šio atsakovės L. B. reikalavimo dalyje, tačiau esant surinktiems įrodymams, jog Įmonė kreditorių nebeturi, atsakovės L. B. reikalavimas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl kompensacijos už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą

Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. B. 6 390,55 Eur kompensaciją už jos asmeninio turto, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), pagerinimus. 

Ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)) ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bankas suteikė minėtiems asmenims 19 983,78 Eur kreditą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti (2 t., b. l. 9–17). Ieškovas reikalavimą grindžia savo sąskaitos išrašu, kuris patvirtina, jog iki 2016 m. gegužės mėn. ieškovas vienas mokėjo Bankui įmokas už kreditą (12 t., b. l. 36–61).

Atsakovė L. B. su ieškovo reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie kredito lėšų panaudojimą Buto remontui, be to, atsakovės teigimu šios lėšos buvo panaudotos ieškovo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir rekonstrukcijai.

Teismas svarbia aplinkybe šioje byloje pripažįsta tai, jog tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl kreditų, gautų iš (duomenys neskelbtini), panaudojimo bei solidaraus skolininko atsakomybės prieš kreditorių. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-639-955/2020, kurioje ieškovė J. U. prašė solidariai priteisti iš atsakovų L. B. ir V. B. 12 150,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini). Šioje byloje teismas nustatė, jog paimti kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams, t. y. šalys planavo plėsti verslą, kuriame, kaip matyti, dalyvavo visi šeimos nariai, iš gautų kreditų lėšų buvo remontuojamas butas, kuris tuo metu priklausė ieškovės J. U. broliui V. B., dabar priklauso atsakovei L. B. (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-335-955/2019, kurioje ieškovas V. B. prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ramutės Siliūnienės, kaip sudarytą dėl akių; taikyti restituciją – įpareigoti L. B. grąžinti V. B. butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė ieškinį atmesti. Kauno apylinkės Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 23 d. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-1241-390/2019 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikus nepakeistą), buvo perkami baldai, buitinė technika, masažinės lovos, dušo kabina, cirkuliacinė vonia. Teismas pažymi, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d. Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2A-72-657/2021 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikus nepakeistą. Be to, minėtoje byloje J. U. patvirtino, jog kreditų gavimo metu gyveno kartu su atsakovais (nagrinėjamoje byloje ieškovu ir atsakove), buvo perkami namų apyvokos daiktai.

Įvertinę šias faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu ir res judicata galią įgavusiu sprendimu, teismas sprendžia, jog nei ieškovas V. B., nei atsakovė L. B. neįrodė savo argumentų dėl kredito lėšų panaudojimo.

Nors ieškovas V. B. nurodė, jog iš pasiskolintų lėšų buvo remontuojamas atsakovei L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis Butas, tačiau kaip matyti iš įsiteisėjusio teismo sprendimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2-639-955/2020, kredito lėšos buvo panaudotos ir kitiems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas V. B. nepateikė teismui jokių įrodymų, jog atsakovės Buto remontui, o ne kitoms reikmėms panaudojo 6 390,55 Eur pinigines lėšas, gautas iš Banko. Nesant jokių objektyvių duomenų ir įrodymų būtent kokio dydžio lėšos buvo panaudotos Butui remontuoti, teismas sprendžia, jog ieškovas pareikšto reikalavimo neįrodė.

Tačiau teismas nesutinka ir su atsakovės L. B. argumentais, jog būtent šio kredito lėšos galėjo būti panaudotos ieškovo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui ir rekonstrukcijai. Išnagrinėtoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. 2-639-955/2020 teismas nenustatė, kad kredito lėšos būtų panaudotos ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto remontui ar rekonstrukcijai.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo V. B. reikalavimą dėl 6 390,55 Eur kompensacijos priteisimo už atsakovei L. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimus atmeta kaip neįrodytą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl prievolių kreditoriui (duomenys neskelbtini), solidarumo

Atsakovė L. B. patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti solidariomis L. B. ir V. B. prievoles kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Nors ieškovas V. B. šio reikalavimo neginčijo, tačiau kaip matyti, prašydama pripažinti solidariomis prievoles tik ieškovo ir atsakovės atžvilgiu, atsakovė L. B. eliminuoja iš skolininkų sąrašo solidarią skolininkę J. U.. Atsižvelgdamas į tai, teismas pasisako dėl prievolės kreditoriui solidarumo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apie prievolių solidarumą teismas jau yra pasisakęs įsitesėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-639-955/2020, tačiau savo argumentus teismas papildo ir nagrinėjamoje byloje.

Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)) ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bankas suteikė minėtiems asmenims 19 983,78 Eur kreditą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), remontuoti (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 1) (2 t., b. l. 9–17). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Bankas suteikė minėtiems asmenims 31 278,96 Eur kreditą vartojimo reikmėms (toliau - Kreditavimo sutartis Nr. 2) (2 t., b. l. 18–27). 2009 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)) ir L. B., V. B., J. B. (dabar – U.) sudarė Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo (2 t., b. l. 28–31). Už kreditų pagal Kreditavimo sutartis Nr. 1, 2 grąžinimą Bankui V. B. ir L. B. bei J. B. (U.) atsako kaip solidarieji skolininkai (Kreditavimo sutarties Nr. 1 ir Nr. 2 specialiosios dalies 2 p., bendrosios dalies 43.3. p., 51.1-51.4 p.).

Bankas atsiliepime į patikslintus šalių reikalavimus yra nurodęs, jog prieštarauja prievolių modifikavimui. Taigi už šių kreditų grąžinimą abu sutuoktiniai bei trečiasis asmuo J. B. (U.) atsako solidariai. Teismas laiko pagrįstais Banko argumentus, jog atleidus vieną iš bendraskolių nuo įsipareigojimų Bankui vykdymo, Banko interesams iškiltų grėsmė, kadangi kreditoriui sumažėtų garantijos dėl prievolių vykdymo. Taigi, šiuo atveju pagal prievoles Bankui ieškovas V. B., atsakovė L. B. ir trečiasis asmuo J. B. (U.) atsako solidariai, todėl ir po sutuoktinių santuokos nutraukimo abu sutuoktiniai ir J. U. kreditoriui (duomenys neskelbtini) išlieka solidariais bendraskoliais.

Be to, teismas pažymi, jog byloje nėra pateiktas Banko sutikimas solidarias prievoles padalinti tarp sutuoktinių ir trečiojo asmens. Kaip matyti iš Kreditavimo sutarčių Nr. 1, 2 bendrosios dalies 53 p., šalys susitarė, kad be Banko raštiško leidimo kredito gavėjas neturi teisės perleisti savo įsipareigojimų ir teisių pagal kreditavimo sutartį tretiesiems asmenims. Taigi, atsakovės siekis teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje pakeisti skolininkų daugetą prieštarauja tiek Kreditavimo sutarties sąlygoms, tiek Banko interesams.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas prievoles kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų pakeitimo, po ieškovo V. B. ir atsakovės L. B. santuokos nutraukimo laiko solidariomis V. B., L. B. ir J. U. prievolėmis.

Dėl ieškovui V. B. asmenine nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo, nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto priskyrimo atsakovės asmeninėn nuosavybėn, kompensacijos priteisimo bei teismo liudijimo išdavimo

Patikslintu priešieškiniu atsakovė L. B. prašo pripažinti, kad gyvenamojo namo, unikalus, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės ir ieškovo nuosavybės teise priklausanti dalis yra 56/100, o R. B., 44/100. Remdamasi (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų duomenimis, nustačius, kad garažas, nors ir yra namo sudėtinė dalis, tačiau nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, atsakovė sutinka, kad būtų nustatyta, jog atsakovės ir ieškovo nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis yra 43/100, o R. B. – 57/100; 56/100 (43/100) dalis gyvenamojo namo, pastatą–kioską su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių L. B. ir V. B. nuosavybe; po santuokos nutraukimo L. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti 56/100 (43/100) dalis gyvenamojo namo, su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių esančius (duomenys neskelbtini); išduoti teismo liudijimą – leisti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), be V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo VĮ „Registrų centre“ įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, priteisti iš atsakovės ieškovui V. B. 6 879,89 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

CK 4.47 straipsnio normoje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama.

Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe esantis turtas būtų pripažintas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). 

Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastatas - gyvenamasis namas (toliau – Namas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui V. B. (39/100 dalis) ir R. B. (61/100 dalis). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog namo statytojas buvo ieškovo ir atsakovo R. B. tėvas V. B., A.. 1996 m. spalio 11 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statybos inspekcijos viršininko Aktas patvirtina, jog statybos vyko pagal projektą Nr. rekonstr., kurį parengė gamybinio personalo grupė prie Kauno r. architekto ir patvirtino rajono architektas 1986 m. vasario 13 d., Statyba įregistruota valdyboje 1986 m. spalio 3 d., registracijos Nr. 2I4-R, suderinta rajono architekto A. U. 1994 m. kovo 7 d., 1994 m. balandžio 11 d. Akte padaryta išvada, jog statinys ir išvardinti jo priklausiniai atitinka nustatytus reikalavimus ir priimami naudoti (15 t., b. l. 154-200, 16 t., b. l. 3-8). 

Ieškovas V. B. Namo 39/100 dalis įgijo 2000 m. lapkričio 7 d. Dovanojimo sutarties pagrindu, atsakovas R. 61/100 dalis – 2003 m. birželio 5 d. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Nuosavybės teises abiems šalims perleido jų tėvai V. B. ir P. B.. Atsakovo R. B. nuosavybės teisės įgijimas į 61/100 dalis Namo ir kitų statinių pagal Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį teisine reikšme yra turimas teises įforminantis dokumentas. Pažymėtina, jog atsakovė L. B. nuosavybės teisių pagrindo į R. B. tenkančias 61/100 Namo ir kitų statinių dalis pagrindo neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nenuginčijus atsakovo R. B. nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – patikslinto priešieškinio reikalavimas perskaičiuoti Namo dalis ir pripažinti, jog atsakovui R. B. tenkanti Namo ir kitų statinių dalis sumažėjo nuo 61/100 iki 57/100, .t. y. 4/100 dalimis, o ieškovui V. B. padidėjo atitinkamai 4/100 dalimi, be to, ir pripažinti padidėjusią ieškovui tenkančio Namo ir kitų statinių dalį bendrąja jungtine nuosavybe negali būti tenkinamas. Tuo atveju, jeigu turtas, kuris buvo pagerintas santuokos metu, priklausytų tik sutuoktiniui, toks turtas galėtų būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe nenuginčijus nuosavybės įgijimo pagrindą sudarančių sandorių t. y. CK 3.90 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju turtas, kuris, kaip teigia atsakovė, buvo pagerintas santuokos metu, nuosavybės teise priklauso ne tik atsakovės sutuoktiniui, o ir kitam asmeniui – R. B..

Patikslintame priešieškinyje atsakovė L. B. teigia, kad Namas nuo 1996 m. iki 2015 m. buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių lėšomis, o santuokos metu, nuo 2000 m. iki 2014 m., buvo atlikta Namo rekonstrukcija, todėl ieškovo V. B. dalis pripažintina bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovė nurodo, kad dėl atliktų pagerinimų Namo bendras plotas padidėjo nuo 221,57 kv. m iki 307,28 kv. m, bet kadastro duomenų pakeitimai nebuvo įregistruoti. Pažymėtina, jog byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, jog atsakovės nurodoma Namo bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija buvo atlikta teisėtai, t.y. į bylą nepateikti tokie įrodymai, kaip statybos leidimas, nekilnojamojo turto rekonstrukcijos projektas ir kiti būtini dokumentai, kurių pagrindu būtų galima atliktą rekonstrukciją įteisinti. CK 4.103 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juos disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Teismų praktikoje nustatyta, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu, negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir teismas turi spręsti ir dėl šio turto - statybinių medžiagų - padalijimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-24/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovės nurodyta Namo dalies rekonstrukcija (pakeitimai) nebuvo įteisinti, o reikalavimo dėl statybinių medžiagų vertės dalies priteisimo atsakovė L. B. byloje nereiškė. Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog Namo ir kitų statinių rekonstrukcija nebuvo įteisinta, teismui nepateikti rekonstrukcijos teisėtumą pagrindžiantys dokumentai, todėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nagrinėjamu atveju atsakovė galėjo pripažinti ne ginčo Namo ar statinių dalį, o medžiagas, kurios buvo panaudotos minėtai rekonstrukcijai atlikti. Tačiau sprendžiant dėl tokio turto padalinimo, iš esmės reikšmingos tos pačios apelianto ginčijamos aplinkybės, t. y. tiek atliktų darbų finansavimo klausimai, darbų mastas, laikas, medžiagų vertė ir kt. (Vilniaus apygardos teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1035-577/2018). 

Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016).

Atsakovė L. B. patikslintą priešieškinį grindžia tuo, jog Namo ir kitų statinių rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų šeimos lėšų. Ieškovas V. B. su tokia atsakovės pozicija nesutinka ir nurodo, jog rekonstrukcija buvo atlikta išimtinai iš ieškovo tėvų lėšų, taip pat ieškovas turėjo pakankamai asmeninių lėšų, kadangi buvo pardavęs jam ir atsakovui R. B. padovanotus žemės sklypus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2014 m. gruodžio 17 d. V. B., R. B. (pardavėjai) ir A. S. (pirkėjas) sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavėjai pardavė, o pirkėjas nupirko nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24–37). Bendra parduotų nekilnojamųjų turto objektų kaina, kurią gavo pardavėjai sudarė 253 438,40 Lt (73 400,83 Eur). Taip pat byloje nustatyta, jog 2017 m. atsakovo draudžiamosios pajamos sudarė 6 247,26 Eur, 2016 m. – 3 878,30 Eur, 2015 m. – 5 930,40 Eur, 2014 m. – 30 473,03 Lt, iš Ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn 2014 m. ieškovas gavo 126 719,20 Lt, 2013 m. ieškovo pajamos sudarė 15 934 Lt, taip pat ieškovui nuo 2004 m. mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija, kuri nuo 2004 m. iki 2018 m. gegužės kito (didėjo) ir per šį laikotarpį padidėjo nuo 247,44 Lt iki 195,54 Eur (9 t., b. l. 13–67). 2018 m. balandžio 27 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (7.16)S-27882 patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 11 d. iki 2014 m. kovo 31 d. atsakovės L. B. draudžiamųjų pajamų suma sudarė 33 575,62 Lt (9 724,17 Eur), iš kurių įmokų suma sudarė 12 568,24 Lt (3 640,01 Eur) (9 t., b. l. 13–67). V. B. įmonės Metinės pelno mokesčio deklaracijos patvirtina, jog nuo 2006 metų iki 2015 m. įmonė, kurioje dirbo ir atsakovė L. B., veikė tik nuostolingai, arba visai veiklos nebevykdė (9 t., b. l. 69-110).

 Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie ieškovo turimas asmenines lėšas už parduotą nekilnojamąjį turą, byloje liudiję liudytojai, kurie patvirtino teismui, jog Namo rekonstrukcija buvo atlikta paties V. B., iš jo ir P. B. piniginių lėšų, aplinkybė, jog, kaip nurodė liudytojas A. B., ieškovo tėvai finansavo savo sūnus V. B. ir R. B., jiems perduodami pinigines lėšas, gautas pardavus sodybą (duomenys neskelbtini) bei 6 ha miško, leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovė L. B. byloje neįrodė aplinkybės, jog namo rekonstrukcija buvo atlikta iš bendrų šeimos lėšų ar santaupų. Iš byloje pateiktų duomenų apie šalių gautas pajamas iš darbo teisinių santykių akivaizdžiai matyti, jog šalys neturėjo ir negalėjo sukaupti tokio dydžio santaupų, kokia Ekspertizės akte yra nurodyta Namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo vertė. 

Atsakovė savo reikalavimus pripažinti ginčo Namo dalį bendrąja sutuoktinių nuosavybe grindžia ir (duomenys neskelbtini)Teismo statinių pagerinimo darbų nustatymo Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Nors Ekspertizės akte nurodoma, jog investicijos (pagerinimai) į Namą buvo atlikti laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m., tačiau teismas pažymi, jog byloje liudiję liudytojai A. B. bei J. Š. teismui patvirtino, jog visą Namo rekonstrukciją atliko pats V. B.. Ekpertizės akte pažymėta, jog atlikti nuo 1990 m. iki 2015 m. statybos darbai su jiems panaudotomis medžiagomis yra esminiai pagal STR 1.01.08:2002 “Statinio statybos rūšys” 9 p., 9.1. p., 9.6. p., 9.9.1. p., 9.9.2. p., 9.10 p., 9.13. p., tačiau ekspertė taip pat nurodė, jog iš byloje pateiktų atsakovės mokėjimų, kvitų negalima spręsti, kad minėtais dokumentais pirktos prekės buvo panaudotos būtent nekilnojamojo-gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbams laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m., nes juose nėra ginčo objekto adreso, kiti dokumentai - sutartys, kelis kartus dubliuojasi, neatitinka reikalingiems medžiagų kiekiams.

Ekspertizės akte nurodyta, jog investicijos (pagerinimai) laikotarpiu nuo 1990 m. iki 2015 m. į nekilnojamąją turtą - gyvenamą namą yra 51 843,28 Eur. Įrodinėdama santuokinių lėšų panaudojimą Namo rekonstrukcijai atsakovė nurodė, jog buvo panaudotos ir piniginės lėšos gautos pagal su Banku pasirašytas (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartis. Kaip matyti, laikotarpį, kuriuo neva buvo pradėta rekonstrukcija, byloje nurodė pati atsakovė, tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Kreditavimo sutartys, kurių pagrindu gautas lėšas, neva atsakovė investavo į Namo rekonstrukciją, buvo pasirašytos praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo atsakovės L. B. nurodytos Namo bei kitų statinių rekonstrukcijos pradžios. Ekspertizės akte taip pat nebuvo nustatyta kieno lėšomis buvo pagerintas Namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Atsakovė taip pat pateikė teismui fotonuotraukas, pagrindžiančias Namo remonto eigą (14 t. b. l. 69-87). Iš šių įrodymų matyti, jog buvo įrenginėjama pastogės patalpa, vonia, laiptai, virtuvė, biblioteka. Teismo vertinimu pateiktos fotonuotraukos patvirtina aplinkybę, jog ginčo namo pastogėje buvo atliekamas remontas, įrengtos patalpos, tačiau ginčo namo rekonstrukcijos fakto, teismo vertinimu, jos nepatvirtina. Iš šių fotonuotraukų galima spręsti tik tai, jog Namo palėpėje buvo atliekamas remontas, įrengti laiptai, vonia, kitos gyvenamosios patalpos.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, jog atsakovė L. B. neįrodė, kad Namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atlikta būtent atsakovės darbu, jog darbai būtų atlikti iš atsakovės ir ieškovo bendrų lėšų. Taip pat atlikta rekonstrukcija nėra įteisinta, todėl remiantis aukščiau minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Namo dalis ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė patikimų įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė L. B. iš esmės savo asmeniniu turtu ar piniginėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo Namo ir kitų statinių pagerinimo. Be to, teismas atsižvelgia ir į Ekspertizės akte nurodytą faktą, jog ekonomikos pokyčiai yra susiję su ginčijamo nekilnojamo turto vertės padidėjimu ir jo esminiais pagerinimais. 

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad yra pagrindas pripažinti, kad gyvenamojo namo, unikalus, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovės ir ieškovo nuosavybės teise priklausanti dalis yra 56/100 (43/100), o R. B., 44/100 (57/100); 56/100 (43/100) dalis gyvenamojo namo. Taip pat nėra pagrindo gyvenamojo namo, unikalus, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui V. B. priklausančios dalies, pastato–kiosko su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių, esančius (duomenys neskelbtini), pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių L. B. ir V. B. nuosavybe, todėl minėti atsakovės L. B. reikalavimai atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Atmetus atsakovės L. B. reikalavimą dėl aukščiau nurodyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, atmestinas ir atsakovės L. B. reikalavimas dėl po santuokos nutraukimo L. B. asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti 56/100 (43/100) dalių gyvenamojo namo, su 56/100 dalimis kitų statinių–kiemo statinių esančius (duomenys neskelbtini) bei kompensacijos ieškovui V. B. už atsakovei L. B. tenkančios didesnės turto dalies priteisimo. Taip pat atmestinas atsakovės L. B. reikalavimas dėl pastato – kiosko, asmeninės nuosavybės teise priteisimo ieškovui V. B., konstatuojant, jog atsakovė L. B. byloje neįrodė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise modifikavimo į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę pagrindo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgdamas į visus aukščiau teismo nurodytus argumentus dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo, dėl įmonės priskyrimo, dėl ieškovui priklausančio asmeninės nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto dalių pakeitimo, šio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jo priskyrimo atsakovei, o pastato – kiosko priskyrimo ieškovui, teismas sprendžia, jog atsakovės sudarytas bendro turto balansas byloje yra neįrodytas, todėl ir atsakovės prašymas dėl 6 879,89 Eur kompensacijos iš atsakovės priteisimo ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį yra netenkinamas.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė išduoti teismo liudijimą – leisti L. B., be V. B. ir R. B. sutikimo VĮ „Registrų centre“ įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

Atsakovė nurodė, jog kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama įregistruoti kadastro duomenis užfiksuotus (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimą prašymą atmesti, kadangi atsakovei nepriklauso nuosavybės teisės į pastatą (patikslinto priešieškinio 8 lapas). Dėl tos priežasties L. B. prašo išduoti teismo liudijimą, suteikiantį teisę be V. B. ir R. B. sutikimo VĮ Registrų centre užregistruoti kadastro duomenis.

Teismas pažymi, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. lapkričio 25 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-4945-475/2020, kurioje ieškovė (nagrinėjamoje byloje atsakovė L. B.) prašė leisti be atsakovų V. B. ir R. B. sutikimo VĮ Registrų centre įregistruoti 2018 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 lapkričio 25 d. sprendimas įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 29 d.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje.

CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės keliamas klausimas dėl kadastro duomenų įregistravimo be ieškovo V. B. ir atsakovo R. B. sutikimo jau yra išspręstas, teismo sprendimas įsiteisėjęs, atsakovės L. B. reikalavimas dėl teismo liudijimo išdavimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. reikalavimo, 1999 m. birželio 10 d. Paskolos skolos raštelio pripažinimo negaliojančiu ir dėl prievolės trečiajam asmeniui P. B. solidarumo

Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B. prašo priteisti jos naudai solidariai iš ieškovo V. B. ir atsakovės L. B. 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolą, kuri buvo suteikta trečiajam asmeniui P. B. ir ieškovui V. B. pasirašant 1999 m. birželio 10 d. Paskolos raštelį ir bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

Ieškovas V. B. patikslintu ieškiniu prašo 1999 m. birželio 10 d. Paskolos sutarties pagrindu įgytas teises ir pareigas trečiajam asmeniui P. B., priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovės.

Atsakovė L. B. prašo pripažinti negaliojančiu 1999 m. birželio 10 d. Paskolos raštelį, pasirašytą tarp V. B. ir P. B. dėl 40 000 Lt (11 584,80 Eur) skolos, kaip sudarytą dėl akių.

Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Taip pat Kasacinio teismo yra pažymėta, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).

 Pagal CK 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).

Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais P. B. savo reikalavimą grindžia 1999 m. birželio 10 d. Paskolos rašteliu (toliau – Paskolos raštelis), kuriuo trečiasis asmuo paskolino savo sūnui V. B. 40 000 Lt. Paskolos raštelyje ieškovas yra patvirtinęs, jog 40 000 Lt gavo. Ieškovas V. B. byloje įrodinėjo, jog pinigus skolinosi šeimos poreikiams. Ieškovas nurodė, jog pinigai buvo panaudoti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, iš minėtų lėšų buvo pirktas automobilis sūnui V. B., kailiniai atsakovei, virtuvės baldų komplektas bei kiti buičiai reikalingi daiktai. Atsakovė L. B. neigia, jog pasiskolintos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, atsakovės manymu, ieškovas šias lėšas panaudojo savo poreikių tenkinimui, atsakovė apie tokio Paskolos raštelio egzistavimą sužinojo tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme dėl santuokos nutraukimo, be to, atsakovės manymu Paskolos raštelis galėjo būti surašytas ne tuo laiku, kuris jame nurodytas.

Pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą tariamas sandoris nesukelia teisinių pasekmių, nes jis nevykdomas. Šiuo atveju ieškovas teismui patvirtino, jog pinigus iš P. B. gavo ir jais disponavo. Teismo vertinimu, vien dėl šios aplinkybės sandoris negali būti laikomas tariamu pagal CK 1.86 straipsnio nuostatas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 43 punktas). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, jog šalys tik sukūrė sandorio sudarymo įvaizdį, tačiau jo nevykdė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Paskolos raštelis negali būti laikomas fiktyviu sandoriu, nes jis buvo įvykdytas, sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas t. y. pinigus ieškovas gavo bei įsipareigojo juos grąžinti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė teigia nežinojusi apie tokio sandorio egzistavimą, negali būti laikoma sandorio negaliojimo pagrindu. Esant šioms aplinkybėms atsakovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis) ir spręstini trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais P. B. ir ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo solidariai iš abiejų sutuoktinių.

Teismas nurodo, kad proceso metu ne kartą buvo išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje sprendžiami klausimai susiję su turtu, todėl turi būti pateikti visi duomenys dėl sutuoktinių turto, prievolių atitinkamai ir reikalavimų teisių.

Nors ieškovas V. B. nurodė, jog P. B. paskolintus pinigus panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog viso proceso metu ieškovas įrodinėjo aplinkybes, jog savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis, gautomis iš tėvų, pardavus padovanotus žemės sklypus atliko remonto darbus name, esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog ir iš P. B. pasiskolintos piniginės lėšos galėjo būti panaudotos asmeninio nekilnojamojo turto gerinimui bei gerbūvio kūrimui. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas pagrįstai teigia, jog iš pasiskolintų lėšų buvo perkami namų apyvokos daiktai, tai nepaneigia fakto, jog tokios investicijos ieškovo buvo atliekamos siekiant pagerinti ir asmenino nekilnojamojo turto būklę.

Teismas vertindamas trečiojo asmens P. B. reikalavimo pagrįstumą dėl solidarios prievolės pripažinimo atsižvelgia ir į tai, jog byloje nenustatyta, jog iki civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo tarp ieškovo ir atsakovės pradžios trečiasis asmuo būtų reikalavęs grąžinti skolą. Nors Paskolos raštelyje nenurodytas paskolos grąžinimo terminas, tačiau akivaizdu, jog trečiasis asmuo pareikalavo grąžinti skolą praėjus daugiau nei 16 metų po paskolos suteikimo bei tik po to, kai atsakovė L. B. 2015 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo.

CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. T. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-5/2014). Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; rašytinės paskolos sutarties buvimo (CK 6.870, 6.871 straipsniai). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

Šiuo atveju atsakovė byloje įrodinėjo, jog apie Paskolos raštelio egzistavimą nežinojo ir apie jį sužinojo tik prasidėjus teismo procesui. Iš Paskolos raštelio turinio matyti, jog atsakovė paskolos raštelio nepasirašė. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovo tėvai ne kartą dovanojo savo sūnums nekilnojamuosius daiktus, liudytojas A. B. patvirtino, jog V. B. už sodybos (duomenys neskelbtini), bei už 6 ha miško pardavimą gautas pinigines lėšas padalino savo sūnums. Tai leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovo V. B. tėvai finansiškai įvairiomis formomis rėmė savo sūnus. Taip pat liudytojas A. B. patvirtino, jog ieškovo ir atsakovės santykiai buvo geri tik santuokos pradžioje, vėliau jie dažnai konfliktavo. O atsakovas R. B. patvirtino teismui, kad konfliktiški santykiai buvo susiklostę ir tarp P. B. ir L. B.. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei remdamasis liudytojų parodymais, teismas daro išvadą, jog atsakovė L. B. dėl konfliktų šeimoje galėjo ir nežinoti apie pinigines lėšas, kurias P. B. buvo perdavusi ieškovui V. B.. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų informuota apie pinigų gavimą pagal Paskolos raštelį, ieškovas teismui nepateikė.