Civilinė byla Nr. e2-990-1098/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18038-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.5; 2.6.1.4; 2.6.6.4; 2.6.10.3; 2.6.11.18; 3.1.1.2.11; 3.1.16; 3.2.6.5

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Mindaugui Šimkūnui, advokato padėjėjai Monikai Petkevičiūtei-Stručko,

atsakovės atstovui advokatui Audriui Voveris,

        viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wise Trading Group“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei M.E.V Yhtiot Oy dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei atsakovės užsienio bendrovės M.E.V Yhtiot Oy priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Wise Trading Group“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Wise Trading Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei užsienio bendrovei M.E.V Yhtiot Oy (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 31 231,03 Eur skolą, 2 935,62 Eur delspinigius, 11 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „Wise Trading Group“ ieškinyje nurodo, kad šalys 2024 m. gegužės 3 d. sudarė sutartį dėl prekių pardavimo (tiekimo) (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „Wise Trading Group“ įsipareigojo perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šalys bendradarbiavo ir iki pasirašant ginčo sutartį. Anot ieškovės, laikydamasi sutartyje numatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, ji ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl neapmokėtų sąskaitų, tačiau susitarti taikiai nepavyko, atsakovė jai tenkančių įsipareigojimų taip ir neįvykdė. Faktiškai laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio mėnesio iki 2025 m. kovo mėnesio ieškovė pardavė atsakovei prekių už 684 728,38 Eur, atsakovė už prekes sumokėjo 653 497,35 Eur, grąžino prekių už 10 765,05 Eur ir liko įsiskolinusi 31 231,03 Eur prekių kainos. Atsakovė dalinai ar visiškai neatsiskaitė ir nesumokėjo kainos už jai parduotas prekes pagal PVM sąskaitas faktūras PARD Nr. 03277 (2024 m. rugsėjo 30 d.), PARD Nr. 03360 (2024 m. spalio 31 d.), PARD Nr. 03364 (2024 m. spalio 31 d.) ir PARD Nr. 03519 (2025 m. sausio 6 d.). Anot ieškovės, 2024 m. rugsėjo 30 d. sąskaita atsakovei buvo išrašyta vykdant užsakymą Nr. 240827-04, pagal 2024 m. rugsėjo 17 d. atrinkimo lapą perdavus vežėjui krovinį (Monster Energy Ruby Red 2400 vnt., Monster Energy Rio Punch 1920 vnt., Monster Energy Java Irich Creme 720 vnt., US Fanta Strawberry 1200 vnt., Moster Rehab 1464 vnt.), kuris atsakovei buvo pristatytas 2024 m. rugsėjo 19 d. Anot ieškovės, 2024 m. spalio 31 d. sąskaita atsakovei buvo išrašyta vykdant užsakymą Nr. 240826-06, pagal 2024 m. spalio 15 d. atrinkimo lapą perdavus vežėjui krovinį (Mountain Dew Pitch Black 1512 vnt., Mountain Dew Blue Shock 3024 vnt., Monster Energy Green Tea 600 vnt., Monster Reserve Peaches N Cream 600 vnt., Monster Energy Java Irish Creme 192 vnt., Fanta Jasmine Peach Flavor 360 vnt., Fanta White Peach Flavor 360 vnt., Pepsi White Peach Oolong Flavor 420 vnt., US Dr. Pepper Vanilla Float 1200 vnt., Monster Energy Ruby Red 600 vnt.), kuris atsakovei buvo pristatytas 2024 m. spalio 17 d. Trečioji 2024 m. spalio 31 d. sąskaita atsakovei buvo išrašyta vykdant užsakymą Nr. 241010-02, pagal 2024 m. spalio 30 d. atrinkimo lapą perdavus vežėjui krovinį (Red Bull Zero Sugar Mixed Fruit Flavor 5040 vnt., Red Bull Zero Sugar Passion Fruit Flavor 4800 vnt., Dr. Pepper Glass Bottle 1632 vnt., US Dr. Pepper Vanilla Float 2688 vnt., NERDS Rope Rainbow 36 vnt.), kuris atsakovei buvo pristatytas 2024 m. lapkričio 5 d. Paskutinė 2025 m. sausio 6 d. sąskaita atsakovei buvo išrašyta vykdant užsakymą Nr. 241223-03 bei 2025 m. sausio 7 d. pristačius krovinį (Mountain Dew Blue Shock 2472 vnt., Mountain Dew Blue Shock552 vnt., Mountain Dew Pitch Black 1056 vnt., US Fanta Berry 2668 vnt., US Fanta Grape 2688 vnt., US Fanta Peach 1680 vnt., US Fanta Strawberry 1200 vnt.). Kadangi atsiskaitymas už prekes buvo atidėtas 21 dieną, ieškovės vertinimu, atsakovės vėlavimas sumokėti prekių kainą už 2024 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais pirktas prekes yra esminis. Ieškovė atsakovei taip pat skaičiuoja 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo 2025 m. kovo 18 d., kai suėjo 20 darbo dienų terminas nuo tos dienos, kai ginčas buvo pradėtas spręsti derybomis. Nuo atsakovės vėluojamos sumokėti 31 231,03 Eur prekių kainos apskaičiuota 31,23 Eur delspinigių už vieną vėlavimo dieną. Atitinkamai nuo 2025 m. kovo 18 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 20 d.) reikalaujami priteisti delspinigiai sudaro 2 935,62 Eur (31,23 Eur x 94 d.). Ieškinio reikalavimai grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.59 straipsnio, 6.200 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.305 straipsnio 1 dalies, 6.314 straipsnio 5 dalies ir 6.344 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Ieškovė prašomas priteisti 11,00 proc. dydžio metines palūkanas grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, remiantis kuria ieškinio pateikimo teisme dieną galiojusi 3,00 procento vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikyta fiksuotoji palūkanų norma, padidinus ją 8 procentiniais punktais, už priteistiną ieškinio sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skaičiuotinos 11,00 procento metinės procesinės palūkanos.

3.       Atsakovė užsienio bendrovė M.E.V Yhtiot Oy per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-129793), kuriame prašo ieškinį atmesti.

4.       Atsakovė užsienio bendrovė M.E.V Yhtiot Oy atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškinyje nutylimos esminės aplinkybės, dėl kurių ji su ieškove neatsiskaitė už patiektas prekes pagal šalių sudarytą sutartį. Atsakovės teigimu, ji patyrė problemų su ieškovės pristatytais produktais, kas jai sukėlė reikšmingų finansinių nuostolių. Problemos buvo susijusios su ieškovės pateiktais produktais: 1) dėl trumpo produkto Prime Dodgers galiojimo termino; 2) ES reglamentų neatitinkančių ingredientų produktuose Ghost Energy + Ghost Hydration, G-Fuel Energy, Mountain Dew, LXR Marvel Hydration, Mountain Dew“ Pitch Black ; 3) prekių ženklo Red Bull savininko teisių pažeidimo. Dėl išvardintų problemų užsienio bendrovės patirti nuostoliai vertinami daugiau, nei ieškovės reiškiamas reikalavimas ir gali siekti 60 000 Eur sumą. Anot atsakovės, ji ragino ieškovę aptarti klausimą dėl kompensacijos už patirtus nuostolius atlyginimo, tačiau bendras sprendimas nebuvo pasiektas. Atsakovės vertinimu, neišsprendus klausimo dėl patirtų nuostolių kompensavimo egzistuoja pagrindas sulaikyti ieškovei mokėtinas sumas, kurios gali būti sudengtos su patirtais nuostoliais.

5.       Ieškovė UAB „Wise Trading Group“ pateiktame dublike (DOK-136318) papildomai nurodo, kad atsakovė, teigdama esą jai perduotų prekių sudėtinės dalys neatitiko Europos Sąjungos keliamų reikalavimų, prekių galiojimo laikas buvo trumpas, o Red Bull prekės pažeidė gamintojo intelektinės nuosavybės teises, nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad jos parduodamų gaminių sudėtinės dalys yra skelbiamos viešai internetinėje svetainėje, todėl atsakovei jos buvo žinomos iki pateikiant užsakymą dėl tokių prekių įsigijimo. Be to, pagal ginčui aktualias PVM sąskaitas faktūras atsakovei buvo perduotos tik Mountain Dew Blue Shock (2568 vnt.) produktai. Prekių „Ghost Energy + Ghost Hydration“; „G-Fuel Energy“; „Mountain Dew“ 355 ml JAV; „LXR Marvel Hydration“ ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė neužsakė, šių prekių ieškovė jai neperdavė ir nereikalauja už jas atsiskaityti. Anot ieškovės, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra aišku, kaip jos perduotos Red Bull prekės pažeidė prekių savininko teises, kokio dydžio kompensaciją atsakovė turėjo sumokėti ir ar iš viso sumokėjo; kokio dydžio teisines išlaidas atsakovė patyrė ir ar iš viso patyrė nuostolių - išlaidų apmokant už advokato teisinę pagalbą. Pasisakydama dėl neva, atsakovei perduoto produkto Prime Dodgers minimalaus tinkamumo vartoti termino, pažymi, jog atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu produkto Prime Dodgers neužsakė, ji atsakovei tokio produkto neperdavė ir pareikštu ieškiniu nereikalauja už jį atsiskaityti. Ieškovės vertinimu, netgi jeigu ji ir būtų tokį produktą atsakovei perdavusi, atsakovė neįrodinėja aplinkybių, susijusių su šio produkto minimaliu tinkamumo vartoti terminu. Kitaip tariant, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, koks yra tokiam produktui minimalaus tinkamumo vartoti termino standartas ir kad neva jai perduoto produkto Prime Dodgers terminas buvo už šį standartą trumpesnis. Atsakovė neįrodinėja, kokius nuostolius patyrė dėl šios prekės įsigijimo kainos ir siuntimo išlaidų ir ar iš viso juos patyrė. Ieškovės vertinimu, atsakovė jai mokėtiną sumą iki kol bus išspręstas jos galimai patirtų nuostolių atlyginimo klausimas sulaikė nepagrįstai, nes sutartimi šalys nėra susitarusios, kad mokėjimų pagal sutartį sulaikymas gali būti laikytinas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (CK 6.70 straipsnis). Atkreipia dėmesį, kad atsakovė niekada nereiškė pretenzijų dėl prekių kokybės ar jų neatitikimo nei nacionaliniams, nei tarptautiniams teisės aktams. Kaip tik priešingai, atsakovė sutiko su jai pateiktu tarpusavio skolų suderinimo aktu ir tarėsi dėl įsiskolinimo apmokėjimo dalimis grafiko sudarymo. Be to, atsakovė niekada nepranešė kreditorei apie jos atžvilgiu taikomą mokėjimo sulaikymą.

6.       Atsakovė užsienio bendrovė M.E.V Yhtiot Oy per teismo nustatytą ir keturis kartus pratęstą terminą pateikė procesinį dokumentą, užvadintą tripliku ir priešieškiniu (DOK-168886), kuriame prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti – priteisti iš ieškovės 1 000 Eur sumą.

7.       Atsakovė užsienio bendrovė M.E.V Yhtiot Oy pateiktame triplike-priešieškinyje papildomai nurodo, kad M.E.V Yhtiot Oy yra 2017 m. įkurta Suomijos specializuotų produktų importuotoja, kurios nuolat augantis asortimentas siekia apie 600 skirtingų produktų. Užsienio bendrovė užsiima didmenine importuotų prekių prekyba, tiekia produktus tik mažmenininkams - parduotuvėms, prekybos tinklams ir kitiems pirkėjams Suomijoje, kurių skaičius siekia 300. Į minėtą asortimentą pateko ir produkcija, įsigyta iš ieškovės. Atsakovės teigimu, prekiaujant kilo problemų dėl ieškovės parduotų prekių ir tai lėmė jau atsiliepime aptartus finansinius nuostolius, susijusius su prekių ženklo savininko teisių pažeidimu, trumpu produktų galiojimo terminu, ES reglamentų neatitinkančiais ingredientais produktuose. Apie patirtas problemas ieškovė buvo informuota 2025 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku. Papildomai pažymi, kad iš Helsinkio Miesto aplinkos skyriaus maisto saugos skyriaus pareigūno gavo pranešimus dėl produktų (Ghost Energy + Ghost Hydration, G-Fuel Energy, Mountain Dew 355 ml JAV, LXR Marvel Hydration, Mountain Dew Pitch Black 400 ml) atšaukimo, kuriuose nurodyta, jog aukščiau išvardintuose produktuose yra draudžiami (neleistini) maisto priedai, kurių negali būti gaiviuosiuose gėrimuose. Anot atsakovės, reaguojant į pranešimus, ji buvo priversta skubiai atšaukti produktus iš rinkos, dėl ko patyrė su tuo susijusias išlaidas. Patirtas išlaidas sudaro sumokėta kompensacija už produktus, kurie buvo išimti iš prekybos; produktų siuntimo išlaidos; išlaidos, susijusios su produktų atšaukimu (laikas, kelionės ir kitos logistikos išlaidos, kurias apmokestino tretieji asmenys); produktų ženklinimo išlaidos. Dėl atšauktų produktų kainos kompensavimo užsienio bendrovė patyrė 7508,31 Eur žalą, kurią sudaro gražintų – draudžiamų prekiauti prekių sumokėta kaina pirkėjams. Pasisakydama dėl Red Bull produkcijos, atsakovė pažymi, kad 2024 m. lapkričio 20 d. gavo pranešimą, jog prekiaujama gėrimais pažeidžiant Red Bull prekės ženklo savininko intelektinę nuosavybę, t.y. naudojant prekės ženklą be sutikimo. Sprendžiant šį klausimą buvo kreiptasi teisinės pagalbos, dėl ko patirtos 1546,79 Eur teisinių konsultacijų išlaidos. Pavykus susitarti su Red Bull prekės ženklo savininko atstovu dėl kompensacijos, užsienio bendrovė sumokėjo 3000 Eur kompensaciją. Atsakovės teigimu, šias prekes jai pardavė ieškovė, todėl būtent ieškovė atsakinga už patirtas išlaidas ginče su Red Bull. Pasisakydama dėl per trumpo prekių galiojimo, atsakovė nurodo, kad ieškovės parduotas produktas Prime Dodgers buvo gerokai trumpesnio galiojimo termino, nei įprasta tokiam produktui, todėl patirti nuostoliai dėl neparduotų prekių įsigijimo kainos bei siuntimo išlaidų sudaro 3927 Eur. Atsakovės vertinimu, dėl išvardintų aplinkybių yra atsakinga ieškovė, patiekusi netinkamas prekes, todėl ji pagrįstai atsako mokėti ir yra sulaikiusi ieškovei mokėtiną sumą, kol nebus išspręstas jos patirtų nuostolių atlyginimo klausimas. Anot atsakovės, patenkinus jos reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, ieškovės reikalavimai būtų sudengti.

8.       Ieškovė UAB „Wise Trading Group“ pateiktame atsiliepime į priešieškinį (DOK-176531) papildomai nurodo, kad atsakovė neįrodė, jog faktiškai patyrė kokių nors išlaidų, susijusių su Red Bull prekių ženklo savininko teisių pažeidimu, nesusiejo galimų išlaidų su jai parduotomis prekėmis. Ieškovės vertinimu, su priešieškiniu pateiktas advokatų kontoros Paulo & Partners 2024 m. gruodžio 31 d. priminimas apie 1 546,79 Eur nesumokėjimą už teisinių paslaugų suteikimą patvirtina, jog faktiškai atsakovė jokių išlaidų nepatyrė. Nors priešieškinyje atsakovė ir nurodo, kad pavykus susitarti su Red Bull prekės ženklo savininko atstovu dėl kompensacijos, ji sumokėjo 3000,00 Eur kompensaciją, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovės vertinimu, atsakovė nepagrįstai teigia, kad dėl produktų atšaukimo iš rinkos prarado atšauktų produktų kainą ir patyrė su tuo susijusių išlaidų. Pažymi, kad iš atsakovės pateiktų sąskaitų matyti, jog atšaukus prekes iš rinkos, atsakovei buvo grąžinti pirkėjo už prekes sumokėti pinigai, todėl negalima teigti, kad atsakovė prarado atšauktų prekių kainą. Atkreipia dėmesį, kad su priešieškiniu atsakovė nepateikė įrodymų, kad dėl neva trumpesnio produkto „Prime Dodgers“ galiojimo termino patyrė 3 927,00 Eur nuostolių. Kita vertus, anot ieškovės, ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė iš jos produkto „Prime Dodgers“ neužsakė, ji atsakovei tokio produkto neperdavė ir pareikštu ieškiniu nereikalauja už jį atsiskaityti. Net jeigu ir būtų toks produktas atsakovei perduotas, atsakovė neįrodinėja aplinkybių, susijusių su šio produkto minimaliu tinkamumo vartoti terminu. Ieškovės nuomone, atsakovė priešieškiniu nepagrindė, kad turi teisę reikalauti iš jos, neva, patirtų nuostolių atlyginimo, kad atsakovės nuostoliai kilo dėl jos neteisėtų ar tyčinių veiksmų. Pastebi, kad nors priešieškinyje atsakovė ir nurodo patyrusi daugiatūkstantines sumas nuostolių, tačiau priešieškiniu reikalauja atlyginti tik 1 000,00 Eur neva patirtų nuostolių, nenurodydamas kurių 1 000,00 Eur nuostolių (kilusių dėl prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, dėl trumpo produktų galiojimo termino, dėl ES reglamentų neatitinkančių ingredientų produktuose) atlyginimo reikalauja.

9.       Teismo 2026 m. kovo 25 d. posėdyje ieškovės atstovai palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Advokatas Mindaugas Šimkūnas papildomai paaiškino, kad ikiteisminių derybų procese atsakovės vadovas pripažino skolą bei derėjosi dėl įsiskolinimo sumokėjimo dalimis. Faktiškai nėra ginčo dėl atsakovei išrašytų ir jai perduotų prekių, jų kiekio, neapmokėtų sąskaitų dydžio. Priešieškiniu įrodinėjami nuostoliai, susiję su Red Bull prekės ženklo savininku, niekaip nesusiję su ieškove, tai išimtinai atsakovės ir prekės ženklo ginčas. Argumentai, kad atsakovei parduotos prekės buvo per trumpo galiojimo, taip pat nepakankami nuostoliams įrodyti. Šalių sutartyje nebuvo aptarta kokios trukmės produktus buvo leistina pristatyti, kaip ir neaptarta koks bus protingas jų galiojimo terminas. Neaišku, kiek ir kokios prekės pragulėjo pačios atsakovės sandėlyje ir koks prekių likutinis galiojimo terminas buvo prieš perduodant prekes į rinką. Apie parduodamų prekių sudėtinius ingredientus atsakovei buvo žinoma iki prekių įsigijimo. Nėra aišku, ar atsakovės pateikti pranešimai dėl galimų sudėtinių ingredientų draudimo susiję su jai parduotomis prekėmis. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė vos 1 000 Eur reikalavimą, todėl nėra aišku, kokius konkrečiai ir kokia apimtimi nuostolius reikalauja atlyginti.

10.       Teismo 2026 m. kovo 25 d. posėdyje atsakovės atstovas palaikė priešieškinį, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Advokatas Audrius Voveris papildomai paaiškino (garso įrašas nuo 00:25:48), kad sutartis atsakovei buvo reikalinga vien dėl to, kad joje buvo numatytos atsiskaitymo sąlygos ir galimybė atidėti mokėjimus. Jokių kitų sutarties sąlygų, įskaitant sąlygas dėl delspinigių, atsakovė nederino. Įrodinėjamus nuostolius atsakovė kildina ne vien iš ieškovės neapmokėtų sąskaitų, tačiau iš viso bendradarbiavimo. Anot atstovo, faktiškai sudengus ieškovės skolą su atsakovės patirtais nuostoliais lieka 12 000 Eur skirtumas, tačiau faktiškai priešieškiniu prašoma priteisti 1 000 Eur nuostolius, nes dėl finansinių sunkumų atsakovė neturėjo galimybės sumokėti didesnio žyminio mokesčio. Prašomus atlyginti nuostolius sudaro: 930 Eur nuostoliai dėl uždraustų ingredientų, 50 Eur nuostoliai dėl Red Bull ir 30 Eur nuostoliai dėl trumpesnio galiojimo prekių. Atstovo vertinimu, nuostolių išvengti nepavyko dėl ieškovės patiektų nekokybiškų prekių, todėl mokėjimai ir buvo sustabdyti CK 6.333 straipsnio pagrindu. Pretenzijos dėl nekokybiškų prekių buvo gautos 2024 m. pradžioje, kai ieškovė tiekė prekes. Apie mokėjimų sulaikymą ieškovė buvo informuota 2025 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku. Atstovo teigimu, būtent ieškovės produkcijoje buvo rasti draudžiami ingredientai. Būtent dėl ieškovės prekiaujamos produkcijos Red Bull Zero kilo ginčas su prekės ženklo savininku, todėl šioje dalyje ieškovė turi atlyginti patirtus nuostolius. Atstovo teigimu, prekės turėjo būti bent 9-12 mėnesių galiojimo, kad jas galima būtų realizuoti rinkoje. Tokio galiojimo termino turėjo laikytis ieškovė. Atstovo vertinimu, ieškovės reikalaujamos 0,1 proc. dydžio netesybos yra akivaizdžiai per didelės, nesąžiningos. Sutartyje toks netesybų dydis buvo numatytas ieškovės iniciatyva bei nebuvo su atsakove atskirai derinamas. Atstovas prašo mažinti tiek netesybas, tiek metines palūkanas.

Ieškinys tenkinamas, priešieškinis netenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados.

11.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „Wise Trading Group“ (tiekėjas) ir atsakovė užsienio bendrovė M.E.V Yhtiot Oy (klientas) 2024 m. gegužės 3 d. sudarė sutartį dėl prekių pardavimo (tiekimo), pagal kurią tiekėjas įsipareigojo tiekti klientui prekes pagal kliento reikalavimus, o klientas įsipareigojo apmokėti prekių kainą nustatytais terminais ir sąlygomis (sutarties 1 punktas). Iki sutarties sudarymo šalis taip pat siejo tarpusavio santykiai – atsakovė pirko iš ieškovės jos tiekiamas prekes. Laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio mėnesio iki 2025 m. kovo mėnesio ieškovė pardavė atsakovei prekių už 684 728,38 Eur, atsakovė už prekes ieškovei sumokėjo 653 497,35 Eur, grąžino ieškovei prekių už 10 765,05 Eur ir liko įsiskolinusi ieškovei 31 231,03 Eur prekių kainos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo šalių sudarytos sutarties, taip pat neginčijo jai parduotų prekių kiekio ir jų vertės aktualiu laikotarpiu, kaip ir neginčijo ieškiniu prašomo priteisti įsiskolinimo dydžio (CPK 178 straipsnis). Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti iš jos likusią 31 231,03 Eur prekių kainą, nes dėl ieškovės prekiaujamos produkcijos (produkcijoje esančių draudžiamų ingredientų, trumpo produktų galiojimo termino ir prekių ženklo savininko teisių pažeidimo) ji patyrė nuostolius, kurie viršija susidariusį įsiskolinimą už produkciją bei gali siekti 60 000 Eur. Atsakovės vertinimu, ji pagrįstai sulaikė mokėjimus ieškovei, kol nebus išspręstas klausimas dėl jos galimai patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutinka bei tvirtina, kad atsakovė neįrodė nuostolių, todėl turi pareigą atsiskaityti už jai parduotas prekes.

12.       Prieš pasisakant dėl byloje kilusio ginčo iš esmės, teismo vertinimu būtina atskirai pasisakyti dėl atsakovės procesinio elgesio bylos nagrinėjimo metu ir proceso eigos, nes tai turi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

13.       Nagrinėjamu atveju 2025 m. liepos 10 d. priėmus ieškinį, atsakovei buvo nustatytas 20 d. terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Užsienyje veikiančiai atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti 2025 m. rugpjūčio 14 d. (DOK-124070), atstovavimo sutartis su advokatu Audriumi Voveris sudaryta 2025 m. rugpjūčio 27 d. (DOK-127608). Per teismo nustatytą terminą atsakovė pateikė vos vieno puslapio turinio atsiliepimą (DOK-129793), kuriame bendrais pasisakymais nurodė, jog mokėjimus sulaikė dėl galimai patirtų nuostolių. Kartu su atsiliepimu nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės poziciją dėl galimai patirtų nuostolių, taip pat nebuvo pareikšta jokių procesinių prašymų. Teismui 2025 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nusprendus skirti byloje pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamaisiais dokumentais ir išaiškinus šalims pareigą pateikti įrodymus, atsakovei keturis kartus buvo pratęstas terminas triplikui pateikti bei faktiškai suteiktas beveik 44 dienų terminas pateikti tripliką, apsispręsti dėl priešieškinio pateikimo bei pateikti visus įrodymus, kuriais įrodinės savo poziciją byloje (žr. DOK-152663, DOK-158902, DOK-162636 ir DOK-165687). Atsakovė per jai nustatytą ir keturis kartus pratęstą terminą 2025 m. lapkričio 13 d. pateikė procesinį dokumentą, užvadintą tripliku-priešieškiniu, kuriame iš esmės atkartojo argumentus, nurodytus atsiliepime į ieškinį. Teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi paskirus bylą nagrinėti teismo 2026 m. vasario 19 d. posėdyje, atsakovė laikotarpyje iki teismo posėdžio jokių procesinių prašymų ir/ar papildomų įrodymų nepateikė. Tačiau 2026 m. vasario 19 d. posėdžio dieną, likus iki posėdžio vos 10 minučių, atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą prijungti papildomus rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės galimai patirtus nuostolius (DOK-26882). Dėl atsakovės atstovo nesavalaikiai pateiktų dokumentų, su kuriais nei teismas, nei kita proceso šalis neturėjo objektyvios galimybės susipažinti iki posėdžio, teismo 2026 m. vasario 19 d. posėdis buvo atidėtas. Po atidėto teismo posėdžio susipažinus su atsakovės atstovo papildomai pateiktais dokumentais paaiškėjo, kad didžioji dalis posėdžio dieną pateiktų dokumentų jau buvo pateikti teismui su tripliku-priešieškiniu, tačiau šios aplinkybės tinkamai nebuvo atskleistos. Taigi, faktiškai 2026 m. vasario 19 d. teismo posėdis buvo atidėtas suklaidinus teismą ir kitą proceso dalyvį, kad teikiami visiškai nauji įrodymai, kurių byloje nėra. Byloje paskyrus kitą 2026 m. kovo 19 d. teismo posėdį, likus dienai iki posėdžio, atsakovės atstovas pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, nes jo žiniomis 2026 m. kovo 11 d. atsakovei M.E.V Yhtiöt Oy pradėta nemokumo procedūra, įmonės statusas – bankrutavusi, duomenų apie nemokumo administratorių jis neturi. Tą pačią dieną atsakovės atstovas pateikė dar vieną prašymą atidėti 2026 m. kovo 19 d. teismo posėdį dėl jo ligos. Teismo 2026 m. kovo 19 d. posėdžio metu atsakovės atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl galimai atsakovei iškelto bankroto buvo atmestas, tačiau posėdis visgi buvo atidėtas dėl atsakovės atstovo ligos. Šio atidėto teismo posėdžio metu atsakovės atstovas dalyvavo, todėl buvo įpareigotas pateikti oficialius dokumentus, patvirtinančius, kad užsienyje veikiančiai atsakovei iškeltas bankrotas, įskaitant duomenis apie tai kada, kokios institucijos sprendimu bankrotas iškeltas, taip pat duomenis apie bankroto procesą reglamentuojančius Suomijos teisės aktus. Šio teismo įpareigojimo atsakovės atstovas neįvykdė bei sekančio 2026 m. kovo 25 d. posėdžio metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad įsiteisėjusiu teismo ar kitos Suomijos kompetentingos institucijos sprendimu atsakovė M.E.V Yhtiöt Oy pripažinta bankrutavusia. Patikrinus viešai prieinamus duomenis oficialioje Europos sąjungos interneto svetainėje (https://e-justice.europa.eu/topics/registers) nustatyta, kad remiantis Suomijos bankroto ir restruktūrizavimo registro duomenimis pareiškimas dėl bankroto atsakovei M.E.V Yhtiöt Oy iškėlimo buvo pateiktas tik 2026 m. kovo 4 d., priimtas pareiškimas 2026 m. kovo 10 d., tačiau priešingai nei nurodė atsakovės atstovas, iki teismo 2026 m. kovo 19 d. posėdžio bankrotas atsakovei nebuvo iškeltas, joks sprendimas dėl atsakovės pripažinimo nemokia nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs. Įvertinus nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu prašydamas pratęsti jam procesinius terminus, teikdamas posėdžio dieną įrodymus, kurių dalis jau buvo byloje, taip pat prašydamas atidėti posėdį dėl neva atsakovei iškelto bankroto, siekė ne greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, o faktiškai siekė užtempti bylos nagrinėjimą iki kol atsakovė bankrutuos, kas nėra suderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Pažymėtina, kad remiantis viešai prieinamais duomenimis, šio teismo sprendimo priėmimo dienai klausimas dėl bankroto atsakovei M.E.V Yhtiöt Oy iškėlimo nėra išspręstas, teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, t. y. faktiškai atsakovė neturi bankrutavusios įmonės statuso.

14.       Pasisakant dėl ieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės 31 231,03 Eur dydžio skolą, pakartotinai pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė šio įsiskolinimo dydžio ir pagrindo neginčijo, o prievolės nevykdymą išimtinai siejo su mokėjimų sulaikymu dėl galimai jos patirtų nuostolių. Kaip matyti iš šalių ikiteisminės komunikacijos elektroniniu paštu, bandant spręsti ginčą derybomis, kaip tai numatyta sutarties 8.2 punkte, atsakovė skolos neginčijo bei vis žadėjo ieškovei atsiskaityti. Taip, atsakovės vadovas 2025 m. vasario 6 d. elektroniniu laišku atsiprašė ieškovės bei pažadėjo įvykdyti finansinius įsipareigojimus, dalį skolos (nuo 3 000 Eur iki 5 000 Eur) atlikti rytoj. Tęsiant ikiteismines derybas atsakovės vadovas 2025 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad susiduria su finansiniais sunkumais, bet pažada įvykdyti savo įsipareigojimus. Šiuo elektroniniu laišku atsakovės vadovas pasiūlė skolos apmokėjimo planą, pagal kurį jis mokėtų ieškovei po 3 000 Eur - 5 000 Eur kas antrą savaitę. Atsakovės vadovas 2025 m. vasario 18 d. ieškovei išsiųstame elektroniniame laiške dar kartą nurodė pripažįstantis neapmokėtas sąskaitas bei paaiškino aplinkybes, dėl kurių įmonė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Kaip matyti iš byloje esančio šalių tarpusavio skolų derinimo-užskaitymo akto, kurio atsakovė neginčija, ikiteisminių derybų metu atsakovė atliko ieškovei du mokėjimus po 3 000 Eur (2025 m. vasario 10 d. ir 2025 m. vasario 14 d.) bei liko skolinga 31 231,03 Eur. Kartu su ieškiniu pateiktos keturios PVM sąskaitos faktūros (2024 m. rugsėjo 30 d. PARD Nr. 03277, 2024 m. spalio 31 d. PARD Nr. 03360, 2024 m. spalio 31 d. PARD Nr. 03364 ir 2025 m. sausio 6 d. PARD Nr. 03519), užsakymai, CMR važtaraščiai, kurie patvirtina, kad sąskaitose detalizuotos prekės atsakovei buvo pristatytos ir atsakovė jas priėmė. Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl sąskaitose nurodytų prekių atsakovei pristatymo taip pat nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad iki kreipimosi į teismą atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl jai parduotų prekių kokybės, kiekio, galiojimo terminų ar kitų aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

15.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovei pakeitus poziciją bei pradėjus teigti, kad mokėjimai ieškovei sulaikyti dėl galimai patirtų nuostolių, atsakovės procesiniuose dokumentuose nebuvo detalizuotos aplinkybės, kada konkrečiai paaiškėjo aplinkybės dėl galimai ieškovės atsakovei netinkamos kokybės ir nepakankamo galiojimo parduotų prekių. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad visos šios aplinkybės buvo žinomos jau ikiteisminių derybų metu, ką patvirtina byloje esantis atsakovės vadovo 2025 m. vasario 18 d. elektroninis laiškas (žr. ieškinio 4 priedą). Kitų įrodymų, anot atsakovės atstovo, byloje nėra. Kaip matyti iš atsakovės atstovo nurodyto 2025 m. vasario 18 d. elektroninio laiško, šiuo laišku atsakovės vadovas informavo ieškovę, kad pripažįsta neapmokėtas sąskaitas bei paaiškino ieškovei aplinkybes, dėl kurių įmonė atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje. Šiame elektroniniame laiške nėra jokios informacijos apie tai, kad būtent dėl ieškovės atsakovei parduotų prekių atsakovė buvo įtraukta į teisminį ginčą su prekės ženklu Red Bull dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo ir/ar ieškovės parduotos prekės buvo per trumpo galiojimo. Teismo vertinimu, vien šio laiško pagrindu nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent dėl ieškovės atsakovei parduotų prekių atsakovė patyrė nuostolius, kuriuos prašo atlyginti priešieškiniu. Šis laiškas taip pat nepatvirtina atsakovės įrodinėjamų aplinkybių, kad apie sulaikytus mokėjimus ieškovė buvo tinkamai informuota.

16.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovei nuostolių išvengti nepavyko dėl ieškovės patiektų nekokybiškų prekių, todėl mokėjimai buvo sustabdyti CK 6.333 straipsnio pagrindu. Pasisakant šiuo klausimu, pirmiausia pažymėtina, kad kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, t. y. atsakovė. Tuo tarpu pardavėjui (ieškovei) tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą (įrodytą) trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Taigi, įstatyme nėra įtvirtinta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos.

17.       Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė aplinkybes, kad ieškovė jai pardavė netinkamos kokybės produktus, įrodinėja trimis aspektais – prekių ženklo Red Bull savininko teisių pažeidimu, trumpu produktų galiojimo terminu ir ES reglamentų neatitinkančiais ingredientais parduotuose produktuose.

18.       Pasisakant dėl, anot atsakovės, per trumpo prekių galiojimo laiko, pažymėtina, kad nei šalių sutartyje, nei atsakovei išrašytose sąskaitose, nei CMR važtaraščiuose šalys nebuvo susitarusios dėl minimalaus parduodamų prekių galiojimo laikotarpio. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nedetalizavo, kokie galiojimo laikotarpiai šalių buvo aptarti ir kokių konkrečiai parduotų produktų galiojimo terminai buvo per trumpi. Faktiškai atsakovės procesiniuose dokumentuose apsiribota deklaratyviu pareiškimu, kad ieškovės parduotas produktas Prime Dodgers buvo gerokai trumpesnio galiojimo termino, todėl dėl neparduotų prekių buvo patirti nuostoliai. Jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovės atsakovei parduotos prekės Prime Dodgers buvo tokio trumpo galiojimo, kad jų neįmanoma buvo realizuoti rinkoje, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kaip ilgai atsakovei parduotos prekės buvo jos sandėliuose ir likus kokiam galiojimui prekės buvo parduotos tolimesniam realizavimui. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, koks Prime Dodgers produktui taikytinas minimalus tinkamumo vartoti termino standartas ir, kad ieškovės parduota produkcija buvo trumpesnio galiojimo termino už numatytą standartą. Faktiškai byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad faktiškai atsakovė patyrė procesiniuose dokumentuose nurodytus 3 927,00 Eur nuostolius dėl Prime Dodgers produkto per trumpo galiojimo (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, vien atsakovės atstovo teismo posėdžio metu duoti žodiniai paaiškinimai, kad įprastai prekės turėtų būti bent 9-12 mėnesių galiojimo, kad jas galima būtų realizuoti rinkoje, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes tokia atstovo pozicija nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

19.       Pasisakant dėl atsakovės įrodinėjamų nuostolių, patirtų ginče su prekės ženklo Red Bull savininku, pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad prekės ženklo savininkas turėtų kokių nors pretenzijų ieškovei. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų dokumentų, faktiškai ginčas dėl intelektinės teisės pažeidimo kilo tarp atsakovės ir prekės ženklo Red Bull savininko. Prekės ženklo savininkas, disponuodamas duomenimis apie ieškovę, pretenziją pareiškė būtent atsakovei, kaip prekių platintojai. Taigi, būtent atsakovei, o ne ieškovei teko pareiga kompensuoti prekės ženklo savininkui jo patirtus nuostolius dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo. Kaip matyti iš atsakovės su tripliku-priešieškiniu pateikto 2024 m. gruodžio 31 d. mokėjimo priminimo, šiuo priminimu Suomijos advokatų kontora ragina atsakovę atsiskaityti už jai suteiktas teisines paslaugas ginče su Red Bull, t. y. sumokėti 1 546,79 Eur. Minėtame priminime nurodytos teisinės paslaugos atsakovei buvo suteiktos sprendžiant ginčą su prekės ženklo Red Bull savininku. Be nurodyto priminimo, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atsiskaitė su advokatų kontora už jai suteiktas teisines paslaugas, t. y. įvykdė 2024 m. gruodžio 31 d. priminimą ar sumokėjo prekės ženklo Red Bull savininkui 3 000 Eur kompensaciją (CPK 178 straipsnis).

20.       Pasisakant dėl ES reglamentų neatitinkančių ingredientų produktuose, pažymėtina, kad faktiškai Helsinko miesto maisto saugos skyriaus pranešimai dėl galimai neleistinų ingredientų atsakovės Suomijos teritorijoje parduodamuose produktuose atsakovei buvo pateikti dar 2024 m. sausio-kovo mėnesiais, t. y. iki ginčo sutarties sudarymo. Ginčo sutarties sudarymo metu šalys papildomai nebuvo aptarusios parduodamų gaminių sudėtinių dalių. Faktiškai iki ieškinio pateikimo teismui momento atsakovė neturėjo ieškovei jokių pretenzijų dėl galimai netinkamos kokybės jai parduotų produktų. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų duomenų, informacija apie ieškovės parduodamų gaminių sudėtines dalis yra skelbiama viešai ieškovės internetinėje svetainėje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, jog ieškovės viešai skelbiama informacija jai nebuvo žinoma. Taigi, prekių įsigijimo metu atsakovė turėjo žinoti apie įsigyjamų prekių sudėtines dalis bei privalėjo įsivertinti visas galimas rizikas. Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų sąskaitų, kurių atsakovė neginčija, ieškovė atsakovei perdavė tik Mountain Dew Blue Shock 400 ml supakuotų po 24 vnt., viso 2 568 vnt. (vertė 2.196,72 Eur). Prekių „Ghost Energy + Ghost Hydration“; „G-Fuel Energy“; „Mountain Dew“ 355 ml JAV. „LXR Marvel Hydration“ ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė iš ieškovės neužsakė, ieškovė jų neperdavė atsakovei ir nereikalauja už jas atsiskaityti.

21.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis ginčui aktualia teismų praktika, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė tinkamai neįrodė ieškovės jai parduotų prekių trūkumų, tinkamai nesusiejo prašomų atlyginti nuostolių su ieškovės galimai netinkamais veiksmais, todėl nepagrįstai sulaikė ieškovei 31 231,03 Eur dydžio mokėjimus, kurių dydžio neginčija. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalys ginčo sutartyje susitarė, kad nei klientas, nei tiekėjas neturi atlyginti vienas kitam netiesioginių nuostolių ir/arba prarasto pelno, pajamų, reputacijos ar prognozuotų santaupų, o atsakomybę dėl tiesioginių nuostolių atitenka kiekvienai iš šalių (sutarties 6.1 ir 6.2 punktai). Šalių sudarytoje sutartyje taip pat nenumatyta susitarimo dėl mokėjimų sulaikymo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės. Šalių ikiteisminių derybų metu atsakovė neinformavo ieškovės, kad sulaiko mokėjimus dėl galimai patirtų nuostolių. Įvertinus šias papildomas aplinkybes, konstatuojama, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė ieškovei mokėtiną sumą iki kol bus išspręstas jos galimai patirtų nuostolių atlyginimo klausimas.

22.       Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad faktiškai jos patirti nuostoliai sudaro apie 60 000 Eur, tačiau priešieškiniu pareiškė reikalavimą tik dėl 1 000 Eur nuostolių atlyginimo. Priešieškinyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio įrodinėjami nuostoliai sudaro prašomą priteisti 1 000 Eur sumą ir kaip ši suma apskaičiuota. Nors teismo posėdžio metu atsakovės atstovas žodžiu ir paaiškino, kad prašomus atlyginti 1 000 Eur dydžio nuostolius sudaro 930 Eur nuostoliai dėl uždraustų ingredientų, 50 Eur nuostoliai dėl ginčo su Red Bull ir 30 Eur nuostoliai dėl trumpesnio galiojimo prekių, tačiau faktiškai nėra pagrindo vadovautis tokiais atstovo paaiškinimais, nes jie buvo pateikti įrodymų tyrimo stadijoje (CPK 12 straipsnis). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas taip pat paaiškino, kad priešieškiniu reikalaujama priteisti 1 000 Eur nuostolius, nes didesniam reikalavimui pareikšti atsakovė neturėjo finansinių galimybių sumokėti žyminio mokesčio. Vertinant tokią atsakovės atstovo poziciją, pažymėtina, kad atsakovė atstovaujama kvalifikuoto teisininko, kuriam yra žinoma, jog esant objektyviam pagrindui teismas gali atleisti ar atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Bylos nagrinėjimo metu jokio prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar dalies žyminio mokesčio atidėjimo teismui nebuvo pateikta. Taigi, įvertinus atsakovės procesinį elgesį teisminio nagrinėjimo metu (žr. sprendimo 13 punktą), labiau tikėtina, kad priešieškinis byloje buvo pareikštas ne siekiant apginti galimai pažeistas teises, o siekiant užtemti teisminį nagrinėjimą iki kol atsakovei bus iškeltas bankrotas.

23.       Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, atsakovės priešieškinį atmetą kaip neįrodytą, o ieškovės ieškinį tenkina.

24.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės reikalavimais priteisti 2 935,62 Eur delspinigius ir 11,00 procentų metines palūkanas. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ieškovė atsakovei skaičiuoja 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo 2025 m. kovo 18 d., kai suėjo 20 darbo dienų terminas nuo tos dienos, kai ginčas buvo pradėtas spręsti derybomis. Nuo atsakovės vėluojamos sumokėti 31 231,03 Eur prekių kainos apskaičiuota 31,23 Eur delspinigių už vieną vėlavimo dieną. Atitinkamai nuo 2025 m. kovo 18 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. birželio 20 d.) reikalaujami priteisti delspinigiai sudaro 2935,62 Eur (31,23 Eur x 94 d.).

25.       Pažymėtina, kad pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

26.       Nagrinėjamu atveju šalių 2024 m. gegužės 3 d. sutarties 5.4 punkte klientui yra numatyta prievolė mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią baigiasi apmokėjimo terminas (ši diena neįtraukiama), iki tos dienos, kurią apmokėjimas yra gautas (ši diena neįtraukiama). Pagal ginčo sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo apmokėti sąskaitas per apmokėjimui nustatytą terminą, t. y. per 21 dieną po prekių pristatymo (sutarties 5.1 punktas, sutarties priedas Nr. 1). Remiantis byloje esančiais duomenimis, paskutinis krovinys su prekėmis atsakovei buvo pristatytas 2025 m. sausio 7 d. Nagrinėjamu atveju ieškovė delspinigius faktiškai skaičiuoja ne nuo apmokėjimo termino praleidimo dienos, kaip nustatyta sutartyje, o nuo vėlesnio momento – 20 darbo dienų ikiteisminio ginčo sprendimo (derybų) termino pabaigos, t. y. už trumpesnį laikotarpį, nei galėtų būti skaičiuojami pagal sutarties nuostatas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti delspinigius. Tuo tarpu atsakovės atstovo argumentai, kad sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio su atsakove nebuvo derinama, paremti vien deklaratyviais teiginiais, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyti (CPK 178 straipsnis).

27.       Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 935,62 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį neviršijantį 180 dienų, taip pat tenkina.

28.       Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, reikalavimas dėl 11 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo grindžiamas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatomis.

29.       Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos ginčo sutartį, susitarė, jog visi klausimai turi būti reguliuojami pagal Lietuvos teisės aktus (sutarties 8.1 punktas). MAPKSVPĮ taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Kadangi tai specialusis įstatymas, numatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl jis turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis numato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Įstatyme nurodyta palūkanų norma nustatoma pagal tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma (MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

30.       Taigi, nagrinėjamu atveju pareiga atsakovei mokėti procesines palūkanas atsiranda nuo bylos teisme iškėlimo momento. Ieškinys teismui pateiktas 2025 m. birželio 30 d. 2025 m. pirmąjį pusmetį (2025 m. sausio 1 d), galiojusi pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų buvo 3 proc. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 11 proc. dydžio metines procesines palūkanas laikytinas pagrįstu ir taip pat tenkintinas.

31.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalimi ieškovei iš atsakovės priteistinos 11 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (34 166,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

32.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė prašymą skirti atsakovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, 50 procentų šios baudos skirti ieškovei.

33.       Vertinant ieškovės prašymą dėl baudos atsakovei skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pažymėtina, kad pasinaudojimas suteikta procesine teise vienokia ar kitokia forma, esant piktnaudžiavimo tokia teise akivaizdžių požymių, turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesu (CPK 95 straipsnis).

34.       Nagrinėjamu atveju atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu išsamiai aprašytas sprendimo 13 punkte. Teismo vertinimu, įvertinus sprendimo 13 punkte aprašytą atsakovės procesinį elgesį, kai keturis kartus prašoma pratęsti terminą triplikui ir/ar priešieškiniui ir/ar įrodymams pateikti, bet po keturių pratęsimų pateikiamas procesinis dokumentas, kurio turinys faktiškai identiškai atsiliepimui į ieškinį, o prieš pat 2025 m. vasario 19 d. teismo posėdį pateikiamas prašymas priimti papildomus įrodymus, kurių dalis jau buvo byloje, tačiau teismui šios aplinkybės neatskleidžiamos, vertinamas kaip sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Juo labiau įvertinus tai, kad prieš sekantį 2026 m. kovo 19 d. teismo posėdį vėl pateikiamas prašymas atidėti posėdį dėl atsakovei iškelto bankroto, tačiau faktiškai jokie dokumentai, pagrindžiantys šias aplinkybes, nepateikiami, o teismui įpareigojus pateikti – įpareigojimas neįvykdomas. Tikrinant šias aplinkybes viešai prieinamais oficialiais duomenis buvo nustatyta, kad priešingai nei nurodė atsakovės atstovas, atsakovė nėra įsigijusi bankrutuojančios įmonės statuso. Tokie atsakovės veiksmai, kai ji imasi aktyvių veiksmų užvilkinti bylos nagrinėjimą iki kol atsakovei bus iškeltas bankrotas, suvaržyti kito proceso dalyvio procesines galimybes prisiteisti skolą, reiškia ne ką kita, kaip tik sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, kas atitinka CPK 95 straipsnio apibrėžtį bei sudaro pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Konstatavus piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsakovei skirtina 1000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 500 Eur paskiriant ieškovei, likusią 500 Eur sumą baudos sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

36.       Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, sprendžiamas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

37.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 716,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 737,00 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis ir 4 979,98 Eur už byloje suteiktas teisines bei vertimo paslaugas (1 817,53 Eur už ieškinio parengimą, 952,88 Eur už dubliko parengimą, 637,78 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 605,00 Eur už atstovavimą 2026 vasario 19 d. teismo posėdyje, 513,04 Eur už vertimo paslaugas, 151,25 Eur atsakovės pateiktų įrodymų analizę bei pozicijos dėl naujų dokumentų prijungimo prie bylos rengimą, 302,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2026 m. kovo 19 d. teismo posėdyje). Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė įrodymus, patvirtinančius byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (DOK-25331, DOK-41058, CPK 178 straipsnis).

38.       Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų skaičių, apimtį ir jų turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą tenkinti ieškovės prašymą.

39.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistinas 5 716,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai).

40.       Nagrinėjamoje byloje patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma neviršija įstatymo nustatyto minimalaus valstybei priteistino dydžio (8,00 Eur), dėl to jų atlyginimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Wise Trading Group“ (juridinio asmens kodas 305820126) iš atsakovės užsienio bendrovės M.E.V Yhtiot Oy (juridinio asmens kodas 28692846) 31 231,03 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų trisdešimt vieno euro ir 03 ct) skolą, 2 935,62 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų trisdešimt penkių eurų ir 62 ct) delspinigius, 11 (vienuolikos) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (34 166,65 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 716,98 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų šešiolikos eurų ir 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Paskirti atsakovei užsienio bendrovei M.E.V Yhtiot Oy (juridinio asmens kodas 28692846)

1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos – 500,00 Eur (penki šimtai eurų 00 ct) paskiriant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Wise Trading Group“ (juridinio asmens kodas 305820126), likusią 500,00 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) sumą baudos sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Jelena Leščinskienė