Civilinė byla Nr. e2A-1258-798/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00618-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.14; 3.4.3.14

                                 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ bankroto administratorius G. Č. pateikė prašymą dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Nurodė, kad visos įmonės bankroto administravimo procedūros yra baigtos. Buvęs įmonės vadovas ir akcininkas A. Š. nesutinka, kad įmonė būtų pripažinta pasibaigusia dėl bankroto.  

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu nusprendė atsisakyti priimti A. Š. teismui 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateiktus prašymus; pripažinti BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ (į. k. 121928099) veiklą pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro; patvirtinti galutinį BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

3.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš bankroto administratoriaus nurodytų aplinkybių matyti, kad įmonės mokumo atstatyti nepavyko. Teismui pateiktas likvidacinis balansas, kuris patvirtina, kad įmonė turto nebeturi. Teismui pateiktas likvidacinis aktas, patvirtinantis gautų lėšų paskirstymą. Pavojingomis gyventojams ir aplinkai atliekomis įmonė nedisponavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra įvykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalies reikalavimai, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos ir įmonę išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Teismas taip pat nurodė, kad A. Š. iš esmės kvestionuoja kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Delega“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainas ir tvarką, todėl teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens prašymai ir su jais susiję argumentai neturi lemiamos įtakos klausimo dėl įmonės pabaigos sprendimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

4.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo A. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-5-656/2019 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ bankroto procedūros buvo vykdomos formaliai, siekiant kuo skubiau užbaigti bankroto procesą, tačiau nesiekiant maksimalaus įmonės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo. Bankroto administratorius G. Č. selektyviai neteikė informacijos buvusiam BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ vadovui ir akcininkui, taip užkirsdamas kelią nustatyti objektyvią tiesą bankroto byloje. Dar daugiau, bankroto byloje taip ir nebuvo atskleista, kaip ir kokiu būdu UAB „Delega“ jau po bankroto bylos BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ iškėlimo tapo šios įmonės kreditoriumi. Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas apelianto prašymų dėl dokumentų išreikalavimo iš bankroto administratoriaus, pažeidė pareigą būti aktyviu. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad įmonė turto nebeturi. Apeliantas pabrėžė, kad BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ turi nuosavybės teise prekės ženklą „Auditoriai ir konsultantai“, kuris turi vertę ir jį pardavus būtų reali galimybė patenkinti likusių kreditorių kreditorinius reikalavimus. Ši informacija yra viešai prieinama. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą, pažeidė ir nusistovėjusią teismų praktiką, kurioje suformuluota taisyklė, kad teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Apeliantas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas imperatyvią pareigą būti aktyviu bankroto bylose, visiškai nevertino apelianto procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių dėl UAB „Delega“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

5.       Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. Č., prašo atmesti trečiojo asmens A. Š. apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti galioti. Nurodė, kad trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš vieną iš kreditorių UAB „Delega“, todėl prašymas atidėti klausimo dėl įmonės pabaigos likvidavimu ir jos išregistravimo iš viešo registro sprendimą iki paaiškės tariamo tyrimo rezultatai, buvo pagrįstai paliktas nenagrinėtu. Kreditoriaus UAB „Delega“ finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi, kuria taip pat buvo patvirtintas ir paties trečiojo asmens A. Š., kaip BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ kreditoriaus, finansinis reikalavimas. Nei vienas iš kreditorių, tame tarpe ir trečiasis asmuo A. Š., neskundė nutarties, neginčijo teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų. Pažymėjo, kad A. Š. neperdavė bankroto administratoriui jokių įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, tame tarpe ir BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ finansinės atskaitomybės bei prekės ženklo registracijos liudijimo, dėl ko jam teismo nutartimi buvo paskirta pinginė bauda. Ankstesniuose Juridinių asmenų registrui pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nebuvo fiksuotas ar apskaitytas joks turtas, susijęs su įmonės prekės ženklu. Įmonei bankrutavus, ji nebetenka savo klientų, padėties rinkoje, patikimumo, todėl įmonės prekės ženklas nebegali likti vertingas (jeigu kada nors toks ir buvo). Apeliantas turėjo galimybę atlikti tariamai vertingo prekės ženklo vertinimą ir vertinimo ataskaitą pateikti teismui, tačiau, akivaizdu, žinodamas realią šio prekės ženklo vertę, to nepadarė, o prekės ženklo tariamos vertės argumentais visiškai nepagrįstai siekia užvilkinti bankroto procedūras bei pažeisti bankroto proceso operatyvumo principą.

6.       Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad VMI neperleido reikalavimo teisių į BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ mokestinę nepriemoką. Mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad trečiajam asmeniui sumokant mokestinę nepriemoką turi būti gautas mokesčių administratoriaus ar mokesčių mokėtojo, už kurį yra sumokama mokestinė nepriemoka, sutikimas. Į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pirminio mokėtojo BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ vardu 2018 m. vasario 5 d. buvo pervesta įsiskolinimo valstybės biudžetui suma (148 274,62 Eur). Todėl VMI 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. (23.28-08) RNA-4560 informavo bankroto administratorių, jog gauta               148 274,62 Eur įmoka yra panaudota bendrovės mokestinės nepriemokos dengimui, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad VMI finansinis reikalavimas yra perleistas, parduotas ar kitaip perimtas. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtino patikslintą VMI finansinį reikalavimą. Nei bankroto administratorius, nei kiti kreditoriai (įskaitant ir A. Š.) VMI patikslinto finansinio reikalavimo neskundė. Atkreipė dėmesį, kad priešingai nei teigia apeliantas, informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumą nėra laikoma paslaptyje. Ši informacija skelbiama viešai VMI internetiniame puslapyje, todėl apie mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumą gali sužinoti bet kuris asmuo.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl apeliacinio skundo (ne)tenkinimo 

8.       Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ veikla pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto įmonę išregistruojant iš juridinių asmenų registro, teisėtumo klausimas.

9.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas G. Č., nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 9 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi patvirtintas BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas teismo 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 31 d., 2018 m. rugsėjo 28 d., 2019 m. sausio 28 d. bei 2019 m. balandžio 19 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. ginčijamu sprendimu pripažino įmonę pasibaigusia.

10.       Apeliantas, ginčydamas teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos, pateiktą apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais: 1) pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėdamas bankroto bylą ir netenkino apelianto prašymų dėl įrodymų išreikalavimo; 2) nagrinėdamas bankroto bylą pirmosios instancijos teismas neišanalizavo situacijos, kokiu pagrindu po bankroto bylos iškėlimo įmonės antros eilės kreditoriumi tapo UAB „Delega“, nors į bylą nėra pateikta duomenų apie reikalavimo perleidimą; 3) teismas nepagrįstai nusprendė įmonės veiklą pripažinti pasibaigusia, nors įmonė turi likvidaus ir, tikėtina, didelės vertės turto, t. y. prekės ženklą „Auditoriai ir konsultantai“, įregistruotą viešai prieinamoje Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje, kurį realizavus užtektų lėšų likusiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

11.       Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėdamas bankroto bylą ir netenkino apelianto prašymų dėl įrodymų išreikalavimo. Taip pat apeliantas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas imperatyvią pareigą būti aktyviu bankroto bylose, visiškai nevertino apelianto procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių dėl UAB „Delega“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.

12.       Siekiant CPK 2, 7 straipsniuose įtvirtintų principų įgyvendinimo ir bylos proceso eigos optimizavimo, t. y. užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas vyktų kuo operatyviau, kad šalys jo nevilkintų, nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis ir kad kuo greičiau tarp jų būtų atkurta teisinė taika, visi įrodymai, įstatymų leidėjo valia, turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys, atsižvelgdami į kiekvienam jų tenkančias tam tikrų aplinkybių ar faktų įrodinėjimo pareigas, turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareiga rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.

13.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBI 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti.

14.       Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei bankroto bylose formuojamą teismų praktiką, pats apeliantas turėjo pateikti į bylą įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratoriaus argumentu, jog trečiasis asmuo nepateikė duomenų, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš vieną iš kreditorių UAB „Delega“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jo prašymo atidėti klausimo dėl įmonės pabaigos likvidavimu ir jos išregistravimo iš viešo registro sprendimą iki paaiškės ikiteisminio tyrimo rezultatai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo bankroto administratoriaus pateikti į bylą tam tikrų, apelianto teigimu jam svarbių įrodymų, nesudaro pagrindo prielaidai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl antros eilės kreditoriaus UAB „Delega“ reikalavimo pagrįstumo

15.       Apeliantas nurodė, kad nagrinėdamas bankroto bylą pirmosios instancijos teismas neišanalizavo situacijos, kokiu pagrindu po bankroto bylos iškėlimo įmonės antros eilės kreditoriumi tapo UAB „Delega“, nors į bylą nėra pateikta duomenų apie reikalavimo perleidimą.

16.       Pirmiausia, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas, 21 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).

17.       Pagal ĮBĮ nuostatas atskiruoju skundu nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti gali būti skundžiama administratoriaus ir kreditorių, kuriems jos priimtos. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nei CPK, nei ĮBĮ nenustatyta išimčių, dėl kurių teismo nutartys dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo nagrinėjamoje byloje negalėtų būti skundžiamos, todėl nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo patvirtintas UAB „Delega“ kreditorinis reikalavimas BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ bankroto byloje, apeliantas turėjo teisę nutartį skųsti apeliacine tvarka, tačiau to nepadarė.

18.       Pareiškėja VMI, teikdama pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“, nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. liepos 13 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui buvo 135 016,41 Eur. Įmonės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2010 metų. VMI 2014 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir pateikė vykdyti antstoliui. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėja VMI, teikdama pirmosios instancijos teismui 2017 m. lapkričio 14 d. prašymą Nr.(923.28-08)-RNA-34853 dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nurodė, kad įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui iš viso yra 148 274,62 Eur (mokesčio skola 138 489,58 Eur, delspinigiai 9752,02 Eur, antstolio paslaugos 33,02 Eur). 2018 m. kovo 6 d. BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ bankroto byloje buvo gautas patikslintas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Kartu su patikslintu prašymu pateiktas VMI 2018 m. vasario 13 d. raštas Nr. (23.28-08) RNA-4560, kuriame VMI informuodama bankroto administratorių nurodė, kad 2018 m. vasario 5 d. buvo gauta 148 274,62 Eur įmoka, kuri buvo panaudota bendrovės mokestinės nepriemokos dengimui. Patikslintame prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto administratorius nurodė, kad VMI patvirtino, kad gavo iš UAB „Delega“ 148 274,62 Eur įmoką, kuri buvo panaudota BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ mokestinės nepriemokos dengimui.

19.       Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jam nebuvo nei VMI, bei bankroto administratoriaus paaiškinta, kokiu būdu į BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ bankroto bylą įstojo UAB „Delega“ reikšdama kreditorinį reikalavimą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės apeliantui turėjo būti žinomos dar nuo 2018 m. kovo  mėn., nes kreditoriaus UAB „Delega“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo     7 d. nutartimi, kuria taip pat buvo patvirtintas ir paties apelianto A. Š., finansinis reikalavimas. Minėta teismo nutartis įsiteisėjusi ir nei vienas iš kreditorių, tame tarpe ir apeliantas, jos neskundė.

Dėl prekės ženklo vertės

20.       Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė įmonės veiklą pripažinti pasibaigusia, nors įmonė turi likvidaus ir, tikėtina, didelės vertės turto, t. y. prekės ženklą „Auditoriai ir konsultantai“, kuris yra įregistruotas viešai prieinamoje Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje ir kurį realizavus, užtektų lėšų likusiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

21.       Sutiktina su apelianto argumentu, kad duomenys apie prekės ženklą „Auditoriai ir konsultantai“, Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje yra viešai prieinami, tačiau duomenų bazėje nėra pateikiamos prekių ženklų vertės. Vien tik prekės ženklo įregistravimas valstybiniame patentų biure nesudaro pagrindo manyti, kad jis gali būti vertingas pinigine prasme, ir kad jis galėtų būti, kaip teigia apeliantas, realizuotas už didžiulę kainą, kurios gali užtekti likusiems kreditorių reikalavimams (55 676,18 Eur) padengti. 

22.       Prekės ženklo vertei nustatyti galima naudoti daugelį metodologijų. Geriausiai prekės ženklo vertę atspindi metodas, kuris integruoja vartotojų suvokiamos vertės rodiklius bei prekės ženklo riziką (rinkos analizė) išreiškia pinigine verte suderindamas ir integruodamas juos su įmonės finansiniais rodikliais. Mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, jog apie 50 procentų įmonės vertės kuriama iš prekės ženklo vertės (kiekvienu individualiu atveju santykis gali būti skirtingas, atsižvelgiant į įmonės veiklos sritis). Gana svarbiai prekės ženklo vertės daliai daro įtaką vartotojiškos prekės ženklo vertės dedamosios, kaip pavyzdžiui, prekės ženklo žinomumas, suvokiama kokybė, prekės ženklo lojalumas ir t. t. Todėl apelianto teiginiai, jog įmonė eilę metų vykdė veiklą, nuolat gerino ir garsino savo vardą verslo rinkoje, turėjo apibrėžtą klientų sąrašą ir buvo vertinama kaip patikima įmonė, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Todėl pripažinus BUAB „AUDITORIAI IR KONSULTANTAI“ pabaigą dėl bankroto, jos prekės ženklas, teikiant tokias paslaugas kaip pagalba verslo vadybai, verslo specialistų konsultacijos, verslo vadybos ir organizavimo konsultacijos, pagalba komercijos ir pramonės operacijų vadybai ir kt., negalėtų būti laikomas itin vertingu. Taip pat sutiktina su bankroto administratoriaus argumentais, kad jeigu atitinkamas prekės ženklas būtų buvęs vertingas, tai ne tik jis būtų buvęs apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje, bet ir tokius duomenis apie tariamai didelę prekės ženklo vertę buvęs įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas A. Š., kuris tuo pat metu buvo ir įmonės kreditorius, būtų pranešęs dar pačioje bankroto procedūrų pradžioje.

23.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas ir bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė lemia tai, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kaip jau anksčiau minėta, aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. k. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Apeliantas buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo, advokato, todėl turėjo realias galimybes tinkamai ir laiku pateikti visus jo argumentus patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nei kartu su savo pirmosios instancijos teismui pateiktais prašymais, nei su apeliaciniu skundu, nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio jo nurodyto prekės ženklo „Auditoriai ir konsultantai“ vertės (pavyzdžiui, teisės aktų nustatyta tvarka atlikto prekės ženklo vertinimo ataskaitos), nors tokį vertinimą jis galėjo atlikti bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje.

24.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas dėl įmonės pabaigos yra skubotas, kadangi ne visas įmonės turtas yra realizuotas. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad nebeliko abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus.

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Driukas        

                                                                                               Gintaras Pečiulis

                                                                                                   Antanas Rudzinskas