Civilinė byla Nr. e2-2994-523/2020

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00326-2020-0

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.;

 (S)

                                                                                       2.3.5.2.1.; 3.1.7.4.; 3.2.3.1.; 3.4.1.6.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2020 m. rugpjūčio 26 d.

Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,

sekretoriaujant Giedrei Paukštytei-Grėbliauskienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. K.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. P. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo ir turto administratoriaus paskyrimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

            ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma: neterminuotai apriboti motinos valdžią S. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; priteisti iš S. P., gimusios (duomenys neskelbtini), vaiko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini).

            Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė S. P., gimusi (duomenys neskelbtini), turi mažametę dukrą A. P., gimusią (duomenys neskelbtini). Tėvystė mergaitės A. P. atžvilgiu nėra nustatyta. A. P. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa. Nepilnamečio vaiko laikinuoju globėju paskirtas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), globos vieta – budinčios globotojos D. L. gyvenamojoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. P. tapo pilnamete, pilnametystės ji sulaukė gyvendama (duomenys neskelbtini). Mažametė A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo gimimo kartu su savo nepilnamete motina S. P., gimusia (duomenys neskelbtini), augo (duomenys neskelbtini). A. P. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), globėju paskirti (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 10 d. įvyko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), laikinosios globos peržiūra dėl mamai S. P. suėjusios pilnametystės. Laikinosios globos peržiūros metu mergaitė grąžinta mamai. Kadangi motina S. P. paaiškino, jog neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, nenori jos auginti, buvo sprendžiamas klausimas dėl mamos galimybių ir gebėjimų rūpintis mažamete dukra A. P.. (duomenys neskelbtini) darbuotojų pateiktais duomenimis, motina S. P. mažai pati rūpinosi mergaite, dažnai ją palikdavo sesers P. P., gimusios (duomenys neskelbtini), priežiūrai arba (duomenys neskelbtini) darbuotojoms. Be (duomenys neskelbtini) darbuotojų žinios išeidavo, nesugrįždavo po keletą parų. 2018  m. spalio 13 d. A. P. fiksuoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, įvertintas pirmas grėsmės vaikui lygis. S. P. sulaukus pilnametystės, siūlyta apsigyventi (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ įkurtuose (duomenys neskelbtini), tačiau S. P. pagalbos nenorėjo, kartu su dukra vykti gyventi į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) atsisakė. 2019 m. spalio 10 d. mergaitės motina S. P., paaiškinime nurodė, kad šiuo metu auginti dukrą A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), neturi galimybių, gyventi (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kartu su dukra atsisako. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) 2019 m. spalio 10 d. užpildęs grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatęs, jog mažametis vaikas yra likęs be įstatyminio atstovo, nes motina atsisako rūpintis savo vaiku A. P., nustatė antrą grėsmės lygį. Skyrius inicijavo atvejo vadybos procesą motinai S. P., kreipėsi dėl mobiliosios komandos sudarymo. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patenkintas Skyriaus prašymas išduoti teismo leidimą paimti A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos atstovės pagal įstatymą – motinos S. P., gimusios (duomenys neskelbtini). S. P. šeimos atvejo vadybą vykdo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius (toliau – Socialinės paramos skyrius). Nustatytais terminais vyko šeimos atvejo vadybos posėdžiai. 2019 m. spalio 25 d. atvejo vadybos posėdžio metu S. P. teigė, jog planuoja įsigyti būstą (duomenys neskelbtini), susirasti darbą. Skyriaus specialistų S. P. buvo padrąsinta tęsti mokslus (duomenys neskelbtini), gauti įsikūrimo išmoką, kurią siūlyta panaudoti tikslingai, po to mokytis dar metus įgyjant profesiją, kas užtikrintų įsidarbinimą turint profesinę kvalifikaciją. 2019 m. spalio 25 d. atvejo vadybos posėdžio metu A. P. motina S. P. išreiškia norą susigrąžinti dukrą, sutiko su įpareigojimais, tačiau į (duomenys neskelbtini) vykti atsisakė. Mobiliosios komandos rekomendacijose nurodoma, jog kontaktuoti su S. P. komandai nuolat nepavyko. Įvyko tik pirmasis ir paskutinysis susitikimai. Mobilioji komanda, atlikusi rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai vertinimus, identifikavo problemas. 2019 m. gruodžio 18 d. įvyko dar vienas atvejo vadybos posėdis, į kurį S. P. neatvyko. 2020 m. kovo 4 d. atvejo vadybos posėdyje S. P. nedalyvavo, todėl priimtas sprendimas tęsti laikinąją globą A. P. ir kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo mažamečio vaiko A. P. atžvilgiu.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Taip pat nurodė, kad sulaukusi pilnametystės S. P. atsisakė auginti savo dukrą motyvuodama tuo, kad neturi tam sąlygų, neturi kur gyventi, negali teikti išlaikymo. Ji atsisakė siūlymo gyventi (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad ieškosis buto, bandys kažką keisti. Buvo užvestas atvejo vadybos procesas. Mobilioji komanda siekė padėti S., kad ši galėtų pati auginti savo dukrą. Jai buvo nustatyta daug įpareigojimų, kuriuos ji turėjo įvykdyti. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai, tačiau vėliau S. atsisakė visos pagalbos. Susitikimai neįvykdavo, ji vengdavo jų, neatsiliepdavo. Sakė, kad kai reikės pagalbos, ji pati kreipsis. Skyriaus iniciatyva S. buvo nuvežta vieną kartą aplankyti dukrą, tačiau tas susitikimas nebuvo artimas. Artimo ryšio nebuvo, nėra ir tikėtina, kad jo nebus. S. nededa jokių pastangų, kad toks ryšys atsirastų. Mergaitė yra mažo amžiaus, sveika, ja reikia rūpintis. S. vengia atlikti savo pareigas auklėti savo nepilnametę mergaitę ir nesirūpina ja. S. P. yra sveika, darbingo amžiaus ir gali teikti išlaikymą.

Atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo šaukimai) buvo įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnis). Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Byloje negauta jokių atsakovės prašymų. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas trečiojo asmens raštas, kuriame nurodė, jog civilinės bylos nagrinėjime jo atstovas nedalyvaus bei sutinka, kad byla būtų nagrinėjama jo atstovui nedalyvaujant. Taip pat nurodė, kad A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). apgyvendinta (duomenys neskelbtini) budinčios globotojos D. L. šeimoje. S. P. dukrą A. P. nuo apgyvendinimo dienos iki (duomenys neskelbtini) aplankė vieną kartą 2019 m. lapkričio 20 d., telefonu su globos koordinatore bendravo 2019 m. spalio 31 d. ir lapkričio 11, 18 d. S. P. daugiau nesidomėjo ir nelankė dukros.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Bylos rašytiniais duomenimis ir ieškovo atstovės teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. P.. Jos gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta S. P., gimusi (duomenys neskelbtini), o duomenys apie tėvą nenurodyti. S. P. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Pilnametystės sulaukė gyvendama (duomenys neskelbtini). Mažametė A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo gimimo kartu su savo nepilnamete motina augo (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. buvo nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), globėju paskirti (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 13 d. A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), fiksuoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, įvertintas pirmas grėsmės vaikui lygis. 2019 m. spalio 10 d. įvyko A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), laikinosios globos peržiūra dėl mamai S. P. suėjusios pilnametystės. Laikinosios globos peržiūros metu mergaitė grąžinta mamai. S. P. paaiškino, jog neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, nenori dukros auginti, gyventi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kartu su dukra atsisako. 2019 m. spalio 10 d. buvo atliekamas grėsmės vaikui lygio vertinimas, užpildyta grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Skyrius inicijavo atvejo vadybos procesą motinai S. P., kreipėsi dėl mobiliosios komandos sudarymo. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo patenkintas Skyriaus prašymas ir leista paimti nepilnametį vaiką A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), iš motinos S. P.. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini), o jos laikinuoju globėju paskirti (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta jos globos vieta – budinčios globotojos D. L. gyvenamojoje vietoje. Socialinės paramos skyrius vykdo S. P. šeimos atvejo vadybą. Nustatytais terminais vyko šeimos atvejo vadybos posėdžiai. 2019 m. spalio 25 d. atvejo vadybos posėdžio metu S. P. išreiškė norą susigrąžinti dukrą, sutiko su įpareigojimais, tačiau atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini). Mobiliosios komandos rekomendacijose nurodyta, jog kontaktuoti su S. P. komandai nuolat nepavyko. Įvyko tik du susitikimai. Mobilioji komanda, atlikusi rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai vertinimus, identifikavo šias problemas: tėvystės įgūdžių stoką, nesusiformuotas tinkamas šeimos modelis ir ryšys su dukra; ankstyvi santykiai su vaiko tėvu; emocinis nepastovumas, asmenybės brandos deficitas, pajamų bei gyvenamojo būsto problema. Paviršutiniškas problemų suvokimas, priešinimasis institucinei pagalbai. S. P. atsisako institucinės pagalbos, iš šeimos narių paramos ir pagalbos nesulaukia. 2019 m. gruodžio 18 d. vyko atvejo vadybos posėdis, į kurį S. P. neatvyko. Atvejo pagalbos plane nurodoma, jog S. P. būtina įvykdyti įpareigojimus, norint susigrąžinti dukrą. 2020 m. kovo 4 d. vyko atvejo vadybos posėdis, tačiau S. P. jame nedalyvavo. Buvo priimtas sprendimas tęsti laikinąją globą A. P. ir kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Ieškovo teigimu, (duomenys neskelbtini) darbuotojų pateiktais duomenimis, motina S. P. mažai pati rūpinosi mergaite, dažnai ją palikdavo sesers P. P., gimusios (duomenys neskelbtini), priežiūrai arba (duomenys neskelbtini) darbuotojoms. Be (duomenys neskelbtini) darbuotojų žinios išeidavo, nesugrįždavo po keletą parų. Ieškovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tarp motinos ir dukros artimo ryšio nebuvo, nėra ir tikėtina, kad jo nebus. S. nededa jokių pastangų, kad toks ryšys atsirastų. S. vengia atlikti savo pareigas auklėti savo nepilnametę mergaitę ir nesirūpina ja. Trečiasis asmuo nurodė, jog S. P. dukrą A. P. nuo apgyvendinimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) aplankė vieną kartą – 2019 m. lapkričio 20 d., telefonu su globos koordinatore bendravo 2019 m. spalio 31 d. ir lapkričio 11, 18 d. S. P. daugiau nesidomėjo ir nelankė dukros. Globotojų šeimoje A. P. yra mylima, saugi, emociškai jaučiasi gerai, sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Mergaitė mokoma asmens higienos įgūdžių, lavinama. Pažymėtina, kad vaiko nuomonė nebuvo išklausyta dėl per mažo amžiaus (gimusi (duomenys neskelbtini)). Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas kenktų nepilnamečio vaiko interesams.

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Įstatymas reglamentuoja, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose išaiškino, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Ištyrus byloje esančius įrodymus, taip pat atsižvelgus į ieškovo atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, galima teigti, kad atsakovė nevykdo savo konstitucinės pareigos prižiūrėti dukrą, rūpintis jos sveikata, atsižvelgiant į fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias ir saugias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Byloje nustatytos aplinkybės teismui nesudaro pagrindo tikėtis, kad artimiausiu metu atsakovės elgesys gali pasikeisti. Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendžia, kad tikimybė, jog atsakovė pakeis savo požiūrį dukters atžvilgiu faktiškai neįmanoma, nes motinos rodoma iniciatyva, kad situacija keistųsi, buvo ir yra itin maža. Realių veiksmų keisti gyvenimo būdą motina S. P. nesiėmė. Taip pat S. P. nepriėmė jai siūlomos pagalbos, ignoravo pasiūlymus, nebendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, nevykdė nustatytų įpareigojimų. Atsakovė neieškojo ir šiuo metu neieško susidariusios problemos sprendimo būdų ir tokia situacija jai yra priimtina. Ji vengia atlikti savo pareigas dukros A. P. atžvilgiu, visa tai rodo, kad ji kaltais veiksmais neįgyvendina motinos pareigų. Atsakovė savo iniciatyva nesiekė atkurti ryšio su vaiku ir susigrąžinti jį į šeimą. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, šią iniciatyvą rodė valstybinių institucijų darbuotojai, kurie tikėjosi ir siekė mažametę mergaitę grąžinti į šeimą. Bylos duomenys patvirtina, jog ryšys tarp motinos ir dukros sutrikęs, motina ignoruoja vaiko fizinio bei emocinio saugumo poreikius, jo neprižiūri, nesidomi. Šeimai taikyta atvejo vadyba teigiamų rezultatų nedavė. Pažymėtina yra ir tai, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į bylos nagrinėjimą, pozicijos dėl ieškovo reikalavimų nereiškė, nesidomėjo nagrinėjamos bylos eiga. Todėl atsižvelgiant į įrodymų visumą, yra pagrindas atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią dukros A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis). Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Byloje esančiais duomenimis, ieškovo atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, nustatyta, kad atsakovė šiuo metu Lietuvoje niekur nedirba, jos pragyvenimo pajamos nežinomos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra tikslių duomenų apie šiuo metu esamą atsakovės tikslią turtinę padėtį ir jos galimybes mokėti ieškovo prašomą priteisti išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, taip pat atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies. Iš atsakovės S. P. priteisiamas dukrai A. P. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisus materialinį išlaikymą, (duomenys neskelbtini) paskiriami A. P. teikiamo materialinio išlaikymo uzufruktoriumi bei turto administratoriumi ir privalo lėšas naudoti ekonomiškai ir išimtinai vaiko interesais. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimas reglamentuojamas CPK 96 straipsnyje.

Ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 49 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo (180 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 49 Eur) ir 8,95 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso priteisiama 57,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su neterminuotu motinos valdžios apribojimu, turto administratoriaus paskyrimu, iš atsakovės nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovei S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės dukros A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. balandžio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų piniginių lėšų tvarkytoju ir turto administratoriumi uzufrukto teise paskirti (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 57,95 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Pripažinti bylos medžiagą nevieša.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Arūnas Bacevičius