Civilinė byla Nr. e2-4044-1069/2021

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01758-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1.; 2.6.18.2.; 3.4.1.11.4.3.1.;

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 8 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,

sekretoriaujant Redai Vingienei,

dalyvaujant ieškovei I. J.-M., jos atstovui advokatui E. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ atstovams direktoriui R. B. ir advokato padėjėjui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. J. – M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Internos projektai“ dėl avanso, netesybų priteisimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Internos projektai“ priešieškinį dėl 2020-11-19 preliminaraus sprendimo pakeitimo,

n u s t a t ė :

1.       ieškovė I. J. – M. 2020-11-16 kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXII skyriuje numatyta dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Internos projektai“ 8 000 Eur dydžio sumokėto avanso, 5 000 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB „Internos projektai“ 2020-03-06 sudarė statybų, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2020-11-01 pastatyti ir parduoti gyvenamąjį namą už 88 000 Eur dydžio sumą (su PVM), o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakovu iki 2020-12-01 bei pervesti 8 000 Eur dydžio sumos avansą. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir pervedė atsakovei 8 000 Eur avansą. Tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė. Nors sutartis buvo sudaryta dar 2020-03-06, ieškovei bendraujant su atsakove ir nuolat pateikiant paklausimus dėl namo statybos pradžios tapo žinoma, kad atsakovė meluodavo dėl statybų pradžios (t. y. nei 2020-05-10, nei 2020-06-29 namo statybos darbai dar nebuvo pradėti vykdyti), o atsakovė tikino, kad iki nustatyto termino visi darbui bus atlikti (parengtas ir suderintas namo statybos projektas, bus gautas statybą leidžiantis dokumentas ir kt.). Ieškovė ir atsakovė buvo susitikę 2020 m. liepos mėnesį, tačiau atsakovė nuo to laiko pradėjo vengti ieškovės, nebendradarbiavo, neatsiliepė į skambučius, neinformavo apie sutarties vykdymo eigą. 2020-08-31 ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti duomenis apie sutarties vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nebendradarbiavo, prašomų duomenų nepateikė, ieškovė nustatė, kad jokių realaus sutarties vykdymo nėra. Ieškovė jau nesitikėdama, kad sutartis iki sutartyje numatyto termino bus įvykdyta informavo atsakovę, kad ieškovė nuo 2020-09-15 nutraukia sutartį bei prašo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė 2020-09-24 atsiuntė prašymą, kuriuo atsakovas prašė atšaukti vienašališką sutarties nutraukimą bei pakeisti sutarties sąlygas, nustatant, jog atsakovė įsipareigoja pastatyti bei parduoti namą iki 2021-03-01, o ieškovė įsipareigoja atsiskaityti iki 2021-04-01. Tačiau ieškovė 2020-09-25 pranešimu informavo atsakovę, kad nesutinka su sutarties pakeitimu, kadangi atsakovė nebendradarbiavo ir jokie realūs veiksmai susiję su sutarties vykdymu nebuvo atlikti ir pradėti.

3.       Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2020-11-19 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 8 000 Eur dydžio sumokėto avanso, 5 000 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.     

4.       Atsakovė UAB „Internos projektai“ pateikė prieštaravimus (priešieškinį) ir prašė pakeisti 2020-11-19 preliminarų sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovės 3 588,25 Eur sumokėto avanso dalį, 5 procentus metinių palūkanų, o kitoje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovė UAB „Internos projektai“ nurodė, kad sutinka grąžinti ieškovei dalį sumokėto avanso 3 588,25 Eur (t. y. iš 8 000 Eur gauto avanso atskaičius atsakovės turėtas 4 411,75 Eur išlaidas (nuostolius) dėl sutarties vykdymo). Atsakovė nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl sutarties nevykdymo ir nebendradarbiavimo. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę 2019 m. spalio mėnesį pagal skelbimą dėl atsakovės parduodamo jau pastatyto namo apžiūros. Ieškovei namas patiko ir kitas susitikimas įvyko jau su ieškove ir jos drauge. Jos abi pareiškė, kad nori pirkti sau po namą. Ieškovė kartu su savo drauge pageidavo (ir tai buvo viena iš esminių sąlygų), kad žemės sklypai būtų šalia vienas kito (kaimynystėje) ir būtent (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje. Atsakovė surado du sklypus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl sklypų pirkimo pradėjo derybas su sklypų savininkais. Tuo metu abi moterys dar nebuvo apsisprendusios kurį sklypą pasirinks, sklypas (duomenys neskelbtini) buvo brangesnis, jis kainavo 8 000 Eur (tai yra brangiau apie 2 000 Eur nei rinkos kaina). Šio sklypo savininkė informavo, kad sklypą galės parduoti tik 2020 m. rugsėjo mėnesio gale ir atsakovė apie tai informavo ieškovę. Ieškovė nurodė, jog terminas jai nėra svarbus, nes neskuba statytis namo. Todėl ieškovė ir pasirinko šį sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei sutiko mokėti didesnę nei rinkos kainą, kad tik būtų šalia savo draugės. Atsakovė informavo ieškovę, kad sklypo didesnės kainos dalis, t. y. 2 000 Eur, bus pridėta prie namo sąmatos ir ieškovė tam neprieštaravo. Dėl šio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė su pardavėja 2019-11-15 pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja įsipareigojo parduoti žemės sklypą iki 2020-10-02 už 8 000 Eur. Atsakovė su sklypo pardavėja sutarė, kad iki pagrindinės sutarties sudarymo atsakovei bus leista savo lėšomis įrengti geriamojo vandens ir buitinių nuotekų inžinierinius tinklus ir vykdyti statybos darbus. Atsakovė 2019-11-19 žemės sklypo pardavėjai sumokėjo 2 000 Eur avansą. 2019 lapkričio mėn. į minėtą sklypą atsakovė savo lėšomis įrengė geriamojo vandens ir buitinių nuotekų inžinierinius tinklus. 2019-11-19 buvo padaryta tinklų geodezinė išpildomoji nuotrauka. Taip pat apie tai buvo informuota ir ieškovė. 2019-12-19 atsakovė pasirašė sutartį su projektuotoju S. N. dėl ieškovės namo projektavimo ir buvo pradėti namo projektavimo darbai pagal ieškovės nurodymus ir pageidavimus. Vėliau bendravimas su ieškove vyko per atsakovės direktoriaus „Messenger“ programą, kadangi ieškovė buvo Vokietijoje. Ieškovės norai dėl namo ploto, namo išdėstymo sklype, vidaus išplanavimo nuolat kito. Nors 2020-03-06 tarp šalių buvo pasirašyta statybų sutartis Nr. 2020-03-01 ieškovė galutinio namo projekto nepatvirtino, tikslios vietos žemės sklype, kur turėtų stovėti namas, nenurodė. Ieškovė buvo informuota, kad sklypas bus nupirktas ne anksčiau kaip iki 2020 m. rugsėjo mėn. pabaigos ir patvirtino atsakovei, kad jai tai įtakos nedaro, nes penkis metus ji tame name neplanuoja gyventi. Dar vėliau buvo išreikštas ieškovės pageidavimas, kad išpylus namo pamatus, darbai nevyktų bent mėnesį (kad pamatai pastovėtų), ir pabrėžė, kad sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai jai nėra svarbūs, nes ji niekur neskuba. 2020-07-15 ieškovė susisiekė su atsakovės direktoriumi per „Messenger“ programą dėl namo pakeitimų ir paprašė pateikti pasiūlymus su kainomis dėl terasinių langų. Tai patvirtina, kad atsakovė dėl ieškovės nuolatinės namo projekto kaitos, negalėjo suderinti galutinio projekto su projektuotoju ir pradėti vykdyti darbus. 2020-07-21 (duomenys neskelbtini), įvyko dar vienas susitikimas su ieškove ir su ja atvykusiu vyru. Ieškovei pakartotinai buvo paaiškinta, kad atsakovė neturi galutinio namo projekto ir negali pradėti darbų be projekto, nes projektas yra nesuderintas dėl  ieškovės nuolatinių projekto pakeitimų. 2020-08-15 ieškovė atsiuntė žinutę į „Messenger“ programėlę ir pasiteiravo kada atsakovė pradės darbus ir kokia situacija su žemės sklypu, o 2020-08-31 atsakovė gavo el. laišką su prašymu pateikti dokumentus. Ieškovė gerai žinojo, kad atsakovė negali pateikti išrašo iš registrų centro dėl žemės sklypo, nes žemės sklypą atsakovė pagal preliminarios sutarties sąlygas (prieš tai suderintas su ieškove) įsigyti galėjo tik rugsėjo mėnesio gale. Atsakovė 2020-09-16 pateikė pasiūlymą, t. y. ieškovei norint nutraukti sutartį, perleisti ieškovei žemės sklypo pirkėjo teises (tuo metu buvo sumokėtas 2 000 Eur avansas) ir grąžinti ieškovei 2 000 Eur avansą, 4 000 Eur atsakovės turėtos išlaidos projektavimo darbams komunikacijoms įrengti arba pratęsti sutarties terminus statyboms darbams iki 2021-07-01. Tačiau 2020-09-18 atsakovė gavo pranešimą, kad ieškovė vienašališkai nutraukia sutartį, nors sutartis dar nebuvo nepasibaigusi ir reikalauja grąžinti avansą bei sumokėti baudą 5 000 Eur. Ieškovės prašomos priteisti 5 000 Eur netesybos (bauda) yra aiškiai per didelės atsižvelgiant į padarytą pažeidimą ir tai, kad jokių padarinių ieškovei neatsirado, t. y. prievolės įvykdymo termino praleidimas nepadarė ieškovei jokios realios žalos. Teismui nusprendus priteisti netesybas, atsakovė prašė jas sumažinti nuo 5 000 Eur iki 500 Eur sumos. Būtent tokia netesybų suma atsižvelgiant į padarytą pažeidimą, padarinių nebuvimą bei ieškovės netinkamą bendradarbiavimą dėl ko atsakovė negalėjo įvykdyti savo prievolės, atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas papildomai paaiškino, kad šiai dienai ieškovė neturi nei namo, nei buto, neturi net kur grįžti, sandoris neįvykdytas, namas nėra pastatytas. Būtent atsakovė surado sklypą namo statybai, ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė, kad sklypas bus perkamas vėliau. Pats sklypas ir sklypo kaina ieškovei tiko, kaimynystė buvo svarbi (ieškovei buvo svarbu, kad sklypai būtų tuose pačiose soduose). Po sutarties pasirašymo, liepos mėnesį, ieškovė sugrįžo pasižiūrėti, kaip vyksta statybos ir pamatė tuščią sklypą apaugusį žolėmis. Ieškovė pati surado, kam priklauso tas sklypas ir susisiekė su savininke (V. P.), kuri jai pasakė, kad tas sklypas parduotas statyboms, tačiau statybos nevyko. Ieškovė apsisprendė sutartį nutraukti, nes terminas jau buvo įpusėjęs (terminas turėjo baigtis lapkričio1 d.), o nuo pat kovo mėnesio jokie darbai nebuvo vykdomi. Projektas nebuvo suderintas, atsakovė pateikė pirmo aukšto planą. Tas planas, kurį pateikė atsakovė jai tiko. Buvo derinama tik tai kas turėjo būti viduje. Nusprendė nutraukti sutartį, pamačius liepos mėnesį, kad niekas nebuvo įvykę, ieškovė kreipėsi į advokatą, kadangi atsakovė nebendravo su ja. Avansas buvo sumokėtas dar iki sutarties sudarymo, o atsakovė žadėjo, kad kovo - balandžio mėnesiai jau bus pradėti darbai, atsakovė pati nustatė sutarties įvykdymo laikotarpį. Buvo numatyta namą statyti iš kredito unijos paskolos. Paskolą buvo nutarta suteikti, bet nebuvo pateikti dokumentai paskolai gauti, nes nebuvo turto vertinimo. Be to, ieškovė turėjo butą (duomenys neskelbtini), kurį pardavė, tam kad gautas lėšas panaudotų namo statybai. Iš pradžių atsakovė neprašė pratęsti statybos termino. Visas civilinės atsakomybės sąlygas, baudos dydį taip pat nustatė pati atsakovė. Iš pradžių (nuo 2019 m. iki sutarties pasirašymo) buvo kalbėta, kad ieškovei nesvarbu, kada atsakovė pastatys namą, tačiau ieškovė, gyvendama Vokietijoje, pradėjo planuoti sugrįžimą, pardavė savo butą, todėl namo pastatymo terminas jai tapo svarbus. Šiuo metu ieškovė jau įsigijo kitą žemės sklypą toje pačioje bendrijos teritorijoje. Naujo žemės sklypo derybos buvo pradėtos po sutarties nutraukimo.  

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Internos projektai“ atstovai pripažino, kad atsakovė nustatydama sutarties įvykdymo terminą iš esmės padarė klaidą, sudarant statybų sutartį, paaiškino, kad buvo paimta šabloninė sutartis iš interneto, kadangi atsakovė nėra profesionalė sutarčių sudarymo srityje. Taigi sudarant sutartį buvo padaryta klaidų. Kitose sutartyse yra numatyti terminų pratęsimai. Sutartis buvo šabloninė ir susirašė tik vardus ir pavardes. Tokios sąlygos dėl 5 000 Eur netesybų jis specialiai neįrašė, dabar sutartyse tokios sąlygos nėra. Visi kiti klientai buvo patenkinti jų paslaugomis. Ieškovė jau yra įsigijusi kitą sklypą kitą toje pačioje gatvėje. Atsakovės įsitikinimu, kadangi ieškovė susirado kitą sklypą ir statytoją, todėl ir nutraukė sutartį su atsakove.Akivaizdu, kad  sutartis buvo nutraukta nepagrįstai. Šiuo metu šiame sklype statomas kitas namas, kitam asmeniui (tai yra sodo pastatas iki 80 kv. m., kuriam nereikia nei tokio projekto nei topografinės nuotraukos), kurio kaina apie 68 000 Eur. Ieškovei buvo A+ namas ir mūrini, o atsakovė pastatė sodo namą, karkasinį, tad jų kainų negalima lyginti. Ieškovės namo statyba turėjo būti brangesnė. Tai, kad ieškovė nesiruošė name gyventi, dar 5 m. patvirtina šalių susirašinėjimo medžiaga. Su ieškovės drauge statybos sutartis taip pat nebuvo pasirašyta. Atsakovei buvo sunku karantino metu, buvo pripažinta, kad įmonė nukentėjo Covid 19. Taigi darbus apsunkino nuolatiniai ieškovės projekto taisymai, taip pat Covid 19 pandemija, bei tai, kad pradėti statyti negalėjo, kadangi sklypas buvo ne įmonės vardu. Projektas iki galo taip ir nebuvo suderintas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad ieškovei nenutraukus sutarties iki lapkričio 1 d. nebūtų spėjusi sutarties įvykdyti. Atsakovė dėl sutarties nutraukimo patyrė nuostolių, kuriuos sudaro: projektas, didesnė dalis negu rinkos vertė žemės sklypo ir topografinė nuotrauka. Buvusi sklypo savininkė (V. P.) nenorėjo nuleisti kainos, be to, ieškovei kaina (8 000 Eur) tiko. Jeigu ieškovė būtų sutikusi su termino pratęsimo, būtų pastatę namą iki 2021-03-01, tačiau buvo akivaizdu, kad ieškovė nebenori, kad jos namą statytų atsakovė.

7.       Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. nurodė, kad dėl žemės sklypo (esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo R. B. kreipėsi 2020 m. vasarą o pardavė žemės sklypą rudenį. R. B. iš pradžių kreipėsi dėl vandens ar dėl nuotekų, ji pasakė, kad parduos žemės sklypą, tačiau jai reikėjo sulaukti 10 m. termino (kad nekiltų kokios mokestinės prievolės dėl pardavimo) R. B. sakė, kad gali nupirkti, sakė, kad turi klientą ir jis jo paklaus ar gali palaukti. Vėliau sakė, kad paskambino ir susitarė, kad palauks, padavė jai rankpinigius ir laukė. Suprato, kad su ta kliente jis tarėsi. Sklypo kaina buvo 8 000 Eur, tą kainą nustatė ji pati. Niekas nesiderėjo dėl kainos. Dar turėjo ir projektą bet atsakovui jis netiko. Kiek suprato R. B. dėl termino tarėsi su savo kliente. Sklypą pirko R. B. įmonė. Šiuo metu, jos žiniomis, tame sklype jau stovi namas. R. B. nesiūlė jai forminti sandorį nedelsiant ir už ją sumokant pelno mokestį.

8.       Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Č.-R. nurodė, kad daug metų su ieškove yra draugės, kaimynės. Gyveno daugiabutyje ir nusprendė pasistatyti namus šalia, kad liktų kaimynės. Susirado ieškovė skelbimą, kad UAB „Internos projektai“ pardavinėja namus. Nuvyko juos apžiūrėti, namai jas tenkino, tik netenkino, kad karkasiniai, o jos norėjo didesnių ir mūrinių. R. B. pasakė, kad gali pastatyti tokius, kokių jos nori. Jis sakė, kad gali ir surasti sklypus. Jis turėjo pastatyti namus, o jos turėjo nupirkti. Už ieškovę ir už save pervedė vienodas avanso sumas. Jai pačiai R. B. per pusę metų taip ir neparuošė sutarties. R. B. jai už sumokėtą jos avansą atidavė sklypą, todėl ir ginčų nekilo. Ieškovė V. Č.-R. išdavė įgaliojimą, kad ji parduotų ieškovės butą, nes ieškovė tada gyveno Vokietijoje, kad galėtų už tuos parduoto buto pinigus statyti ir įsirengti namą. Butas buvo parduotas Šilutės rajono savivaldybei. Apie ieškovei skirto žemės sklypo įsigijimo aplinkybės jai žinoma tik tiek, kad R. B. turėjo jį nupirkti ir 2020 m kovo mėnesį turėjo pradėti statyti. Tačiau iki pat 2020 m. vasaros pabaigos jokie statybos veiksmai nebuvo atlikti. Šiuo metu ieškovei numatytame sklype ((duomenys neskelbtini)) jau stovi namas. Naujas ieškovės sklypas yra šalia, nes jos taip norėjo. Atsakovės pažadėtas pastatyti namas turėjo stovėti per vieną sklypą, tačiau jas būtų tenkinusi ir tokia situacija. Ieškovė planavo grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau ji šiuo metu negyvena Lietuvoje, nes neturi kur gyventi.  

Teismas

konstatuoja:

preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės prieštaravimai (priešieškinis) atmestini.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 

9.       Nustatyta, kad ieškovė I. J. (užsakovė) 2020-03-06 su atsakove UAB „Internos projektai“ (vykdytoja) sudarė statybų sutartį Nr. 2020-03-1 (toliau ir – sutartis), kurios objektas – nauja namo statyba adresu (duomenys neskelbtini) (sutarties 1. punktas). Minėtas sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2020-11-01 pastatyti ir parduoti gyvenamąjį namą sutartyje suderinto baigtumo lygio už 88 000 Eur dydžio sumą su PVM (sutarties 2.1.punktas).

10.       Sutarties šalys sulygo, kad į sutartą kainą įeina: A+ klasės namas su projektu; išorė: pamatai apšiltinti 15 cm polistirenu, sienos iš arko M18 silikatinių blokelių, apšiltinos 25 cm neoporu ir nutinkuotos armavimo mišiniu; langai atitinkantys A+ klasę trijų stiklų (matmenys: 2 vnt. 1800 x 1400, 1 vnt. 2800 x 2200, 1 vnt. 1500 x8 00, 1 vnt. 1800 x 2200, 2 vnt. 1200 x 800); langų spalva: vidus baltas, išorės spalvą renkasi užsakovas; stogas santvarų konstrukcija, apšiltinta perdanga 35 cm biria akmenų vata, stogo danga skarda (čerpės imitacija); stogo karnizas (pakalimas) – medinės dailylentės; stogas keturių šlaitų; skardinių lietvamzdžių sistema; lauko durys atitinkančios A+ klasę, modelį ir spalvą renkasi užsakovas; pušinių lentų terasa (2800 x 5500); vidaus darbai: išorės namo sienos tinkuotos, vidinės pertvarkos 10 cm, dvigubas gibsas iš abiejų pusių; išbetonuotos grindys; išvedžiota šildomų grindų sistema; nuotekų ir vandens vamzdynas; sumontuota garo izoliacinė plėvelė ant perdangos; išmūrytas kaminas; išvedžiota rekuperacinė sistema (rekuperatorius Domekt R300); šildymas oras – vanduo Panasonic 7kW; elektros instaliacija; komunikacijos miesto vanduo ir nuotekos (sutarties 2.2.1. – 2.2.17. punktai). 

11.       Šalys numatė, kad vykdytoja prie sutarties prideda suderinta namo projektą (sutarties 2.4. punktas), be to, nustatė tai, kad jei vykdytoja neįvykdo savo įsipareigojimų iki numatytos sutartyje datos vykdytoja grąžina užsakovei avansą ir sumoka 5 000 Eur netesybas (sutarties 2.5. punktas), šalys numatė ir išlygą, kad pastarasis sutarties punktas negalioja, jeigu vykdytoja savo įsipareigojimų neįvykdo ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių (force majeure). 

12.       Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė (užsakovė) šios sutarties pagrindu pervedė atsakovei (vykdytojai) 8 000 Eur dydžio avanso sumą (2019-11-13 bankinio mokėjimo pavedimas 5 500 Eur sumai; 2020-03-04 – bankinio mokėjimo pavedimas – 2 500 Eur sumai). 

13.       Ieškovė 2020-08-31 kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti duomenis apie sutarties vykdymo aplinkybes (duomenis apie žemės sklypą, kuriame vyksta statybos; pateikti namo projektą; planuojamų atlikti darbų grafiką ir kt.), o 2020-09-17 pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2020-09-15 bei pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė 2020-09-24 pateikė prašymą atšaukti vienašališką sutarties nutraukimą bei pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki 2021-03-01. Tačiau ieškovė su atsakovė pasiūlomu nesutiko. Taigi byloje kilo ginčas dėl vienašalio sutarties nutraukimo, sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo. 

Dėl sumokėtos avanso sumos priteisimo

14.       Teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovės ir atsakovės 2020-03-06 sudarytos namo statybos rangos sutarties šalys ir jos dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus CK 6.672 straipsnio 1 dalyje: rangovė (atsakovė UAB ,,Internos projektai“) yra verslininkė, užsakovė (ieškovė I. J.) – fizinis asmuo, statybos darbų rezultatas skirtas užsakovės asmeniniams, jos šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.

15.       Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios, visų pirma, taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2019-01-08 civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

16.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp bylos šalių kilus nesutarimams dėl gyvenamojo namo statybų proceso ir užsakovei turint abejonių dėl sutartinių darbų vykdymo, ji 2020-08-31 kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti duomenis apie sutarties vykdymo aplinkybes, o 2020-09-17 pranešimu informavo atsakovę apie vienašališką sutarties nutraukimą bei pareikalavo grąžinti sumokėtą avanso sumą. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu apsisprendimą nutraukti 2020-03-06 sudarytą statybų sutartį prieš terminą motyvo atsakovės delsimu pradėti vykdyti statybos darbus, nulėmusį jos įsitikinimą, kad statybos sutarties rezultatas (sutartyje sulygto baigtumo gyvenamasis namas) nebus pasiektas iki sutartyje numatyto termino – iki 2020-11-01.

17.       Pagal CK 6.219 straipsnį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečių aplinkybių ji gali numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės. Ši nuostata skiriasi nuo CK 6.217 straipsnio tuo, kad joje įtvirtinta ne faktinio, bet būsimo, prognozuojamo sutarties pažeidimo samprata. CK 6.219 straipsnis yra speciali prevencinė kreditoriaus teisių apsaugos norma, kuri leidžia sutartį nutraukti net tuo atveju, jei faktiškai esminis sutarties pažeidimas dar neįvyko, bet iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tai atsitiks.

18.       Taigi užsakovė, nusprendusi, kad rangovė iki sutartinio termino (iki 2020-11-01) neįvykdys numatytų darbų, ėmėsi savo teisių gynimo ir kaip vieną iš priemonių savo teisėms apginti pasirinko vienašalį sutarties nutraukimą, kuris sietinas su CK 6.219 straipsnio ir specialios statybos rangos teisiniams santykiams taikytinos CK 6.658 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

19.       Teismas atkreipia dėmesį, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, jog teisės normas, siejančias vienašalį sutarties nutraukimą su iš anksto numatomu sutarties neįvykdymu (CK 6.219 straipsnis, 6.658 straipsnio 3 dalis) galima taikyti esant šioms sąlygoms: pirma, sutartinė prievolė turi būti galiojanti; antra, neturi būti suėjęs prievolės įvykdymo terminas; trečia, būsimas pažeidimas turi būti akivaizdus (akivaizdumas kvalifikuojant numatomą sutarties pažeidimą turi būti toks, kad būtų pakankamai didelė tikimybė, jog numatomas sutarties pažeidimas bus, tačiau absoliutaus įsitikinimo nereikalaujama); ketvirta, gresiantis pažeidimas turi būti esminis. CK 6.219 straipsnį galima taikyti tik tuo atveju, jei apskritai dėl pažeidimo, kurio tikimasi, yra leidžiama nutraukti sutartį, t. y. jis turi būti esminis pagal CK 6.217 straipsnį; penkta, numatomo sutarties pažeidimo požymiai neturi būti išnykę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

20.       Esminės statybų rangos sutarties sąlygos yra sutartinis darbas ir jo atlikimo terminai. Todėl teismas vertindamas, ar šiuo atveju užsakovės nurodytas sutarties pažeidimas buvo esminis ir suteikė teisę užsakovei vienašališkai nutraukti rangos sutartį konstatuoja, kad šiuo atveju užsakovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą.

21.       Bylos šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ginčo šalys pradėjo bendrauti dar 2019 m., ieškovei pareiškus pageidavimą kartu su savo drauge (liudytoja V. Č.-R.) toje pačioje sodų bendrijoje, viena kitos kaimynystėje, pasistatyti po gyvenamąjį namą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas (direktorius) paaiškino, kad šiuo tikslu jis rado ir pasiūlė du sklypus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas – (duomenys neskelbtini), kainavęs 8 000 Eur, buvo brangesnis, tačiau tiko ieškovei, todėl buvo nuspręsta jame ieškovei statyti namą. Toliau, nepaisnat to, kad ginčo šalys kiek skirtingai apibūdino jų bendradarbiavimo aplinkybes (pavyzdžiui, ieškovės įsitikinimu, šalys buvo suderinusios esmines sutarties sąlygas, reikalingas pradėti namo statybos darbus, tuo tarpu, atsakovės teigimu, dėl ieškovės nuolat keliamų klausimų ir pastabų darbų vykdymas ir galutinio projekto suderinimas tapo komplikuotas), tačiau ginčo šalys 2020-03-06 pasirašė statybų sutartį, kurios objektas – nauja namo statyba adresu (duomenys neskelbtini), sutartyje numatytas jos įvykdymo (namo pastatymo) terminas – iki 2020-11-01, numatant, kad vykdytoja prie sutarties prideda ir suderintą namo projektą. Teismas pripažįsta, kad susiklosčiusios situacijos atveju net ir nevertinat atsakovės akcentuojamų aplinkybių, jog savalaikį statybos darbų atlikimą / pradėjimą apsunkino nuolatiniai ieškovės projekto taisymai bei prasidėjusi Covid-19 pandemija, esminę reikšmę turi tai, kad atsakovė, įsipareigojusi per gana trumpą laiko tarpą (8 mėnesius) gauti / parengti visus statybą leidžiančius dokumentus ir pastatyti namą konkrečiame sklype ((duomenys neskelbtini)), net nebuvo šio sklypo įgijusi, kaip ir nebuvo įgijusi jokios teises šiame sklype atlikti sutartyje numatytus statybos darbus. Dar daugiau, 2020-03-06 sutarties sudarymo (ir darbų atlikimo termino nustatymo) metu atsakovei jau buvo žinoma apie tai, kad šios sklypo pirkimo sandoris galės įvykti tik rudenį.

22.       Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. P. (buvusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė) paaiškino, jog atsakovei pažadėjo parduoti sklypą, tačiau tik 2020 m. rudenį, kai sulauks atitinkamo jo valdymo nuosavybės teise termino. Bylos svarstymui pateikta 2019-11-15 sudaryta šio žemės sklypo preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, leidžia nustatyti, kad šalys sulygo, jog žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2020-10-02 ir, kaip matyti, atsakovė šia sutartį su V. P. sudarė 2020-09-29 (t. y, likus maždaug vienam mėnesiui iki sutartimi numatyto įsipareigojimo pastatyti šiame sklype namą pabaigos). Byloje nepateikta duomenų, leidžiančių įsitikinti atsakovės teiginiais, kad ieškovei buvo žinomos aplinkybės, susijusios su sklypo (duomenys neskelbtini), skirto jos namo statybai, pirkimu ir jai šios aplinkybės buvo priimtinos. Priešingai, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2020 m. liepos mėnesį nuvykus pažiūrėti statybų eigos, nustatė, kad sklype apskritai nebuvo pradėti vykdyti jokie statybų darbai (sklypas buvo apaugęs žole), o kadangi atsakovė tinkamai su ieškove nebendradarbiavo, ieškovė savo iniciatyva susirado sklypo savininkę (V. P.), kuri paaiškino, jog už sklypą jau yra gavusi rankpinigius ir jį parduos statytojui rudenį. Šias pokalbio su ieškove aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja apklausta V. P.. Kaip jau buvo pažymėta aptariant šalies teisę pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu iš anksto nustačius, kad darbai nebus tinkamai atlikti nustatytu terminu, lemia aiškus supratimas, kad sutarti darbai nebus laiku atlikti. Šiuo atveju nepaneigta aplinkybė, kad praėjus daugiau nei pusei sutarties įvykdymo termino jokie sutartiniai darbai iš esmės net nebuvo pradėti. Aplinkybę, kad atsakovė tik 2020-09-29 nupirkusi žemės sklypą jame nebūtų spėjusi atlikti sutartyje numatytų darbų iki 2020-11-01 teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovas, argumentuodamas įsitikinimu, jog ieškovei namo pastatymo terminas nebuvo svarbus. Tačiau teismas nesutinka su tokiais atsakovės argumentais ir pažymi, kad atsakovės individualus situacijos dėl ieškovės poreikių vertinimas neatleidžia nuo parteigus laikytis sutartyje numatytų prievolės įvykdymo terminų, o kaip minėta sutartinis darbas ir jo atlikimo terminai yra esminės statybų rangos sutarties sąlygos. Todėl akivaizdu, kad ieškovė, įvertinusi atsakovės sutartimi prisiimtų atlikti statybos darbų kiekį ir apimtį, turėjo pagrįstą pagrindą nuspręsti, jog darbai negalės būti tinkamai ir kokybiškai įvykdyti iki sutartyje nustatyto termino (iki 2020-11-01).

23.       Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju užsakovės vienašalį sutarties nutraukimą lėmė jos pagrįstas manymas, kad darbai sutartyje nustatytu terminu nebus tinkamai atlikti, o tarp šalių susiklosčiusi konfliktinė situacija, kuriai esant užsakovė jau nebuvo suinteresuota tęsti sutartinius santykius su atsakove (rangove), sudarė pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.219 straipsnis, 6.658 straipsnio 3 dalis) ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą avanso sumą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 8 000 Eur sumokėto ir negrąžinto avanso suma (sutarties 2.5. punktas, CK 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis).

Dėl priešieškinio reikalavimo 4 411,75 Eur suma sumažinti ieškovei grąžintino avanso sumą

24.       Atsakovės įsitikinimu, dėl vienašalio sutarties nutraukimo ji patyrė 4 411,75 Eur nepagrįstų išlaidų (nuostolių), kurie turi būti kompensuoti, juos išskaičiuojant iš ieškovės sumokėto avanso sumos. Atsakovė detalizavo, kad minėtus nuostolius sudaro: 2 200 Eur permoka už ieškovės pasirinkto sklypo rinkos vertę; žemės sklypo topografinis planas, už kurį atsakovė sumokėjo 211,75 Eur (t. y., ½  dalis sumokėtos 423,50 Eur sumos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0066) ir 2 000 Eur suma, kurią atsakovė privalo sumokėti projektuotojui S. N. už ieškovės pasirinkto namo projektavimo darbus (šiuo metu sumokėta 500 Eur).

25.       Atsakovė teigė nupirkusi ieškovės pageidaujamą žemės sklypą už 8 000 Eur, nors šio sklypo rinkos vertė yra kur kas mažesnė (5 800 Eur). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniais). Šiuo atveju atsakovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovės įsigytas žemės sklypas neatitiko rinkos vertės. Atsakovės teiginiai, kad sodų bendrijoje, kurioje turėjo būti vykdomi ginčo statybų darbai, visi žemės sklypai kainuoja po 6 000 Eur ir, kad atsakovė sumokėjusi 8 000 Eur permokėjo, neparemti jokiais duomenimis (pavyzdžiui, turto vertinimais, nekilnojamojo turto paravimo skelbimais ir pan.). Teismas atkreipia dėmesį, kad viena iš būtinųjų pagal CK 6.397 straipsnio 1 dalį žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų – kaina – privačios žemės pardavimo atveju visada yra šalių derybų objektas, kuri nustatoma bendru šalių sutarimu. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. P., buvusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, patvirtino, kad būtent jos pasiūlyta žemės sklypo su projektu kaina, atsakovei tiko ir atsakovė dėl kainos su ja net nesiderėjo. Be to, teismas pažymi ir tokią aplinkybę, kad nors atsakovė deklaruoja, jog aptariamas žemės sklypas buvo pirktas išimtai tik dėl ieškovės ir pagal jos nurodymą, o atsakovei jis nebuvo reikalingas ir ji savarankiškai be ieškovės nurodymo ir sutikimo, šio sklypo nebūtų pirkusi, bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tokia aplinkybė, kad atsakovė, užsiimanti statybos verslu, šiame žemės sklype jau yra pastačiusi kito užsakovo namą, todėl teismas atmeta jos teiginius dėl žemės sklypo pirkimo išimtinai ieškovės interesais. 

26.       Teismas, pasisakydamas dėl kitų atsakovės patirtų išlaidų (žemės sklypo topografinio plano ir namo projektavimo rengimo), sprendžia, kad atsakovė, įsipareigodama atlikti pakankamai didelės apimties statybos darbus pačios pasirinktame, bet dar nenupirktame žemės sklype, iki pačios nustatyto pakankamai trumpo termino, akivaizdžiai veikė savo rizika. Todėl konstatavus, jog užsakovei pagrįstai vienašališkai nutraukus rangos sutartį manant, kad iki sutarties įvykdymo termino pabaigos kita šalis pažeis sutartį iš esmės, negali kilti tokių išlaidų padengimo pareiga.

Dėl netesybų ir procesinių palūkanų priteisimo

27.       Jau minėta, kad šalys, sudarydamos sutartį, be kita ko, nustatė, jog jei vykdytoja neįvykdo savo įsipareigojimų iki numatytos sutartyje datos, grąžina užsakovei avansą ir sumoka 5 000 Eur netesybas su išlyga, kad šis punktas negalioja, jeigu vykdytoja savo įsipareigojimų neįvykdo ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių (force majeure) (sutarties 2.5. punktas).

28.       Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

29.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 69 punktas). Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę, tačiau ne pareigą, sumažinti pagal sutartis atsiradusias netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021 32punktas).

31.       Be to, kasacinis teismas, formuluodamas kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas, yra nurodęs ir tai, kad vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Tuo atveju, kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017, 40 punktą).

32.       Teismas nagrinėjamos bylos atveju nekonstatavo ne nuo vykdytojos priklausančių aplinkybių (force majeure) egzistavimo, dėl kurių pastaroji neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Priešingai, pripažino, kad vykdytoja, įsipareigodama atlikti pakankamai didelės apimties statybos darbus pačios pasirinktame, bet dar nenupirktame žemės sklype, iki pačios nustatyto / parinkto termino, nebuvo pakankamai apdairi ir neįvertino prisiimtos rizikos ir kitai sutarties šaliai sukeltų nepagrįstų lūkesčių. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad visas sutarties sąlygas, tarp kurių ir – netesybų dydis, pasiūlė pati vykdytoja (atsakovė). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, kad parinkdama šabloninę sutartį (iš interneto) atsakovė neįvertino sąlygos dėl netesybų ir (jų nustatyto dydžio) svarbos, o šiuo metu su klientais pasirašomose sutartyse šios sąlygos jau nelikę. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į padarytą pažeidimą į tai, kad jokių padarinių ieškovei neatsirado (termino praleidimas nepadarė ieškovei jokios realios žalos) yra pagrindas netesybas sumažinti nuo 5 000 Eur iki 500 Eur sumos. Tačiau teismas nesutinka su atsakovės argumentais, susijusiais su netesybų dydžio mažinimu.

33.       Šios bylos atveju nekonstatuotas bent dalinis sutartinės prievolės įvykdymas, sudarantis pagrindą spręsti dėl netesybų sumažinamo. Vertindamas kitą galimą netesybų mažinimo pagrindą – kai jos aiškiai per didelės, teismas atsižvelgia į šalis siejusius sutartinių teisinių santykių pobūdį.

34.       Prievolės neįvykdžiusi šalis yra įmonė, verslo subjektas, kitas šalis – vartotoja, kuri pasirašydama sutartį, sumokėjo jai, kaip fiziniam asmeniui, pakankamai didelę avanso sumą, sutartis sudaryta dėl gyvenamojo namo statybos, ruošdamasis būsimų piniginių prievolių pagal šią sutartį įvykdymui ir pati ieškovė atliko pasirengimo veiksmus (kreipėsi į kredito įstaigą dėl paskolos gavimo, pardavė savo butą). Teismas pripažįsta, kad sutartyje nustatytas netesybų dydis (5 000 Eur) yra pakankamai didelis, tačiau aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, įvertinus sutarties dalyką (naujo namo statyba) ir sutarties sumą (88 000 Eur su PVM) teismas sprendžia kad nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra akivaizdžiai (aiškiai) per didelis ir (ar) prieštaraujantis verslo logikai. Remdamasis tuo, kas nurodyta teismas sprendžia, kad ieškovės prašomų priteisti 5 000 Eur sutartinių netesybų suma šiuo konkrečiu atveju atitinka teisingo ir protingo netesybų dydžio reikalavimus, apibrėžtus CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

35.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tuo remiantis, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (13 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36.       Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį, proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 2021-11-12 sumokėtas žyminis mokestis –  184 Eur, 4 840 Eur suma už advokato teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžiuose bei 330 Eur advokato kelionės išlaidų suma (ką patvirtina 2020-11-12 mokėjimo nurodymas; bylinėjimosi išlaidų detalizacija; atstovo banko išrašas; 2021-10-16 pinigų paėmimo kvitas; 2021-10-18 bankinio mokėjimo nurodymas).

38.       Teismo vertinimu, ieškovės turėta teisinio atstovavimo išlaidų suma (4 840 Eur), yra pagrįsta ir protinga, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Todėl teismas, atsižvelgdamas į pateiktą bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, maksimaliai priteistinų išlaidų dydžius, įvertinęs bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išlaidų už advokato teisines paslaugas sumažinimui.

39.       Tačiau, spręsdamas dėl atstovo kelionės išlaidų (330 Eur) kompensavimo, teismas atkreipia dėmesį, kad rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

40.       Nagrinėjamu atveju nėra nustatytas nė vienas kriterijus, kai turėtų būti atlyginamos advokato kelionės išlaidos, nes advokatas į kitą nei jo darbo vietovę vyko savo iniciatyva, byloje taip pat nenustatyta, kad dėl bylos teismingumo ypatumų, reikiamos specializacijos dėl ko konkretaus advokato iš kitos vietovės dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, ieškovei jos atstovo kelionės išlaidos nepriteistinos. Tokios pozicija atitinka ir teisminę praktiką (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-954-613/2019 51-53 punktus).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 260, 265, 268, 270, 301, 307 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-11-19 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. J.-M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Internos projektai“ (juridinio asmens kodas 304933886) 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) sumokėto avanso; 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) netesybų; 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 13 000 Eur (trylikos tūkstančių eurų) sumą, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 024 Eur (penkis tūkstančius dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja                                                                                        Lina Nainienė